Civilinė byla Nr. 2-1526/2014

Teismo proceso Nr. 2-57-3-00401-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė

              rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo M. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1362-730/2014 pagal ieškovų K. J., G. J., R. J. ieškinį atsakovui M. G. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo.

            Teisėja

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Byloje kilęs ginčas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.

              Atskirajame skunde keliamas teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – skolos priverstinio išieškojimo veiksmų sustabdymas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

              Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, 1.81 straipsnio 1 dalį, 1.91 straipsnio 1 dalį pripažinti negaliojančiu jų 2012 m. rugsėjo 21 d. pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 196 000 Lt sumai; panaikinti vekselio pagrindu Plungės rajono 2-ojo notarų biuro 2013 m. gruodžio 13 d. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 9915.

              Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą antstolės I. G. vykdomojoje byloje Nr. 0051/14/00652 iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas; panaikinti antstolės I. G. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0051/14/00652 taikomą ieškovės R. J. banko sąskaitose esančių lėšų areštą; nepanaikinus antstolės I. G. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0051/14/00652 taikomo ieškovės R. J. banko sąskaitose esančių lėšų arešto – leisti R. J. iš areštuotų banko sąskaitose esančių lėšų atlikti šiuos mokėjimus: atsiskaityti  su R. J. ūkio tiekėjais, mokėti darbo užmokestį, valstybinio socialinio draudimo įmokas  ir įmokas į valstybės biudžetą, mokėti Panevėžio apygardos teismo  2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi patvirtintose taikos sutartyse nurodytas sumas, taip pat, leisti kas mėnesį disponuoti 1 000 Lt areštuotų lėšų suma, skirta R. J. pragyvenimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 18 d. nutartimi ieškovų prašymą tenkino iš dalies ir iki sprendimo priėmimo byloje sustabdė išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0051/14/00652.

              Teismas, įvertinęs ieškovų reikalavimo pagrindu nurodytas aplinkybes, įrodymų visumą, sprendė ieškinio reikalavimą esant tikėtinai pagrįstą. Teismas pažymėjo, kad patenkinus ieškinį, tačiau nesustabdžius vykdymo veiksmų, gali būti pažeistos ieškovės R. J. teisės, t. y. ji gali patirti nepagrįstų nuostolių dėl vykdomojoje byloje išieškotų lėšų grąžinimo. Dėl to yra pagrindas stabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0051/14/00652.

              Pasisakydamas dėl kitų ieškovų prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismas pažymėjo, kad jos nenumatytos įstatyme ir nesusijusios su ieškinio dalyku ir jo patenkinimo ar nepatenkinimo galimybėmis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

              Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skunde teigiama, kad:

              1. Jei nagrinėjant bylą ginčijamo notaro vykdomojo įrašo pagrindu skola iš ieškovų bus išieškota, atsiras teisinis pagrindas taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą (CPK 760-762 straipsniai). Įrodymų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymo atgręžimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nepateikta.

              2. Ieškinio faktinis pagrindas nepagrįstas įrodymais. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovams skolinantis lėšas ne kartą buvo išrašomi vekseliai. Tai paneigia ieškovų argumentus dėl apgaulės. Ieškovai akivaizdžiai siekia laikinosiomis apsaugos priemonėmis užvilkinti atsiskaitymo laiką.

              3. Ieškovės R. J. skolos yra didelės, iš jos turto vykdomas priverstinis išieškojimas. Taigi sustabdžius vykdymo veiksmus, tikėtina, kad atsakovas vėliau negalės susigrąžinti skolos.

              Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovai prašo jo netenkinti, nurodydami, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bylos šalys patirtų nepatogumų sprendžiant išieškotų lėšų grąžinimo klausimą. Byloje nėra informacijos apie atsakovo turtinę padėtį, remiantis kuria būtų galima spręsti, kad nebūtų trukdžių ieškovams susigrąžinti iš jų išieškotas lėšas. Atsakovas neteisingai nurodo, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Aplinkybės dėl vekselių išrašymo neįrodo, kad 2012 m. rugsėjo 21 d. vekselis išrašytas teisėtai, t. y. ieškovai šiame vekselyje nurodytos sumos iš atsakovo nesiskolino.

Teisėja                                                                                                         

                                                                                                                             k o n s t a t u o j a:

              IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje apeliacine tvarka sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas nutarė taikyti nagrinėjamoje byloje laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo veiksmų sustabdymą vykdomojoje byloje, pradėtoje pagal apeliantui notaro atliktą vykdomąjį įrašą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios nuostatos aiškinimo ir taikymo praktikoje, formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo, išskiriama, kad teismas spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, o būtent – grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Turto valdymo projektai“ v. Fjordtrade AS, bylos Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RUAB „Vėtrūna“ v. UAB „KG Constructions“ ir kt., bylos Nr. 2-2476/2013; 2014 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. P. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 2-117/2014).

              Atskirajame skunde apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas įrodinėjamas CPK 144 straipsnio 1 dalies netinkamu taikymu, t. y. klaidingu prima facie doktrinos taikymu ir nepagrįstu grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui konstatavimu. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad atliekant preliminarų pareikštų reikalavimų vertinimą jų pagrįstumo klausimas nėra sprendžiamas iš esmės. Šiuo atveju tik patikrinama, ar reikalavimai galėtų būti patenkinti, jeigu pasitvirtintų ieškinio faktiniu pagrindu įvardijamos aplinkybės. Ieškovų pasirinktas jų teisių gynimo būdas: byloje pareikštas ieškinys dėl teisinių santykių modifikavimo (teisių panaikinimo) – prašoma pripažinti negaliojančiu apelianto išduotą vekselį, įstatymų leidžiamas. Ieškinio tenkinimo atveju būtų panaikinta apelianto reikalavimo teisė į ieškovus pagal ginčo vekselį. Aplinkybės, sudarančios ieškinio faktinį pagrindą, prima facie doktrinos požiūriu negali būti traktuojamos kaip objektyviai negalimos – esą išnagrinėjus ginčą iš esmės jos negalėtų būti pripažintos įrodytomis. Todėl konstatuotina, kad, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino preliminarų ieškinio pagrįstumą (CPK 185 straipsnis). Vis dėlto teismas nepagrįstai sprendė esant būtinybę taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę.

Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vystyk“ v. UAB „Apgyvendinimo sprendimai“, bylos Nr. 2-2699/2011; 2013 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Aukso centras“ v. UAB „Kornas“ ir kt., bylos Nr. 2-338/2013). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, jeigu jų sukeliamos pasekmės būtų neproporcingos siekiamiems tikslams.

              Pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės tikslas – užkirsti kelią galimai žalai ieškovams ir naujiems ginčams tarp šalių atsirasti, t. y. užtikrinti teisinių santykių status quo išsaugojimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nustatyta, kad notarė 2013 m. gruodžio 13 d. atliko vykdomąjį įrašą dėl 253 028 Lt sumos ir palūkanų išieškojimo apeliantui solidariai iš ieškovų. Šis vykdomasis įrašas yra pateiktas antstoliui ir jo pagrindu pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Neginčytina, kad nesustabdžius apelianto pradėtų priverstinio skolos išieškojimo veiksmų iki šio ginčo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, išieškojimo veiksmai gali būti iš dalies įvykdyti arba pabaigti įvykdžius vykdomąjį dokumentą (CPK 587 straipsnio 8 punktas, 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokiu atveju, ieškovai turėtų ginčo teisenos tvarka reikšti reikalavimą apeliantui dėl išieškotų lėšų susigrąžinimo. Pažymėtina, kad teisinės galimybės ginti savo interesus ir teises ieškovai neprarastų. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas per se sąlygoja suvaržymų vienai iš ginčo šalių nustatymą, todėl, kaip minėta, teismas spręsdamas jų taikymo poreikio klausimą turi užtikrinti ekonomiškumo bei proporcingumo principų reikalavimų įgyvendinimą. Apelianto reikalavimo teisę į ieškovus patvirtina 2012 m. rugsėjo 21 d. vekselis bei jo pagrindu notaro atliktas vykdomasis įrašas. Kol nėra išspręstas ieškovų nurodomų aplinkybių, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja, pagrįstumo klausimas, apelianto reikalavimo teisė yra galiojanti ir vykdytina. Pagal konkrečiai šios bylos situaciją, ginčo vekselyje įtvirtintos ieškovų mokėjimo prievolės vykdymo sustabdymas  pažeistų šalių interesų pusiausvyrą. Tą implikuoja aplinkybės dėl ieškovų atžvilgiu vykdomų išieškojimų skaičiaus ir bendro įsipareigojimų masto, taip pat pateikti įrodymai, kad apelianto turtinė padėtis yra gera. Objektyvaus pagrindo teigti, kad apeliantas ieškinio tenkinimo atveju vengtų išsiieškotų sumų grąžinimo, nėra.

              Remiantis tuo konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nutardamas taikyti ieškovų prašomą laikinąją apsaugos priemonę tinkamai neįvertino poreikio užtikrinti šalių teisinių santykių stabilumą ir jo santykio su CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytų principų reikalavimais. Dėl šios priežasties apskųsta teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas.

              Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės apeliacinio proceso rezultatui neturi, todėl jie detaliau neaptariami.

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovų K. J., G. J., R. J. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teisėja                                                                                    Rasa Gudžiūnienė