Civilinė byla Nr. e2-1627-945/2019
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00387-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.5.2.17.; 3.2.6.6.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Perela“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administratorių biuras“, ieškinį atsakovui M. U. dėl žalos atlyginimo priteisimo,
n u s t a t ė:
Ieškovė bankrutavusi UAB „Perela“ (toliau – ieškovė), atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankroto administratorių biuras“, 2019 m. gegužės 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. U. (toliau – atsakovas), kuriame prašo teismo priteisti iš atsakovo 68 907,17 Eur žalą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė nurodo, jog Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą ieškovei, jos bankroto administratore paskyrė UAB „Bankroto administratorių biuras“ (toliau - administratorė). Nutartimi teismas įpareigojo UAB „Perela“ valdymo organus perduoti bankroto administratorei įmonės turtą ir visus dokumentus. BUAB „Perela“ vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. ėjo atsakovas, jis taip pat laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. liepos 25 d. buvo vieninteliu ieškovės akcininku. Nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. vienintele ieškovės akcininke buvo V. U. (atsakovo motina). Bankroto administratorė, vykdydama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) įtvirtintas pareigas, telefonu susisiekė su paskutiniu ieškovės vadovu R. M., kuris nurodė, jog jokių ieškovės dokumentų ar turto neturi, buvusio ieškovės vadovo (atsakovo) nepažįsta, taip pat nurodė, jog iš asmens iš Plungės (administratorės vertinimu iš atsakovo), už akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą gavo 150 Eur. Bankroto administratorė pareikalavo šią informaciją išdėstyti ir pateikti raštu, paskutinis ieškovės vadovas R. M. sutiko tai padaryti, tačiau iki šios dienos jokių rašytinių paaiškinimų bankroto administratorei nepateikė. Pakartotinai su juo susisiekti nepavyko. Bankroto administratorei vykdant ĮBĮ pareigas, analizuojant ieškovės banko sąskaitų išrašus, buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2018 m. sausio 16 d., kuomet atsakovas ėjo ieškovės vadovo pareigas, iš ieškovės banko sąskaitų buvo pasisavinta/išgryninta iš viso 69 537,17 Eur, iš kurių grąžinta tik 4 520 Eur. Atsakovas ieškovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, supainiojo savo asmeninį turtą su ieškovės turtu, ir tokiu būdu padarė ieškovei 68 907,17 Eur dydžio žalą.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, todėl laikoma, kad procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepranešė teismui jokių pateisinamų priežasčių, kliudžiusių tai padaryti, atsiliepimo pateikimo termino pratęsti neprašė. Ieškovė yra pareiškusi prašymą tokiu atveju priimti sprendimą už akių, todėl byloje priimamas sprendimas už akių – teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartimi UAB „Perela“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto administratorių biuras“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 13 d. Šia nutartimi UAB „Perela“ valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei visą įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau duomenų, kad dokumentai ir turtas būtų perduoti bankroto administratorei, byloje nėra.
BUAB „Perela“ vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2018 m. sausio 16 d. ėjo atsakovas ir tik nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d. ieškovės vadovu buvo R. M., kuriam už akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą buvo sumokėta, jam nebuvo perduoti jokie įmonės dokumentai. Laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2018 m. sausio 16 d., kuomet ieškovės vadovo pareigas ėjo atsakovas, iš ieškovės banko sąskaitų buvo išgryninta 69 537,17 Eur, iš kurių grąžinta tik 4 520 Eur, apie likusios ieškovei priklausančios pinigų sumos panaudojimą ieškovės interesams ar grąžinimą į ieškovės banko sąskaitą ar kasą duomenų nėra.
Juridinį asmenį su jo vadovu sieja fiduciariniai santykiai, taigi įmonės direktorius turi veikti išimtinai įmonės interesais, laikytis įstatymuose nustatytų pareigų. Bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarinės) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti jo civilinės atsakomybės atsiradimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015).
Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatyta, jog atsakovas, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d., būdamas ieškovės vadovu, būdamas atsakingas už bendrovės ūkinę ir finansinę veiklą bei buhalterinės apskaitos organizavimą, iš bendrovės banko sąskaitų išgrynino 68 907,17 Eur sumą, nepateikdamas dokumentų, patvirtinančių turto panaudojimą įmonės veiklos tikslais, todėl tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) laikomi neteisėtais. Žala šiuo konkrečiu atveju skaičiuojama pagal be pagrindo panaudoto įmonės turto vertę, kuris galėjo būti panaudotas įmonės kreditorių interesams tenkinti – iš viso 68 907,17 Eur. Taip pat šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos – jeigu atsakovas būtų veikęs pagal įstatymus ir kitus teisės norminius aktus, ieškovė nebūtų patyrusi žalos, tai yra būtų išsaugotos įmonės piniginės lėšos, kurios būtų panaudotos įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas priteisti 68 907,17 Eur žalos atlyginimą pripažįstamas pagrįstu, todėl tenkinamas visiškai.
Atsakovui neįvykdžius piniginės prievolės, jam kyla prievolės nevykdymo teisinės pasekmės – pareiga mokėti ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl, ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteisiamas 1 259 Eur žyminis mokestis ((900 Eur + 38 907,17 Eur * 2 proc.) * 75 proc. = 1 259 Eur) ir 5,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Perela“, įmonės kodas 304446519, 68 907,17 Eur (šešiasdešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų septynių eurų ir 17 centų) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2019 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovo M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 259 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį ir 5,58 Eur (penkių eurų ir penkiasdešimt aštuonių centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, sumokant šias sumas į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Atsakovas šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę Kauno apygardos teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Šį sprendimą per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos ieškovė gali apskųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Marius Bartninkas