Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-2248-271/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01648-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 7.11

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui O. L.,  viešame teismo posėdyje išnagrinėjo

O. L., a/k (duomenys neskelbtini),

bylą, iškeltą  pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :

O. L. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ , į.k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), vadovu, žinodamas, kad Bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, 2018-11-26 - 2019-01-29 laikotarpiu neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes Bendrovė turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2018-11-26 - 2019-01-29 vykdė atsiskaitymus su kitais (žemesnės eilės) kreditoriais, taip pažeisdama kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) teises  Tuo jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje O. L. paaiškino, kad  UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima žurnalų leidyba. Leidžia žurnalus „(duomenys neskelbtini)“ ir kt. Tai sudėtingas verslas. Atsiskaitymai VMI nurodytu laikotarpiu buvo vykdomi su spaustuvėmis, žurnalų platintoju (AB Lietuvos paštas). Prašo atsižvelgti, jo Bendrovė pirmoji kreipėsi pagalbos į VMI, prašydama mokestinės nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo, iš anksto žinodama ir prognozuodama savo pajamų srautus. Metų pabaigoje Bendrovė turi daugiau leidinių, daugiau reklamos. Baigiantis metams spausdinami metiniai leidiniai, kurie leidžiami tik kartą metuose. Todėl yra itin daug išlaidų žurnalų gamybai, spaustuvėms. Spaustuvės reikalauja apmokėjimo avansu, kitaip atsisako spausdinti žurnalus. Pajamos ir išlaidos suplanuojamos būtent metų pabaigoje. Kai parduodama reklama, klientams išrašomos sąskaitos - faktūros, atsiranda prievolė Bendrovei sumokėti PVM, tačiau realios pajamos iš reklamos atkeliauja tik po 2-3 mėnesių. O pajamos iš žurnalų pardavimų taip pat dar nebūna surinktos, nes jie vis dar prekyboje. Turėdami tokią patirtį ir žinodami apie senų ir naujų metų sandūroje gresiančią finansinę duobę, iš anksto kreipėsi į VMI prašydama išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimus.  VMI nei bandė išieškoti nepriemoką, nei blokuoti Bendrovės, kaip skolininko, sąskaitų, nors turėjo tokią galimybę. Todėl Bendrovė darė prielaidą, jog jų prašymas yra svarstomas ir, laukdami atsakymo, nevykdė prievolės pirmiausiai mokėti nepriemoką. Tuo pačiu metu buvo vykdoma įprasta veikla, kad įmonė nebankrutuotų, būtų išsaugotos darbo vietos. Šiai dienai nepriemoka padengta. Bendrovė veikia sklandžiai, krizė praėjo, ji nėra skolinga nei VMI, nei SODRA‘i. CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas yra, tačiau jis formalus. Anksčiau niekad nebuvo baustas už tokio pobūdžio nusižengimus.

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, teismas konstatuoja, kad O. L. kaltė padarius Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą įrodyta byloje surinktais duomenimis.

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2019-03-27 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui sudarė 12 229,00 Eur, iš jų: 10 Eur mokestis už aplinkos teršimą, 396 Eur pelno mokestis, 4715 Eur gyventojų pajamų mokestis, 7108 Eur pridėtinės vertės mokestis.

VMI prie FM išanalizavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą (lėšų judėjimą bankų sąskaitoje) laikotarpiu nuo 2018-11-26 iki 2019-01-29 nustatė, kad Bendrovės vadovas O. L. atsiskaitymo prioritetą teikė ne VMI prie FM, o kitiems Bendrovės kreditoriams, taip pažeisdamas 6.9301 straipsnyje numatytą atsiskaitymo tvarką:

-       laikotarpiu nuo 2018-11-26 iki 2018-12-12, Bendrovei turint nuolatinę mokestinę nepriemoką, iš AB SEB banko sąskaitų įvykdyta atsiskaitymų su žemesnės eilės kreditoriais už daugiau nei 51 tūkst. eurų: UAB „Lietuvos ryto spaustuvė“ – 11 300,00 Eur, PNB PRINT SIA – 3 278,00 Eur, The Economist – 2 011,63 Eur, AB Spauda – 2 700,00 Eur, AB Lietuvos Paštas – 2 000,00 Eur ir kt.

-       laikotarpiu nuo 2018-12-18 iki 2019-01-29, Bendrovei turint nuolatinę mokestinę nepriemoką, iš AB SEB banko sąskaitų įvykdyta atsiskaitymų su žemesnės eilės kreditoriais už daugiau nei 73 tūkst. eurų: UAB „Alfa media“ – 12 610,00 Eur, UAB „Lietuvos ryto spaustuvė“ – 12 355,67 Eur, PNB PRINT SIA – 4 107,00 Eur, AB Spauda – 3 200,00 Eur, UAB On Media – 3 162,83 Eur, The Economist – 1 934,10 Eur, AB Lietuvos Paštas – 1 500,00 Eur ir kt. (b.l. 74-76).

Lietuvos Respublikos CK 6.9301 straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio pirmą dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Byloje esantys rašytiniai duomenys, administracinėn atsakomybėn traukiamo O. L. paaiškinimai teisme patvirtina, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką VMI prie FM, tai yra būdama skolinga valstybės biudžetui bei neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, pirmenybę teikdama atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais.

Bendrovės vadovas O. L., žinodamas apie Bendrovės sunkią finansinę padėtį, t.y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus VMI prie FM privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Bendrovės vadovas kaip atskaitingas asmuo, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, kas pagal Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalį, laikytina kreditoriaus teisių pažeidimu.

Nuobaudos skyrimas

Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių teisės pažeidimų  kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Teismas atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes (Bendrovės finansiniai sunkumai buvo laikini, bendrovė neignoravo savo įsiskolinimo valstybės biudžetui, savo iniciatyva 2019-01-30 kreipėsi į VMI dėl galimybės atidėti, išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, pateikdama bendrovės sąskaitos išrašus,  nusižengimas apima gan trumpą laikotarpį), į tai, kad šiai dienai nusižengimo pasekmės pašalintos (mokestinė nepriemoka sumokėta), į tai, jog O. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvina jo atsakomybę, kad pažeidimą pripažino ir gailisi dėl jo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nebuvimą duomenų, kad jis būtų buvęs anksčiau traukiamas administracinėn atsakomybėn už šios rūšies pažeidimus, mano, kad šiuo atveju netgi minimali sankcijoje numatyta bauda neatitiktų padaryto pažeidimo pavojingumo, todėl atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, taikytinos ANK  34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir skirtina žymiai mažesnė bauda nei sankcijos minimumas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

        n u t a r i a :

           O. L. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, skirti jam 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                  Pavel Borkovski