Baudžiamoji byla Nr. 1-455-311/2013

Proceso Nr. 1-06-1-01036-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.1.4.4.5.; 1.1.4.5.2.; 1.2.14.5.2.;

1.2.18.10.; 1.2.29.1.; 1.1.4.5.1.;

2.1.10.1.; (N)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 17 d.

                                                                            Kaunas

              Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,

sekretoriaujant Birutei Čyžaitei, 

dalyvaujant:

prokurorams Arūnui Purvainiui, Linai Svidinskaitei-Ridikei,

gynėjui advokatui Juozui Gaudučiui,

vertėjai Violetai Dobrovolskienei,

civilinių ieškovų- DK „ZU Lietuva“ atstovui Jonui Masiokui, Danske banko atstovei advokatei Linai Balčiūnei,

kaltinamajam A. M.,

              viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Indijoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Indijos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas vieną kartą: 2003-10-29 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 183 str. 1 d. 25 MGL (3125 Lt) bauda (bauda sumokėta 2003-11-21) (4 t, b.l. 110), teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.,

n u s ta t ė :

Kaltinamasis A. M., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau -UAB) „Aritėja“  (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) administracijos vadovu – direktoriumi,  2007-08-20 uždarosios akcinės draudimo bendrovės brokeriui „Eksporto kreditų draudimo brokeris“, esančios Kaune, R. Kalantos g. 83, iš anksto žinodamas, kad ketinamas apdrausti turtas (kilimai) yra sugadintas dar 2006-07-28, jis draudimo brokeriui pateikė prašymą performinti įmonių draudimo sutartį, kad būtų apdraustos UAB „Aritėja“ apyvartoje esančios turto atsargos (kilimai), nurodydamas iš anksto žinomai melagingus duomenis apie apdraudžiamo turto atsargų (kilimų) būklę ir laikymo sąlygas (pastatą, kur laikomi kilimai), tai yra prašyme melagingai nurodydamas, kad iš UAB „Bras Lit“ nuomojamame sandėliavimo pastate, esančiame Kauno r., Domeikava, Voškonių k., laikomo apdraudžiamo turto (kilimų) būklė gera ir jam ten laikyti esančios sąlygos (pastato, kur laikomi kilimai, būkle) yra geros, tarp atstovaujamos UAB „Aritėja“  ir UAB DK „PZU Lietuva“ sudarė įmonių turto draudimo nuo ugnies ir kitų rizikų draudimo sutartį ITU Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje naudos gavėjais nurodė jo vadovaujamos UAB „Aritėja“  kreditorius- akcinę bendrovę (toliau - AB) „Sampo bankas“ ir UAB „Medicinos bankas“, kuriems pagal šią sutartį, įvykus draudiminiam įvykiui, draudimo išmoka (4 000 000,00 Lt) bus mokama per pusę, tai yra lygiomis dalimis,  AB „Sampo bankas“, įmonės kodas 112020289, Vilnius, Geležinio Vilko g, 18A (naudos gavėjas iki 2 000 000,00 Lt) ir UAB „Medicinos bankas“,  įmonės kodas 112027077, Vilnius, Pamėnkalnio g. 40 (naudos gavėjas iki 2 000 000,00 Lt).  Po ko 2008-05-29 AB „Sampo bankui“ (dabartinis pavadinimas Danske Bank A/S Lietuvos filialas), Vilnius, Geležinio Vilko g. 18A, nustačius, kad apdraustas turtas (kilimai), esantis Kauno r., Domeikavoje. Voškonių k., yra sugadintas vandens, tai yra kad įvyko draudiminis įvykis pagal ankščiau nurodytą draudimo sutartį ITU Nr. 110523, kas buvo pagrindas naudos gavėjams: UAB „Aritėja“ kreditoriams AB „Sampo bankas“ ir UAB „Medicinos bankas“ pagal šią sutartį kreiptis į UAB DK „PZU Lietuva“ dėl priklausančių draudimo išmokų, tokiu būdu jis apgaule pasikėsino išvengti didelės vertės turtinės prievolės, tai yra grąžinti 2 648 979,96 Lt įsiskolinimą bankui AB „Sampo bankas“ (dabartinis pavadinimas Danske Bank A/S Lietuvos filialas), įmonės kodas 112020289, pagal 2006-09-25 kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006-09-27 faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 585 000,00 Lt įsiskolinimą UAB „Medicinos bankas“, įmonės kodas 112027077 pagal 2007-08-17 kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes UAB DK „PZU Lietuva“ po to, kai AB „Sampo bankas“  (dabartinis pavadinimas Danske Bank AS Lietuvos filialas) 2008-05-29 kreipėsi su pranešimu apie draudiminį įvykį, prašydamas išmokėti draudiminę, išmoką pagal apskaičiuotą žalos dydį, įtarusi apgaulę atsisakė UAB „Aritėja“ kreditoriams mokėti draudimo išmokas, t.y.  A. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.

Kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2006 m. „Aritėjos“ vardu įsigijo tam tikrą kilimų kiekį iš firmos „Europa handling“. Jų vertė buvo 4.5-5 milijonai litų. Saugojo tuos kilimus sandėlyje, esančiame Vaškonių kaime. 2006 m. vienas iš padėklų buvo sugadintas, kadangi tekėjo pro stogą vanduo. Pataisė stogą. 2006 m. buvo padaryta sandėlio revizija. Ją atliko FNTT pareigūnai. Jų nubraižytoje chemoje buvo parodyta, kur kokios paletės buvo. A. M. laikė kilimų už 4 mln. litų, užstatytus „Danske“ banke ir „Medicinos“ banke. Kilimai buvo atskirose sandėlio vietose. Dar buvo kilimai, kurie buvo apyvartoje. Paėmus iš sandėlio kilimus, visada likdavo sandėlyje kilimų už 4 mln. Litų. A. M. buvo atsakingas, kad jie nebūtų sugadinti.

Apie du metus vyko teismo procesas su sandėlio savininku, A. M. turėjo turėti įrodymų, kad buvo sugadinti jo kilimai, todėl saugojo sugadintus kilimus.

              2008 m.-2007 m. sandėlio savininkai gavo teismo sprendimą, tačiau jis vykdomas buvo  liepos ar rugpjūčio mėn.17 d. Tai atliko antstolė S. Vaicekauskienė. Ji sulaužė sandėlio durų spyną. Pats A. M. tuo metu nedalyvavo kaip firmos atstovas. Antstolė užėjo į sandėlio vidų kartu su sandėlio savininkais, policijos atstovu. Kai atvyko apsauga, jie nieko negalėjo daryti, nes ten buvo antstolis ir policija. Antstolė aprašė visus kilimus, du automobilius, kurie nepriklausė UAB „Aritėja“ ir 17.30 val. baigė išėmimo iš sandėlio procesą bei perdavė saugojimui firmai, kuriai priklausė sandėlis. A. M. sandėlyje nebuvo, ten jis nebuvo apie mėnesį-pusantro mėnesio. 17 d. jam  paskambino iš saugos tarnybos ir pasakė, kad laužiasi į jo sandėlį, bet ten yra policija. Tačiau A. M. tuo metu negalėjo atvykti. Paskambino antstolei ir pasakė, kad sekančią dieną atvažiuos. Tačiau ji nesustabdė iškeldinimo proceso.

18 d. A. M. atvyko pas antstolę S.Vaicekauskienę. Ši įteikė jam aprašytų daiktų aktą, kuriame parašyta, kad visi kilimai- gerame stovyje, išskyrus 1 stovą. 

Po kiek laiko su antstoliu jis nuvyko į sandėlį, jį apžiūrėjo. Ten buvo 5 vienetai 200 l talpų su skiedikliais, gulėjo trafaretai, kuriais uždedami spaudai ant maišų, buvo polipropileno maišai, kitos prekės. Jų nebuvo akte.

A. M. prašė antstolio, kad jis fiksuotų tai, ką mato. Jis matė ir saugojimo kamerų daviklius, aparatą, kuris įrašinėja vaizdą. A. M. turėjo tai padaryti ne dėl to, kad firmos turtą apsaugoti, bet ir tam,  kad esant draudiminiam įvykiui, galėtų duomenis pateikti draudimui. Tai visa buvo padaryta. Matė, kad stovi krovininė mašina be tento, keli padėklai jau buvo pakrauti, gatvėje- lyja, o jie pakrovinėja kilimus ir į nieką nežiūri. Antstolis, kuris buvo su manimi, fiksuoja, kas vyksta. Ir siunčia laišką Vaicekauskienei. Jis nurodė, ką matė ir kas nebuvo užfiksuota akte, kurį surašė antstolė iškraustant, kai dalyvavo S. Vaicekauskienė, 3 jos kontoros darbuotojai, 3-4 sandėlio firmos darbuotojai ir vienas policininkas. Po kelių dienų gauname pataisytą aktą, kuriame ji fiksuoja 5 talpas ir maišus. Ji tai patvirtino savo parašu. Nei kamerų, nei įrašymo aparatūros ir kitų daiktų, kuriuos matėme su kitu antstoliu, nebuvo.

Nuvyko į „Danske“ banką ir „Medicinos „ banką pasakyti, kad, įsikišus tretiesiems asmenims, nėra sandėlyje daiktų, kuriuos saugojo A. M. . „Medicinos“ banko darbuotojai skambina sandėlio firmai, tačiau šios darbuotojai pasakė, kad nežino, kur daiktai. Po to siuntė raštą į ofisą, tačiau jokio atsakymo negavo. Lygia taip pat elgėsi ir „Danske“ bankas. .

Maždaug po pusmečio A. M. sužinojo, kad „Danske“ bankas Šilutėje, kur buvo saugomi tie kilimai, perėmė kilimus. Palyginus tai, ką išvežė antstolė Vaicekauskienė, ką aprašė „Danske“ bankas, perimtų kilimų kiekis didesnis, nei kad išvežė. A. M. jau negalėjo dirbti, nes iš jo  buvo atimtos apyvartinės lėšos. Jis prašė :“Medicinos“ banko sužinoti, kas kur yra. Po to „Danske“ bankas neleido „Medicinos“ bankui prieiti  prie kilimų.

Bankroto administratorius susitarė su „Danske“ banku. Nustatė, kurie kilimai buvo sugadinti. Visa tai vyko 2008-2011 m. Kur tie kilimai buvo, kaip jie buvo saugomi, A. M. nežino. Kodėl  FNTT darbuotojai, žmonės, kurie atvyko pirkti kilimus, nesakė, kad kilimai-blogi? Antstolė Vaicekauskienė būtų parašiusi, kad kilimai sugadinti. Ji rašė, kad vienas padėklas sugadintas.

              Faktas lieka faktu, kad  sandėlyje buvo kilimų  tik už 4 mln. Apdrausta buvo už 4 mln. Šis (sugadintas) padėklas neįėjo į tų 4 mln. sumą. Savo prekių A. M. nedraudė. 4 mln Lt sumai buvo apdrausta prekių, bet sandėlyje buvo prekių už 4.500000-4.600000 Lt. A. M. reikėjo daryti apyvartą už 0.6 mln. Jis kreipėsi į antstolį, kad būtų surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo aktas, kai bėgo vanduo. Sugadinti kilimai neįėjo į apdraustų kilimų skaičių. Kalbama apie vieną paletę. Jis būtų  didžiausias melagis, jei pasakytų, ką antstolė Vaicekauskienė ten pradėjo daryti (iškraustymo metu). Pačio A. M. ten nebuvo. Apsaugos tarnyba pamatė išlaužtas duris, antstolį, policininką. Antstolė Vaicekauskienė išvežė kilimus, nes A. M. nelaimėjo bylos. Už akių buvo priimtas sprendimas iškeldinti A. M. iš sandėlio. Jis antstolei sakė, kad 17 d. negalės ten būti, o galėtų būti tik 18 d.. Ji pasakė, kad tik 17 d. ji bus sandėlyje Ji apie tai pranešė A. M. raštu.              

              18 d. ryte A. M. jau buvo antstolės biure ir paklausė, kaip ji galėjo išvežti A. M. daiktus. Antstolė jam įteikė aktą, kuriame buvo ne visi sandėlyje buvę jo daiktai. Jis skundė teismui antstolio veiksmus, tačiau teismas atmetė jo ieškinį. Daugiau šios sprendimo jis neskundė.

              Pirmą kartą A. M. apdraudė kilimų už 2 mln Lt, kitais metais-už 4 mln. Lt. Padidėjo apyvarta, jis turėjo prekių. Iš banko gavo paskolą ir  „Medicinos“  bankui įkeitė sūnaus butą, „Danske“ bankui- sodą kaip garantą. A. M. nuomone, „Medicinos“ bankas turi įkeitimą už 2 mln., vėliau parduos butą ir jo sūnų išmes į gatvę. Tai-dėl firmos skolos. Bankai neišsiaiškino, kad sandėlyje buvo prekių už didesnę sumą, nei kad 4 mln. Lt. A. M. pasirašė, kad prekių niekada nebus mažiau, nei kad už 4 mln.Lt. Kai buvo apklausinėjamas banko direktorius, jis pasakė, kad matė daugelio rūšių prekes, kad A. M. rodė idealios būklės skirtingų rūšių prekes. Kitais metais „Medicinos“ banko atstovai vyko į sandėlį, matė prekes. Šio banko atstovas pasakė, kad draudžiama mažesne suma, nei kad yra prekių.

              „PZU Lietuva“ brokeriui skambino bankininkai. Pats A. M. to brokerio neieškojo. Banko atstovai sakė jam, kad yra prekės.

              Antstolis L. Gudeika vyko apžiūrėti sandėlio. Jis nesakė, kad „daugelis daiktų“ sugadinta. Ten buvo ne tik kilimai. Ten buvo popieriniai maišai ir kt. Ant padėklo buvo popieriniai maišai, trafaretai Vieną kartą, gli būti, kad  2007-03-21, į šį antstolį A. M. kreipėsi dėl sandėlio ploto. Kai vyko tyrimo procesas, buvo matyti, kad A. M. apdraudė kilimus 4 mln. Lt sumai . Atskirai buvo skyriai po 2 mln,  o likę kilimai- atnaujinimui.  „Danske“ banke yra draudimo polisas.  „PZU Lietuva“ buvo pateiktas balansas, kuriame buvo nurodyta prekių vertė. Jie draudė 4 mln. sumai.

              2007-05-14 A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, atsakovu nurodydamas UAB „Bars Lit“. 168000 Lt- tai vieno padėklo vertė. Kreipėsi į teismą dėl sugadinto padėklo. Jei tai būtų buvę tų 4 mln Lt dalis, tai  A. M. būtų pranešęs „PZU Lietuva“. Kadangi tai neįėjo į draudimo sumą ir laikoma atskirai nuo gerų kilimų, jis nemanė, kad apie tai turi pranešti draudimo bendrovei.

              Buvo faktoringo kreditas ir kredito linija viename banke, kuris paėmė iš A. M. 750 000 eurų jo asmeninį vekselį ir 750 000 eurų vekselį „Aritėjos“ vardu, kilimų už 2 mln. Lt, sodą ir asmeninį laidavimą. Bankas 4 kartus daugiau apsidraudė, nei kad davė.

              Rugpjūčio 18 d. A. M. pranešė bankams, kad įsikišo tretieji asmenys į tą turtą, kuris yra sandėlyje , kuris yra užstatytas ir kad išvežtas turtas iš tos vietos, kur jį saugojo A. M.. Draudimo išmokos gavėjas vienu atveju- „Danske“ bankas, o kitu- „Medicinos“ bankas, bet ne „Aritėja“. Jis paskambino antstolei ir pasakė, kad nebus 17 d.

              Kai buvo pasirašyta sutartis, kilimai buvo sugadinti po audrų, kurios buvo liepos- rugpjūčio mėnesį.

              Po to A. M. atvežė antstolį Gudeiką, dar buvo  jo darbuotojas ir jis surašė sugadintų kilimų aktą. Sugadintų kilimų A. M. nelietė. Jų nurašyti negalėjo, nes vyko teismo procesas.

              2007 m. A. M. bankui užstatė kilimus. Pateikė buvusių sandėlyje kilimų sąrašą.              Už akių buvo priimtas sprendimas. A. M. praleido jo apskundimo terminą. Po to aukštesnis  teismas atstatė sprendimo apskundimo terminą, tačiau sprendimas buvo priimtas nbe A. M. naudai.

              A. M. kategoriškai neigia, kad įkeistė sugadintus kilimus, nes sugadintų kilimų kaina neįėjo į 2 mln. Lt  ir 2 mln. Lt sumas.               Dalis kilimų sandėlyje buvo atnaujinama. Juos A. M. išveždavo iš neutralios dalies (kuri neįeina į balansą) pirkėjams ir atveždavo naujus. Naujus kilimus pirkdavo „Europa palace“ arba „Europa handling“.

              Performindamas sutartį, A. M. pateikė visą UAB „Aritėja“ balansą. Ten buvo parašyta vienoje eilutėje: „prekės , atvežtos pagal CMR“. Balanse buvo visi kilimai, kurie buvo saugomi Vaškonyse. Kreditoriai turėjo žinoti, kad yra  kilimų už didesnę sumą, nei kad draudžiama. Bankai nežinojo apie teismo procesą dėl 168 000 lt, nes tai- maža suma.

              Liudytoja L. I. parodė, kad nuo 2003-03-24 ji dirba UAB DK „PZU Lietuva“ pardavimo departamento stambių klientų skyriaus vadybininke. Į jos pareigas įeina kuruoti draudimo brokerių darbą su UAB DK „PZU Lietuva". UAB „Aritėja“ žino kaip draudėją. Ji pati atstovauja PZU Lietuva draudimo kompaniją, dirba brokerių skyriuje, bendrauja su brokeriais, jų klientams sudaro sutartis. Brokeris bendravo su klientu, o ji tik sudarė sutartį. Per brokerį gavo UAB Aritėja“ prašymą apdrausti turtą. Brokeris teikia užklausimus keletui draudimo bendrovių, o po to renkasi su klientu, kur draustis. Ji yra draudimo kompanijos atstovė. Gali klientas į juos kreiptis tiesiai arba per brokerį. Brokeris iš draudimo kompanijos gauna komisinį mokestį. Brokerių yra daugiau, patogiau kreiptis į juos. Tokis yra rinka. Brokeris jiems pateikė prašymą. Gavusi prašymą, L. I. suderino jį su rizikos vertintoju. Jis nustato draudimo sąlygas. Jas elektroniniu paštu persiunčia brokeriui. Su klientu tiesioginio kontakto nebuvo. Būna patvirtinimas ir telefonu, ir elektroniniu paštu. Klientas pasirašo sutartį, tai reiškia , kad su sutarties sąlygom jis sutinka. Nuo rizikos priklauso, ar draudžiamas turtas apžiūrimas. Šiuo atveju L. I. neprašė apžiūrėti draudžiamo turto. Buvo apdraustas turtas už 2 mln litų, o po to buvo performinta s draudimas 4 mln.Lt. Ši suma kompanijai- normali. Jei tai būtų fizinis asmuo, tai jau būtų didelė suma. Įmonei ta suma nėra didelė. Draudimo suma viršija draudimo vertę, tai draudimo sutartis negalioja viršijančiai draudimo vertę sumai. Kiekvieno objekto draudimo kompanija neapžiūri. Prieš apdraudžiant prekes už 2 mln. Lt ji  negirdėjo, kad kas nors būtų apžiūrėjęs prekes. Kai vyko perdaudimas,  draudimas galiojo 4 mln . Klientas pildo prašymą. Prašyme nurodyta, kad patalpų būklė gera, kilimai nesugadinti. Perdraudžiant pakitimų nebuvo. Jei dalis kilimų sugadinama, draudėjas turi  informuoti draudimo kompaniją, t.y. jis privalo atskleisti tą informaciją. Apie sugadintas prekes drfaudimo kompanija informuoja rizikos vertintojus. Jei kelia abejonių, sutartis nutraukiama ir informuojama apie tai trečioji šalis.

Liudytojas V. J. P. parodė, kad nuo 2003-01-07 jis dirba UAD BB eksporto kreditų draudimo kompanijoje brokeriu. Jo pareiga yra ieškoti klientų ir tarpininkavimas su draudimo kompanijomis sudarant draudimo sutartis.

2007 m. rudenį direktorius V. jį pasiuntė į PZU draudimo kompaniją paimti poliusą ir perduoti A. M.. Jis nuvažiavęs paėmė polisą, nusileido žemyn. Su A. M. susitiko prie Snoro banko. Padavė šiam polisą, A. M. pasirašė, o BV.J. P. parvežė ir padavė direktoriui.

Liudytojas M. R. V. parodė, kad nuo 2002-12-16 jis dirba direktoriumi UAD BB „Eksporto kreditų draudimo   brokeris“ ir yra susipažinęs su pareigybiniais nuostatais. 2007-08-20 pas jį buvo atvykęs UAB „Aritėja" direktorius A. M. ir pasakė,  kad jis nori performinti sutartį ir padidinti draudimo išmoką apdraudžiamam turtui.  A. M. jam pateikė prašymą sudaryti įmonių turto draudimo sutartį, jis  prašymą perdavė V.J. P. ir nurodė nuvykti į UAB DK „PZU  Lietuva“. Dėl apdraudžiamo UAB „Aritėja“ turto jokių įtarimų nekilo nei jam, nei UAB DK „PZU Lietuva“ atstovams, todėl pats turtas ir jo laikymo patalpos nebuvo apžiūrėtos.

Liudytoja D. Č. parodė, kad ji nuo 2006 metų dirba UAB „PZU Lietuva'" Žalų departamente Kauno padalinio vadove ir į pareigas įeina administruoti žalų bylas. 2008 m. pavasarį ji administravo žalos bylą pagal turto draudimo sutartį, kur buvo apdraustos UAB „Aritėja“ prekės. Ji, kaip padalinio vadovė, draudimo sutarties nesudarinėjo. Su UAB „Aritėja“ direktoriumi A. M. susidūrė tik tada, kai buvo gautas 2008-05-29 raštas iš AB „Sampo banko“,
kad bankui tapo žinoma, jog yra įvykęs draudiminis įvykis ir draudimo kompanija turi
atlyginti nuostolius pagal  draudimo sutartį. Tačiau pranešime draudimo kompanijai nebuvo nurodyta nei kada įvyko įvykis, nei kokiomis aplinkybėmis buvo sugadintas apdraustas turtas ir kokio dydžio patirti nuostoliai. Buvo pradėtas tyrimas. Draudimo kompanijos ekspertams nebuvo leista apžiūrėti prekių, pastato, kuriame laikomos prekės. Tai buvo daroma net kelis kartus. Praėjus kuriam laikui, jau iš AB „Danske banko“ gavo nuotraukas prekių ir patalpų, iš kurių matyti, kad pastato stogas praleidžia vandenį, patalpose telkšo balos ir tai neatitinka prekių laikymo sąlygų, kurios buvo surašytos draudimo sutartyje. Kad įvykį priskirti prie draudžiamųjų ar nedraudžiamųjų,  privaloma patį pastatą ir prekes apžiūrėti draudimo ekspertams, tačiau nebuvo įsileisti nei UAB „Aritėja“, nei AB „Danske bankas“, nei patalpas išnuomojusios UAB „Bars Lit“  atstovų. Visa tai numato įmonių turto draudimo taisyklės Nr.059, kurios pateiktos byloje. Punkte 2.2.2 „Apribojimai (nedraudiminiai įvykiai)“  Draudikas neatlygina žalos sukeltos: 2.2.2.1. punkte numatytais atvejais, kad (lietaus ar tirpstančio sniego vandens, prasisunkusio pro stogo dangą ar išorines pastato sienas, įskaitant išorinių konstrukcijų jungtis, nesandariai uždarytus langus, duris). 2008-12-02 raštu buvo užsakyta atlikti nepriklausomą prekių apžiūrą ir vertinimą nustatant priežastis ir žalos dydį. Ekspertizei atlikti buvo kreiptasis pateiktas užsakymas UAB „Klaipėdos Netas“.

Liudytojas J. D. parodė, kad jam kaltinamasis A. M. pažįstamas, nes 2008  jis kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apskrities skyrių kuriame tuo metu dirbo J. D. dėl kilimų vagystės. J. D. tyrė pareiškimą, atliko ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje. S tyrėju R. G. jis atliko apžiūrą sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame buvo saugomi UAB „Aritėja“ priklausantys kilimai. Apžiūroje dalyvavo ir UAB „Aritėja“ direktorius A. M.. Sandelyje buvo apie 200 padėklų su įvairiais kilimais. Ant vieno padėklo, kuris buvo padėtas sandėlio gale ir nebuvo supakuotas, buvo sudėti kilimai, ant kurių matėsi pelėsis ir sklido pelėsių kvapas.  Apžiūros schemoje, prie apžiūros protokolo, sugadintų kilimų padėklą jis pažymėjo raide „S". Paklausus A. M., kas tiems kilimams atsitiko, šis paaiškino, kad kilimus per nesandarų stogą suliejo vanduo. Kitų kilimų sudėtų ant padėklų, kokybės jis netikrino, bet jam atrodo, kad kiti kilimai buvo geri. Bylos tyrimo eigoje A. M. jam minėjo, kad turi problemų su sandėlio savininkais, kurie neužtikrina kilimų saugojimo sandėlyje sąlygų. Minėjo, kad lyjant per stogą ant kilimų bėga vanduo. Sandėlį A. M. nuomojo iš UAB „Bars Lit", kurios direktorė buvo G. Š., o sandėlio nuomos klausimais rūpinosi jos žentas A. N.. Po to J. D. apklausė savininkę. .Ji sakė, kad yra sudariusi sutartį. J. D. klausė,  kada buvo atvežti kilimai, kada sudaryta nuomos sutartis.

Liudytojas A. G. parodė, kad 2006-09-25 į AB „Sampo bankas" Kauno filialą kreipėsi UAB „Aritėja" direktorius A. M., prašydamas įmonei suteikti kreditą apyvartinėms lėšoms. Pagal banko vidaus taisykles, tvarką buvo įvertinta kliento finansinė būklė ir galimybės skolinti lėšas. Tai atliko įvairūs banko darbuotojai. Banko sprendimus   priimantis   organas   (kredito   komitetas)   priėmė sprendimą suteikti kreditą apyvartinėms lėšoms. Tuo pagrindu 2006-09-25 buvo pasirašyta dvišalė   kredito   linijos   sutartis. Pasirašius   kredito   linijos   sutartį UAB   „Aritėja"   direktorius   A. M. kartu   įsipareigojo   apdrausti kilnojamą turtą  (atsargas)  bankui  priimtinoje  draudimo  bendrovėje  iki  galutinio  kredito grąžinimo termino. UAB „Aritėja" direktorius A. M. draudimo kompaniją pasirinko savarankiškai ir tai buvo UAB DK „PZU Lietuva". 2006-09-25 pasirašė draudimo sutartį ir UAB „Aritėja" direktorius A. M. gavo įmonių turto draudimo nuo ugnies ir kitų rizikų liudijimą. Po to, 2006-09-26 Kauno raj. 4-ame notoro biure pas notarę J.
Valaitienę buvo patvirtintas hipotekos lakštų sandoris, kuris 2006-09-28 įregistruotas Kauno
apylinkės teismo hipotekos skyriuje.

A. M. lankydamasis banke sudarė verslaus, patikimo asmens įvaizdį ir jokių įtarimų
nesukėlė. Be to, iki 2006-09-25 kredito sutarties pasirašymo jis pats kartu su P. L. buvo nuvykęs į atsargų saugojimo sandėlį esantį (duomenys neskelbtini) ir matė, kad patalpos tinkamos atsargų sandėliavimui, viduje sukrautos prekės - kilimai buvo supakuoti paletėse ir aptraukti juoda plėvele. Vizualiai matėsi, kad prekių atsargos yra didelės, padėklų neskaičiavo, todėl pasakyti kiekio negali. Patalpa (sandėlis) buvo sausa, jokių balų viduje nebuvo. Lankydamasis banke A. M. turėjo visus reikiamus dokumentus ir pateikdavo jų originalus, o ne kopijas. Po to, UAB „Aritėja" direktorius A. M. vėl kreipėsi į banką ir pateikė prašymą suteikti sąskaitų apmokėjimo kreditą, kitaip vadinamą faktoringą.

2006-09-27 tarp AB „Sampo bankas" ir UAB „Aritėja" buvo sudaryta faktoringo sutartis. Vėliau faktoringo sutartyje numatytas sąlygas keitė ir papildydavo naujomis sąlygomis. 2007 metais su UAB „Aritėja" direktoriumi A. M. jokių nesklandumų nebuvo, įsipareigojimai buvo vykdomi laiku. 2007 metais bankas nežinojo ir apie konfliktus su sandėliavimo patalpas išnuomojusia UAB „Bars Lit“. Bankas nebuvo informuotas ir apie teismus vykstančius tarp UAB „Bars Lit“  ir UAB „Aritėja“. 2008 m. kovo mėnesio pabaigoje atvykęs į banką, A. M. užsiminė apie tai, kad apyvartines lėšas jis nori panaudoti stogo remontui, kadangi su patalpų nuomininke UAB „Bars Lit“ yra įvykę nesutarimai ir dėl to kenčia jo prekių atsargos. Jis žodžiu gavo atsakymą, kad apyvartinių lėšų gautų iš kredito linijos sutarties jis panaudoti stogų remontui negali, nes jos skirtos prekių užpirkimui.

2008-04-06 A. G. kartu su kolega P. L. nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir ten bandė patekti į sandėlio vidų bei apžiūrėti prekes (kilimus), tačiau įleisti nebuvo. Paskambinus telefonu A. M., pastarasis į telefoninį skambutį neatsakė. Po to, jis kaip atsakingas banko darbuotojas išsiaiškino, kad sandėliavimo patalpos esančios (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „Bars Lit", kurios atstovas banką informavo, kad prekių atsargų sandėlyje jau nėra, nes antstolio S.Vaicekauskienė priverstinio iškeldinimo metu prekes pervežė į kitą vietą –į (duomenys neskelbtini). Po to jis nuvyko prekių apžiūrėti į (duomenys neskelbtini), kur galutinai įsitikino, kad gauta informacija apie dalies prekių sugadinimą yra teisinga. Sandėlyje matė, kad dalis kilimų yra sugadinta, supeliję, šlapi, purvini ir pardavimui yra netinkamos kokybės. 2008-05-29 jis parašė raštą į UAB DK „PZU Lietuva“ apie įvykį, nes prekių atsargos buvo draustos minėtos kompanijos. 2008-05-30 kaip AB „Sampo bankas“ Kauno filialo KAC direktorius, jis surašė atitinkamos formos pranešimą apie įvykį ir jį išsiuntė UAB DK „PZU Lietuva“. Po to prasidėjo susirašinėjimai su UAB DK „PZU Lietuva“ ir teisminiai ginčai pradėtoje civilinėje byloje, dėl draudimo išmokos pagal draudimo sutartį. 

Liudytoja G. Š. parodė, kad 2006-04-28 UAB „Aritėja“ direktorius A. M. ir jos vadovaujama UAB „Bars Lit“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Sudarytos sutarties pagrindu 2006-05-06 negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo aktu buvo perduotas naudotis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) UAB „Aritėja“ direktorius A. M. perdavimo metu pastatą apžiūrėjo, įvertino ir jokių pretenzijų nepareiškė. Tai buvo geros kokybės sandėlis. Pastate iki nuomos sutarties sudarymo buvo sandėliuojami mediniai surenkami namai. Pastato stogas buvo tvarkingas, jokių plyšių stogo dangos siūlėse nebuvo. Stogas buvo perdengtas cementinėmis plokštėmis ir viršus padengtas ruberoidu bei smala. Perdavus raktus UAB „Aritėja“ direktoriui A. M., jis daugiau neleido nei lankytis pastate, nei patalpų prižiūrėti, o tuo labiau žiūrėti, kas darosi jų viduje, jis rūpinosi ir pastatu. Sutarties pasirašymo dieną UAB „Aritėja" pavedimu per banką sumokėjo nuomos mokestį už 3 mėnesius į priekį. Sutartas nuomos mokestis buvo 3000 Lt per mėnesį, viso sumokėta 9000 Lt ir daugiau UAB „Aritėja“ jų įmonei nėra sumokėjusi. Prie patalpų buvo įrengtos vaizdo kameros, kurių pagalba buvo saugomas turtas. Stebėjimo kameras įrengė UAB „Aritėja“ direktorius A. M.. Nuomos sutarties surašymo metu buvo sutarta, kad už išnaudotą elektros energiją mokės nuomotojas - UAB „Aritėja“. Pradžioje ji su A. M. bendravo telefonu, šis jokio įtarimo nesukėlė, ji juo pasitikėjo ir tikėjo jo pažadais, kad atsiskaitys už sunaudotą elektros energiją, todėl asmeniškai  mokėjo už elektrą iš UAB „Bars Lit“ sąskaitos. Taip tęsėsi kelis mėnesius. Supratusi, kad UAB „Aritėja" direktorius tik žada ir neperveda pinigų į sąskaitą, bei tokiu būdu įmonė yra apgaudinėjama nesąžiningo nuomotojo, ji nutraukė mokėjimą už elektrą. Dėl šios priežasties VST tinklai atjungė elektrą, nes buvo padarytas nemažas įsiskolinimas. Tada UAB „Aritėja" direktorius prisijungė savavališkai. UAB „Bars Lit", kaip pastato savininką, VST raštu nuolatos primindavo apie pareigą sumokėti mokestį už elektrą. Taip tęsėsi nuo 2006 metų pabaigos ir 2007 metų pavasario. Supratę, kad nuomotojas UAB „Aritėja" apgaudinėja, vengia bendrauti ir daro žalą jos vadovaujamai įmonei, ji civiline tvarka kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl UAB „Aritėja" iškeldinimo, nes geranoriškai patalpų atlaisvinti UAB „Aritėja" direktorius A. M. nepanoro. Prasidėjo teisminiai ginčai. Apie tai, kad UAB „Aritėja" kreipėsi į bankus įvairių kreditų, ji kaip UAB „Bars Lit" direktorė,  nieko nežinojo.

2007-07-17 antstolė S.Vaicekauskienė, vykdydama teismo sprendimą, buvo nuvykusi į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ir surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Pati G. Š. tuo metu nedalyvavo ir nieko negali pasakyti apie tai,  kokiame stovyje ir kaip atrodė sandėlyje sandėliuojami kilimai. Kokiomis aplinkybėmis buvo sugadinta dalis kilimų, nieko negali pasakyti. Jos nuomone, pastato stogas vandens nepraleido ir per stogą į patalpos vidų vanduo nepateko. Taip pat ji nieko nežino apie UAB „Aritėja" direktoriaus tolimesnius veiksmus komercinėje veikloje. Be to, UAB „Aritėja“ direktorius A. M. juo apkaltino prekių sugadinimu, todėl Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla, kuri baigėsi UAB „Bars Lit" naudai, nes UAB „Aritėja" direktorius A. M. teismui pateikė dėl prekių sugadinimo išgalvotus ir tikrovės neatitinkančius faktus, tokiu būdu siekdamas iš UAB „Bars Lit" prisiteisti 166788 Lt dydžio žalą. Civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybės, kad UAB „Aritėja" direktorius A. M. sąmoningai, pats matomai suliejo prekes, sandėliuojamas patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir taip siekė turtinės naudos iš UAB „Bars Lit".  UAB „Bars Lit" atstovai į sandėlio patalpas. įleisti nebuvo, taip pat jų įmonės atstovai nei karto nebuvo pakvieti į patalpų apžiūrą. Į ją, kaip UAB „Bars Lit“ direktorę,  nesikreipė ir UAB DK „PZU Lietuva“ atstovai ar bankų atstovai. Apie apgaulės būdu apdraustą turtą, saugomą sandėlyje, esančiame  (duomenys neskelbtini), ji sužinojo iš nagrinėjamos civilinės bylos Vilniaus apygardos teisme. Vilniuje nagrinėjant civilines bylas paaiškėjo, kad UAB „Aritėja“ direktorius A. M. yra apgavęs ne vieną klientą Lietuvoje ir net užsienyje.

Iš 2011-08-22 UAB DK „PZU Lietuva" pateikto pareiškimo matyti, kad UAB
„Aritėja“ direktoriaus A. M. prašymu 2007-08-20 UAB DK „PZU Lietuva" sudarė, laikotarpiui nuo 2007-08-20 iki 2008-08-19, draudimo sutartį (liudijimas ITU Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria buvo  apdraustos  nuo  ugnies,  vandens  ir  kitų rizikų apyvartoje  esančios  prekės (kilimai), saugomos sandėlyje esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Prekių atsargos  (kilimai) nauja verte apdraustos 4 mln.  Lt sumai.  Draudimo sutartyje numatyta, kad įvykus draudiminiam įvykiui, draudimo išmoka išmokama naudos gavėjams, kuriems įkeistos prekės užtikrinant kredito grąžinimą - per pusę AB „Sampo bankas" (dabartinis pavadinimas -AB „Danske bank A/S Lietuvos filialas) ir UAB „Medicinos bankas". Draudimo sutartis apdrausti prekes (kilimus) nauja verte sudaryta remiantis UAB „Aritėja" direktoriaus A. M. pateikta draudikui informacija apie gerą sandėlio, kuriame saugomos prekės, būklę, taip pat nesant jokių abejonią, kad apdraudžiamos prekės yra naujai įsigyti, nesugadinti kilimai. Prie pareiškimo pateiktos dokumentų kopijos (1 t., b.l.
14-20).

                            Iš 2012-07-26 UAB DK „PZU Lietuva" aiškinamojo rašto matyti, kad UAB „Aritėja“ direktorius A. M., 2007-08-20 prašymo pateikimo metu nurodė melagingus duomenis apie nuomojamo sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), būklę. Taip pat nuslėpė faktus apie anksčiau sugadintas prekes (kilimus), o  nurodė, kad prekės sugadintos 2008-04-06, tačiau apie prekių sugadinimą naudos gavėjams -bankams, nebuvo pranešta (1 t., b.1.21-26).

                            Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos pareigūnų atliktos apžiūros ir surašyto apžiūros protokolo matyti, kad jie atlikdami ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo patalpas (sandėlį), esančias (duomenys neskelbtini) 2006-07-28 apžiūros protokole konstatuota, kad viduje yra sukrautos paletės su įvairių spalvų kilimais, kurie uždengti juodos ir mėlynos spalvos polietileno plėvele. Suskaičiavus rasta 244 vnt palečių (1 t, b.l. 155-172).

                            Iš antstolio surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad 2006-12-14 UAB „Aritėja“ direktorius A. M. kreipėsi į antstolį L. G. ir sudarė sutartį, kurios pagrindu buvo konstatuojamos šios faktinės aplinkybės: nuomojamų patalpų būklė, realų nuomojamą plotą, patalpose sandėliuojamų daiktų stovį, nuomojamame ūkio paskirties negyvenamajame pastate - daržinėje 1403,47 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) ir buvo surašytas faktinių aplinkybių kontaktavimo protokolas Nr. 4 iš kurio matyti, jog 2006-12-14 konstatuota, kad sienomis ir per pastato stogą daugelyje vietų bėga vanduo, ant grindų telkšo balos. Nuomininko sandėliuojami kilimai sukrauti ant europadėklų, nuomininko uždengti izoliacine danga, bet nuo bėgančio ir susikaupusio vandens patalpų viduje ir ten vyraujančios drėgmės, dauguma sandėliuojamų daiktų yra drėgni, talpose juntamas pelėsių kvapas. Ant vieno europadėklo sukrauti gaminiai šlapi, supeliję, praradę prekinę išvaizdą. Tai užfiksuota nuotraukose (1 t,b.l. 175-184).

                            Iš antstolio surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad 2007-03-21 UAB „Aritėja“ direktorius A. M. kreipėsi į antstolį L. G. ir sudarė sutartį, kurios pagrindu buvo konstatuojamos šios faktinės aplinkybės: atsakingam darbuotojui S. V. patikėto materialaus turto perdavimo bendrovės UAB „Aritėja“ direktoriui ir jo būklės įvertinimo, esančio (duomenys neskelbtini) ir buvo surašytas faktinių aplinkybių kontaktavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog 2007-03-21 konstatuota, kad tarp perduotų europadėklų su kilimais, kai kurie turi aiškių pažeidimo požymių: kilimai supeliję, sušlapę, neuždengti, purvini. Tai užfiksuota nuotraukose (1 t, b.l. 185-189).

                            Iš 2007-07-17   faktinių   aplinkybių   konstatavimo   protokolo   Nr. (duomenys neskelbtini)   ir   jo   priedų (nuotraukomis) matyti, kad  užfiksuoti sekantys duomenys, sandėlio esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidus. Nuotraukose Nr.l iki Nr. 9 matyti sandėliuojama supakuota produkcija - europadėklai su kiliminiais takais. Vieni europadėklai jų yra uždengti juodos ir mėlynos spalvos plėvele, o kiti neuždengti. Greta europadėklų ant grindų matyti tamsios spalvos
dėmės (2 t, b.l. 1-8,23-29).

                            Iš 2007-05-14 UAB „Aritėja“ direktoriaus A. M. ieškinio matyti, kad A. M. kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl žalos priteisimo, nurodė ieškinyje, kad dėl pastatų, statinių, įrengimų ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų,
privalo atlyginti  šių objektų savininkas  (valdytojas) atsakovas UAB  „Bars  Lit" UAB
„Aritėja“ padarytą žalą. Ieškinyje prašoma iš UAB „Bars Lit" priteisti 166 788,24 Lt žalą už
sugadintus kilimus, 874,20 Lt už stogo dangą, 1990 Lt už generatorių 5880 Lt už kurą, viso
175442,44 Lt.    Šio ieškinio pagrindu 2007-05-25 buvo iškelta   civilinė byla Nr. 2-146-
324/09 (2 t., b.l.124-136). 2009-01-15 Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-146-
324/09 priėmė sprendimą už akių- atmesti ieškinį (2 t., b.1.137-139).

                            Iš 2009-05-27 atsargų (kilimai) apžiūros raporto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad
sandėlyje rasta 170 palečių su įvairiais kilimais. 19 padėklų su ant jų sukrautais kilimais yra
be pakuotės. Likusioji dalis kilimų yra sukrauti ant medinių padėklų ir apvynioti/ uždengti
juodos / mėlynos spalvos polietileno plėvele. Didžioji dalis pakuočių (apie 80 vnt.) yra
pažeistos - praplėšta polietileno plėvelė. Kilimai ant medinių padėklų sudėti be jokios
perdangos iš apačios. Dalis pakuočių neturi jokio žymėjimo (nuotr. 1-10).

                            Iš detalios apžiūros matyti, kad buvo rasta 5 paletės su Nepali kilimais dim. 170/240 cm, po 25 vnt. paletėje, su matomais vandens apipylimo pėdsakais, kilimai paletėse apipilti iš viršaus, vanduo prasisunkęs per 4-18 kilimų žemyn. Viso vandeniu ant šią 5 palečių pažeista 60 kilimų. 100 % kilimų, esančių ant šių 5 vandeniu apipiltų palečių, yra drėgni, supeliję, skleidžia stiprų pašalinį kvapą. Apie 60% kilimų, esančių šiose 5 paletėse, yra stipriai pažeisti kandžių, užteršti
graužikų ekskrementais (nuotr. 11-16). Ant likusių 165 pakuočių vandens apipylimo pėdsakų neužfiksuota. Detaliai apžiūrai atsitiktine tvarka buvo atrinktos  12 iš išorės nepažeistos pakuotės. Nuėmus pakavimo plėvelę ir apžiūrėjus kilimus nustatyta:

•              100 % kilmių skleidžia nemalonų kvapą (pelėsio, graužikų šlapimo).

• 40 % kilimų nešvarūs, užteršti graužikų ekskrementais, neaiškios kilmės dalelytėmis,
  vabzdžių liekanomis (nuotr. 17--26).
• 30 % kilimų vietomis pažeisti kandžių, graužikų (nuotr. 27-30).
• 100 % apžiūrėtų kilimų nuo drėgmės pažeistas / suiręs džutinis pagrindas (tinklelis), siūlai iš blogosios pusės lengvai išsitraukia (nuotr. 31-34). Kilimų apgadinimo priežastys: sušlapę, sudrėkę, supeliję ir įgavę pelėsio kvapą (1 t., 64-69  b.l.).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo A. M. veikoje, visiškai įrodyta, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK  22 str. 1 d. ir  182 str. 2 d.

Kaltinamojo A. M. parodymus, kad jis jam inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, jokios melagingos informacijos draudimo brokeriui nepateikė, sandėlyje esantys sugadionti kilimai nebuvo apdrausti, o apdraustieji buvo nesugadinti, teismas vertina kritiškai, kaip neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.

Apgaulė-tai falsifikuotų aplinkybių ar faktų arba melagingų duomenų sąmoningas pateikimas arba nuslėpimas tų aplinkybių ar faktų arba duomenų, apie kuriuos būtina pranešti. 

Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas, siekiant  įgyti svetimą turtą arba teisę į tą turtą. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką arba valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti.

Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes.

Teismo nuomone, būtent šiais veiksmais  ir pasireiškė kaltinamojo A. M. nusikalstama veika,  nes jis, būdamas UAB „Aritėja“ direktoriumi ir iš anksto žinodamas, kad ketinamas apdrausti UAB „Aritėja“ turtas (kilimai) yra sugadintas dar 2006-07-28, draudimo brokeriui pateikė prašymą performinti įmonių draudimo sutartį, kad būtų apdraustos UAB „Aritėja“ apyvartoje esančios turto atsargos (kilimai), nurodydamas iš anksto žinomai melagingus duomenis apie apdraudžiamų kilimų būklę ir laikymo sąlygas (pastatą, kur laikomi kilimai), t.y. prašyme melagingai nurodė, kad iš UAB „Bras Lit“ nuomojamame sandėliavimo pastate laikomų apdraudžiamų kilimų būklė gera ir jiems ten laikyti esančios sąlygos yra geros, o po to su UAB DK „PZU Lietuva“ sudarė įmonių turto draudimo nuo ugnies ir kitų rizikų draudimo sutartį, kurioje naudos gavėjais nurodė UAB „Aritėja“  kreditorius- AB „Sampo bankas“ ir UAB „Medicinos bankas“, kuriems pagal šią sutartį, įvykus draudiminiam įvykiui, draudimo išmoka (4 000 000,00 Lt) bus mokama per pusę. 2008-05-29 AB „Sampo bankui“ nustačius, kad apdrausti kilimai, esantys Kauno r., Domeikavoje. Voškonių k., yra sugadinti vandens, tai yra kad įvyko draudiminis įvykis, atsirado pagrindas naudos gavėjams: UAB „Aritėja“ kreditoriams AB „Sampo bankas“ ir UAB „Medicinos bankas“ pagal šią sutartį kreiptis į UAB DK „PZU Lietuva“ dėl priklausančių draudimo išmokų.  Tačiau UAB DK „PZU Lietuva“ po to, kai AB „Sampo bankas“  2008-05-29 kreipėsi su pranešimu apie draudiminį įvykį, prašydamas išmokėti draudiminę, išmoką pagal apskaičiuotą žalos dydį, įtarusi apgaulę atsisakė UAB „Aritėja“ kreditoriams mokėti draudimo išmokas. Tokiu būdu kaltinamasis A. M. pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą.

Kad kaltinamojo A. M. draustos atsargos (kilimai) sutarties bei draudimo poliso performinimo sudarymo metu, t.y. 2007-08-20 jau buvo prastos būklės ir pats A,M. pats apie tai žinojo, rodo byloje nustatyti labai objektyvus duomenys, o būtent:

antstolių konstatuotos faktinės aplinkybės: 2006-12-14  faktinių aplinkybių kontaktavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), surašytame antstolio L.Gudeikos užfiksuota, kad sienomis ir per pastato stogą daugelyje vietų bėga vanduo, ant grindų telkšo balos. Nuomininko sandėliuojami kilimai sukrauti ant europadėklų, nuomininko uždengti izoliacine danga, bet nuo bėgančio ir susikaupusio vandens patalpų viduje ir ten vyraujančios drėgmės, dauguma sandėliuojamų daiktų yra drėgni, talpose juntamas pelėsių kvapas. Ant vieno europadėklo sukrauti gaminiai šlapi, supeliję, praradę prekinę išvaizdą. Tai užfiksuota nuotraukose. 2007-03-21 to paties antstolio buvo konstatuojamos šios faktinės aplinkybės: atsakingam darbuotojui S. V. patikėto materialaus turto perdavimo bendrovės UAB „Aritėja" direktoriui ir jo būklės įvertinimo esančio Kauno r., Voškonių k. ir buvo surašytas faktinių aplinkybių kontaktavimo protokolas Nr. 8 iš kurio matyti, jog 2007-03-21 konstatuota, kad tarp perduotų europadėklų su kilimais, kai kurie turi aiškių pažeidimo požymių: kilimai supeliję, sušlapę, neuždengti, purvini. Tai užfiksuota nuotraukose.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nurodytos aplinkybės buvo konstatuojamos pačio kaltinamojo A.M. iniciatyva.

Be to, 2007-07-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), vidus, t.y. nuotraukose Nr. l iki Nr. 9 matyti sandėliuojama supakuota produkcija - europadėklai su kiliminiais takais. Vieni europadėklai jų yra uždengti juodos ir mėlynos spalvos plėvele, o kiti neuždengti. Greta europadėklų ant grindų matyti tamsios spalvos dėmės. Taigi konstatuotos faktinės aplinkybės neabejotinai rodo, kad apdraustos atsargos (kilimai) iš tikrųjų buvo ne geros, o labai prastos būklės, galimai dėl netinkamo jų saugojimo ar kitų priežasčių, kas šiai bylai, joje tiriamos veikos kvalifikacijai visiškai jokios reikšmės neturi.

Taip pat antstolių konstatuotas faktines aplinkybes atitinka ir kiti, tą patį rodantys byloje užfiksuoti bei teisme ištirti duomenys, o būtent:

liudytoja D. Č. nurodė, kad draudimo kompanijos ekspertams nebuvo leista apžiūrėti prekių, pastato, kuriame laikomos prekės, nors sprendžiant klausimą dėl įvykio priskyrimo prie draudžiamųjų ar nedraudžiamųjų,  privaloma patį pastatą ir prekes apžiūrėti draudimo ekspertams ir tai numatyta  įmonių turto draudimo taisyklėse. Vėliau iš AB „Danske banko“ gavo nuotraukas prekių ir patalpų, iš kurių matyti, kad pastato stogas praleidžia vandenį, patalpose telkšo balos ir tai neatitinka prekių laikymo sąlygų, kurios buvo surašytos draudimo sutartyje.

Liudytojas J. D. parodė, kad jis atliko apžiūrą sandėlyje, esančiame Voškonių k., Kauno raj., kuriame buvo saugomi UAB „Aritėja“ priklausantys kilimai. Apžiūroje dalyvavo ir UAB „Aritėja“ direktorius A. M.. Sandėlyje jis matė apie 200 padėklų su įvairiais kilimais, ant  vieno jų, kuris nebuvo supakuotas, buvo sudėti kilimai, ant kurių matėsi pelėsis ir sklido pelėsių kvapas. Paklausus A. M., kas tiems kilimams  atsitiko, šis paaiškino, kad kilimus per nesandarų stogą suliejo vanduo. Be to, A. M. jam minėjo, kad turi problemų su sandėlio savininkais, kurie neužtikrina kilimų saugojimo sandėlyje sąlygų, minėjo, kad lyjant per stogą ant kilimų bėga vanduo.

Liudytojas A. G. parodė, kad 2008-04-06 jis kartu su bendradarbiu P. L. nuvyko į (duomenys neskelbtini), bandė patekti į sandėlio vidų bei apžiūrėti kilimus, tačiau įleisti nebuvo. Paskambinus telefonu A. M., pastarasis į telefoninį skambutį neatsakė. Kai jis sužinojo, kad sandėlio savininkės UAB „Bars Lit“ prašymu antstolė priverstinio iškeldinimo metu prekes pervežė į kitą vietą –į (duomenys neskelbtini), jis nuvyko ten apžiūrėti prekių ir galutinai įsitikino, kad gauta informacija apie dalies prekių sugadinimą yra teisinga. Sandėlyje matė, kad dalis kilimų yra sugadinta, supeliję, šlapi, purvini ir pardavimui yra netinkamos kokybės.

Liudytoja G. Š. nurodė, kad ji, kaip UAB „Bars Lit“ su UAB „Aritėja“ direktoriumi A. M. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, jos pagrindu 2006-05-06 negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo aktu buvo perduotas naudotis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) A. M. perdavimo metu pastatą apžiūrėjo, įvertino ir jokių pretenzijų nepareiškė. Pastatas, jo stogas nuomos sutarties sudarymo metu buvo tvarkingi.  Perdavus raktus A. M., jis daugiau neleido nei lankytis pastate, nei patalpų prižiūrėti, o tuo labiau žiūrėti, kas darosi jų viduje, jis rūpinosi ir pastatu. Kadangi A. M. nuomos mokestį sumokėjo tik už 3 mėnesius į priekį. O vėliau nemokėjo,  ji mokėjo iš savo lėšų. Vėliau ji nutraukė mokėjimą už elektrą. Dėl šios priežasties VST dėl įsiskolinimo atjungė elektrą, tačiau A. M. prisijungė savavališkai. UAB „Bars Lit“ civiline tvarka kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl UAB „Aritėja" iškeldinimo, buvo prikm tas sprendimas iškeldinti UAB „Aritėja“ ir 2007-07-17 antstolė, vykdydama teismo sprendimą, surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

Iš 2007-05-14 UAB „Aritėja“ direktoriaus A. M. ieškinio, kuriuo jis kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl žalos priteisimo, matyti, kad žalą buvo prašoma atlyginti būtent dėl pastatų, statinių, įrengimų ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų iš atsakovo UAB „Bars Lit“.  Ieškinyje prašoma iš UAB „Bars Li“" priteisti žalą būtent už sugadintus kilimus, Tai rodo, kad per visą tą laikotarpį iki pat sutarties sudarymo, kuomet buvo nustatytos aukščiau aptartos aplinkybės, A. M. sutartyje nurodytos kilimų atsargos buvo tie patys sandėlyje esančiame (duomenys neskelbtini), saugomi UAB „Aritėja“ priklausantys prastos būklės (nuo drėgmės supeliję, sušlapę, purvini) kilimai.

Kad kilimai visą tą laiką buvo tie patys, tai yra, kad atsargos nebuvo pildomos, keičiamos, kad jokios kilimų apyvartos nebuvo,  patvirtina ir VMI 2011-09-19 pažymoje Nr. ((duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys, kad atlikus tyrimą nustatyta, kad UAB „Aritėja“ nuo 2006-04-01 iki 2007-12-31 realiai veiklos nevykdė.

Nors kaltinamasis A. M. nurodė, kad sandėlyje kilimų atsargos buvo suskirstytos į tris grupes, viena kurių būdavo apyvartoje, o kitos dvi, kurių būklė tikrai buvo gera, buvo tos atsargos, kurios buvo apdraustos, tačiau šie jo teiginiai nėra patvirtinti jokia bylos medžiaga, be to neatitinka ir kitų byloje nustatytų duomenų. Pačioje draudimo sutartyje nurodant (deklaruojant) draudžiamų atsargų būklę nėra nurodoma, kad draudžiama tam tikra konkreti sandėlyje esančių atsargų iš visų, esančių UAB „Aritėja“ turto balanse, dalis draudžiama, kas reiškia, kad buvo draudžiamos visos atsargos, neišskiriant kažkokios konkrečios atsargų dalies.               Kaltinamojo A. M. nurodytos aplinkybės, kad draudimo bendrovei buvo pateiktas bendrovės balansas, kuris neva tai rodo, kad draudžiamų atsargų vertė buvo didesnė nei suma, kuria jos buvo draudžiamos, šioje byloje neturi visiškai jokios reikšmės, nes nei patvirtina, nei paneigia jokių bylai reikšmingų aplinkybių. Šis balansas neparodo, kad draudžiama buvo tam tikra dalis atsargų, nes balanse tokios atsargos atsispindi visos. Nagrinėjamu atveju apdraudžiamo turto vertė visiškai neturi jokios reikšmės, nes apgaulės esmė buvo ne draudimo suma, o nurodyti melagingi duomenys (informacija) apie apdraudžiamo turto (kilimų atsargų) būklė.

Kaltinamojo A. M. tyčią patvirtina ir tai, kad jis nei draudimo bendrovės, nei bankų, kaip savo kreditorių, kurių naudai apdraudė turtą, visiškai neinformavo apie antstolio atliekamus veiksmus, iškeldinant jo bendrovei priklausančias atsargas į kitą vietą

Kaltinamasis A. M. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

              LR BK 61 str. nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar ją padariusius asmenis. Pagal teismų praktiką ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama kaltininko atsakomybe lengvinančia, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi ar padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas pagal susiformavusią teismų praktiką yra tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio ar bylos nagrinėjimo teisme metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Jei kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus (kasacinė nutartis Nr. 2K-609/2005) arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu LR BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. M. padarė sunkų nusikaltimą,  kaltu neprisipažino, nusikaltimas nebuvo baigtas dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių aplinkybių, t.y. jis nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl juo reali žala nebuvo padaryta, taip pat į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad A. M. teistas anksčiau vieną kartą, tačiau teistumas yra išnykęs. Atsižvelgiant į tai, kad už nusikaltimą, numatytą  LR BK 182 str. 2 d.,  numatyta tik laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas negali būti atidėtas, pagrindų, numatytų baudžiamajame įstatyme, skirti kaltinamajam švelnesnę nei įstatymas numato, bausmę nėra, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri privalės būti vykdoma realiai.

Daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti teisme-byloje esantys 2 (du) kompaktiniai diskai ir 1 (vienas) DVD diskas su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paiktini byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d.,  304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d.,7 d.,  308 str., 

                                                         n u s p r e n d ž i a :

AMITAVĄ MITRĄ pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. paskirtas kardomąsias priemones-įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžiui įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, vykdant paskirtąją bausmę.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti teisme-byloje esančius 2 (du) kompaktinius diskus ir 1 (vieną) DVD diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                             Rimantas  Grigas