Civilinė byla Nr. 3K-3-169/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos:
74.2.4; 82.1; 82.2.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m.
balandžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Gražinos Davidonienės, Algio Norkūno ir Antano Simniškio (kolegijos
pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų J. L., A. L. ir V. J. L. kasacinį skundą dėl
Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutarties ir Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
gruodžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Birštono
savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos
skyriaus pareiškimą dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir vaiko
gyvenamosios vietos nustatymo, suinteresuoti asmenys A. B., J. L.,
pareiškusi savarankiškus reikalavimus, A. L. ir V. J. L., institucija,
teikianti išvadą byloje, – Prienų rajono savivaldybės administracijos
Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilę
teisės normų, reglamentuojančių vaiko, kurio abu tėvai yra mirę, globos
nustatymą ir globėjo parinkimą bei paskyrimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Pareiškėjas
prašė likusiai be tėvų globos E. L. (duomenys
neskelbtini) nustatyti nuolatinę globą ir jos nuolatine globėja skirti A. B.
(duomenys neskelbtini), gyv. Vilniaus m.
savivaldybėje (duomenys neskelbtini);
E. L. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su nuolatine globėja A. B. Pareiškėjas
nurodė, kad 2008 m. balandžio 4 d. eismo įvykio metu žuvo B. K.,
o kartu važiavęs jos sugyventinis V. L. buvo sužeistas ir mirė balandžio
12 d., dėl to be tėvų globos liko E. L. Nustatyti trys asmenys,
pageidaujantys būti E. L. globėjais. Pareiškėjo sudaryta komisija nusprendė
skirti E. L. laikiną globą A. B. Prašymą dėl E. L. globos A. B.
pateikė 2008 m. balandžio 7 d., o J. L. – 2008 m.
balandžio 11 d. Anot pareiškėjo, skiriant laikiną globėją, atsižvelgta į
giminystės ryšį, pretenduojančių tapti globėjais amžių, išsilavinimą, gaunamas
pajamas, gyvenimo sąlygas; visų norinčiųjų tapti E. L. globėjais charakteristikos
yra teigiamos.
Suinteresuotas
asmuo J. L. prašė E. L. nustatyti nuolatinę globą ir jos nuolatine
globėja skirti ją – J. L.; E. L. gyvenamąją vietą nustatyti
kartu su J. L. J. L. nurodė, kad ji taip pat yra pretendentė tapti
E. L. nuolatine globėja; kartu su savo vyru J. L. turi visas
galimybes tinkamai auklėti ir prižiūrėti mažametį vaiką. Anot J. L., svarbiausias
momentas, į kurį atkreiptinas dėmesys, yra tai, kad nuo 2008 m. balandžio 12 d.
ji su vyru E. L. augina, prižiūri ir globoja. Tuo tarpu suinteresuoti
asmenys su vaiku visiškai nebendravo, jokių ryšių tarp jų nesusiformavo.
J. L. teigimu, šiuo metu yra susiformavusi šeima, vaikas laiko ją su vyru
savo tėvais ir tokios situacijos dirbtinas išardymas turės didelę neigiamą
įtaką vaikui bei jo raidai. Aplinkybes, kad vaikas J. L. atiteko globoti
ne savavališkai, patvirtins ir suinteresuoti asmenys L.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Prienų rajono apylinkės
teismas 2009 m. liepos 2 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino:
nustatė likusiai be tėvų globos E. L. nuolatinę globą šeimoje ir jos
nuolatine globėja skyrė A. B.; E. L. gyvenamąją vietą nustatė kartu
su nuolatine globėja A. B.; suinteresuoto asmens J. L. reikalavimus
atmetė. Teismas nustatė, kad E. L. tėvai V. L. ir B. K. mirė,
atitinkamai 2008 m. balandžio 12 d. ir 2008 m. balandžio 4 d.;
E. L. 2008 m. balandžio 4 d. laikinai perduota prižiūrėti A. Š.,
o 2008 m. balandžio 11 d. perduota laikinai gyventi A. ir V. J. L.
Birštono savivaldybėje 2008 m. balandžio 8 d. gautas A. B. ir A. B.
prašymas dėl E. L. globos, o 2008 m. balandžio 11 d.
pakartotinis A. B. prašymas ir J. L. prašymas dėl jų skyrimo E. L.
globėja. Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m.
gegužės 23 d. įsakymu E. L. nustatyta laikinoji globa nuo 2008 m.
balandžio 11 d. ir laikinąja globėja paskirta A. B., nustatant E. L.
gyvenamąją vietą su globėja. A. B. ir A. B. bei J. L. ir
J. L. yra išklausę globėjų ir įtėvių kursus; iš medicininių pažymų matyti,
kad A. B. ir J. L. yra sveikos ir vaiką globoti gali. Kauno apygardos
teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pritaikytos laikinosios
apsaugos priemonės, įpareigojant J. L. ir J. L., pas kuriuos be jokio
teisinio pagrindo yra mergaitė, perduoti mažametę E. L. Socialinės paramos
ir vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams. 2008 m. rugsėjo 16 d.
mergaitė paimta iš L. ir perduota laikinai gyventi L.. Iš L. šeimos aplankymo
aktų matyti, kad 2008 m. spalio 13 d. ir 2008 m. spalio 31 d.
pas juos namuose buvo E. L., o 2008 m. lapkričio 25 d. E. L.
nerasta, nes ją, senelių teigimu, į savo namus išsivežė L. Kauno apygardos
teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi pritaikytos laikinosios
apsaugos priemonės, įpareigojant A. L., V. J. L., J. L. ir
J. L., pas kuriuos šiuo metu yra mergaitė, perduoti mažametę E. L.
laikinajai globėjai A. B. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai, teismo
vertinimu, leidžia teigti, jog E. L. interesais nuolatine jos globėja
turėtų būti paskirta A. B. Apklausti byloje liudytojai vienodai teigiamai apibūdino
tiek A. B., tiek J. L. Pateiktos Vilniaus miesto Vaikų teisių
apsaugos tarnybos bei Prienų rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados
atitinkamai dėl galimybės A. B. ir J. L. tapti mergaitės nuolatine
globėja yra teigiamos. Byloje nustatyta, kad B. materialinė padėtis šiuo metu
yra geresnė, nes jų gaunamų pajamų mėnesio vidurkis yra 6860 Lt, o L. –
apie 2000 Lt (dirba tik J. L.); B. gyvena šiuolaikiniame trijų
kambarių bute Vilniaus miesto savivaldybėje, tuo tarpu L. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, apšildomame
krosnimi name, patogumai šiuo metu įrenginėjami. A. B. yra 30 metų, o
J. L. – 43 metai, tai irgi yra svarbu vertinant kiekvieno asmens
galimybes tinkamai atlikti globėjos pareigas. E. L. ugdymo, sveikatos
priežiūros galimybės taip pat bus geresnės jai gyvenant su A. B., nes
Vilniuje bus didesnės galimybės lankyti švietimo įstaigas, geriausiai
atitinkančias jos gebėjimus ir poreikius, pasirinkti įvairiausius būrelius,
sveikatos priežiūros įstaigas. A. B. išsilavinimas yra aukštasis, o
J. L. – vidurinis, dėl to tikėtina, kad globėjos išsilavinimas galės
būti pavyzdžiu globotinei siekti išsilavinimo. B. šeimoje auga mažametis sūnus,
kuriam yra dveji su puse metų, todėl, teismo vertinimu, panašaus amžiaus E. L.
šioje šeimoje augti bus geriau, nes ji turės brolį. Teismas pažymėjo, kad visi
išvardyti kriterijai nėra svarbiausi paskiriant mergaitės globėją; lemiamą
reikšmę šioje byloje, teismo vertinimu, turi suinteresuotų asmenų bei jų šeimos
narių asmeniniai bruožai, charakterio savybės, santykiai su vaikais, požiūris į
juos, moralinės charakteristikos bei aplinkos, kurioje augtų globotinė,
saugumas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad B. būtų neigiamai apibūdinami,
jie abu dirba, neteisti, nebausti, darboviečių apibūdinami teigiamai, tinkamai
auklėja savo mažametį sūnų. To paties apie L. šeimą pasakyti negalima. Iš prie
nagrinėjamos bylos pridėtų administracinių bylų kopijų matyti, kad J. L.
2003 m. rugsėjo 23 d. administracine tvarka buvo nubaustas du kartus:
vieną kartą pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį, o kitą kartą – pagal
ATPK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2003 m. rugsėjo 7 d.
būdamas girtas triukšmavo (duomenys
neskelbtini) kaime; 2006 m. gegužės 26 d. J. L. vėl buvo
nubaustas pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį, už tai, kad būdamas
girtas šlitinėjo, griuvinėjo. Šios nuobaudos jau negalioja, tačiau atitinkamai apibūdina
J. L. sutuoktinį. Iš pridėtos civilinės bylos Nr. 2-27-644/2006
matyti, kad 2005 m. rugpjūčio 17 d. J. L. kreipėsi į teismą dėl
santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nurodydama, kad „nuo
pirmųjų santuokos metų atsakovas pastoviai girtavo, girtas žiauriai elgdavosi
su manimi ir mūsų vaikais. Jis pastoviai mane primušdavo iki sąmonės netekimo
apie ką liudija pridedama gydytojų pažyma, be to šiuo metu yra Prienų rajono
prokuratūroje kita medžiaga apie jo veiksmus mano atžvilgiu <..> Santuoka
iširo dėl sutuoktinio kaltės, nes jis su manimi ir vaikais žiauriai elgėsi“.
Apie tai, kad J. L. su ja ir vaikais žiauriai elgėsi, J. L. nurodė ir
vėliau tikslindama ieškinį bei parengiamojo teismo posėdžio metu. Aplinkybes,
kad tarp L. vyko konfliktai, patvirtina ir policijos surinktos medžiagos dėl J. L.
netinkamo elgesio buityje, vienoje iš jų J. L. parašė, kad 2005 m.
spalio 30 d. J. L., būdamas girtas, puolė ją ir stūmė, jos sūnus
užstojo, tai tada jis kirto vaiką, nuolat gąsdina, kad užmuš. J. L.,
paklausta posėdžių metu apie šiuos įvykius, keletą kartų davė prieštaringus
parodymus, vieną kartą pripažino, kad anksčiau vyras išgerdavo ir prieš ją
smurtavo, tačiau paskutinio teismo posėdžio metu tai jau neigė, nurodydama, kad,
kreipdamasi į policiją ir teismą, savo vyrą norėjo tik pagąsdinti, siekdama
išsaugoti šeimą, o medicininę pažymą apie jos sužalojimą ji nusipirko iš
gydytojos, kuri šiuo metu yra mirusi. Teismas sprendė, kad šie J. L. paaiškinimai
yra tik būdas bent kokiomis priemonėmis įrodyti, jog jos ir sutuoktinio
santykiai buvo ir yra labai geri. Dėl šių priežasčių teismas vertino, kad E. L.
negali būti palikta aplinkoje, kurioje yra asmuo (J. L.), galintis kelti
grėsmę vaiko saugumui. Be to, nagrinėjant bylą, išaiškėjo suinteresuoto asmens
J. L. asmeniniai bruožai, moralinės, dorovinės savybės. J. L. dar
prieš civilinės bylos iškėlimą, žinodama, kad E. L. laikinąja globėja
paskirta A. B., atsisakė vykdyti Birštono savivaldybės administracijos
direktoriaus 2008 m. gegužės 23 d. įsakymą ir perduoti mergaitę teisėtai
globėjai, neleido pamatyti vaiko, patikrinti jos būklės. J. L. nevykdė ir
Kauno apygardos teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
kuriose konstatuota, kad J. L. be jokio teisėto pagrindo laiko pas save E. L.
ir turi ją perduoti teisėtam globėjui. Teismo posėdžio metu J. L. pasakė,
kad vaiko neatiduos ir teismo sprendimo nevykdys. J. L. ir Prienų rajono
savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo pagrindinis
motyvas, dėl ko nuolatinę globą reikėtų patikėti J. L., yra tai, kad E. L.
nuo 2008 m. balandžio 12 d. auga L. šeimoje, yra pripratusi prie ją
supančios namų aplinkos ir kartu gyvenančių žmonių, juos pažįsta ir skiria,
tarp jų yra stiprus emocinis ryšys. Teismas pažymėjo, kad tik J. L. valia
ir neteisėtais veiksmais (galiojančio įsakymo dėl laikinosios globos skyrimo
bei Kauno apygardos teismo priimtų nutarčių nevykdymo) teisėtos laikinosios
globėjos A. B. bendravimas su vaiku buvo apribotas, dėl to motyvuoti šiuo
pagrindu yra nemoralu. Toks J. L. elgesys vertintinas kaip
piktnaudžiavimas teise ir yra netoleruotinas. Teismas sprendė, kad J. L.
asmeniniai bruožai ir moralinės savybės, t. y. piktybinis priimtų įsakymo
ir teismo nutarčių nevykdymas, melavimas teismo posėdžiuose, siekimas bent
kokiomis leistinomis ir neleistinomis priemonėmis pasiekti savo tikslą, negali
užtikrinti, kad E. L. bus ugdoma atlikti pareigas ir pati atsakyti už savo
poelgius šeimoje, mokymo bei auklėjimo įstaigose, darbe, socialinėje aplinkoje.
Be to, teismas konstatavo, kad mergaitės mažas amžius (pusantrų metų) leis jai
greitai adaptuotis naujoje aplinkoje ir nebus padaryta jai didelės socialinės,
psichologinės žalos bei sukelta emocinių išgyvenimų. A. B. nuo pat E. L.
tėvų žūties ėmėsi visų teisėtų priemonių siekdama globoti našlaite likusią E. L.,
bandė ją lankyti, nuvežė dovanėlių ir tik dėl J. L. veiksmų negalėjo
globoti bei rūpintis E. L.. Tai liudija apie A. B. tinkamas moralines
bei asmenines savybes, jos brandų požiūrį į globą ir vaiko interesų prioriteto
paisymą.
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuotų
asmenų J. L., A. L. ir V. J. L. atskiruosius skundus, 2009 m.
gruodžio 9 d. nutartimi Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos
2 d. nutartį paliko nepakeistą. Iš esmės sutikdama su pirmosios
instancijos teismo nutarties motyvais ir išvadomis, kolegija atsižvelgė į tai,
kad A. B. sutuoktinis yra mažametės E. L. motinos pusbrolis, t. y.
šoninės linijos giminaitis (CK 3.133 straipsnis), todėl, palyginti su
J. L., yra artimesnis, taip pat yra išreiškęs norą įsivaikinti E. L. Iš
apeliantės J. L. skundo argumentų matyti, kad ji supranta, jog kuo ilgiau
vaikas bus jos prižiūrimas, tuo labiau prisiriš prie jos, todėl, kolegijos
nuomone, toks apeliantės elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise ir
pažeidžiantis vaiko interesų pirmumo principą (CK 3.249 straipsnis). Dėl
to kolegija atmetė apeliantės J. L. skundo argumentus, kad teismas
privalėjo vertinti vaiko santykius su J. L. ir su A. B. Kolegija
pažymėjo, kad E. L. dėl savo amžiaus negali išreikšti savo pažiūrų
nagrinėjamu klausimu, todėl negali būti apklausiama teisme ar kitaip išklausyta
jos nuomonė (CK 3.164, 3.177 straipsniai); apeliantė vaiką pasiėmė ir jį
laiko savo valia, vaikas neturi pasirinkimo, todėl natūralu, kad per šį laiką
priprato prie jį supančių žmonių aplinkos, tačiau ši aplinkybė negali nulemti
vaiko ateities, yra neproporcinga siekiant užtikrinti vaiko interesų pirmumą,
neatitinka vaiko globos tikslų. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija atmetė apeliantės
prašymą dėl psichiatrinės-psichologinės ekspertizės skyrimo E. L. Sutikdama
su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvada, kad E. L. amžius leis
jai greitai adaptuotis naujoje aplinkoje ir nebus padaryta jai didelės
socialinės, psichologinės žalos, kolegija įvertino ir tai, kad A. B.
šeimoje yra panašaus amžiaus vaikas. Kolegija nurodė, kad byloje yra pateikta
duomenų apie B. gaunamas pajamas, kreditą, jo dydį, grąžinimo sąlygas ir tvarką;
B. pajamos yra nuolatinės ir pakankamos pragyventi, atsižvelgiant į kas mėnesį
grąžintino kredito sumą.
III. Kasacinio
skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu suinteresuoti asmenys J. L., A. L., V. J. L. prašo panaikinti
Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartį bei Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 9 d.
nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškimą dėl A. B.
skyrimo nepilnametės E. L. nuolatine globėja ir patenkinti prašymą dėl
J. L. skyrimo nepilnametės E. L. nuolatine globėja, nustatyti
E. L. gyvenamąją vietą kartu su nuolatine globėja J. L. Kasacinis
skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą nagrinėję teismai, skirdami A. B. nuolatine
E. L. globėja, nurodė, kad atsižvelgia į jos jaunesnį amžių, aukštesnį
išsilavinimą, geresnes gyvenimo ir buities sąlygas, turtinę padėtį, nes tai
atitinka vaiko interesus, tačiau teismai nepasisakė dėl svarbiausio motyvo – paties vaiko norų, prisirišimo
prie L. šeimos, L. šeimos noro mergaitę
įsivaikinti iš karto, kai ji liko našlaite. Paskirta nuolatine globėja A. B.
iki šiol tokio noro nėra pareiškusi. Kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad mergaitė
nuo trijų mėnesių amžiaus iki šiol gyvena L. šeimoje; iš karto po E. L. tėvų
mirties, mergaitę pasiėmė jos tėvo V. L. tėvai, kurie kartu su
giminaičiais J. ir J. L. vaiką augino ir prižiūrėjo. Tik mergaitei
tapus našlaite, J. L. kreipėsi į Birštono savivaldybės administracijos
Vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu leisti mergaitę įsivaikinti. J. L.
buvo atsakyta, kad negalima mergaitės leisti įsivaikinti, nes ji neįrašyta į
įvaikinamųjų sąrašą. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje
taip pat pakartojo, jog L. šeima negali vaiko įsivaikinti, nes vaikas neįrašytas
į įvaikinamųjų vaikų sąrašą, kad to padaryti negalima, nes nuolatine globėja
paskirta A. B. nesutiks. Kasatorių manymu, apeliacinės instancijos teismas
neteisingai aiškino CK 3.209 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta taisyklės, jog galima
įsivaikinti tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į įvaikinamų vaikų apskaitą, išimčių: būtent nereikalaujama įtraukti
vaiko į įvaikinamų vaikų
apskaitą, kai įvaikinamas vaikas gyvena įvaikintojo šeimoje; pakanka
aplinkybės, kad vaiką faktiškai augina vaiko seneliai ar kiti giminaičiai. Šiuo
atveju yra visos sąlygos, nurodytos CK
3.209 straipsnio 2 dalyje. Teismams neatsižvelgus į šią esminę
aplinkybę – L. šeimos norą našlaitę įsivaikinti iš karto, kai ji neteko
tėvų, – buvo pažeisti CK 3.249 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai,
nes vaiko įvaikinimas yra svarbiausias jo interesas, nes tik taip vaikas įgyja
visas turtines ir neturtines teises tokioje šeimoje. Bylos rašytiniai įrodymai
patvirtina, kad faktiškai abi šeimos yra pasiruošusios ir tinkamos tapti
globėjais, tačiau bylą nagrinėję teismai nepasisakė, nepateikė motyvų dėl vaiko
intereso, kad tik L. šeima pasiruošusi įvaikinti, vaikas jau yra faktiškai jų visateisis
šeimos narys, priimantis šią šeimą kaip savo biologinę šeimą. Kasatorių manymu,
bylą nagrinėję teismai nesigilino į šios bylos esmę, neteisingai aiškino vaiko
interesų pagrindą.
2. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, kad tiek Prienų
rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tiek ir
Birštono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadas, jog E. L.
geriausia gyventi L. šeimoje, kad toje šeimoje yra tinkamos vaikui gyventi
sąlygos, kad vaikas jau yra prisirišęs prie šios šeimos ir jos perkėlimas į
kitą šeimą galėtų pakenkti mažamečio vaiko tolimesnei raidai. Kasatorių nuomone,
šios aplinkybės yra labai svarbios ir teismas privalėjo į jas atsižvelgti.
3. Apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino
aplinkybės, kad nuolatine globėja paskirta A. B., neaugindama nė vienos
dienos E. L., jai priklausančias valstybės išmokas gavo. A. B. noro
įsivaikinti mergaitę niekada nepareiškė, todėl kyla mintis, ar noras globoti
nėra tiesiogiai susietas su globos išmokomis. L. šeima niekada neprašė ir
neprašo jokių išmokų, ši šeima atsakingai prisiima pareigą visiškai vaiką
išlaikyti, atstoti našlaitei tikrą šeimą. Kasatorių nuomone, šios aplinkybės turėjo
būti visiškai išsiaiškintos, nes yra galimybė, kad A. B. noras būti
globėja yra iš savanaudiškų paskatų. Nesiaiškindamas šios aplinkybės apeliacinės
instancijos teismas privalėjo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios
instancijos teismui. Toks kasatorių prašymas skundžiamoje nutartyje iš viso neaptartas.
4. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl nutarties
faktinio vykdymo. Vaikui įtariama
epilepsija, nes jos mama, tėvas, senelis sirgo epilepsija. Esant tokiai
situacijai, bet koks stresas gali išprovokuoti mažamečiam vaikui rimtų
sveikatos sutrikimų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje
nustatyta, kad, imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia
vaiko interesai. Apeliacinės instancijos teismo buvo prašoma skirti
psichologinę-psichiatrinę ekspertizę, kuri atsakytų į klausimą, ar mažamečio
vaiko perkėlimas į šeimą, kurios jis net nežino, iš šeimos, kurioje jis auga nuo
trijų mėnesių iki dvejų metų, nepakenks vaiko sveikatai ir tolimesnei jo raidai.
Nors apeliacinės instancijos teismas šį prašymą atmetė motyvuodamas, kad vaikas
yra labai mažas ir negali išreikšti savo nuomonės, tačiau, kasatorių
įsitikinimu, šiuo atveju nustatyti, ar toks prievartinis mažamečio vaiko
perkėlimas į jam nežinomą šeimą galimas, tam nereikia, jog vaikas išreikštų
savo nuomonę. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas ne kartą yra pabrėžę, kad būtina vertinti parengiamojo konsultavimo
svarbą, kad vaiko perkėlimas iš vienos šeimos į kitą reikalauja pasiruošimo,
aktyvaus ir supratingo suinteresuotų asmenų bendradarbiavimo, nes priešingu
atveju gali būti pažeisti vaiko interesai, padaryta žala jo sveikatai ir
tolimesnei raidai. Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies
1 punkte pabrėžta, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama
į teisėtus vaiko interesus. Taip Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintas
prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK
3.3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad, tiek priimant teisės
aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai
nereglamentuoja, visada būtina įvertinti veiksmą vaiko interesų požiūriu ir
užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.
5. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl
kasatorių argumento, kad šiuo atveju E. L., vykdant skundžiamą apeliacinės
instancijos teismo nutartį, jeigu būtų prievarta paimta iš L. šeimos, būtų
patyrusi tokius pačius išgyvenimus ir stresą, kaip paėmus vaiką iš biologinės
šeimos. Bet kurį vaiką nors ir laikinai perkėlus iš jo įprastos aplinkos,
šeimos į jam nepažįstamą aplinką, jam būtų tai didžiulis stresas, galimi
sveikatos sutrikimai. Šių aplinkybių bylą nagrinėję teismai nenagrinėjo, nors
tai yra esminiai Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, CPK 764 straipsnio
bei Sprendimų vykdymo instrukcijos pažeidimai.
6. Konstatuodamas, kad yra duomenų, jog L. šeimoje
vyko konfliktai, jog J. L. dėl netinkamo elgesio buityje buvo baustas, jog
E. L. pažymoje apie jos sveikatos būklę yra įrašas, kad mergaitė 2009 m.
vasario 4 d. apsiplikino kava, ir tai vertintina, kad vaiko priežiūra L.
šeimoje turi trūkumų, apeliacinės instancijos teismas, kasatorių nuomone, vadovavosi
tik formaliomis frazėmis. Visų šių aplinkybių L. šeima niekada neslėpė, jas
vertino institucija, išduodama pažymas dėl tinkamumo būti globėjais ar (ir)
įvaikintojais. Nurodyta institucija pripažino, kad abi šeimos vienodai tinkamos
būti vaiko globėjais, o L. šeima pripažinta tinkama būti ir įvaikintojais. Apeliacinės
instancijos teismas nutartyje nenurodė, kad kai kurie konfliktai šioje šeimoje
vyko prieš kelerius metus, kad paskutinius penkerius metus ši šeima yra labai
darni, užauginusi savo du vaikus, labai gerai apibūdinama vietos bendruomenės, L.
darbovietės. Dėl to nurodyti apeliacinės instancijos teismo motyvai labai
žeidžia L. šeimą, nors turėtų būti priešingai – tai, kad šeimoje nebeliko
konfliktinių situacijų, vadinasi, ši šeima sugebėjo suprasti, kas svarbiausia
gyvenime, ir jos kaltinimai įvykiais, kurie buvo prieš kelerius metus ir kurių
seniai nebėra, įrodo, jog tai labai stabili ir nuoširdi šeima.
7. Kasatorių manymu, apeliacinės instancijos teismas
neteisingai vertino ir B. materialinę padėtį, nurodydamas, kad gaunamos pajamos,
kredito butui dydis, grąžinimo sąlygos ir tvarka įrodo, jog šios šeimos
materialinė padėtis yra geresnė. Tai, kad B. šeima gyvena už kreditą įsigytame
bute, šios šeimos materialinę padėtį reikėtų apibūdinti kaip blogesnę, nes ypač
šiuo laikmečiu nė viena šeima dėl kreditų gyvenamajam plotui turi labai daug keblumų.
8. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė
CK 3.248, 3.249 straipsniuose nustatytą vaiko interesų prioriteto
principą. Teismai vertino tik giminystės santykius, buitines sąlygas, bet
neatsižvelgė į vaiko interesus. Šioje byloje negali būti suabsoliutintos
buitinės sąlygos ir išsilavinimo lygis paminant vaiko interesų prioritetą,
negali būti nepaisoma tos aplinkybės, kad mergaitė nuo trijų mėnesių iki dvejų metų
amžiaus gyvena L. šeimoje. Pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko
interesus, o ne į globėjų interesus. Teismų pareiga ginti ir apsaugoti
išimtinai vaiko interesus, o ne formaliai vertinti buitines sąlygas. E. L.
atskyrimas nuo žmonių bei aplinkos, kurioje ji faktiškai dvejus metus gyvena, kuriuos
vadina mama bei tėčiu, prieštarauja jos interesams, sukeltų nepageidaujamų
padarinių jos emocinei bei vystymosi raidai. Kadangi teismai, nustatydami mergaitės
nuolatinę globą ir paskirdami A. B. jos nuolatine globėja, priėmė vaiko
interesus neatitinkančias nutartis, teismo nutartys naikintinos. Tokios nuomonės
laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 6 d.
nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą atnaujinti procesą,
bylos Nr. 3K-3-198/2005.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija
2010 m. vasario 18 d. nutartimi priėmė išvadą teikiančios
institucijos Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos
skyriaus pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą suinteresuotas asmuo A. B. prašo išnagrinėti šią bylą
maksimaliai greitai, kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Priešingai negu aiškinama kasaciniame skunde, teismas pasisakė
dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių ir šalių argumentų. Pagrįstai atsižvelgta
į A. B. jaunesnį amžių, nes ji vienintelė iš suinteresuotų asmenų bus
darbingo amžiaus iki E. L. sulauks pilnametystės. Taip pat pagrįstai
atsižvelgta į A. B. ir jos sutuoktinio aukštesnį išsilavinimą, kuris suteikia
galimybę gauti nuolatines ir didesnes pajamas, t. y. tiesiogiai turi įtakos
gebėjimui materialiai išlaikyti globotinę, bei bus pavyzdžiu globotinei siekti
išsilavinimo. Teismai pagrįstai atsižvelgė į A. B. geresnes materialines,
gyvenimo ir buities sąlygas, nes jos sudaro prielaidas įgyvendinti vaiko teisę
į gyvenimo sąlygas (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnis).
2. Kasaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad bylą
nagrinėję teismai nepasisakė dėl vaiko norų. E. L. kaip mažametis vaikas
objektyviai negalėjo išreikšti savo valios, todėl pagrįstai teismai į tai
neatsižvelgė (CK 3.164 straipsnio 1 dalis, 3.177 straipsnis,
3.249 straipsnio 2 dalis). Be to, į vaiko norą gyventi su L., pagrįstą
prisirišimu prie jų, negalima atsižvelgti, nes tai prieštarauja paties vaiko
interesams.
2.1. E. L. nesaugu gyventi kartu su J. L.
Vaiko buvimas su tokiu asmeniu pažeidžia vaiko interesų prioriteto principą (CK
3.3 straipsnis), taip pat reikalavimą vaikui užtikrinti saugią aplinką (Vaiko
teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas). Iš pridėtos
civilinės bylos Nr. 2-27-644/2006 paaiškėjo nerimą keliančių aplinkybių
apie L. šeimos santykius ir J. L. vyro, J. L., asmenybę, jo nuolatinį
girtavimą, žiauraus elgesio su žmona ir vaikais, smurto prieš juos atvejus. Šie
faktai rodo, kad L. šeima nėra darni. Akivaizdu, kad J. L. nuolat girtauja;
tai nepasikeitė ir po skyrybų bylos pasibaigimo, nes 2006 m. gegužės 26 d.
jis vėl baustas už ATPK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką.
2.2. 2009 m. sausio 28 d. teismo posėdyje
apklaustos J. L. parodymai dėl jos skyrybų byloje nurodytų aplinkybių buvo
prieštaringi: iš pradžių ji neigė, kad vyras girtauja ir smurtauja (tai
akivaizdus melas, nes byloje esantis išrašas iš medicininių dokumentų
patvirtina, kad ji buvo sumušta iki sąmonės netekimo); paskui pagarsinus civilinės
bylos Nr. 2-27-644/2006 medžiagą iš dalies pripažino šias aplinkybes, bet tvirtino,
kad skyrybų byloje esančiuose ir jos pačios surašytuose, pasirašytuose
dokumentuose nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, kad ji pati paprašiusi gydytoją
už pinigus įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis į medicininius dokumentus.
Pažymėtina, kad net jei ji sakė tiesą teismui šioje byloje, tai reikštų kad ji
melavo teismui skyrybų byloje ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnams bei
organizavo dokumentų klastojimą. Be to, dėl jos yra atliekamas ikiteisminis tyrimas
Prienų rajono apylinkės prokuratūroje BK 245 straipsnio (teismo sprendimo,
nesusijusio su bausme, nevykdymas) pagrindu, nes ji nevykdo Kauno apygardos
teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – L.
įpareigoti perduoti E. L. A. B. kaip teisėtai globėjai. Tai neigiamai
apibūdina J. L. moralines ir dorovines nuostatas; ji yra pasirengusi
meluoti ar imtis kitokių priešingų gerai moralei veiksmų savo tikslams
pasiekti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 4 punktas,
21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vaiko teisė į normalias sąlygas
vystytis doroviškai. Toks J. L. elgesys gali daryti neigiamą įtaką vaiko dorovinių
nuostatų formavimuisi, todėl buvimas su tokiu asmeniu prieštarauja vaiko
interesams (CK 3.249 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
3. Teismai pagrįstai atsisakė atsižvelgti į E. L.
tariamą prisirišimą prie J. L., nes bet koks vaiko prisirišimas prie L.
yra neteisėto ir savavališko mergaitės laikymo padarinys. Skundžiamoje
apeliacinės instancijos teismo nutartyje pažymima, kad vaikas neišvengiamai
pripras prie jį supančios žmonių aplinkos. J. L. savo neteisėto elgesio
pagrindu tariamai susiformavusį ryšį su vaiku pateikia kaip argumentą globėja
skirti ją. Ji šią aplinkybę pripažino tik 2009 m. sausio 28 d. teismo
posėdžio metu, t. y. kai jai buvo naudinga. Ex injuria jus non oritur. CK šis principas reiškiasi, kaip
imperatyvus draudimas piktnaudžiauti teise (CK 1.137 straipsnio 3 dalis.).
J. L. pasiėmė ir laikė pas save vaiką be jokio teisėto pagrindo; ji neleido ir trukdė A. B., t. y.
teisėtai globėjai, bendrauti su vaiku. Padėti susitikti su mergaite negali nei
vaikų teises ginančios institucijos, nei antstolis. Siekiant užtikrinti tinkamą,
nesukeliantį neigiamų emocinių ir psichologinių padarinių vaiko perkėlimą į kitą
šeimą, vaiko teisių apsaugos institucijos organizavo susitikimus su vaiku.
Pirmų susitikimų metu mergaitė noriai bendravo su A. B. ir jos vyru,
tačiau tai pamatę L. pradėjo ignoruoti šiuos susitikimus ir neatveža mergaitės
į juos. Toks J. L. elgesys, kuriuo priešingais teisei veiksmais siekiama
sukurti sau pranašumą byloje, vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise ir yra
netoleruotinas. Negalima sukurti precedento, kai vaikų grobėjams suteikiama teisė
globoti vaiką, nes tai reikštų taisyklės, kad savavališkai savo žinion pasiėmęs
vaiką ir tam tikrą terminą jį išlaikęs asmuo turi pirmenybės teisę auginti
vaiką, sukūrimą (CK 1.5, 3.3 straipsniai, 1.137 straipsnio 3 dalis).
4. Kasacinio skundo argumentai apie galimybę įvaikinti
E. L. yra nepagrįsti.
4.1. Netiesa, kad A. B. nėra išreiškusi noro
įvaikinti mergaitės. Savo norą ateityje įvaikinti E. L. A. B. išreiškė
dar 2008 m. balandžio 7 d., kai pateikė prašymą dėl globos. Į tai
atkreipė dėmesį apeliacinės instancijos teismas. Be to, A. B. ir jos vyras
yra įrašyti į norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių
Lietuvos Respublikoje, sąrašą; kompetentingų specialistų nuomone, jie yra pasirengę
būti įtėviais.
4.2. Kasatoriai be pagrindo per plačiai aiškina CK 3.209 straipsnio
2 dalį – kaip leidžiančią įvaikinti šeimoje gyvenantį vaiką
nepriklausomai nuo jo apsigyvenimo šeimoje aplinkybių. CK 3.209 straipsnio
2 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kai leidžiama įvaikinti vaiką.
Visais atvejais sprendžiant klausimą dėl įvaikinimo turi būti paisoma vaiko interesų
prioriteto principo (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio
1 dalis, CK 3.209 straipsnio 1 dalis). Vaikas gali būti įvaikintas
išimtine tvarka tik tuo atveju, jei tai atitinka vaiko interesus. Iš CK
3.209 straipsnio komentaro („Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso komentaras, trečioji knyga „Šeimos teisė“, Justitia,
2002, Vilnius, p. 396) aišku, kad įvaikinimas šiuo pagrindu galimas tik
būsimiems įvaikintojams veikiant teisėtai ir bona fides apgyvendinant
vaiką. Toks aiškinimas grindžiamas sisteminiu CK normų aiškinimu (CK 1.9 straipsnio
1 dalis); jis atitinka CK 1.5 straipsnio reikalavimą elgtis
sąžiningai ir protingai bei bendrąjį teisinės principą ex injuria
jus non oritur, kuris draudžia piktnaudžiauti teise (CK
1.137 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, faktinis vaiko auginimas šeimoje
savaime nesuteikia teisės jo įvaikinti išimtine tvarka. Vaiko apgyvendinimas ir
gyvenimas būsimo įvaikintojo šeimoje privalo atitikti vaiko interesus, būsimas įvaikintojas
per visą šį laiką privalo elgtis sąžiningai. E. L. apgyvendinimas su L.
šių kriterijų neatitinka.
5. Atkreipusi dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d.
nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,Agaras“ v. K. Verslovo
firma-prekybos namai „Transis“, bylos Nr. 3K-3-55/2009), išdėstytus
išaiškinimus, A. B. teigia, kad pavienio įrodymo ar argumento neaptarimas teismo
procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje nereiškia teismo sprendimo
ydingumo. Kiekvienu atveju reikia vertinti tokio įrodymo ar argumento vietą
įrodinėjimo procese, t. y. jų ryšį su įrodinėjimo dalyku. Tuo tarpu Prienų
ir Birštono savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių išvados
kaip įrodymai nebuvo naudojami naujoms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms
pagrįsti. Jais buvo papildomai grindžiamas J. L. motyvas, kad, faktiškai auginant
E. L., tarp jos ir mergaitės susiformavo ryšys, neva suteikiantis jai pirmenybės
teisę globoti vaiką. Bylą nagrinėję teismai atmetė šį J. L. argumentą motyvuodami
tuo, kad mergaitė J. L. žinioje atsidūrė ir visą laiką buvo laikoma neteisėtai
bei J. L. elgiantis nesąžiningai, todėl tokio argumento pripažinimas prilygtų
leidimui piktnaudžiauti teisei, o tai yra amoralu ir prieštarauja sąžiningumo,
protingumo ir teisingumo principams. Šiuo pagrindu atmetus J. L. argumentą,
teismams nebeliko reikalo atskirai pasisakyti dėl kitų tai pagrindžiančių
įrodymų. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų.
Be to, A. B. nuomone, Prienų ir Birštono savivaldybių administracijų vaiko
teisių apsaugos skyrių išvadų įrodomoji vertė abejotina. Pirma, Prienų rajono
savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte Nr. (23.18)VTAS-R3-674
atskleidžiama, kad įstaigai rengiant išvadą buvo vadovaujamasi J. L. pateiktais
dokumentais ir nebuvo atsižvelgta į prie bylos pridėtos civilinės bylos
Nr. 2-27-644/2006 medžiagą, nes ji neva nereikšminga. Tuo tarpu, A. B.
teigimu, skyrybų bylos dokumentai atskleidžia, kad J. L. prašė nutraukti
santuoką dėl J. L. kaltės, nes jis nuolat girtauja ir smurtauja prieš ją
ir jų vaikus. Taigi šios aplinkybės turi esminę reikšmę pasirengimo globoti
vaiką įvertinimui, nes yra susijusios su vaiko saugumo užtikrinimu (CK
3.249 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl neatsižvelgiant į
šias aplinkybes parengta išvada negalima vadovautis. Antra, Birštono rajono savivaldybės
administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, įvertinęs visas teisiškai
reikšmingas aplinkybes, pareiškimu rekomendavo E. L. nuolatine globėja
skirti A. B., šios rekomendacijos laikėsi ir bylos nagrinėjimo metu.
Pareiškėjas nepaaiškino savo pozicijos pasikeitimo, todėl ji prieštaringa.
6. Kasaciniame skunde be pagrindo aiškinama, kad
A. B. pasisavino Išmokų vaikams įstatyme nustatytas išmokas globotinės
sąskaita. Priešingai negu tvirtina kasatoriai, A. B. negavo globos išmokų
ar šalpos našlaičių pensijos. Sužinojusi, kad išmoka vaikui ir našlaičio
pensija skiriama ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo visų
dokumentų, būtinų išmokai skirti, pateikimo kompetentingai institucijai dienos
(Išmokų vaikams įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, Valstybinio socialinio
draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 1 dalis), kaip laikinoji
vaiko globėja A. B. kreipėsi dėl išmokos vaikui ir našlaitės pensijos E. L.
skyrimo, kad dėl užsitęsusio teisminio proceso nebūtų prarasta valstybės parama
vaikui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siekimas išsaugoti globotinės
poreikiams tenkinti skirtus pinigus atitinka vaiko interesus (CK 1.5 straipsnis).
L. pradėjus aiškinti, kad neva A. B. savanaudiškai savinasi vaiko pinigus,
paskyrus ją nuolatine globėja, t. y. pasibaigus laikinajai globai, ji daugiau
dėl išmokų vaikui nesikreipė. Iš viso E. L. naudai buvo išmokėta
1981,71 Lt valstybės paramos ir šie pinigai padėti į atskirą banko
sąskaitą. Siekdama racionaliai panaudoti šias lėšas, A. B. sudarė
investicinio gyvybės draudimo sutartį E. L. naudai; mergaitei sulaukus
18 metų jai bus išmokėta sukaupta suma. Toks valstybės paramos vaikui
panaudojimas atitinka vaiko interesus ir užtikrina jų panaudojimą vaiko
poreikiams tenkinti ateityje. Jeigu E. L. globėja būtų paskirta ne A. B.,
tai ji yra pasirengusi šiuos pinigus ir visas teises bei pareigas pagal
draudimo sutartį perduoti paskirtiems globėjams.
7. Kasatorių argumentas, kad apeliacinės instancijos
teismas nepasisakė dėl skundžiamos nutarties faktinio vykdymo, nepagrįstas. Byloje
nebuvo keliama klausimo dėl E. L. perkėlimo iš vienos šeimos į kitą, todėl,
neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų, apeliacinės instancijos teismas pasisakė
tik dėl globos nustatymo ir globėjo skyrimo. Pažymėtina, kad E. L.
perkėlimo iš L. į A. B. šeimą klausimas negali būti sprendžiamas šioje
byloje. Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi pritaikė
laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo L. perduoti vaiką A. B. globon.
Kadangi L. atsisako vykdyti šią teismo nutartį, tai jos vykdymas yra pavestas antstoliui.
Vadinasi, vaiko perkėlimas iš vienos šeimos į kitą yra reglamentuojamas vykdymo
proceso taisyklių (CPK 764straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 253 punktas).
Jeigu vykdymo proceso dalyviams neaiškus teismo sprendimas ar jo vykdymas, jie
gali kreiptis dėl jo išaiškinimo (CPK 278, 589 straipsniai). Anot A. B.,
netiesa, kad vaikas serga epilepsija. Byloje esantys medicininiai dokumentai
rodo, kad mergaitė buvo paguldyta į Kauno medicinos universiteto klinikas
įtariant epilepsiją, tačiau atlikus medicininius tyrimus epilepsijos
nenustatyta. Epilepsija nėra paveldima liga. Dėl to kasatoriai vadovaujasi tik
prielaidomis.
8. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsisakė
skirti vaiko psichologinę-psichiatrinę ekspertizę. Pirma, dėl amžiaus mergaitė negali
tinkamai išreikšti savo pažiūrų. Antra, bet koks vaiko prisirišimas prie L. yra
jų neteisėto ir savavališko mergaitės laikymo, taip pat su vaiko perkėlimu į B.
šeimą susiję galimi sunkumai yra L. nesąžiningo ir neteisėto, pažeidžiančio
vaiko interesus, elgesio padariniai. Dėl to L. neturi teisės šio argumento teikti
teisme (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Trečia, kadangi negalima šio
argumento teikti teisme, tai ekspertizės skyrimas būtų tik užvilkinęs bylos
nagrinėjimą, o tai prieštarauja vaiko interesų prioriteto principui. Kasatorių
argumentas, kad vaikas patirs išgyvenimus ir stresą dėl jo perkėlimo į kitą
šeimą iš esmės yra išvestinis iš J. L. pagrindinio argumento, jog tarp jos
ir mergaitės susiformavo ryšys. Dėl to teismai pagrįstai visus J. L.
argumentus, susijusius su vaiko prisirišimu prie jos, pripažino piktnaudžiavimu
teise ir tuo pagrindu konstatavo, kad toks elgesys neatitinka vaiko interesų.
Taigi atskiras šio kasatorių argumento neaptarimas nedaro apeliacinės
instancijos teismo nutarties nepagrįsta, nes jis buvo aptartas kartu su grupe
apeliacinio skundo argumentų.
9. Teismai pagrįstai sprendė, kad L. buitiniai
konfliktai, J. L. girtavimas ir vaiko apiplikinimo kava faktas rodo netinkamą
vaiko priežiūrą ir nesugebėjimą tinkamai atlikti globėjo funkcijas. Ar tam
tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo,
teismas sprendžia vadovaudamasis laisvo įrodymų vertinimo principu. Šalys turi
įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK
178 straipsnis). J. L. nepateikė civilinės bylos
Nr. 2-27-644/2006 medžiagą paneigiančių įrodymų, todėl teismai pagrįstai
sprendė apie jos netinkamumą globoti vaiką. Anot A. B., netiesa, kad L. neslėpė
savo skyrybų aplinkybių, t. y. kad J. L. smurtavo prieš žmoną ir savo
vaikus bei girtavo. 2009 m. sausio 28 d. teismo posėdžio metu J. L.
neigė šias aplinkybes iki buvo pagarsinta bylos medžiaga; po to davė
prieštaringus parodymus dėl jų. Taip pat netiesa, kad šias aplinkybes vertino
institucijos, išduodamos pažymas dėl tinkamumo būti globėjais ir (ar) įvaikintojais.
Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte
Nr. (23.18)VTAS-R3-674 nurodoma, kad institucija neatsižvelgė į šias
aplinkybes.
10. Kasacinio skundo argumentai dėl A. B. šeimos
prastesnės materialinės padėties yra nepagrįsti. Kredito butui paėmimas, kaip
toks, nereiškia prastesnės materialinės padėties. Anot A. B., šeima neturi
jokių keblumų dėl paimto kredito, nes pajamos yra pakankamos kredito įmokoms
sumokėti ir šeimos poreikiams tenkinti. Tą patvirtina į bylą pateikti
dokumentai apie šeimos pajamas ir kredito sutartis su priedais. J. L.
privalo įrodyti, kad jos materialinė padėtis geresnė (CPK 178 straipsnis),
tačiau šios pareigos nevykdo. Kasatoriai neįrodė, kad A. B. šeimos
materialinė padėtis būtų prastesnė už L., todėl šis argumentas atmestinas.
11. Kasatoriai be pagrindo teigia, kad bylą nagrinėję teismai
netinkamai aiškino ir taikė CK 3.248, 3.249 straipsniuose nustatytą vaiko interesų
prioriteto principą. Kasatoriai nepagrįstai sutapatina vaiko interesus su jo
palikimu jį faktiškai auginančioje šeimoje. Vaiko globos tikslas –
užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai
augti, vystytis ir tobulėti (CK 3.248 straipsnio 1 dalis). Kadangi
globos uždavinys yra vaiko rengimas savarankiškam gyvenimui šeimoje ir
visuomenėje (CK 3.248 straipsnio 2 dalies 3 punktas), tai pretendento
į globėjus atitiktis šiems kriterijams turi būti vertinama ilguoju laikotarpiu,
t. y. iki vaikas taps savarankiškas. Neatsižvelgimas į galimus pretendentų
atitikties kriterijams pasikeitimus ilguoju laikotarpiu pažeistų vaiko
interesus, nes būtų neužtikrinta tinkama globa iki vaikas taps savarankiškas. Kasatoriai
nepagrįstai sureikšmina trumpalaikius išgyvenimus ir stresą, kurį E. L.
gali patirti perkelta į A. B. šeimą. Teismai teisingai sprendė, kad mergaitės
jaunas amžius leis jai greitai adaptuotis naujoje aplinkoje, o A. B.
asmeninės savybės, sveikatos būklė, sugebėjimas būti globėja,
gebėjimas tenkinti vaiko materialinius poreikius bei užtikrinti Vaiko teisių
apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtintas vaiko teises, įskaitant teisę į saugią
aplinką, ateityje (mergaitei iki pilnametystės liko daugiau kaip šešiolika metų)
labiau atitinka vaiko interesus ir globos tikslus bei uždavinius. Ryšio su L.
sureikšminimas užkirstų kelią E. L. turėti saugią aplinką, geresnį
materialinį aprūpinimą bei sveikatos apsaugą, įvairesnį ir geresnį išsilavinimą.
Taip pat teismai atkreipė dėmesį į tai, kad galimus mergaitės perkėlimo į kitą
šeimą sunkumus lemia J. L. savavališkas ir neteisėtas elgesys.
12. Kasacinis skundas nepagrįstai grindžiamas Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.
birželio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą atnaujinti
procesą, bylos Nr. 3K-3-198/2005, nes tos bylos ir šios bylos faktinės
aplinkybės skiriasi iš esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m.
kovo 28 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. spalio 24 d.
nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinio bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2003 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. VĮ Valstybės turto fondas,
bylos Nr. 3K-3-52/2003; 2008 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje I. M. v. N. I.
PĮ „Viknata“, bylos Nr. 3K-3-120/2008; kt.). Pirma, E. L.
amžius yra gerokai mažesnis nei mergaičių kitoje byloje. E. L. dėl jos
amžiaus negali išreikšti savo nuomonės. Antra, nurodytoje byloje pagrindinis
teismo motyvas buvo aiškiai išreikštas vaiko noras, kurio E. L. negali išreikšti
dėl savo amžiaus. Trečia, skiriasi vaiko patekimo į pretenduojančią tapti
globėjais šeimą aplinkybės. Skirtingai nuo nurodytos bylos, E. L. L.
paimta ir laikoma savavališkai ir neteisėtai.
13. Vaiko interesų prioriteto principas reikalauja
maksimaliai greitai nustatyti globą.
Atitinkamą reikalavimą įtvirtina ir CK 3.250 straipsnio 2 dalis. Netrukus
sueis dveji metai, kai nuolatinės globos nustatymo klausimas sprendžiamas
teismine tvarka. Susidariusi situacija akivaizdžiai pažeidžia vaiko interesų
prioritetą (CK 3.3 straipsnis), nes vaikas neturi visavertės globos; nepaisant
A. B. dedamų maksimalių pastangų, ji negali bendrauti su vaiku ir įgyvendinti
savo kaip globėjos teises ir pareigas. Dėl to A. B. prašo šią bylą
išnagrinėti per maksimaliai trumpą terminą. Skundžiamų nutarčių panaikinimas ir
bylos perdavimas žemesnės instancijos teismams nagrinėti iš naujo dar labiau
užvilkintų bylą, o tai pažeistų vaiko interesus. Prisijungdama prie Jungtinių
Tautų vaiko teisių konvencijos, Lietuva įsipareigojo imtis visų įmanomų
priemonių vaiko interesams užtikrinti (Konvencijos 3 straipsnis). Vaiko
apsauga yra konstitucinė vertybė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio
2 dalis, 39 straipsnio 3 dalis). Tai suponuoja, kad Vaiko, t. y.
asmens, kuris negali pats apginti savo pažeistų interesų, teisių ir teisėtų
interesų apsauga yra viešojo intereso sudėtinė dalis. Tai yra pagrindas
kasaciniam teismui peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio
2 dalis) ir imtis reikiamų priemonių vaiko interesams užtikrinti, inter
alia rinkti ir vertinti naujus įrodymus, siekiant nuodugniai ištirti ir
išspręsti klausimą dėl globos nustatymo bei išvengti bylos perdavimo žemesnės
instancijos teismams. Dėl to A. B. prašo teismo apginti viešąjį interesą
ir teisėtą vaiko interesą turėti nuolatinį globėją – išspręsti klausimą
dėl globos nustatymo iš esmės; dėl tos pačios priežasties prašo priimti su
atsiliepimu į kasacinį skundą pateikiamus įrodymus, nes šie įrodymai atsirado
jau išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka arba jų pateikimo būtinybė iškilo
vėliau dėl kasacinio skundo argumentų.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą pareiškėjas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime
nurodoma, kad:
1. Kasaciniame skunde neteisingai teigiama, kad L. šeima iš
karto (po mergaitės tėvų mirties) pareiškė norą įsivaikinti E. L., o B.
šeima tokio noro nepareiškusi iki dabar. Priešingai – B. norą ne tik
globoti, bet ir įsivaikinti mergaitę pareiškė 2008 m. balandžio 7 d.
rašytame prašyme, o L. tokį norą pareiškė vėliau – 2008 m. gegužės 6 d.
Pareiškėjo manymu, bylą nagrinėję teismai L. atžvilgiu teisingai ir pagrįstai
aiškino CK 3.209 straipsnio 2 dalį; L. neturėjo šiame straipsnyje
nurodytų išskirtinių sąlygų, suteikiančių jiems teisę įvaikinti mergaitę.
2. Kasaciniame skunde melagingai teigiama, kad kaip
Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, taip
ir Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių
apsaugos skyrius yra pateikęs išvadą, jog mergaitei geriausia gyventi L. šeimoje.
Priešingai, Birštono savivaldybėje niekada nebuvo priimtas L. palankus
sprendimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Prienų rajono savivaldybės
administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pirmosios instancijos teismui
2009 m. kovo 23 d. teiktoje išvadoje dėl ginčo melagingai teigė, jog
Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių
apsaugos skyriuje, dalyvaujant mergaitės seneliams bei artimiesiems
giminaičiams, buvo nuspręsta, kad mergaite laikinai rūpinsis L.
3. Neatitinka tikrovės kasacinio skundo argumentas,
kad mergaitės paskirtoji globėja A. B. gavo jai, kaip globėjai,
priklausančias išmokas. Šių išmokų mokėjimas 2009 m. spalio 8 d. ir
2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimais buvo sustabdytas iki teismo proceso
pabaigos, nors išmokos jai ir galėjo būti išmokėtos. Dėl to teigti, kad A. B.
mergaitę nori globoti iš savanaudiškų paskatų, nėra pagrindo.
4. Kasaciniame skunde teisingai teigiama, kad imantis
bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia yra vaiko interesai ir kad vaiko teisių bei interesų apsauga ir gynimas
yra prioritetinis principas; tačiau
tiek iš kasacinio skundo turinio, tiek iš byloje esančios medžiagos akivaizdžiai
matyti, kad kasatoriai į mergaitės
interesus žiūrėjo ir žiūri per savo interesų prizmę: žinodami, jog
mergaitės tėvai turėjo su sveikata susijusių problemų ir pripažindami, kad
mergaitės vežiojimas iš vienų namų į kitus gali jai sukelti sveikatos sutrikimų,
pasinaudodami mažametės bejėgiška būkle ir dėl amžiaus negalėjimu išreikšti
savo nuomonės, galbūt numanydami jų pateiktų prašymų dėl mergaitės globos
svarstymų baigtį, nuo pat pradžių, t. y. nuo 2008 metų balandžio
mėnesio, ėmė elgtis neteisėtai, ignoravo buvusius susitarimus, nevykdė ir
nevykdo atsakingų už vaiko globos klausimų sprendimą institucijų priimtų
sprendimų ir nurodymų, neturėdami jokių teisės aktuose reglamentuojamų įgaliojimų
savavališkai pasiėmė ir apgyvendino mergaitę savo – L. – namuose ir
toliau laiko ją be jokio teisinio pagrindo. Kasatoriai, teoriškai pripažindami mergaitės interesų prioritetiškumą,
praktiškai akivaizdžiai šiurkščiai pažeidžia šį principą: spręsti
likusio be tėvų globos vaiko tiek laikinosios, tiek ir nuolatinės globos
klausimus teisės aktai įgalioja ir įpareigoja vaiko teisių apsaugos
institucijas, savivaldybės administracijos direktorių bei teismus (CK 3.262-3.264 straipsniai);
fiziniams asmenims tokia teisė nesuteikta.
5. Kasacinio skundo argumentas, kad mergaitė L.
šeimoje gyvena jau kurį laiką, kad jos negalima paimti iš jai įprastos aplinkos
ir kad būtent dėl šios priežasties J. L. turėtų būti paskirta mergaitės
nuolatine globėja, negali būti laikomas logišku ir teisiniu pagrindu, nes ne L.
mergaitė buvo perduota, jie ją paėmė ir laiko savavališkai, taip nepalikdami
mergaitei pasirinkimo galimybės pabūti kitoje šeimoje ir kitoje aplinkoje,
atimdami galimybę A. B. pasirūpinti mergaite. Tokie L. veiksmai laikytini piktnaudžiavimu teise ir pažeidžiantys
mergaitės interesų pirmumo principą (CK 3.249 straipsnio
1 dalies 1 punktas).
6. Atmestinas kaip nepagrįstas kasatorių argumentas,
kad bylą nagrinėję teismai, konstatuodami pretendentų tapti globėjais šeimose
vyraujantį stabilumą ir aplinkos saugumą, vadovavosi tik formaliomis frazėmis.
Toks teigimas neatitinka tikrovės, nes iš byloje esančių dokumentų akivaizdu,
kad J. L. ne vieną kartą buvo baustas administracine tvarka, kad J. L.
ne kartą dėl vyro girtavimo ir agresyvaus elgesio teikė prašymus policijos
komisariatui, o 2005-2006 metais buvo pateikusi ieškinį teismui dėl
skyrybų, ieškinyje ir jo papildymuose buvo rašiusi apie vyro girtavimą,
agresiją jos ir vaikų atžvilgiu. L. dabartinis nurodytų faktų neigimas,
padėties šeimoje gražinimas, melavimas teismo posėdžiuose ir prieštaringų
parodymų davimas, piktybinis teismo nutarčių nevykdymas, savo tikslo siekimas bet
kokiomis priemonėmis vertintinas neigiamai, toks jų elgesys negali užtikrinti,
kad mergaitė bus ugdoma moraliai.
7. Nepagrįstas kasatorių argumentas dėl teismų atlikto
pretendentų tapti mergaitės globėjais materialinės padėties neteisingo
vertinimo. Tai, kad B. yra paėmę kreditą ir bankui užstatę butą, negali būti
laikoma jų šeimos padėtį bloginančia aplinkybe, nes tose pat darbovietėse jie
dirba jau daugelį metų, turi stabilias pajamas, butą įsigiję ir kreditą moka
jau daugiau kaip penkeri metai. Be to, vien jų turimas butas Vilniuje
įvertintas dešimt kartų brangiau nei L. namas su priklausiniais kaime, tad
teigti, kad B. šeimos materialinė padėtis blogesnė, nėra pagrindo. Atkreiptinas
teismo dėmesys į tai, jog bet kurioje šeimoje didesnių pajamų turėjimas atveria
tėvams platesnes ir didesnes vaikų ugdymo, leidimo į įvairius būrelius,
užsiėmimus ir pan. galimybes.
8. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad, be skundžiamų
teismų nutarčių, Kauno apygardos teismas dar yra priėmęs dvi nutartis –
2008 m. rugpjūčio 26 d. ir 2009 m. balandžio 9 d., kuriomis
J. L. įpareigojama neteisėtai laikomą mergaitę perduoti teisėtiems jos
atstovams, šių nutarčių kasacine tvarka suinteresuoti asmenys neskundė. Atsižvelgiant
į tai, kad tokios kategorijos bylose dar nėra pakankamai suformuota teisminė
praktika, pareiškėjo manymu, patenkinus kasacinį skundą ir J. L. paskyrus
mergaitės nuolatine globėja, šalyje būtų formuojama ydinga, neteisinga vaikų
globą, rūpybą reglamentuojančių teisės aktų taikymo praktika ir įtvirtinamas
neteisingas teisės aktų vykdymo supratimas, t. y. teisinių santykių
subjektams būtų suteikta galimybė manyti, kad iš neteisės gali gimti teisė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl kasacinio nagrinėjimo dalyko
CPK
353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas,
neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar)
nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Ši teisės norma aiškiai
apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas
analizuoja tik teisės klausimus. Įsiteisėjusių procesinių sprendimų
peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai, kasaciniam skundui keliami reikalavimai
nustatyti CPK 346, 347 straipsniuose. Pagal šias teisės normas kasatorius
kasaciniame skunde turi nurodyti konkrečius materialiosios ar proceso teisės
normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir
taikymui bei galėjusius turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties)
priėmimui, ar kitus CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose
įtvirtintus kasacijos pagrindus, kuriais remdamasis reikalauja panaikinti
skundžiamą sprendimą ar nutartį, taip pat nurodyti išsamius teisinius
argumentus, patvirtinančius kasaciniame skunde nurodytų kasacijos pagrindų
buvimą. Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies
1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą
materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius
nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, bei argumentuotai
pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi
esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui visoje valstybėje, taip
pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo
(nutarties) priėmimui. Kai kasacinis
skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto
pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei argumentuotai
pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant
apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant
su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo
praktika. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame
skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Kai kasatorius kasaciniame
skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių
argumentų, arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu
kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir
neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.
Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo
apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada
praktikoje reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo
nustatytus reikalavimus. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą
kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija.
Šioje byloje
kasatorių J. L., A. L., V. J. L. paduotame kasaciniame
skunde iš dalies neatsižvelgta į kasacinio skundo specifiką, reikalavimą
nurodyti konkrečius kasacijos pagrindus bei juos patvirtinančius teisinius
argumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, dalis kasacinio skundo teiginių –
jog apeliacinės instancijos teismas: nepasisakė dėl
Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir
Birštono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadų, jog E. L.
geriausia gyventi L. šeimoje ir pan.; nesiaiškino aplinkybės, kad nuolatine
globėja paskirta A. B., neaugindama nė vienos dienos E. L., gavo jai
priklausančias valstybės išmokas; nepasisakė dėl nutarties faktinio vykdymo; nepasisakė
dėl kasatorių argumento, kad šiuo atveju E. L., vykdant skundžiamą
apeliacinės instancijos teismo nutartį, jeigu būtų prievarta paimta iš L.
šeimos, būtų patyrusi tokius pačius išgyvenimus ir stresą, kaip paėmus vaiką iš
biologinės šeimos; netinkamai vertino padėtį L. šeimoje, J. L. elgesį ir
E. L. priežiūrą šioje šeimoje; neteisingai vertino B. materialinę padėtį;
bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (kasaciniame
skunde apsiribojama nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą
civilinėje byloje pagal Lietuvos
Respublikos generalinio prokuroro prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Mažeikių rajono savivaldybės Vaikų
teisių apsaugos skyrius v. M. J. ir kt., bylos
Nr. 3K-3-198/2005, tačiau teisiniai
motyvai nėra analizuojami ir lyginami) – nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas,
nes jie neatitinka CPK nustatytų reikalavimų dėl motyvuotų kasacijos pagrindų
nurodymo (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl to teisėjų kolegija nenagrinėja pirmiau
nurodytų kasacinio skundo teiginių ir dėl jų nepasisako.
Šioje byloje
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos
kolegijos 2010 m. vasario 18 d. nutartimi yra priimtas išvadą byloje
duodančios institucijos – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko
teisių apsaugos skyriaus – pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio
skundo. Nurodytoje teisėjų atrankos kolegijos nutartyje yra išdėstyti
argumentai dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos
skyriaus pateikto procesinio dokumento vertinimo ne kaip atsiliepimo į kasacinį
skundą, o kaip pareiškimo dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo. Teisėjų
kolegija kasacine tvarka nagrinėdama bylą remiasi nurodyta teisėjų atrankos
kolegijos nutartimi. Byloje priimto Prienų rajono savivaldybės administracijos
Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimo dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo
kontekste pažymėtina, kad kasaciniame procese skundžiamų teismų procesinių
sprendimų teisėtumas tikrinamas tik remiantis bylos medžiaga, kurią savo
žinioje turėjo bylą nagrinėję pirmosios ir (arba) apeliacinės instancijų
teismai. CPK 347 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasaciniame
skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo
nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 348 straipsnio
1 dalį pareiškime dėl prisidėjimo prie paduoto kasacinio skundo
prisidedantis asmuo negali pareikšti savarankiškų apskųsto sprendimo ar
nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų bei savarankiškų reikalavimų. Sistemiškai
aiškinant teisės normas konstatuotina, kad asmuo, prisidedantis prie paduoto kasacinio
skundo, neturi teisės remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo
nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme ir kuriais nėra remiamasi
kasaciniame skunde, prie kurio yra prisidedama, taip pat neturi teisės nurodyti
nei savarankiškų apskųstų teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine
tvarka pagrindų (kasacijos pagrindų), nei savarankiškų reikalavimų, t. y. asmens
prisidėjimas prie paduoto kasacinio skundo neturi įtakos kasacijos dalykui ir
bylos nagrinėjimo kasacine tvarka riboms (CPK 353 straipsnis). Remdamasi išdėstytais
argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje Prienų rajono
savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktas
pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo neturi įtakos kasacijos
dalykui ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka riboms (CPK 353 straipsnis).
Nagrinėdama bylą kasacine tvarka teisėjų kolegija neatsižvelgia į Prienų rajono
savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus kasaciniam teismui pateiktus
naujus įrodymus ir nurodytas naujas aplinkybes (CPK 340 straipsnio 1 dalis,
347 straipsnio 2 dalis), bet atkreipia šio byloje išvadai duoti dalyvaujančio
asmens dėmesį į pareigą laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Vadovaujantis
šalių procesinio lygiateisiškumo principu (CPK 17 straipsnis) ir
įstatymuose nustatyta kasacinio teismo kompetencija bei sistemiškai aiškinant
teisės normas, darytina išvada, kad CPK 347 straipsnio 2 dalyje
įtvirtintas draudimas remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo
nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, taikytinas ir
atsiliepimui į kasacinį skundą. Dėl to nagrinėdama bylą kasacine tvarka teisėjų
kolegija neatsižvelgia į suinteresuoto asmens A. B. kasaciniam teismui
pateiktus naujus įrodymus ir nurodytas naujas aplinkybes.
Teisėjų
kolegija šią bylą kasacine tvarka nagrinėja neperžengdama kasacinio skundo
ribų, nes pagrindo jas peržengti nenustatyta (CPK 353 straipsnis).
Kasaciniame
skunde kaip kasacijos pagrindas nenurodyta, kad šią bylą nagrinėję teismai
pažeidė proceso teisės normas, taigi bylą nagrinėjant kasacine tvarka kasacinis
teismas yra saistomas šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Šiame kontekste
pažymėtina, kad faktiniai bylos duomenys ir skundžiamų teismų procesinių
sprendimų turinys neteikia teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėję
pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai faktines bylos aplinkybes nustatė
pažeisdami įrodymus bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles.
Dėl vaiko interesų
prioriteto, kaip vaiko globos nustatymo ir globėjo parinkimo principo
Konstitucijos
38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybė saugo ir globoja
šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Šis konstitucinio šeiminių ryšių
apsaugos ir vaiko globos principas bei jo įgyvendinimas detalizuoti Vaiko
teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Civilinio kodekso trečiojoje knygoje „Šeimos
teisė“ bei šiuos teisės aktus įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose.
Šiuos santykius taip pat reglamentuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių
apsaugos konvencija, Vaiko teisių konvencija. Šioje byloje aktualūs Vaiko teisių
konvencijos 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad imantis bet kokių vaiką
liečiančių veiksmų <..> svarbiausia – vaiko interesai, ir
valstybės-konvencijos dalyvės įsipareigoja teikti vaikui tokią apsaugą ir
globą, kokios reikia jo gerovei įgyvendinti; 12 straipsnis, kuriuo vaikui,
sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, garantuojama teisė laisvai jas reikšti
visais jį liečiančiais klausimais ir galimybė būti išklausytam bet kokio jį
liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu, ir 20 straipsnis,
kuriuo vaikui, laikinai arba visam laikui netekusiam savo šeimos aplinkos arba
dėl savo interesų negalinčiam toje aplinkoje būti, garantuojama teisė į
ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą, o valstybei nustatyta pareiga,
vadovaujantis savo įstatymais, pasirūpinti tokio vaiko priežiūros pakeitimu. Vaiko
teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėti
vaiko atstovai yra tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, kurie
pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti,
jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus.
Aptariamame
kontekste reikšminga Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos
(toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į
privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą bei šios teisės turinio aiškinimas Europos
Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas) praktikoje. Remiantis Teismo
jurisprudencija, esminis Konvencijos 8 straipsnio tikslas yra apsaugoti
asmenį nuo valdžios institucijų savavališko kišimosi; be to, gali egzistuoti
pozityviosios valstybės pareigos, neatskiriamai susijusios su efektyviu šeimos
gyvenimo gerbimu ir pasireiškiančios būtinybe priimti priemones privačių asmenų
tarpusavio santykių srityje (žr., pavyzdžiui,
X. and Y. v. Netherlands, judgment of 26 March 1985,
Series A no. 91, Bevacqua
and S. v. Bulgaria, no. 71127/01, judgment of 5 June
2008; kt.). Sprendžiant globos klausimus, egzistuoja valstybės institucijų
pareiga atlikti nuodugnų šeimos situacijos ir suinteresuotų asmenų, ypač vaiko,
interesų vertinimą, siekiant rasti sprendimą, geriausiai užtikrinantį galimybę
suteikti vaikui saugią aplinką kaip būtiną sąlygą sveikai ir subalansuotai jo raidai
(žr., pavyzdžiui, Koons v. Italy,
no. 68183/01, judgment of 30 September 2008). Šios pareigos
įgyvendinimas susijęs su būtinybe užtikrinti suinteresuotų asmenų dalyvavimą
tokiuose svarstymuose. Jiems turi būti suteikta galimybė pakankamai aktyviai
dalyvauti vaiko globos nustatymo procese; vaikui, sugebančiam suformuluoti savo
pažiūras, būtina garantuoti teisę laisvai jas reikšti visais su juo susijusiais
klausimais (žr. J. and J. v. Lithuania,
no. 14414/03, judgment of 25 November 2008, C. v. Finland, no. 18249/02, judgment of 9 May
2006). Efektyvus šeimos gyvenimo gerbimas reikalauja, kad būsimi tėvų ir vaikų
santykiai nebūtų nulemti vien tik laiko tėkmės (W. v. United Kingdom, judgment of 8 July 1987,
Series A no. 121, p. 29, § 65).
Teisinių
santykių dėl vaiko globos nustatymo ir globėjo parinkimo teisinis
reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos
ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK
3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo
4 straipsnio 1 punktas). Vaiko interesai – tai pirmiausia
įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti
konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų,
kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas
savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią
fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Vaiko globos
tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis
galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti (CK 3.248 straipsnio
1 dalis). Vaiko globėjo (rūpintojo) parinkimo
tvarką reglamentuoja CK 3.268 straipsnis. Spręsti likusio be tėvų globos
vaiko tiek laikinosios, tiek ir nuolatinės globos klausimus teisės aktai
įgalioja ir įpareigoja vaiko teisių apsaugos institucijas, savivaldybės administracijos
direktorių bei teismus (CK 3.262-3.264 straipsniai), fiziniams asmenims
tokios teisės nesuteikta. Teismas, nustatydamas vaikui globą ir paskirdamas
globėją, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais, o išvadą dėl globos vaikui
nustatymo ir globėjo paskyrimo (parinkimo) padaryti atsižvelgdamas į konkrečios
bylos faktines aplinkybes ir geriausius vaiko interesus. Kiekvienu atveju yra
būtina išnagrinėti vaiko interesus bei jų įgyvendinimo galimybes kiekvienoje
konkrečioje situacijoje ir priimti labiausiai vaiko interesus atitinkantį
sprendimą.
Vaiko globos
nustatymo principai reglamentuojami CK 3.249 straipsnyje. Vertinant jų
reikšmę, darytina išvada, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte
įtvirtintas vaiko interesų pirmumo principas yra absoliutus, o kiti principai
nėra absoliutūs ir, jeigu to reikalauja vaiko interesai, nuo pastarųjų principų
gali būti nukrypstama (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą
civilinėje byloje pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą atnaujinti
procesą civilinėje byloje Mažeikių rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius v.
M. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-198/2005).
Tokiu kaip
nagrinėjamos bylos atveju, kai kyla ginčas dėl to, kuris asmuo turėtų būti
paskirtas vaiko nuolatiniu globėju, teismas turi įvertinti ir nustatyti, kurio
iš šių asmenų paskyrimas vaiko nuolatiniu globėju labiau atitinka geriausius
vaiko interesus. Teismas turi nustatyti ir įvertinti kiekvieno iš
pretenduojančių tapti nuolatiniais vaiko globėjais asmenų giminystės ryšį su
tėvų globos netekusiu vaiku, galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose
įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos
sąlygas ir gyvenimo būdą, dorovinius, moralinius ir
kitokius asmenybės bruožus bei asmenines savybes, kiekvieno iš jų realią
galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis (įvertinant jų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę padėtį,
kitas aplinkybes), įvaikinimo perspektyvą, sutuoktinio (sugyventinio,
partnerio) požiūrį į vaiką, santykius su tėvų globos netekusiu vaiku ir jų
pobūdį, šio vaiko nuomonę, jeigu jis gali ją išreikšti, vaiko interesus ir
kitas turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybes. Teismas negali
remtis vienu iš vaiko interesų turinio elementu, o turi įvertinti jų visumą. Vertindamas
nustatytas aplinkybes teismas turėtų kreipti dėmesį ir į tai, kad
susiformavusių asmenybių pažiūros į dorovines ir moralines vertybes
(pavyzdžiui, laikymąsi teisės aktais nustatytų elgesio taisyklių, sąžiningumą, nepiktnaudžiavimą
teise, interesų derinimą ir kt.) paprastai yra nuoseklios bei pastovios,
tuo tarpu kai kurie kiti reiškiniai ir faktoriai gali būti epizodiniai,
trumpalaikiai ar ilgainiui nesudėtingai pašalinami (pavyzdžiui, persikėlimas į
kitą gyvenamąją vietą, pripratimas prie naujos šeimos aplinkos ir kt.).
Teisėjų
kolegijos vertinimu, šios bylos medžiaga, surinkti faktiniai duomenys ir
skundžiamų teismų nutarčių turinys teikia pagrindą išvadai, kad bylą nagrinėję
teismai analizavo ir vertino visas šiai bylai teisingai išspręsti turinčias
reikšmės aplinkybes, teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės atitinka
byloje surinktus įrodymus.
Kasatoriai
kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai
netinkamai aiškino ir taikė CK 3.248, 3.249 straipsniuose nustatytą vaiko
interesų prioriteto principą, priėmė vaiko interesus neatitinkančias nutartis.
Kasatorių teigimu, negali būti suabsoliutinama buitinės sąlygos bei
išsilavinimas ir nepaisoma vaiko interesų bei aplinkybės, kad E. L. nuo trijų
mėnesių iki dvejų metų amžiaus gyvena L. šeimoje. Anot kasatorių, E. L.
atskyrimas nuo žmonių, kuriuos ji vadina mama bei tėčiu, ir aplinkos, kurioje
ji faktiškai dvejus metus gyvena, prieštarauja jos interesams, sukeltų
nepageidaujamų padarinių jos emocinei bei vystymosi raidai.
Teisėjų
kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais motyvais, sutinka su kasacinio skundo
argumentu, kad negali būti suabsoliutinama buitinės
sąlygos bei išsilavinimas ir nepaisoma vaiko interesų, tačiau teisėjų kolegija
nepripažįsta pagrįstu kasacinio skundo argumento, jog bylą nagrinėję pirmosios
ir apeliacinės instancijų teismai priėmė vaiko interesus neatitinkančias
nutartis. Šios bylos atveju, atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis ir nustatytas
faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad kasatoriai nepagrįstai
sutapatina vaiko interesus su jo palikimu jį faktiškai auginančioje šeimoje. Vaiko
geriausių interesų turinys (juolab nagrinėjamu atveju) yra daug platesnis. Reikšminga
teismų nustatyta aplinkybė, jog E. L. patekimas į L. šeimą ir pripratimas
prie šios šeimos aplinkos bei jos narių yra neteisėto ir savavališko mergaitės paėmimo
bei laikymo padarinys. Taip pat aktualios teismų nustatytos aplinkybės apie ankščiau
L. šeimoje vykusius konfliktus, kasatorės J. L. sutuoktinio J. L.
netinkamą elgesį buityje, E. L. priežiūros L. šeimoje trūkumus, tai, kad
suinteresuotas asmuo A. B. yra išreiškusi norą įsivaikinti E. L. Atsižvelgę
į E. L. amžių, bylą nagrinėję teismai turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad
vaikas negali išreikšti savo nuomonės. Bylą nagrinėję teismai kasatorės J. L.
elgesį tinkamai įvertino kaip piktnaudžiavimą teise ir pažeidžiantį vaiko
interesų pirmumo principą. Yra pagrįstas apeliacinės instancijos teismo
motyvas, kad kasatorės J. L. valia paimtas ir laikomas vaikas neturi
pasirinkimo, todėl natūralu, kad priprato prie jį supančių žmonių aplinkos,
tačiau ši aplinkybė negali nulemti vaiko ateities ir nėra proporcinga siekiant
užtikrinti vaiko interesų pirmumą. Kadangi vaiko interesais laikomas
sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad
vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo
sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą, tai
vaiko geriausių interesų turinio nustatymas neapsiriboja vien tink esama
padėtimi, de fakto situacijos įtvirtinimu.
Kasatoriai nepagrįstai sureikšmina trumpalaikius
išgyvenimus ir stresą, kurį E. L. gali patirti perkelta į suinteresuoto
asmens A. B. šeimą. Teismai teisingai sprendė, kad mergaitės jaunas amžius
leis jai greitai adaptuotis naujoje aplinkoje ir mergaitei nebus padaryta
didelė socialinė, psichologinė žala, o suinteresuoto asmens A. B.
asmeninės savybės, sveikatos būklė, sugebėjimas būti globėja, gebėjimas
tenkinti vaiko poreikius bei užtikrinti įstatymuose įtvirtintas vaiko teises,
įskaitant teisę į saugią aplinką, ir galimybės šias teises įgyvendinti labiau atitinka vaiko interesus ir globos tikslus bei
uždavinius. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiami teismų procesiniai
sprendimai atitinka proporcingumo kriterijų ir vaiko interesų prioriteto
principą, esamoje situacijoje labiausiai atitinka geriausius vaiko interesus.
Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad
bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.248,
3.249 straipsniuose nustatytą vaiko interesų prioriteto principą.
Dėl
CK 3.209 straipsnio 2 dalies aiškinimo
CK 3.209 straipsnio 2 dalyje
įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įvaikinti leidžiama tik tuos vaikus, kurie
yra įrašyti į įvaikinamųjų vaikų apskaitą (sąrašą), bei dvi šios bendrosios
taisyklės išimtys. Pagal šią teisės normą joje nustatyta bendroji taisyklė
netaikytina, kai: 1) įvaikinamas sutuoktinio vaikas; 2) įvaikinamas
vaikas, gyvenantis įvaikintojo šeimoje.
Kasatoriai kasaciniame skunde nurodo, kad šią
bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino CK 3.209 straipsnio
2 dalies nuostatą dėl vaiko, gyvenančio įvaikintojo šeimoje, įvaikinimo.
Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo
argumentą atmeta kaip nepagrįstą; konstatuoja, kad sprendžiant klausimą dėl įvaikinimo turi būti paisoma vaiko
interesų prioriteto principo (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio
1 dalis, CK 3.209 straipsnio 1 dalis). Vaikas gali būti
įvaikintas išimtine tvarka tik tuo atveju, jei tai atitinka vaiko interesus.
Vaiko, gyvenančio įvaikintojo šeimoje, įvaikinimas nesilaikant taisyklių,
kurios taikomos parenkant įtėvius vaikams, esantiems įvaikinamųjų vaikų sąraše
(apskaitoje), galimas tik būsimiems įvaikintojams veikiant teisėtai ir bona fides.
Toks aiškinimas grindžiamas sisteminiu CK normų aiškinimu (CK
1.9 straipsnio 1 dalis), jis atitinka CK 1.5 straipsnio
reikalavimą elgtis sąžiningai ir protingai bei bendrąjį teisės principą ex injuria
jus non oritur, kuris draudžia piktnaudžiauti teise (CK
1.137 straipsnio 3 dalis). Faktinis vaiko auginimas šeimoje,
piktnaudžiaujant teise, pažeidžiant vaiko interesų pirmumo principą, neperduodant
vaiko jo globėjui, nesuteikia teisės jo įvaikinti išimtine tvarka.
Pažymėtina,
kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK
18 straipsnis). Vykdant teismo sprendimą asmenys turi užtikrinti vaiko
interesus, nedaryti vaikui žalos.
Teisėjų
kolegija, patikrinusi skundžiamas nutartis teisės taikymo aspektu, konstatuoja,
kad teisinio pagrindo jas naikinti nenustatyta (CPK 346 straipsnis,
359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniame
teisme patirta 87,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios teismo raštinės pažyma apie
išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį
skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš
kasatorių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies
3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis,
340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio
1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Prienų rajono
apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartį ir Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio
9 d. nutartį palikti nepakeistas.
Priteisti iš
kasatorių J. L. (duomenys
neskelbtini), A. L. (duomenys
neskelbtini) ir V. J. L. (duomenys
neskelbtini) po 29,25 Lt (dvidešimt devynis litus dvidešimt penkis
centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina
Davidonienė
Algis Norkūnas
Antanas Simniškis