Civilinė byla Nr. 3K-3-88/2006

                            Procesinio sprendimo kategorija „(S)“

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. vasario 6 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Aloyzo Marčiulionio ir Algio Norkūno (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. V. bei atsakovės Kelmės rajono 1-ojo notarų biuro notarės N. B. kasacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 17 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. V. ieškinį atsakovams V. A. V., M. P., notarei N. B. dėl paveldėjimo teisės liudijimo, pirkimo- pardavimo sutarčių ir priėmimo-perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais, neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – UAB draudimo kompanija „PZU Baltija“, VĮ Registrų centro Šiaulių filialas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :                                        I. Ginčo esmė

Ieškovė nurodė, kad ji ir jos sesuo atsakovė A. V. V. yra jų motinos Z. V., mirusios 2003 m. rugsėjo 17 d., turto paveldėtojos pagal įstatymą lygiomis dalimis. Ieškovė padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą notarei N. B. 2003 m. lapkričio 25 d., atsakovė A. V. V. – 2003 m. gruodžio 12 d. Ieškovei paveldėjimo teisės liudijimas į 1/2 dalį palikėjos turto nebuvo išduotas, o atsakovei A. V. V. 2004 m. balandžio 15 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į visą palikėjos turtą. Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu atsakovė A. V. V. įregistravo nuosavybės teises į visą palikėjos turtą, o 2004 m. liepos 1 d. dalį šio turto – du žemės sklypus – pardavė atsakovui M. P.

Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas atsakovei išduotas neteisėtai, nes 1/2 dalį palikėjos turto turėjo teisę paveldėti ieškovė. Paveldėjimo teisės liudijimo 1/2 dalis prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ir yra niekinė, todėl pripažintina negaliojančia nuo liudijimo išdavimo momento. Ieškovės teisė į paveldėjimą buvo pažeista dėl atsakovės A. V. V. ir notarės N. B. neteisėtų veiksmų. Atsakovė A. V. V. žinojo, kad ieškovė pareiškė norą paveldėti motinos turtą. Ji pareiškime apie palikimo priėmimą nurodė, kad kitų įpėdinių nėra ir veikė nesąžiningai. Notarė N. B. aplaidžiai vykdė savo profesines pareigas, užvedė dėl vieno palikimo dvi atskiras bylas ir neteisėtai išdavė paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikėjos turtą tik vienai įpėdinei. Dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovei padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškė dvasiniu sukrėtimu, santykių su artimaisiais giminaičiais nutrūkimu, pažeminimu, dvasiniu diskomfortu, reputacijos tarp giminių  ir kaimynų sužlugdymu, emocine depresija, dėl nervinės įtampos pablogėjusia sveikata. Atsakovė A. V. V. neteisėtai perleido atsakovui M. P. ieškovei pagal įstatymą priklausančią 1/2 palikimo dalį, todėl turto perleidimo sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais. Ginčo sandoriais taip pat buvo pažeista ieškovės, kaip bendraturtės, teisė. Atsakovė, norėdama parduoti jos valdomo palikimo 1/2 dalį, privalėjo pirmiausia pasiūlyti ieškovei įsigyti perleidžiamą turto dalį. Atsakovas M. P. nėra sąžiningas turto įgijėjas, nes jis žinojo, kiek palikėja Z. V. turi vaikų, galinčių paveldėti jos turtą, taip pat kad dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi tiek ieškovė, tiek atsakovė. Jis, sudarydamas turto perleidimo sandorį tik su viena atsakove, elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai.

Ieškovė prašė: 1) pripažinti negaliojančia 1/2 dalį A. V. V. 2004 m. balandžio 15 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo; 2) pripažinti negaliojančiais 2004 m. liepos 1 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kurių registracijos Nr. „(duomenys neskelbtini)“, ir priėmimo-perdavimo aktus, kurių registracijos Nr. „(duomenys neskelbtini)“, sudarytus A. V. V. ir M. P., dėl 0,27 ha ir 1,21 ha žemės sklypų „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo bei perdavimo; 3) CK 6.250 straipsnio, 1.91 straipsnio 3 dalies, 1.138, 6.263 straipsnių pagrindu priteisti iš notarės N. B. ir atsakovės A. V. V. jų kaltais veiksmais ieškovei padarytą neturtinę žalą – 5000 Lt.

       II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2005 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino negaliojančia 1/2 dalį ginčijamo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, kitą ieškinio dalį atmetė. 

Teismas motyvavo, kad ginčijamo teisės pagal įstatymą liudijimo 1/2 dalis neatitinka įstatymo reikalavimų, nes išduotas tik vienai atsakovei A. V. V. į visą palikėjos Z. V. turtą. Ieškovė ir atsakovė per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimą priėmė, todėl jos turi teisę paveldėti palikėjos turtą lygiomis – po 1/2 dalį. Neatitinkantis įstatymo reikalavimų paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas dėl atsakovės A. V. V. kaltės, nes ji pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodė, kad kitų įpėdinių į palikimą nėra, bei dėl notarės N. B. kaltės, nes buvo užvestos dvi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į Z. V. palikimą bylos. Kitas ieškovės nurodytas pagrindas – paveldėjimo teisės liudijimą pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu (dėl apgaulės, smurto, piktavališko susitarimo) – neįrodytas.

Naikinti ginčijamus žemės sklypų perleidimo sandorius nėra pagrindo. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas M. P. yra nesąžiningas žemės sklypų įgijėjas. Ginčijamų žemės sklypų sandoriai buvo sudaryti tuo metu, kai dar nebuvo kilęs ginčas tarp šalių dėl paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo. Jis galėjo nežinoti, keli palikėjos vaikai kreipėsi dėl turto paveldėjimo. Žemės sklypus jis įgijo atlygintinai, šie sklypai nebuvo prarasti dėl padaryto nusikaltimo. Atsakovas M. P. pripažintinas sąžiningu turto įgijėju, todėl iš jo negali būti išreikalautas įgytas nekilnojamasis daiktas. Kadangi ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti jai nuosavybės teises į dalį palikėjos turto ir taikyti restituciją, tai šioje byloje šie klausimai nesvarstytini. Ieškovė turi teisę pareikšti atskirą reikalavimą kitoje byloje dėl piniginės kompensacijos priteisimo už parduotus žemės sklypus.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Ieškovė, grįsdama reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, teismo posėdžio metu nurodė daug Civilinio kodekso straipsnių, neturinčių ryšio su jos reikalavimu. Nėra nurodytas nė vienas specialusis įstatymas, kuris nustatytų neturtinės žalos atlyginimą, išdavus įstatymo neatitinkantį paveldėjimo teisės liudijimą. Nesant įstatymo, kuris nustatytų neturtinės žalos atlyginimą ginčo situacijoje, ieškinys dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl reikalavimo atlyginti notarės N. B. kaltais veiksmais padarytą neturtinę žalą 5000 Lt panaikino ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija motyvavo, kad, apylinkės teismui pripažinus ginčo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą neteisėtu, konstatuotini notarės N. B. neteisėti veiksmai jai vykdant profesinę veiklą. Šie veiksmai pasireiškė neatidumu, neapdairumu ir klaida. Notarė N. B. yra apsidraudusi savo civilinę atsakomybę UAB draudimo kompanijoje „PZU Baltija”. Draudiminio įvykio atveju, nepriklausomai nuo notaro kaltės laipsnio, yra atsakingas draudimo sutartimi prisiėmęs žalos atsiradimo riziką draudikas. Apylinkės teismas netyrė notaro civilinės atsakomybės sąlygų, nepareikalavo pateikti draudiko civilinės atsakomybės taisyklių bei notaro veiklos civilinės atsakomybės taisyklių, nesiaiškino, ar neteisėto paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra  priskirtinas  draudiminiam įvykiui. Kadangi šioms notaro civilinės atsakomybės aplinkybėms aiškintis yra būtina rinkti daug naujų įrodymų, ištirti draudimo išmokų mokėjimo pagrindus bei tvarką, pakeisti draudiko procesinę padėtį byloje, o apeliacinės instancijos teisme šių trūkumų ištaisyti negalima, tai ši bylos dalis grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

         III. Kasacinių skundų dalykas ir pagrindas, atsiliepimų į kasacinius skundus pagrindas

            Kasaciniu skundu atsakovė notarė N. B. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria bylos dalis dėl neturtinės žalos priteisimo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ir bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui iš naujo nagrinėti. Kasatorė nurodė šiuos argumentus:

           Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai grąžino bylos dalį dėl neturtinės žalos priteisimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija pažeidė CPK 320 straipsnį, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, netinkamai taikė ir aiškino Notariato įstatymo 31 straipsnį, CK 6.250 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

           Teisėjų kolegija neteisingai išaiškino notaro civilinės atsakomybės ribas pagal ieškovės pateiktą reikalavimą ir nurodytą pagrindą, nepagrįstai notarės kaltę susiejo su Notariato įstatymo 31 straipsniu. Notarė nepažeidė nė vieno šio straipsnio reikalavimo, nes, atlikdama notarinius veiksmus, nustatė A. V. V. asmens tapatybę, įsitikino jos veiksnumu, teisnumu ir parašo tikrumu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 580 patvirtintų Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 10.1 punkte nustatyta, kad nedraudiminis įvykis yra notaro veiksmai, kuriais padaryta neturtinė žala, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip. Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, o neturtinės žalos atlyginimo reikalavo CK 6.250, 6.263 straipsnių pagrindu, todėl apylinkės teismas teisingai nekeitė draudiko procesinės padėties iš trečiojo asmens į atsakovo. Nesant turtinio reikalavimo, nėra pagrindo spręsti dėl CK 6.249 straipsnio taikymo draudikui. Teisėjų kolegija vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika civilinėse bylose, kuriuose buvo konstatuotas draudiminis įvykis. Ginčo byloje draudiminio įvykio nebuvo. Teisėjų kolegija nepatikrino apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo , t. y. nesant draudiminio įvykio teigė, kad jis yra. Apeliacinės instancijos teismas privalo pats ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klausimus, o bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais atvejais – tada, kai pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų negali ištaisyti. Apeliacinės instancijos teismui buvo prieinamas Vyriausybės 2003 m. gegužės 8 d. nutarimas Nr. 580, kur buvo galima įsitikinti dėl draudiminio įvykio buvimo ar nebuvimo, taip pat buvo galima pasiūlyti pateikti draudimo sutartį.

            Kasaciniu skundu ieškovė T. V. prašo panaikinti teismų sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai dėl pirkimo-pardavimo sutarčių, priėmimo-perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais ir 5000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš notaro, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį dėl šios dalies patenkinti ir taikyti restituciją. Kasatorė nurodė šiuos argumentus:

            1. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad notarės N. B. neteisėti veiksmai pasireiškė neatidumu, neapdairumu ir klaida. Ginčo paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas pagal notarės ir atsakovės piktavališką susitarimą, t. y. apgaulės būdu (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). Teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad notarė, užvedusi antrą paveldėjimo bylą, apie tai nepranešė testamentų registrui. Tai reiškia, kad šią bylą ji užvedė sąmoningai ir jos veiksmai yra tyčiniai. Esant tyčiai už neturtinę žalą privalo atlyginti ne draudikas, bet notarė. Dėl to nėra pagrindo keisti trečiojo asmens – draudiko – procesinės padėties.

          2. Nepagrįsta teismų išvada, kad atsakovas M. P. yra sąžiningas žemės sklypų įgijėjas. Atsakovas žinojo, kiek vaikų turi palikėja Z. V., todėl turėjo domėtis, kaip išspręstas palikimo priėmimo klausimas su kitais įpėdiniais. Jis šito nepadarė, atvirkščiai, suprasdamas, kad kiti įpėdiniai gali žemės sklypų jam ir neparduoti, skubėjo įsigyti juos nuosavybėn.

          3. Teismai pažeidė CK 4.93 straipsnio 4 dalį, 6.313 straipsnį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 41 straipsnius. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad žemės sklypų pardavimo kaina yra reali. Parduotų žemės sklypų kaina neatitinka rinkos kainos, nes jų vertė yra gerokai didesnė. Teismai neišaiškino ieškovei, kad ji turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertizę, kad būtų nustatyta tikroji žemės sklypų vertė. Teismų teiginiai, kad žemė parduota už realią kainą, atėmė iš ieškovės galimybę pareikšti tokį ieškinį ateityje.

          4. Teismai pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, nes nesvarstė ir nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo perkelti žemės sklypų pirkimo-pardavimo pirkėjo teises ir pareigas ieškovei. Ieškovė ir atsakovė yra ginčo turto bendraturtės. Pagal CK 4.79 straipsnio 1 dalį ieškovė turėjo pirmenybės teisę pirkti atsakovei priklausančią žemės sklypų dalį. Tačiau atsakovė, neįspėjusi ieškovės, perleido jai priklausančią žemės sklypų dalį atsakovui M. P.

          Atsiliepime į ieškovės T. V. kasacinį skundą atsakovė N. prašo skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Jame nurodoma, kad ieškovė ieškinio pareiškime nereiškė jokių pretenzijų dėl materialinės žalos atlyginimo UAB draudimo kompanijai „PZU Baltija“, nenurodė draudiminio įvykio, o sandorių neteisėtumą grindė notaro kalte ir CK 1.91 straipsnio pagrindu. Ieškovei nenurodžius draudiminio įvykio ir nereiškiant reikalavimų draudikui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekeitė draudiko procesinės padėties iš trečiojo asmens į bendraatsakovio. Notaro atsakomybė yra deliktinė, todėl žalos atlyginimas galėtų būti priteistas, esant atsakomybės atsiradimo sąlygoms, t. y. žalai, neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltei.  Materialinė žala ieškinyje nėra detalizuojama ir įvardyta CK 6.249 straipsnio prasme, reikalaujama tik neturtinės žalos atlyginimo CK 1.91 straipsnio 3 dalies pagrindu. Ieškovė turėjo nurodyti, kokio dydžio žalą ji patyrė dėl notaro kaltės. Ieškovei nenurodžius materialinės žalos dydžio, notarė neprieštaravo padengti pusę jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, nes pripažino, kad dėl savo neapdairumo padarė klaidą ir išdavė paveldėjimo teisės liudijimą tik vienai iš dvejų paveldėtojų.

Atsiliepime į ieškovės T. V. kasacinį skundą atsakovė A. V. V. prašo skundą atmesti, teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Jame nurodoma, kad nors palikėja ir nepaliko rašytinio testamento, tačiau vaikams jos valia buvo žinoma, t. y. kad ji norėjo gyvenamąjį namą palikti sūnui V. V., o du žemės sklypus perleisti kaimynui M. P. Atsakovės ir ieškovės santykiai visada buvo įtempti. Kadangi ieškovė su ja nebendravo, tai ji nežinojo, kad ieškovė priešinsis motinos valiai dėl dviejų žemės sklypų perleidimo M. P. Atsakovė dėl palikimo priėmimo kreipėsi į notarę trijų mėnesių termino paskutinėmis dienomis. Notarė jai paaiškino, kad ji yra vienintelis asmuo, kreipęsis dėl paveldėjimo priėmimo, dėl to atsakovė pareiškime ir parašė, kad kitų įpėdinių nėra. Tai, kad, notarei padarius klaidą, paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas tik jai, jos kaltės nėra. Ieškovės teiginys, kad ji patyrė neturtinę žalą, neatitinka tikrovės. Ieškovė niekada nepalaikė artimų santykių nei su atsakove, nei su broliu bei kitais giminaičiais.

Atsiliepime į ieškovės T. V. kasacinį skundą atsakovas M. P. prašo skundą atmesti. Jis nurodė, kad teismai pagrįstai pripažino jį sąžiningu ginčo žemės sklypų įgijėju. Ieškovė nepateikė nė vieno jo nesąžiningumą patvirtinančio įrodymo.

  Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

                                        IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Atsakovės notarės kasacinio skundo argumentai dėl CK 6.250 ir CPK 329 straipsnių pažeidimo pagrįsti.

Notaro turtinė atsakomybė už profesine veikla padarytus pažeidimus yra deliktinė. Pagal deliktinės civilinės atsakomybės nuostatas atsakingas asmuo privalo atlyginti žalą įstatymų nustatytais atvejais (6.263 straipsnio 2 dalis). Tokia nuostata yra CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyti keli (bet ne visi) atvejai, kai turi būti atlyginama neturtinė žala. Tai – neturtinė žala, kuri padaryta nusikaltimo atveju, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, taip pat kai jos atlyginimą numato įstatymas. Notaro veiklą reglamentuoja Notariato įstatymas, bet neturtinės žalos atlyginimo atvejo jame nenumatyta.

              Kadangi neteisėtais notaro veiksmais išduodant paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikimą, o ne į jo dalį, nebuvo įrodytas notaro nusikaltimas, neturtinės žalos padarymas nesiejamas su žala asmens sveikatai ar gyvybės atėmimu, tai nėra nė vieno atvejo, nurodyto CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurį reikėtų taikyti ir pagal kurį būtų pagrindas priteisti neturtinę žalą.

              Ieškovės kasacinio skundo argumentas, kad turi būti taikomas CK 1.91 straipsnis, kaip nustatantis neturtinės žalos priteisimą neteisėto paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atveju, atmetamas. Ši teisės norma reglamentuoja sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės ir kitų aplinkybių pagrindus ir padarinius. Notarės išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalis panaikinta dėl jos neatitikimo imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), bet neįrodyta, kad tai padaryta dėl apgaulės ar kitų aplinkybių, išvardytų CK 1.91 straipsnyje. Nebuvo pagrindo taikyti CK 1.91 straipsnio 3 dalyje numatytą neturtinės žalos priteisimo atvejį. Pagal CK 1.91 straipsnio 3 dalį neturtinė žala priteisiama, jeigu sandoris yra pripažintas negaliojančiu dėl apgaulės ar kitų jame išvardytų aplinkybių. Apgaulė, šalies atstovo piktavališkas susitarimas ar kitos šioje normoje nurodytos aplinkybės turi būti nustatytos byloje kaip ginčijamo sandorio panaikinimo pagrindas. Jeigu teismas ginčijamo sandorio nepanaikino dėl CK 1.91 straipsnyje išvardytų aplinkybių, tai nukentėjusysis negali remtis apgaule, piktavališku susitarimu kaip pagrindu atlyginti jam neturtinę žalą.

              Byloje draudikas dalyvavo trečiuoju asmeniu. Jo prievolė kyla iš sutarties, bet remiantis draudimo sutarties nuostatomis jam nebuvo pareikšti reikalavimai dėl draudimo išmokos mokėjimo neturtinei žalai kompensuoti. Draudiko prievolės vykdymas nebuvo nagrinėjimo dalykas pirmojoje ir apeliacinėje instancijose, draudikas nebuvo patrauktas atsakovu, todėl nebuvo pagrindo panaikinti pirmosios instancijos tos teismo sprendimo dalies, kur atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovių A.V.V. ir notarės. Jų atžvilgiu teisinės nuostatos dėl neturtinės žalos priteisimo buvo taikytos tinkamai. Nesant įstatymo pažeidimo nebuvo pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimo dalį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Pateikti nurodymai dėl veiksmų, kuriuos teismas turi atlikti nagrinėjant bylą iš naujo, rodo, kad turi būti įtraukiamas atsakovu naujas asmuo, jam reiškiamas reikalavimas pagal naujas faktines ir teisines aplinkybes. Tai iš esmės yra nauja byla dėl draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką kaip neturtinės žalos kompensaciją. Tokia byla gali būti užvesta ir išnagrinėta atskirai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų, susijusių su byloje nagrinėjamais reikalavimais atlyginti neturtinę žalą atsakovėms V. A. V. ir notarei, pažeidė CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarties atitinkama dalis panaikinama ir paliekama galioti apylinkės teismo sprendimo atitinkama dalis (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

              Ieškovės kasacinio skundo argumentai dėl pirkėjo sąžiningumo atmetami, nes neatitinka kasaciniam skundui keliamų reikalavimų.

Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad kasacijos pagrindą turi patvirtinti išsamūs teisiniai argumentai. Kasaciniame skunde dėl atsakovo M. P. sąžiningumo ginčijama teismų išvada dėl faktinių bylos aplinkybių, bet nenurodoma, kokia teisės norma dėl to yra pažeista, netinkamai taikyta ar aiškinta arba kaip dar kitaip pasireiškė materialinės ar procesinės teisės normos pažeidimas. Kasatoriaus nuomone, nepagrįstų faktinių aplinkybių argumentacija yra ne teisinė, o faktinė. Ji remiasi ne teisiniu motyvavimu, bet bylos faktinių aplinkybių analize. Taip kasacinis teismas verčiamas persvarstyti faktines bylos aplinkybes ne teisės klausimo svarstymo pagrindu. Tai neatitinka kasacijos esmės – svarstyti teisės klausimus, o fakto klausimus tik tiek, kiek jie reikalingi teisės aiškinimui ir taikymui.

              Ieškovės kasacinio skundo argumentai dėl CK 4.93 straipsnio 4 dalies, 6.313 straipsnio, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 41 straipsnių pažeidimo atmetami.

Šie argumentai siejami su tuo, kad teismai sprendime ir nutartyje padarė išvadą, kad parduotų sklypų pardavimo kaina buvo reali, atitiko jų vertę, o tai esą užkerta kelią jai ateityje reikšti ieškinį. Atsakovės ir notaro neteisėti veiksmai gaunant ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą buvo nustatyti, bet sandoriai, kuriais parduotas paveldėtas turtas, nepripažinti negaliojančiais ir restitucija neįvykdyta dėl to, kad turto įgijėjas sąžiningas. Šios aplinkybės nepaneigia žalą dėl turto praradimo patyrusio asmens teisės apginti pažeistas kitais teisiniais būdais (pvz., prisiteisiant nuostolius pagal restitucijos ne natūra, o kitu būdu taisykles arba civilinės atsakomybės taikymo tvarka). Nuostolių dydį privalėtų įrodyti ieškovas, tačiau turto realizavimo kaina, nepriklausomai nuo to, ar ji sandorio metu nurodyta reali, ar sumažinta arba padidinta, nepatvirtina nuostolių dydžio. Pvz., restituciją atliekant ne natūra, o mokant ekvivalentą pinigais, piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas ne pagal sandorio vertę, o pagal turto vertę, kuri suprantama kaip rinkos vertė, o parenkamos vertės dydis priklauso nuo asmenų sąžiningumo. Civilinės atsakomybės taikymo atveju nuostoliai dėl prarasto turto nustatomi ne pagal to turto realizavimo sandorio nurodytą kainą, bet prarasto turto rinkos vertę.

              Ieškovės kasacinio skundo argumentai dėl CK 4.79 straipsnio 1 dalies taikymo ir CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo atmetami. Civilinėje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl pirkėjo teisių perkėlimo pagal žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, todėl CK 4.79 straipsnio 1 dalis dėl pirmenybės teisės pirkti parduodamus žemės sklypus byloje neturėjo būti taikoma ir negali būti pažeista. Pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį teismo sprendime turi būti pasisakyta dėl tų materialinių teisinių reikalavimų, kurie yra pareikšti. Ieškinio ir papildomo ieškinio turinys rodo, kad tokio reikalavimo nebuvo pareikšta, todėl ši norma nėra pažeista.

              Ieškovės kasacinio skundo argumentai dėl CPK 185 straipsnio, CK 1.5 straipsnio ir 1.91 straipsnio 1 dalies pažeidimo atmetami. Pagal CK 1.91 straipsnį gali būti pripažinti negaliojančiais dėl konkrečių aplinkybių (apgaulės, piktavališko susitarimo ir kt.) sandoriai, kurie turi valios trūkumų. Piktavališkas susitarimas, kaip pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu, yra vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi atvejis, mat pirmosios šalies atstovas veikia ne išreikšdamas tikrąją atstovaujamojo valią, o veikia kitos sandorio šalies naudai dėl susitarimo su pastarąja. Kai paveldėjimo teisės liudijimą ne pagal įstatymo reikalavimus išduoda notaras visam paveldimam turtui vienam paveldėtojui, kai yra keli paveldėtojai ir paveldėjimo teisės liudijimai turi būti išduoti keliems paveldėtojams, tai paveldėjimo teisės liudijimas pripažįstamas negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyviosioms paveldėjimo teisės nuostatoms, o ne dėl piktavališko notaro ir paveldėtojo susitarimo. Šiuo atveju CK 1.91 straipsnio nuostata netaikoma.

              Teisiškai nepagrįstas argumentas, kad esant notaro tyčiai už neturtinę žalą turi atsakyti ne draudimo kompanija, o pati notarė. Ši taisyklė gali būti svarstoma, jeigu nustatytas notaro neturtinės žalos atlyginimo atvejis pagal CK 6.250 straipsnį ar kitus įstatymus. Jau minėta, kad šioje byloje nėra nustatytas notaro neturtinės žalos atlyginimo atvejis, todėl notaro veiksmų pobūdis, išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, svarstant neturtinės žalos priteisimą iš notaro, yra teisiškai nereikšmingas.

Ieškovės kasacinio skundo argumentai dėl CPK 185 straipsnio pažeidimo yra tik faktiniai ir glausti, nesiejami su CPK 185 straipsnio nuostatų turiniu, jų analize, taikymo praktika ar aiškinimu, todėl kasacijos pagrindo nepatvirtina (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

              Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 17 d. sprendimo dalis atmesti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir ta bylos dalis perduota nagrinėti iš naujo, panaikinti.

Dėl nurodytos dalies palikti galioti  Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį.

Likusią Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                 Zigmas Levickis

                                                                                                                           Aloyzas Marčiulionis

                                                                                                                       Algis Norkūnas