Civilinė byla Nr. e2S-922-513/2020

  Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00894-2020-6        Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1;

   3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas V. V. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas V. V., miręs (duomenys neskelbtini),  pagal (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės 1992 m. gegužės 25 d. perdavimo–priėmimo aktą įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini), t. y. į tą patį statinį, kuris 2018 m. liepos 9 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pavadintas ferma ir kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą atsisakyta priimti. 

3.       Teismas nurodė, jog vadovaujantis CPK 444 ir 445 straipsniais juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra visos šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Teismas pažymėjo, jog ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje.

4.       Teismas vertino, jog pareiškėjas siekia nustatyti ne juridinę reikšmę turinį faktą, o įrodyti faktą, jog V. V. pagal (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės 1992 m. gegužės 25 d. perdavimo–priėmimo aktą įgijo nuosavybės teisę į veršidę ir kad tai yra tas pats statinys, kuris Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje yra pavadintas ferma ir kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad pareiškime nenurodyta, kokiam tikslui reikalinga nustatyti prašomą faktą, ir vertino, jog pareiškėjas tokiu reikalavimu siekia įrodyti teisiškai reikšmingus faktus, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie reikšmingų aplinkybių kitoje byloje egzistavimą, t. y. surinkti įrodymus, kad galbūt ateityje galėtų įregistruoti nuosavybę į nekilnojamąjį turtą – fermą. 

5.       Teismas nustatė, jog VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento 2020 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. SPR5-3437 (14.5 E) pareiškėjo  prašymas jo vardu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atmestas. Teismas nurodė, jog pareiškėjas turėtų ginčyti šį sprendimą paduodamas skundą VĮ Registrų centro išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka komisijai.

6.       Teismas padarė išvadą, jog pareiškimas nenagrinėtinas teisme ypatingosios teisenos tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 445 straipsnis).

III. Atskirojo skundo argumentai

7.       Atskiruoju skundu pareiškėjas V. V. (apeliantas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą priimti.  

8.       Nurodo, jog teikdamas pareiškimą siekė, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad  galėtų Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoti statinį mirusio tėvo V. V. vardu. Daikto įregistravimui reikalingi dokumentai neišlikę. Nurodo, jog rado tik 1992 m. gegužės 25 d. perdavimo–priėmimo aktą, o iš archyvo papildomai gavo duomenis, kurie patvirtina, jog V. V. 1992 m. balandžio 14 d. dalyvavo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės aukcione, kuriame įsigijo (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo rastas nuosavybės teisės liudijimas, kuris turėjo būti surašytas pasirašius objekto perdavimo–priėmimo aktą.

9.       Argumentuoja, jog nėra teisinio pagrindo ginčyti VĮ Registro centro sprendimą, nes registratoriaus sprendimas teisėtas ir pagrįstas, nei VĮ Registrų centras, nei administracinis teismas juridinę reikšmę turinčių faktų nenustato. Pažymi, jog jis turi teisę savo nuožiūra kreiptis į teismą, ši teisė garantuojama Konstitucijos ir negali būti dirbtinai suvaržyta.

10.       Apeliantas argumentuoja, jog senų statinių įteisinimui juridinę reikšmę turinčius faktus nustato bendrosios kompetencijos teismai, jo įregistravimui taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“, kurio 8 punkte nustatyta, kad senų statinių valdytojai, neturintys nutarimo 2.2–2.4 ir 3.2 punktuose išvardytų dokumentų, būtinų registruojant seną statinį ir (ar) daiktines teises į jį, Registro tvarkytojui pateikia prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, turimus dokumentus, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir atitinkamą teismo sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12.       Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13.       CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 444 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas sąrašas bylų, kuriose teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

14.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ypatingosios teisenos nuostatas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 444–448 straipsniai), nurodė, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Be to, ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008, 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

15.       Statinio valdymo nuosavybės teise faktas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą gali būti nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, statybos būdu ar kt.) įgijęs nuosavybės teisę; 2) pareiškėjas turėjo nuosavybę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pa Nr. 3K-3-543/2010).

16.       Pažymėtina, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas minėtą teisės normą yra pabrėžęs, kad tais atvejais, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444–448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Teisinė padėtis, kai dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka, neginčijant tokio institucijos sprendimo, yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o pareiškimą priėmus – bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).

17.       Nagrinėjama atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtą teisme ypatingosios teisenos tvarka. Nors apeliantas teigia, kad teikdamas pareiškimą siekė, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad galėtų Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoti statinį mirusio tėvo V. V. vardu, tačiau iš esmės apeliantas siekia paveldėti mirusio tėvo turtą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas siekia įrodyti teisiškai reikšmingus faktus, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie reikšmingų aplinkybių kitoje byloje egzistavimą, t. y. surinkti įrodymus, kad galbūt ateityje jis galėtų įregistruoti savo  nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – fermą. Tuo tarpu pats savaime faktas, kurį pareiškėjas prašo nustatyti, nesukels jam jokių teisinių padarinių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi pareiškimas neatitinka CPK 445 straipsnyje numatytų sąlygų, reikalingų juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti.

18.       Kasacinis teismas, aiškindamas CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, ir formuodamas vienodą teismų praktiką taikant minėtą institutą, yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimų, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtą ir koks šios teisės turinys, juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2007, 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007). Taigi, pareiškėjas turėtų ginčo teisenos tvarka reikšti reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo.

19.       Kaip pagrįstai nurodė pats apeliantas atskirajame skunde, būtent juridinio fakto įregistravimui, o ne nustatymui taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“. Nutarimu patvirtintas dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašas. Nagrinėjamu atveju Nutarimas nėra aktualus ir plačiau šis apelianto argumentas neanalizuotinas.   

20.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, tinkamai taikė procesines teisės normas ir atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartį.

Teisėja                                                                 Irma Čuchraj