(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens B atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. papildomos nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinėje byloje Nr. eN2-2803-661/2024 pagal pareiškėjos A pareiškimą dėl vaiko gražinimo, suinteresuotas asmuo B, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja A kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama grąžinti jos ir suinteresuoto asmens B nepilnametį vaiką D, gimusią (duomenys neskelbtini), į jos nuolatinę gyvenamąją vietą Ispanijos Karalystėje, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 31 d. nutartimi pareiškimą patenkino ir grąžino pareiškėjos A ir suinteresuoto asmens B nepilnametį vaiką D į jos nuolatinę gyvenamąją vietą Ispanijos Karalystėje, priteisė pareiškėjai iš suinteresuoto asmens 2 129,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3.       Pareiškėja A pateikė prašymą priimti papildomą nutartį ir priteisti jai iš suinteresuoto asmens B 9 586,92 Eur bylinėjimosi išlaidas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 5 d. papildoma nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino ir priteisė A 9 586,92 Eur bylinėjimosi išlaidų iš suinteresuoto asmens B.

5.       Teismas nustatė, kad pareiškėja buvo pateikusi įrodymus, jog ji patyrė ne tik teismo jau priteistas 2 129,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, bet dar 9 586,92 Eur išlaidų, kurias sudaro atlygis už advokato pagalbą bei dokumentų vertimo išlaidos.

6.       Teismas atsižvelgė, kad byla yra su tarptautiniu elementu – viena iš šalių yra (duomenys neskelbtini) pilietė, gyvenanti Ispanijos Karalystėje, procesas vyko pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, šalys yra gyvenę keliose užsienio valstybėse, todėl įvairių dokumentų surinkimas, jų išvertimas į lietuvių kalbą, teisinis įvertinimas, pareikalavo didelių laiko ir piniginių sąnaudų.

7.       Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad byla yra didelės apimties, tačiau ji buvo išnagrinėta per trumpą laiką, o tai yra didesnių pastangų ir laiko sąnaudų reikalaujantis procesas: skubos tvarka susipažinti bei išanalizuoti didelės apimties medžiagą, per trumpus terminus parengti procesinius dokumentus, dalyvauti teismo posėdžiuose.

8.       Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad visos pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos (tiek už dokumentų vertimus, tiek už advokatės teisinę pagalbą) yra pagrįstos, todėl prašymą patenkino ir, be Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartimi jau priteistų bylinėjimosi išlaidų, iš suinteresuoto asmens B priteisė pareiškėjai A papildomai 9 586,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Suinteresuotas asmuo B pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. papildomą nutartį panaikinti arba pakeisti, sumažinant iš B priteistas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartyje jau buvo išspręstas klausimas dėl pareiškėjos į bylą pateiktu? bylinėjimosi išlaidu? atlyginimo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas paminėta nutartimi pareiškėjai priteisė mažiau, nei ji prašė, turėjo būti sprendžiama ne priimant papildomą teismo sprendimą, o pareiškėjai teikiant atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šaliu? atskiruosius skundus, būtu? pasisakęs ne tik dėl pačios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, bet kartu ir dėl pareiškėjai priteistino bylinėjimosi išlaidu? dydžio. Įstatymas nenumato, kad šaliai pirmosios instancijos teismo priteistos ne visos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti ginčijamos, prašant priimti papildomą teismo sprendimą.

9.2.                      Teismas visiškai neįvertino to, kad dalis iš suinteresuoto asmens pareiškėjai priteistu? bylinėjimosi išlaidu? net nebuvo patirtos. Byloje vyko du teismo posėdžiai: vienas 2024 m. spalio 28 d., kuris truko 8 val., o kitas – 2024 m. spalio 30 d., kuris truko 3 val. 2024 m. spalio 21 d. turėjęs vykti teismo posėdis buvo atidėtas dėl suinteresuoto asmens atstovės iš anksto suplanuotų atostogų. Nepaisant to, pareiškėja sumokėjo 800 Eur už pasiruošimą bylai ir pareiškėjos atstovavimą 2024 m. spalio 21 d. posėdyje.

9.3.                      Advokato pagalbos išlaidos neatitiko Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Byla nebuvo sudėtinga, joje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, byla buvo išnagrinėta per du teismo posėdžius, todėl iš suinteresuoto asmens priteista virš 12 000 Eur bylinėjimosi išlaidu? suma yra neproporcingai didelė.

10.       Pareiškėja A pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama nutraukti apeliacinį procesą pagal suinteresuoto asmens atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 5 d. papildomos nutarties panaikinimo arba atmesti suinteresuoto asmens atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. papildomą nutartį nepakeistą, priteisti 1 548 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidu? gali būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė.

10.2.                      Suinteresuoto asmens atskirasis skundas dėl papildomos nutarties gautas praleidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 335 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl neturėjo būti priimtas.

10.3.                      Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtina atsižvelgti į tai, jog byla yra su tarptautiniu elementu – viena iš šaliu? yra (duomenys neskelbtini) pilietė, gyvenanti Ispanijos Karalystėje, procesas vyko pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaiku? grobimo civiliniu? aspektu?, šalys yra gyvenę keliose užsienio valstybėse. Taigi įvairiu? dokumentu? surinkimas, jų išvertimas į lietuviu? kalbą, teisinis įvertinimas, reikalavo dideliu? laiko ir piniginiu? sąnaudų?. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad byla yra didelės apimties, tačiau ji buvo išnagrinėta per trumpą laiką, o tai yra didesniu? pastangų ir laiko sąnaudų reikalaujantis procesas. Dėl to visos pareiškėjos patirtos išlaidos yra pagrįstos.

10.4.                      Suinteresuoto asmens ir jo atstovės procesinis elgesys lėmė ne tik tokią ilgą byloje įvykusiu? dviejų teismo posėdžiu? trukmę, bet viso bylos proceso pirmosios instancijos teisme vilkinimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

12.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties, kuria buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl papildomos nutarties priėmimo pagrįstumo

13.       Prieš vertindama skundžiamos papildomos nutarties, kuria pareiškėjai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumą, pirmiausia teisėjų kolegija pasisako dėl apelianto atskirojo skundo argumento, kad įstatymas nenumato galimybės, pirmosios instancijos teismui priteisus ne visas bylinėjimosi išlaidas, ginčyti tokią nutartį, prašant priimti papildomą sprendimą (nutartį), o ne pateikiant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria byla išnagrinėta iš esmės ir priteista tik dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų.

14.       CPK 277 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą (nutartį), jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas (CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti (CPK 277 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

15.       Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 277 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).

16.       Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad papildomas sprendimas teismo gali būti priimamas tik tada, kai jo paskelbtame procesiniame sprendime neišspręstas kuris nors iš CPK 277 straipsnyje nurodytų klausimų, nors pagal įstatymą tai turėjo būti padaryta. Papildomo sprendimo (nutarties) institutas yra procesinis institutas, kuris skirtas specifiniams teismo sprendimo (nutarties) trūkumams – sprendimo (nutarties) nevisapusiškumui – ištaisyti.

17.       Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia apeliantas, papildoma nutartimi buvo ne dar kartą sprendžiamas jau priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, pakartotinai vertinant jų pagrįstumą, o visiškai neišspręstų dalies bylinėjimosi išlaidų, kurių faktą ir dydį patvirtinantys įrodymai teismui buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, atlyginimo klausimas. Įstatymas numato, kad papildomas sprendimas (nutartis) dėl bylinėjimosi išlaidu? gali ir turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad jis, priėmęs sprendimą (nutartį) dėl ginčo esmės, nevertino ir neišsprendė dalies pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų, turėjo teisę šį trūkumą ištaisyti per papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo institutą.

18.       Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas apelianto B atskirojo skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turėjo būti sprendžiami ne priimant papildomą sprendimą (nutartį), o teikiant atskirąjį skundą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

20.       Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 31 d. nutartimi pareiškėjos A pareiškimą patenkino ir grąžino jos ir suinteresuoto asmens B nepilnametį vaiką D į nuolatinę gyvenamąją vietą Ispanijos Karalystėje, priteisė pareiškėjai iš suinteresuoto asmens 2 129,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, o skundžiama papildoma nutartimi, nustatęs, kad 2024 m. spalio 31 d. nutartimi nebuvo išspręstas visų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateiktų bylinėjimosi išlaidų klausimas, papildomai priteisė pareiškėjai iš suinteresuoto asmens 9 586,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.

21.       Nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi patenkino suinteresuoto asmens B atskirąjį skundą ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartį, klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjos A pareiškimą dėl vaiko gražinimo atmetė.

22.       Suinteresuoto asmens B atskirąjį skundą patenkinus, pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo papildomą nutartį, kuria, kaip minėta, buvo išspręstas pareiškėjai A Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartimi nepriteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

23.       Apelianto atskirąjį skundą patenkinus ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinus, pareiškėjai neatlyginamos jos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Teisėjai                                                                        Rasa Gudžiūnienė

                                                                                Vilija Mikuckienė

                                                                                Antanas Rudzinskas