|
Pranešėja Audronė Kartanienė
Teisėja Aldona Tumelionytė
|
Baudžiamoji byla Nr. 1A-379-303/2013
Teisminio proceso Nr. 1-03-1-01505-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.2.
(S)
|

VILNIAUS
APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013
m. gegužės 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės
Kartanienės,
teisėjų Artūro Šumsko, Daivos Kazlauskienės,
sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,
dalyvaujant prokurorei Danutei
Kisinienei,
gynėjui advokatui Simui Algirdui
Jankauskui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo
J. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės
teismo 2013 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo J. Ž. pripažintas
kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo
kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, ir
nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
J. Ž. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo
narkotine medžiaga, turėdamas tikslą ją platinti, t.y. 2012-04-12 užrašydamas
ant voko: “(duomenys neskelbtini)“, „“(duomenys neskelbtini)“
ir į jį įdėdamas atviruką, kurio vidinėje pusėje užrašė tekstą bei lipdukais
pritvirtino narkotinę medžiagą – heroiną, kurio bendroji masė milteliuose yra
0,0465 g, siuntė narkotines medžiagas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę G. B., tačiau nusikalstamos veikos J. Ž. nepabaigė
dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių: G. B. narkotinės
medžiagos negavo, nes Laisvės atėmimo vietos ligoninės darbuotojai patikros
metu ją rado ir paėmė.
Apeliaciniu skundu
nuteistasis J. Ž. prašo sušvelninti jam skundžiamu
nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nurodo, jog nors nusikaltimas, dėl kurio jis
pripažintas kaltu, ir priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau jis
padarytas pasikėsinimo stadijoje, narkotinių medžiagų kiekis labai mažas. Savo
kaltę pripažįsta, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Pažymi, kad
ieškinys byloje nepareikštas, nukentėjusiųjų nėra, jokia žala nepadaryta ir
niekas jam pretenzijų neturi. Ir nors praeityje jis buvo daug kartų teistas, tačiau
visas bausmes yra atlikęs. Tuo tarpu už skundžiamu nuosprendžiu jam
inkriminuotą nusikaltimą buvo teisiamas pirmą kartą, todėl nežinojo, kad jo
veiksmai gali būti vertinami kaip narkotinių medžiagų platinimas. Mano, kad jam
paskirta bausmė yra per griežta.
Teismo
posėdyje nuteistojo J. Ž. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį
skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis
skundas, jo ribose, atmestinas.
Pirmosios
instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. Ž. bausmę
bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė,
atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą
ir rūšį, kaltininko asmenybę, kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės
aplinkybes.
Skundžiamu
teismo nuosprendžiu J. Ž. yra nuteistas už nusikalstamą veiką,
susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Ši nusikalstama
veika pagal įstatymą priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11
straipsnio 5 dalis). Be to, kaip rodo bylos duomenys, apelianto padaryta veika
nebuvo atsitiktinė - pastarasis praeityje 13 kartų teistas, teistumas
neišnykęs, būdamas darbingas, ilgą laiką niekur nedirba, darbo biržoje, kaip
ieškantis darbo, neregistruotas (1 t. b. l. 150, 2 t. b. l. 87).
J. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių
nenustatyta. Ir pagrįstai.
Nors apelianto
teigimu, jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau tai nebuvo
pagrindas pirmosios instancijos teismui pripažinti kaip aplinkybę, lengvinančią
J. Ž. atsakomybę. Teismų praktikoje kaltininko
prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus
gailėjimasis pripažįstamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tuomet,
kai asmuo tai daro savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, kaip kad
nagrinėjamu atveju. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, J. Ž. dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę neigė.
Todėl vėliau, t. y. bylą nagrinėjant teisme, ikiteisminio tyrimo institucijų
surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų nulemtas nuteistojo prisipažinimas,
pagrįstai nebuvo pripažintas, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, juolab,
kad iš bylos duomenų nematyti, jog nuteistasis neigiamai vertintų savo poelgį
ar išgyventų dėl padarytų veiksmų.
Kolegijos vertinimu,
pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aukščiau aptartas
aplinkybes, daromų nusikalstamų veikų kartotinį pobūdį, tai, kad byloje nėra J. Ž. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių,
pastarajam, kaip recidyvistui, pagrįstai paskyrė sankcijoje už jo padarytą
nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, kadangi kitos rūšies bausmių J. Ž. kriminaliniams polinkiams pakeisti nepakanka (BK 56 straipsnio
1 dalis). Nuteistajam paskirtą straipsnio sankcijos ribose numatytą laisvės
atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu artima minimaliai, vertinti kaip aiškiai per
griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nenurodžius jokių pagrįstų
ir teismo neįvertintų argumentų, nėra pagrindo. J. Ž. paskirta
bausmė adekvati padarytai veikai bei jo asmenybei, ir gali pasiekti BK 41
straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus.
Dėl aukščiau pasakyto tenkinti
nuteistojo J. Ž. apeliacinį skundą nėra jokio teisinio
pagrindo.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326
straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r ė:
nuteistojo J. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkė
Audronė Kartanienė
Teisėjai
A. Š.
Daiva Kazlauskienė
Nuorašas tikras :
Kolegijos
pirmininkė
Audronė Kartanienė