Baudžiamoji byla Nr. 1A-648-307/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58332-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.7.2.2.3., 1.1.4.2., 1.2.7.1.2.3., 1.1.8.1.1.,

2.1.15.1.2., 2.4.7. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teisėjų Violetos Ražinskaitės, Kęstučio Jucio,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,

gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. A. (P. A.) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo P. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir BK 149 straipsnio 4 dalį septynerių metų laisvės atėmimo bausme.

– pagal BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimo aštuoneriems metams bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir P. A. paskirta subendrinta laisvės atėmimo aštuoneriems metams bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Iš P. A. nukentėjusiajai A. G. priteista 10 000,00 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš P. A. valstybei priteisti 23,09 Eur (dvidešimt trys eurai 9 ct) proceso išlaidų atlyginimui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

P. A. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 149 straipsnio 4 dalį, BK 150 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015 m. spalio 20 d. apie 20.15 val. Zarasų rajone, (duomenys neskelbtini), pasivijęs nukentėjusiąją A. G., einančią (duomenys neskelbtini) gatve, žinodamas, kad A. G., gimusi 2003 m. gruodžio 11 d., yra mažametė ir pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, grasindamas užmušti bei panaudodamas fizinį smurtą, užspausdamas ranka burną, nusitempdamas ją į šalikelės griovį, pargriaudamas ant žemės ir laikydamas kūnu prispaudęs, ranka spausdamas kaklą, numaudamas nukentėjusiajai kelnes ir apatines kelnaites, prieš nukentėjusiosios valią įkišdamas varpą nukentėjusiajai į burną tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu bei kaišiodamas pirštus į jos makštį, laižydamas nukentėjusiosios lyties organus, varpa liesdamas jos išeinamąją angą tenkino lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, be to, keletą kartų bandydamas įvesti varpą į nukentėjusiosios makštį pasikėsino lytiškai santykiauti su A. G., tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes dėl per silpnos erekcijos nepajėgė pradėti lytinio akto, o po to, jam laikant už rankos ir bandant nusivesti nukentėjusiąją į fermas, A. G. ištraukė ranką ir pabėgo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis P. A. prašo sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę bei nukentėjusiajai A. G. priteistos neturtinės žalos dydį. Apeliantas nurodo, jog labai galisi dėl savo nusikalstamo poelgio ir stengiasi pasikeisti. Prieš sulaikymą jis įsidarbino miško kirtėju, sekmadieniais eidavo į Gelbėjimo armijos bažnyčią, lankė dvasinio apsivalymo kursus. Apelianto teigimu, iki nusikaltimo padarymo jo gyvenime buvo daug problemų, galimai išprovokavusių jį nusikalsti. Nuteistojo teigimu, nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra labai griežta, o priteistas neturtinės žalos dydis gerokai viršija jo galimybes ją atlyginti.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo P. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo jam paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, tačiau šie teiginiai yra nepagrįsti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas teismas atsižvelgė į P. A. padarytų nusikaltimų skaičių, pavojingumo laipsnį (padarytas vienas labai sunkus nusikaltimas (BK 150 straipsnio 4 dalis) bei pasikėsinta padaryti vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalis, BK 149 straipsnio 4 dalis)), pobūdį, stadiją, į apelianto asmenybę apibūdinančius duomenis (teistas Latvijos Respublikoje, apibūdinamas neigiamai), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalto būdamas neblaivus), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), kad veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Už BK 149 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo nuo penkerių iki penkiolikos metų bausmę. Už BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo nuo trejų iki trylikos metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nagrinėjamu atveju nustatyta tiek nuteistojo atsakomybę lengvinanti, tiek sunkinanti aplinkybė, tačiau nuteistajam P. A. už pasikėsinimą padaryti BK 149 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas paskyrė gerokai švelnesnę nei šio straipsnio sankcijos vidurkis bausmę, o už BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – šio straipsnio sankcijos vidurkiui lygią bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad tokios P. A. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bei apėmimo būdu subendrinta galutinė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė yra teisingos, paskirtos nepažeidžiant bausmės skyrimą reglamentuojančių normų, todėl jų švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Sąlygų skirti nuteistajam švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę (BK 62 straipsnio 2 dalis) nagrinėjamu atveju taip pat nėra. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl to, ar paskirta bausmė atitinka teisingumo principą, turi būti įvertinami bylos duomenys, apibūdinantys tiek kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, tiek kaltininko asmenybę. Kolegija pažymi, kad šioje byloje nenustatyta BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindų, nėra jokių išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistąjį ar padarytą veiką. P. A. asmenybę apibūdinantys duomenys nėra išskirtinai teigiami, o duomenys, apibūdinantys pačią nusikalstamą veiką, taip pat nerodo mažesnio jos pavojingumo – nusikaltimai padaryti tyčia, pažeidžiant mažamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam P. A. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bei subendrinta bausmė negali būti laikoma per griežtomis, todėl jų švelninti nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeistų humaniškumo principą, nes taip būtų sumenkinami nukentėjusiosios interesai, pažeidžiamas jos orumas.

Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo P. A. nukentėjusiajai A. G. priteista 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai atsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių visumą, taip pat ir į apelianto skunde nurodytą aplinkybę, t. y. jo turtinę padėtį. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–11/2014). Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji A. G. patyrė ne tik seksualinę prievartą, bet ir stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Nusikalstamos veikos padarymo metu ji buvo dar vaikas – vos vienuolikos metų sulaukusi mergaitė. Bylos duomenys (t. 2, b. l. 104) patvirtina, kad pakankamai ilgą laiką dėl nusikaltimo metu prieš ją atliktų veiksmų jai buvo teikiama psichologinė pagalba. Dėl patirtos seksualinės prievartos nukentėjusioji patyrė išgąstį, stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Neabejotina, kad patirta seksualinė prievarta turėjo neigiamą įtaką A. G. asmenybės raidai, jos kasdieniam gyvenimui bei bendravimui su aplinkiniais žmonėmis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad seksualinis neliečiamumas, kaip įstatymo saugoma vertybė – tai vaiko saugumas nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad seksualiniai veiksmai prieš mažamečius turi labai neigiamą poveikį jų psichikai ir vystymuisi. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nukentėjusiajai pirmosios instancijos teismo priteista neturtinė 10 000,00 Eur dydžio žala nėra aiškiai per didelė. Tokie neturtinės žalos atlyginimo dydžiai atitinka teismų praktiką nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamybei bylose. Be to, teismų praktikoje laikoma, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Nuteistasis P. A. yra jauno amžiaus ir darbingas, todėl ateityje galės atlyginti nukentėjusiajai priteistą neturtinę žalą.

Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo P. A. (P. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                 Albinas Bielskis

Teisėjai                                                                                                                        Violeta Ražinskaitė

                                                                                                                                Kęstutis Jucys