Administracinė byla Nr. eA-416-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02465-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Virginijos Volskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Tuvlita“) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas V. K. 2019 m. liepos 5 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. 2BE-185 „Dėl teisės atlikti privalomąją techninę apžiūrą panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad jis dirba privalomosios techninės apžiūros kontrolieriumi uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Tuvlita“. Ginčijamu Įsakymu atsakovas panaikino pareiškėjui teisę atlikti privalomąją techninę apžiūrą, atsižvelgdamas į konstatuotą
2018 m. liepos 12 d. administracinį nusižengimą, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 440 straipsnio 2 dalyje
(2018 m. liepos 12 d. protokolas Nr. VKTI-ANR_P-1815-2018, 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimas Nr. VKTI-ANR_N-340-2018, Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-594/2019). Dėl šios priežasties pareiškėjas
2019 m. birželio 13 d. buvo atleistas iš darbo (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 60 str. 1 d.
2 p.). Pareiškėjo nuomone, atsakovas neatliko jokio realaus jo veiksmų tyrimo, sistemingai piktnaudžiavo savo teisėmis, kadangi už tą patį pažeidimą pareiškėjui ir anksčiau buvo pritaikytos poveikio priemonės (bauda, drausminė nuobauda). Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, prieštaraujantis esminiams teisės principams, visiems viešojo administravimo principams, poveikio priemonė pritaikyta formaliai ir sukėlė itin sunkias teisines pasekmes – ne tik specialiosios teisės, bet ir teisės į darbą pažeidimą. Be to, Įsakymas pareiškėjui įteiktas netinkamai, t. y. Įsakymas buvo ne išsiųstas pareiškėjui, o pasirašytinai įteiktas darbdavio, nors Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme toks įteikimo būdas nenumatytas.

3.       Pareiškėjas pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 3-375 patvirtinto Reikalavimų įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, ir teisės atlikti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą suteikimo, sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ir šios teisės panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 55 punktu, Administracija turėjo nustatyti tvarką, kuria remiantis kontrolieriui panaikinama teisė atlikti apžiūrą, tačiau Įsakymo priėmimo metu tokia tvarka nebuvo įtvirtinta. Administracija iš esmės galėjo veikti savo nuožiūra, o tai nesuderinama su pagrindiniais viešojo administravimo principais bei bendrosiomis galiojančiomis procedūromis administraciniame procese. Pareiškėjas manė, kad atsakovas 2018 m. liepos 12 d. protokole Nr. VKTI-ANR_P-1815-2018 turėjo jį informuoti apie papildomų poveikio priemonių taikymą (ANK 32 str. 3 d.), o, to nepadarydamas, pažeidė pareiškėjo teisę į veiksmingą gynybą. Pabrėžė, kad administracinė procedūra turėjo būti užbaigta
Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje
Nr. AN2-134-594/2019, pareiškėjui nebuvo įteiktas pranešimas apie administracinės procedūros termino pratęsimą. Po 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. VKTI-ANR_N-340-2018 priėmimo atsakovas neatliko jokių papildomų veiksmų tiriant bylą ar renkant duomenis, todėl vieno mėnesio administracinės procedūros termino pratęsimas yra nepagrįstas, nelogiškas, pažeidžiantis gero administravimo ir teisėtų lūkesčių principus.

4.       Pareiškėjo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas tik po 9 mėnesių priėmė Įsakymą, leidžia manyti, jog pareiškėjo padaryta veika nėra tiek pavojinga, kad už jos padarymą būtų taikomas specialiosios teisės atėmimas. Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovas turėjo diskrecijos teisę spręsti dėl poveikio priemonės taikymo, o tai, jog jis šia teise nepasinaudojo, reiškia pareigos tinkamai motyvuoti Įsakymą pažeidimą. Atsakovas, parinkdamas poveikio priemonę, turėjo atsižvelgti ne tik į padaryto pažeidimo sunkumą, bet ir į pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjui pritaikyta poveikio priemonė yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir neteisinga.

5.       Atsakovas Lietuvos transporto saugos administracija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

6.       Atsakovas manė, kad pareiškėjas suteiktos teisės atlikti privalomąją techninę apžiūrą panaikinimą nepagrįstai sieja su ANK numatytu specialiosios teisės atėmimu. Specialiosios teisės atėmimas reglamentuotas ANK nuostatomis, o suteiktos teisės atlikti privalomąją techninę apžiūrą panaikinimas reglamentuotas kitais teisės aktais, t. y. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 3-13 „Dėl saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo“ 2.13 papunktis, Aprašo 55 punktas. Teisės panaikinimas yra įtvirtintas įstatyme, todėl atitinka visus atitinkamų ribojimų įtvirtinimo hierarchijos reikalavimus.

7.       Atsakovas laikė nepagrįstais skundo teiginius, kad jis galbūt nesilaikė procedūrų ir neužtikrino pareiškėjo procesinių teisių. Atsakovas 2019 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 15B-3057 pareiškėją informavo, jog atliekamas tyrimas dėl jam suteiktos teisės atlikti transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą panaikinimo, bei suteikė galimybę iki 2019 m. gegužės 28 d. susipažinti su surinkta medžiaga ir pateikti paaiškinimus, prašymus. Tai, kad pareiškėjui buvo suteikta reali galimybė gintis nuo jam pateiktų kaltinimų, atsispindi ir Įsakyme, kuriame nurodyta, kad priimant įsakymą atsižvelgta į pareiškėjo advokato 2019 m. gegužės 28 d. pateiktame paaiškinime nurodytas aplinkybes. Atsakovas taip pat užtikrino nekaltumo prezumpcijos principo laikymąsi, nes pareiškėjui suteiktos teisės panaikinimo klausimas buvo sprendžiamas tik įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarimui byloje Nr. AN2-134-594/2019. ANK pažeidimų nagrinėjimas teisme turėjo įtaką sprendžiant klausimą dėl suteiktos teisės panaikinimo, kadangi teisė buvo panaikinta įrodžius pareiškėjo pažeidimus, kuriuos jis skundė pagal ANK nuostatas. Atsižvelgiant į tai, nemanytina, jog klausimas dėl pareiškėjui suteiktos teisės panaikinimo buvo sprendžiamas per ilgai.

8.       Atsakovo vertinimu, Įsakymas atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus. Iš pareiškėjo skundo akivaizdu, kad jis buvo tinkamai informuotas apie jam suteiktos teisės panaikinimą, nes gavo atsakovo 2019 m. birželio 11 d. raštą Nr. 15B-3890, prie kurio buvo pridėtas Įsakymas. Atsakovo atlikti veiksmai ir išsiųsti dokumentai patvirtina, kad jis išsamiai, nešališkai ir objektyviai ištyrė pareiškėjo padarytus pažeidimus, užtikrino realią jo teisę į gynybą. Atsakovas pabrėžė, kad Aprašo 55 punktas numato, jog kontrolieriui padarius nors vieną labai sunkų darbo pažeidimą, nurodytą Aprašo 39 punkte, Administracijos nustatyta tvarka kontrolieriui panaikinama teisė atlikti apžiūrą. Pareiškėjo pažeidimų buvimas nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl iš naujo neįrodinėtinas. Ginčo atveju pareiškėjas nenustatė 7 didelių ir 2 nedidelių techninės būklės trūkumų. Toks pažeidimų kiekis neabejotinai patvirtina, kad tai nebuvo atsitiktinumas ar mažareikšmis pareigų neatlikimas. Pareiškėjas negalėjo nežinoti, kad sąmoningai nefiksuoja tokio didelio trūkumų kiekio. Pareiškėjas nepateikė jokių reikšmingų aplinkybių, kodėl tinkamai neatliko jam teisės aktuose numatytų pareigų. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad teisės panaikinimas atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra proporcinga priemonė.

II.

9.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. K. skundą.

10.       Teismas nustatė, kad atsakovas 2018 m. liepos 12 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VKTI-ANR_P-1815-2018, kuriame buvo pateiktas administracinis nurodymas (ROIK 18088637709), pareiškėjui pasiūlant sumokėti 75 Eur baudą už tai, kad jis pažeidė Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 (toliau – ir Apžiūros atlikimo tvarkos aprašas), 20.5 papunkčio ir Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2014 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 2B-76 (toliau – ir Pildymo tvarkos aprašas), 3 ir
15.3 papunkčių nuostatas bei padarė nusižengimą, numatytą ANK 440 straipsnio 2 dalyje. Protokole nustatyta, kad 2018 m. liepos 12 d. apie 12 val. 15 min., atlikus transporto priemonės (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros kokybės įvertinimą, nustatyta, kad pagal byloje esančius pareiškėjo (Nr. 0086) atliktos privalomosios minėtos transporto priemonės techninės apžiūros rezultatus techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje (kortelėje) nurodytas vienintelis nedidelis trūkumas, tačiau, atlikus kontrolinį patikrinimą, nustatyti 7 dideli trūkumai ir 2 nedideli trūkumai. Pareiškėjas CTADB skiltyje „Išvada“ nenurodė akivaizdžių 7 didelių bei 2 nedidelių trūkumų ir aktyvavo CTADB mygtuką „Išsaugoti“, patvirtindamas duomenų teisingumą.

11.       Administracijos Transporto veiklos priežiūros departamento Kauno skyriaus viršininkas 2018 m. liepos 13 d. teikimu Teisės skyrių informavo apie 2018 m. liepos 12 d. 12 val. 15 min. atliktą patikrinimą, nustatytus pažeidimus, po ko buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir, vadovaudamasis Aprašo 452 punktu, pasiūlyta pareiškėjui už padarytą labai sunkų pažeidimą panaikinti kontrolieriaus pažymėjimo galiojimą.

12.       Administracijos Kauno skyriaus specialistas administracinio nusižengimo byloje
Nr. VKTI-ANR_N-340-2018 priėmė 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimą, kuriame nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir 2018 m. liepos 12 d. protokole bei konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 21.5 papunktį ir Pildymo tvarkos aprašo 3, 15.2 ir
15.3 papunkčius bei tuo padarė ANK 440 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, už kurį jam paskyrė 165 Eur baudą.

13.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-37-240/2019 panaikino 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-340-2018 ir nutraukė administracinio nusižengimo teiseną. Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje
Nr. AN2-134-594/2019 panaikino 2019 m. sausio 25 d. teismo nutarimą ir priėmė naują nutarimą – 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. VKTI-ANR_N-340-2018 paliko nepakeistą.

14.       Administracijos Teisės skyrius 2019 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 15B-3057 informavo pareiškėją apie atliekamą tyrimą pagal Administracijos Transporto veiklos priežiūros departamento Kauno skyriaus 2018 m. liepos 13 d. teikimą. Pareiškėjas šiuo raštu informuotas, kad kontrolieriui padarius nors vieną labai sunkų darbo pažeidimą, nurodytą Aprašo 39 punkte, Administracijos nustatyta tvarka kontrolieriui panaikinama teisė atlikti apžiūrą. Pareiškėjui taip pat pranešta, kad jis ne vėliau nei iki 2019 m. gegužės 28 d. turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga, pateikti įrodymus bei duoti paaiškinimus raštu ar žodžiu, pateikti prašymus.

15.       Administracijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas parengė 2019 m. gegužės 29 d. išvadą Nr. 11B-1355 (toliau – ir 2019 m. gegužės 29 d. išvada), kurioje, atsižvelgdama į tai, kad 2018 m. liepos 12 d. atlikdamas transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros kokybės įvertinimą pareiškėjas nenustatė išvadoje nurodytų 7 didelių techninės būklės trūkumų ir šių duomenų neįvedė į CTADB, taip pat į šių didelių trūkumų kiekį, jų pobūdį, tikėtiną neigiamą poveikį aplinkai bei potencialų pavojų eismo dalyviams, Administracijos direktoriui pasiūlė pareiškėjui, padariusiam labai sunkų kontrolieriaus darbo pažeidimą, panaikinti kontrolieriaus pažymėjimo galiojimą. 2019 m. gegužės 29 d. išvadoje taip pat pažymėta, kad pareiškėjo atstovas advokatas Tarnybai pateikė 2019 m. gegužės 28 d. paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pareiškėjas jau du kartus buvo nubaustas už tą patį nusižengimą, t. y.: 1) Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-594/2019 pareiškėjui skirta 165 Eur dydžio bauda; 2) UAB „Tuvlita“ 2018 m. rugpjūčio 9 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 96-A pareiškėjui pritaikyta drausminė atsakomybė, paskiriant jam net 3 (tris) poveikio priemones: neišmokėti 100 proc. darbo užmokesčio priedo už 2018 m. liepos mėn. rezultatus; nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. imtinai pareiškėjo atžvilgiu sustabdyti 2012 m. liepos 26 d. kaupiamojo draudimo sutarties galiojimą bei iki 2018 m. rugsėjo 30 d. atlikti pareiškėjo neeilinį darbo vertinimą. Dėl to, pareiškėjo manymu, Administracijos atliekamas tyrimas yra perteklinis.

16.       Administracijos direktorius, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 
368 straipsniu, Aprašo 39.2 papunkčiu ir 55 punktu, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo vardu
2019 m. gegužės 28 d. pateiktame paaiškinime nenurodyta aplinkybių, kurios gali būti pripažintos tinkamu ir pakankamu pagrindu netaikyti Aprašo 55 punkto nuostatų, 2019 m. birželio 6 d. priėmė ginčijamą įsakymą Nr. 2BE-185, kuriuo panaikino pareiškėjui 2008 m. kovo 12 d. įsakymu
Nr. 2B-108 suteiktą teisę atlikti privalomąją techninę apžiūrą už tai, kad 2018 m. liepos 12 d. atlikdamas pirminę privalomąją transporto priemonės techninę apžiūrą nepatikrino techninės būklės (konstrukcijos, sistemų, agregatų ir mazgų veikimo ir efektyvumo) atitikties Techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams, patvirtintiems Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 (toliau – ir Reikalavimai), nenustatė 7 didelių transporto priemonės techninės būklės trūkumų (Reikalavimų 2 priedo 4.1.2 a) papunktis „Priekiniai žibintai (artimosios ir tolimosios šviesos). Sureguliavimas. Skleidžiamos šviesos srauto (spindulio) pokrypis (žibinto sureguliavimas) neatitinka nustatytų reikalavimų“; 5.2.3 d) papunktis „Ratai ir padangos. Padanga stipriai pažeista arba įrėžta (perpjauta) ir tai gali kelti grėsmę eismo saugumui (kairės galas)“; 6.1.2 a) papunktis „Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Išmetimo vamzdis ir duslintuvas. Išmetimo sistema yra nesaugi, nepatikimai pritvirtinta arba nesandari (nesandari)“; 6.1.4 a) papunktis „Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai. Buferiai, priekinė, šoninė apsauga ir galinė apsauga nuo palindimo po transporto priemone. Sudedamoji dalis atsipalaidavusi, nepatikimai pritvirtinta ar turi pažeidimų ir dėl to užkliudžius arba susidūrus galima susižaloti (dešinės pusės šoninės apsaugos tvirtinimas)“; 6.2.1 a) papunktis „Kabina ir kėbulas. Būklė. Išorinio paviršiaus skydas, sudedamoji dalis turi pažeidimų, yra atsiknoję, nepatikimai pritvirtinti ar tokios formos, kad padidėja sužalojimo pavojus. .Sudedamoji dalis gali nukristi (galinio dangčio (lifto) tvirtinimas)“; 6.2.9 a) papunktis „Kabina ir kėbulas. Būklė. Kiti vidaus ir išorės įtaisai, įranga. Kiti vidaus ir (ar) išorės įtaisai arba įranga pritvirtinti netinkamai, nepatikimai (lifto manipuliatoriaus siurblio tvirtinimas)“; 8.4.1. papunktis „Kita tarša. Skysčio nuotėkis. Bet koks skysčio nuotėkis, išskyrus vandenį, dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams (alyvos nuotėkis, variklio skyrius visas tepaluotas. Susidaro alyvos lašai)“ ) ir 2 (dviejų) nedidelių transporto priemonės techninės būklės trūkumų (Reikalavimų 2 priedo 4.13 a) papunktis „Akumuliatorių baterija (-os) (netvirtai pritvirtinta)“ ir 4.2.1 a) papunktis „Priekiniai ir galiniai gabarito žibintai, šoniniai ir galinio kontūro gabarito žibintai ir dieniniai žibintai. Būklė ir veikimas. Nešviečia arba yra šviesos šaltinio defektas (-ų): kai tai yra vienas iš kelių tos pačios paskirties (priekiniai, šoniniai, galiniai gabarito žibintai arba dieniniai) žibintų“), kurie buvo nustatyti kontrolinio patikrinimo metu, ir aktyvavęs Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazės mygtuką „Išsaugoti“ patvirtino apie duomenų teisingumą bei tuo padarė labai sunkų kontrolieriaus darbo pažeidimą.

17.       Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą (be kita ko, Administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 2BE-42 patvirtinto Ūkio subjektų atitikties nustatytiems teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Vertinimo tvarkos aprašas) nuostatas) ir pažymėjo, kad tiek įstatymu, tiek jį įgyvendinančiais teisės aktais Administracijai yra suteikti įgaliojimai spręsti dėl kontrolieriui suteiktos teisės atlikti privalomąją techninę apžiūrą panaikinimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2018 m. liepos 12 d., atlikdamas transporto priemonės techninę apžiūrą, nenustatė 7 didelių ir 2 nedidelių transporto priemonės trūkumų, padaryti pažeidimai nustatyti įsiteisėjusiu teismo nutarimu. Taigi, Administracijos direktorius ginčijamu Įsakymu teisingai pritaikė minėtas teisės aktų nuostatas ir pagrįstai panaikino pareiškėjui suteiktą teisę atlikti privalomąją techninę apžiūrą.

18.       Teismas dėl pareiškėjo argumentų apie procedūrinius pažeidimus pažymėjo, jog po 2018 m. liepos 12 d. atlikto patikrinimo, 2018 m. liepos 12 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, Administracijos Transporto veiklos priežiūros departamento Kauno skyriaus 2018 m. liepos 13 d. viršininkas teikimu Administracijos Teisės skyrių informavo apie atliktą patikrinimą, nustatytus pažeidimus. Administracijos Kauno skyriaus specialistas administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-340-2018 priėmė
2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 21.5 papunkčius ir Pildymo tvarkos aprašo 3, 15.2 ir 15.3 papunkčius bei tuo padarė ANK 440 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, už kurį jam paskirta 165 Eur bauda. Šio nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas teismo ir įsiteisėjusiu teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarimu paliktas galioti. Tik įsiteisėjus galutiniam ir neskundžiamam teismo nutarimui dėl pareiškėjo atsakomybės pagal ANK nuostatas, Administracija tęsė tyrimą: 2019 m. gegužės 13 d. raštu pareiškėją informavo apie tikėtiną jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, šiame rašte nurodyta tikėtino pažeidimo esmė, įvardyti pažeisti teisės aktai, nurodyta, kokiais įrodymais tai grindžiama, bei suteikta teisė iki 2019 m. gegužės 28 d. susipažinti su surinkta medžiaga, pateikti įrodymus, duoti paaiškinimus raštu ar žodžiu, teikti prašymus. Pareiškėjas taip pat informuotas, kad kontrolieriui padarius nors vieną labai sunkų kontrolieriaus darbo pažeidimą, nurodytą Aprašo 39 punkte, Administracijos nustatyta tvarka kontrolieriui panaikinama teisė atlikti apžiūrą. Pareiškėjas pasinaudojo minėta teise teikti paaiškinimus. Pareiškėjo pateikti 2019 m. gegužės 28 d. paaiškinimai buvo įvertinti 2019 m. gegužės 29 d. išvadoje, į juos atsižvelgta ir priimant Įsakymą. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad Administracija pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl teisės į gynybą ar poveikio priemonės ūkio subjektui skyrimo terminą.

19.       Teismas dėl pareiškėjo teiginių, jog jis dėl nustatyto pažeidimo nubaustas kelis kartus, akcentavo, kad pareiškėjui buvo skirta bauda už tai, kad jis padarė administracinį nusižengimą, už kurį numatyta atsakomybė ANK 440 straipsnio 2 dalyje (didelių motorinės transporto priemonės ir (ar) jos priekabos techninės būklės trūkumų arba motorinės transporto priemonės ir (ar) jos priekabos techninės būklės trūkumų, dėl kurių draudžiama šią transporto priemonę ir (ar) jos priekabą eksploatuoti, nenustatymas privalomosios ar pakartotinės privalomosios techninės apžiūros metu ir duomenų apie šiuos trūkumus neįrašymas į Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę). Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 21 d. nutarime vertino pareiškėjo veiksmus dėl administracinės atsakomybės taikymo dėl pažeidimo, numatyto ANK, tačiau nesprendė klausimo dėl teisės atlikti transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą panaikinimo, kuri yra papildoma poveikio priemonė, nustatyta kituose teisės aktuose. Ištyręs pažeidimo pobūdį, pažeistas saugotinas vertybes (visuomeniškai reikšmingus tikslus – privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu nenustatyti transporto priemonės trūkumai, dėl kurių gali pablogėti jos sauga, kuris gali daryti poveikį aplinkai arba dėl kurio gali kilti pavojus kitiems eismo dalyviams), teismas konstatavo, kad ta pačia veika padarytas pažeidimas suponavo papildomą poveikio priemonę pareiškėjui, t. y. suteiktos teisės atlikti transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą panaikinimą. Tai – ne dvigubas baudimas už tą patį teisės pažeidimą, o papildomos poveikio priemonės pritaikymas, įgyvendinant Aprašo 55 punkto nuostatas, todėl nėra pagrindo konstatuoti principo non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) pažeidimą.

20.       Teismo vertinimu, Įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Teismas nepasisakė dėl kitų pareiškėjo argumentų, nes laikė juos neesminiais. Teismas padarė išvadą, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atitinkamai, teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III.

21.       Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

22.       Pareiškėjas pakartoja skunde nurodytas aplinkybes bei argumentus, be kita ko, kad Įsakymas priimtas pažeidžiant procedūros atlikimo terminus, kad atsakovas protokole nepagrįstai neinformavo pareiškėjo apie papildomų poveikio priemonių taikymą, kad atsakovas nepagrįstai nepasinaudojo jam suteikta diskrecijos teise ir priėmė formalų administracinį sprendimą. Pažymi, kad Vertinimo tvarkos aprašas nėra skelbiamas viešai ir nebuvo pareiškėjui žinomas iki atsakovui pateikiant atsiliepimą į skundą. Šiame apraše nėra detaliai aptarta vertinimo (tyrimo) tvarka ir terminai, todėl teismas, analizuodamas atsakovo veiksmus, turėjo atsižvelgti į ANK ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, pavyzdžiui, kad administracinių nusižengimų bylos paprastai išnagrinėjamos per dvidešimt darbo dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos (ANK 616 str. 4 d.); administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios (VAĮ 368 str.). Pareiškėjas pastebi ir tai, kad 2019 m. gegužės 29 d. išvadoje nurodyta, jog ši išvada parengta vykdant Administracijos Teisės skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 10 d. pavedimą, tačiau toks pavedimas duotas praėjus beveik dviem mėnesiams nuo teismo sprendimo priėmimo, šio pavedimo turinys nėra žinomas. 
Be to, pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju neabejotinai pažeista ANK 2 straipsnio 5 dalis, kadangi administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas skiriami vienu administraciniu nurodymu ar nutarimu; tiek bauda už administracinį nusižengimą, tiek specialioji teisė buvo atimta dėl to paties pažeidimo.

23.       Atsakovas Lietuvos transporto saugos administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

24.       Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, palaiko atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Papildomai pažymi, kad Vertinimo tvarkos aprašas yra tik atsakovo vidinis teisės aktas, kuris nepažeidžia ir negali pažeisti pareiškėjo teisių. Minėtas aprašas yra skirtas apibrėžti Administracijos darbuotojų atliekamos įstaigos vidinius veiksmus. Be to, dėl apeliacinio skundo argumentų apie Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų terminų taikymą atsakovas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju buvo atlikta ne administracinė procedūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

25.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. 2BE-185 „Dėl teisės atlikti privalomąją techninę apžiūrą panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Įsakymu buvo panaikinta pareiškėjui Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ kontrolieriui 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 2B-108 „Dėl techninės apžiūros kontrolierių pažymėjimo išdavimo“ suteikta teisė atlikti privalomąją techninę apžiūrą už labai sunkų kontrolieriaus darbo pažeidimą.

26.       Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl Administracijos įsakymo panaikinimo. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigė, jog Įsakymas priimtas pažeidžiant procedūros atlikimo terminus, kad atsakovas protokole nepagrįstai neinformavo pareiškėjo apie papildomų poveikio priemonių taikymą, nurodė, kad už tą patį pažeidimą buvo nubaustas du kartus – skiriant baudą už ANK pažeidimą bei atimant specialiąją teisę.

27.       Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija suteikia įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, darbuotojams teisę atlikti privalomąją techninę apžiūrą, šią teisę sustabdo, atnaujina, panaikina. Vadovaujantis minėto straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2008 m. sausio 21 d. priėmė įsakymą Nr. 3-13 „Dėl saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo“, kurio
2.13 papunkčiu Administracijai suteikti įgaliojimai suteikti įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, darbuotojams teisę atlikti privalomąją techninę apžiūrą, šią teisę sustabdyti, atnaujinti, panaikinti. Susisiekimo ministro 2008 m. spalio
6 d. įsakymu Nr. 3-375 patvirtinto Aprašo 2 punkte nustatyta, kad teisę atlikti apžiūrą įmonėms suteikia, sustabdo, sustabdymą panaikina ir šią teisę panaikina, teisę atlikti apžiūrą fiziniams asmenims suteikia ir šią teisę panaikina Lietuvos transporto saugos administracija, naudodamasi valstybės įmonės Registrų centro administruojama valstybės informacine sistema, skirta duomenims ir informacijai apie ūkio subjektams išduotas licencijas tvarkyti vienoje vietoje.

28.       Aprašo 39 punkte pateiktas baigtinis labai sunkių kontrolierių darbo pažeidimų sąrašas, kaip antai – Aprašo 39.2. papunktyje nustatyta, kad labai sunkiu kontrolieriaus darbo pažeidimu laikomas transporto priemonės techninės būklės, konstrukcijos, sistemų, agregatų ir mazgų veikimo ir efektyvumo atitikties Techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams nepatikrinimas atliekant apžiūrą, vieno ar daugiau pavojingo ir (ar) keturių ar daugiau didelių techninės būklės trūkumų nenustatymas ir (ar) šių duomenų neįvedimas į CTADB. Aprašo
55 punkte nustatyta, kad kontrolieriui padarius nors vieną labai sunkų darbo pažeidimą, nurodytą Aprašo 39 punkte, Administracijos nustatyta tvarka kontrolieriui panaikinama teisė atlikti apžiūrą.

29.       Pareiškėjas 2018 m. liepos 12 d., atlikdamas transporto priemonės techninę apžiūrą, nenustatė 7 didelių ir 2 nedidelių transporto priemonės trūkumų, padaryti pažeidimai buvo nustatyti Administracijos 2018 m. liepos 12 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje konstatuotų aplinkybių teismas kvestionuoti negali (ABTĮ 57 straipsnio 3 dalis).

30.       Administracija 2019 m. gegužės 13 d., t. y. įsiteisėjus galutiniam ir neskundžiamam teismo nutarimui dėl pareiškėjo atsakomybės pagal ANK nuostatas, raštu pareiškėją informavo apie numanomą jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, nurodydama numanomo pažeidimo esmę, pažeistus teisės aktus, pažeidimą pagrindžiančius įrodymus, bei suteikė jam teisę iki 2019 m. gegužės 28 d. susipažinti su surinkta medžiaga, pateikti įrodymus, duoti paaiškinimus raštu ar žodžiu, teikti prašymus, taip pat informavo, kad kontrolieriui padarius nors vieną labai sunkų kontrolieriaus darbo pažeidimą, nurodytą Aprašo 39 punkte, Administracijos nustatyta tvarka kontrolieriui panaikinama teisė atlikti apžiūrą. Pareiškėjo pateikti 2019 m. gegužės 28 d. paaiškinimai buvo įvertinti Išvadoje, į juos buvo atsižvelgta ir priimant Įsakymą.

31.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarime pažymėjo, kad Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas non bis in idem, be kita ko, reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas, tačiau šis konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (nutarimo 42.1, 42.2 p.).

32.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad skirtingų teisinės atsakomybės rūšių taikymas asmeniui už padarytą neteisėtą veiką nėra konstitucinio principo non bis in idem pažeidimas (žr., pvz., 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-1-662/2018, 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-356-415/2018). Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinis principas non bis in idem savaime nepaneigia galimybės už tą patį pažeidimą taikyti asmeniui ne vieną sankciją; sprendžiant, ar už tą patį teisės pažeidimą įstatymu nustačius ne vieną sankciją nėra pažeidžiamas konstitucinis dvigubo baudimo draudimo principas, reikia įvertinti teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, taip pat visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-868-261/2018).

33.       Pareiškėjui atsakomybės už profesinių pareigų pažeidimą taikymas nepriklausomai nuo administracinės atsakomybės taikymo yra sąlygotas jo profesinės veiklos ypatumų, jos reikšmės visuomenėje. Techninės apžiūros kontrolieriams keliami specialūs kvalifikacijos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 291 str., 62 str.), asmuo gali užsiimti techninės apžiūros kontrolieriaus veikla tik turėdamas įstatymo nustatyta tvarka suteiktą teisę, taigi jo profesinei veiklai be būtinųjų kvalifikacijos reikalavimų keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai. Teisės atlikti privalomąją techninę apžiūrą panaikinimu įstatymo leidėjas siekia, be kita ko, viešųjų interesų apsaugos, eismo keliuose saugumo užtikrinimo, ne tik atsakomybės taikymo pareiškėjui. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, taip pat aplinkybę, kad taikoma priemonė nėra tapati teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje pritaikytai bausmei, pareiškėjo teiginiai dėl dvigubo baudimo laikytini nepagrįstais ir atmestini.

34.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad Administracija pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl teisės į gynybą ar padarė poveikio priemonės ūkio subjektui skyrimo termino pažeidimus. Tačiau teismo išvada dėl darbuotojų, turinčių teisę atlikti privalomąją techninę apžiūrą, atsakomybės taikymo terminų nėra tinkamai motyvuota teisės aiškinimo ir taikymo aspektu.

35.       Įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, darbuotojams teisės atlikti privalomąją techninę apžiūrą panaikinimas, kai kontrolierius padaro nors vieną labai sunkų darbo pažeidimą, nurodytą Aprašo 39 punkte, laikytinas administracinės atsakomybės rūšimi, nes įstatyme numatytą poveikio priemonę asmeniui taiko viešojo administravimo subjektas, su kuriuo pareiškėjas teisiniais santykiais betarpiškai nėra siejamas. Administracinės atsakomybės taikymo sąlygos, taip pat taikymo terminai, turi būti nustatyti teisės aktu. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiškėjo padarytų pažeidimų nustatymo metu galioję teisės aktai – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas ir Aprašas – nereglamentavo termino, per kurį turi būti išsprendžiamas klausimas dėl darbuotojo teisės atlikti privalomąją techninę apžiūrą panaikinimo. Atsakovo nurodomas galiojęs Ūkio subjektų atitikties nustatytiems teisės aktų reikalavimams vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 2BE-42, pareiškėjo atveju negali būti taikomas, nes jis nereglamentavo poveikio priemonių taikymo fiziniams asmenims – darbuotojams, be to, nebuvo paskelbtas teisės aktams nustatyta tvarka.

36.       Tokia teisinio neapibrėžtumo situacija neatitinka atsakomybės subjekto teisėto intereso žinoti taikytinos atsakomybės sąlygas, taigi ir terminus, per kuriuos jam gali būti pritaikytos poveikio priemonės. Negalima tokia situacija, kai asmeniui, padariusiam pažeidimą, neribotą laiką galėtų būti taikoma atsakomybė. Teisinis apibrėžtumas reikalauja, kad būtų nustatytas laikotarpis, per kurį gali būti pradėta ir išspręsta teisinė situacija, bei nustatytas terminas, kurio pabaiga prilyginama sprendimui, po kurio asmens atsakomybė nebegalima. Nagrinėjamu atveju ypač atsižvelgtina į aplinkybę, kad teisė atlikti privalomąją techninę apžiūrą yra būtina sąlyga asmeniui dirbti tam tikrą darbą, jos panaikinimas lemia, kad asmuo netenka galimybės dirbti savo darbą, o tai savo ruožtu paprastai sukelia asmeniui itin sunkias socialines pasekmes – netenkama reguliarių pajamų, privalomojo sveikatos ir socialinio draudimo ir pan.

37.       Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nesant nustatytų terminų poveikio priemonių taikymui, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)
4 straipsnio 7 dalies nuostatomis, pagal kurias, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

38.       Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir kitais panašiais atvejais, kai ginčo teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai neįtvirtino jokio senaties termino asmens drausminei atsakomybei, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pagal analogiją buvo taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams senaties terminų, pavyzdžiui, dėl drausminės nuobaudos auditoriui (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A492-492/2014), turto vertintojo drausminės atsakomybės (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1551/2013, 2015 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-823-146/2015, 2015 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A-530-602/2015, 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1978-556/2015).

39.       Įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, darbuotojams (techninės apžiūros kontrolieriams), turintiems teisę atlikti privalomąją techninę apžiūrą, minėta, taikomi specialūs kvalifikacijos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, tačiau jie dirba pagal darbo sutartis su įmonėmis, tai lemia jų teisinės padėties kokybinius skirtumus tiek lyginant su valstybės tarnautojais, tiek su subjektais (turto vertintojais, auditoriais, kt.), turinčiais savireguliacijos institucijas (asociacijas, garbės teismus). Visgi ginčui aktualiu aspektu, kai sprendžiama dėl teisės, kuri yra būtina sąlyga dirbti tam tikrą darbą, panaikinimo, minėtų įmonių kontrolieriams būtų neteisinga ir neprotinga taikyti ilgesnius atsakomybės terminus negu taikomi valstybės tarnautojams.

40.       Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama, be kita ko, ir į kitų rūšių atsakomybės taikymą, kai asmuo – atsakomybės subjektas, prilyginamas valstybės tarnautojui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 230 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis. 

41.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas akcentuojama, kad sprendžiant klausimą, ar asmuo BK 230 straipsnio prasme laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, nepakanka vien tik to, kad toks asmuo formaliai atitinka BK
230 straipsnio 3 dalyje įvardytus požymius. Taip pat turi būti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pvz., piktnaudžiaujant savo padėtimi, viršijant suteiktus įgaliojimus) reikštų viešojo intereso pažeidimą (žr. 2014 m. kovo 13 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka. Žalą viešiesiems interesams (ar grėsmę tokiai žalai atsirasti) gali sukelti ir asmens, turinčio teisę atstovauti privačiam juridiniam asmeniui, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar tarnybos įgaliojimų viršijimas (žr. 2015 m. sausio 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-895/2015).??? Darbas arba pareigų ėjimas viešajame arba privačiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje BK 230 straipsnio 3 dalies prasme iš esmės reiškia asmens faktinį tam tikrų funkcijų atlikimą juridiniame asmenyje, paprastai su darbdaviu sudarius darbo sutartį. Asmuo, dirbantis juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje, gali būti pripažintas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu ir tuo atveju, kai jo veikla yra viešųjų paslaugų teikimas. Antrasis būtinasis asmens prilyginimo valstybės tarnautojui požymis yra atitinkamų įgaliojimų turėjimas. Pagal BK 230 straipsnio 3 dalį šis požymis reiškia, kad asmuo, dirbdamas juridiniame asmenyje ar versdamasis profesine veikla, turi tam tikrus įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims ar kitokius administracinius įgaliojimus, susijusius su viešojo administravimo veikla (žr. 2019 m. liepos 11 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-693/2019).

42.       Įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, darbuotojų (kontrolierių), turinčių teisę atlikti privalomąją techninę apžiūrą, teisinė padėtis aptartais aspektais yra labai panaši į valstybės tarnautojams prilyginamų asmenų – jie teikia įstatyme (t. y. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 1 d. 6 p.) numatytas viešąsias paslaugas, susijusias su viešojo intereso apsauga (eismo keliuose saugumo užtikrinimu), turi įgaliojimus jiems nepavaldiems asmenims, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl tokios poveikio priemonės taikymo, kuri iš esmės nulemia teisės atlikti anksčiau vykdytas funkcijas (kartu ir darbo) praradimą, pagal įstatymo analogiją turi būti taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl atsakomybės taikymo senaties terminų.

43.       Valstybės tarnybos įstatymo

44.       Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad Administracija 2018 m. liepos 12 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VKTI-ANR_P-1815-2018, kuriame užfiksuota, kad 2018 m. liepos 12 d. apie 12 val. 15 min., atlikus transporto priemonės (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros kokybės įvertinimą, nustatyta, kad pagal byloje esančius pareiškėjo (Nr. 0086) atliktos privalomosios minėtos transporto priemonės techninės apžiūros rezultatus techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje (kortelėje) nurodytas vienintelis nedidelis trūkumas, tačiau, atlikus kontrolinį patikrinimą, nustatyti 7 dideli trūkumai ir 2 nedideli trūkumai. Pareiškėjas CTADB skiltyje „Išvada“ nenurodė akivaizdžių 7 didelių bei 2 nedidelių trūkumų ir aktyvavo CTADB mygtuką „Išsaugoti“, patvirtindamas duomenų teisingumą.

45.       Administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 2BE-185 „Dėl teisės atlikti privalomąją techninę apžiūrą panaikinimo“ poveikio priemonė pareiškėjui buvo pritaikyta už tuos pačius pažeidimus, kurie užfiksuoti 2018 m. liepos 12 d. protokole. Nuo pažeidimų nustatymo momento buvo praėję beveik 11 mėnesių. Tos aplinkybės, kad teismuose buvo nagrinėjamas ginčas dėl Administracijos Kauno skyriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-340-2018 panaikinimo, nėra pagrindo vertinti kaip sąlygos taikyti ilgesnius negu 6 mėnesiai atsakomybės terminus, nes jau 2018 m. liepos 12 d. protokolo surašymo metu Administracijai buvo žinomos visos pažeidimo padarymo aplinkybės, nebuvo kliūčių parengti Išvadą ir pritaikyti poveikio priemonę. 

46.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi taisyklės, kad atsakomybės taikymas pasibaigus senaties terminui yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti pritaikytą priemonę, nagrinėjamu atveju – teisės atlikti privalomąją techninę apžiūrą panaikinimą.

47.       Atsakovas nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios galėjo būti kliūtimi pritaikyti poveikio priemonę pareiškėjui nelaukiant teismo sprendimo įsiteisėjimo administracinio nusižengimo byloje. Visi duomenys, reikalingi atsakovo sprendimui priimti, iš esmės buvo žinomi nuo 2018 m. liepos 12 d. administracinio nusižengimo protokolo surašymo momento, todėl Įsakymo priėmimas dėl poveikio priemonės taikymo praėjus daugiau negu šešiems mėnesiams po pažeidimo padarymo dienos yra neteisėtas. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija tenkina pareiškėjo apeliacinį skundą ir panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes jį priimant buvo netinkamai taikyti senaties terminai poveikio priemonei taikyti (ABTĮ 147 str.), ir priima naują sprendimą. Sprendimu tenkinamas pareiškėjo skundas, panaikinamas Administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymas Nr. 2BE-185 „Dėl teisės atlikti privalomąją techninę apžiūrą panaikinimo“ kaip neteisėtas iš esmės, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros (ABTĮ 91 str. 1 d. 1, 3 p.).

48.       Kai tenkinamas pareiškėjo skundas ir apeliacinis skundas, jis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad už skundą pirmosios instancijos teismui yra sumokėjęs 23 Eur, už apeliacinį skundą – 12 Eur, taigi jam iš atsakovo priteistina
35 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Pareiškėjo V. K. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymą „Dėl teisės atlikti privalomąją techninę apžiūrą panaikinimo“ Nr. 2BE-185.

Priteisti pareiškėjui V. K. iš atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos 35 Eur (trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai        Artūras Drigotas

        Virginija Volskienė

        Skirgailė Žalimienė