Nr. DOK-579

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00319-2020-4 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės, 

susipažinusi su 2024 m. vasario 9 d. paduotu atsakovų A. S. ir V. G. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 9 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

atsakovų A. S. ir V. G. kasacinis skundas paduodamas dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir žalos atlyginimo. Byloje Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento likviduojamos dėl bankroto UAB „HUNSEGA“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis atsakovas V. V. iš atsakovo V. G. 2018 m. rugsėjo 10 d. ir 2018 m. rugsėjo 11 d. įgijo po 20 vnt. akcijų, iš atsakovo A. S. 2018 m. rugsėjo 12 d., 2018 m. rugsėjo 13 d. ir 2018 m. rugsėjo 14 d. įgijo po 20 vnt. akcijų, taikė restituciją ir grąžino atsakovui V. G. 40 vnt. akcijų, A. S. – 60 vnt. akcijų; pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento pirmiau nurodytos bendrovės vienintelio akcininko V. V. 2018 m. spalio 1 d. sprendimą atšaukti A. S. iš bendrovės direktoriaus pareigų ir jį atleisti iš darbo nuo 2018 m. spalio 16 d., nuo 2018 m. spalio 17 d. paskiriant bendrovės direktoriumi V. V.; priteisė bendrovei iš atsakovo A. S. 2 316,68 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 2 316,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas pripažinti likviduojamos dėl bankroto UAB „HUNSEGA“ bankrotą tyčiniu bei reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų A. S. ir V. G. 23 633,51 Eur žalos atlyginimą, taip pat sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. S. priteistas 2316,68 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų metinės palūkanos, ir nusprendė pripažinti likviduojamos dėl bankroto UAB „HUNSEGA“ bankrotą tyčiniu, ieškovei likviduojamai dėl bankroto UAB „HUNSEGA“ iš atsakovų A. S. ir V. G. solidariai priteisė 25 950,19 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų.

Kasaciniu skundu atsakovai A. S. ir V. G. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 9 d. nutarties dalis, kuriose panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas netenkinti ieškinio reikalavimo pripažinti likviduojamos dėl bankroto UAB „HUNSEGA“ bankrotą tyčiniu bei atmestas reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų A. S. ir V. G. 23 633,51 Eur žalos atlyginimą ir priimtas naujas sprendimas, pripažįstant likviduojamos dėl bankroto UAB „HUNSEGA“ bankrotą tyčiniu, priteisiant ieškovei iš atsakovų A. S. ir V. G. solidariai 25 950,19 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti likviduojamos dėl bankroto UAB „HUNSEGA“ bankrotą tyčiniu atmetimo, o dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dalies, kuria priteistas žalos atlyginimas, priimti naują sprendimą – atmesti reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų A. S. ir V. G. 25 950,19 Eur žalos atlyginimą.

Atsakovų kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovų kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.        Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą tyčinio bankroto požymį, pažeidė materialiosios teisės normas, nenustatė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir bendrovės nemokumo, nukrypo nuo teismų praktikos šiais klausimais. Teismas neįvertino ir neištyrė ginčo šalių pateiktų įrodymų ir reikšmingų aplinkybių, todėl pažeidė proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodymų tyrimo.

2.       Apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingas išvadas dėl bendrovės į balansą įrašyto nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų apimties, neteisingai vertino įrodymus dėl šio klausimo (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad bendrovės įsipareigojimai 2017 m. pabaigoje viršijo pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės, padaryta objektyviai neįvertinus ir atidžiai neištyrus ginčo šalių pateiktų įrodymų ir reikšmingų aplinkybių. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad bendrovės turtas 2018 metais buvo eikvojamas tyčiniais veiksmais ar buvo iššvaistytas.

3.       Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatą tinkamai motyvuoti savo išvadas, įvertinti visus byloje esančius įrodymus bei argumentus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuodamas, kad atsakovai A. S. ir V. G. tyčiniais veiksmais pradėjo eikvoti bendrovės turtą, neatsiskaitė su kreditoriumi, bendrovės akcijas fiktyviomis pirkimo–pardavimo sutartimis perleido V. V., nepagrįstai neįvertino visų bylos duomenų, padarė neteisingas išvadas dėl atsakovų solidarios atsakomybės buvimo. 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Kadangi kasacinį skundą atsisakytina priimti, tai prašymas sustabdyti išieškojimą pagal Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-115-889/2023 išduotus vykdomuosius raštus nenagrinėtinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gediminas Sagatys

                                                                                                                  Donatas Šernas

                                                                                                                  Egidija Tamošiūnienė