Civilinė byla Nr. e2-84-464/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00991-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti jo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-1132-436/2019 pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Toleita“ ieškinį atsakovui V. Z. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo likviduota uždaroji akcinė bendrovė ,,Upynalė“.
Teisėja
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė RUAB ,,Toleita“ 2018 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. Z. 436 654,32 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2009 m. birželio 4 d. paskolos sutarties Nr. 09-06-04 pagrindu paskolino atsakovo V. Z. vadovaujamai bendrovei UAB „Upynalė“ 72 405 Eur (250 000 Lt), kuriuos ši įsipareigojo grąžinti per 3 metus nuo paskolos sutarties sudarymo, tačiau nustatytu terminu skolos negrąžino. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1214-866/2019, UAB ,,Upynalė“ iškėlė bankroto bylą, kurioje 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi patvirtintas ieškovės 436 654,35 Eur finansinis reikalavimas (negrąžinta skola ir palūkanos). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-13-258/2020, UAB ,,Upynalė“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.
3. Pasak ieškovės, tyčinio bankroto byloje konstatuotos tokios faktinės aplinkybės, kad bendrovė nuo 2009 m. birželio mėn., bankui nutraukus lizingo sutartį ir perėmus lizinguotą turtą, veiklos nebevykdė, tačiau šio fakto neišviešino, finansinės atskaitomybės dokumentų nepatikslino. Paskolos sutartie sudarymo metu bendrovė buvo faktiškai nemoki. Šį faktą atsakovas žinojo ir nuslėpė nuo ieškovės, suklaidindamas dėl bendrovės mokumo bei pasirašydamas paskolos sutartį, nors akivaizdžiai žinojo ir suprato, kad skola nebus grąžinta. Tokiu atveju egzistuoja visos sąlygos atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti.
4. Atsakovas V. Z. pateikė atsiliepimą į ieškinį, tvirtindamas, kad neįrodžius jo neteisėtų veiksmų, sudarant ar vykdant paskolos sutartį, taip pat nenustačius, kad jo veiksmai, netinkamai vykdant paskolos sutartį, buvo tyčiniai ir (ar) padaryti dėl didelio neatsargumo, taip pat neįrodžius žalos fakto ir jos dydžio, taikyti jam civilinę atsakomybę nėra pagrindo. Atsakovo teigimu, bendrovės tikslas buvo vystyti nekilnojamojo turto statybos projektą, kuris 2009 metais, prasidėjus nekilnojamojo turto krizei, buvo sustabdytas. Šiam projektui vystyti 2008 – 2009 metais jis skyrė ir savo paties asmenines lėšas – 452 307 Eur (1 468 500 Lt).
5. Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 21 d. sprendimu, priimtu atsakovui už akių, ieškovės ieškinį patenkino visiškai, priteisė jai iš atsakovo 436 654,32 Eur žalos atlyginimą.
6. Atsakovas 2019 m. birželio 21 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Jame nurodė, kad teismas vertino išimtinai ieškovės pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, tačiau nevertino jo pateiktų įrodymų. Ieškovei buvo žinoma UAB ,,Upynalė“ finansinė padėtis, kadangi ieškovė, kartu su kitomis susijusiomis bendrovėmis, tvarkė trečiojo asmens apskaitą. Teismas nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad dalis išmokėtos paskolos, t. y. 151 000 Lt, buvo panaudota PC „Kalniečiai“ rekonstrukcijai, t. y. jungtinės veiklos partnerės UAB „Vicus“ interesams. Be to, pateikti į bylą UAB „Upynalė“ apskaitos dokumentai patvirtina, kad atsakovas periodiškai įnešdavo lėšas į bendrovės kasą, iš savo sąskaitos dažnai apmokėdavo būtinas išlaidas. Todėl ta aplinkybė, kad atsakovas, būdamas UAB „Upynalė“ valdymo organu, disponavo UAB „Upynalė“ lėšomis, nepatvirtina jokių tyčinių ir sąmoningų veiksmų, nukreiptų prieš bendrovę ar jos kreditorių interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 12 nutartimi atsakovo V. Z. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenurodė neatvykimo į teismo posėdį, kuriame ir buvo priimtas sprendimas už akių, priežasčių. Taip pat neįrodinėjo, o teismas nenustatė, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad negalėjo būti priimtas sprendimas jam už akių.
9. Sprendimas už akių buvo priimtas teismo posėdyje be svarbių priežasčių neatvykus į jį atsakovui, tačiau šiam pateikus atsiliepimą į ieškinį. Todėl, priešingai nei tvirtino atsakovas, priimant procesinį sprendimą byloje buvo įvertintos ne tik ieškovės, bet ir atsakovo atsiliepime išdėstytos aplinkybės ir kartu su juo pateikti įrodymai. Teismo vertinimu, atsakovas, teigdamas, kad teismas netinkamai vertino bylos medžiagą, prašo tai padaryti iš naujo, tačiau teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo paskirtis yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, kas atitiktų apeliacijos funkciją, o naujų aplinkybių ir įrodymų vertinimas, kurie, priimant sprendimą už akių, nebuvo pateikti.
10. Teismas taip pat nurodė, kad priimant sprendimą už akių buvo vertinami bendrovės finansiniai duomenys paskolos suteikimo metu, kurie akivaizdžiai neatspindėjo realios UAB „Upynalė“ turtinės padėties, o ši aplinkybė buvo konstatuota ir UAB ,,Upynalė“ bankroto pripažinimo tyčiniu civilinėje byloje Nr. eB2-13-258/2020. Taip pat buvo vertinami ir atsakovo paaiškinimai bei juos pagrindžiantys įrodymai apie veikimą (neveikimą) bendrovės naudai, bei kitų bendrovės buvusių partnerių ketinimai ir veiksmai, vykdant bendrus projektus ir jų nesėkmės. Nesant byloje jokių įrodymų apie tai, kad RUAB „Toleita“ vedė UAB „Upynalė“ buhalterinę apskaitą ir jos finansinė padėtis ieškovei buvo gerai žinoma, pagrįstai buvo konstatuotas sąlygų atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei taikyti buvimas.
11. Teismo vertinimu, pagrindo priešingai išvadai nesudaro ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai, kad atsakovas iki bendrovės nemokumo į jos sąskaitą įnešė daugiau lėšų, nei jų išgrynino, kadangi šios aplinkybės nagrinėjamam ginčui nėra teisiškai reikšmingos. Kaip nesusijusiomis su ginčo dalyku teismas įvertino ir aplinkybes dėl RUAB „Toleita“ ir kitų bendrovių vadovų sąsajų, jų asmenybių.
12. Teismas sprendė, kad ginčo teisingam išsprendimui taip pat neturi įtakos skolos perkėlimo naujajam skolininkui BUAB ,,Vicus“ sutartis, kadangi Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-619-555/2018, ji buvo pripažinta negaliojančia, konstatavus, kad nebuvo surinkta įrodymų, jog lėšos buvo panaudotos jungtinės veiklos partnerio BUAB „Vicus“ naudai.
13. Įvertinęs tai, kas nurodyta, teismas nenustatė pagrindo tenkinti atsakovo prašymą ir panaikinti sprendimą už akių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovas V. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai nevertino į bylą pateiktų įrodymų – elektroninio susirašinėjimo, kuris patvirtina, kad ieškovei buvo žinoma UAB ,,Upynalė“ finansinė padėtis. Ieškovė rinko informaciją tiek apie UAB ,,Upynalė“, tiek apie UAB ,,Vicus“ ir kitas susijusias bendroves.
14.2. Vilniaus apygardos teismas, spręsdama AB SEB lizingas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Upynalė“, vadovavosi būtent ieškovės sudarytu balansu ir 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi bankroto bylą atsisakė iškelti (civilinė byla Nr. B2-6146-232/2012).
14.3. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – kasos pajamų orderiai, sąskaitos aktyvumo išrašai, kasos dokumentai, patvirtina, kad atsakovas periodiškai į bendrovės kasą įnešdavo nuosavas lėšas.
14.4. Teismas nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė ir UAB ,,Verus auditas“, teikusi trečiajam asmeniui buhalterines paslaugas, yra susijusios bendrovės. Jas siejantis asmuo Č. M. buvo ne kartą teisiamas dėl pinigų grobstymo bei iššvaistymo.
15. Ieškovė RUAB ,,Toleita“ atsiliepime prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Atsakovas nenurodė jokių naujų argumentų ar įrodymų, kurie leistų abejoti sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, vertino tiek ieškovės, tiek atsakovo pateiktus paaiškinimus ir įrodymus. Sprendimas yra itin motyvuotas, paremtas ne tik šioje byloje surinktais įrodymais, bet ir kitose bylose nustatytais prejudiciniais faktais. Vien tai, kad teismas sprendime už akių neatsakė į kiekvieną atsakovo argumentą, nereiškia, jog jie nebuvo vertinami visų byloje esančių įrodymų kontekste.
15.2. Ieškovė niekuomet netvarkė UAB „Upynalė“ buhalterinės apskaitos, tai patvirtina jau vien tokia aplinkybė, kad atsakovas nepateikė jokių sutarčių dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, išrašytų sąskaitų ar mokėjimo dokumentų už buhalterinės apskaitos paslaugas. Atsakovo pateikti elektroniniai laiškai leidžia įsitikinti tik tuo, kad ieškovė rūpinosi savo investicijomis ir reikalavo informacijos apie bendrovės finansinę padėtį. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo trečiojo asmens UAB ,,Upynalė“ tyčinio bankroto byloje, jai buvo teikiama neteisinga informacija ir suklastoti dokumentai.
15.3. Atsakovo interpretacijos apie tai, kad ieškovė pripažino, jog 151 000 Lt buvo panaudota jungtinės veikios partnerio UAB „Vicus“ interesams, yra akivaizdžiai paneigtos paties atsakovo pateiktais dokumentais. Teismas, įvertinęs atsakovo naujai pateiktus įrodymus bei schemą, padarė pagrįstą išvadą, jog šie įrodymai neteikia prielaidų byloje nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip, nei jos buvo įvertintos priimant teismo sprendimą už akių. Atsakovas savo atskirajame skunde šios teismo padarytos išvados neginčija ir skunde dėl šių įrodymų nebepasisako.
15.4. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, kuria pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartis UAB „Upynalė“ bankrotą pripažinti tyčiniu palikta nepakeista, konstatavo, kad bendrovė jau 2009 m. birželio 2 d. buvo nemoki. Nepaisant to, po poros dienų, t. y. 2009 m. birželio 4 d., bendrovė sudarė su ieškove paskolos sutartį, pagal kurią į bendrovės sąskaitą buvo pervesta 250 000 Lt. Tą pačią dieną dalis šių lėšų (151 000 Lt) buvo pervestos į atsakovo asmeninę banko sąskaitą bei išgryninti. Šių aplinkybių atsakovas, disponuojantis UAB „Upynalė“ buhalterinės apskaitos ir kitais dokumentais, nepaaiškino ir jokių duomenų į bylą nepateikė.
Teisėja
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl sprendimo už akių instituto paskirties
16. Apeliacijos dalyką nagrinėjamoje byloje sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto V. Z. pareiškimas dėl sprendimo, priimto jam už akių, peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad prašyme peržiūrėti sprendimą už akių apelianto išvardyti įrodymai neleidžia abejoti priimto už akių sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, apeliantas grindžia argumentais dėl teismo tirtų ir vertintų tik ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, nenurodytų motyvų, kodėl apelianto pateikti įrodymai nebuvo vertinami, nepašalintų esančių byloje prieštaravimų. Apelianto teigimu, jo su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
17. Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tokiu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas skatina šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).
18. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos yra įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio Kodekso nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
19. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla, tačiau teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis).
20. Taigi, sprendimo už akių priėmimo institutas taikomas pasyviajai proceso šaliai, teismui priimant sprendimą dėl byloje kilusio ginčo tų įrodymų, kurie yra byloje, pagrindu. Tuo tarpu pasyvioji proceso šalis prisiima riziką, kad jai nepalankaus teismo sprendimo už akių priėmimo atveju teismas gali ir neatsižvelgti į jos pavėluotai pateiktus įrodymus, padaręs išvadą, kad ši šalis sąžiningai nesinaudojo jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis.
Dėl sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo
21. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu nususto bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Pareiškimą teikianti šalis turi įrodyti bent vieną iš aptartų sąlygų. Kadangi apeliantas įrodinėjo tik pirmosios sąlygos buvimą, apeliacinės instancijos teismas įvertina, ar egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas pagrindas teismo sprendimo už akių panaikinimui ir bylos nagrinėjimo atnaujinimui.
22. Nagrinėjamoje byloje priimtame apeliantui už akių teismo sprendime yra padaryta išvada, kad tiek šioje byloje esantys įrodymai, tiek trečiojo asmens, dabar jau likviduotos UAB ,,Upynalė“ bankroto byloje Nr. eB2-1214-866/2019 bei jos tyčinio bankroto byloje Nr. eB2-13-258/2020 konstatuoti faktai leidžia įsitikinti, kad apeliantas, kuris nuo 2008 m. kovo 6 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo trečiojo asmens UAB ,,Upynalė“ vadovu, sąmoningai nuslėpė nuo ieškovės tikrąją bendrovės finansinę padėtį ir jau teikdamas prašymą dėl paskolos suteikimo žinojo, kad bendrovė yra faktiškai nemoki ir negebės tinkamai vykdyti paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Dėl tokių neteisėtų ir nukreiptų konkrečiai į ieškovę veiksmų ieškovei padaryta 436 654,32 Eur žala, kurią sudaro paskolinta suma su palūkanomis, kurios išsiieškoti ieškovė jau nebegali dėl UAB ,,Upynalė“ bankroto ir jos likvidavimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apelianto veiksmai – nutylėjimas apie realią bendrovės finansinę padėtį – buvo esminė aplinkybė, lėmusi ieškovės sprendimą suteikti paskolą, todėl jam tenka pareiga atlyginti ieškovei nuostolius. Kitaip tariant, buvo nustatytos visos sąlygos apelianto civilinei atsakomybei taikyti.
23. Apeliantas pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo įrodinėjo, kad teismas neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų (elektroninio susirašinėjimo), patvirtinančio, kad ieškovei buvo žinoma UAB ,,Upynalė“ finansinė padėtis, kadangi pati ieškovė ir su ja susijusios bendrovės teikė jai buhalterines paslaugas. Be to, kartu su šiuo pareiškimu jis teikė ir naujus rašytinius įrodymus – lėšų, gautų pagal paskolos sutartį, panaudojimo schemą, RUAB ,,Toleita“ atsiliepimą į ieškinį Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-1464-555/2017 (2018 m. civilinės bylos Nr. B2-619-555/2018) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
24. Kaip minėta pirmiau, siekdamas savo pareiškime nurodyto rezultato, apeliantas turėjo pateikti tokius duomenis, kurie leistų pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad sprendimas už akių yra priimtas ne dėl to, kad apeliantas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o dėl tos priežasties, kad jis neatvyko nei į vieną iš paskirtų teismo posėdžių, t. y. nedalyvavo 2019 m. vasario 20 d. parengiamajame teismo posėdyje, 2019 m. vasario 20 d., balandžio 10 d., gegužės 20 d., birželio 19 d. teismo posėdžiuose, apie kuriuos jam buvo tinkamai pranešta išsiunčiant šaukimus per EPP sistemą (CPK 1751 straipsnio 10 dalis). Prašymo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant apeliantas nebuvo byloje pateikęs, nenurodė ir dabar nenurodo jokių priežasčių, objektyviai sukliudžiusių jam atvykti į teismo posėdžius ir dalyvauti įrodinėjimo procese ar teikti, jo manymu, reikalingus įrodymus, pagrindžiančius jo atsikirtimuose į ieškinį, o taip pat ir atskirajame skunde nurodomus argumentus, kad ieškovei gerai buvo žinoma tikroji UAB ,,Upynalė“ finansinė padėtis, jis ieškovės dėl to nėra suklaidinęs, t. y. neatlikęs neteisėtų veiksmų, padariusių ieškovei žalą dėl galiausiai taip ir neatgautos paskolos sumos.
25. Kita vertus, apeliantas neabejotinai žinojo apie vykstantį teismo procesą, į bylą 2019 m. sausio 16 d. jis pateikė atsiliepimą į ieškinį, o 2019 m. vasario 20 d. – rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė savo poziciją dėl pareikšto ieškinio, be kita ko, pateikė ir įrodymus, kuriais grindžia ir savo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (susirašinėjimą elektroniniu paštu).
26. Teismas, priešingai nei tvirtina apeliantas, priimdamas sprendimą už akių vertino abiejų šalių pateiktus į nagrinėjamą bylą duomenis, nors pagal CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą galėjo atlikti tik atvykusios šalies pateiktų ir jos nurodytų įrodymų vertinimą. Juos įvertinęs, teismas sprendime pasisakė, kad ieškovė įrodė savo teiginius apie nutylėtą apelianto vadovaujamos bendrovės tikrąją finansinę padėtį, juolab kad apeliantas nėra pateikęs jokių duomenų, paneigiančių nustatytą faktą apie ieškovei neatskleistą faktinį paskolos gavėjos nemokumą. Iš to, kas nurodyta, darytina išvada, kad teismas tyrė ir vertino apelianto su 2019 m. vasario 20 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktus įrodymus – šalių susirašinėjimą elektroniniu paštu. Pažymėtina, kad iš šio susirašinėjimo turinio galima spręsti tik apie tai, kad ieškovė iš tiesų domėjosi bendrovės finansine padėtimi, kas yra įprastas ir protingas elgesys, ketinant suteikti didelę paskolą, tačiau ne apie tai, kad jai buvo pateikti tikri, realią bendrovės finansinę būklę atspindintys įrodymai. Vadinasi, aptarti rašytiniai įrodymai patys savaime neteikia pagrindo padaryti tokią išvadą, kad ieškovei buvo suprantama ir žinoma, jog paskolą ji suteikia faktiškai jau nemokiai bendrovei ir pati prisiima šios paskolos negrąžinimo riziką.
27. Nepagrįstais pripažintini ir tokie atskirojo skundo argumentai, kad kartu su pareiškimu teismui pateikti nauji įrodymai – schema, kurioje pavaizduotas lėšų tarp bendrovių judėjimas, ir ieškovės RUAB ,,Toleita“ atsiliepimas į ieškinį kitoje civilinėje byloje Nr. B2-619-555/2018, turi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
28. Tokių atskirojo skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad bylos šaliai, siekiančiai sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – jos pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesurūpinant savo teisių ir interesų apsauga.
29. Kaip matyti, jau po bylos išnagrinėjimo sprendimu už akių pateiktais įrodymais apeliantas iš esmės siekia pagrįsti tokius teiginius, kad dalis paskolos buvo perduota UAB ,,Vicus“ kaip jungtinės veiklos partnerei, su kuria bendrai buvo vystomas statybos projektas, kad paskola buvo teikiama ne vienai UAB ,,Upynalė“, o visoms jungtinės veiklos partnerėms. Visų pirma pažymėtina, kad šioje schemoje nurodytas galimas pinginių lėšų tarp jungtinės veiklos partnerių judėjimas nėra pagrįstas jokiai pirminiais rašytiniais įrodymais, taigi joje pavaizduotas tik subjektyvus aplinkybių vertinimas, kuris nei paneigia, nei patvirtina nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyką, t. y. informacijos apie bendrovės (paskolos gavėjos) turtinę padėtį (ne)atskleidimą ir tokiais veiksmais žalos ieškovei (paskolos davėjai) padarymą. Aplinkybė, kaip konkrečiai buvo panaudotas paskolos dalykas, nėra nagrinėjamoje byloje įrodinėtinas faktas, nes tokių reikalavimų joje nėra pareikšta.
30. Kitas rašytinis įrodymas – RUAB ,,Toleita“ atsiliepimas į ieškinį civilinėje byloje Nr. B2-619-555/2018, kurioje buvo sprendžiami BUAB ,,Vicus“ kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimai bei prie jos prijungto AB Luminor banko ieškinio pagrįstumas. Vienas iš AB Luminor bank reikalavimų toje byloje buvo susijęs ir su nagrinėjamoje byloje nurodyta paskolos sutartimi – bankas prašė pripažinti negaliojančiu RUAB ,,Toleita“ ir UAB ,,Upynalė“ 2009 m. birželio 4 d. sudarytos paskolos sutarties 4.2 punktą, kuriuo UAB ,,VKK Investicija“ ir BUAB ,,Vicus“ garantavo, kad BUAB ,,Upynalė“ įvykdys įsipareigojimus pagal sutartį. Priešingai nei įsitikinęs apeliantas, šio atsiliepimo turinys nei patvirtina, nei paneigia jo pareiškime dėstomas aplinkybes, susijusias su ieškovės žinojimu apie paskolos gavėjos tikrąją turinę padėtį. Ieškovė RUAB ,,Toleita“ atsiliepime nepatvirtino, kad jai buvo žinoma tikroji tos bendrovės turtinė padėtis, be to, nurodė, kad jai nėra žinoma ir kur buvo panaudotos paskolos sutartimi gautos lėšos.
31. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi, priimta aptartoje byloje Nr. B2-619-555/2018, joje pareikštą ieškinį patenkino iš dalies ir, be kita ko, pripažino negaliojančiu 2009 m. birželio 4 d. paskolos sutarties 4.2 punktą. Teismas toje byloje konstatavo, kad BUAB „Vicus“ negavo jokios turtinės naudos iš aptarto ginčo sandorio, sprendė, kad toks susitarimas prieštaravo bendrovėms veiklos tikslams ir teisingumo, proporcingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.82 straipsnis).
32. Priimdamas sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas pasisakė ir dėl šioje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-619-555/2018 priimto sprendimo bei jo įtakos nagrinėjamam ginčui. Ši aplinkybė papildomai pagrindžia pirmiau padarytą apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino ne tik teismo posėdžiuose dalyvavusios ieškovės, bet ir apelianto procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, taip pat šis teismas tinkamai įvertino ir naujai pateiktų duomenų įrodomąją reikšmę, pripažinęs, kad jie neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
33. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas byloje keliamą procesinį klausimą išsprendė teisingai ir pagrįstai netenkino apelianto pareiškimo dėl 2019 m. birželio 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir jo panaikinimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Dalia Kačinskienė