Civilinė byla Nr. e2A-918-343/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11281-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Anitos Sereikienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių V. P. ir R. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. R., uždarosios akcinės bendrovės ,,Dorcas“ patikslintą ieškinį atsakovams R. D., V. P., J. R. dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo ir piniginių lėšų priteisimo, atsakovių R. D., V. P. priešieškinį ieškovams A. R., uždarajai akcinei bendrovei ,,Dorcas“, atsakovui J. R. dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo, atsakovo J. R. priešieškinį ieškovams A. R., uždarajai akcinei bendrovei ,,Dorcas“ bei atsakovėms R. D., V. P. dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo – G. M..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. R. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Dorcas“ (toliau – ir ieškovas, ieškovė, ieškovai) patikslintame 2022 m. gegužės 17 d. ieškinyje teismo prašė: 1) nustatyti tarp ieškovės ir atsakovių R. D. bei V. P. 0,3321 ha komercinės paskirties objektų teritorijos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2020 m. gegužės 25 d. mažosios bendrijos (toliau – MB) „Ardela“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą: a) ieškovei paskirti atskirai naudotis 2491 kv. m ploto žemės sklypo dalimi A; b) atsakovėms R. D. ir V. P. paskirti bendrai naudotis 830 kv. m ploto žemės sklypo dalimi B; 2) nustatyti tarp ieškovų bei atsakovų R. D., V. P., J. R. 2,1604 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2022 m. gegužės 4 d. MB „Ardela“ matininko V. L. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą: a) ieškovei paskirti atskirai naudotis 8915 kv. m žemės sklypo dalimi B; b) atsakovui A. R. paskirti atskirai naudotis 3484 kv. m žemės sklypo dalimi A; c) atsakovėms R. D. ir V. P. paskirti bendrai naudotis 5402 kv. m žemės sklypo dalimi C, kiekvienos atsakovės naudojimui paskiriant po 2701 kv. m ploto; d) atsakovui J. R. paskirti atskirai naudotis 3803 kv. m žemės sklypo dalimi D; 3) atidalinti bendrąja daline nuosavybe valdomus statinius – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statinius – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), tarp bendraturčių: a) priteisti ieškovo naudai iš atsakovių R. D. ir V. P. po 1/8 dalį joms priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po 1/8 dalį pastato–viralinės, po 1/8 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po 1/8 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po 1/8 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei po 1/8 dalį kiemo statinio (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), tokiu būdu ieškovui tampant vieninteliu šių statinių savininku; b) priteisti atsakovių R. D. ir V. P. naudai nuosavybės teise iš ieškovo jam priklausančias ¾ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priestatu, tokiu būdu tampant atsakovėms R. D. ir V. P. vienintelėmis šio ūkinio pastato savininkėmis; 4) nustatyti 0,3401 kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2021 m. balandžio 7 d. arba 2022 m. gegužės 6 d. MB „Ardela“ matininko V. L. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą: a) ieškovui paskirti atskirai naudotis 2551 kv. m ploto žemės sklypo dalimi A; b) atsakovėms R. D. ir V. P. paskirti bendrai naudotis 850 kv. m žemės sklypo dalimi B, kiekvienos atsakovės naudojimui paskiriant po 425 kv. m ploto žemės sklypo dalies B; 5) priteisti iš atsakovių ieškovės naudai po 859,17 Eur piniginių lėšų už 0,3321 ha komercinės paskirties objektų teritorijos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų ir tvarkymo darbų atlikimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti ieškovams iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovės R. D. ir V. P. (toliau – ir atsakovės) priešieškinyje prašė: 1) nustatyti tarp ieškovės ir atsakovių 0,3321 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą, 2021 m. liepos 16 d. parengtą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geomatininkai“: a) 2491 kv. m dalimi, pažymėta raide „B“, paskirti atskirai naudotis ieškovei; b) 830 kv. m dalimi, pažymėta raide „A “, paskirti bendrai naudotis atsakovėms; 2) nustatyti tarp ieškovės, ieškovo, atsakovo J. R. ir atsakovių 1,3559 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą, 2021 m. liepos 16 d. parengtą UAB „Geomatininkai“: a) 3390 kv. m dalimi, pažymėta raide „A“, paskirti atskirai naudotis ieškovei; b) 3390 kv. m dalimi, pažymėta raide „B“, paskirti atskirai naudotis J. R.; c) 3389 kv. m dalimi, pažymėta raide „C“, paskirti atskirai naudotis ieškovui; d) 3389 kv. m dalimi, pažymėta raide „D“, paskirti bendrai naudotis atsakovėms; 3) nustatyti tarp ieškovo ir atsakovių 0,3401 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą, 2021 m. rugsėjo 21 d. parengtą UAB „Geomatininkai“: a) 2256 kv. m dalimi, pažymėta raide „A“, paskirti atskirai naudotis ieškovui; b) 1145 kv. m dalimi, pažymėta raide „B“, paskirti bendrai naudotis atsakovėms; 4) nustatyti tarp ieškovės, ieškovo, atsakovo J. R. ir atsakovių 2,1604 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą, 2021 m. birželio 8 d. parengtą UAB „Geomatininkai“: a) 5526 kv. m dalimi, pažymėta raide „D“, paskirti atskirai naudotis ieškovei; b) 3485 kv. m dalimi, pažymėta raide „C“, paskirti atskirai naudotis ieškovui; c) 5401 kv. m dalimi, pažymėta raide „B“, paskirti bendrai naudotis atsakovėms; d) 7192 kv. m dalimi, pažymėta raide „A “, paskirti atskirai naudotis J. R.; 5) priteisti solidariai iš ieškovų visas atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovas A. R. (toliau – ir atsakovas) priešieškinyje teismo prašė: 1) nustatyti tarp atsakovo, ieškovo, ieškovės, atsakovių 1,3559 ha žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2020 m. rugsėjo 18 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Daraja“ parengtą naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą: a) 3390 kv. m dalimi, pažymėta A, paskirti atskirai naudotis atsakovui; b) 3389 kv. m dalimi, pažymėta B, paskirti atskirai naudotis ieškovui; c) 3390 kv. m dalimi, pažymėta C, paskirti atskirai naudotis ieškovei; d) 3390 kv. m dalimi, pažymėta D, paskirti bendrai naudotis atsakovėms; 2) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
4. Bylos nagrinėjimo metu dalį ginčo šalys išsprendė taikiai. Teismas 2023 m. vasario 8 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovų bei atsakovų 2023 m. vasario 1 d. sudarytą taikos sutartį dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypais: - 2,1604 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini); 1,3559 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini); 2023 m. vasario 22 d. nutartimi teismas patvirtino tarp ieškovo bei atsakovių 2023 m. vasario 10 d. sudarytą taikos sutartį dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu - 0,3401 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini); bei statiniais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu–viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais: šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir civilinę bylą šioje apimtyje nutraukė.
5. Atsakovas J. R. bylos nagrinėjimo metu 2023 m. vasario 2 d. pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo priešieškinio reikalavimų.
6. Taigi, teismas sprendimą priėmė dėl šių likusių reikalavimų: 1) nustatyti tarp ieškovės UAB „Dorcas“ ir atsakovių 0,3321 ha komercinės paskirties objektų teritorijos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, 2) priteisti iš atsakovių ieškovės naudai po 859,17 Eur piniginių lėšų už 0,3321 ha komercinės paskirties objektų teritorijos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų ir tvarkymo darbų atlikimą; 3) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Ieškovė nurodė, kad bendraturčiams – ieškovei nuosavybės teise priklauso 3/4 dalys, o atsakovėms nuosavybės teise priklauso po 1/8 dalį 0,3321 ha komercinės paskirties objektų teritorijos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise taip pat priklauso minėtame žemės sklype esantis statinys. Naudojimosi tvarka minėtu žemės sklypu ir greta esančiais kitais šalims priklausančiais žemės sklypais nenustatyta, todėl kyla nesutarimai dėl žemės sklypų naudojimo ir valdymo. Ieškovės teigimu, atsakovės, kaip žemės sklypų savininkės, visiškai nesirūpina žemės sklypų tvarkymu, o visa jų priežiūra tenka ieškovams. Kauno miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2020 m. sausio 7 d. ieškovei, kaip vienai iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkių, atsiuntė raštą dėl žemės sklypo teritorijos priežiūros ir ketinimo bausti už Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą. Analogiški raštai buvo atsiųsti ir atsakovėms, tačiau jos į raštus nereagavo. Dėl šių priežasčių ieškovė buvo priversta sutvarkyti visą žemės sklypo teritoriją, kas kainavo 6 873,40 Eur. Ieškovė kreipėsi į atsakoves, prašydama padengti dalį žemės sklypo teritorijos tvarkymo išlaidų, tačiau atsakovės su tuo nesutiko. Dėl susiklosčiusios situacijos ieškovė siūlė atsakovėms sudaryti žemės sklypų mainų sandorius, taip pat siūlė bendru sutarimu nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, tačiau atsakovės su ieškovės pasiūlymais nesutiko. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas (duomenys neskelbtini) seniūnija 2020 m. birželio 12 d. raštu informavo ieškovę, jog žemės sklypą ketinama įtraukti į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, dėl ko ženkliai padidėtų nekilnojamojo turto mokestis. Nesant nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, ieškovė negali sutvarkyti jai priklausančios žemės sklypo dalies. Ieškovė, siekdama išspręsti susidariusią situaciją taikiu būdu, kreipėsi į MB „Ardela“ prašydama parengti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą, kuris atitiktų visų bendraturčių interesus. Ieškovė prašė nustatyti 0,3321 ha komercinės paskirties objektų teritorijos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2020 m. gegužės 25 d. MB „Ardela“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą: 1) ieškovei paskirti atskirai naudotis 2491 kv. m ploto žemės sklypo dalimi A; 2) atsakovėms paskirti bendrai naudotis 830 kv. m ploto žemės sklypo dalimi B, kiekvienos atsakovės naudojimui paskiriant po 415 kv. m ploto žemės sklypo dalies B. Naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo parengta atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio turimą nuosavybės į žemės sklypą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atsižvelgiant į žemės sklype esančio pastato išsidėstymą ir jo priklausomybę ieškovei bei kiekvienam bendraturčiui užtikrinant patekimą prie jo naudojimui paskirtos žemės sklypo dalies. Dėl piniginių lėšų priteisimo teismas nurodė, kad atsakovės į joms siųstus seniūnijos raštus dėl žemės sklypo sutvarkymo nereagavo ir nesirūpino žemės sklypo sutvarkymu. Esant tokiai situacijai, ieškovė sutvarkė visą žemės sklypo teritoriją, taip pat ieškovės lėšomis buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, su kurių atlikimu atsakovės sutiko. Viso žemės sklypo teritorijos tvarkymo darbai bei kadastrinių matavimų atlikimas kainavo 6 873,40 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės yra žemės sklypo bendraturtės, jos turi pareigą padengti proporcingai savo turimai nuosavybės daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje kadastrinių matavimų atlikimo bei žemės sklypo tvarkymo, kuris buvo būtinas, išlaidas.
8. Atsakovės su ieškinio reikalavimais nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės reikalavimai yra nesąžiningi bei pažeidžiantys atsakovių teises ir teisėtus interesus. Ieškovai klaidina teismą teigdami, kad atsakovės nesiima jokių veiksmų, jog jų bendrosios dalinės nuosavybės teise turimi žemės sklypai būtų sutvarkyti ir prižiūrėti. Atsakovėms yra žinoma, kad žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo šiukšlių ar padangų, o šiame sklype buvo likę statybinės medžiagos, kurios priklausė visiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, o šių statybinių medžiagų mažiausia vertė yra apie 700 Eur. 2020m. sausio mėnesį ieškovė vienašališkai nusprendė ne parduoti šias statybines medžiagas už geriausią kainą, o jas sugadinti ir dar sumokėti už šių statybinių medžiagų, kaip šiukšlių, pridavimą. Toks ieškovės elgesys nepriimtinas kitiems bendraturčiams. Ieškovė, galimai siekdama įbauginti atsakoves, ne tik pateikė nesąžiningas PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui, bet ir pateikė atsakovių interesus pažeidžiančios naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektą, kuris atsakovėms buvo įteiktas susipažinimui po to, kai jau buvo galutinai parengtas atsižvelgiant į ieškovės norus. Ieškovės parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas neatitinka atsakovių teisių ir teisėtų interesų, naudojimosi tvarka žemės sklypu turi būti nustatyta pagal jų priešieškinio reikalavimus. Papildomai dėl ginčo žemės sklypo nurodė, kad jame, toje dalyje, kuria pagal ieškovės pateiktą planą turėtų naudotis atsakovės, yra trečiajam asmeniui G. M. priklausantis statinys bei atitinkamai šis asmuo turi privažiavimo teisę (servitutą) patekti prie jam priklausančio statinio. Taigi žemės sklypo dalis, pažymėta raide „B”, yra mažiau vertinga, negu šalimais esanti kita žemės sklypo dalis. Dėl ieškovės reikalavimo apmokėti už ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų ir tvarkymo darbų atlikimą nurodė, kad toks ieškinio reikalavimas nepagrįstas. Atsakovių žiniomis, kadastrinius matavimus užsakė ne ieškovė, atsakovėms kadastrinių matavimų nereikėjo, jie nebuvo privalomi, o buvo atlikti tik pagal kito bendraturčio pageidavimą. Atsakovės joms priklausančias žemės sklypo dalis gavo dovanojimo sutarčių pagrindu 2016 m. rugsėjo 6 d. ir nuo šios datos jokių veiksmų neatlikinėjo, todėl joms naujų kadastrinių matavimų atlikti nereikėjo. Ieškovė pirmąją dalį žemės sklype mainų sutarties pagrindu įgijo 2019 m. spalio 24 d. Tuo tarpu žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 2019 metų vasarą, o kadastro duomenų nustatymo data yra nurodyta 2019 m. rugpjūčio 12 d. Taigi, ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovių apmokėti už 2019 m. rugpjūčio 12 d. užregistruotus kadastrinius matavimus, nes tuo metu ieškovė nebuvo šio žemės sklypo bendraturtė. Pažymėjo, kad ieškovė be bendraturčių žinios ir sutikimo neturi teisės atlikti jokių veiksmų žemės sklype, kadangi tai pažeidžia atsakovių teises ir teisėtus interesus. Tokiu atveju ieškovė, nederindama savo veiksmų su kitais bendraturčiais, prisiėmė visą riziką, susijusią su apmokėjimu už ieškovės pageidaujamus darbus, kurių atlikimui nebuvo gauti kitų bendraturčių sutikimai.
9. Priešieškinyje atsakovės prašė atmesti ieškovų ieškinį, tenkinti priešieškinį. Atsakovės prašė nustatyti tarp ieškovės ir atsakovių 0,3321 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą, parengtą 2021 m. liepos 16 d. UAB „Geomatininkai“: 1) 2491 kv. m dalimi, pažymėta raide „B“, paskirti atskirai naudotis ieškovei; 2) 830 kv. m dalimi, pažymėta raide „A“, paskirti bendrai naudotis atsakovėms; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodė, kad pagal ieškovės pateiktą planą, dalis žemės sklypo, kuriame yra trečiajam asmeniui priklausantis statinys ir teisė iki jo privažiuoti, naudotis atitektų atsakovėms, tuo tarpu ieškovei atitektų ne tik žemės sklypo dalis, kurioje stovi ieškovei priklausantys statiniai bei yra nustatytas kelio servitutas, kuriuo naudojasi ir pati ieškovė privažiavimui prie savo statinių, tačiau būtų priskirta ir pakankamai didelė laisvo, neužstatyto ir niekaip neapsunkinto žemės sklypo dalis. Tokia naudojimosi tvarka yra naudinga išimtinai tik ieškovei ir negali būti patvirtinta. Žemės sklypo dalis, ieškovės parengtame plane pažymėta raide „B“, yra ne tik mažiau vertinga, negu šalimais esanti kita dalis žemės sklypo, bet iš esmės atsakovės tokiu atveju turėtų galimybę naudotis tik labai nedidele šio žemės sklypo dalimi, o faktiškai toks naudojimasis būtų nefunkcionalus ir ekonomiškai neracionalus. Atsakovės kreipėsi į matininkus ir 2021 m. liepos 16 d. buvo parengtas 0,3321 ha ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planas. Jame yra suformuotas atsakovių naudojimuisi skirtinas racionalios konfigūracijos žemės sklypas, plane pažymėtas raide „A“, kurio rytinės dalies kraštinė 2 ir 11 yra servitutinio kelio kraštinė. Taip pat ši atsakovių naudojimuisi skirtina žemės sklypo dalis yra arčiausiai prie kito atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Atsakovėms priklauso 830 kv. m žemės sklypo dalis, tuo tarpu ieškovei priklausanti žemės sklypo dalis yra 3 kartus didesnė – 2491 kv. m. Taigi, ieškovė negali reikalauti, kad atsakovės prisiimtų papildomus įsipareigojimus trečiajam asmeniui, prisiimdamos naudojimui ieškovės siūlomą žemės sklypo dalį su trečiajam asmeniui priklausančiu statiniu ir kelio (privažiavimo) teise, o ieškovei atitektų puikios konfigūracijos, su dalimi laisvos, neužstatytos žemės sklypo dalis. Atsakovės laiko, kad naudojimosi tvarka žemės sklypu turėtų būti nustatyta pagal jų pateiktą naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą.
11. Ieškovė su atsakovių priešieškiniu nesutiko. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovių prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra neracionali, neatitinkanti visų bendraturčių interesų ir pažeidžianti ieškovų teises. Vien tai, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso didesnė dalis žemės sklypo, nėra pagrindas atsakovių naudojimui paskirti laisvą žemės sklypo dalį iš žemės sklypo vidurio. Pažymėjo, kad, skirtingai nei atsakovių pateiktas žemės sklypo planas, ieškovės pateiktas planas yra racionalus, nedarantis žalos žemės sklypui ir atitinkantis visų bendraturčių teisėtus interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino: nustatė naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tarp bendraturčių – ieškovės UAB „Dorcas“ bei atsakovių R. D. ir V. P. tvarką pagal 2020 m. gegužės 25 d. MB „Ardela“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą: a) ieškovei UAB „Dorcas“ paskyrė atskirai naudotis 2491 kv. m ploto žemės sklypo dalimi A; b) atsakovėms R. D. ir V. P. paskyrė bendrai naudotis 830 kv. m ploto žemės sklypo dalimi B; priteisė ieškovei UAB „Dorcas“ iš atsakovių V. P. ir R. D., iš kiekvienos po 859,17 Eur piniginių lėšų už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų ir tvarkymo darbų atlikimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (859,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atsakovių priešieškinį atmetė; priėmė atsakovo J. R. pareiškimą dėl priešieškinio reikalavimo atsisakymo ir civilinę bylą dalyje dėl atsakovo J. R. priešieškinio reikalavimo nutraukė; priteisė ieškovei UAB „Dorcas“ iš atsakovių V. P. ir R. D. bylinėjimosi išlaidas (iš kiekvienos po 3 223,00 Eur); priteisė iš atsakovių V. P. ir R. D. bylinėjimosi išlaidas valstybei (iš kiekvienos po 35,30 Eur).
13. Nustatė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei UAB „Dorcas“ bei atsakovėms R. D. ir V. P. (ieškovei priklauso 3/4 dalys, o atsakovėms po 1/8 dalį žemės sklypo). Šiame žemės sklype 2004 m. rugpjūčio 12 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu yra užregistruoti du servitutai – viešpataujantis servitutas (0,09 ha ploto per sklypą 444-2) ir tarnaujantis servitutas (0,03 ha, 6 m pločio kelio servitutas, suteikiantis teisę kitiems asmenims neatlygintinai važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą (duomenys neskelbtini)). Žemės sklype yra pastatai – dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei joms priklausantys kiemo statiniai (aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantys ieškovei, bei pastatas – dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis ne žemės sklypo savininkui, trečiajam asmeniui G. M..
14. Teismas, spręsdamas dėl šalių pateiktų naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos projektų, atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, jog ieškovei priklauso 3/4 dalys žemės sklypo bei jame esantys statiniai – dirbtuvės ir aikštelė prie dirbtuvių, ieškovė užsiima komercine veikla, kuri vykdoma gretimame žemės sklype (duomenys neskelbtini), prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei yra būtinas privažiavimas transporto priemonėmis. Tuo tarpu atsakovėms priklauso po 1/8 dalį žemės sklypo, atsakovės nuosavybės teise pastatų žemės sklype neturi, atsakovės žemės sklypu po jo įgijimo 2016 m. rugsėjo 6 d. dovanojimo sutarties pagrindu nesinaudoja.
15. Analizuodamas atsakovių užsakymu parengtą žemės sklypo naudojimosi planą, teismas darė išvadą, kad juo yra nepagrįstai suvaržomos tik ieškovės teisės, t. y. siūlomas žemės sklypo naudojimosi planas neatitinka bendraturčių teisių proporcingumo reikalavimų. Atsakovių siūlomame naudojimosi žemės sklypu tvarkos projekte ieškovei yra nustatyta netaisyklingos formos žemės sklypo dalis, kuria naudotis patogiai nėra galimybės.
16. Analizuodamas ieškovės užsakymu parengtą žemės sklypo naudojimosi planą, teismas darė išvadą, kad jis atitinka bendraturčių savininkų teisių suvaržymo proporcingumo principą, kadangi plane ieškovei naudojimui paskirtoje žemės sklypo dalyje yra servitutinis kelias, suteikiantis teisę kitiems asmenims neatlygintinai važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuriuo, be kita ko, turės teisę naudotis ir atsakovės, siekdamos patekti į greta esantį žemės sklypą. Tuo pačiu, ieškovės pateiktame žemės sklypo naudojimo tarp bendraturčių plane, atsakovėms paskirtoje bendrai naudotis dalyje taip pat yra savininkių teisių suvaržymas – trečiajam asmeniui G. M. priklausantis pastatas – dirbtuvės. Darė išvadą, kad šiuo atveju naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionaliai paskirstanti savininkų teisių suvaržymus visiems žemės sklypo bendraturčiams.
17. Sprendė, kad MB „Ardela“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte yra suformuotos visiems bendraturčiams patogiai galimos naudoti žemės sklypo dalys, atsakovėms naudoti paskiriamo žemės sklypo dalyje yra galimybė į naudojamą sklypo dalį patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės, ieškovei naudoti paskiriamo žemės sklypo dalyje yra ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastatas, kurį ieškovė ketina naudoti komerciniais įmonės tikslais. Nurodytu žemės sklypo naudojimosi tvarkos variantu yra galimybė bendraturčiams išvengti konfliktinių situacijų ateityje, susijusių su ieškovei priklausančio pastato, privažiavimo prie pastato bei aikštelės naudojimu. Ieškovės siūlomame naudojimosi žemės sklypu tvarkos projekte yra nustatytos taisyklingos formos žemės sklypo dalys.
18. Dėl išlaidų už sklypo tvarkymą ir kadastrinių matavimų atlikimą priteisimo. Nustatė, kad tarp šalių nebuvo bendro sutarimo dėl bendro turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkymo bei priežiūros. Teismas vertino, kad būtinybę atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, siekiant nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką tarp bendraturčių bei atlikti sklypo tvarkymo darbus, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai – 2020 m. sausio 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūnijos raštas „Dėl (duomenys neskelbtini), teritorijos priežiūros“, kuriame prašoma iki 2020 m. sausio 21 d. imtis priemonių teritorijos būklei pagerinti; 2020 m. birželio 12 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūnijos raštas „Dėl ketinimo įrašyti į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą“, kuriame (duomenys neskelbtini) seniūnija informavo apie ketinimą ieškovei priklausantį pastatą – dirbtuves, esančias ginčo sklype, įrašyti į apleisto ir neprižiūrimo turto sąrašą; teismui 2020 m. gruodžio 7 d. pateikta Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūnijos medžiaga dėl (duomenys neskelbtini), sklypo priežiūros, kurioje matyti, jog nuo 2019 m. gruodžio mėnesio aplinkinių namų gyventojai kreipėsi su prašymais į Kauno miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūniją, prašydami pagalbos išspręsti žemės sklypo priežiūros ir tvarkymo klausimą.
19. Vertino, kad byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma, ieškovės atstovų paaiškinimai, taip pat ieškovo paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog atlikti žemės sklypo tvarkymo darbus buvo būtina, siekiant įgyvendinti visų turto bendrasavininkų prievoles prižiūrėti jiems priklausantį turtą ir juo rūpintis. Teismas darė išvadą, jog ieškovės ieškinyje nurodytos bendro turto priežiūros ir kadastrinių matavimų atlikimo išlaidos buvo būtinos, jos nebuvo skirtos ieškovės asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti, todėl jas priteisė iš atsakovių.
20. Teismas, nustatęs, kad atsakovės vengė vykdyti prievolę ieškovei atlyginti dalį bendro turto priežiūros ir kitų būtinųjų išlaidų, ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų iš atsakovių priteisimo tenkino, ieškovei iš atsakovių priteisdamas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos.
21. Bylinėjimosi išlaidas priteisė proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
22. Apeliaciniame skunde atsakovės prašo iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. sprendimą: panaikinti ta apimtimi, kuria buvo nustatyta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių pagal ieškovės teiktą ir 2020 m. gegužės 25 d. MB „Ardela“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą; panaikinti sprendimą ta apimtimi, kuria ieškovei iš atsakovių buvo priteista po 859,17 Eur piniginių lėšų; panaikinti sprendimą ta apimtimi, kuria ieškovės naudai iš atsakovių buvo priteista po 3 223 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti atsakovėms iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Teismas neteisėtai patvirtino ieškovės pasiūlytą naudojimosi tvarką, kuri ateityje nulemia konfliktą tarp atsakovių ir trečiojo asmens G. M. dėl pastarojo patekimo į garažą per atsakovėms nustatytiną žemės sklypo teritoriją.
22.2. Tiek ieškovės, tiek atsakovių naudojimosi planuose nebuvo numatyta bendro naudojimo erdvė G. M. patekti į savo garažą, todėl šalių siūlomuose planuose iš karto užprogramuotas naujas ginčas dėl patekimo į minėto asmens garažą. Laikosi pozicijos, kad nė viena iš byloje siūlytų ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkų negali būti nustatyta, nes prieštarauja kasacinio teismo įtvirtintam socialinės taikos ir proporcingumo kriterijui bei suponuoja abipusius konfliktus.
22.3. Teismas atsakovių siūlytą naudojimosi tvarką ir jų poziciją apibrėžė kaip neracionalią, neatitinkančią protingumo bei proporcingumo kriterijų, nesąžiningai pažeidžiančią ieškovės teises. Tuo tarpu kalbėdamas apie ieškovės siūlytą tvarką, teismas ją laikė teisinga, proporcinga, sąžininga, nors tokia tvarka nepažeidžia tik ieškovės interesų, o atsakovės su G. M. nustumiamos į konfliktines situacijas. Atsakovių vertinimu, ieškovės pasiūlytas žemės sklypo naudojimosi planas yra neracionalus, tačiau teismas nesuvokiamai šią tvarką apibūdino kaip labai teisingą. Toks nepagrįstas ieškovės tvarkos išaukštinimas ir atsakovių pozicijos sumenkinimas iš teismo pusės leidžia abejoti teismo nešališkumu.
22.4. Nesutinka su teismu, kad šalys yra vienodai ir proporcingai suvaržytos pagal ieškovės planą. Atsakovių teigimu, priešingai nei joms, ieškovei negresia G. M. pretenzijos ir potencialios servitutų bylos. Pas ieškovę suvaržymas yra baigtinis, tuo tarpu pas atsakoves – ne. Patvirtintas planas niekaip neatitinka bendraturčių savininkų teisių suvaržymo proporcingumo principo.
22.5. Nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei buvo priteistos lėšos už žemės sklypo tvarkymą. Atsakovių atstovas posėdžio metu atkreipė teismo dėmesį į dokumentus, kurie įrodo, kad ieškovės išvežtos atliekos susidarė ne ginčo žemės sklype, o žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, teismas vis tiek ieškovės reikalavimą tenkino, lyg tos atliekos būtų susidariusios ginčo žemės sklype. Tokiu būdu teismas netinkamai vertino ir tyrė įrodymus, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 183 straipsnio 3 dalį. Be to, teismas, teigdamas, kad ieškovė įrodė savo reikalavimą, rėmėsi tokiais dokumentais, kurie visiškai nėra susiję su ieškovės nurodomu atliekų susidarymu. Šiuo atveju teismas nevertino ir nesiaiškino, ar ginčo žemės sklype galėjo būti net 164,22 tonų atliekų, nors byloje yra pateikta eksperto J. R. išvada, kurioje pasakyta, jog ginčo žemės sklype galėjo būti tik 25,1 tonos atliekų, tačiau teismas apskritai dėl šios išvados nepasisakė.
22.6. Nesutinka su teismo sprendimu priteisti ieškovei iš atsakovių lėšas už ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimą. Pažymi, kad ieškovė užsakinėjo ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus tam, kad galėtų įsigyti šio žemės sklypo dalį savo ekonominei veiklai vykdyti. Taigi, ieškovė išimtinai savo interesais pirko kadastrinių matavimų paslaugą ir ji turi už tai sumokėti. Tuo tarpu atsakovės šios paslaugos neužsakinėjo, joms kadastrinių matavimų nereikėjo. Kita vertus, kadangi atsakovėms priklauso tik 1/4 ginčo žemės sklypo dalies, tai tik tokia apimtimi galėtų būti priteistos išlaidos, o ne lygiomis dalimis su ieškove.
22.7. Teismas negalėjo visų ieškovės patirtų išlaidų priskirti atsakovėms taip, lyg A. R. ir J. R. apskritai procese nebūtų buvę. Teismas privalėjo prieš priteisdamas bylinėjimosi išlaidas paskaičiuoti, kiek procentų iš ieškovės patirtų 6 356 Eur bylinėjimosi išlaidų procentine išraiška tektų atsakovėms, o kiek A. R. ir J. R.. Pažymi, kad ieškovė su atsakovėmis šioje byloje taikiai susitarė dėl 33,33 % ieškovo reikalavimo, t. y. buvo sudaryta taikos sutartis dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,1604 ha ploto naudojimosi tvarkos nustatymo. Reikalavimą dėl šio sklypo reiškė ir atsakovės. Taigi, jei ieškovės 33,33 % ieškinio reikalavimo buvo išspręsti taikiai, tai ji galėtų prisiteisti daugiausia 66,67 % savo bylinėjimosi išlaidų iš atsakovių. Be to, ši byla nebuvo sudėtinga, todėl reikėtų įvertinti, ar ieškovės patirtos išlaidos atitinka priteistinus dydžius civilinėse bylose.
23. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Atsakovių skundas ir juo siekiamos sukurti teisinės pasekmės patvirtina atsakovių piktnaudžiavimą teise, siekį išvengti savo, kaip bendraturčių, pareigų bei itin didelį nesąžiningumą. Atsakovės po trijų metų bylinėjimosi apeliaciniu skundu iš esmės siekia atkurti iki skundžiamo sprendimo priėmimo buvusią netoleruotiną ir ieškovės interesus pažeidžiančią padėtį.
23.2. Apeliantės savo nesutikimą motyvuoja tuo, kad nustatyta naudojimosi tvarka yra neproporcinga, sudaro prielaidas naujiems ginčams tarp atsakovių ir trečiojo asmens kilti, neatitinka kasacinio teismo praktikos. Ieškovės teigimu, minėti apeliančių argumentai yra nepagrįsti. Apeliaciniu skundu atsakovės nesiekia, jog žemės sklypo naudojimosi tvarka būtų nustatyta pagal jų pateiktą planą, o siekia tik to, kad būtų panaikinta teismo nustatyta naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka ir atmesti kiti ieškinio reikalavimai. Apeliacinio skundo esmė ir reikalavimai prieštarauja visai atsakovių pozicijai byloje.
23.3. Priešingai apeliančių argumentams, teismas skundžiamu sprendimu nustatydamas naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo faktinę situaciją, byloje surinktus įrodymus, vadovavosi įstatymų normomis, ginčui aktualia kasacinio teismo praktika. Teismas, spręsdamas dėl pateiktų naudojimosi ginčo sklypu tvarkos projektų, vertino kiekvienos iš šalių siekiamus tikslus, kiekvienai iš šalių priklausantį kitą turtą ir jo efektyvų valdymą. Taip pat teismas teisingai vertino kiekvienos iš ginčo šalių žemės sklypo naudojimo (ir ketinimo naudoti) racionalumą, intensyvumą.
23.4. Nepagrįsti apeliančių argumentai dėl nustatytos naudojimosi tvarkos ydingumo, tuo pagrindu, kad nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka yra užprogramuojami nauji civiliniai ginčai tarp atsakovių ir trečiojo asmens G. M. dėl servituto nustatymo. Priešingai, trečiojo asmens parodymai, atsakovių veiksmai ir nusistovėjusi žemėnauda patvirtina, kad tarp trečiojo asmens ir atsakovių nėra jokio ginčo dėl žemės naudojimo, ir nėra tikimybės jam kilti.
23.5. Teismas ieškinį dalyje dėl žemės sklypo tvarkymo ir kadastrinių matavimų išlaidų dalies atlyginimo tenkino vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsniu, 4.76 straipsniu, rašytine bylos medžiaga, šalių paaiškinimais ir visapusišku įrodymų vertinimu. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių nebuvo bendro sutarimo dėl ginčo žemės sklypo tvarkymo bei priežiūros, kas pagal CK 4.75 ir 4.76 straipsnius sudarė ne tik teisinį pagrindą nustatyti bendros dalinės nuosavybės teise valdomo daikto naudojimosi tvarką, bet ir ieškovei priteisti bendro daikto priežiūros išlaidas.
23.6. Apeliaciniame skunde atsakovės nepagrįstai įrodinėja, kad ieškovės išvežtos šiukšlės buvo susidariusios ne bendraturčiams priklausančiame ginčo sklype, bet kitame ieškovei priklausančiame žemės sklype – (duomenys neskelbtini), dėl ko teismas, priteisdamas išlaidas, pažeidė CPK 183 straipsnio reikalavimus. Su šiais argumentais ieškovė nesutinka, kadangi atsakovės klaidingai aiškina rašytinius dokumentus, jais manipuliuoja, sau nepalankius dokumentus ignoruoja.
23.7. Atsakovių argumentai, kad teismas iš jų priteisė neproporcingą dalį išlaidų yra neteisingi. Rašytiniai dokumentai patvirtina faktines išlaidas, susijusias su žemės sklypo tvarkymo darbais ir kadastrinių matavimų atlikimu. Ginčo nėra, kad kiekvienai iš atsakovių priklauso po 1/8 dalį žemės sklypo, kas nuo bendros ieškovės patirtos išlaidų sumos (6 873,40 Eur) ir sudaro teismo priteistą 859,17 Eur sumą.
23.8. Priešingai apeliančių argumentams, teismas teisingai ir teisėtai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nors atsakovės nurodo, kad teismas negalėjo iš jų priteisti visų ieškovės patirtų išlaidų, tačiau pačios atsakovės būtent taikos sutartimi ir susitarė dėl tokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
25. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
26. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo, tenkinus ieškinį, buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą bei iš atsakovių priteistos išlaidos už žemės sklypo sutvarkymą bei kadastrinių matavimų atlikimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo.
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei UAB „Dorcas“ bei atsakovėms R. D. ir V. P. (ieškovei priklauso 3/4 dalys, o atsakovėms - po 1/8 dalį minėto žemės sklypo). Ieškovė prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarką pagal 2020 m. gegužės 25 d. MB „Ardela“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą: a) ieškovei paskirti atskirai naudotis 2491 kv. m ploto žemės sklypo dalimi A; b) atsakovėms paskirti bendrai naudotis 830 kv. m ploto žemės sklypo dalimi B.
28. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatoje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, jog, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui atskiras žemės sklypo dalis. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendė, kad ieškovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas atitinka bendraturčių teisių suvaržymo proporcingumo principą, kadangi plane ieškovei naudojimuisi paskirtoje žemės sklypo dalyje yra servitutinis kelias, suteikiantis teisę kitiems asmenims neatlygintinai važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriuo, be kita ko, turės teisę naudotis ir atsakovės, siekdamos patekti į greta esantį žemės sklypą. Sprendė, kad ieškovės pateiktu žemės sklypo naudojimosi tvarkos variantu yra galimybė bendraturčiams išvengti konfliktinių situacijų ateityje, susijusių su ieškovei priklausančio pastato, privažiavimo prie pastato bei aikštelės naudojimu. Konstatavo, kad ieškovės siūlomame naudojimosi žemės sklypu tvarkos projekte yra nustatytos taisyklingos formos žemės sklypo dalys.
30. Atsakovės, kvestionuodamos šią teismo sprendimo dalį, apeliaciniame skunde teigia, jog apylinkės teismas neteisėtai patvirtino ieškovės pasiūlytą naudojimosi tvarką, kadangi ji ateityje nulemia konfliktą tarp atsakovių ir trečiojo asmens G. M. dėl pastarojo patekimo į garažą per atsakovėms nustatytiną žemės sklypo teritoriją. Anot apeliančių, patvirtintas planas neatitinka bendraturčių teisių suvaržymo proporcingumo principo. Teisėjų kolegija nepritaria nurodytai apeliančių argumentacijai.
31. Priešingai apeliančių teiginiams, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą projektą, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo faktinę situaciją, byloje surinktus įrodymus. Apylinkės teismas atsižvelgė į faktines aplinkybes, jog ieškovei priklauso 3/4 dalys žemės sklypo bei jame esantys statiniai – dirbtuvės, aikštelė prie dirbtuvių, ieškovė užsiima komercine veikla, kuri vykdoma gretimame žemės sklype (duomenys neskelbtini); prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei yra būtinas privažiavimas transporto priemonėmis ieškovės vykdomos komercinės veiklos tikslais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino kiekvienos iš ginčo šalių žemės sklypo naudojimo racionalumą, intensyvumą. Apylinkės teismas nustatė, kad atsakovės nuosavybės teise pastatų ginčo žemės sklype neturi, juo po įgijimo nesinaudoja. Atsižvelgdamas nustatytas faktines aplinkybes, apylinkės teismas priėjo pagrįstos išvados, kad ieškovės pateiktas MB „Ardela“ parengtas naudojimosi žemės sklypu planas įgalina visiems bendraturčiams patogiai naudotis žemės sklypo dalimis, kiekvienam iš bendraturčių priskirtinos taisyklingos formos žemės sklypo dalys, yra užtikrinamas patogus patekimas į naudojamą sklypo dalį (iš (duomenys neskelbtini) gatvės), ieškovei naudoti paskiriamo žemės sklypo dalyje yra ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastatas, kurį ieškovė ketina naudoti komerciniais įmonės tikslais. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo prieštarauti apylinkės teismo padarytai išvadai, jog ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka bendraturčių teisių suvaržymo proporcingumo principą, nes savininkų teisių suvaržymai visiems žemės sklypo bendraturčiams paskirstomi po lygiai (ieškovės naudojimui paskirtoje žemės sklypo dalyje yra servitutinis kelias, suteikiantis teisę kitiems asmenims neatlygintinai važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuriuo, be kita ko, turės teisę naudotis ir atsakovės, siekdamos patekti į greta esantį žemės sklypą, o atsakovėms paskirtoje bendrai naudotis dalyje yra kitoks savininkių teisių suvaržymas – trečiajam asmeniui G. M. priklausantis pastatas – dirbtuvės).
32. Pasisakydama dėl apeliančių argumentų, kuriais teigiama, jog atsakovių naudojimuisi priskirtoje žemės sklypo dalyje yra G. M. priklausantis pastatas, todėl dėl jo naudojimo ir patekimo iki jo gali kilti teisminiai ginčiai, teisėjų kolegija svarbia aplinkybe laiko faktą, jog atsakovės nuosavybės teise įgydamos ginčo žemės sklypo dalį, žinojo, kad jame yra trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantis pastatas, kuris žemės sklype buvo ir tuo metu, kai buvo atkuriamos nuosavybės teisės į žemės sklypą. Priešingai nei tvirtina apeliantės, atsakovių ir G. M. interesai priimtu teismo sprendimu ir nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra ir nebus pažeisti ateityje. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų spręsti apie būsimų konfliktų kilimą.
33. Teisėjų kolegija, apibendrindama šią dalį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą projektą, pasielgė teisėtai ir pagrįstai, tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde atsakovės nereikalauja patvirtinti naudojimosi tvarkos pagal jų pateiktą projektą (pagal kurį priešieškinyje prašė nustatyti naudojimosi tvarką ginčo žemės sklypu), o pripažįsta, kad jų siūlyta ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka negali būti nustatyta, nes prieštarauja teismų praktikai, trečiojo asmens interesams, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijui bei suponuoja abipusius konfliktus. Iš to galima suprasti, jog atsakovės patvirtina savo priešieškinio nepagrįstumą ir po ne vienerių metų bylinėjimosi apeliaciniu skundu iš esmės siekia atkurti iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo buvusią ieškovės interesus pažeidžiančią padėtį. Tai neatitinka ieškovės interesų, jos teisėtų lūkesčių ir dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo principų.
Dėl išlaidų už sklypo tvarkymą ir kadastrinių matavimų atlikimą priteisimo.
34. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės objektu gali būti kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 straipsnis).
35. Pagal CK 4.76 straipsnį bendraturtis gali reikalauti iš kito savininko bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų dalies, kaip patirtų nuostolių atlyginimo, jei kitas bendraturtis nevykdo savo pareigos prisidėti prie turto tvarkymo ir išlaikymo. Kadangi pagal bendrąjį principą turtu bendraturčiai turi naudotis bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tai turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų, patirtų be kito savininko sutikimo, atlyginimo galima reikalauti tik tada, kai jos buvo būtinos, protingos ir pagrįstos.
36. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei iš apeliančių po 859,17 Eur ieškovės apmokėtų išlaidų už visiems bendraturčiams priklausančio žemės sklypo tvarkymo darbus bei žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimą. Teismas laikėsi pozicijos, jog byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog atlikti žemės sklypo tvarkymo darbus buvo būtina, siekiant įgyvendinti visų turto bendrasavininkų prievoles prižiūrėti jiems priklausantį turtą ir juo rūpintis. Apylinkės teismas priėjo prie išvados, jog ieškovės ieškinyje nurodytos bendro turto priežiūros ir kadastrinių matavimų atlikimo išlaidos buvo būtinos, jos nebuvo skirtos ieškovės asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti.
37. Apeliantės, nesutikdamos su šia sprendimo dalimi, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog ieškovės išvežtos šiukšlės buvo susidariusios ne bendraturčiams priklausančiame ginčo sklype, tačiau kitame ieškovei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl to teismas, priteisdamas išlaidas, pažeidė CPK 183 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegija su apeliantėmis nesutinka. Priešingai apeliančių teiginiams, faktą, kad atliekos buvo susidariusios ginčo žemės sklype ir ieškovė sutvarkė žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūnijos raštai, kuriuose nurodoma, kad apleistas ir nesutvarkytas žemės sklypas yra adresu (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), taip pat 2020 m. birželio 12 d., 2020 m. gruodžio 7 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos raštai dėl ketinimo įrašyti į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, kuriuose buvo pateikta informacija apie ketinimą ieškovei priklausantį pastatą – dirbtuves, esančias žemės sklype (duomenys neskelbtini), įrašyti į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Atsakovių ginčijamas aplinkybes paneigia ir byloje esančios fotonuotraukos, ortografinės nuotraukos, taip pat 2020 m. liepos 16 d. (duomenys neskelbtini) bendruomenės gyventojų rašytinis liudijimas, kuriame nurodyta, jog didelis kiekis pavojingų atliekų buvo susidaręs adresu (duomenys neskelbtini).
38. Apeliantės kvestionuoja ir sprendimo argumentus, susijusius su išlaidų priteisimu už atliktus ginčo sklypo kadastrinius matavimus. Teigia, kad ieškovė užsakinėjo ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus tam, kad galėtų įsigyti šio žemės sklypo dalį savo ekonominei veiklai vykdyti. Tuo tarpu atsakovės šios paslaugos neužsakinėjo, joms kadastrinių matavimų nereikėjo. Kita vertus, kadangi atsakovėms priklauso tik 1/4 ginčo žemės sklypo dalies, tai tik tokia apimtimi galėtų būti iš jų priteistos išlaidos, o ne lygiomis dalimis su ieškove. Teisėjų kolegija dėstomai apeliančių pozicijai nepritaria. Priešingai apeliančių teiginiams, būtinumą atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus nulėmė tarp šalių kilęs nesutarimas dėl bendro daikto priežiūros ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Akivaizdu, kad, nesant tikslių ginčo žemės sklypo ribų, matininkai negalėjo parengti žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto, o teismas - nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Akcentuotina ir tai, kad ne tik ieškovė, bet ir atsakovės priešieškiniu prašė nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Geomatininkai“ naudojimosi žemės sklypu planą, parengtą vadovaujantis naujais kadastriniais matavimais.
39. Atmestini kaip nepagrįsti apeliančių teiginiai, kad apylinkės teismas iš jų priteisė neproporcingą dalį išlaidų. Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina išlaidas, susijusias su ginčo žemės sklypo tvarkymo darbais bei kadastrinių matavimų atlikimu, t. y., kad ieškovė iš viso patyrė 6 873,40 Eur išlaidas, iš kurių 2 299,84 Eur sudarė aplinkos tvarkymas, padangų ir kitų atliekų tvarkymas, 3 323,56 Eur stambiagabaričių ir statybinių atliekų tvarkymas, utilizavimas, 1 250 Eur sklypo kadastrinių matavimų atlikimo išlaidos. Byloje esantis VĮ Registrų centras išrašas patvirtina, kad kiekvienai iš atsakovių priklauso po 1/8 dalį ginčo žemės sklypo, kas nuo bendros ieškovės patirtos išlaidų sumos atitinkamai buvo priteista ieškovei iš atsakovių (po 859,17 Eur).
40. Apibendrindama šią dalį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ir šioje sprendimo dalyje tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, ko pasėkoje pagrįstai priteisė ieškovei jos patirtas išlaidas už ginčo žemės sklypo sutvarkymą bei kadastrinių matavimų atlikimą. Priešingi įrodymai, kurie sąlygotų daryti kitokias išvadas, atsakovių į bylą nepateikti.
Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
41. Apeliantės, kvestionuodamos sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo visų ieškovės patirtų išlaidų priskirti atsakovėms taip, lyg A. R. ir J. R. procese nebūtų buvę ir lyg ieškovė jiems nebūtų reiškusi reikalavimų. Anot apeliančių, teismas prieš priteisdamas bylinėjimosi išlaidas privalėjo apskaičiuoti, kiek procentų iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų procentine išraiška tektų atsakovėms, o kiek A. R. ir J. R.. Be to, ieškovė su atsakovėmis šioje byloje taikiai susitarė dėl 33,33 % ieškovės reikalavimo, t. y. dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,1604 ha ploto naudojimosi tvarkos nustatymo. Reikalavimą dėl šio sklypo reiškė ir atsakovės. Taigi, jei ieškovės 33,33 % ieškinio reikalavimų buvo išspręsti taikiai, tai ji galėtų prisiteisti daugiausia 66,67 % savo bylinėjimosi išlaidų iš atsakovių. Pažymėjo ir tai, kad ši byla nebuvo sudėtinga, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti, ar ieškovės patirtos išlaidos atitinka priteistinus dydžius civilinėse bylose.
42. Teisėjų kolegija su apeliantėmis nesutinka ir sprendžia, kad apylinkės teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apylinkės teismas, priešingai nei tvirtina apeliantės, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgė į Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartimi patvirtintą tarp ieškovų UAB „Dorcas“, A. R. ir atsakovų R. D., V. P., J. R. taikos sutartį, kurios 3 punkte šalys sutarė: „3. Atsakovas J. R. atsisako visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš abiejų ieškovų, UAB „Dorcas“ ir A. R., ir atsakovių R. D. bei V. P., o ieškovai ir atsakovės R. D. ir V. P. nereikalauja bylinėjimosi išlaidų iš J. R.“. Šalys taikos sutartyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp ieškovės UAB „Dorcas“ ir atsakovių R. D., V. P. nesitarė, nurodydamos, jog toliau bus nagrinėjamas ginčas teisme. Taip pat apylinkės teismas atsižvelgė į Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartimi patvirtintą tarp ieškovo A. R. ir atsakovių R. D. bei V. P. taikos sutartį, kurios 3 punkte šalys susitarė, kad „3. Ieškovas A. R. atsisako visų bylinėjimų išlaidų atlyginimo iš abiejų atsakovių R. D. bei V. P., o atsakovės R. D. ir V. P. nereikalauja bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo A. R.“. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantės, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į procese dalyvavusius asmenis – A. R. ir J. R., dėl kurių bylinėjimosi išlaidų buvo nuspręsta minėtomis patvirtintomis taikos sutartimis.
43. Vertindama, ar ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, teisėjų kolegija atsižvelgia į tokias aplinkybes: būtent dėl atsakovių elgesio ieškovė privalėjo kreiptis į teismą dėl šios bylos užvedimo, byla nagrinėjama gana ilgą laiką (pradinis ieškinys pateiktas 2020 m. liepos 20 d.), byla nelaikytina ypač nesudėtinga, byloje buvo pareikštas priešieškinys. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Akcentuotina ir tai, jog pačios atsakovės per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį patyrė virš 6 000Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias laikė pagrįstomis ir prašė priteisti, tačiau ieškinį tenkinus, o priešieškinį atmetus, jos nebuvo atlygintos.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.
44. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
Dėl procesinės bylos baigties.
45. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto (žemės sklypo) naudojimosi tvarkos nustatymą, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovių apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme.
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
47. Atmetus apeliacinį skundą teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ieškovė. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad patyrė 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pateikti įrodymai – 2023 m. gegužės 16 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas Nr. SZ0281 bei 2023 m. gegužės 17 d. bankinio mokėjimo pervedimas 2 904 Eur sumai patvirtina, jog buvo patirtos ieškovės nurodyto dydžio išlaidos. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovę apeliacinėje instancijoje atstovavo ta pati advokatė kaip ir pirmojoje instancijoje, todėl iš naujo susipažinti su byla nereikėjo, kas atitinkamai nereikalavo ir papildomų laiko sąnaudų, sprendžia, kad šiuo atveju teisinga ir protinga būtų ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 2 000 Eur, jos priteistinos iš kiekvienos atsakovės po 1 000 Eur.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. sprendimą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dorcas“, juridinio asmens kodas 234838350, iš atsakovių V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Diana Labokaitė
Rūta Palubinskaitė
Anita Sereikienė