Civilinė byla Nr. 2-1420/2012

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00068-2012-4

                                          Procesinio sprendimo kategorija 114.10

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Apgyvendinimo sprendimai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl įrodymų užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-3288-115/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Apgyvendinimo sprendimai“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vystyk“ ir A. J. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ ieškinį solidariems atsakovams UAB ,,Vystyk“ ir A. J. dėl 7 907 000 Lt žalos atlyginimo.             

Ieškovas UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ pateikė prašymą užtikrinti atsakovo UAB „Vystyk“ ir UAB „Litakera“ žinioje esančius ar galinčius būti įrodymus: visas UAB „Vystyk“ laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki užtikrinimo dienos sudarytas sutartis; UAB „Litakera“ reikalavimo perleidimo sutartį ir kitus rašytinius įrodymus apie tai, už kokias ir iš kur gautas lėšas bei kokiomis sąlygomis UAB „Litakera“ iš Nordea Bank Finland Plc įsigijo reikalavimą, kurį bankas turėjo pagal 2008 m. kovo 31 d. kredito sutartį Nr. KS 08/03/15; UAB „Vystyk“ gautų bei išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų registrą laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki užtikrinimo dienos. Ieškovas nurodė, kad šiuos prašymus dėl išvardintų įrodymų išreikalavimų buvo pateikęs tiek ieškinyje, tiek parengiamoje posėdžio metu, tačiau atsakovai atsisakė juos pateikti. Ieškovo teigimu šie įrodymai gali patvirtinti bylos nagrinėjimui svarbias aplinkybes, kurios patvirtina, jog atsakovai nesąžiningai perėmė ieškovo verslą. Kadangi Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 19 d. išdavė teismo liudijimą, kuriuo atsakovui UAB „Vystyk“ ir jo įgaliotiems asmenims suteikė teisę atidaryti dėžes, į kurias sudėtas ieškovo turtas, išrinkti dokumentus, tarp kurių buvo ir konfidencialūs ieškovo dokumentai, ir padaryti jų kopijas, remiantis CPK 17 str. ieškovui taip pat turėtų būti sudarytos galimybės susipažinti su minėtais įrodymais. Neužtikrinus šių įrodymų, atsakovas bei UAB „Litakera“ gali juos nepagrįstai paslėpti arba netgi sunaikinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 2 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl įrodymų užtikrinimo atmetė. Teismo vertinimu ieškovo prašymas užtikrinti UAB „Litakera“ reikalavimo perleidimo sutartį ir kitus rašytinius įrodymus apie tai, už kokias ir iš kur gautas lėšas bei kokiomis sąlygomis UAB „Litakera“ iš Nordea Bank Finland Plc įsigijo reikalavimą, kurį bankas turėjo pagal 2008 m. kovo 31 d. kredito sutartį Nr. KS 08/03/15, nėra susijęs konkrečiu ryšiu su nagrinėjamos bylos pagrindu ar dalyku. Ginčas yra kilęs tarp ieškovo ir atsakovų, tačiau nei UAB „Litakera“, nei Nordea Bank Finland Plc nėra byloje dalyvaujantys asmenys, jų tarpusavio ūkiniai – komerciniai santykiai, teismo nuomone, nėra susiję su galimai neteisėtais atsakovų veiksmais ieškovo atžvilgiu. Be to, ieškovas, atstovaujamas advokato, nepateikė jokių įrodymų, kad būtų kreipęsis į UAB „Litakera“ ar Nordea Bank Finlanc Plc dėl minėtų dokumentų išsireikalavimo. Teismas sprendė, kad nesant pateiktų konkrečių įrodymų bei argumentų dėl šių dokumentų sąsajumo su nagrinėjama byla, prašymas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad nepagrįsti ir ieškovo reikalavimai užtikrinti visas atsakovo UAB „Vystyk“ laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki užtikrinimo dienos sudarytas sutartis; atsakovo UAB „Vystyk“ gautų bei išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų registrą laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki užtikrinimo dienos. Teismas nurodė, jog nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie atsakovo UAB „Vystyk“ siekius minėtus įrodymus sunaikinti ar paslėpti. Teismo vertinimu, prašomos užtikrinti UAB „Vystyk“ sudarytos sutartys bei gautų ir išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų registras tiesiogiai bei betarpiškai nepagrįstų konkrečių atsakovo veiksmų, nukreiptų į ieškovo verslo perėmimą, buvimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovui UAB „Vystyk“ kaip juridiniam asmeniui užsiimančiam komercine veikla, esančiam PVM mokėtoju, privalu vesti PVM sąskaitų – faktūrų registrą, taigi jo sunaikinimas bet kokiu atveju sąlygotų atsakovui atsakomybės kilimą. Teismas konstatavo, kad ieškovo prašymas dėl įrodymų užtikrinimo yra nepagrįstas bei perteklinis. Teismas nurodė, kad ieškovas ne tik, kad nepagrindė įrodymų užtikrinimo būtinumo, t.y. grėsmės jų paslėpimui ar sunaikinimui (CPK 12, 178 str.), bet ir konkretaus bei betarpiško ryšio su nagrinėjamos bylos dalyku ar pagrindu, be to, jų užtikrinimas galimai pažeistų byloje nedalyvaujančių asmenų teises. Teismas taip pat pažymėjo, jog 2012 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio metu ieškovui buvo išaiškinta teisė teikti prašymą išduoti teismo liudijimą gauti dokumentams, kurie yra iš tiesų susiję su nagrinėjama byla bei gali turėti įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - tenkinti ieškovo prašymą dėl įrodymų užtikrinimo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog ieškovo prašomi užtikrinti įrodymai yra nesusiję su nagrinėjama civiline byla Nr. 2-3288-115/2012, todėl tariamai nėra jokio teisinio pagrindo užtikrinti šiuos įrodymus. Atsakovo UAB ,,Vystyk” sudarytos sutartys nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki įrodymų užtikrinimo gali būti labai svarbūs įrodymai, kadangi tokios sutartys gali pagrįsti atsakovo nesąžiningus veiksmus, kadangi nustačius, jog atsakovas UAB ,,Vystyk” sudarė sutartis su buvusiais ieškovo klientais, užsakovais ir partneriais, tai būtų neabejotinas patvirtinimas, jog atsakovas sąmoningai siekė perimti ieškovo verslą bei toliau jį plėtoti.

2. Informacija apie tai, už kokias ir iš kur gautas lėšas bei kokiomis sąlygomis UAB „Litakera" iš Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus įsigijo reikalavimą pagal kredito sutartį Nr. KS 08/03/15 galimai patvirtintų, jog sandoris, kuomet bankas UAB „Litakera" perleido iš minėtos kredito sutarties kylančius reikalavimus, buvo finansuotas atsakovo UAB ,,Vystyk”, kas reikštų, jog reikalavimo perleidimo sandoris neabejotinai buvo viena iš atsakovo neteisėtų ir nesąžiningų priemonių, kuriomis buvo žlugdomas ieškovas ir kuriomis buvo siekiama susikurti galimybes ieškovo verslo perėmimui. Nors reikalaujami dokumentai yra susiję ne su civilinėje byloje Nr. 2-3288-115/2012 dalyvaujančiais asmenimis, tačiau jie gali patvirtinti ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes apie atsakovo nesąžiningus veiksmus perimant ieškovo turtą, todėl reikalaujami užtikrinti įrodymai yra susiję su civilinės bylos Nr. 2-3288-115/2012 nagrinėjimu.

3. Teismas neturėjo jokio pagrindo teigti, jog PVM sąskaitos - faktūros nėra susijusios su civiline byla Nr. 2-3288-115/2012, kadangi PVM sąskaitos-faktūros, kaip ir sutartys, galėtų įrodyti atsakovo nesąžiningus veiksmus (dokumentai galėtų įrodyti, jog po to, kai atsakovas perėmė ieškovo verslą, atsakovas užsiėmė ta pačia veikla, kuria iki šiol užsiimdavo ieškovas bei bendradarbiavo su tais pačiais partneriais, su kuriais iki verslo perėmimo bendradarbiaudavo ieškovas.

4. Vadovaujantis CPK 221 straipsnyje įtvirtinta nuostata, ieškovas neturi įrodyti konkrečių esamų ar būsimų atsakovo veiksmų ketinant įrodymus paslėpti ar sunaikinti, todėl įrodymai turėtų būti užtikrinami esant tiesiog pagrįstai ieškovo baimei apie galimą įrodymų paslėpimą ar sunaikinimą. Ieškovas turi pagrįstą baimę dėl galimo svarbių įrodymų paslėpimo ar sunaikinimo, kadangi iki šiol atlikti atsakovo veiksmai buvo nesąžiningi ir neteisėti - atsakovas nesąžiningais veiksmais siekė, kad ieškovo finansinė padėtis būtų stipriai suvaržyta, ko pasekoje atsakovas galėtų iškeldinti ieškovą iš jo verslo vietos patalpų ir perimti ieškovo valdomą verslą (kas ir buvo padaryta). Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog nėra jokių įrodymų apie galimą įrodymų paslėpimą ir sunaikinimą, kadangi ankstesni atsakovo veiksmai ieškovo atžvilgiu buvo nesąžiningi ir neteisėti, todėl didelė tikimybė, jog atsakovas, stengdamasis apsaugoti save nuo neigiamų pasekmių, galimai vėl elgsis nesąžiningai ir paslėps ar sunaikins sau nepalankius įrodymus.

5. 2012 m. kovo 19 d. teismas išdavė teismo liudijimą, kuriuo atsakovui ir jo įgaliotiems asmenims suteikė teisę atidaryti dėžes, į kurias sudėtas ieškovo turtas, išrinkti dokumentus, tarp kurių buvo ir konfidencialūs ieškovo dokumentai, ir padaryti jų kopijas. Teismui leidus atsakovui atlikti tokius veiksmus, bet skundžiama nutartimi atmetus ieškovo prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, yra pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas, todėl nutartis turėtų būti panaikinta.

              Atsakovas UAB ,,Vystyk” atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad įrodymų užtikrinimas gali būti taikomas tik siekiant įrodymų, kurie gali būti prarasti, išsaugojimo ir užfiksavimo tikslų, o tuo atveju, jeigu šia procesine priemone yra siekiama su jos esme ir paskirtimi nesusijusių tikslų, įrodymų užtikrinimas negali būti taikomas. Ieškovo prašymas užtikrinti nurodytus įrodymus buvo pateiktas tik tuomet, kai teismas 2012 m. balandžio 10 d. protokoline nutartimi atmetė ieškovo prašymą išreikalauti įrodymus. Ieškovas, teikdamas prašymą užtikrinti įrodymus, iš esmės siekia ne įrodymų užtikrinimo, tačiau informacijos rinkimo ir gavimo tikslų. Prašomus užtikrinti įrodymus, jei tokie egzistuoja, ieškovas gali gauti pats, tačiau iki šiol nėra pasinaudojęs tokia galimybe. Ieškovo prašomi užtikrinti įrodymai nėra susiję su byla. Ieškovas turi pareigą pagrįsti ir pateikti duomenis apie tai, jog asmenys, turintys prašomus užtikrinti dokumentus, gali juos paslėpti ar sunaikinti ar jau yra tai bandę padaryti. Ieškovas tokių įrodymų nepateikė, vadinasi, nepagrindė prašymo pagrįstumo. Atsakovas nurodo, kad neegzistuoja jokia būtinybė užtikrinti minėtus įrodymus. Teismo liudijimas atsakovui buvo išduotas iš esmės tenkinant ieškovo prašymą ir siekiant užtikrinti jo interesus, o ne atsižvelgiant į atsakovų interesų apsaugą, todėl netenkinus ieškovo prašymo, proceso šalių pusiausvyra ir lygiateisiškumas nebuvo pažeisti.

Atsakovas A. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartį nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad ieškovas nenurodė nei vienos realios aplinkybės, sąlygojančios būtinumą užtikrinti įrodymus, o savo prašymus grindžia tik bendro pobūdžio samprotavimais dėl galimo įrodymų paslėpimo ar sunaikinimo, bet nepateikė ir nenurodė jokių duomenų, kad atsakovai gali atlikti ar jau yra bandę atlikti šiuos veiksmus.  Atsakovo nuomone, ieškovas siekia ne įrodymų užtikrinimo, o informacijos rinkimo ir gavimo tikslų. Atsakovas nurodo, kad ieškovo prašomi užtikrinti įrodymai nėra susiję su nagrinėjama byla. 

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl įrodymų užtikrinimo, yra pagrįsta ir teisėta.

CPK 221 straipsnyje numatyta, jog asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau bus negalima arba sunku, gali prašyti šiuos įrodymus užtikrinti. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad prašančiam užtikrinti įrodymus asmeniui nėra pareigos įrodyti konkrečių atsakovo veiksmų, kuriais būtų ketinama prašomus užtikrinti įrodymus perleisti ar sunaikinti. Iš CPK 221 straipsnyje įtvirtintos nuostatos darytina išvada, kad įrodymų užtikrinimo pagrindas yra pagrįsta abejonė, jog vėliau pateikti reikalingus įrodymus pasidarys negalima arba sunku. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinį kildina iš atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, nurodydamas, kad atsakovai perėmė ieškovo sukurtą verslą, klientus ir perviliojo darbuotojus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios kategorijos bylos pasižymi tam tikra įrodinėjimo specifika, kadangi dokumentai, kuriais įrodinėjami nesąžiningos konkurencijos veiksmai, dažnai yra atsakovo ar trečiųjų asmenų žinioje. Praradus šiuos dokumentus asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, gali jos netekti. Todėl šios bylos kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, įrodymų užtikrinimo taikymui pakanka vien ieškovo nurodytos abejonės, jog gali būti sunaikinti įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendžiant įrodymų užtikrinimo klausimą, svarbu, jog prašomi užtikrinti įrodymai būtų susiję su ieškinio aplinkybių pagrindimu. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį grindžia faktinėmis aplinkybėmis, jog atsakovas nesąžiningos konkurencijos veiksmais perviliojo ieškovo klientus, ieškinyje taip pat nurodydamas, jog neturi galimybės pateikti tai patvirtinančių įrodymų. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas prašė teismo išreikalauti iš atsakovo jo sudarytas sutartis nuo nuomojamų patalpų perėmimo dienos, kadangi jos galėtų patvirtinti, kad atsakovas sudarė sutartis su buvusiais ieškovo klientais. Ieškovas, prašydamas užtikrinti atsakovo gautų ir išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registrą, nurodė, jog šis registras galimai patvirtintų, jog po to, kai atsakovas perėmė verslą, jis užsiėmė ta pačia veikla, kuria užsiimdavo ieškovas bei bendradarbiavo su tais pačiais partneriais, su kuriais iki verslo perėmimo bendradarbiaudavo ieškovas. Todėl, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo prašomos užtikrinti sutartys ir PVM sąskaitų faktūrų registras yra tiesiogiai susiję su ieškinyje išdėstytų aplinkybių pagrindimu. Aplinkybė, kad atsakovas pagal įstatymą turi vesti PVM sąskaitų – faktūrų registrą, už kurio sunaikinimą atsakovui kiltų atsakomybė, neturi jokios įtakos ieškovo prašymo dėl PVM sąskaitų – faktūrų registro užtikrinimo vertinimui.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas tiek pateiktame ieškinyje, tiek 2012 m. balandžio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu prašė minėtus įrodymus išreikalauti. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškinyje pateikto prašymo dėl įrodymų išreikalavimo teismas nesprendė. Teismo posėdžio metu pareikštą prašymą dėl įrodymų išreikalavimo teismas 2012 m. balandžio 10 d. protokoline nutartimi atmetė. Aplinkybė, kad ieškovo prašymai dėl įrodymų išreikalavimo netenkinti, nepaneigia ieškovo teisės prašyti užtikrinti šiuos įrodymus. Priešingai, šie faktiniai duomenys patvirtina, kad ieškovui nebuvo sudarytos sąlygos surinkti reikiamus įrodymus, todėl siekdamas, kad minėti įrodymai nebūtų prarasti, ieškovas turi teisę prašyti juos bent užtikrinti. Įrodymų užtikrinimas, skirtingai nei išreikalavimas, neapsunkintų nagrinėjamos bylos, nepažeistų civilinio proceso operatyvumo, koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Juo labiau, kad įrodymų užtikrinimas – tai įstatyme nustatyta tvarka vykdomas įrodymų išsaugojimas ir užfiksavimas, kuris iš esmės nepažeistų atsakovo teisių ir teisėtų interesų.

Ieškovas ieškiniu, be kitų aplinkybių, taip pat siekia įrodyti, jog UAB ,,Litakera“ yra su atsakovu UAB ,,Vystyk“ susijusi įmonė, kuri už atsakovo lėšas iš Nordea Bank Finland Plc įsigijo reikalavimą pagal 2008 m. kovo 31 d. kredito sutartį Nr. KS 08/03/15. Šią aplinkybę ieškovas įrodinėtų tarp UAB „Litakera“ ir Nordea Bank Finland Plc sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi bei mokėjimo dokumentais, patvirtinančiais iš kokių lėšų UAB ,,Litakera“ įsigijo reikalavimą, kurį Nordea Bank Finland Plc turėjo pagal 2008 m. kovo 31 d. kredito sutartį Nr. KS 08/03/15. Tačiau pateiktu ieškiniu jokie reikalavimai nei UAB ,,Litakera“, nei Nordea Bank Finland Plc nėra pareikšti. Teisėjų kolegijos nuomone, tokio pobūdžio įrodymų, esančių nedalyvaujančių byloje asmenų žinioje, užtikrinimas galėtų pažeisti šių asmenų teises. Ieškovas, prašydamas užtikrinti reikalavimo perleidimo sutartį ir apmokėjimo dokumentus nurodo, kad UAB ,,Litakera“ yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl gali prašomus užtikrinti įrodymus paslėpti ar netgi sunaikinti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtos reikalavimo perleidimo sutarties viena iš šalių yra bankas, pas kurį taip pat turi būti reikalavimo perleidimo sutarties ir mokėjimo dokumentų egzemplioriai. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo pagrįstai abejonei, jog Nordea Bank Finland Plc, kuris nėra suinteresuotas bylos baigtimi, galėtų slėpti ar sunaikinti minėtus dokumentus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis naikintina ir ieškovo prašymas išspręstinas iš esmės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartį.

Ieškovo UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ prašymą dėl įrodymų užtikrinimo tenkinti iš dalies.

Leisti ieškovo UAB „Apgyvendinimo sprendimai“ pasirinktam antstoliui sudaryti šių  dokumentų, esančių UAB Vystyk“ žinioje, sąrašą: 1) UAB ,,Vystyk“ nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki užtikrinimo dienos sudarytas sutartis, 2) UAB ,,Vystyk“ gautų ir išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registrą laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki užtikrinimo dienos.

Kitoje dalyje ieškovo prašymą dėl įrodymų užtikrinimo atmesti.