Civilinė byla Nr. e2A-121-407/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00393-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.4; 2.6.6.2; 2.6.8.11.1; 2.6.18.1; 2.6.18.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Aldonos Tilindienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Šebsta“, uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ulma Construccion Baltic“ bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Saulės sonata“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovių restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Šebsta“, uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“, uždarosios akcinės bendrovės „Ulma Construccion Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saulės sonata“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos už atliktus rangos darbus priteisimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė RUAB „Šebsta“, patikslinusi ieškinį ir perleidusi dalį reikalavimo teisių, prašė:

1.1.                      Pripažinti neteisėtu atsakovės UAB „Saulės sonata“ atliktą vienašališką statybos rangos sutarties Nr. MSR 23/05/2014 nutraukimą;

1.2.                      Pripažinti negaliojančiu atsakovės atliktą įskaitymą, kuris išreikštas 2015 m. balandžio 2 d. pretenzijoje Nr. 132;

1.3.                      Priteisti ieškovei iš atsakovės 35 213,35 Eur skolos ir 1 339,08 Eur delspinigių;

1.4.                      Priteisti ieškovei iš atsakovės 6 356,13 Eur nuostolių atlyginimo;

1.5.                      Priteisti ieškovei iš atsakovės 8,3 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

1.6.                      Priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė UAB „Šebsta“ ir atsakovė UAB „Saulės sonata“ 2014 m. gegužės 23 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. MSR 23/05/2014, kurios pagrindu UAB „Šebsta“ įsipareigojo atlikti statybos darbus, o atsakovė įsipareigojo juos priimti ir už juos atsiskaityti (toliau – Rangos sutartis). 2014 m. rugpjūčio 22 d. šalys sudarė papildomą susitarimą Nr. 1, kuriuo pakeitė su atsiskaitymo tvarka ir darbų atlikimo terminais susijusias Rangos sutarties sąlygas (toliau – Papildomas susitarimas).

3.       Atsakovė reiškė nepagrįstas pretenzijas ieškovei ir vengė atsiskaityti už atliktus darbus, dėl to ieškovė ne kartą sustabdė savo prievolių vykdymą. Atsakovė nesąžiningai teigė, kad nėra priėmusi ieškovės atliktų darbų, nors visi atliktų darbų aktai yra pasirašyti. Atsakovė neteisėtai vienašališkai nutraukė Rangos sutartį nuo 2015 m. vasario 2 d. Rangos sutarties 19.3 punkto pagrindu, nes ieškovė nepadarė jokių sutarties pažeidimų, o atsakovė nenurodė konkretaus Rangos sutarties nutraukimo pagrindo, kurie išvardinti 19.3 punkto papunkčiuose.

4.       Atsakovė 2015 m. balandžio 2 d. pretenzijoje nurodė, kad nutraukusi Rangos sutartį patyrė nuostolių, kurie pasireiškia defektų šalinimo ir neatliktų darbų užbaigimo išlaidomis. Atsakovė nepagrįstai įskaitė šias sumas į ieškovei mokėtiną atlyginimą už atliktus darbus. Atsakovės nurodyti defektai nepagrįsti įrodymais, atsakovė šiuos darbus priėmė be pastabų, jų kokybė galėjo būti nustatyta apžiūrint darbų rezultatą, dalis atsakovės nurodytų išlaidų nesusijusios su ieškovės sutartinių prievolių vykdymu. Dėl to atsakovė neturi priešpriešinių reikalavimų, kurie galėtų būti įskaityti. Atsakovės atliktas įskaitymas neatitinka imperatyvių Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.131 straipsnio reikalavimų ir yra negaliojantis.

5.       Atsakovė už atliktus darbus ieškovei nesumokėjo 113 791,92 Eur. Ieškovė 2015 m. vasario 25 d. perleido UAB „Autokausta“ reikalavimo teisę į 45 000 Eur skolos dalį. Po ieškinio pareiškimo RUAB „Šebsta“ 2016 m. birželio 1 d. perleido UAB „Autokausta“ reikalavimo teisę į 13 578,57 Eur skolos dalį, 2017 m. kovo 17 d. perleido UAB „Ulma Construccion Baltic“ reikalavimo teisę į 20 000 Eur skolos dalį. Dėl to atsakovė skolinga ieškovei RUAB „Šebsta“ 35 213,35 Eur už atliktus darbus ir 1 339,08 Eur delspinigių už pradelstą atsiskaitymą (Rangos sutarties 16.5 punktas).

6.       Be to, dėl atsakovės prievolių nevykdymo statybos darbų sustabdymo laikotarpiu už nenaudojamus klojinius sumokėtas nuomos mokestis (6 356,13 Eur) sudaro ieškovės nuostolius, kuriuos atsakovė nepagrįstai atsisakė atlyginti.

7.       Teismas pradinę ieškovę RUAB „Šebsta“ dėl dalies reikalavimų pakeitė jos teisių perėmėjomis UAB „Autokausta“ ir UAB „Ulma Construccion Baltic“. Pastarosios byloje pareiškė tokius reikalavimus atsakovei: UAB „Autokausta“ prašė priteisti iš atsakovės 58 575,57 Eur skolos ir 4 314,32 Eur delspinigių; UAB „Ulma Construccion Baltic“ – 20 000 Eur skolos ir 389,31 Eur delspinigių. Abi bendraieškės perėmė reikalavimų dalį už Rangos sutarties pagrindu atliktus darbus pagal 2014 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija SE Nr. 0000933 ir 2014 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija SE Nr. 00009404.

8.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė UAB „Šebsta“ nuo pat pradžių pažeidinėjo sutartinius įsipareigojimus, susijusius su darbų perdavimu – aktuodavo darbus į priekį, t. y. bandydavo perduoti suplanuotus atlikti, tačiau neatliktus darbus, neteikė išpildomųjų nuotraukų, nevykdė kitų pagrįstų Užsakovės bei techninio prižiūrėtojo nurodymų. Atsakovė dėjo visas pastangas, ėjo į kompromisinius susitarimus su ieškove, darė nuolaidas, priiminėdama ne visada kokybiškai atliktus darbus, kad nestrigtų statybos ir kad jos būtų užbaigtos laiku. Dar prieš pasirašant Rangos sutartį, ieškovei buvo žinoma, kad atsakovės vykdomas projektas yra finansuojamas banko, kad bankas kelia aukštus reikalavimus tiek dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, tiek ir dėl darbų grafiko laikymosi, todėl bet kokie nukrypimai nuo prisiimtų įsipareigojimų grėsė sankcijomis atsakovei iš banko pusės. Užuot kokybiškai atlikusi darbus bei operatyviai taisiusi atsakovės nurodytus konkrečius defektus, ieškovė atsirašinėjo raštais, vilkino viso projekto įgyvendinimą. Kadangi ieškovė daugiau nei du mėnesius vėlavo atlikti darbus ir nepaisė atsakovės įspėjimų, Rangos sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Atsakovė sudarė sutartį dėl statybos rangos darbų su kitu rangovu, kuris ištaisė ieškovės darbų trūkumus bei tęsė statybos darbus atsakovės įgyvendinamame projekte. Atsakovės patirti nuostoliai viršija pagal Rangos sutartį neapmokėtą darbų kainą, todėl atsakovė nėra skolinga ieškovėms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino neteisėtu atsakovės atliktą vienašališką Rangos sutarties nutraukimą; pripažino negaliojančiu atsakovės atliktą įskaitymą, kuris išreikštas 2015 m. balandžio 2 d. pretenzijoje Nr. 132; priteisė iš atsakovės 17 742,07 Eur sulaikytos sumos ir 6 356,13 Eur nuostolių atlyginimo bei 8,3 procentų dydžio procesines palūkanas ieškovei RUAB „Šebsta“, 34 303,51 Eur skolos ir 12 321,25 Eur sulaikytos sumos bei 8,3 procentų dydžio procesines palūkanas ieškovei UAB „Autokausta“; kitą ieškinio dalį atmetė.

10.       Teismo vertinimu, atsakovė labai abstrakčiai nurodė Rangos sutarties nutraukimo priežastis, neįvardijo jokių konkrečių pradelstų darbų terminų, nenurodė, kuriuo konkrečiu sutarties sąlygų punktu, numatančiu konkrečias vienašališko sutarties nutraukimo galimybes, ji remiasi. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovės pranešimo apie Rangos sutarties nutraukimą turinys neatitinka tokio pobūdžio juridiniam veiksmui keliamų reikalavimų. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovės pradelsti mokėjimai 2015 m. sausio mėnesį sudarė 115 967,95 Eur sumą. Be to, pranešime atsakovė reikalavo nedelsiant atnaujinti statybos darbus. Ieškovė atnaujino statybos darbus ir 2015 m. sausio 13 d. išbetonavo paskutinį pastato aukštą. Nepaisydama šių aplinkybių, atsakovė išsiuntė ieškovei 2015 m. sausio 15 d. pranešimą apie ketinimą nutraukti Rangos sutartį, o 2015 m. sausio 26 d. pranešimu informavo, jog ieškovei neatnaujinus darbų ir neįvykdžius kitų atsakovės reikalavimų, sutartis vienašališkai nutraukiama nuo 2015 m. vasario 2 d. Rangos sutarties 9.8.1 punkte nustatyta, kad darbų įvykdymo terminai pratęsiami tiek, kiek darbų nebuvo galima vykdyti dėl užsakovo kaltės. Ieškovė buvo sustabdžiusi statybos darbus, apie tai buvo informavusi atsakovę, todėl nėra pagrindo išvadai, kad darbų terminai buvo pradelsti išimtinai dėl ieškovės kaltės. Teismas sprendė, kad atsakovės veiksmai vienašališkai nutraukiant Rangos sutartį buvo neproporcingi siekiamiems tikslams, atsakovė pažeidė bendradarbiavimo ir ieškovės teisėtų lūkesčių principus, objekto statybos sutarties nutraukimo metu buvo jau beveik baigtos, todėl neegzistavo Rangos sutarties 19.3 punkte numatytos sąlygos vienašališkam šios sutarties nutraukimui. Dėl to teismas pripažino, kad atsakovė Rangos sutartį nutraukė neteisėtai. Teismas taip pat nenustatė, o ir atsakovė neįrodinėjo, kad egzistuoja esminiai Rangos sutarties pažeidimai, kurie būtų pagrindas pripažinti Rangos sutarties vienašališką nutraukimą teisėtu.

11.       Teismas nustatė, kad pagal šalių susitarimą bendra statybos darbų kaina su PVM sudarė 398 765,02 Eur. Ieškovė 2018 m. lapkričio 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose pripažino, kad atsakovė priėmė darbų už 363 766,13 Eur. Teismas, remdamasis byloje atliktos ekspertizės išvadomis, nustatė, kad UAB „Šebsta“ atliktų statybos darbų kaina su PVM pagal Rangos sutartį yra 380 735,88 Eur. Šią aplinkybę taip pat patvirtina Atliktų darbų aktai už 2014 m. birželio–gruodžio mėn. ir 2015 m. kovo mėn. Visus Atliktų darbų aktus atsakovė priėmė iš ieškovės ir pasirašė. Atlikęs teismo paskirtą Statybos darbų ekspertizę, ekspertas konstatavo, kad dalis ieškovės atliktų darbų turi defektų. Pasak teismo eksperto, ieškovės atliktų statybos darbų defektų šalinimo vertė, skaičiuojant 2014 m. spalio mėnesio rinkos kainomis, yra 26 364 Eur. Be to, į ieškovės atliktų statybos darbų defektų šalinimo darbus įeina ir g/b monolitinių konstrukcijų geometrijos nužymėjimo ir tyrimo išlaidos, kurios sudaro 3 630 Eur su PVM sumą. Todėl teismas sprendė, kad iš viso 29 994 Eur suma turi būti sumažinama atsakovės mokėtina suma už atliktus darbus.

12.       Atsakovės nurodytus kitus nuostolius teismas vertino kaip neįrodytus, atsižvelgdamas į teismo eksperto išvadas, kad dalį defektų ieškovė pašalino, dalis atsakovės nurodytų defektų šalinimo darbų buvo nebūtini arba buvo nesusiję su defektų šalinimu, dalies defektų apskritai nebuvo, o dalis atsakovės nurodomų nuostolių nėra susiję su darbų defektų šalinimu. Pasak teismo, taip pat nėra pagrindo priteisti sumų, kurios buvo skirtos darbų užbaigimui, nes ir pati ieškovė neneigia, kad darbų iki galo neatliko.

13.       Teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai remiasi CK 6.662 straipsnio 3 dalimi, nes iš statybos darbų ekspertizės akto akivaizdu, kad defektų nustatymui nepakako atlikti priimamų darbų įprastinę apžiūrą, tam buvo reikalingos specialios žinios.

14.       Teismas nustatė, kad atsakovė ieškovei už atliktus darbus iš viso yra sumokėjusi 316 438,37 Eur. Teismas konstatavo, kad atsakovės skola ieškovei yra 34 303,51 Eur (350 741,88 Eur (mokėtina už atliktus darbus suma) - 316 438,37 Eur (atsakovės faktiškai sumokėta suma)).

15.       Teismas atmetė atsakovės argumentą dėl to, kad ieškovė neįtraukė į apskaitą ieškovės atsakovei mokėtinų sumų pagal 2015 m. sausio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą serija SS Nr. 6, išrašytą 1 597,76 Eur sumai, ir 2015 m. vasario 2 d. PVM sąskaitą faktūrą serija SS Nr. 7, išrašytą 700,20 Eur sumai (netesybos už atsilikimą nuo tarpinio darbų grafiko). Teismas nustatė, kad šie atsilikimai nuo darbų grafiko buvo užfiksuoti dar 2014 m. gruodžio 8 d. susirinkimo protokole, byloje nėra jokių duomenų, išskyrus atsakovės paaiškinimus, kad minėtos PVM sąskaitos faktūros buvo išsiųstos ieškovei, todėl ieškovė teisingai nurodo, kad atsakovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl netesybų pareikšti. Juolab kad atsakovė neįrodinėjo, jog atliko šioje dalyje vienarūšių reikalavimų įskaitymą, be to, nereiškė priešieškinio dėl skolos priteisimo minėtų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu.

16.       Teismas nustatė, kad atsakovė yra sulaikiusi 30 063,32 Eur Rangos sutarties 12.4 punkto pagrindu. Rangos sutarties 12.4 punkte nustatyta, kad sulaikyta suma rangovui bus išmokėta per 30 kalendorinių dienų po rangovo draudimo bendrovės laidavimo rašto garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui pateikimo dienos. Jei sutartis nutraukiama dėl rangovo kaltės arba rangovo iniciatyva iki banko garantijos pateikimo ir jei rangovas nepateikia banko garantijos, sulaikyta suma rangovui išmokama tik po 5 metų nuo Galutinio darbų baigimo akto pasirašymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teisė sulaikyti lėšas pagal statybos rangos sutartį neatleidžia užsakovo nuo pareigos pagrįsti savo teisę neišmokėti rangovui sulaikytų lėšų. CK 6.698 straipsnio 2 dalis nustato, kad garantiniai terminai skaičiuojami nuo visų darbų rezultatų perdavimo užsakovui. Teismas nustatė, kad paskutinis darbų perdavimo–priėmimo aktas – Atliktų darbų aktas Nr. 2015/08 – atsakovės atstovui buvo įteiktas 2015 m. kovo 31 d. Atsakovė darbų trūkumų suvestinę sudarė 2015 m. kovo 26 d., t. y. prieš paskutinio atliktų darbų akto pateikimą. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju atsakovė pretenzijas reiškia ne dėl darbų garantinio termino metu atsiradusių trūkumų, kurių užtikrinimui yra skirtas Rangos sutarties 12.4 punktas, o dėl ieškovės nekokybiškai atliktų darbų, kurių atlikimui reikalingą sumą teismas jau atėmė iš ieškovei priteistinų sumų. Atsakovė šioje byloje neįrodinėjo, kad garantiniu laikotarpiu paaiškėjo kokie nors ieškovės atliktų darbų trūkumai.

17.       Rangos sutarties 15.4 punktas nustato, kad rangovo garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymą užtikrinantis dokumentas turi būti pateiktas per 30 dienų nuo galutinio darbų baigimo akto pasirašymo dienos. Pagal Rangos sutarties 1.1.22 punktą galutinis darbų baigimo aktas yra aktas, kuriuo rangovas perduoda objektą užsakovui ir kuris sudaromas Rangos sutarties 11.2.3 punkte nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Galutinis darbų perdavimas vyksta rangovui pabaigus visus pagal Rangos sutartį atliktinus darbus, pateikus reikiamą dokumentaciją ir pan.

18.       Teismo vertinimu, Galutinis darbų baigimo aktas su ieškove nebuvo pasirašytas dėl to, kad darbus užbaigė kitas rangovas, nes atsakovė vienašališkai nutraukė rangos sutartį. Tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, jog ieškovė neturi teisės reikalauti, kad atsakovė išmokėtų sulaikytas sumas, kurios buvo skirtos sutarties įvykdymo užtikrinimui. Būtent Galutiniame darbų užbaigimo akte yra fiksuojama galutinė darbų kaina, nuo kurios priklauso, kokiai konkrečiai sumai turės būti pateiktas garantinio laikotarpio rangovo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo dokumentas (Rangos sutarties 15.4 punktas). Nesant galutinio darbų užbaigimo akto, lieka neaiški garantinio laikotarpio rangovo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo dokumento suma. Kai nėra žinoma minėta suma, garantinio laikotarpio rangovo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo dokumento, kuris atitiktų Rangos sutarties sąlygas, pateikimas nėra galimas. Taigi teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog situaciją, kurioje Galutinio darbų baigimo akto pasirašymas tapo negalimu, lėmė pačios atsakovės elgesys, neteisėtai vienašališkai nutraukiant Rangos sutartį, todėl visos iš neteisėto sutarties nutraukimo kylančios pasekmės tenka pačiai atsakovei.

19.       Teismas pažymėjo ir tai, kad pagal Rangos sutarties 15.4 punktą garantinio laikotarpio rangovo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo dokumentas turėjo būti pateiktas sumai, sudarančiai 5 procentus pagal Rangos sutartį atliktų darbų kainos, o atsakovė iš mokėtinų ieškovei sumų išskaičiavo 10 procentų mokėtinos sumos. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir aplinkybė, kad ieškovė yra restruktūrizuojama bendrovė, todėl vykdant restruktūrizavimo planą nei vienam kreditoriui, išskyrus įkaito turėtojui, neturi būti suteikiama išskirtinių teisių, lyginant su kitais ieškovės kreditoriais.

20.       Teismas atmetė ieškovės RUAB „Šebsta“ reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 339,08 Eur delspinigius. Pirma, teismas konstatavo, kad atsakovės skola už ieškovės faktiškai atliktus darbus yra 34 303,51 Eur, be to, atsakovė turi pareigą grąžinti 30 063,32 Eur sumą, kurią sulaikė, nuo šios sumos netesybos negali būti skaičiuojamos, nes tokios galimybės nenumatė šalių pasirašyta Rangos sutartis. Antra, teismas laikė pagrįstu atsakovės argumentą, kad reikalavimams dėl delspinigių priteisimo yra nustatytas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Trečia, pati ieškovė nurodo, jog atsakovė atliko dalinius mokėjimus, atlikti mokėjimai buvo paskirstyti CK 6.54 straipsnio nustatyta tvarka (mokėjimai pirmiausia skirti netesyboms mokėti ir po to pagrindinei skolai dengti) ir CK 6.55 straipsnio nustatyta tvarka (mokėjimai pirmiausia skirti seniausioms prievolėms dengti). Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovės pateikta Patikslinta skolos ir delspinigių skaičiuoklė.

21.       Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesutiko su atsakovės nurodytais nuostoliais, ginčijo jų pagrįstumą, nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovės atlikto įskaitymo metu atsakovė turėjo galiojantį ir vykdytiną reikalavimą ieškovės atžvilgiu. Todėl teismas sprendė, kad nėra vienos iš būtinų sąlygų įskaitymui atlikti. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė tinkamai neinformavo ieškovės apie ketinamą atlikti vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, todėl pažeidė CK 6.131 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Dėl to teismas atsakovės atliktą įskaitymą pripažino negaliojančiu.

22.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dalį reikalavimų ieškovė RUAB „Šebsta“ yra perleidusi bendraieškiams, priteisiamas sumas paskirstė taip:

-       ieškovei RUAB „Šebsta“ priteisė iš atsakovės 17 742,07 Eur sulaikytos sumos (iš visos atsakovės sulaikytos 30 063,32 Eur sumos atėmė nuo 2014 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos faktūros SE Nr. 0000933 už 2014 m. lapkričio mėnesį atliktus darbus sulaikytą 6 960,58 Eur sumą ir 2014 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros SE Nr. 0000940 už 2014 m. gruodžio mėnesį atliktus darbus sulaikytą 5 360,67 Eur sumą).

-       Ieškovei UAB „Autokausta“ priteisė iš atsakovės 34 303,51 Eur skolos už ieškovės RUAB „Šebsta“ faktiškai atliktus darbus ir likusią sulaikymo sumą – 12 321,25 Eur. Teismas likusią šių ieškinio reikalavimų dalį atmetė, kadangi nustatė, jog atsakovės skola už faktiškai atliktus darbus yra mažesnė nei ieškovė RUAB „Šebsta“ perleido bendraieškei UAB „Autokausta“, o naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.101 straipsnio 1 dalis).

-       Dėl tos pačios priežasties ieškovės UAB „Ulma Construccion Baltic“ reikalavimus teismas atmetė, nes UAB „Autokausta“ reikalavimus į atsakovę įgijo anksčiau.

23.       Teismas nustatė, kad UAB „Šebsta“ 2014 m. liepos 29 d. raštu Nr. 604 informavo atsakovę apie prievolės vykdymo sustabdymą, t. y. statybos darbų sustabdymą. Statybos darbai atnaujinti 2014 m. rugpjūčio 27 d., po to, kai 2014 m. rugpjūčio 22 d. pasirašytas Papildomas susitarimas. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad statybos darbų sustabdymą lėmė nepagrįstas atsakovės vengimas priimti darbus (CK 6.207 straipsnio 2 dalis). Pagal Rangos sutarties 11.2.1 punktą atsakovė turėjo priimti darbus per 5 dienas, bet per 2014 m. birželio mėnesį atlikti darbai buvo priimti tik 2014 m. liepos 17 d., o per 2014 m. liepos mėnesį darbai priimti tik 2014 m. rugpjūčio 9 d.; šių darbų vertė didelė (400 626,89 Lt); atsakovė nepateikė pakankamo savo prievolių įvykdymo užtikrinimo. Teismo vertinimu, atsakovė elgėsi nesąžiningai, todėl ji yra atsakinga dėl ieškovei kilusių nuostolių (CK 6.208 straipsnio 4 dalis). Ieškovės patirtus nuostolius už klojinių nuomą darbų sustabdymo laikotarpiu patvirtina UAB „Ulma Construccion Baltic“ PVM sąskaita faktūra Nr. ULMA00000992.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

24.       Atsakovė UAB „Saulės sonata“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, ir ieškinį atmesti visa apimtimi; priteisti apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

24.1.                      Teismas nepagrįstai pripažino neteisėtu atsakovės atliktą vienašališką Rangos sutarties nutraukimą.

24.1.1.                      Papildomu susitarimu šalys susitarė dėl naujo Statybos darbų grafiko, pagal kurį darbai turėjo būti užbaigti iki 2014 m. gruodžio 7 d. Ieškovė neužbaigė darbų iki šio termino, pažeidė Rangos sutarties 9.2 ir 9.4 punktų reikalavimus, todėl atsakovei atsirado teisė vienašališkai nutraukti Rangos sutartį 19.3.3 punkto pagrindu. Nepaisant to, atsakovė Rangos sutarties neskubėjo nutraukti ir siekė sutartinius teisinius santykius išsaugoti. Atsakovė net keliais raštais – 2015 m. sausio 6 d. ir 2015 m. sausio 15  d. – aiškiai nurodė, kokios bus sustabdytų darbų neatnaujinimo teisinės pasekmės (Rangos sutarties nutraukimas) ir kokiomis konkrečiai Rangos sutarties punktų nuostatomis bus vadovaujamasi, nutraukiant Rangos sutartį (Rangos sutarties 19.3.2–19.3.3 punktų nuostatomis). Atsakovė 2015 m. sausio 15  d. raštu paprašė ieškovė pateikti naują darbų grafiką, ištaisyti 2014 m. gruodžio 9 d. rašte nurodytus darbų defektus bei pateikti privalomojo rangovo civilinės atsakomybės draudimo poliso kopiją, kadangi nuo 2014 m. gruodžio 6 d. ieškovė neturėjo galiojančio privalomojo rangovo civilinės atsakomybės draudimo. Nei vieno iš šių reikalavimų ieškovė neįvykdė. Vien tai, kad 2015 m. sausio 26 d. pranešime dėl Rangos sutarties nutraukimo buvo nurodytas subendrintas Rangos sutarties nutraukimo 19.3 punktas, nekonkretizuojant papunkčių, nesuponuoja pagrindo teigti, kad ieškovė nesuprato Rangos sutarties nutraukimo pagrindo, kadangi ir šiame pranešime buvo suformuluotas aiškus tekstas, dėl ko Rangos sutartis nutraukiama.

24.1.2.                      Skirtingai, nei nurodoma sprendime, bendradarbiavimo pareigą pažeidė būtent ieškovė (Rangovė), o ne atsakovė (Užsakovė). Vadovaujantis Rangos sutarties 9.9 punkto nuostatomis, visais be išimties atvejais, kai atsiranda būtinybė pratęsti darbų atlikimo terminus, turi būti raštu įformintas papildomas šalių susitarimas dėl grafiko pakeitimo. Ieškovė, net ir esant atsakovės pasiūlymui suderinti naują darbų grafiką, šia teise nesinaudojo ir nedarė nieko, kad sutartiniai teisiniai santykiai tarp šalių būtų išsaugoti. Ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovės kaltės darbai negalėjo būti vykdomi. Teismas nepagrįstai nurodė, kad 2015 m. sausio mėn. pradelsti mokėjimai sudarė 115 967,95 Eur, kadangi į šią sumą yra įskaityti ne tik sulaikyti pagal Rangos sutartį pinigai, bet ir sąskaitų sumos, kurių apmokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs. Dar iki pranešimo apie Rangos sutarties nutraukimą, t. y. 2015 m. sausio 8 d. ieškovei buvo pervesta 232 351,86 Lt suma, po to buvo atlikti dar keli mažesnės vertės mokėjimai, siekiant išsaugoti sutartinius teisinius santykius. Vienašališkas darbų vykdymo sustabdymas jau suėjus galutiniam darbų atlikimo terminui ir jų neatnaujinimas, nepaisant Užsakovės raginimų bei siūlymų susiderinti naują darbų užbaigimo grafiką, byloja apie Rangovės veiksmų neteisėtumą. Todėl Rangos sutartis buvo nutraukta kaip ultima ratio (paskutinė) priemonė.

24.1.3.                      Teismas nevertino reikšmingos aplinkybės, kad ieškovė nuo 2014 m. gruodžio 6 d. nebepratęsė savo, kaip Rangovės, civilinės atsakomybės draudimo, ir šio draudimo neturėjo iki pat Rangos sutarties nutraukimo, nepaisant 2015 m. sausio 15 d. raštu pateikto įspėjimo, kas reiškia ne tik Rangos sutarties 15.2 punkto nuostatų dėl visų rizikų (CAR) draudimo bei 15.3 punkto nuostatų dėl privalomojo draudimo ne mažesnei nei 500 000 Lt draudimo sumai pažeidimą, bet ir imperatyvios įstatymo nuostatos – Statybos įstatymo 37 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2014 m. gruodžio 31 d.) dėl privalomos rangovo civilinės atsakomybės draudimo – pažeidimą.

24.1.4.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad Rangos sutarties nutraukimas buvo neproporcingas siekiamiems tikslams, nes lieka neaišku, kokiu būdu atsakovė galėjo tuos tikslus pasiekti, jeigu Rangovė nevykdė jos teisėtų nurodymų, o darbai jau kurį laiką buvo sustabdyti.

24.1.5.                      Priešingai nei nurodė teismas, atsakovė įrodinėjo atsakovės padarytus esminius Rangos sutarties pažeidimus. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad statybos darbai yra finansuojami kredito įstaigos ir dėl to darbų užbaigimo terminas yra labai svarbus, nes nusikėlus šiam terminui reikėjo mokėti bankui įvairius administracinius mokesčius dėl kreditavimo sutarčių pakeitimo, sumokėti didesnę palūkanų sumą. Be to, atsakovė buvo pasirašiusi preliminarias sutartis su butų pirkėjais, tačiau dėl laiku neužbaigto pastato pagrindinės sutartys nebuvo pasirašytos, atsakovė ne tik negavo planuotų pajamų, bet ir turėjo sumokėti kai kuriems būsimiems pirkėjams baudas.

24.1.6.                      Atsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su ieškove Rangos sutarties – pastatas ne tik nebuvo pastatytas šalių suderintu laiku, atsilikimas nuo šalių sulygto galutinio termino (2014 m. gruodžio 7 d.) Rangos sutarties nutraukimo metu buvo beveik du mėnesiai ir šis terminas didėjo, kadangi Rangovė darbų vykdymą buvo sustabdžiusi ir visiškai nereagavo į Užsakovės raginimus juos atnaujinti, nesiėmė jokių veiksmų naujam darbų grafikui pasitvirtinti, o tai suponavo pagrindą atsakovei manyti, kad ieškovė yra nebesuinteresuota užbaigti vykdyti Rangos sutartį. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, jog jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį, t. y. sutartį vienašališkai nutraukiant joje numatytais atvejais, teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus.

24.2.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad įskaitymo metu atsakovė neturėjo galiojančio ir vykdytino reikalavimo ieškovės atžvilgiu ir netinkamai pranešė apie įskaitymą. Galimybę Užsakovei atlikti vienašalius įskaitymus, susijusius su Rangos sutarties nuostatų pažeidimu, šalys įtvirtino Rangos sutarties 12.6 punkte. Pagal šią sąlygą, visos pagal Rangos sutartį ar sutarties dokumentus Užsakovei Rangovės priklausančios mokėti netesybos ar nuostolių atlyginimo sumos gali būti dengiamos Užsakovės pagal Rangos sutartį Rangovei mokamų ar priklausančių mokėti mokėjimų sąskaita, tai yra, Užsakovei vienašališkai įskaitant vienarūšį priešpriešinį reikalavimą atitinkamai sumai, iš anksto raštu apie tai informuojant rangovę. Skirtingai, nei nurodoma ieškinyje, įskaitymas buvo padarytas ne 2015 m. balandžio 2 d. pretenzija Nr. 132, o padarant buhalterinę užskaitą. Pretenzijos paskirtis buvo iš anksto raštu informuoti apie apskaičiuotus Užsakovės nuostolius dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo (darbų neatlikimo laiku) ir Užsakovės teisę padaryti išskaitymą iš Rangovei mokėtinų sumų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Šiuo atveju Rangos sutartyje nebuvo numatyta nei specialios tokio pranešimo formos, nei termino, prieš kiek laiko reikia informuoti. Į savo buhalterinę apskaitą 2015 m. kovo 25 d. sąskaitos faktūros SUR Nr. 658 ieškovė neįtraukė, tačiau jos ir negrąžino atsakovei, o atsakovė šią sąskaitą buvo įtraukusi į savo buhalterinę apskaitą, tai patvirtina teismui pateiktos buhalterinės pažymos. Ieškovei buvo žinoma apie faktiškai padarytą įskaitymą dar iki kreipiantis į teismą. Teismas pripažino, kad dalis darbų atlikta nekokybiškai, o tai reiškia, kad atsakovės reikalavimai buvo galiojantys ir vykdytini.

24.3.                      Teismas nepagrįstai nepripažino dalies defektų, kuriuos konstatavo ir ekspertas, t. y. dėl laiptinių tarpinių aikštelių nuokrypių atstatymo ir mūrinių sienų bei lubų 10 mm tinko sluoksnio (800 kv.m) uždėjimo. Šiuos defektus įrodo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kur matyti sienų sandūrų nuokrypiai, užfiksuoti fotonuotraukomis Nr. 17, 18, 19, nepilnai įrengtos tarpinės laiptinių aikštelės – fotonuotraukos Nr. 20, 21, 22; UAB „Augvida“ G/B sienų nuokrypių, G/B perdangų kontrolinės nuotraukos, užfiksuoti G/B kolonų nuokrypiai nuo viršutinės I aukšto dalies; ekspertinėje išvadoje ekspertas pats patvirtina, kad 10 mm papildomas tinko sluoksnis yra defekto taisymas. Kontrolinės nuotraukos, fiksuojančio nuokrypius, buvo fiksuotos ir statybos darbų žurnale. Visi šie defektai privalomai turėjo būti taisomi, priešingu atveju pastatas nebūtų buvęs pripažintas tinkamu naudoti ir nebūtų priduotas valstybinei komisijai. Šių defektų šalinimo kaštai yra 16 087 Eur su PVM, todėl atitinkamai turi būti sumažinta darbų kaina.

24.4.                      Teismo ekspertas nepasisakė dėl nebaigtų pagal Rangos sutartį darbų pabrangimo, atliekant juos kito rangovo pagalba, bei šių darbų pakeitimo būtinumo. Byloje nustatyta, kad ieškovė neatliko dalies darbų – karnizo parapeto įrengimo, nors tie darbai buvo įtraukti į darbų sąmatą. Ši aplinkybė konstatuota ir ekspertinėje išvadoje. Ekspertas nurodė, kad karnizo parapeto įrengimo darbo projekto keitimas nebuvo būtinas. Tačiau po Rangos sutarties nutraukimo paaiškėjo, kad joks kitas rangovas nei už ieškovės nurodytą kainą, nei atsakovei svarbiais terminais objektyviai negali įrengti betoninio karnizo parapeto, todėl ieškant greitų ir racionalių sprendimų, konsultuojantis su specialistais, buvo priimtas sprendimas daryti balkonus iš lengvų konstrukcijų ir juos apšiltinti. Tam buvo būtinas darbo projekto dalinis pakeitimas. Šias aplinkybes patvirtino ir išsamiai paaiškino teisme apklaustas liudytoju projektuotojas D. K., šių aplinkybių nepaneigė bendraieškės, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.

24.5.                      Teismas, skirdamas ekspertizę, pašalino du atsakovės suformuluotus klausimus, iš kurių vienas buvo susijęs su ieškovės neatliktais pagal Rangos sutartį darbais, o kitas – su ieškovės visų atliktų darbų išpildomosios dokumentacijos patikrinimu ir analize. Dėl to teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl papildomos ekspertizės, taip užkirsdamas jai kelią eksperto pagalba pagrįsti visų patirtų nuostolių dydį. Byloje pateiktais kitais rašytiniais įrodymais dėl patirtų nuostolių dydžio teismas taip pat nesivadovavo ir dėl jų nepasisakė.

24.6.                      Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl delspinigių už atsilikimą nuo tarpinio darbų grafiko. 2015 m. sausio 15 d. PVM sąskaita faktūra serija SS Nr. 6, išrašyta 1 597,76 Eur sumai, buvo pasirašytinai įteikta UAB „Šebsta“ atstovui J. I. kartu su 2015 m. sausio 15 d. raštu Nr. 122. Nors byloje nėra tiesioginių įrodymų apie 2015 m. vasario 2 d. PVM sąskaitos faktūros serija SS Nr. 7, išrašytos 700,20 Eur sumai, įteikimo faktą, tai griežtos apskaitos dokumentas, todėl nėra pagrindo teigti, kad šios sąskaitos galėjo būti išrašytos tik teisminio nagrinėjimo metu.

24.7.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė atliko darbų už 380 735,88 Eur, kaip nurodė teismo ekspertas, o ne už 363 766,13 Eur, kaip nurodė atsakovė. Ekspertas vadovavosi ieškovės pateiktais atliktų darbų aktais. 2015 m. kovo mėn. akte Nr. 2015/08 atsakovės atstovo padaryta žyma „Gavau“ nereiškia, kad atsakovė šiuos darbus priėmė. Paskutiniai ieškovės darbai buvo perduoti 2014 m. gruodžio mėn. aktu Nr. 2014/07. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, kad 2015 m. kovo mėnesį ieškovė dirbo statybvietėje.

24.8.                      Teismas sumaišė du skirtingus prievolių užtikrinimo būdus – sutarties įvykdymo užtikrinimą ir rangovo įsipareigojimų garantiniu laikotarpiu užtikrinimą. Rangos sutarties 12 skyriuje reglamentuojami finansiniai dalykai, tarp jų ir Užsakovės galimybė daryti vienašales išskaitas iš Rangovei mokėtinų sumų, esant sutartinių įsipareigojimų pažeidimui Rangos sutarties vykdymo metu (Rangos sutarties 12.6 punktas). Tuo tarpu Rangos sutarties 15 skyriuje reglamentuoti draudiminiai dalykai, tarp jų ir Rangovės pareiga užbaigus darbus pateikti draudimo sutartį garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymą užtikrinti. Sistemiškai vertinant Rangos sutartį bei šalių tikruosius ketinimus ją sudarant, akivaizdu, kad sulaikyta suma pagal Rangos sutarties 12.2 punktą nėra skirta garantinių Rangovės įsipareigojimų vykdymui užtikrinti, o yra skirta Rangos sutarties įvykdymui užtikrinti. Sprendimo 99 punkte teismas irgi pripažįsta, kad sulaikyta pinigų suma buvo skirta sutarties įvykdymo užtikrinimui, kurios grąžinimui būtina pasirašyti galutinį darbų užbaigimo aktą, todėl bet kokie tolimesni teiginiai, susiję su garantinio laikotarpio užtikrinimu, yra atmestini, įvertinant ir tą aplinkybę, kad ieškovė nėra pateikusi jokio garantinio laikotarpio užtikrinimo. Net jeigu pritartume pozicijai, kad, nutraukus Rangos sutartį, galutinio darbų baigimo akto objektyviai neįmanoma sudaryti, tai vis tiek 5 metų terminas nei nuo sutartinių santykių pasibaigimo (2015 m. vasario 2 d.), nei nuo 2015 m. kovo 31 d. Atliktų darbų akto Nr. 2015/08, nei nuo Statybos objekto užbaigimo akto sudarymo dienos (2015 m. rugsėjo 22 d.) dar nėra suėjęs, ir todėl negali būti reiškiamas išankstinis reikalavimas, kurio įvykdymo terminas dar nėra suėjęs. Teismas netinkamai aiškino Rangos sutarties sąlygas, iš esmės pasisakė tik dėl atliktų statybos darbų garantinio laikotarpio įvykdymo užtikrinimo, ir neatsižvelgė į visos Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimą reglamentuojančių teisės normų turinį ir paskirtį.

24.9.                      Mokėtinų piniginių sumų sulaikymas yra prievolės užtikrinimo būdas, kuris atsirado anksčiau, nei UAB „Šebsta“ buvo iškelta byla dėl restruktūrizavimo.

24.10.                      Teismas nepagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą atlyginti nuostolius dėl sustabdytų darbų. Pirma, atsakovė pagrįstai nepriiminėjo darbų, nes ieškovė nesilaikė Rangos sutarties 11.2 punkte nustatytos darbų perdavimo tvarkos ir avansu aktavo darbus, kurių net nebuvo atlikusi darbų perdavimo metu, nuolat pažeidinėjo Rangos sutarties 6 skyriuje įtvirtintas nuostatas dėl reikalavimo darbų atlikimui. Antra, atsakovė pateikė ieškovei Banko patvirtinimą dėl suteikto kredito, o jokių papildomų prievolės užtikrinimų Rangos sutartyje nebuvo numatyta. Trečia, tiek pasirašant Papildomą susitarimą, tiek viso Rangos sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovė jokių pretenzijų dėl patirtų nuostolių atsakovei nereiškė. Teisme ieškovė pripažino, kad ginčo laikotarpiu lygiagrečiai vykdė net kelių objektų statybas. Tai, kad UAB „Šebsta“ iš UAB „Ulma Construccion Baltic“ nuomojosi klojinius ir kitiems savo vykdomiems objektams, patvirtina pastarosios pareikšti 20 000 Eur dydžio reikalavimai UAB „Šebsta“ restruktūrizavimo byloje, ir tai suponuoja pagrindo teigti, kad UAB „Šebsta“ neįrodė, jog 2014 m. rugpjūčio 29 d. sąskaitoje Nr. ULMA00000992 nurodyti klojiniai buvo panaudoti būtent atsakovės statybos objekte.

24.11.                      Ieškovė vilkino bylos nagrinėjimą delsdama apmokėti ekspertizės išlaidas, dėl ko terminas buvo vis pratęsiamas, kol atsakovė galiausiai pati sutiko apmokėti šias išlaidas, kad byla būtų greičiau išnagrinėta. Be to, UAB „Šebsta“ atstovas ne kartą be jokių pateisinamų priežasčių ir neprašydamas teismo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, neatvyko į iš anksto suderintus ir teismo paskirtus teismo posėdžius. Toks ieškovės elgesys yra nepateisinamas ir teismas neturėtų to skatinti, priteisdamas procesines palūkanas už visą bylinėjimosi laikotarpį.

25.       Ieškovės RUAB „Šebsta“ ir UAB „Ulma Construccion Baltic“ atsiliepimuose prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. RUAB „Šebsta“ nurodo šiuos atsikirtimus:

25.1.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad turėjo teisę nutraukti Rangos sutartį pagal 19.3.2 ir / ar 19.3.3 punktus, t. y. dėl vėlavimo atlikti statybos darbus sutartais terminais. Ieškovė RUAB „Šebsta“ teisėtai sustabdė savo prievolių vykdymą, o atsakovė nepateikė priešingų įrodymų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Darbai buvo sustabdyti dėl atsakovės prievolės atsiskaityti už tinkamai atliktus statybos darbus pažeidimo. Prievolės atlikti statybos darbus sustabdymas apima ir prievolės sudaryti draudimo sutartį sustabdymą. Dėl to RUAB „Šebsta“ laikytina nepažeidusia Rangos sutarties sąlygų dėl draudimo sutarties sudarymo (CK 6.64 straipsnio 3 dalis). Rangos sutarties 9.8.1 punkte nustatyta, kad darbų įvykdymo terminai pratęsiami tiek, kiek darbų nebuvo galima vykdyti dėl užsakovo kaltės. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė vėlavo atlikti darbus atsižvelgiant į prievolių vykdymo sustabdymo laikotarpį. Atsakovė Rangos sutartį nutraukė 19.3 punkto pagrindu, o ne pagal CK 6.207 straipsnį dėl esminio sutarties pažeidimo.

25.2.                      Nepaisant to, kad atsakovė turėjo pradelstą skolą, ieškovė, įvertinusi dėl darbų sustabdymo patiriamus nuostolius, atnaujino darbus ir 2015 m. sausio 13 d. išbetonavo paskutinį pastato aukštą. Tačiau atsakovė vietoj atsiskaitymo pareiškė pretenzijas dėl nepagrįsto statybos darbų sustabdymo ir įspėjo apie ketinimą vienašališkai nutraukti Rangos sutartį. Toks elgesys nesąžiningas, nes ieškovė atliko iš esmės visus darbus pagal Rangos sutartį.

25.3.                      Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė informavo ieškovę apie buhalterinę užskaitą, t. y. nepranešė apie tariamą įskaitymą. Vadinasi, įskaitymas neatitinka imperatyvių CK 6.131 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, 2015 m. balandžio 2 d. pretenzija yra pranešimas apie įskaitymą, tokiu atveju nėra visų įskaitymo sąlygų. Atsakovė nepatyrė jokių nuostolių, todėl neturėjo reikalavimo teisės į ieškovę. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie patirtas išlaidas šalinant tariamus ieškovės darbų defektus, taigi, šios išlaidos neatitinka realumo ir būtinumo kriterijaus, t. y. nuostoliai kaip civilinės atsakomybės sąlyga neįrodyta. Pačios atsakovės vienašališkai parengta Defektų, trūkumų, nuostolių šalinimo darbų suvestinė nėra tinkamas įrodymas.

25.4.                      Atsakovė klaidina teismą, kad teismo ekspertas nustatė ieškovės atliktų darbų defektus, kurie pasireiškia poreikiu atstatyti laiptinių tarpinių aikštelių nuokrypius ir įrengti papildomą mūrinių sienų bei lubų 10 mm tinko sluoksnį. Teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad ekspertizei pateiktuose dokumentuose įrodymų apie atitinkamus defektus. Atsakovės nurodytus kitus įrodymus, t. y. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir UAB „Augvida“ kontrolines geodezines nuotraukas vertino teismo ekspertas ir konstatavo, kad jie neįrodo esant defektų. Atsakovė nepateikė jokių argumentų ir / ar įrodymų, kad ši eksperto išvada yra neteisinga. UAB „Augvida“ kontrolinės geodezinės nuotraukos yra nepatikimas įrodymas.

25.5.                      Atsakovės skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas neįvertino jos nuostolių, pasireiškiančių 96 946,36 Eur išlaidomis neatliktų darbų pagal Rangos sutartį atlikimui kitų rangovų pagalba. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiais atvejais nuostolius sudaro ne išlaidos neatliktų darbų pagal rangos sutartį atlikimui, o kainų skirtumas tarp nutrauktos rangos sutarties ir naujai sudarytos. Šios aplinkybės atsakovė iš vis neįrodinėja.

25.6.                      Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad kitokio karnizo parapeto įrengimas nėra defektų taisymas. Atsakovė savo nuožiūra nusprendė keisti šia darbo projekto dalį į žymiai brangesnį sprendinį, todėl nėra priežastinio ryšio tarp Rangovės veiksmų ir atsakovės išlaidų kitokio karnizo parapeto įrengimui. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad techniškai buvo neįmanoma įrengti karnizo parapeto pagal pirminį darbo projektą.

25.7.                      Atsakovė turi teisę prašyti skirti pakartotinę teismo ekspertizę apeliacinės instancijos teisme, todėl laikytina, kad jos procesinės teisės nebuvo pažeistos.

25.8.                      Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovė darbus vykdė iki 2014 m. gruodžio mėn. Ieškovė 2015 m. sausio 13 d. išbetonavo paskutinį aukštą. Teismo ekspertas nustatė, kad darbų atlikta už 380 735,88 Eur. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad atitinkama eksperto išvada yra neteisinga (CPK 178 straipsnis).

25.9.                      Apmokėjimo už atliktus darbus sulaikymas sutartyje nustatyta tvarka buvo teisiškai reikšmingas iki Rangos sutarties nutraukimo momento, nes nutraukus sutartį pagal CK 6.671 straipsnį turi būti atsiskaitoma už faktiškai atliktus statybos darbus. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė statybos darbus atliko kokybiškai. Po Rangos sutarties nutraukimo ieškovė pasitelkė kitą rangovą, kuris, užbaigęs objektą, CK 6.664 straipsnyje nustatyta tvarka turėjo suteikti jam garantiją ir Statybos įstatymo 41 straipsnyje nustatyta tvarka užtikrinti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą. Iki šiol jokių defektų dėl ieškovės atliktuose statybos darbuose neatsirado, todėl nėra priežasties sulaikyti mokėtinas sumas.

25.10.                      Atsakovės sulaikyta pinigų suma nėra įkeista, todėl atsakovė, vykstant ieškovės restruktūrizavimo procesui, neturi jokių išskirtinių teisių į šią pinigų sumą lyginant su kitais kreditoriais. Esant teismo patvirtintam restruktūrizavimo planui, kreditoriaus reikalavimai gali būti tenkinami tik jame nustatyta tvarka ir negalimi vienašališki priešpriešinių reikalavimų įskaitymai, nenumatyti restruktūrizavimo plane.

25.11.                      Pasirašydama Papildomą susitarimą, ieškovė neatsisakė iš CK 6.58 straipsnio 1 dalies kylančios teisės į nuostolių atlyginimą.

25.12.                      Atsakovė pirmosios instancijos teisme nenaudojo atsikirtimo, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog UAB „Ulma Construccion Baltic“ išnuomoti klojiniai buvo naudojami būtent atsakovės objekte. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę aplinkybę įrodinėti turi tas, kas teigia, todėl minėtų klojinių naudojimą ginčo objekte neigianti atsakovė turi įrodyti šią aplinkybę. Tokių įrodymų atsakovė nepateikė.

25.13.                      Teismas pagrįstai priteisė procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), jas mažinti nėra pagrindo. Atsakovė nenurodė ir teismas nenustatė konkrečių ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejų. Pati atsakovė teikė įvairius procesinius prašymus, dėl kurių bylos nagrinėjimas buvo ne kartą atidėtas.

26.       UAB „Ulma Construccion Baltic“ atsiliepime nurodo iš esmės panašius atsikirtimus.

27.       Ieškovės RUAB „Šebsta“, UAB „Autokausta“ ir UAB „Ulma Construccion Baltic“ apeliaciniuose skunduose prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimą ir visiškai tenkinti jų reikalavimus atsakovei; priteisti iš atsakovės ieškovių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

27.1.                      Teismas neįvertino ieškovų argumentų, kad teismo ekspertizės akto išvados apie statybos darbų defektus yra nepatikimos. Teismo ekspertas neturėjo galimybės apžiūrėti ieškovės atliktų statybos darbų, nes ekspertizės atlikimo metu visi darbai jau buvo užbaigti (betoninės konstrukcijos uždengtos apdailos medžiagomis). Ekspertas vadovavosi pačios atsakovės ar jos užsakymu parengtais dokumentais. UAB „Augvida“ kontrolinės geodezinės nuotraukos laikytinos nepatikimu įrodymu, nes visi geodeziniai matavimai objektyviai turi tam tikrą paklaidą, kuri nebuvo įvertinta. UAB „Augvida“ darbuotojai teisme negalėjo paaiškinti, kokiais principais buvo nustatytos plokštumos (atskaitos taškai), nuo kurių ir buvo matuojami nuokrypiai. Be to, jie neatsižvelgė į statybos taisyklių 63 punktą, kuriame nurodyti leistini nuokrypiai ir jų matavimo principai. Teismo ekspertas nepaėmė jokių bandinių. Jam nebuvo pateiktas pilnas komplektas statybos darbų žurnalų, dėl to jis neturėjo galimybės nustatyti, kokie darbai buvo faktiškai atlikti RUAB „Šebsta“ pasitraukus iš statybvietės, t. y. ar iš tikrųjų buvo atlikti statybos darbai, kurie įvardijami kaip defektų šalinimas (papildomas tinko sluoksnis, grindų išlyginamojo sluoksnio įrengimas ir kt.). Atsakovė įrodymų apie tokių darbų atlikimą nepateikė, nors atliekant ekspertizę objekto statyba buvo jau baigta.

27.2.                      Teismas, sumažindamas už atliktus statybos darbus ieškovei mokėtiną sumą, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, kadangi atsakovė byloje nereiškė priešieškinio dėl statybos darbų kainos sumažinimo ar nuostolių priteisimo. Ši sprendimo dalis nemotyvuota. Faktinės bylos aplinkybės byloja, kad atsakovė pasirinko CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą užsakovo pažeistų teisių gynimo būdą, kadangi 2015 m. balandžio 2 d. pretenzijoje kalba būtent apie nuostolių atlyginimą bei neteisėtą bandymą juos įskaityti. Šis būdas iš esmės yra civilinės atsakomybės taikymas, todėl turi būti nustatytos visos būtinos sąlygos. Minėta, kad atsakovė neįrodė ieškovės statybos darbų defektų, todėl nėra ieškovės neteisėtų veiksmų. Atsakovė taip pat neįrodė, kad patyrė išlaidų dėl trūkumų šalinimo.

27.3.                      Teismas neįvertino, kad ieškovė yra restruktūrizuojama įmonė, todėl jos kreditorių reikalavimai, atsiradę iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti reiškiami ir tenkinami Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Ši aplinkybė reikšminga, nes ginčas dėl ieškovės atliktų darbų tariamų defektų ir iš jų atsiradusių atsakovės nuostolių kilo dar iki UAB „Šebsta“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Atsakovė pasirinko neteikti kreditorinio reikalavimo ieškovės restruktūrizavimo byloje. Skundžiamas sprendimas, kuriuo atsakovė atleidžiama nuo 29 994 Eur mokėjimo už statybos darbus, pažeidžia ieškovės restruktūrizavimo planą ir kreditorių teises.

27.4.                      Teismas neteisingai nustatė, kad atsakovė už atliktus darbus iš viso sumokėjo ieškovei 316 438,37 Eur. Pati atsakovė tokios aplinkybės netvirtino, o 2018 m. lapkričio 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose pripažino, kad ieškovei sumokėjo 267 509,53 Eur. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė pagal Rangos sutartį atliko statybos darbų už 380 735,88 Eur. Taigi, atsakovės skola už atliktus darbus yra 113 226,35 Eur, teismas nepagrįstai ją sumažino. Reikalavimo teisė į 45 000 Eur buvo perleista UAB „Autokausta“, o reikalavimo teisė į likusią sumą restruktūrizavimo planu buvo paskirstyta UAB „Ulma Construccion Baltic“ ir kitiems RUAB „Šebsta“ kreditoriams.

27.5.                      Teismas nepagrįstai atmetė ieškovių reikalavimus dėl delspinigių priteisimo. Teismas konstatavo, kad atsakovė neturėjo teisės sulaikyti mokėjimus ir kad atsakovė vengė atsiskaityti už atliktus ir priimtus statybos darbus. Rangos sutarties 16.5 punkte nustatyta, kad Užsakovė už pavėluotą atsiskaitymą su Rangove moka 0,05 proc. dydžio delspinigius. Prašoma priteisti delspinigių suma susikaupė per 40 kalendorinių dienų iki ieškinio padavimo, todėl senaties terminas nepraleistas.

27.6.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad RUAB „Šebsta“ turėjo mažesnės apimties reikalavimus atsakovei nei perleido savo kreditoriams. Reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu nebuvo teismo sprendimo, nustatančio, kad atsakovės skola ieškovei RUAB „Šebsta“ yra mažesnė nei perleistų ir ieškovės RUAB „Šebsta“ žinioje likusių reikalavimo teisių bendra vertė. RUAB „Šebsta“ atsakovės nesumokėtų sumų neskirstė į „sulaikytą sumą“ ir „likusią dėl kitokių priežasčių atsakovės nesumokėtą sumą“. Teismas nesiaiškino, kokios sumos pagal konkrečias ieškovės RUAB „Šebsta“ atsakovei išrašytas sąskaitas nebuvo sumokėtos konkrečios reikalavimo dalies perleidimo dieną. Tokiomis aplinkybėmis reikalavimas į 12 321,25 Eur atsakovės sulaikytą sumą galėjo atitekti tiek ieškovei UAB „Ulma Construccion Baltic“, tiek ieškovei UAB „Autokausta“. Teismui pripažinus reikalavimo teisės dalies perleidimą ieškovei UAB „Ulma Construccion Baltic“, šis reikalavimas proporcingai jo dydžiui turėjo būti patenkintas. Ieškovei RUAB „Šebsta“ priteista skolos dalis turės būti paskirstyta kitiems jos kreditoriams, o tai reiškia, kad teismui atmetus UAB „Ulma Construccion Baltic“ reikalavimą, pastaroji atsidūrė prastesnėje padėtyje nei tie RUAB „Šebsta“ kreditoriai, kurie šioje byloje nedalyvavo. Tokia teismo pasirinkta priteistinos sumos paskirstymo tvarka neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.

28.       Atsakovė UAB „Saulės sonata“ atsiliepime prašo ieškovių apeliacinius skundus atmesti ir skundžiamą sprendimo dalį palikti nepakeistą arba panaikinti sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai, ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo šiuos atsikirtimus:

28.1.                      Pati ieškovė iniciavo teismo ekspertizę, todėl nepagrįstai teigia, kad ekspertizės po visų statybos darbų užbaigimo nebuvo įmanoma atlikti. Teismas ekspertizę pavedė atlikti ekspertui, kuris buvo nurodytas šalių pasirašytos Rangos sutarties 10 priede esančiame ekspertų sąraše. Ieškovės neprašė pakartotinės ekspertizės, neteikė nušalinimų ekspertui, nepateikė jokių argumentų ar konkrečių įrodymų, pagrindžiančių ekspertizės išvadų neteisingumą ar nepatikimumą. Byloje yra pakankamai įrodymų (kontrolinės nuotraukos, antstolio faktinių aplinkybių protokolas, statybų žurnalai, defektiniai aktai ir kt.), iš kurių turinio asmenys, turintys specialių žinių, gali spręsti dėl statybos darbų kokybės. Nėra duomenų, kad ekspertas nebūtų įvertinęs UAB „Augvida“ atliktų geodezinių matavimų galimų paklaidų. Priešingai nei teigia, ieškovė, liudytojas E. S. teisme davė išsamius ir aiškius parodymus tiek dėl sienų ir perdangų kreivumo, kurie matėsi netgi plika akimi, tiek dėl UAB „Augvida“ taikytų matavimo būdų. Byloje yra pateikta lokalinė sąmata, pasirašė komisija, sudaryta iš atsakovės (A. T.), naujojo rangovo (M. B.) ir ieškovės (J. I.) atstovų, kurie raštu patvirtino, kad būtina pašalinti perdangos (1-5 aukštų) kontūrų geometrijos trūkumus dėl monolitinių perdangos betonavimo darbų, bei surašyti perdangų apžiūros aktai. Iš 2015 m. vasario d. antstolio faktinių aplinkybių protokolo matyti faktinė situacija, buvusi statybvietėje Rangos sutarties nutraukimo momentu. Defektų šalinimo darbų atlikimą patvirtina byloje pateikti sąmatos dėl darbų defektų pašalinimo kito rangovo pagalba, taip pat Statybos užbaigimo aktas. Be to, per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį pirmojoje instancijoje ieškovės šia aplinkybe nesirėmė ir neprašė jokių papildomų dokumentų (darbų aktų, sąskaitų, apmokėjimų) iš atsakovės.

28.2.                      Atsakovė dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir iki ieškinio padavimo šioje byloje buvo padariusi vienašalį įskaitymą iš ieškovei mokėtinų sumų savo patirtų nuostolių atlyginimui, nes tokią galimybę numatė tiek Rangos sutarties 12.6 punkto, tiek CK 6.131 straipsnio nuostatos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą, įskaitymo, kaip vienašalio sandorio, institutas lemia tai, kad šaliai, atlikusiai įskaitymą, nereikia dėl jos atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo reikšti priešieškinio, reikalaujant teismą tokį įskaitymą patvirtinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007).

28.3.                      Atsakovė, įvertinusi aplinkybę, kad ieškovė ginčija vienašalį įskaitymą šioje byloje, ir akivaizdu, kad ji nepripažins likusio (nesudengto) 90 822,34 Eur dydžio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo kitoje (restruktūrizavimo) byloje, o tai reiškia dar vieną teisminį ginčą, kylantį iš to paties teisinio santykio (tos pačios Rangos sutarties) tarp tų pačių šalių, taip pat atsižvelgdama į tai, kad šios bylos baigtis tiesiogiai turės įtakos kitos (restruktūrizavimo) bylos rezultatams, atsakovė pasirinko nereikšti naujų reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo restruktūrizavimo byloje, kol nebus išspręstas faktiškai atlikto vienašalio įskaitymo teisėtumo klausimas šioje byloje. Toks atsakovės sprendimas atitiko tiek proceso koncentracijos ir operatyvumo, tiek bendruosius protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

28.4.                      Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ekspertinėje išvadoje nustatytus darbų defektų šalinimo kaštus ir atsakovės poziciją, kad ji neprivalo mokėti už netinkamai atliktus darbus, visiškai pagrįstai sprendė, kad egzistuoja teisinis pagrindas darbų defektų šalinimo kaštais sumažinti prašomą priteisti ieškinio dalį dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo, ir tokie atsakovės argumentai, pagrįsti ekspertine išvada ir pateikti atsiliepimo forma, pripažintini savalaikiais ir neužkertantys kelio atsakovei jais remtis, ginantis nuo pareikšto ieškinio reikalavimo, todėl šioje dalyje naikinti iš esmės teisingą ir protingą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ieškovių nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

28.5.                      Ieškovė skolos susidarymą grindė tik advokato rengta skaičiuokle. Ieškovė neįrodė, kad po Rangos sutarties nutraukimo atliko kokius nors statybos darbus atsakovės objekte. 2015 m. kovo mėn. atliktų darbų aktas ir atitinkama sąskaita faktūra atsakovės nebuvo priimti.

28.6.                      Teisinio santykio šalims nesutariant nei dėl atliktų darbų apimties, nei dėl vienašalio įskaitymo teisėtumo, akivaizdu, kad RUAB „Šebsta“ perleido UAB „Autokausta“ ir UAB „Ulma Construccion Baltic“ ginčytinas reikalavimo teises ir todėl privalo prisiimti dėl to patirtas visas neigiamas teisines pasekmes. Aplinkybė, kad perleidžiant reikalavimo teises, RUAB „Šebsta“ pati neturėjo galiojančios reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu, dėl to ir UAB „Autokausta“ neturi teisės teigti, kad ji turi neginčijamą reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu, yra patvirtinta ir Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2263-260/2015, kuri yra įsiteisėjusi ir galiojanti ginčo šalims.

28.7.                      RUAB „Šebsta“ restruktūrizavimo byloje patvirtintas restruktūrizavimo planas ne tik nepateikus visų buhalterinės apskaitos dokumentų, bet ir slepiant nuo kreditorių faktą, kad atsakovė nepripažįsta skolos ieškovei, kadangi iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo jau buvo atlikusi vienašalį įskaitymą bei apie tai raštu informavusi ieškovę.

28.8.                      Ieškovė priskaičiavo delspinigius nuo visos ieškinio sumos, kurią visą kartu su delspinigiais proceso eigoje išdalino bendraieškėms, kurios nuo perimtų sumų dar kartą priskaičiavo delspinigius, o tai prieštarauja suformuotai teisminei praktikai dėl dvigubų netesybų taikymo.

29.       Ieškovė UAB „Ulma Construccion Baltic“ atsiliepime palaiko ieškovių RUAB „Šebsta“ ir UAB „Autokausta“ apeliacinius skundus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

31.       Nagrinėjamu atveju bylos šalis siejo statybos rangos sutartiniai teisiniai santykiai. Ieškovė UAB „Šebsta“ ir atsakovė UAB „Saulės sonata“ 2014 m. gegužės 23 d. sudarė Rangos sutartį, kurioje nustatytomis sąlygomis ir tvarka Rangovė (UAB „Šebsta“), pasitelkdama savo darbuotojus arba subrangovus ir koordinuodama jų darbą, o sutartyje nustatytais atvejais savo jėgomis, rizika, medžiagomis, įranga ir priemonėmis įsipareigojo atlikti objekto statybos darbus pagal projektinę dokumentaciją, statybos darbų grafiką ir kitus sutarties dokumentus bei perduoti šių statybos darbų rezultatą Užsakovei (UAB „Saulės sonata“) sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka, o Užsakovė įsipareigojo priimti kokybiškai ir tinkamai atliktus darbus ir sumokėti Rangovei sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka (Rangos sutarties 2.1 punktas).

32.       Ginčas tarp šalių kilo dėl Rangos sutarties vienašališko nutraukimo, atsiskaitymo už atliktus darbus pagal šią sutartį, nuostolių atlyginimo ir priešpriešinių reikalavimų įskaitymo.

Dėl vienašališko statybos rangos sutarties nutraukimo teisėtumo

33.       Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas aplinkybių, į kurias turi būti atsižvelgiama, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne. Be to, įstatymas leidžia sutarties šalims susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu tokios (sutarties nutraukimo) sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-421/2015).

34.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė 2015 m. sausio 26 d. pranešimu informavo ieškovę apie vienašališką Rangos sutarties nutraukimą, vadovaujantis šios sutarties 19.3 punkto nuostatomis, nuo 2015 m. vasario 2 d.

35.       Pagal Rangos sutarties 19.3 punktą, Užsakovė, nesikreipdama į teismą, įspėjusi Rangovę raštu prieš 5 darbo dienas, turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš Rangovės baudos bei atlyginti dėl to patirtus visus nuostolius, kiek jų nepadengia bauda, šiais atvejais: kai Rangovė ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų vėluoja pradėti darbus pagal grafiką (Rangos sutarties 19.3.1 punktas); kai Rangovė ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų vėluoja užbaigti visus darbus pagal sutartį (Rangos sutarties 19.3.2 punktas); kai Rangovė darbus atlieka taip lėtai, kad juos baigti iki grafike numatyto galutinio termino pasidaro aiškiai negalima (Rangos sutarties 19.3.3 punktas); Rangovė, negavusi tam Užsakovės raštiško išankstinio sutikimo, visai ar iš dalies perleidžia sutarties sąlygų vykdymą trečiajai šaliai, išskyrus subrangos atvejus (Rangos sutarties 19.3.4 punktas); kai sutartyje pateiktos Rangovės garantijos, užtikrinimai yra melagingi, netikslūs, neteisingi ir / ar Rangovė netenka, neturi, neatnaujina, nepratęsia reikalingų darbams atlikti licencijų, atestatų, leidimų, kuriuos privalo gauti arba turėti (Rangos sutarties 19.3.5 punktas). 

36.       Minėtame 2015 m. sausio 26 d. pranešime konkrečiai nenurodyta, kuriuo iš Rangos sutarties 19.3 punkto papunkčiuose nustatytų vienašališko sutarties nutraukimo atvejų atsakovė vadovaujasi. Rangos sutarties nutraukimas buvo grindžiamas tuo, kad Rangovė neįvykdė Užsakovės 2015 m. sausio 15 d. rašte nurodytų reikalavimų, neatnaujino darbų, nepateikė reikalaujamų dokumentų.

37.       Atsakovės 2015 m. sausio 15 d. rašte ieškovei nurodyta, kad yra užfiksuotas 24 darbo dienų atsilikimas nuo šalių patvirtinto grafiko (įskaitant pakeitimus), neatlikta darbų už 99 863 Eur. Šiuo raštu atsakovė pareikalavo, kad ieškovė nedelsiant atnaujintų darbus; pristatytų naują darbų grafiką Užsakovei patvirtinti; ištaisytų Užsakovės 2014 m. gruodžio 9 d. rašte nurodytus trūkumus bei perduotų visą išpildomąją dokumentaciją; atnaujintų Rangovės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir perduotų Užsakovei tai patvirtinančius dokumentus.

38.       Atsakovės 2015 m. sausio 15 d. ir 26 d. raštuose nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka Rangos sutarties 19.3.2 ir 19.3.3 punktuose nustatytus vienašališko sutarties nutraukimo pagrindus. Būtent šias sutarties nuostatas kaip vieną iš galimų Užsakovės teisių gynimo būdų atsakovė buvo nurodžiusi ankstesniame, t. y. 2015 m. sausio 6 d. rašte, kuriuo reikalavo ieškovę atnaujinti darbus. Ieškovė minėtų Rangos sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo neginčijo.

39.       Rangos sutarties sąlygos, susijusios su atsiskaitymo tvarka ir darbų atlikimo terminais, buvo pakeistos šalių sudarytu Papildomu susitarimu. Pagal šį susitarimą Rangovė įsipareigojo statybos darbus baigti 2014 m. gruodžio 7 d. (Papildomo susitarimo 3 punktas). Byloje nėra ginčo, kad per šalių sutartą terminą darbai pagal Rangos sutartį nebuvo pabaigti. Viena vertus, ieškovė teigia, kad atnaujinusi darbus 2015 m. sausio 13 d. išbetonavo paskutinį pastato aukštą, ir teigia, kad iš esmės yra atlikusi visus darbus pagal Rangos sutartį. Kita vertus, pagal Rangos sutarties 3.1 punktą darbų kaina su PVM yra 1 376 855,85 Lt (398 765,01 Eur), o ieškovė nurodo, kad atsakovei yra perdavusi darbų už 1 314 604,85 Lt (380 735,88 Eur). Paskutiniame atliktų darbų akte už 2015 m. kovo mėn. nurodytas neatliktų darbų likutis pagal sutartį 26 290,83 Eur (su PVM) (7 t., b. l. 96). Iš to galima spręsti, kad dalies darbų, numatytų Rangos sutartyje, ieškovė visgi neatliko.

40.       Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovė už atliktus ir priimtus darbus delsė atsiskaityti. Pačios atsakovės pateikta 2015 m. gegužės 29 d. buhalterinė pažyma patvirtina, kad nuo 2014 m. lapkričio mėn. buvo vėluojama apmokėti ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus. Dėl šios priežasties ieškovė 2014 m. gruodžio 11 d. raštu pranešė atsakovei, kad sustabdo darbų vykdymą pagal Rangos sutarties 9.8.1 punktą. Šioje sutarties sąlygoje numatyta Rangovės teisė sustabdyti darbus, jeigu jų negalima vykdyti dėl Užsakovės kaltės. Šalys susitarė, kad tokiu atveju darbų atlikimo terminai pratęsiami laikotarpiu, kurį dėl Užsakovės kaltės nebuvo galima vykdyti darbų.

41.       Pagal CK 6.207 straipsnio 2 dalį, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Pagal CK 6.661 straipsnio 1 dalį, rangovas turi teisę sustabdyti pradėtus darbus, jeigu užsakovas neįvykdo rangos sutartyje numatytų savo priešpriešinių pareigų.

42.       Nagrinėjamu atveju šalys susitarė, kad apmokėjimas atliekamas tik už tinkamai atliktus darbus; Rangovė pateikia Užsakovei sąskaitas faktūras už atliktus ir priimtus darbus per 2 darbo dienas po atitinkamų darbų priėmimo aktų pasirašymo dienos (Rangos sutarties 12.1 punktas). Pagal Papildomu susitarimu pakeistą Rangos sutarties 12.2 punktą, Užsakovė apmoka Rangovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras per 15 kalendorinių dienų po PVM sąskaitos faktūros priėmimo dienos.

43.       Iš bylos medžiagos matyti, kad Užsakovė reikalavo, jog Rangovė ištaisytų atliktų darbų trūkumus. Užsakovės pastabos dėl darbų trūkumų nurodytos atliktų darbų aktuose už 2014 m. spalio–gruodžio mėn. Tačiau Užsakovė atliktus darbus pagal šiuos aktus priėmė, byloje taip pat nėra duomenų, kad Užsakovė būtų atsisakiusi priimti minėtų aktų pagrindu Rangovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Užsakovės delsimas atsiskaityti su Rangove už atliktus ir priimtus darbus pastarajai sudarė pagrindą stabdyti likusių darbų vykdymą. Dėl to Rangos sutartyje numatyti statybos darbai negalėjo būti pabaigti per šalių sutartą terminą.

44.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės pradelsti mokėjimai 2015 m. sausio mėnesį sudarė 115 967,95 Eur sumą. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ši suma nepagrįsta, nes į ją yra įskaityti ne tik sulaikyti pagal Rangos sutartį pinigai, bet ir sąskaitų sumos, kurių apmokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs. Taip pat teigia, kad dar iki pranešimo apie Rangos sutarties nutraukimą, t. y. 2015 m. sausio 8 d. ieškovei buvo pervesta 232 351,86 Lt suma, po to buvo atlikti dar keli mažesnės vertės mokėjimai, siekiant išsaugoti sutartinius teisinius santykius.

45.       Dėl nurodytų argumentų pažymėtina, kad pagal ieškovės pateiktus duomenis atsakovė pradelsė apmokėti pakankamai dideles sumas. Be to, ieškovė atnaujino darbus ir 2015 m. sausio 13 d. išbetonavo paskutinį pastato aukštą. Byloje pateiktame statybos darbų žurnale esantys įrašai patvirtina ieškovės vykdytus darbus 2015 m. sausio mėn. (3 t., b. l. 100–101). Nepaisant to, atsakovė išsiuntė ieškovei 2015 m. sausio 15 d. pranešimą apie ketinimą nutraukti Rangos sutartį, o 2015 m. sausio 26 d. pranešimu informavo, kad ieškovei neatnaujinus darbų ir neįvykdžius kitų atsakovės reikalavimų, sutartis vienašališkai nutraukiama nuo 2015 m. vasario 2 d.

46.       Atsakovė, be kita ko, nurodė, kad ieškovė neįvykdė reikalavimo atnaujinti privalomojo rangovo civilinės atsakomybės draudimo polisą, kuris baigė galioti 2014 m. gruodžio 6 d., ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus (Rangos sutarties 15.3 punktas). Toks pažeidimas, vadovaujantis Rangos sutarties 12.8 punktu, yra pagrindas Užsakovei sustabdyti mokėjimus Rangovei ir už priimtus darbus. Ieškovė laikosi pozicijos, kad prievolės atlikti statybos darbus sustabdymas apima ir jos prievolės sudaryti (pratęsti) privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį sustabdymą. Dėl to ieškovė, jos teigimu, laikytina nepažeidusia Rangos sutarties sąlygų dėl draudimo sutarties sudarymo (CK 6.64 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad atsakovės delsimas atsiskaityti už atliktus darbus gali būti kliūtis Rangovei ne tik atlikti likusius statybos darbus, bet ir pratęsti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso galiojimą.

47.       Apeliaciniame skunde atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas neįvertino, jog Rangos sutartis nutraukta dėl esminio pažeidimo. Atsakovė Rangos sutarties nutraukimą grindė būtent šios sutarties 19.3 punktu, kuriame numatyti vienašališki jos nutraukimo atvejai. Kaip minėta, jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Nagrinėjamu atveju atsakovė be to, kad Rangovė neatliko statybos darbų per sutartą terminą, jokių kitų esminių Rangos sutarties pažeidimų neįrodinėjo. Kadangi su darbų atlikimo termino praleidimu yra susiję Rangos sutarties 19.3.2 ir 19.3.3 punktuose numatyti vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai, teismas šiuo atveju neturėjo nustatyti, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgdamas į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus.

48.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju abi Rangos sutarties šalys tinkamai nevykdė bendradarbiavimo pareigos, nesiėmė visų nuo jų priklausančių protingų priemonių pašalinti nurodytas kliūtis, kurios trukdė tinkamai įvykdyti sutartį (CK 6.691 straipsnio 1 dalis). Dėl to kolegija sprendžia, kad darbai pagal Rangos sutartį laiku nebuvo pabaigti tiek dėl Rangovės, tiek dėl Užsakovės kaltės. Tokiu atveju atsakovė neturėjo teisės vienašališkai nutraukti Rangos sutartį, todėl teismas iš esmės pagrįstai pripažino, kad atsakovė neteisėtai nutraukė šią sutartį.

Dėl bendro skolos už atliktus darbus dydžio

49.       Jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 straipsnis).

50.       Ieškovė teigia, kad atliko ir perdavė atsakovei darbų už 1 314 604,85 Lt (380 735,88 Eur). Pasak ieškovės, atsakovė priėmė atliktus darbus, tačiau iki galo už juos neatsiskaitė ir liko skolinga 113 791,92 Eur sumą.

51.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje atliktos Statybos darbų ekspertizės išvadomis, konstatavo, kad Rangovės atliktų statybos darbų kaina su PVM pagal Rangos sutartį yra 380 735,88 Eur. Teismo sprendime nurodyta, kad šią aplinkybę taip pat patvirtina atliktų darbų aktai už 2014 m. birželio–gruodžio mėn. ir 2015 m. kovo mėn., kuriuos atsakovė priėmė iš ieškovės ir pasirašė.

52.       Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su teismo nustatyta priimtų darbų suma. Atsakovės teigimu, ieškovė pagal Rangos sutartį atliko ir perdavė darbų už 363 766,13 Eur sumą, o 2015 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SE0000959, kurios suma 16 969,75 Eur, išrašyta nepagrįstai, nes ieškovė šių darbų neatliko ir neperdavė atsakovei, todėl jai nekyla pareiga už juos atsiskaityti. Atsakovės teigimu, 2015 m. kovo mėn. akte Nr. 2015/08 jos atstovo padaryta žyma „Gavau“ nereiškia, kad atsakovė šiuos darbus priėmė. 

53.       Teisėjų kolegija šiuos atsakovės argumentus atmeta. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju šalys susitarė, kad Rangovė pateikia Užsakovei atliktų darbų aktą už einamąjį mėnesį ne vėliau kaip iki 25 einamojo mėnesio dienos; Užsakovė privalo per 5 darbo dienas nuo akto gavimo dienos darbus patikrinti ir juos priimti, arba motyvuotai atsisakyti priimti atliktus darbus (Rangos sutarties 11.2.1 punktas).

54.       Byloje pateiktas atliktų darbų aktas Nr. 2015/08 už 2015 m. kovo mėn. (7 t., b. l. 96). Atsakovės atstovas pasirašė šį aktą 2015 m. kovo 31 d. su prierašu „Gavau“. Minėtame akte nėra jokios žymos apie atsisakymą priimti jame nurodytus darbus. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė motyvuotai atsisakė priimti minėtame akte nurodytus darbus (CPK 178 straipsnis). Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad byloje nėra jokių kitų įrodymų, kad 2015 m. kovo mėnesį ieškovė dirbo statybvietėje. Dėl šio argumento pažymėtina, kad nors minėtas aktas pateiktas 2015 m. kovo mėnesį, tačiau jame nurodytas 2015 m. sausio mėnesį atliktų darbų kiekis ir suma. Kaip minėta, byloje pateiktame statybos darbų žurnale esantys įrašai patvirtina, kad 2015 m. sausio mėn. ieškovė vykdė darbus (3 t., b. l. 100–101). Juolab kad atsakovė neneigia ieškovės nurodytos aplinkybės, jog 2015 m. sausio 13 d. buvo išbetonuotas paskutinis pastato aukštas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek teismo ekspertizės akte, tiek skundžiamame sprendime pagrįstai remiamasi atliktų darbų aktais, pagal kuriuos ieškovė perdavė atsakovei darbus iš viso už 380 735,88 Eur sumą (CPK 185 straipsnis).

55.       Atsakovė byloje įrodinėja, kad ieškovės atlikti darbai turi defektų. Teismo ekspertas nustatė, kad dalis ieškovės atliktų darbų iš tikrųjų turi defektų. Ekspertas taip pat nurodė, kad dalį atsakovės nurodytų defektų ieškovė pašalino, dalis atsakovės nurodytų defektų šalinimo darbų buvo nebūtini arba buvo nesusiję su defektų šalinimu, dalies defektų apskritai nebuvo, o dalis atsakovės nurodomų nuostolių nėra susiję su darbų defektų šalinimu. Ekspertizės akte padaryta išvada, kad ieškovės atliktų statybos darbų defektų šalinimo vertė, skaičiuojant 2014 m. spalio mėnesio rinkos kainomis, yra 26 364 Eur. Be to, į ieškovės atliktų statybos darbų defektų šalinimo darbus įeina ir g/b monolitinių konstrukcijų geometrijos nužymėjimo ir tyrimo išlaidos, kurios sudaro 3 630 Eur su PVM sumą. Kadangi ieškovė visų defektų nepašalino, o atsakovė pagal Rangos sutartį įsipareigojo apmokėti tik už tinkamai atliktus darbus (Rangos sutarties 12.1 punktas), teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės mokėtina suma už atliktus darbus turi būti sumažinama iš viso 29 994 Eur (26 364 Eur + 3 630 Eur) suma, taigi, atsakovės mokėtina suma yra 350 741,88 Eur (380 735,88 Eur - 29 994 Eur).

56.       Apeliaciniuose skunduose bylos šalys ginčija teismo ekspertizės akto išvadas dėl darbų defektų. Pagal CPK 218 straipsnį, eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu.

57.       Atsakovė nesutinka su teismo eksperto nustatyta defektų apimtimi ir teigia, kad defektų šalinimo išlaidos yra didesnės nei nustatė ekspertas bei atitinkamai pirmosios instancijos teismas. Tačiau iš ekspertizės akto matyti, kad teismo ekspertas, priešingai nei teigia atsakovė, 2015 m. kovo 26 d. defektų, trūkumų, nuostolių šalinimo darbų suvestinėje nurodytus defektus, susijusius su laiptinių tarpinių aikštelių nuokrypių atstatymo (390 kv.m) ir mūrinių sienų bei lubų papildomo 10 mm tinko sluoksnio uždėjimo (800 kv.m) darbais, pagal pateiktus dokumentus pripažino nepagrįstais. Teismo ekspertas įvertino jam pateiktą civilinės bylos medžiagą, kurioje buvo ir atsakovės nurodyti įrodymai, t. y. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su pridėtomis nuotraukomis iš statybvietės, UAB „Augvida“ kontrolinės nuotraukos. Atsakovės nurodytų defektų nustatymui būtinos specialios žinios, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad teismo ekspertas savo išvadas pagrindė tinkamai įvertinęs jam pateiktą bylos medžiagą, įskaitant ir atsakovės nurodytus įrodymus. Pažymėtina ir tai, kad šiuo pagrindu atsakovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme neprašė skirti pakartotinės teismo ekspertizės, pavedant ją daryti kitam ekspertui (CPK 219 straipsnio 2 dalis). Dėl to atmestinas atsakovės argumentas, kad darbų kaina turi būti papildomai sumažinta šių defektų šalinimo kaštais, kurie sudaro 16 087 Eur su PVM.

58.       Atsakovė teigia, kad teismo ekspertas nepasisakė dėl nebaigtų pagal Rangos sutartį darbų (t. y. karnizo parapeto įrengimo) pabrangimo, atliekant juos kito rangovo pagalba, bei šių darbų pakeitimo būtinumo. Dėl šio argumento pažymėtina, kad teismo ekspertizė byloje buvo paskirta siekiant nustatyti ieškovės atliktų statybos darbų apimtį, kainą, šių darbų defektus ir jų pašalinimo kainą. Iš byloje pateiktų atliktų darbų aktų matyti, kad ieškovė Rangos sutartyje nurodytų karnizo parapeto įrengimo darbų neatliko ir atsakovei neperdavė, taigi, ir apmokėti už juos nereikalauja. Ekspertizės akte teisingai nurodyta, kad šie darbai nėra defektų taisymas. Atsakovė įrodinėja nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl to, kad ieškovei neatlikus minėtų darbų, o kitiems rangovams objektyviai negalint įrengti betoninį karnizo parapetą per atsakovės nurodytą terminą, atsakovė buvo priversta keisti atitinkamus darbo projekto sprendinius ir dėl to šie darbai pabrango. Tačiau atsakovė byloje nereiškė priešieškinio dėl tokių nuostolių atlyginimo, todėl teismas pagrįstai nemažino iš atsakovės priteistiną skolą šių nuostolių dydžiu. Dėl tos pačios priežasties atmestinas ir kitas atsakovės argumentas, kad teismas atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl papildomos ekspertizės, taip užkirsdamas jai kelią pagrįsti visų patirtų nuostolių dydį. Atsakovės suformuluoti klausimai dėl karnizo parapeto įrengimo darbų kainos ir balkonų apšiltinimo projektinių sprendinių pagrįstumo nėra susiję su ieškovės atliktų darbų, už kuriuos reikalaujama apmokėti, defektais.

59.       Ieškovės apeliaciniuose skunduose ginčija teismo ekspertizės akto išvadų dalį, kuriose konstatuoti atliktų darbų defektai. Teisėjų kolegija nesutinka su argumentais, kad teismo ekspertizės akto išvados apie statybos darbų defektus yra nepatikimos, nes ekspertas neturėjo galimybės apžiūrėti ieškovės atliktų statybos darbų, kurie jau buvo uždengti apdailos medžiagomis. Kaip teisingai pažymėta atsakovės atsiliepime, pati ieškovė RUAB „Šebsta“ inicijavo teismo ekspertizės skyrimą, teismas jos prašymą patenkino. Teismo parinktai eksperto kandidatūrai nušalinimų nebuvo pareikšta, pakartotinės ar papildomos ekspertizės dėl to, kad ekspertui nebuvo perduoti visi reikalingi dokumentai (statybos darbų žurnalai), ieškovės skirti taip pat neprašė. Priešingai nei teigia ieškovės, iš teismo ekspertizės akto matyti, kad ekspertas, vertindamas atliktus geodezinius matavimus, atsižvelgė į galimas paklaidas. Ieškovės nenurodo konkrečiai, kokie bandiniai turėjo būti paimti ekspertizės atlikimo metu. Jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų teismo eksperto padarytas išvadas, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismo ekspertizės aktu, nustatydamas ieškovės atliktų statybos darbų defektų šalinimo kainą.

60.       Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškovių argumentu, kad teismas, sumažindamas už atliktus statybos darbus joms mokėtiną sumą, peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Nors atsakovė byloje nereiškė priešieškinio dėl statybos darbų kainos sumažinimo ar nuostolių priteisimo, tačiau priimdama ieškovės atliktus darbus pagal aktus už 2014 m. spalio–gruodžio mėn., nurodė pastabas dėl defektų, šiomis aplinkybėmis rėmėsi ir byloje atsikirsdama į ieškovės reikalavimus. Kaip minėta, šalys susitarė, kad apmokėjimas atliekamas tik už tinkamai atliktus darbus (Rangos sutarties 12.1 punktas). Šiuo atveju atsakovė nėra visiškai atsiskaičiusi už ieškovės atliktus darbus. Kadangi byloje nustatyta, jog dalis atsakovei perduotų darbų yra su defektais, kurių ieškovė neištaisė, teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė atitinkamai sumažinti darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

61.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad toks užsakovo pažeistų teisių gynimo būdo taikymas rangovo bankroto atveju nepažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-711-186/2018). Dėl to atmestinas ieškovių argumentas, kad atsakovės piniginės prievolės sumažinimas pažeidžia RUAB „Šebsta“ restruktūrizavimo planą ir kitų kreditorių teises.

62.       Ieškovės apeliaciniuose skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog atsakovė už atliktus darbus ieškovei RUAB „Šebsta“ iš viso yra sumokėjusi 316 438,37 Eur. Kaip teigia ieškovės, o ir pati atsakovė 2018 m. lapkričio 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose pripažino, kad faktiškai pervedė tik 267 509,53 Eur (12 t., b. l. 72). Ieškovė RUAB „Šebsta“ kartu su 2018 m. lapkričio 22 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė patikslintą skolos ir delspinigių skaičiuoklę, kurioje po grafa „Atsakovo mokėjimai“ nurodyta bendra suma – 316 438,37 Eur. Tačiau į šią sumą, kaip matyti iš toje grafoje nurodytų duomenų, buvo įskaičiuota ir 45 000 Eur suma, kaip ieškovės UAB „Šebsta“ gauta po atitinkamos reikalavimo dalies perleidimo UAB „Autokausta“. Be to, atsakovė minėtuose paaiškinimuose nurodė, kad iš ieškovei mokėtinos sumos turi būti išskaityta 3 928,84 Eur suma pagal atsakovės išrašytas sąskaitas ieškovei už statybvietės išlaidas ir kitas paslaugas (kontroliniai matavimai ir pan.) (1 t., b. l. 12–23). Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovės pateiktoje skaičiuoklėje šios sąskaitos neteisingai nurodytos kaip atsakovės mokėjimai, tačiau tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė turi padengti minėtas atsakovės išlaidas. Iš 316 438,37 Eur atėmus 45 000 Eur ir 3 928,84 Eur sumas, gaunama 267 509,53 Eur suma, t. y. būtent ta, kurią bylos šalys pripažįsta kaip atsakovės sumokėtą ieškovei už atliktus darbus pagal Rangos sutartį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovės už atliktus darbus sumokėta bendra suma yra klaidinga. Dėl to teismas neteisingai apskaičiavo bendrą iš atsakovės priteistiną skolos dydį – iš 350 741,88 Eur (atsakovės mokėtina suma už atliktus darbus) turi būti atimama ne 316 438,37 Eur, o 267 509,53 Eur (atsakovės sumokėta suma už atliktus darbus), todėl atsakovės skola yra 83 232,35 Eur, o ne 34 303,51 Eur, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas.

63.       Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė sumažinti jos įsiskolinimą už atliktus darbus 30 063,32 Eur suma, kurią Užsakovė turi teisę sulaikyti Rangos sutarties 12.4 punkto pagrindu.

64.       Rangos sutarties 12.2 punkte nustatyta, kad apmokant už atliktus darbus, Užsakovė iš kiekvieno mokėjimo Rangovei pagal šią sutartį sulaiko 10 procentų (įskaitant PVM) dydžio mokėjimo dalį, siekiant užtikrinti Rangovės įsipareigojimų pagal šią sutartį tinkamą vykdymą. Pagal Rangos sutarties 12.4 punktą, sulaikyta suma Rangovei turi būti išmokėta per 30 kalendorinių dienų po Rangovės draudimo bendrovės laidavimo rašto garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui pateikimo dienos. Jei sutartis nutraukiama dėl Rangovės kaltės arba Rangovės iniciatyva iki banko garantijos pateikimo ir jei Rangovė nepateikia banko garantijos, sulaikyta suma Rangovei išmokama tik po 5 metų nuo Galutinio darbų baigimo akto pasirašymo.

65.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Galutinis darbų baigimo aktas su ieškove nebuvo pasirašytas dėl to, kad darbus užbaigė kitas rangovas, nes atsakovė vienašališkai nutraukė Rangos sutartį. Galutiniame darbų užbaigimo akte yra fiksuojama galutinė darbų kaina, nuo kurios priklauso, kokiai konkrečiai sumai turės būti pateiktas garantinio laikotarpio Rangovės įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo dokumentas (Rangos sutarties 15.4 punktas). Nesant galutinio darbų užbaigimo akto, lieka neaiški garantinio laikotarpio Rangovės įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo dokumento suma. Kai nėra žinoma minėta suma, garantinio laikotarpio Rangovės įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo dokumento, kuris atitiktų Rangos sutarties sąlygas, pateikimas nėra galimas. Teisėjų kolegija pritaria šiems argumentams. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neteisėtai vienašališkai nutraukė Rangos sutartį, Galutinio darbų baigimo akto pasirašymas su ieškove ir dėl to Rangovės banko garantijos pateikimas negalimas iš dalies dėl pačios atsakovės kaltės. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo sumažinti atsakovės bendrą įsiskolinimą už atliktus darbus jos sulaikyta suma. 

66.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 125 punkto, į priteisiamą bendrą skolą neįskaičiavo atsakovės sulaikytos 30 063,32 Eur sumos, todėl ieškovėms paskirstė ir priteisė tiek nustatyto dydžio skolą (34 303,51 Eur), tiek ir atsakovės sulaikytą sumą (30 063,32 Eur). Tačiau pagal Rangovės išrašytas Užsakovei PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus, kurios nurodytos ieškovės pateiktoje skolos skaičiuoklėje, bendra mokėtina suma 380 735,88 Eur apima atsakovės sulaikytą 30 063,32 Eur sumą. Taigi, bendra priteistina skola, kuri, kaip minėta, yra 83 232,35 Eur (380 735,88 Eur bendra mokėtina sąskaitų suma - 29 994 Eur už defektus - 267 509,53 Eur sumokėta suma), taip pat apima atsakovės sulaikytą sumą, todėl priteisti dar 30 063,32 Eur nėra pagrindo.

Dėl skolos paskirstymo bendraieškėms

67.       Kadangi teismas neteisingai nustatė bendrą priteistiną skolos sumą, kurią paskirstė bendraieškėms, ši skundžiamo sprendimo dalis keistina.

68.       Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pradinę ieškovę RUAB „Šebsta“ dėl dalies reikalavimų pakeitė jos teisių perėmėjomis UAB „Autokausta“ ir UAB „Ulma Construccion Baltic“. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Autokausta“ iš UAB „Šebsta“ 2015 m. vasario 17 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu perėmė 45 000 Eur dydžio reikalavimą, o po ieškinio pareiškimo iš RUAB „Šebsta“ 2016 m. birželio 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu perėmė 13 578,57 Eur dydžio reikalavimą. UAB „Ulma Construccion Baltic“ iš RUAB „Šebsta“ 2017 m. kovo 17 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu įgijo 20 000 Eur dydžio reikalavimą. Abi bendraieškės perėmė reikalavimų dalį už Rangos sutarties pagrindu atliktus darbus pagal 2014 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija SE Nr. 0000933 ir 2014 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija SE Nr. 00009404.

69.       Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad ieškovių reikalaujamų priteisti skolų už atliktus darbus pagal Rangos sutartį bendra 113 791,92 Eur suma dėl neištaisytų defektų turi būti mažinama iki 83 232,35 Eur, darytina išvada, kad kiekvienai iš ieškovių priteistina skolos dalis turi būti mažinama proporcingai, atsižvelgiant į kiekvienos iš jų įgytą reikalavimo dydį, t. y. RUAB „Šebsta“ priteistina 25 756,57 Eur skolos, UAB „Autokausta“ – 42 844,71 Eur, UAB „Ulma Construccion Baltic“ – 14 628,86 Eur.

70.       Teisėjų kolegijos vertinimu, toks priteistinų skolos dalių paskirstymas šiuo atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). UAB „Autokausta“ ir UAB „Ulma Construccion Baltic“ perėmė reikalavimo teises į skolos dalis už atliktus darbus pagal 2014 m. lapkričio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitas faktūras. Kaip matyti iš atliktų darbų aktų už 2014 m. lapkričio ir gruodžio mėn., tais mėnesiais buvo atliekami iš esmės visi Rangos sutartyje numatyti statybos darbai, kurių defektus nustatė teismo ekspertas. Be to, nustatyta defektų pašalinimo darbų verte mažinama bendra Rangos sutarties kaina, neišskiriant konkretų mėnesį atliktų darbų ir jų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų.

71.       Pažymėtina, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad Rangovės pareikštas reikalavimas dėl skolos yra mažinamas nurodyta apimtimi, naujosios kreditorės UAB „Autokausta“ ir UAB „Ulma Construccion Baltic“ negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinė kreditorė RUAB „Šebsta“.

Dėl delspinigių

72.       Ieškovės taip pat prašė priteisti iš atsakovės delspinigius pagal Rangos sutartį: RUAB „Šebsta“ – 1 339,08 Eur; UAB „Autokausta“ – 4 314,32 Eur; UAB „Ulma Construccion Baltic“ – 389,31 Eur. Apeliaciniuose skunduose ieškovės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė šiuos reikalavimus.

73.       Pagal Rangos sutarties 16.5 punktą, jeigu Užsakovė vėluoja atsiskaityti su Rangove sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, Užsakovė įsipareigoja mokėti Rangovei 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.

74.       Teismui konstatavus, kad atsakovė Rangos sutartyje nustatytais terminais už atliktus statybos darbus neatsiskaitė, yra pagrindas priteisti iš atsakovės sutartyje nustatyto dydžio delspinigius.

75.       Pradinė ieškovė RUAB „Šebsta“ nurodė, kad atsakovės atlikti daliniai mokėjimai buvo paskirstyti CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka (mokėjimai pirmiausia skirti netesyboms mokėti ir po to pagrindinei skolai dengti) ir CK 6.55 straipsnyje nustatyta tvarka (mokėjimai pirmiausia skirti seniausioms prievolėms dengti). Tai patvirtina ieškovės pateikta patikslinta skolos ir delspinigių skaičiuoklė, iš kurios matyti, kad atsakovei atlikus mokėjimus, vėliau delspinigiai buvo skaičiuojami tik nuo likusios skolos sumos. Taip pat matyti, kad tiek RUAB „Šebsta“ tenkanti 1 339,08 Eur delspinigių suma, tiek UAB „Autokausta“ po 45 000 Eur reikalavimo teisės perleidimo tenkanti 1 912,50 Eur delspinigių suma apskaičiuota už trumpesnį nei 6 mėnesių laikotarpį iki ieškinio pareiškimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šiems reikalavimams yra praleistas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, kurį prašė taikyti atsakovė. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė atsakovės skola mažintina iki 83 232,35 Eur, proporcingai mažintinos ir ieškovės skaičiuoklėje nurodytos delspinigių sumos – RUAB „Šebsta“ iki 979,46 Eur, UAB „Autokausta“ iki 1 398,88 Eur.

76.       Kadangi RUAB „Šebsta“ po ieškinio pareiškimo perleido UAB „Autokausta“ 13 578,57 Eur skolos dalies reikalavimo teisę, UAB „Ulma Construccion Baltic“ 20 000 Eur skolos dalies reikalavimo teisę kartu su teise reikalauti susidariusius delspinigius, darytina išvada, kad šioms bendraieškėms proporcingai nuo perleistos reikalavimo dalies tenka atitinkamai 116,87 Eur ir 172,14 Eur delspinigių. Pažymėtina, kad delspinigiai skaičiuotini iki pradinio ieškinio, kuriuo buvo pareikštas pagrindinis reikalavimas dėl skolos priteisimo, momento, todėl RUAB „Šebsta“ reikalaujama delspinigių suma mažintina bendraieškėms tenkančiomis delspinigių dalimis, t. y. iki 690,45 Eur (979,46 Eur - 116,87 Eur - 172,14 Eur). Priešingu atveju, kaip teisingai nurodo atsakovė, delspinigiai už tą pačią reikalavimo dalį būtų dubliuojami.

77.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, ši skundžiamo sprendimo dalis taip pat keistina, iš atsakovės priteisiant ieškovėms tokias delspinigių sumas: RUAB „Šebsta“ – 690,45 Eur; UAB „Autokausta“ – 1 515,75 Eur (1 398,88 Eur + 116,87 Eur); UAB „Ulma Construccion Baltic“ – 172,14 Eur.

Dėl atsakovės nuostolių įskaitymo teisėtumo

78.       Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu atsakovės atliktą įskaitymą, apie kurį pranešta 2015 m. balandžio 2 d. pretenzijoje Nr. 132. Šiame atsakovės rašte nurodyta, kad Rangovė savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarė Užsakovei nuostolių už 150 788,87 Eur su PVM, todėl Užsakovė, vadovaudamasi Rangos sutarties 12.6 punkto nuostatomis, sulaiko visas Rangovei mokėtinas sumas patirtiems nuostoliams padengti ir reikalauja, kad Rangovė atlygintų Užsakovės patirtus nuostolius (14 t., b. l. 111–112). Prie pretenzijos atsakovė pridėjo Defektų šalinimo suvestinę (1 t., b. l. 109), buhalterinę pažymą ir 2015 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 658 (1 t., b. l. 160–161).

79.       Rangos sutarties 12.6 punkte nustatyta Užsakovės teisė išskaičiuoti iš Rangovei vykdomų mokėjimų jai priklausančias sumas, susijusias su Rangovės sutarties sąlygų pažeidimu. Taip pat nustatyta, kad visos pagal Rangos sutartį ar sutarties dokumentus Užsakovei Rangovės priklausančios mokėti netesybos ar nuostolių atlyginimo sumos gali būti dengiamos Užsakovės pagal Rangos sutartį Rangovei mokamų ar priklausančių mokėti mokėjimų sąskaita, tai yra, Užsakovei vienašališkai įskaitant vienarūšį priešpriešinį reikalavimą atitinkamai sumai, iš anksto raštu apie tai informuojant Rangovę.

80.       Minėtos Rangos sutarties sąlygos iš esmės atitinka įstatymo nuostatas, reglamentuojančias įskaitymą, kuris yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Pagal CK 6.131 straipsnio 1 dalį, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai.

81.       Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas minėtas įstatymo nuostatas, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad įskaitymui atlikti būtinos šios sąlygos: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdytini; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-579-687/2015).

82.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dalis įskaitymui atlikti būtinų sąlygų egzistuoja. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nesutiko su atsakovės nurodytais nuostoliais, ginčijo jų pagrįstumą, teismas nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atlikto įskaitymo metu atsakovė turėjo galiojantį ir vykdytiną reikalavimą ieškovės atžvilgiu. Todėl teismas sprendė, kad nėra vienos iš būtinų sąlygų įskaitymui atlikti. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė tinkamai neinformavo ieškovės apie ketinamą atlikti vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, todėl pažeidė CK 6.131 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

83.       Atsakovė apeliaciniame skunde, nesutikdama su minėtomis teismo išvadomis, teigia, kad ieškovė į savo buhalterinę apskaitą 2015 m. kovo 25 d. sąskaitos faktūros SUR Nr. 658 neįtraukė, tačiau jos ir negrąžino atsakovei, o atsakovė šią sąskaitą buvo įtraukusi į savo buhalterinę apskaitą. Taip pat teigia, kad ieškovei buvo žinoma apie faktiškai padarytą įskaitymą dar iki kreipiantis į teismą. Be to, teismas pripažino, kad dalis darbų atlikta nekokybiškai, o tai reiškia, kad atsakovės reikalavimai buvo galiojantys ir vykdytini.

84.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti atsakovės argumentai nepagrindžia, kad vienašališkai atlikdama įskaitymą atsakovė turėjo galiojantį ir vykdytiną reikalavimą ieškovei. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad Rangovė nesutiko su Užsakovės reikalavimu atlyginti nuostolius. Rangovės 2015 m. balandžio 1 d. pranešime nurodyta, kad Užsakovės „Defektų, trūkumų, nuostolių šalinimo darbų suvestinė“ el. paštu gauta 2015 m. kovo 30 d.; kad Užsakovė nepateikė defektinių aktų, išpildomųjų nuotraukų; kad buvo atlikta pastabų peržiūra visame objekte ir konstatuota, jog Užsakovės pretenzijos nepagrįstos (1 t., b. l. 110). Gavusi atsakovės 2015 m. balandžio 2 d. pretenziją, kurioje pranešama apie atliktą įskaitymą, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame ginčija šį įskaitymą. Pažymėtina, kad atsakovės 2015 m. kovo 25 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 658 išrašyta už neatliktų darbų pagal Rangos sutartį užbaigimą ir defektų, trūkumų šalinimą. Atsakovė neteisėtai vienašališkai nutraukė Rangos sutartį ir likusius statybos darbus, už kuriuos ieškovėms nebuvo sumokėta ir jos nereikalauja apmokėti, pavedė atlikti kitam rangovui. Tokiu atveju nėra pagrindo pripažinti atsakovės reikalavimą atlyginti išlaidas už kito rangovo atliktus darbus kaip nuostolius galiojančiu ir vykdytinu. Ieškovės atliktų darbų defektus patvirtino teismo ekspertas, įvertinęs, be kita ko, ir minėtąją atsakovės suvestinę, kuria remiantis atliktas nuostolių įskaitymas. Tuo pagrindu, kaip minėta, mažintina ieškovėms priteistina skola už atliktus darbus pagal Rangos sutartį. Atsakovei pareiškus atsikirtimus į ieškinį ir pasirinkus tokį pažeistų teisių gynimo būdą, neteisinga tuos pačius nuostolius dar kartą įskaityti į ieškovėms priteistiną skolą. Toks įskaitymas negali būti laikomas atliktu teisėtai, todėl teismas pagrįstai atsakovės atliktą įskaitymą pripažino negaliojančiu.

85.       Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmesti jos argumentai dėl delspinigių už atsilikimą nuo tarpinio darbų grafiko įskaitymo į ieškovių reikalaujamą priteisti skolos sumą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė apie tokį įskaitymą pranešė ieškovėms raštu, kaip reikalaujama pagal Rangos sutarties 12.6 punktą. Vien PVM sąskaitų faktūrų apmokėti delspinigius išrašymas nepatvirtina prievolės šalies valios atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Juolab kad byloje nėra duomenų apie vienos iš sąskaitų įteikimą ieškovei. Atsakovei neįrodžius savo valios išreiškimo įskaityti delspinigius pagal ieškovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir pranešimo apie tokio įskaitymo atlikimą ieškovei, darytina išvada, kad šis įskaitymas neatitinka CK 6.131 straipsnio reikalavimų, taigi, negali būti pripažintas teisėtai atliktu.

Dėl Rangovės nuostolių atlyginimo

86.       Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės 6 356,13 Eur nuostolių atlyginimą ieškovei RUAB „Šebsta“. Teismas nustatė, kad Rangovė 2014 m. liepos 29 d. raštu informavo Užsakovę apie statybos darbų sustabdymą. Statybos darbai atnaujinti 2014 m. rugpjūčio 27 d., po to, kai 2014 m. rugpjūčio 22 d. buvo pasirašytas Papildomas susitarimas. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad statybos darbų sustabdymą lėmė nepagrįstas atsakovės vengimas priimti darbus (CK 6.207 straipsnio 2 dalis). Pagal Rangos sutarties 11.2.1 punktą atsakovė turėjo priimti darbus per 5 dienas, bet per 2014 m. birželio mėnesį atlikti darbai buvo priimti tik 2014 m. liepos 17 d., o per 2014 m. liepos mėnesį darbai priimti tik 2014 m. rugpjūčio 9 d.; šių darbų vertė didelė (400 626,89 Lt); atsakovė nepateikė pakankamo savo prievolių įvykdymo užtikrinimo. Teismo vertinimu, atsakovė elgėsi nesąžiningai, todėl ji yra atsakinga dėl ieškovei kilusių nuostolių (CK 6.208 straipsnio 4 dalis). Ieškovės patirtus nuostolius už klojinių nuomą darbų sustabdymo laikotarpiu patvirtina UAB „Ulma Construccion Baltic“ PVM sąskaita faktūra Nr. ULMA00000992.

87.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pagrįstai nepriiminėjo darbų, nes ieškovė nesilaikė Rangos sutarties 11.2 punkte nustatytos darbų perdavimo tvarkos ir avansu aktavo darbus, kurių net nebuvo atlikusi darbų perdavimo metu, nuolat pažeidinėjo Rangos sutarties 6 skyriuje įtvirtintas nuostatas dėl reikalavimo darbų atlikimui. Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Atsakovė neįrodė, kad statybos darbus, nurodytus atliktų darbų aktuose už 2014 m. birželio ir liepos mėn., priėmė tik tuomet, kai šie darbai buvo užbaigti. Byloje pateikto statybos darbų žurnalo įrašai patvirtina, kad atsakovės atstovo pastabos dėl minėtu laikotarpiu atliktų darbų trūkumų buvo ištaisomos iki atitinkamo mėnesio, už kurį darbai buvo perduodami, pabaigos (3 t., b. l. 118–124). Pačiuose atliktų darbų aktuose už 2014 m. birželio ir liepos mėn. jokių atsakovės atstovo pastabų dėl darbų defektų nėra nurodyta. Įvertinus byloje pateiktą šalių susirašinėjimą, darytina išvada, kad atsakovė nepagrindė, kodėl tiek ilgai buvo delsiama priimti atliktus darbus. Rangos sutarties 6 skyriuje nustatytų tam tikrų reikalavimų darbų atlikimui netinkamas vykdymas, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindas atsisakyti priimti tinkamai atliktus darbus. Juolab kad iš šalių susirašinėjimo matyti, jog Rangovė argumentuotai atsakė, kodėl nesutinka su Užsakovės pretenzijomis dėl minėtų reikalavimų nesilaikymo. Todėl darytina išvada, kad aptariamu laikotarpiu pati atsakovė pažeidinėjo Rangos sutarties 11.2 punkte nustatytą darbų perdavimo ir priėmimo tvarką.

88.       Tai, kad iki atsakovės vienašališko Rangos sutarties nutraukimo ieškovė jokių pretenzijų dėl patirtų nuostolių atsakovei nereiškė, nepaneigia šių reikalavimų pagrįstumo. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad UAB „Šebsta“ ginčo laikotarpiu nuomojosi klojinius iš UAB „Ulma Construccion Baltic“ ir kitiems savo vykdomiems objektams, todėl ieškovė neįrodė, kad 2014 m. rugpjūčio 29 d. sąskaitoje Nr. ULMA00000992 nurodyti klojiniai buvo panaudoti būtent atsakovės statybos objekte. Tokių aplinkybių atsakovė pirmosios instancijos teisme nenurodė, todėl jomis negali būti grindžiamas apeliacinis skundas (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Be to, pati atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad 2014 m. rugpjūčio mėn., kai buvo sustabdyti darbai, objekte nebuvo sumontuoti klojiniai (CPK 178 straipsnis).

89.       Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės 6 356,13 Eur nuostolių atlyginimą ieškovei RUAB „Šebsta“. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti šią sprendimo dalį, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

90.       Teismo sprendimu iš atsakovės taip pat priteistos 8,3 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už ieškovėms priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šias palūkanas buvo prašoma priteisti vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis.

91.       Atsakovė apeliaciniame skunde neginčija priteistų procesinių palūkanų dydžio, tačiau teigia, kad ieškovė vilkino bylos nagrinėjimą, todėl procesinės palūkanos iš atsakovės neturėtų būti priteisiamos. Šis argumentas atmestinas, kadangi konkrečių ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejų nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

92.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepaskirstė šalims bylinėjimosi išlaidų, kaip reikalaujama pagal CPK 93, 98 straipsnius, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas skundžiamą sprendimą, atitinkamai paskirsto šalims bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

93.       Ieškinį tenkinant iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

94.       Ieškovės RUAB „Šebsta“ reikalavimų suma yra 42 908,56 Eur, iš jų tenkinama 32 803,15 Eur dalis, t. y. 76,45 proc. (atmetama 23,55 proc.). Pagal byloje pateiktus dokumentus, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, RUAB „Šebsta“ patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 792 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas. Iš atsakovės priteistina 2 134,48 Eur.

95.       Ieškovės UAB „Autokausta“ reikalavimų suma yra 62 889,89 Eur, iš jų tenkinama 44 360,46 Eur dalis, t. y. 70,54 proc. (atmetama 29,46 proc.). UAB „Autokausta“ bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 189 Eur žyminis mokestis, 150 Eur už eksperto atvykimą į teismo posėdį, 1 868,24 Eur už advokato teisines paslaugas, iš viso – 3 207,24 Eur. Iš atsakovės priteistina 2 262,39 Eur.

96.       Ieškovės UAB „Ulma Construccion Baltic“ reikalavimų suma yra 20 389,31 Eur, iš jų tenkinama 14 801 Eur dalis, t. y. 72,59 proc. (atmetama 27,41 proc.). UAB „Ulma Construccion Baltic“ bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 886,69 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas. Iš atsakovės priteistina 2 095,45 Eur.

97.       Atsakovės UAB „Saulės sonata“ bylinėjimosi išlaidas sudaro 3 448,50 Eur už ekspertizę, 3 850 Eur už advokatės suteiktas teisines paslaugas, iš viso 7 298,50 Eur. Iš ieškovės RUAB „Šebsta“ priteistina 1 718,80 Eur, iš UAB „Autokausta“ – 2 150,14 Eur, iš UAB „Ulma Construccion Baltic“ – 2 000,52 Eur.

98.       Atlikus šalims vienai iš kitos priteistinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, tarpusavio įskaitymą, iš atsakovės priteistina ieškovėms: RUAB „Šebsta“ – 415,68 Eur, UAB „Autokausta“ – 112,25 Eur, UAB „Ulma Construccion Baltic“ – 94,93 Eur.

99.       Apeliacinės instancijos teisme šalys patyrė tokias išlaidas: ieškovė RUAB „Šebsta“ – 1 634,49 Eur, ieškovė UAB „Autokausta“ – 366 Eur, ieškovė UAB „Ulma Construccion Baltic“ – 3 079 Eur, atsakovė UAB „Saulės sonata“ – 1 590 Eur.

100.       Iš dalies tenkinant ieškovių RUAB „Šebsta“ ir UAB „Ulma Construccion Baltic“ apeliacinius skundus (atitinkamai tenkinant 46,27 proc. ir 72,59 proc. skundų reikalavimų), iš atsakovės priteistina 756,28 Eur ieškovei RUAB „Šebsta“ ir 2 235,07 Eur ieškovei UAB „Ulma Construccion Baltic“. Ieškovės UAB „Autokausta“ ir atsakovės UAB „Saulės sonata“ apeliaciniai skundai atmetami, todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkinti ieškovių reikalavimai dėl skolos ir delspinigių priteisimo, pakeisti ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Šebsta“ (juridinio asmens kodas 259968070) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės sonata“ (juridinio asmens kodas 252059030) 25 756,57 Eur skolos, 690,45 Eur delspinigių, 6 356,13 Eur nuostolių atlyginimo, 8,3 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, t. y. 32 803,15 Eur (trisdešimt du tūkstančiai aštuoni šimtai trys eurai 15 ct), nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015 m. gegužės 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 415,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“ (juridinio asmens kodas 135007799) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės sonata“ (juridinio asmens kodas 252059030) 42 844,71 Eur skolos, 1 515,75 Eur delspinigių, 8,3 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, t. y. 44 360,46 Eur (keturiasdešimt keturi tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt eurų 46 ct), nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015 m. gegužės 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 112,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ulma Construccion Baltic“ (juridinio asmens kodas 302770757) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės sonata“ (juridinio asmens kodas 252059030) 14 628,86 Eur skolos, 172,14 Eur delspinigių, 8,3 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, t. y. 14 801 Eur (keturiolika tūkstančių aštuoni šimtai vienas euras), nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015 m. gegužės 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 94,93 Eur bylinėjimosi išlaidų.“

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Šebsta“ (juridinio asmens kodas 259968070) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės sonata“ (juridinio asmens kodas 252059030) 756,28 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ulma Construccion Baltic“ (juridinio asmens kodas 302770757) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės sonata“ (juridinio asmens kodas 252059030) 2 235,07 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai                                                                        Marius Bajoras

                                                                Aldona Tilindienė

                                                                Vigintas Višinskis