Civilinė byla Nr. e2A-286-357/2024
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01847-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5; 2.6.11.1; 3.1.7.6.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.;
3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.
(S)
šiaulių apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 1 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Itina“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-426-457/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Adma“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Itina“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovės „Adma“ (toliau – UAB) pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Itina“ (toliau UAB ir – atsakovė) 2 263,41 Eur skolą, 161,30 Eur palūkanas, 10,5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško priteistos sumos sumokėjimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 27 d. iki 2023 m. vasario 2 d. ieškovė pardavė atsakovei prekių už 3 494,22 Eur, už kurias atsakovė įsipareigojo ieškovei tinkamai ir laiku atsiskaityti. Nurodytas aplinkybes patvirtina 2023 m. sausio 27 d. PVM sąskaita-faktūra Serija AMD Nr. 0075332, 2023 m. sausio 26 d. Gordon Logistics krovinio lapai (krovinio Nr. 381774), 2023 m. vasario 2 d. PVM sąskaita-faktūra Serija AMD Nr. 00754923 ir 2023 m. vasario 2 d. krovinio važtaraštis Serija AMD Nr. 0075492 5657671. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, perdavė atsakovei prekes, o atsakovė jas priėmė, tačiau atsakovė, nors ir buvo raginta, savo prievolės laiku ir pilnai atsiskaityti su ieškove už perduotas prekes neįvykdė ir liko skolinga 2 263,41 Eur. Atsakovė ieškovės pateiktas PVM sąskaitas - faktūras privalėjo apmokėti iškart po PVM sąskaitos-faktūros pateikimo dienos (per 1 darbo dieną), tačiau atsakovė savo prievolės laiku pilnai atsiskaityti su ieškove už prekes neįvykdė. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Remiantis CK ir Mokėjimų prevencijos įstatymo nuostatomis bei Europos centrinio banko internetiniame tinklapyje skelbiamais oficialiais duomenimis, laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki 2023 m. vasario 8 d. Europos centrinio banko refinansavimo operacijai buvo taikoma 2,5 % fiksuotoji palūkanų norma, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 161,30 Eur palūkanų. Be to, vadovaujantis aptartomis CK ir Mokėjimų prevencijos įstatymo nuostatomis bei Europos centrinio banko internetiniame tinklapyje skelbiamais oficialiais duomenimis, ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 10,5 % dydžio metines procesines palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
2. Ieškovės UAB „Adma“ atstovas papildomai nurodė, kad 2023 m. sausio mėn. atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl santechnikos prekių įsigijimo, 2023 m. sausio 25 d. su atsakovės atstovu L. J. buvo suderintas pardavimas, atsakovės atstovas bendravo su ieškovės vadybininke. Taip buvo suderintas pardavimas, buvo klausta atsakovės atstovo, kokiu būdu ir kada jis atsiskaitys, buvo sutarta tokia tvarka, kad sąskaitos už prekes bus apmokamos nedelsiant po prekių pristatymo. Apie priešpriešinius finansinius įsipareigojimus atsakovės atstovas neteikė jokios informacijos ir visada žadėjo sąskaitas faktūras už parduotas prekes apmokėti. Dalį prekių ieškovė turėjo sandėlyje, todėl dalis prekių buvo nedelsiant pristatytos atsakovei, kurios atstovas prekes priėmė. Šias aplinkybes patvirtina 2023 m. sausio 26 d. Gordon Logistics krovinio lapai, kuriuose yra užfiksuota, kad prekės yra pristatytos ir priimtos atsakovės atstovo. Kitos dalies prekių ieškovė sandėlyje neturėjo, tai tos prekės buvo atvežtos atsakovei kitu vežimu, tai buvo padaryta 2023 m. vasario 2 d. Sąskaitos faktūros atsakovei buvo išrašytos nedelsiant, po krovinio pristatymo dienos ir pateiktos apmokėti. Atsakovės atstovas žadėdavo sąskaitas apmokėti, tačiau neapmokėjo. 2023 m. kovo 24 d. atsakovė atliko dalinį mokėjimą, pervedė 1 230,81 Eur, nors viso ieškovė atsakovei pardavė prekių už 3 494,22 Eur ir tokiu būdu ieškovei liko skolinga 2 263,41 Eur už parduotas prekes. CK 1.125 straipsnio 5 dalyje numatytas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos ir delspinigių) išieškojimo, atsakovės išrašyta sąskaita faktūra yra už pradelstus įsipareigojimus, ja reikalaujama sumokėti delspinigius. Ši sąskaita faktūra yra išrašyta 2021 m. rugpjūčio 15 d., tad remiantis senaties terminais, ją atsakovė galėjo pateikti per 6 mėnesius, t. y. iki 2022 m. vasario 15 d. Ieškovė atsakovės 2021 m. rugpjūčio 15 d. sąskaitos faktūros už delspinigius neturi, tokią sąskaitą pirmą sykį girdi ir mato, ieškovės buhalterinėje apskaitoje ji neegzistuoja.
3. Atsakovė UAB „Itina“ su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė yra skolinga atsakovei. Su ieškove visada siekė bendradarbiauti ir bendrauti gražiai ir taikiai. Naujasis vadovas T. G. neįsigilino į situaciją ir iš karto pradėjo konfliktuoti su atsakove. Pridedama sąskaita Nr. DP 0001, kuri buvo priimta ir suderinta su ieškove, papildomai atsakovė ieškovei sumokėjo 1 230,81 Eur pagal sąskaitą (AMD0075492), nes ieškovės vadybininkė informavo, kad nepateiks įrangos dėl besikeičiančios vadovybės naujos politikos. Atsakovė nenorėdama konfliktuoti, pervedė papildomą sumą pinigų, nors ieškovė buvo pati skoloje atsakovei pagal sutartį. Pagal sąskaitą Nr. AMD0075332 ieškovė atvežė daiktus ir sąskaitą sudengė su skola, kuri buvo susidariusi pagal sąskaitą Nr. DP0001 dar nuo 2021 metų. Ieškovė nereikalavo apmokėjimo pagal sąskaitą Nr. AMD0075332 ir pristatė daiktus, nes buvo skoloje ir taip sumažino savo skolą. Kaip atsakovė minėjo prieštaravimuose, jokių naujų prekių ji nėra gavusi, todėl nesutinka su reikalaujama skola. Priešingai, ieškovė dar yra atsakovei skolinga 1 917,39 Eur.
4. Atsakovės UAB „Itina“ atstovas papildomai nurodė, kad dabartiniam ieškovės vadovui nėra žinomos kai kurios aplinkybės. Ieškovės ir atsakovės santykiai jau tęsėsi kelis metus prieš tai, santykiai buvo geri, atsakovė neturėjo jokio pagrindo netikėti, kad ieškovė neapmokės pagal sąskaitą delspinigių. Kad ieškovės buhalterija kažko neįtraukė, tai nėra atsakovės pareiga to daryti. Santykiai buvo grindžiami pasitikėjimu, buvo dalykiški, nebuvo jokių prieštaravimų, kad ieškovė atsakovei nesumokės delspinigių, tad tarp šalių buvo normalūs verslo santykiai. 2023 m. balandžio 18 d. pasikeitė ieškovės vadovybė ir naujas vadovas pradėjo neigti pareigas bei reikalauti skolų, vyko susirašinėjimas ir pokalbiai, tikslinosi, kodėl ta skola atsirado. Atsakovė teismui pateikė klientų suvestinę, iš kurios matyti, kad šiai dienai ieškovė atsakovei yra skolinga. Ieškovė įskaitymo neginčija, nepateikia jokių argumentų, kodėl nenori sutikti su delspinigiais. Atsakovė teismui pateikė visus dokumentus ir mano, kad skolos ieškovei nėra. Atsakovės išrašyta sąskaita ieškovei dėl delspinigių yra 2021 m. rugpjūčio 15 d., o ieškovės prekės atsakovei buvo pristatytos 2023 m. sausio mėnesį. Atsakovės atsiskaitymas už pristatytas prekes automatiškai dengiasi, šalys skolos padengimą derino. 2021 m. rugpjūčio 15 d. atsakovės išrašyta sąskaita faktūra, buvo atvežta ieškovės vadovui, nes su ieškove bendradarbiauja nuo 2018-2020 metų. Nurodo, kad iš ieškovės 2023 m. pradžioje prekes gavo, iš jos jokių pretenzijų nebuvo pareikšta dėl atsiskaitymo. Su ankstesniu ieškovės vadovu turėjo normalius santykius, jis paprašydavo pervesti papildomai pinigų, nes ieškovei pastoviai trūkdavo apyvartinių lėšų, tad atsakovė geranoriškai tai darė, dalinai apmokėjo už pristatytas prekes. Atsakovė tikėjo, kad su ja bus atsiskaityta – prekėmis ar pavedimu, nes jiems tiko atsiskaitymas prekėmis, todėl atsakovė ir užsakinėjo prekes iš ieškovės. Atsakovė nesikreipė į ieškovę, ar teismą su reikalavimu atlyginti delspinigius pagal 2021 m. rugpjūčio 15 d. jos išrašytą sąskaitą faktūrą ieškovei, nes, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovės partnerystę, tikėjo, kad nereikės tokiu būdu spręsti ginčų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2024 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės UAB „Itina“ 2 263,41 Eur skolą, 161,30 Eur palūkanas, 10,5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (2 424,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 257,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovei UAB „Adma“.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė, kaip pardavėja, savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, t. y. perdavė atsakovei pastarosios užsakytas santechnikos prekes, atsakovės atstovas jas priėmė, jokių pretenzijų dėl pristatytų prekių nereiškė. Tačiau atsakovė nesumokėjo ieškovei visos nustatytos pinigų sumos už pristatytas prekes. Atsakovė neginčija, kad ji iš ieškovės pirko santechnikos prekes, pripažįsta ir patvirtina, kad prekės jai buvo pristatytos, ji prekės priėmė ir dėl prekių jokių pretenzijų nereiškė. Tačiau atsakovė teigia, kad ieškovė jai buvo skolinga pagal atsakovės 2021 m. rugpjūčio 15 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. DP0001. Minėta sąskaita faktūra susitikimo metu buvo atvežta ieškovės vadovui. Ieškovė ir atsakovė suderino ieškovės skolos dengimą, t. y. ieškovei atvežus jai prekes, prekių kaina automatiškai pasidengia ieškovės skolos dalis.
7. Teismas darė išvadą, kad ieškovė savo ieškinio reikalavimą dėl skolos iš atsakovės priteisimo įrodė visiškai. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė teigia, jog atsakovės 2021 m. rugpjūčio 15 d. išrašytos sąskaitos faktūros Nr. DP0001 nėra gavusi, su ieškove skolos padengimo/įskaitymo klausimas nebuvo derintas, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad skolos padengimo/įskaitymo klausimas buvo derintas su ieškove ar, kad ieškovei buvo praneša apie įskaitymą (CK 6.130 straipsnis), iš byloje pateikto atsakovės atstovo L. J. ir ieškovės darbuotojos vadybininkės A. V. susirašinėjimo elektroniniais laiškais sprendė, kad atsakovės pozicija neįrodyta. Priešingai, iš ieškovės pateikto ieškovės darbuotojos ir atsakovės atstovo susirašinėjimo elektroniniu paštu teismas sprendė, kad atsakovė buvo įsipareigojusi už pristatytas prekes atsiskaityti per laiką po prekių pristatymo, tačiau atsakovė savo įsipareigojimą įvykdė nepilnai. Teismas darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2 263,41 Eur skolos yra teisėtas, pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 2 263,41 Eur skola.
8. Dėl palūkanų priteisimo reikalavimo nurodė, kad atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę ieškovei, kaip ūkio subjektui, iš atsakovės, kaip ūkio subjekto, priteistinos 161,30 Eur palūkanos bei 10,50 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą 2 424,71 Eur (2 263,41 Eur + 161,30 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, MAKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalis). Patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 2 257,20 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Itina“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024-03-25 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-426-457/2024 ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, arba panaikinus teismo sprendimą priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti UAB „Adma“ ieškinį. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Teismo sprendimas grindžiamas tik UAB „Adma“ pateiktais įrodymais, neatsižvelgiant į UAB „Itina“ pateiktus argumentus ir įrodymus. Teismas net neaptarė UAB „Itina“ pateiktos sąskaitos Nr. DP0001, kuri įrodo, jog ieškovė yra skolinga atsakovei. Teismo sprendimas nebuvo objektyvus. Teismo sprendime atsiskleidžiamas teismo šališkumas ir neobjektyvumas, o sprendimas išimtinai šališkai priimtas UAB „Adma“ naudai. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymus išreikalauti papildomus įrodymus iš UAB „Adma“, ieškovės pateikti įrodymai nebuvo vertinami kritiškai, nors į esminius UAB „Itina“ argumentus ieškovė neturėjo atsakymo ir tik paaiškino, kad jie po direktoriaus pasikeitimo visiškai nesidomėjo ankstesnio vadovo susitarimais. Teismo sprendimas grindžiamas tik ieškovės pateiktais įrodymais ir deklaratyviais pasisakymais, kurie yra nenuoseklūs, prieštaraujantys, netikslūs ir klaidingi.
9.2. Teigia, kad teismas nevienodai vertino šalių pateiktus įrodymus, nes atmesdamas atsakovės rašytinius įrodymus pasirėmė išimtinai tik deklaratyviais UAB „Adma“ atstovo paaiškinimais. Teismas trukdė atsakovei UAB „Itina“ gauti įrodymus ir galimybę rungtis procese ir nepagrįstai atmetė apeliantės prašymus išreikalauti papildomus įrodymus iš ieškovės. Teismas netenkino apeliantės prašymo pateikti ieškovės UAB „Adma“ banko išrašus, kurie galėjo patvirtinti mokėjimus atsakovei per laiką, kuomet ieškovė UAB „Adma“ nuolatos skolindavosi iš apeliantės pinigų sumas ir po to ilgai vėluodama išmokinėdavo skolas.
Teismas pažeidė UAB „Itina“ procesines teises ir apribojo jos galimybes ginti savo interesus, o byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir buvo užkirstas kelias teisingam sprendimui.
9.3. Apeliantė pateikė UAB „Adma“ rašytinius įrodymus ir dokumentus, pagrindžiančius skolą, teismo posėdžio metu ieškovės atstovai aiškiai nurodė, kad net netikrino, kokie buvo įmonės santykiai prieš pasikeičiant vadovams. Toks teiginys rodo neatsakingą UAB „Adma“ elgesį ir abejingumą savo finansinei situacijai. Teismas nepagrįstai atmetė apeliantės pateiktus įrodymus, patvirtinančius jos teigiamas aplinkybes. UAB „Adma“ savo reikalavimą grindė tik savo buhalterinės apskaitos duomenimis, nepaisant to, kad šie duomenys gali būti netikslūs ar klaidingi. Teismo sprendimas pažeidžia teisingumo principą, nes jis nėra pagrįstas objektyviu ir nešališku įrodymų vertinimu. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas, neatsižvelgta į esminius apeliantės argumentus ir įrodymus, patvirtinančius abipusę šalių skolą.
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Adma“ prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir 2024 m. kovo 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-426-457/2024, palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovės UAB „Itina“ ieškovės UAB „Adma“ naudai visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. CK 6.38 straipsnyje nurodyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus skunde. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į esminius atsakovės argumentus ir įrodymus, patvirtinančius abipusę skolą tarp šalių, nekritiškai vertino ieškovės teiginius ir ignoravo atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus bei pažeidė atsakovės procesines teises, apribojo jos galimybes ginti savo interesus ir neužtikrino teisingo bylos nagrinėjimo. Priešingai, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir teisingai ištyrė visus į civilinę byla pateiktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovė yra skolinga ieškovei 2 263,41 Eur už parduotas prekes. Nuo 2023 m. sausio 27 d. iki 2023 m. vasario 2 d. tarp šalių susiklostė pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovei parduoti santechnikos prekes, o atsakovė įsipareigojo su ieškove tinkamai ir laiku atsiskaityti. Laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 27 d. iki 2023 m. vasario 2 d. ieškovė pardavė atsakovei prekių už 3 494,22 Eur, ir tai patvirtina 2023 m. sausio 27 d. PVM sąskaita - faktūra Serija AMD Nr. 0075332, 2023 m. sausio 26 d. Gordon Logistics krovinio lapai (krovinio Nr. 381774), 2023 m. vasario 2 d. PVM sąskaita - faktūra Serija AMD Nr. 0075492 ir 2023 m. vasario 2 d. krovinio važtaraštis Serija AMD Nr. 0075492 5657671. Atsakovė turėjo pareigą atsiskaityti su ieškove už prekes per 1 darbo dieną nuo PVM sąskaitos - faktūros gavimo dienos (CK 6.314 str. 2 d.), tačiau, nepaisant to, atsakovė, nors ir buvo raginta, savo prievolės laiku pilnai atsiskaityti su ieškove už perduotas prekes nei nustatytais terminais, nei vėliau neįvykdė ir liko skolinga 2 263,41 Eur.
10.2. Atsakovė byloje neginčijo aplinkybės, kad ji iš ieškovės pirko santechnikos prekes ir pripažino faktą, kad prekės jai buvo pristatytos, ji prekes priėmė ir dėl prekių jokių pretenzijų nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 2 263,41 Eur už santechnikos prekes. Nesutinka su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į esminius atsakovės įrodymus, kurie patvirtina abipusę skolą tarp šalių, ir tokiu būdu nepagrįstai iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 2 263,41 Eur skolą. Priešingai, pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės pateiktus įrodymus, kurie patvirtina abipusę skolą tarp šalių, ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovės prievolė ieškovei nėra pasibaigusi įskaitymu.
10.3. CK 6.130 str. 1 d. yra nurodyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Atsakovė byloje laikėsi pozicijos, kad 2021 m. balandžio 8 d. šalys sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 001/2021/04, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovei perduoti 5 vnt. mobilių dviračių plovimo patalpų su laukimo/kavines erdve, o atsakovė įsipareigojo ieškovei tinkamai ir laiku atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka. 2021 m. rugpjūčio 15 d. atsakovė išrašė PVM sąskaitą - faktūrą Nr. DP0001, tačiau ieškovė laikosi pozicijos, kad ji 2021 m. rugpjūčio 15 d. PVM sąskaitos - faktūros Nr. DP0001 nėra gavusi, su ieškove skolos padengimo/įskaitymo klausimas niekada nebuvo derintas ir ieškovė niekada jokia forma nebuvo informuota apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Be to, ieškovė pateikė į bylą tarp šalių vykusį susirašinėjimą, iš kurio turinio galima matyti, kad šalys niekada nesitarė, jog ieškovės skola atsakovei bus dengiama atsakovei parduotų prekių kaina. Ieškovė pateikė atsakovės atliktą bankinį mokėjimą, kuriuo atsakovė iš dalies atsiskaitė su ieškove už santechnikos prekes. Tuo atveju, jeigu atsakovė būtų įskaičiusi savo priešpriešinį vienarūšį reikalavimą į ieškovės reikalavimą arba būtų susitarusi su ieškove dėl skolos dengimo, atsakovė nebūtų ieškovei atlikusi 1 230,81 Eur bankinio mokėjimo už santechnikos prekes. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškove už santechnikos prekes.
10.4. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir nebuvo šališkas. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ieškovės naudai, kadangi atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo ir vadovavosi išimtinai tik ieškovės byloje pateiktais įrodymais. Atsakovė teismo šališkumą sieją su pirmosios instancijos teismo padarytomis procesinėmis klaidomis, o jos nėra laikytinos pakankamu pagrindu konstatuoti, kad teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovės prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, nebuvo šališkas, nes iš teismo posėdžio garso įrašo, iš teismo posėdžio informacinės pažymos turinio galima matyti, kad nei vienoje iš teismo proceso stadijų atsakovė neteikė pirmosios instancijos teismui prašymų, tame tarpe ir dėl papildomų įrodymų išreikalavimo. Priešingai, teismas sudarė galimybę atsakovei pateikti procesinius prašymus, tačiau atsakovė savo procesine teise nepasinaudojo ir atsisakė teismui teikti papildomus prašymus. Kadangi atsakovė nepateikė teismui prašymo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, todėl teismas ir netenkino atsakovės prašymo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje keliami klausimai dėl įrodymų vertinimo ir tinkamo teisės normų, reglamentuojančių skolų įskaitymą taikymo, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė iš ieškovės užsakė įvairių santechnikos prekių, kurios atsakovei buvo pristatytos 2023 m. sausio 27 d. ir 2023 m. vasario 2 d. Ieškovės atvežtas prekes priėmė atsakovės atstovas. Ieškovė atsakovei 2023 m. sausio 27 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą (serija AMD Nr. 0075332) 2 263,37 Eur sumai, 2023 m. vasario 2 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą (serija AMD Nr. 0075492) 1 230,85 Eur sumai. Viso ieškovė atsakovei pristatė prekių už 3 494,22 Eur, atsakovė atsiskaitė su ieškove iš dalies, pervesdama 1 230,81 Eur, likusi suma 2 263,41 Eur už pristatytas prekes nepervesta. Ieškovės skola sudaro 2 263,41 Eur.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
14. Apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas nebuvo objektyvus, sprendime atsiskleidžiamas teismo šališkumas ir neobjektyvumas, o sprendimas išimtinai šališkai priimtas UAB „Adma“ naudai. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymus išreikalauti papildomus įrodymus iš UAB „Adma“, ieškovės pateikti įrodymai nebuvo vertinami kritiškai, nors į esminius UAB „Itina“ argumentus ieškovė neturėjo atsakymo ir tik paaiškino, kad po direktoriaus pasikeitimo visiškai nesidomėjo ankstesnio vadovo susitarimais. Teigia, kad teismas nevienodai vertino šalių pateiktus įrodymus, nes atmesdamas atsakovės rašytinius įrodymus pasirėmė išimtinai tik deklaratyviais UAB „Adma“ atstovo paaiškinimais. Teismas trukdė atsakovei UAB „Itina“ gauti įrodymus ir galimybę rungtis procese ir nepagrįstai atmetė apeliantės prašymus išreikalauti papildomus įrodymus iš ieškovės. Teismas netenkino apeliantės prašymo pateikti ieškovės UAB „Adma“ banko išrašus, kurie galėjo patvirtinti mokėjimus atsakovei per laiką, kuomet ieškovė UAB „Adma“ nuolatos skolindavosi iš apeliantės pinigų sumas ir po to ilgai vėluodama išmokinėdavo skolas. Teismo sprendimas rodo šališkumą UAB „Adma“ naudai.
Dėl įrodymų vertinimo
15. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą, teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų.
16. Konkrečiu atveju apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ir nesutiktina, kad nevertino atsakovės pateiktų įrodymų. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismo sprendimas argumentuotas abiejų šalių paaiškinimais bei pateiktais rašytiniais įrodymais, įvertintos šalių pozicijos ir pareikšto ieškinio reikalavimo ribose išnagrinėtas šalių ginčas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimų, priėmė apeliantei nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.38 straipsnis įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatytas pirkimo-pardavimo sutarties apibrėžimas, CK 6.344 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje.
18. Byloje nustatyta, kad tarp šalių nuo 2023 m. sausio 27 d. iki 2023 m. vasario 2 d. susiklostė pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovei parduoti santechnikos prekes, o atsakovė įsipareigojo su ieškove tinkamai ir laiku atsiskaityti. Ieškovė pardavė atsakovei prekių už 3 494,22 Eur, 2023 m. sausio 27 d. išrašyta PVM sąskaita - faktūra (Serija AMD Nr. 0075332), 2023 m. sausio 26 d. išduoti Gordon Logistics krovinio lapai (krovinio Nr. 381774), 2023 m. vasario 2 d. išrašyta PVM sąskaita - faktūra (Serija AMD Nr. 0075492) ir 2023 m. vasario 2 d. išduotas krovinio važtaraštis (Serija AMD Nr. 0075492 5657671). Taigi, atsakovei kilo prievolė atsiskaityti su ieškove už prekes per 1 darbo dieną nuo PVM sąskaitos - faktūros gavimo dienos, tačiau atsakovė neatsiskaitė visiškai ir likusi skola už santechnikos prekes sudaro 2 263,41 Eur.
19. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta neįrodytu apeliantės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į esminius atsakovės įrodymus, kurie patvirtina abipusę skolą tarp šalių. Priešingai, teismas vertino apeliantės pateiktus įrodymus, kurių pagrindu konstatavo, jog atsakovės prievolė ieškovei nėra pasibaigusi įskaitymu. Byloje apeliantė laikėsi pozicijos, kad ieškovė jai yra skolinga pagal atsakovės 2021 m. rugpjūčio 15 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. DP0001, atsakovė su ieškove buvo suderinusios ieškovės skolos padengimą, t. y. ieškovės skola atsakovei bus dengiama ieškovės atsakovei parduotų prekių kaina. Atsakovė pateikė Klientų būklę, minėtą sąskaitą faktūrą, kurioje nėra jokių parašų (nei kas išrašė sąskaitą faktūrą, nei kas ją gavo) bei 2021 m. balandžio 8 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 001/2021/04, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės.
20. Ieškovė byloje laikėsi pozicijos, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d. PVM sąskaitos - faktūros Nr. DP0001 nėra gavusi, su ieškove skolos padengimo ar įskaitymo klausimas nebuvo derintas ir ieškovė jokia forma nebuvo informuota apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Ieškovės pateiktas į bylą tarp šalių vykęs susirašinėjimas nepatvirtina buvus susitarimui dėl ieškovės skolos ir jos padengimo parduotų prekių kaina. Ieškovė pateikė atsakovės atliktą bankinį mokėjimą, kuriame nurodomas atsiskaitymas iš dalies už santechnikos prekes. Pripažintina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais sprendė, kad atsakovė patvirtino, jog už pristatytas prekes atsiskaitys per laiką po prekių pristatymo, tą patvirtina atsakovės 2023 m. kovo 24 d. padarytas 1 230,81 Eur mokėjimas ieškovei pagal 2023 m. vasario 2 d. ieškovės išrašytą sąskaitą faktūrą (serija ADM Nr. 0075492). Elektroniniuose laiškuose atsakovės atstovas neužsiminė apie skolos dengimą ar įskaitymą, todėl teismas darė išvadą, jog atsakovė neįrodė ieškovės skolos ar su ieškove buvusio suderinimo dėl skolos atsakovei dengimo ar įskaitymo. Priešingai, iš ieškovės pateikto ieškovės darbuotojos ir atsakovės atstovo susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad atsakovė buvo įsipareigojusi už pristatytas prekes atsiskaityti per laiką po prekių pristatymo, tačiau atsakovė savo įsipareigojimą įvykdė nepilnai.
21. Pažymėtina, kad aktualioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato draudimą, kuriuo draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas taikytinas tais atvejais, kai skolininkas apskritai ginčija savo prievolę kreditoriui, o kai skolininkas dalį reikalavimo pripažįsta, tai nurodytas įstatymo draudimas įskaityti reikalavimus netaikomas, tik būtina nustatyti neginčijamos prievolės apimtį.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju aktualu tai, jog atsakovės atliktu bankiniu 1 230,81 Eur sumos pavedimu atsakovė iš dalies atsiskaitė su ieškove už santechnikos prekes. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, tai įrodo, kad atsakovė pripažino prievolę ir priešpriešinių vienarūšių skolų dengimo neatliko, todėl konstatuotina, kad atsakovės turima prievolė ieškovei nėra pasibaigusi įskaitymu.
Dėl teismo šališkumo
23. Apeliantė nurodo aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ieškovės naudai, kadangi atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo.
24. Ieškovė nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, nes atsakovė teismo šališkumą sieja su teismo padarytomis procesinėmis klaidomis. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo papildomų įrodymų, nes atsakovė nepateikė teismui prašymo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017).
26. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą, tačiau asmuo, reikšdamas nušalinimą ar teikdamas argumentą, kad bylą nagrinėjęs teismas ar teisėjas buvo suinteresuotas bylos baigtimi, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla buvo išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012; kt.). Pagal CPK 68 straipsnio 2 dalies reikalavimus, motyvuotas nušalinimas teisėjui turi būti pateikiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Įstatymas vėliau pareikšti nušalinimą leidžia tik tuo atveju, kada pareiškiantis nušalinimą dalyvaujantis byloje asmuo apie teisėjo nušalinimo pagrindą sužinojo vėliau.
27. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo vertinami kaip negrįsti bei neįrodyti.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 straipsnio 1 dalis).
31. CPK
98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20).
32. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
33. Ieškovė UAB „Adma“ pateikė teismui įrodymus apie patirtas 1270,50 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas netenkintas, ieškovei iš atsakovės priteistinos 1270,50 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Itina“, juridinio asmens kodas 303028890, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Adma“, juridinio asmens kodas 302723049, naudai 1270,50 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rasa Bartašienė