Civilinė byla Nr. e2-400-302/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02316-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1

                                                 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos stiklas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos stiklas“ ieškinį atsakovui Alumina D.O.O. Zvornik dėl skolos priteisimo ir atsakovo Alumina D.O.O. Zvornik priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos stiklas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – BIRAČ AD Zvornik u stečaju, Zvornik (bankrutuojanti), M. K. ir M. U., 

 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltijos stiklas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo Alumina D.O.O. Zvornik 15 899 566,08 Eur skolos ir 4 769 869,82 Eur palūkanų; 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovas Alumina D.O.O. Zvornik pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti niekine ir negaliojančia 2011 m. spalio 24 d. sutartį dėl naujos stiklo taros gamybos linijos įrengimo, sudarytą tarp UAB „Baltijos stiklas“ ir Alumina D.O.O. Zvornik; pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2011 m. spalio 24 d. papildomą susitarimą (Novaciją), sudarytą tarp UAB „Baltijos stiklas“ ir Alumina D.O.O. Zvornik; pripažinti niekiniu ir negaliojančiu išvestinį sandorį – 2011 m. spalio 24 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 1, vekselio davėjas Alumina D.O.O. Zvornik; pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2012 m. gruodžio 7 d. įsipareigojimą dėl įsiskolinimo apmokėjimo, sudarytą tarp V. R., O. G., UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, AB „Birač Europe“, Birač A.D. Zvornik, Alumina D.O.O. Zvornik.; taikyti restituciją ir priteisti atsakovo Alumina D.O.O. Zvornik naudai iš ieškovės UAB „Baltijos Stiklas“ 216 508,13 EUR, sumokėtų pagal 2012 m. gruodžio 7 d. įsipareigojimą dėl įsiskolinimo apmokėjimo; priteisti iš ieškovės UAB „Baltijos Stiklas“ atsakovo Alumina D.O.O. Zvornik naudai 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo kreipimosi su šiuo priešieškiniu į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti atsakovo Alumina D.O.O. Zvornik naudai iš ieškovės UAB „Baltijos Stiklas“ bylinėjimosi išlaidas.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi ieškovės UAB „Baltijos stiklas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo bendrai 20 669 435,90 Eur sumai atsakovui Alumina D.O.O. Zvornik priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio turto nepakankant, atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar (ir) bankų ir (ar) kitų kredito įstaigų sąskaitose ir (ar) trečiuosius asmenis ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti (parduoti, mainyti, padovanoti, suteikti panaudai, nuomoti, kitaip perleisti, įkeisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu suvaržyti ar apsunkinti turtą).

4.       Atsakovas Alumina D.O.O. Zvornik pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutarties. Nurodė, kad UAB „Baltijos stiklas“ ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas, o atsakovo finansinė padėtis ir veikla po bylos iškėlimo objektyviai patvirtina, jog neegzistuoja jokia grėsmė ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti pritaikytos, o jas pritaikius, turi būti panaikintos.

5.       Atsakovo manymu, ieškinio prima facie pagrįstumas paneigtas prima facie pagrįstu priešieškiniu, be to, ieškovė neįrodo atsakovo nesąžiningumo. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių priimta nepranešus ir neišklausius atsakovo, dėl ko teismui nebuvo žinoma faktinė situacija ir atsakovo turtinė padėtis. Atsakovas laiko, kad ieškovė laikinąsias apsaugos priemones galimai naudoja kaip spaudimo priemonę atsakovui.

6.       Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė atsakovo 2018 metų ir 2019 metų pirmo pusmečio finansinės atskaitomybės dokumentus, duomenis apie UAB „Dirbtinis pluoštas“ vadovą ir naudos gavėjus, išrašus iš Juridinių asmenų registro ir Valstybės įmonės Registrų centras.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

7.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi sutiko su atsakovo Alumina D.O.O. Zvornik atskiruoju skundu ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo Alumina D.O.O. Zvornik atžvilgiu.

8.       Teismas nurodė, kad priimant skundžiamą nutartį, jam nebuvo žinoma atsakovo turtinė padėtis, todėl remdamasis tik ieškovės pateiktais duomenimis ir įrodymais, padarė išvadą, jog ieškinio suma atsakovui yra didelė, jo nesąžiningumas įrodytas ir yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9.       Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė duomenis, kad jo turtinė padėtis yra gera, ką patvirtina pateikti aktualūs atsakovo finansinės atskaitomybės duomenys. Atsakovo pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų duomenys rodo, kad 2017 – 2019 metų laikotarpiu atsakovo veiklos rodikliai nuolat gerėjo, turto apimtis didėjo, įsipareigojimai mažėjo. Taigi, teismo vertinimu, vien iš šių duomenų matyti, kad atsakovas pilnai pagrindė, jog ieškinio suma jam nelaikytina didele.

10.       Teismas taip pat sutiko su atskirojo skundo argumentais, kad ieškovė nepagrindė, jog atsakovas ketina slėpti, perleisti ar kitaip suvaržyti teises į turimą turtą ir tokiu būdu įrodė atsakovo galimą nesąžiningumą. Nurodė, kad atsakovo pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų duomenys tvirtina, jog jo turtas ne tik kad nėra mažinamas, bet ir turto masė nuosekliai didėja.

 

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

11.       Ieškovė UAB „Baltijos stiklas“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties ir prašo ją panaikinti bei palikti galioti 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo šiuos esminius argumentus:

11.1.                      Aplinkybė, kad atsakovas yra juridinis asmuo registruotas ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, yra vertinama kaip grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

11.2.                      Ginčas kilo dėl nesąžiningo atsakovo veikimo, kai siekiama vilkinti prievolės vykdymą ir ieškovė yra priversta kovoti dėl prievolės įvykdymo pasitelkdamas valstybės prievartą atsakovo atžvilgiu. Būtent toks atsakovo elgesys, kai nesąžiningai vilkinama grąžinti iš ieškovės gautą skolą ir patvirtina grėsmę, kad teismo sprendimo įvykdymas, prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikius, gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

11.3.                      Laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė paprašė tik todėl, kad gavo informaciją apie atsakovo turtą Lietuvoje – UAB „Dirbtinis pluoštas“ turtinį įsipareigojimą atsakovui.

11.4.                      Prejudicinėje byloje, kurioje Alumina dalyvavo kaip trečiasis asmuo, 2015 m. lapkričio 18 d. Lietuvos apeliacinis teismas sprendimu patvirtino, kad atlikus du mokėjimus pagal Garantiniame įsipareigojime nustatytą grafiką, Alumina toliau nevykdo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu nuo 2013 m. vasario mėnesio. Garantiniame įsipareigojime nurodyti terminai buvo nustatyti atsakovo naudai.

11.5.                      Toks ilgas prievolių nevykdymas ir nesąžiningas elgesys atsakovui yra priimtinas, todėl yra didelė tikimybė, kad priėmus ieškovei palankų sprendimą, atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą lygiai taip pat, kaip vengia vykdyti jį saistančius sandorius dėl paskolos grąžinimo.

11.6.                      Prejudicinėje byloje Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi solidariųjų skolininkų V. R., O. G., Birač Europe ir BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ atžvilgiu jau buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti. Jeigu Alumina prejudicinėje byloje būtų dalyvavusi kaip bylos šalis (CPK 41 str.), jos atžvilgiu irgi būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kaip kitiems skolininkams. Kadangi prejudicinė byla šiai bylai turi res judicata galią, tai laikytina, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu turi būti pritaikytos.

11.7.                      Vien Lietuvos Respublikoje be nagrinėjamoje byloje pareikšto reikalavimo, atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai beveik 14 mln. Eur sumai. Tai yra didžiulės vertės skolos. Be to, Lietuvos apeliacinio teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-565-180/2016 sprendė ginčą, kur buvo ginčijami su atsakovu susiję sandoriai pagal ieškovės vienintelio akcininko ieškinį. Nėra žinoma kiek dar reikalavimų, nukreiptų į atsakovą, tenkinta arbitražų sprendimais, nėra žinoma kokie reikalavimai prieš atsakovą yra pareikšti ir tenkinti ne Lietuvos Respublikoje. Grėsmė, kad užsienio jurisdikcijose yra priimti didelės vertės teismų ar arbitražų sprendimai yra ypač aktuali ir reali, kadangi atsakovas yra užsienio valstybėje veiklą vykdantis ir registruotas subjektas.

11.8.                      Taigi, esant duomenims, kad vien iš 4 Lietuvos teisminių procesų, neskaitant nagrinėjamo, matyti, kad kiti ūkio subjektai turi reikalavimus į atsakovą 25 060 870,67 Eur sumai, tai patvirtina grėsmę dėl sklandaus teismo sprendimo įvykdymo šioje byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių.

11.9.                      Atsakovo nesąžiningumą patvirtina ir aplinkybė, kad jo į bylą pateiktų finansinių ataskaitų kopijose akivaizdžiai nėra apskaitoma atsakovo prievolės pagal Garantinį įsipareigojimą, kurios galiojimas patvirtintas prejudicinėje byloje.

11.10.                      Po to, kai 2019 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, konstatuodamas, kad yra pagrindas spręsti, jog atsakovas yra nesąžiningas, atsakovas siekdamas pagrįsti, kad jo finansinė padėtis yra gera pateikė: 2018 m. Aluminos finansinės atskaitomybės dokumentų kopijas ir 2019 m. Aluminos I pusmečio finansinės atskaitomybės dokumentų kopijas. Atsakovo pateikti dokumentai nėra pasirašyti ir patvirtinti tokią teisę turinčių asmenų, taip pat nėra apostilizuoti, tačiau skundžiama nutartimi šie dokumentai įvertinti kaip patikimi ir pagrįsti.

11.11.                      Atsakovo pateiktos 2018 m. ir 2019 m. I pusmečio finansinės ataskaitos nėra audituotos, todėl taip pat negali būti patikimas įrodymas, sprendžiant dėl atsakovo turtinės padėties užsienyje. Tai, kad neaudituotos finansinės ataskaitos nėra patikimas įrodymas sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra įtvirtinta ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, kurioje buvo pritarta ieškovės argumentams, kad neaudituotos finansinės ataskaitos nepatvirtina realios bendrovės situacijos.

11.12.                      Atsakovas į bylą pateikė vien tik 2018 m. ir 2019 m. birželio 30 d. laikotarpio preliminarias, niekieno nepasirašytas, neaudituotas ir neapostilizuotas bei nepatvirtintas finansines ataskaitas.Tačiau šios preliminarios finansinės ataskaitos neparodo, kokia yra atsakovo turtinė padėtis prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo. Nėra visiškai aišku ar prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių metu atsakovas nėra prisiėmęs papildomų finansinių įsipareigojimų, ar išmokėjęs dividendų akcininkams, taip pat nėra perleidęs turto kitiems tretiesiems asmenims.

11.13.                      Atsakovo pelnas ir kapitalas yra ženkliai mažesnis už ieškovės reikalavimą. Todėl darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis, net ir remiantis šiais nepatikimais duomenimis, 2018 m. pabaigoje buvo prasta, lyginant su byloje pareikštu reikalavimu.

11.14.                      Ieškovė savo prašymu nereikalavo sustabdyti ar kitaip apsunkinti atsakovo pradėtą vykdymo procesą prieš UAB „Dirbtinis pluoštas“. Priešingai, sėkmingas skolos išieškojimas UAB „Dirbtinis pluoštas“ visiškai atitinka ieškovės interesus, kadangi tik tokiu būdu didėtų ir šioje byloje pareikšto reikalavimo įvykdymo tikimybė – daugiau lėšų būtų areštuota ir patenkinus ieškovės ieškinį, operatyviai pervesta ieškovei.

12.       Atsakovas Alumina D.O.O. Zvornik pateikęs atsiliepimą į atskirąjį skundą prašo prijungti prie bylos pridedamus įrodymus; ieškovės UAB „Baltijos stiklas“ atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

12.1.                      Atsakovo turtinė padėtis yra ypač gera, ką patvirtina aktualūs finansinės atskaitomybės duomenys. Be to, ieškovė į bylą nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas atliko, atlieka ar ketina atlikti veiksmus, kuriais sąmoningai būtų siekiama išvengti teismo sprendimo vykdymo (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.).

12.2.                      Atsakovo finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad turtas ne tik kad nėra mažinamas, tačiau turto masė nuosekliai didėja. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo apskaitoje buhalteriškai prie trumpalaikių įsipareigojimų apskaitomi (įvertinti) ir šioje byloje ginčijami įsipareigojimai ieškovei.

12.3.                      Į turto gausinimą nukreiptą atsakovo veiklą patvirtina ir faktas, kad atsakovas aktyviai įgyvendina savo, kaip kreditoriaus teises, be kita ko, Lietuvoje atvirai vykdydamas išieškojimą iš skolininko UAB „Dirbtinis pluoštas“. Nors ieškovė pastarąją aplinkybę nurodo kaip pretekstą taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje, atsakovo įsitikinimu yra priešingai – atviras, viešas ir tikslingas atsakovo turto gausinimas išieškant skolas (o ne slėpimas, perleidimas), paneigia bet kokias prielaidas apie tariamą atsakovo nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu. Jokių duomenų apie atsakovo atliktus galimai nesąžiningus veiksmus laikotarpiu po bylos iškėlimo 2018 m. gruodžio 18 d., o juolab po 2019 m. gruodžio 4 d. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo, ieškovė teismui nepateikė.

12.4.                      Su 2019 m. gruodžio 16 d. atskiruoju skundu atsakovas, vadovaudamasis ekonomiškumo ir operatyvumo principais, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje egzistuoja vertėjų iš serbų (bosnių) kalbos pasiūlos trūkumas, pateikė finansinių ataskaitų versiją anglų kalba su vertimu į lietuvių kalbą. Ieškovui nepagrįstai kvestionuojant atsakovo pateiktų finansinių ataskaitų tikrumą, su šiuo atsiliepimu teikiami atitinkami įgaliotų asmenų pasirašyti ir finansinių ataskaitų registrui Bosnijoje ir Hercegovinoje pateikti Aluminos finansinės atskaitomybės dokumentai. Nesutiktina su ieškovės pozicija, kad finansinės ataskaitos – bendrovės vidaus dokumentai – privalo būti tvirtinami žyma „Apostille“.

12.5.                      Šiame kontekste pažymėtina, kad būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas. Todėl, jei ieškovei kyla abejonių dėl atsakovo pateiktų dokumentų autentiškumo ar jų turinio, ieškovė turi visas galimybes šiuos duomenis patikrinti, be kita ko, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir tarptautinių sutarčių numatytomis priemonėmis. Kaip minėta, atsakovo finansinės ataskaitos yra teikiamos finansinių ataskaitų registrui Bosnijoje ir Hercegovinoje, šio registro duomenys yra vieši.

12.6.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pats faktas, jog atsakovas yra ne Europos Sąjungos narėje registruotas juridinis asmuo, patvirtina grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.

12.7.                      Pastarųjų metų Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse suformuotą taisyklę didelė ginčo suma bet kuriuo atveju pati savaime nesuponuoja poreikio areštuoti atsakovu įvardijamo asmens turtą ir (ar) iki ginčo galutinio išsprendimo uždrausti disponuoti turtu.

12.8.                      Poziciją, kad atsakovas galimai neįvykdys teismo sprendimo, ieškovė grindžia tuo, kad kitiems solidariems skolininkams buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau skola iki šiol negrąžinta. Pažymėtina, kad ankstesnėje byloje laikinosios apsaugos priemonės Aluminos atžvilgiu nebuvo taikytos (Alumina net nebuvo patraukta atsakovu dėl tariamos skolos). Atsakovas negali būti laikomas atsakingas už trečiųjų asmenų elgesį, todėl kitų asmenų elgesys vykdant anksčiau taikytas laikinąsias apsaugos priemones, ar teismo sprendimą, niekaip nesusijęs su būtinybe taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui.

12.9.                      Atsakovo įsitikinimu, objektyviai neegzistuoja ir antroji kumuliatyvi sąlyga – šioje bylos stadijoje nėra pagrindo ieškinį laikyti prima facie pagrįstu. Priešieškiniu reikalaujama pripažinti niekiniais ir negaliojančiais sandorius iš kurių ieškovė kildina savo ieškinio reikalavimus. Taigi pirmiausia byloje spręstina dėl priešieškinio pagrįstumo, nes priešieškinį tenkinus, ieškinys atmestinas. Kitaip tariant, pagal priežasties ir pasekmės logiką, tik nustatęs, kad priešieškinis prima facie nepagrįstas, teismas galėtų daryti išvadą dėl ieškinio prima facie pagrįstumo, o ne atvirkščiai. Be to, priešieškiniu ginčijamų sandorių niekinis pobūdis per se paneigia ieškinio tenkinimo galimybę.

12.10.                      Atsakovo vertinimu, tikroji (pirminė) prašymo pateikimo priežastis galimai yra ne grėsmė galimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymui, o (pirmiausia) nesąžiningas siekis sutrikdyti atsakovo pradėtą vykdyti skolos išieškojimą iš skolininko UAB „Dirbtinis pluoštas“, kurios vadovas ir naudos gavėjas yra trečiasis asmuo M. U. Šis tikslas, be kita ko, aiškiai atsiskleidžia ieškovės motyvacijoje, kodėl prašymas teikiamas būtent šiuo metu.

13.       Tretieji asmenys BIRAČ AD Zvornik u stečaju, Zvornik (bankrutuojanti), M. K. ir M. U. atsiliepimų į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

14.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15.       Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą bei 2020 m. vasario 4 d. prašymu, apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, t. y.  2018 m. Alumina d. o. o. pasirašytų finansinės atskaitomybės dokumentų kopija; 2019 m. I pusmečio Alumina d. o. o. pasirašytų finansinės atskaitomybės dokumentų kopija; Alumina d. o. o. finansinės atskaitomybės dokumentų aiškinamojo rašto išrašas su vertimu į lietuvių kalbą; Bosnijos ir Hercegovinos Finansinių ataskaitų registro informacija su dalies vertimu į lietuvių kalbą, kuriuos prašo prijungti prie bylos.

16.       Nurodo, kad šių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo po ieškovės pateikto atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties, tvirtinant, jog atsakovo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų.

17.       Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

18.       Šiuos papildomus įrodymus atsakovas pateikė po to, kai ieškovė atskirajame skunde nurodė, kad atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai neatitinka įstatymuose keliamų reikalavimų, t. y. yra nepasirašyti, nepatvirtinti ir kt. Pateiktų dokumentų turinys ieškovei yra arba turi būti žinomas, nes ieškovė turėjo teisę su jais susipažinti iki bylos nagrinėjimo, dėl to netikėtumo sukurti negali. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo pateikti nauji įrodymai bylos neužvilkins ir padės išsamiau išnagrinėti bylą, todėl juos priima ir prideda prie bylos.

Dėl pagrindų taikyti (netaikyti) laikinąsias apsaugos priemones

19.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuojant bent vienai iš jų negalimas šių priemonių taikymas. Pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla ieškinį pareiškiančiam asmeniui, o teismui – kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai atlikti minėtų sąlygų teisinį įvertinimą.

20.       Pirmosios instancijos teismas sutikęs su atsakovo pateiktu atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir atmesdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumo, taip pat, jog ieškinio suma nelaikytina atsakovui didele.

21.       Pasisakant dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, pažymėtina, kad spręsdamas ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018 ir kt.).

22.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė  prašo priteisti iš atsakovo 15 899 566,08 Eur skolos ir 4 769 869,82 Eur palūkanų. Ginčas kilęs dėl to, kad atsakovas negrąžino paskolos pagal Novaciją ir Garantinį įsipareigojimą. Atsakovas byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti tarp šalių sudarytas sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis bei taikyti restituciją. Bylos faktinės aplinkybės ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Investavimo sutartis, Novacija, Vekselis ir Garantinis įsipareigojimas yra dalis neteisėtos sandorių schemos, pridengiančios neteisėtą AB „Ūkio banko“ lėšų pasisavinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad tiek ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan. Pareikštas ieškinys yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

23.       Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų, kad egzistuotų reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

24.       Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne) sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).

25.       Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą.

26.       Todėl, kaip pažymėta teismų praktikoje, svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019).

27.       Nagrinėjamu atveju apeliantė skunde tvirtina, kad iš atsakovo pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų nėra pagrindo daryti išvados, jog jo turtinė padėtis yra gera ir, kad jis bus pajėgus įvykdyti galimai ieškovei palankų sprendimą. Apeliantė taip pat pažymi, kad nėra žinoma ar atsakovo atžvilgiu užsienyje nėra užvesta bylų ir (ar) nėra vykdomi išieškojimai.

28.       Nors apeliantė itin akcentuoja atsakovo turtinę padėtį, kuri jos vertinimu yra prasta, tačiau tai savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019). Atsakovo į bylą pateikti nauji įrodymai patvirtina, kad atsakovas turi turto, gauna pajamas, taip pat remiantis atsakovo argumentais, jis yra įdarbinęs virš 1 500 darbuotojų ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad atsakovas yra pelningai veikiantis užsienio subjektas, o apeliantės argumentai, neįrodo atsakovo sunkios finansinės padėties ir vertinami tik kaip prielaidos. Įrodymų, kurie paneigtų atsakovo pateiktus dokumentus ar kuriais remiantis galima būtų daryti priešingą išvadą, apeliantė nepateikė. Esant pirmiau nurodytai vyraujančiai teismų praktikai, net ir tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas konstatuotų prastą atsakovo turtinę padėtį, neturi pagrindo pripažinti esant antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, nes tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra prasta, nepatvirtina jo nesąžiningo elgesio.

29.       Apeliantė skunde nurodo, kad prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė sužinojusi, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje vykdo išieškojimą iš savo skolininko UAB „Dirbtinis pluoštas“. Pažymi, kad prašymu nereikalavo sustabdyti ar kitaip apsunkinti atsakovo pradėtą vykdymo procesą prieš UAB „Dirbtinis pluoštas“. Priešingai, sėkmingas skolos išieškojimas UAB „Dirbtinis pluoštas“ visiškai atitinka ieškovės interesus, kadangi tik tokiu būdu didėtų ir šioje byloje pareikšto reikalavimo įvykdymo tikimybė – daugiau lėšų būtų areštuota ir patenkinus ieškinį, operatyviai pervesta ieškovei.  

30.       Lietuvos apeliacinio teismo ne kartą buvo išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016), todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos kaip instrumentas skolininko turtui, iš kurio kreditorius galėtų vėliau pasitenkinti reikalavimą, sukaupti.

31.       Apeliantė taip pat nurodo, kad atsakovas galimai neįvykdys teismo sprendimo ir dėl to, jog Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi solidariųjų skolininkų V. R., O. G., Birač Europe ir BUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ atžvilgiu jau buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti. Pažymėtina, kad apeliantės nurodytoje byloje laikinosios apsaugos priemonės Aluminos atžvilgiu nebuvo taikytos, Alumina net nebuvo patraukta atsakovu dėl ieškovės reikalaujamos priteisti skolos. Dėl to, sutiktina su atsakovo argumentais, kad jis negali būti laikomas atsakingu už trečiųjų asmenų elgesį, todėl kitų asmenų elgesys, vykdant anksčiau taikytas laikinąsias apsaugos priemones ar teismo sprendimą, niekaip nesusijęs su būtinybe taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui. Kita vertus, ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų apie vykdytą (ar tebevykdomą) skolos išieškojimą iš atsakovų minėtoje byloje.

32.       Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).

33.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis ir ieškovės nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad ji nepagrindė atsakovo nesąžiningų veiksmų buvimo, mėginimo nuslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti savo turimą turtą siekiant išvengti patenkinto ieškinio įvykdymą.

34.       Įvertinęs bylos duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovas nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, ieškovė nenurodė, todėl, įvertinęs visus pirmiau šioje nutartyje aptartu prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, taigi nėra ir teisėto pagrindo atsakovo turto areštui taikyti (CPK 178, 185 straipsniai).

35.       Pažymėtina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

36.       Kiti atskirojo skundo argumentai vertinami kaip teisiškai nereikšmingi sprendžiamos klausimo baigčiai, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

37.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi panaikinęs Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį ir atmetęs ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

 

Teisėja                                                                         Romualda Janovičienė