VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 2 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Švėgždienei, Irenai Žukauskienei,

dalyvaujant ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei L. G., tretiesiems asmenims ieškovo pusėje M. B., R. V. Š., trečiųjų asmenų ieškovo pusėje M. B., S. G., A. R., R. V. Š., E. U. atstovui advokato padėjėjui Edgarui Karaliui, atsakovui Š. R. Š., atsakovų V. A., R. B., A. B., A. J., M. M., J. N., R. N., L. S., Š. R. Š., V. Š., A. J. T., R. V., J. V., trečiajam asmeniui U. M. atstovaujančios asociacijos „Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos“ vadovui P. M., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, bankrutuojančios 521 daugiabučio namo Neužmirštuolių g. 6 savininkų bendrijos bankroto administratoriaus įgaliotam atstovui V. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams V. A. (K.), R. B., A. B., A. J., A. M., M. M., J. N., R. N., L. S., Š. R. Š., V. Š., A. J. T., R. V., J. V. dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje – M. B., S. G., A. R., R. V. Š., E. U., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – bankrutuojanti 521 daugiabučio namo Neužmirštuolių g. 6 savininkų bendrija, R. B., A. K., R. K., I. K., U. M., D. M., V. P., M. P., K. R., J. S., R. S., R. S., I. Š., D. Š., I. Š., D. T., E. V., D. V., V. V.,

n u s t a t ė:

ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016-03-08 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovų – daugiabučio namo Vilniuje, Neužmirštuolių g. 6, patalpų savininkų – 2014-10-01 sudarytą Jungtinės veiklos sutartį.

Ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė turi teisę pareikšti ieškinį dėl Jungtinės veikos sutarties negaliojimo, nes įstatymų leidėjas pavedė savivaldybėms vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpų valdymo priežiūrą ir užtikrinti, kad bendrojo naudojimo patalpos būtų valdomos vadovaujantis teisės aktais (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktas). 2013-02-05 buvo įsteigta 521-oji daugiabučio namo Vilniuje, Neužmirštuolių g. 6, savininkų bendrija (toliau – Bendrija). Vilniaus apygardos teismas 2014-11-18 nutartimi iškėlė Bendrijos bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Ignika“. Juridinių asmenų registro duomenimis, Bendrijos bankroto procedūra vis dar vykdoma. 2014-10-01 atsakovai – daugiabučio namo Vilniuje, Neužmirštuolių g. 6, patalpų savininkai – sudarė Jungtinės veiklos sutartį dėl bendrosios nuosavybės objektų valdymo. Ieškinyje pažymėta, kad bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimas nesuponuoja jo pasibaigimo – juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, pasibaigia teismui priėmus sprendimą dėl jo likvidavimo (CK 2.95 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 37, 38 straipsniai). Pasak ieškovo, nagrinėjamu atveju daugiabučio namo Neužmirštuolių g. 6 butų savininkai yra įsteigę Bendriją, kuri nepasibaigusi įstatymų nustatyta tvarka, ir sudarę Jungtinės veiklos sutartį daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti, tačiau pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalies, 4.84 straipsnio 1 dalies nuostatas, daugiabučio namo patalpų savininkai privalo pasirinkti tik vieną bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą – įsteigti bendriją arba sudaryti jungtinės veikos sutartį; nepasirinkus vieno iš šių būdų, taip pat likvidavus bendriją arba nutraukus jungtinės veiklos sutartį,  skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Ieškinyje pabrėžta, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal nustatytą teisinį reglamentavimą daugiabučio namo savininkai privalo pasirinkti tik vieną iš nurodytų bendrosios nuosavybės valdymo būdų, 2014-10-01 Jungtinės veiklos sutartis, sudaryta atsakovų nepasibaigus Bendrijai, prieštarauja imperatyviųjų teisės normų reikalavimams, todėl turi būti pripažinta niekine ir negaliojančia (CK 1.80 straipsnis).

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, – M. B., S. G., A. R., R. V. Š., E. U. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad visiškai sutinka su ieškiniu. Atsiliepime pažymėta, kad tretieji asmenys daug kartų kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydami įvertinti atsakovų veiksmus, kai, įstatymo nustatyta tvarka nebaigus vienos daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formos (nelikvidavus Bendrijos), buvo pereita prie kitos valdymo formos pagal Jungtinės veiklos sutartį, teisėtumą. Atsiliepime teigiama, kad iš CK 4.83 straipsnio 3 dalies turinio ir šioje teisės normoje naudojamo jungtuko „arba“ darytina vienareikšmė išvada, jog daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Situacija, kai daugiabučio namo butų savininkams vieną kartą išreiškus savo valią dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo formos ši forma keičiama, neužbaigus teisinės procedūros dėl pasirinktos valdymo formos panaikinimo, yra neteisėta. Pasak trečiųjų asmenų, nagrinėjamu atveju sukuriama teisinė situacija, kai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai tuo pačiu metu valdomi dviem formomis, o tai apsunkina savivaldybės administracijai įstatymo priskirtos funkcijos – daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojų priežiūros ir kontrolės – įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2013-03-22 rašte Nr. (1.1.1)7R-219 išsakė nuomonę, kad visiems daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti gali būti pasirenkama tik viena iš CK nustatytų bendrojo naudojimo objektų valdymo formų. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015-10-19 rašte Nr. A51-98962/15(3.3.10.2-EM4) nurodė, kad Aplinkos ministerija 2015-08-24 raštu Nr. (13-1)-D8-6231 išsakė poziciją, jog tol, kol Bendrija nepripažinta bankrutavusia ir nelikviduota, manytina, kad Jungtinės veiklos sutarties sudarymas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti neturi pagrindo. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad tam, jog nesusiklostytų tokia kaip nagrinėjama teisinė situacija, kai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai valdomi keliomis formomis tuo pačiu metu, įstatymų leidėjas padarė atitinkamus įstatymų pakeitimus: 2014-05-15 įstatymu Nr. XII-882 pakeista Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (įsigaliojo nuo 2015-01-01), kurioje nustatyta, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojas apie bendrijos įregistravimą, išregistravimą ar bendrijos įstatų perregistravimą praneša Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui; šio pranešimo pagrindu Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre padaroma ar panaikinama žyma apie pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – įsteigtą bendriją; žymos apie bendrojo naudojimo objektų valdymo formą – įsteigtą bendriją Nekilnojamojo turto registre pranešimo pagrindu daromos, jeigu pranešime nurodyto pastato registro įraše nėra padaryta žymų apie kitas įsteigtas bendrijas ir kitas bendrojo naudojimo objektų valdymo formas – sudarytą jungtinės veiklos sutartį ar paskirtą administratorių. Atsiliepime teigiama, kad pagal nuo 2015-01-01 galiojantį teisinį reglamentavimą žyma Nekilnojamojo turto registre apie Jungtinės veiklos sutartį nebūtų daroma, kol daugiabutis namas yra valdomas Juridinių asmenų registre įregistruotos Bendrijos. Atsiliepime pabrėžta, kad nagrinėjamu atveju 2013-02-26 įsteigta Bendrija vis dar nėra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl atsakovai, pasinaudodami iki 2015-01-01 buvusia teisės aktų spraga, neteisėtai pakeitė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formą. Atsiliepime taip pat teigiama, kad atsakovai, sudarydami Jungtinės veiklos sutartį, siekė ne pagerinti daugiabučio namo valdymo kokybę, o nesąžiningu būdu išspręsti daugiabučio namo butų savininkų konfliktus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu, siekdami toliau išlaikyti Namo valdymo kontrolę ir išvengti problemų, susijusių su Bendrijos valdymu, Bendrijos atžvilgiu priimtais teismų sprendimais nustatytų teisinių pasekmių. Pasak trečiųjų asmenų, ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi materialųjį teisinį interesą reikšti ieškinį dėl Jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, nes pagal įstatymą jis turi įgaliojimus vykdyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojų priežiūrą ir kontrolę, be kita ko, užtikrinti, kad butų savininkai nesukurtų vienu metu veikiančių kelių bendrojo naudojimo objektų valdymo formų, turinčių savarankišką teisinį statusą, taip apsunkinant ieškovui galimybę vykdyti priežiūros ir kontrolės funkcijas. Atsiliepime taip pat teigiama, kad Jungtinės veiklos sutartis neatitinka pavyzdinės jungtinės veiklos sutarties formos, patvirtintos Aplinkos ministro 2012-12-04 įsakymu Nr. D1-1047, o Jungtinės veiklos sutarties 1.1 punktas riboja kitų daugiabučio namo savininkų galimybę prisijungti prie šios sutarties, nes kiti butų savininkai, kurie nėra Jungtinės veiklos sutarties dalyviai, negali pereiti prie naujos bendrojo naudojimo objektų valdymo formos be Jungtinės veiklos sutarties dalyvių daugumos sutikimo. Atsiliepime pabrėžiama, kad tol, kol Bendrija nelikviduota ir neišregistruota iš Juridinių asmenų registro, atsakovai turi vykdyti Bendrijos bankroto administratoriaus nurodymus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymu. Nagrinėjamu atveju iš atsakovų nereikalaujama priimti sprendimo dėl Bendrijos likvidavimo, nes šį sprendimą priims Bendrijos bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Trečiųjų asmenų teigimu, tik po bankroto bylą nagrinėjančio teismo sprendimo likviduoti Bendriją daugiabučio namo butų savininkai galės priimti sprendimus dėl naujos bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formos.                        

Atsiliepime į ieškinį atsakovai nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti jį kaip pareikštą asmens, neturinčio reikalavimo teisės, be to, kaip nepagrįstą. Atsiliepime pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 dalį savarankiškoji savivaldybių funkcija yra butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės patvirtintas pavyzdines taisykles. Atsiliepime teigiama, kad akivaizdu, jog ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos funkcija yra tik jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles, ieškovas nėra įgaliotas prižiūrėti jungtinės veiklos sutartį sudarančius butų savininkus, todėl ieškovas neturi teisės ginti viešąjį interesą daugiabučio namo valdymo būdo pasirinkimo klausimais. Ieškovas nėra Jungtinės veiklos sutarties šalis, šia sutartimi jam nenustatyta teisių ar pareigų, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovas turi materialųjį teisinį interesą dėl šios sutarties. Įstatymuose, kituose teisės aktuose neįtvirtinta savivaldybės teisė ginčyti Jungtinės veiklos sutartį, vadinasi, ieškovas neturi ir procesinės teisės (procesinio teisinio suinteresuotumo). Atsiliepime teigiama, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nagrinėjamu atveju savivaldybė neturi nei materialiojo, nei procesinio teisinio suinteresuotumo dėl daugiabučio namo patalpų savininkų sudarytos Jungtinės veiklos sutarties, todėl ieškinys atmestinas kaip pareikštas reikalavimo teisės neturinčio asmens. Dėl jungtinės veiklos sutarties teisėtumo atsiliepime nurodyta, kad bendrija ir jungtinė veikla yra savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto daugiabučiuose namuose valdymo būdas, kurį butų savininkai turi teisę keisti, priimdami sprendimą CK 4.84 straipsnio nustatyta tvarka. Atsakovų namo butų savininkų susirinkimas dėl namo valdymo formos pakeitimo įvyko 2014-09-30, ir buvo nuspręsta pakeisti namo bendrosios nuosavybės valdymo būdą, sudarant jungtinės veiklos sutartį. Jungtinės veiklos sutartis sudaryta 2014-10-01, ją sudarė 14 namo butų savininkų. Atsiliepime pažymėta, kad prieš Jungtinės veiklos sutarties sudarymą iš 22 namo Bendrijos narių 16 išstojo iš Bendrijos, pateikdami rašytinius pareiškimus. Netrukus Bendrijai paskelbtas bankrotas, šiuo metu Bendrija jokios veiklos nevykdo, yra priimtas sprendimas dėl jos likvidavimo. Atsiliepime nurodyta, kad atsakovai nesutinka, jog jie neturi teisės sudaryti jungtinės veiklos sutarties, kol Bendrija nėra likviduota. Atsiliepime teigiama, kad įstatymas nedraudžia sudaryti jungtinės veiklos sutartį butų savininkų daugumos sprendimu, o Bendriją likviduoti gali tik jos nariai, tačiau atsakovai išstojo iš Bendrijos dar iki Jungtinės veiklos sutarties sudarymo. Įstatymas nenustato imperatyvaus draudimo butų savininkams pasirinkti kitą bendrosios nuosavybės valdymo formą, kol nėra panaikinta ankstesnė valdymo forma. Priešingai, Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius, pagal jungtinės veiklos sutartį įgaliotas asmuo ar pastato statytojas privalo per 30 dienų nuo bendrijos įregistravimo perduoti įsteigtai bendrijai nepanaudotas butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamąsias lėšas, skirtas pastatui (pastatams) atnaujinti ir kitoms bendrosioms reikmėms, taip pat turimus pastato (pastatų) statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus. Atsiliepime teigiama, kad tai reiškia, jog, butų savininkams pasirinkus kitą bendrosios nuosavybės valdymo formą, buvusios valdymo formos įgaliotas asmuo turi perduoti savo įgaliojimus ir namo dokumentus naujai pasirinktos valdymo formos įgaliotam atstovui. Kadangi šis įstatymas reglamentuoja ir jungtinės veiklos sutarties vykdymą, nurodyta norma taikytina pagal analogiją – butų savininkams pasirinkus jungtinę veiklą, kaip naują bendrosios nuosavybės valdymo formą, buvusios namo valdymo formos (bendrijos) atstovas privalo perduoti visus namo priežiūros dokumentus naujos valdymo formos atstovams. Atsiliepime pažymėta, kad nagrinėjamu atveju taip ir buvo padaryta – Bendrija perdavė Namo valdymą Jungtinės sutarties dalyviams per 30 dienų nuo šios sutarties įregistravimo. Pasak atsakovų, akivaizdu, kad, Namo butų savininkų daugumai sudarius Jungtinės veiklos sutartį, pasibaigė juridinis faktas dėl Bendrijos valdymo, nes Namas gali būti valdomas arba Bendrijos, arba Jungtinės veiklos sutarties dalyvių, o valdymo teisę turi butų savininkų dauguma (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), kuri viename name gali būti tik viena, ir kuri šiuo atveju pasirinko Namo valdymą Jungtinės veiklos sutartimi. Atsiliepime teigiama, kad butų savininkų dauguma turi teisę pakeisti pasirinktą Namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formą, ir, keičiant valdymo formą, įstatymas nereikalauja likviduoti Bendriją ar nutraukti Jungtinės veiklos sutartį, vienintelis reikalavimas – sprendimą dėl naujos valdymo formos pasirinkimo privalo priimti patalpų savininkų dauguma.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. T. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu pripažinti negaliojančia namo Vilniuje, Neužmirštuolių g. 6, patalpų savininkų sudarytą 2014-10-01 Jungtinės veiklos sutartį nesutinka, nes ieškinys pareikštas asmens, neturinčio reikalavimo teisės, be to, yra nepagrįstas.    

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi 521-oji daugiabučio namo Neužmirštuolių g. 6 savininkų bendrija, taip pat kiti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nepateikė atsiliepimų į ieškinį.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė, remdamasi ieškinyje išdėstytais argumentais, prašė patenkinti ieškinį ir atsakovų sudarytą 2014-10-01 Jungtinės veiklos sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, R. V. Š. prašė ieškinį patenkinti, nurodydamas, kad atsakovų sudaryta Jungtinės veiklos sutartis yra neteisėta, ja siekta išlaikyti Namo bendrojo naudojimo objektų valdymo kontrolę ir išvengti neigiamų teisinių padarinių, susijusių su kelių iš atsakovų neteisėtais veiksmais, vykdant Bendrijos veiklą.

Teismo posėdyje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, atstovas advokato padėjėjas nurodė, kad visiškai pritaria ieškovo reikalavimui, nes atsakovų sudaryta Jungtinės veiklos sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, pagal kurias bendrojo naudojimo objektai vienu metu gali būti valdomi tik viena iš įstatymo nustatytų valdymo formų.

Teismo posėdyje atsakovas Š. R. Š., atsakovų atstovas P. M. nurodė, kad su ieškiniu visiškai nesutinka, visų pirma dėl to, jog ieškovas neturi nei materialiojo, nei procesinio suinteresuotumo ginčyti Jungtinės veiklos sutartį, sudarytą daugiabučio namo butų savininkų daugumos, taip pat dėl to, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog, nelikvidavus Bendrijos, butų savininkų dauguma negali pakeisti bendrojo naudojimo objektų valdymo formos ir sudaryti jungtinės veiklos sutarties.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. Š. nurodė, kad prašo ieškinį atmesti, pritaria Jungtinės veiklos sutarčiai, yra dalyvavęs susirinkime, kuriame buvo svarstoma ši sutartis, pats yra prie šios sutarties prisijungęs po jos sudarymo.

Teismo posėdyje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, 521 daugiabučio namo Neužmirštuolių g. 6 savininkų bendrijos bankroto administratoriaus įgaliotas atstovas nurodė, kad, iškėlus Bendrijai bankroto bylą, bankroto administratorius susitiko su Bendrijos pirmininku, kuris paaiškino, jog Bendrija bankrutuoja, nes nemokami mokesčiai; pirmininkas nurodė, kad yra sudaryta Jungtinės veiklos sutartis. Atstovas pažymėjo, kad bankroto administratorius turi rūpintis bankrutuojančios įmonės turtu, tuo tarpu šiuo atveju Bendrija turto neturi, turtas yra butų savininkų. Be to, pagal Įmonių bankroto įstatymo 30 straipsnio 3 dalį nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos įmonė netenka teisės vykdyti ūkinę komercinę veiklą; likviduojama dėl bankroto įmonė gali sudaryti tik susijusius su įmonės veiklos nutraukimu arba teismo nutartyje likviduoti įmonę numatytus sandorius. Nagrinėjamu atveju Bendrija pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto Vilniaus apygardos teismo 2016-03-31 nutartimi, taigi            nuo šios nutarties įsiteisėjimo Bendrija negali vykdyti bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijų, nesusijusių su veiklos nutraukimu.

Ieškinys atmestinas

Byloje nustatyta, kad daugiabučio namo Vilniuje, Neužmirštuolių g. 6 (toliau – Namas), gyvenamųjų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektams valdyti 2013-02-05 buvo įsteigta 521-oji daugiabučio namo Neužmirštuolių g. 6 savininkų bendrija (toliau – Bendrija).

Nekilnojamojo turto registro duomenų 2016-02-12 išraše nurodyta, kad Name gyvenamosios paskirties patalpų yra 29.   

Iš byloje esančio 521-osios gyvenamųjų namų savininkų bendrijos narių ir namo Neužmirštuolių g. 6 gyventojų susirinkimo 2014-09-30 protokolo bei pridėtų balsavimo raštu biuletenių matyti, kad 16 butų savininkų balsavo už Namo valdymo formos pakeitimą, perduodant Namą valdyti pagal Jungtinės veiklos sutartį, jeigu tokia bus sudaryta prisijungus ne mažiau kaip 14 butų savininkų.

Aptariamo daugiabučio namo savininkų dalis (14 butų savininkų) 2014-10-01 sudarė Jungtinės veiklos sutartį bendrojo naudojimo objektams valdyti. Šios sutarties sudarymo faktas 2014-10-08 įregistruotas viešajame registre.

Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo Š. R. Š. ir UAB „Admi“ atstovė 2014-12-01 sudarė Administravimo ir priežiūros sutartį Nr. ADM-146, kuria UAB „Admi“ įsipareigojo teikti daugiabučio namo Vilniuje, Neužmirštuolių g. 6, bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros, inžinerinių sistemų eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Byloje pateiktas 2014-12-01 Techninės dokumentacijos perdavimo-priėmimo aktas, pasirašytas daugiabučio namo Neužmirštuolių g. 6 atstovo Š. R. Š. ir UAB „Admi“ atstovės.

Vilniaus apygardos teismas 2014-11-18 nutartimi iškėlė Bendrijos bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Ignika“.

Vilniaus apygardos teismo 2016-03-31 nutartimi Bendrija pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-2798-345/2017). Ši nutartis įsiteisėjo 2016-04-14. Teismo sprendimas dėl Bendrijos pabaigos dar nepriimtas.

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė 2016-03-08 padavė teismui ieškinį, prašydama pripažinti niekine ir negaliojančia daugiabučio namo Vilniuje, Neužmirštuolių g. 6, butų savininkų dalies 2014-10-01 sudarytą Jungtinės veiklos sutartį.

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės reikšti ieškinį dėl Jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia 

Nesutikimą su ieškiniu atsakovai visų pirma grindžia tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nagrinėjamu atveju neturi reikalavimo teisės ginčyti Jungtinės veiklos sutartį, sudarytą daugiabučio namo bendraturčių.

Viena iš savarankiškųjų, t. y. Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybės funkcijų yra butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktas).

Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalies nuostatas savivaldybės atlieka butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, pripažintini teisiškai pagrįstais atsakovų atstovo argumentai, kad ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi teisę ir pareigą kontroliuoti jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų veiklą, susijusią su bendrojo naudojimo objektų valdymo funkcijų įgyvendinimu, tačiau neturi teisės kvestionuoti daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų sudarytos jungtinės veiklos sutarties, taip pasirenkant bendrojo naudojimo objektų valdymo formą. Ginčyti tokią sutartį teisę turi daugiabučio namo, kurio bendrojo naudojimo objektams valdyti sudaryta jungtinės veiklos sutartis, patalpų savininkai, manantys, jog jungtinės veiklos sutartis ar tam tikros jos sąlygos pažeidžia jų, kaip bendraturčių, teises ar teisėtus interesus (CK 1.78 straipsnio 4 dalis). 

Kita vertus, ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi teisę kreiptis į teismą dėl sandorio, prieštaraujančio imperatyviosioms įstatymo normoms, negaliojimo, nes ieškinį dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, o savivaldybės institucija turi teisinį interesą užtikrinti, kad daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo srityje nebūtų pažeidžiamos imperatyviosios įstatymų nuostatos – tai susiję su viešojo intereso apsauga (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant, turi ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija reikalavimo teisę reikšti ieškinį dėl 2014-10-01 Jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia ar ne, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar ginčijama Jungtinės veiklos sutartis pažeidžia imperatyviąsias įstatymo normas ir dėl to yra niekinė.  

Dėl Jungtinės veiklos sutarties prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms               

Ieškovas teigia, kad atsakovų – keturiolikos daugiabučio namo Vilniuje, Neužmirštuolių g. 6, butų savininkų – 2014-10-01 sudaryta Jungtinės veiklos sutartis dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo prieštarauja imperatyviosioms CK 4.83 straipsnio 3 dalies, 4.84 straipsnio 1 dalies nuostatoms, pagal kurias daugiabučio namo patalpų savininkai gali pasirinkti tik vieną iš bendrojo naudojimo objektų valdymo formų, todėl turėtų būti pripažinta niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu. Ieškovas, taip pat tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, laikosi pozicijos, kad tol, kol nėra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro daugiabučio namo Vilniuje, Neužmirštuolių g. 6, butų savininkų bendrija, Jungtinės veiklos sutartis negali būti sudaryta; bankroto proceso metu bendrojo naudojimo objektų valdymą turi užtikrinti bankroto administratorius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis; privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamu pagrindu, būtina nustatyti, ar yra toks visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus. CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina. Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-05-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2005; 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008; 2010-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2010; 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015; kt.).

Teisės norma, kurioje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, gali būti pripažįstama imperatyvia įvertinus jos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. Kartu kasacinio teismo pažymima, kad vien privalomojo teisės normos pobūdžio konstatavimas nepakankamas pripažinti, kad ją pažeidžiantis sandoris yra niekinis, jeigu privaloma taisyklė saugo tik privačius civilinės apyvartos dalyvių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; kt.).

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje, kurios imperatyvų pažeidimu remiasi ieškovas ir tretieji asmenys jo pusėje, įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus, taip pat nurodytos bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formos: daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jeigu bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija (CK 4.84 straipsnio 2 dalis).

CK normų, reglamentuojančių daugiabučio namo bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymą, sisteminė analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad CK 4.83, 4.84 straipsniuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo tikslas – užtikrinti, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai, priklausantys bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, būtų tinkamai valdomi, prižiūrimi, remontuojami ar kitaip tvarkomi. Aptariamų teisės normų analizė leidžia teigti, kad pasirinkti bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formą yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų prerogatyva, įgyvendinama savininkų balsų dauguma (CK 4.85 straipsnis). Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą (CK 4.85 straipsnio 1 dalis).                                        

Ieškovas, tretieji asmenys ieškovo pusėje bendrąja prasme teisingai nurodo, kad daugiabučio namo bendraturčiai bendrojo naudojimo objektams valdyti turi pasirinkti vieną iš įstatyme nustatytų formų: arba įsteigti daugiabučio namo savininkų bendriją, arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, arba pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių.

Tačiau, išanalizavęs ir įvertinęs šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, teismas nenustatė pagrindo pripažinti pagrįsta ieškovo ir trečiųjų asmenų jo pusėje poziciją, kad daugiabučio namo Vilniuje, Neužmirštuolių g. 6, dalies butų savininkų sudaryta 2014-10-01 Jungtinės veiklos sutartis yra niekinė dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms.

Jau pasisakyta, kad CK 4.83, 4.84 straipsniuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo tikslas – užtikrinti, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai, priklausantys bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, būtų tinkamai valdomi, prižiūrimi, remontuojami ar kitaip tvarkomi. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, tretieji asmenys nereiškė reikalavimų dėl daugiabučio namo Vilniuje, Neužmirštuolių g. 6, bendrojo naudojimo objektų netinkamo valdymo, priežiūros, remonto, kitokio tvarkymo, atsakovams sudarius Jungtinės veiklos sutartį. Šioje byloje ginčijamas atsakovų sprendimas pasirinkti kitą bendrosios nuosavybės valdymo formą – Jungtinės veiklos sutartį, kol nelikviduota ir neišregistruota iš Juridinių asmenų registro Bendrija.

Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad, daugiabučio namo Neužmirštuolių g. 6 butų savininkams 2014-09-30 įvykusiame balsavime balsų dauguma (16 balsų) (CK 4.85 straipsnio 1 dalis) nusprendus pakeisti bendrosios nuosavybės valdymo formą dėl to, jog netenkino Bendrijos veikla, Bendrija negalėjo būti likviduota ne teismo tvarka, nes turėjo skolų, dėl kurių teismuose buvo pareikšta turtinių reikalavimų (pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2-19582-861/2014 pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį Bendrijai dėl skolos už Namui patiektą šilumos energiją priteisimo) (Įmonių bankroto įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Dėl to Bendrijos pirmininkas 2014-10-10 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos Bendrijai iškėlimo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-2798-345/2017; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Bendrijos bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2014-11-18 nutartimi, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Ignika“. Nutartis įsiteisėjo 2014-11-28.

Iškėlus Bendrijos bankroto bylą, bankroto administratorius UAB „Ignika“ ėmėsi vykdyti įprastas bankroto administratoriaus funkcijas, susijusias su Bendrijos kreditorių reikalavimų tenkinimu, išieškant skolas iš Bendrijai skolingų asmenų, tuo tarpu daugiabučio namo, kurio bendrojo naudojimo objektams eksploatuoti buvo įsteigta Bendrija, bendrosios nuosavybės objektų valdymo ir priežiūros funkcijų bankroto administratorius neperėmė.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrojo naudojimo objektai, kuriems valdyti buvo įsteigta Bendrija, yra ne Bendrijos turtas, o daugiabučio namo butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui privalu perduoti tik bankrutuojančio juridinio asmens turtą.

Susiklosčiusioje situacijoje daugiabučio namo Vilniuje, Neužmirštuolių g. 6, bendrojo naudojimo objektai negalėjo likti be priežiūros. 2014-10-01 Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo Š. R. Š. ir UAB „Admi“ 2014-12-01 sudarė Administravimo ir priežiūros sutartį Nr. ADM-146, kuria UAB „Admi“ įsipareigojo teikti daugiabučio namo Vilniuje, Neužmirštuolių g. 6, bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros, inžinerinių sistemų eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Byloje pateiktas 2014-12-01 Techninės dokumentacijos perdavimo-priėmimo aktas, pasirašytas daugiabučio namo Neužmirštuolių g. 6 atstovo Š. R. Š. ir UAB „Admi“ atstovės.

Bylos duomenimis, bankroto administratorius UAB „Ignika“ tik 2016-02-12 kreipėsi į UAB „Admi“, prašydamas skubiai nurodyti, kokie veiksmai atliekami administruojant gyvenamąjį namą Neužmirštuolių g. 6, kokios finansinės operacijos buvo atliekamos Bendrijos vardu, taip pat pervesti pagal sutartį surinktas lėšas ir neatlikti jokių ūkinių, finansinių ar veiklos operacijų. UAB „Admi“ 2016-02-25 raštu bankroto administratoriui atsakė, kad veikia su Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotu asmeniu sudarytos Administravimo sutarties pagrindu, UAB „Admi“ veiksmai niekaip nesusiję su Bendrijos veikla ar prievolėmis, UAB „Admi“ neatlieka jokių veiksmų Bendrijos vardu, todėl nėra pagrindo tenkinti bankroto administratoriaus 2016-02-12 rašte nurodytų reikalavimų. Po šio atsakymo Bendrijos bankroto administratorius UASB „Ignika“ nesiėmė jokių veiksmų tam, kad Bendrijos bankroto proceso metu vykdytų ir daugiabučio namo, kurio savininkų įsteigta Bendrija bankrutuoja, bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros funkcijas. 2017-04-20 teismo posėdyje bankroto administratoriaus UAB „Ignika“ atstovas išsakė poziciją, kad vykdyti  bendrojo naudojimo objektų valdymo funkcijų bankroto administratorius negalėtų ir dėl to, jog bankroto byloje 2016-03-31 priimta nutartis pripažinti Bendriją bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o pagal Įmonių bankroto įstatymo 30 straipsnio 3 dalį nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos įmonė netenka teisės vykdyti ūkinę komercinę veiklą.

Ieškovo, trečiųjų asmenų ieškovo pusėje argumentai, kad, iškėlus Bendrijos bankroto bylą, Bendrijos valdymo organų teises ir pareigas perima bankroto administratorius, kuris, be kita ko, bankroto proceso metu turėtų rūpintis daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, priežiūros organizavimu, turi teisinį pagrįstumą. Kartu pažymėtina tai, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra specifinės paskirties juridinis asmuo, todėl jo bankroto procedūra gali turėti tam tikrų ypatumų.  Iškėlus bankroto bylą komercinę-ūkinę veiklą vykdžiusiam juridiniam asmeniui, bankroto administratorius gali nuspręsti bankroto proceso metu tęsti tokio juridinio asmens veiklą tam, kad iš gautų pajamų galėtų padengti didesnę dalį kreditorių finansinių reikalavimų. Tuo tarpu Bendrijos, kaip pelno nesiekiančio juridinio asmens, bankroto proceso metu veikla, iš kurios būtų galima gauti pajamų kreditorių reikalavimams tenkinti, nevykdoma. Bankrutuojančios daugiabučio namo savininkų bendrijos bankroto administratoriaus esminės funkcijos bankroto proceso metu – patenkinti bankrutuojančios bendrijos kreditorių reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo. Bankroto administratorius nėra asmuo, teikiantis daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. Daugiabučio gyvenamojo namo, kurio savininkų įsteigtai Bendrijai vykdoma bankroto procedūra, bendrojo naudojimo objektams eksploatuoti bankroto administratorius turėtų sudaryti sutartį su bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas teikiančiu subjektu.

Minėta, kad nagrinėjamu atveju, iškėlus Bendrijai bankroto bylą, paskirtas bankroto administratorius UAB „Ignika“ neatliko veiksmų tam, jog perimtų Namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, nesudarė sutarties su asmeniu, turinčiu atitinkamą kvalifikaciją teikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. Bankroto administratorius UAB „Ignika“ atlieka pagrindinę bankrutuojančio juridinio asmens bankroto administratoriaus funkciją – siekia skolų, susidariusių nemokant mokesčių Bendrijai iki bankroto bylos iškėlimo, išieškojimo iš Bendrijai įsiskolinusių asmenų. Tuo tarpu Namo bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijas vykdo UAB „Admi“, su kuriuo sutartį dėl bendrosios nuosavybės administravimo paslaugų teikimo sudarė Jungtinės veiklos sutarties dalyviai.

Jau nurodyta, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pasirinkti bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formą yra išimtinė daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų prerogatyva, įgyvendinama savininkų balsų dauguma (CK 4.85 straipsnis). Teismo vertinimu, bankroto bylos Bendrijai iškėlimas ir bankroto procedūrų vykdymas, savaime nėra pakankamas pagrindas varžyti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisę spręsti dėl kito bendrojo naudojimo objektų valdymo būdo.

CK 4.84 straipsnio 10 dalyje, reglamentuojančioje bendrojo naudojimo objektų administravimo, kai administratorius paskirtas savivaldybės, pabaigą, nustatyta, kad administravimas pasibaigia CK 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį. Vadovaujantis pagal analogiją tokiu teisiniu reglamentavimu, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad Bendrijos vykdytas bendrojo naudojimo objektų administravimas pasibaigė, kai atsakovai sudarė 2014-10-01 Jungtinės veiklos sutartį (CK 1.8 straipsnio 1 dalis).

Teismo vertinimu, išanalizavus šioje konkrečioje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, ta aplinkybė, kad 2014-10-01 Jungtinės veiklos sutarties sudarymo metu Bendrija nebuvo likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti Jungtinės veiklos sutarties prieštaravimą imperatyviosioms įstatymo normoms, kuris lemtų šios sutarties negaliojimą. Šiuo konkrečiu atveju daugiabučio namo bendraturčių privatus interesas užtikrinti bendrojo naudojimo objektų valdymą ir priežiūrą pripažintinas svarbesniu už ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodomą siekį pašalinti tokią teisinę situaciją, kai vienu metu dėl to paties daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo yra dvi valdymo formos: Bendrija, kurios bankroto teismo tvarka procesas dar nepasibaigęs, ir Jungtinės veiklos sutartis. Šiuo atveju akcentuotina tai, kad dvi valdymo formos yra teisiškai, tuo tarpu faktiškai, realiai daugiabučio namo Vilniuje, Neužmirštuolių g. 6, bendrojo naudojimo objektai valdomi viena forma – pagal Jungtinės veiklos sutartį.

Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad atsakovų sudaryta 2014-10-01 Jungtinės veiklos sutartis neginčijama kitais pagrindais. Teismo vertinimu, 2014-10-01 Jungtinės veiklos sutartis yra nuginčijamas sandoris, kurį ginčyti turi teisę daugiabučio namo Vilniuje, Neužmirštuolių g. 6, patalpų savininkai, manydami, kad šia sutartimi pažeistos jų teisės. 

Tretieji asmenys, dalyvaujantys ieškovo pusėje, sužinoję apie 14 bendraturčių sudarytą 2014-10-01 Jungtinės veiklos sutartį ir šios sutarties dalyvių įgalioto asmens su UAB „Admi“ 2014-12-01 pasirašytą Administravimo ir priežiūros sutartį, nesikreipė į teismą dėl šių sutarčių nuginčijimo, neįrodinėjo, jog šios sutartys pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad, daugiabučio namo Vilniuje, Neužmirštuolių g. 6, keturiolikai butų savininkų nusprendus pakeisti bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą iš Bendrijos į valdymą pagal Jungtinės veiklos sutartį, nenuginčijus sudarytos Jungtinės veiklos sutarties kitais pagrindais, savininkų sprendimas negali būti laikomas prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms vien dėl to, kad Jungtinės veiklos sutartis sudaryta nelikvidavus Bendrijos. Šiuo konkrečiu atveju Jungtinės veiklos sutarties sudarymu buvo užtikrintas tolesnis bendrojo naudojimo objektų valdymas, priežiūra, ir šios sutarties sudarymas nesukelia jokių neigiamų padarinių vykstančiam Bendrijos bankroto procesui.

Dėl trečiųjų asmenų ieškovo pusėje argumentų, kad atsakovai, sudarydami Jungtinės veiklos sutartį, nesąžiningai siekė išvengti neigiamų padarinių, susijusių su Bendrijos skolomis, pažymėtina tai, jog Jungtinės veiklos sutarties sudarymas nesuteikia jokių teisinių galimybių išvengti prievolių, kilusių iš Bendrijos veiklos, vykdymo, taip pat neatleidžia nuo žalos, jeigu tokia buvo padaryta Bendrijos veikimo laikotarpiu, atlyginimo. Taigi trečiųjų asmenų argumentai, kad 2014-10-01 Jungtinės veiklos sutartis yra nesąžiningas būdas išvengti neigiamų padarinių, susijusių su Bendrijos veiklos metu galbūt padarytais pažeidimais, yra teisiškai nepagrįsti. 

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, daugiabučiame name Vilniuje, Neužmirštuolių g. 6, yra 29 gyvenamosios patalpos, tuo tarpu atsakovas Š. R. Š., trečiasis asmuo R. V. Š. nurodė, jog jų Name yra 27 butai, ir, priimant sprendimus, susijusius su bendrąja nuosavybe, visada vadovaujamasi, jog Name yra 27 butai bei pagal tokį skaičių nustatoma, kokia balsų dauguma reikalinga sprendimams dėl bendrosios nuosavybės valdymo priimti. Šiuo atveju ginčijama 2014-10-01 Jungtinės veiklos sutartis pasirašyta 14 butų savininkų. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad būtent 14 butų savininkų yra balsų dauguma. Kartu pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu tikrasis gyvenamųjų patalpų skaičius yra 29 ir sprendimui balsų dauguma priimti reikia 16 patalpų savininkų balsų, tai savaime nebūtų pagrindas pripažinti 2014-10-01 Jungtinės veiklos sutartį negaliojančia, kaip sudarytą ne butų savininkų daugumos. Pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje Jungtinės veiklos sutarties teisėtumas šiuo pagrindu nebuvo ginčijamas. Be to, nepakankama balsų dauguma sudarytas sandoris nėra niekinis, tai – nuginčijamas sandoris, nes tokiam sandoriui gali vėliau pritarti ir butų savininkai, nepasirašę sutarties (CK 1.79 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. Š. teismo posėdyje nurodė, jog jis pritaria Jungtinės veiklos sutarčiai ir ja pasirinktam bendrojo naudojimo objektų valdymo būdui.

Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovo reikalavimas pripažinti 2014-10-01 Jungtinės veiklos sutartį niekine dėl prieštaravimo imperatyviosioms CK 4.83, 4.84 straipsnio normoms, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl atsakovų prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Atsakovų atstovas pareiškė teismui prašymą skirti ieškovui iki 5600 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant, atsakovų nuomone, akivaizdžiai, nepagrįstą ieškinį, ir pusę paskirtos baudos priteisti atsakovų naudai.

Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas pateikiant jį teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais tai gali būti įvertinta kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją įstatyme nustatytos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-04 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010-03-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013-03-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2015-02-18 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

Nagrinėjamu atveju teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, pagrindė savo poziciją ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimu, rėmėsi viešojo intereso gynimu. Tai, kad ieškinys atmestas kaip nepagrįstas, nereiškia, kad ieškovas piktnaudžiavo procesine teise pareikšti ieškinį.

Išdėstytų motyvų pagrindu atsakovų atstovo prašymas skirti ieškovui CPK 95 straipsnyje numatytą baudą atmestinas.    

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovų atstovas pateikė teismui prašymą priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų atsakovo Š. R. Š., sumokėjus už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teisme atsakovų atstovui – asociacijai Nacionalinei teisingumo ir gynybos sąjungai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl asociacijos teisės būti savo narių – fizinių asmenų – atstovu pagal pavedimą teisme ir teikti jiems atlygintines teisines paslaugas, yra nurodęs, kad asociacija yra steigiama ir veikia savo narių interesais, jų poreikiams tenkinti, vadovaujantis savanoriškumo, narių savitarpio supratimo bei interesų bendrumo principais. Atsižvelgiant į asociacijos, kaip susivienijimo, esmę, jos steigimo, stojimo į ją ir veikimo tikslus, asociacijos teikiamomis paslaugomis jos nariai paprastai turėtų naudotis nemokamai, nebent tai būtų susiję su išskirtinėmis aplinkybėmis, realiai patirtomis papildomomis išlaidomis. Kai asociacijos įstatuose vienu iš jos veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir atstovavimas jiems teisme, sudarantis prielaidas jai būti savo nario – fizinio asmens – atstovu teisme pagal pavedimą (CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tai ši asociacija, įgyvendindama nurodytą tikslą bei tenkindama tokio savo nario pageidavimą ir poreikius dėl jo interesų atstovavimo bei gynimo teisme, negali iš šio (nario) reikalauti bei gauti užmokesčio už procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą teisme ir pan., nes tai prieštarauja jos tikslams, narių savitarpio supratimo, interesų bendrumo, bendriesiems teisės principams. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo – asociacijos narys – apmoka tokio pobūdžio asociacijos jam suteiktas paslaugas, tai dėl to jo patirtos išlaidos nekvalifikuotinos kaip CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, kurios atlygintinos bylą laimėjusiai šaliai, nes jos vertintinos kaip neatitinkančios būtinumo kriterijaus. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad procesinio atstovavimo pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą santykio buvimas, teisės ir pareigos patvirtinami asociacijos ir jos nario rašytine sutartimi, kuri nevertintina kaip atlygintinė teisinių paslaugų sutartis ir kurioje negali būti atlygintinei teisinių paslaugų sutarčiai būdingų sąlygų dėl honoraro paslaugas teikiančiam asmeniui (šiuo atveju – asociacijai) mokėjimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-03-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-701/2015).

Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, atsakovo Š. R. Š. prašymo priteisti 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų sumokėjus atstovui Asociacijai, kurios narys jis yra, netenkina, nes šios išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Ieškinį atmetus, trečiųjų asmenų, dalyvavusių ieškovo pusėje, turėtos teisinės pagalbos išlaidos neatlyginamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniais, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė:

atmesti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį.

Atmesti atsakovų prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.  

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                      Laima Ribokaitė