Civilinė byla Nr. e2-778-790/2019 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01793-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 2.6.11.4.5
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutarties, kuria netenkintas šalių prašymas patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Irdaiva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pakeisti viešojo pirkimo sutarties sąlygą, darbų atlikimo terminą pratęsiant iki 2019 m. spalio 31 d. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Šalys pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį. Taip pat byloje buvo paskirta teismo ekspertizė. Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadas byloje dėl šalių pateiktos tvirtinti taikos sutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 18 d. nutartimi netenkino šalių prašymo tvirtinti taikos sutartį.
3. Teismas pažymėjo, kad viešojo pirkimo sutarties keitimas, neatliekant naujos pirkimo procedūros, vykdomas tik Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 89 straipsnyje nustatytais atvejais. Jeigu pirkimo sutarties pakeitimas atliekamas kitais negu apibrėžti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse atvejais, tokiam pakeitimui atlikti turi būti atliekama nauja pirkimo procedūra pagal šio įstatymo reikalavimus. Teismas konstatavo, kad sutarties keitimas yra imperatyviai reglamentuotas įstatymu, kuris nenumato galimybės šalių kompromisui, neatitinkančiam minėto įstatymo reikalavimų.
4. Teismas, atsižvelgdamas į minėtą reglamentavimą, Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktas motyvuotas išvadas, sprendė, kad taikos sutarties sąlygos nesudaro pagrindo vienareikšmiai išvadai, jog tokia sutartis nepažeidžia viešojo pirkimo principų bei imperatyvių įstatymo normų, reglamentuojančių viešojo pirkimo sutarties keitimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Irdaiva“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartį, patvirtinti ieškovės UAB „Irdaiva“ ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 16 d. taikos sutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 2 dalį teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Nagrinėjamu atveju teismas skundžiamoje nutartyje kaip vienintelę aplinkybę, galinčią lemti taikos sutarties prieštaravimą imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nurodė, jog sutartis, neatliekant naujos pirkimo procedūros, galėtų būti keičiama tik VPĮ 89 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintais atvejais. Tačiau teismas nepagrįstai neįvertino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punkto reglamentavimo ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl pirkimo sutarties keitimo teismo sprendimu. Atsižvelgiant į sutarties keitimo, t. y. darbų atlikimo termino pratęsimo, galimybę teismo sprendimu, darytina išvada, jog, šiuo konkrečiu atveju nekonstatuotinas taikos sutarties prieštaravimas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
5.2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevisapusiškai ir neišsamiai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl byloje esančių rašytinių įrodymų, nevertino prie ieškinio pridėtų įrodymų, nesivadovavo ekspertizės aktu, nemotyvavo nesutikimo su ekspertizės akte pateiktomis išvadomis (jeigu teismas su jomis nesutiko), pažeidė CPK 218 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių.
5.3. CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Teismas, nepagrįstai suabsoliutindamas Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas, pažeidė minėtą civilinio proceso nuostatą.
5.4. Teismas netinkamai įvertino Viešųjų pirkimų tarnybos išvadų turinį. Priešingai nei konstatavo teismas, nė vienoje iš dviejų savo išvadų Viešųjų pirkimų tarnyba nenurodė ir nekonstatavo, kad šalių prašomos patvirtinti taikos sutartyje numatytas darbų atlikimo termino pratęsimas yra apskritai negalimas. Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, jog neturi techninių žinių įvertinti, ar rangovas pagrįstai negalėjo vykdyti darbų, ar techninio projekto trūkumai negalėjo būti nustatyti pasiūlymų pateikimo metu, taip pat koks konkretus darbų atlikimo termino pratęsimo laikotarpis būtų pagrįstas.
5.5. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad į visus Viešųjų pirkimų tarnybos išvadų iškeltus klausimus yra atsakyta ekspertizės akte. Viešųjų pirkimų tarnyba antroje savo išvadoje nepagrįstai nurodė, kad taikos sutarties 5 punkte yra įtvirtinta, jog darbai gali būti vykdomi neapibrėžtą laiką. Priešingai Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimui, nurodytoje taikos sutarties 5 punkto nuostatoje numatyta, kad darbų atlikimo terminas galėtų būti pratęsiamas (nukeliamas) tik tuo atveju, jeigu užsakovas nevykdytų savo sutartinių įsipareigojimų. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir CK 6.46 straipsnio 2 dalyje, todėl taikos sutarties 5 punkto nuostata negali būti laikoma neteisėta ar prieštaraujančia teisiniam reguliavimui. Tačiau teismas, vertindamas Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktas išvadas, į ekspertizės aktą nepagrįstai neatsižvelgė.
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo išnagrinėti atskirąjį skundą savo nuožiūra. Nurodė, kad nepageidauja pateikti savo pozicijos dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo netenkintas šalių prašymas patvirtinti 2018 m. lapkričio 16 d. taikos sutartį, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
8. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Proceso įstatymas nustato aktyvų teismo vaidmenį šalims sutaikyti (pvz., CPK 159 straipsnio 1 dalis, 231 straipsnio 1 dalis), o šalims suteikia teisę bet kurioje proceso stadijoje baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, o teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.983 straipsnio 1 dalis, 6.985 straipsnis). Šalims sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas).
9. Taikos sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas. Tačiau teisė laisva valia disponuoti materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis pripažintina įstatymo nustatytose ribose. Taikos sutartimi susitarus dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja teisės imperatyvios normos, tokia sutartis negalioja (CK 6.984 straipsnis). Jeigu taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, teismas tokios taikos sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
10. Viešųjų pirkimų bylose teismas iš principo gali tvirtinti tiekėjo ir perkančiosios organizacijos sudarytą taikos sutartį. Tačiau tokiose bylose teismas, tvirtindamas taikos sutartį, turi patikrinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) normoms ir principams bei viešajam interesui, ar ja nesukuriama tokia tvarka, kad viešojo pirkimo procedūros toliau būtų vykdomos ne pagal VPĮ teisinį reguliavimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011, 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017 31 punktą).
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė tenkinti šalių prašymą tvirtinti taikos sutartį, nurodydamas, kad viešojo pirkimo sutarties keitimas, neatliekant naujos pirkimo procedūros, vykdomas tik VPĮ 89 straipsnyje nustatytais atvejais. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą reglamentavimą, Viešųjų pirkimų tarnybos byloje pateiktas motyvuotas išvadas, sprendė, kad taikos sutarties sąlygos nesudaro pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog tokia sutartis nepažeidžia viešojo pirkimo principų bei imperatyvių įstatymo normų, reglamentuojančių viešojo pirkimo sutarties keitimą.
12. Ieškovė pirmiausia nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad viešojo pirkimo sutartis neatliekant naujos viešojo pirkimo procedūros gali būti keičiama išimtinai VPĮ 89 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais. Ieškovė mano, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CK 6.223 straipsnio 2 dalies nuostatas ir jų aiškinimo praktiką, formuojamą kasacinio teismo.
13. Šiuo aspektu pastebėtina, kad viešojo pirkimo sutarties šalys gali pačios susitarti pakeisti viešojo pirkimo sutartį ne teismo tvarka. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja VPĮ nuostatos. Tačiau, kaip patvirtina kasacinio teismo formuojama praktika, nesant šalių bendro sutarimo dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo, viena iš sutarties šalių dėl sutarties keitimo CK nustatytais pagrindais gali kreiptis į teismą, kuris, įvertinęs tokį galimumą VPĮ prasme, turi spręsti dėl galimybės keisti sutartį vienos šalies reikalavimu (pvz., CK 6.223 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013). Nagrinėjamu atveju tokį ginčą ieškovė ir iškėlė. Vis dėlto, tiek teismui sprendžiant tokį ginčą iš esmės, tiek nagrinėjant ginčo metu šalių pasiekto konsensuso (sudarytos taikos sutarties) patvirtinimo galimybę, būtina įvertinti, ar viešojo pirkimo sutarties pakeitimai atitinka VPĮ normas ir principus. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai rėmėsi VPĮ normomis, reglamentuojančiomis viešojo pirkimo sutarčių pakeitimus jų galiojimo metu.
14. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva) preambulėje, atsižvelgiant į atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, paaiškinamas esminis principas, kada reikalinga nauja pirkimo procedūra – jeigu daromi esminiai pradinės sutarties pakeitimai, visų pirma susiję su šalių tarpusavio teisių ir pareigų taikymo sritimi ir turiniu. Direktyvoje nurodoma, kad tokie pakeitimai rodo šalių ketinimą iš naujo derėtis dėl esminių tos sutarties sąlygų. Visų pirma taip yra tuo atveju, jeigu iš dalies pakeistos sąlygos, jei būtų buvusios įtrauktos į pradinę procedūrą, būtų dariusios įtaką procedūros baigčiai (Direktyvos 107 konstatuojamoji dalis).
15. Direktyvoje aptariama, kad perkančiosios organizacijos gali susidurti su išorinėmis aplinkybėmis, kurių juos negalėjo numatyti skirdamos sutartį ir pažymima, kad tokiu atveju reikės tam tikro lankstumo, kad sutartį būtų galima pritaikyti prie tų aplinkybių nevykdant naujos pirkimo procedūros. Sąvoka „nenumatytos aplinkybės“ reiškia aplinkybes, kurių nebuvo įmanoma nuspėti, nepaisant to, kad perkančioji organizacija pagrįstai apdairiai rengėsi pradiniam sutarties skyrimui. Vis dėlto šios nuostatos negali būti taikomos, kai dėl pasikeitimo pasikeistų viso pirkimo pobūdis, pavyzdžiui, jeigu darbai, prekės ar paslaugos, kurias numatoma pirkti, pakeičiamos skirtingais dalykais arba jeigu iš esmės pakeičiama pirkimo rūšis, nes tokiu atveju galima daryti patikimą prielaidą dėl numatomo poveikio rezultatams (Direktyvos 109 konstatuojamoji dalis).
16. Direktyvoje pripažįstama, kad atskirose sutartyse pačios perkančiosios organizacijos turėtų turėti galimybę numatyti sutarties pakeitimus, taikant nuostatas dėl peržiūros arba pasirinkimo galimybės, tačiau pagal jas neturėtų jiems būti suteikta neribota diskrecija (Direktyvos 111 konstatuojamoji dalis).
17. Direktyvą įgyvendinančiame VPĮ reglamentuojami minėti galiojančių pirkimo sutarčių keitimo atvejai. Pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą pirkimo sutarties pakeitimas neatliekant naujos pirkimo procedūros galimas pirmiausia kai pakeitimas buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kuriomis tai gali būti atliekama. Tačiau tokiu atveju neleidžiami pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties pobūdis.
18. Pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirkimo sutarties pakeitimas neatliekant naujos pirkimo procedūros galimas ir tais atvejais, kai pakeitimo būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti ir kai pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties pobūdžio bei atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 proc. sutarties vertės.
19. Be to, pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punktą pirkimo sutarties pakeitimas neatliekant naujos pirkimo procedūros galimas ir tais atvejais, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis. VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pirkimo sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu, kai juo pakeičiamas sutarties bendrasis pobūdis. Bet kuriuo atveju esminiais pirkimo sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų: pakeitimu nustatoma sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų; dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje; dėl pakeitimo labai padidėja pirkimo sutarties apimtis.
20. Aptartas teisinis reglamentavimas koreliuoja su nuosekliai išplėtota kasacinio teismo viešojo pirkimo sutarčių nuostatų keitimo praktika, inter alia pagrįsta Teisingumo Teismo jurisprudencija šiuo klausimu, kurioje pažymima, kad, siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (lygiateisiškumą), sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei nustatomos iš esmės skirtingos sąlygos nei pradinėje sutartyje ir taip parodoma šalių valia sudaryti naują susitarimą dėl esminių tokios sutarties sąlygų. Galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo: a) nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą; b) labai išplečiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytą pirkimo objektą; c) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose; d) pakeičiamas viešojo pirkimo sutarties kontrahentas (ar jo subrangovas, jei jo nurodymas pasiūlyme lėmė šio pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu), su kuriuo iš pradžių sudaryta viešojo pirkimo sutartis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011).
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirkimo sąlygose darbų atlikimo terminas buvo numatytas kaip ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus (2 t., b. l. 93), o rangos sutartyje nurodyta, kad pirkimo sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas nebus pratęsiamas (2.1.2 papunktis). Vis dėlto rangos sutartyje aptariant sutarties keitimo galimybes buvo numatyta darbo vykdymo grafiko pakeitimo galimybė (12.5.3 papunktis), siejama su iki sutarties pasirašymo nenumatytomis ir nuo šalių valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, viena kurių – praleidimai, netikslumai, kiti neatitikimai techninėje specifikacijoje (12.3, 12.4.3 papunkčiai).
22. Byloje nustatyta, kad rangos sutarties vykdymo metu šalys susidūrė su poreikiu keisti techninio projekto, pagal kurį turi būti atliekami statybos darbai, sprendinius. Tuo tikslu šalys atliko du rangos sutarties pakeitimus – 2018 m. birželio 12 d. susitarimu šalys susitarė pakeisti techninio projekto sprendinius ir atitinkamai atsisakyti dalies darbų bei papilomai įsigyti kitų, o 2018 m. rugpjūčio 14 d. susitarimu siekiant užtikrinti statybos techninių reglamentų reikalavimus užsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. patikslinti techninio projekto sprendinius ir atitinkamai atsisakyti dalies darbų bei papilomai įsigyti kitų. Atsakovei nustatytu terminu nepatikslinus techninio projekto sprendinių, ieškovė iškėlė ginčą dėl darbų atlikimo termino pakeitimo. Ieškovė prašo pakeisti šios sutarties 2.1.2 papunktį, jame numatytą darbų atlikimo terminą pratęsiant iki 2019 m. spalio 31 d., reikalavimą grįsdama atsakovės (užsakovo) esminiu sutarties pažeidimu ir remdamasi CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
23. Bylos nagrinėjimo metu šalys pateikė prašymą teismui patvirtinti 2018 m. lapkričio 16 d. taikos sutartį. Šios sutarties 2 punktu atsakovė įsipareigojo atnaujintą (patikslintą) techninio projekto redakciją ieškovei pateikti ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio 29 d., o 3 punktu atsakovė sutiko rangos sutarties 2.1.2 papunktyje nurodytą darbų atlikimo terminą pratęsti iki 2019 m. spalio 15 d., atitinkamai pakeičiant rangos sutarties 2.1.2 papunktį. Taikos sutarties 5 punkte buvo nustatyta sąlyga, kad „<…> Atsakovui nevykdant ar netinkamai vykdant Sutartyje, šioje Taikos sutartyje ir teisės aktuose įtvirtintus Atsakovo, kaip Darbų užsakovo, įsipareigojimus (pareigas), įskaitant šios Taikos sutarties 2 punkte numatytą pareigą pateikti atnaujintą (patikslintą) Techninio projekto redakciją, šios Taikos sutarties 3 p. nurodytas Darbų atlikimo terminas automatiškai pratęsiamas tokiam laikotarpiui, kokį Atsakovas nevykdo / netinkamai vykdo jam tenkančius įsipareigojimus (pareigas)“.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad rangos sutarties šalys įprastomis sutarties vykdymo aplinkybėmis pratęsti jos įvykdymo termino neturi teisės, nes tai akivaizdžiai pažeistų skaidrumo ir konkurso dalyvių lygiateisiškumo principą – sutarties įvykdymo terminas buvo vienas iš pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, kuriuo remiantis ieškovė buvo pripažinta pirkimo laimėtoja ir su ja sudaryta sutartis. Tačiau pastebėtina, kad tiek viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas, tiek pirkimo dokumentai (rangos sutartis) nustato tam tikro lankstumo galimybę sutarties vykdymo metu atsiradus nenumatytų aplinkybių. Šios nutarties 21 punkte paminėtos rangos sutarties sąlygos patvirtina, kad pirkime buvo iš anksto išviešinta ir numatyta galimybė pakeisti darbų vykdymo grafiką dėl su iki sutarties pasirašymo nenumatytų ir nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių, viena kurių – praleidimai, netikslumai, kiti neatitikimai techninėje specifikacijoje. Pagal rangos sutarties 12.12 papunktį rangovas, darbų vykdymo metu sužinojęs apie techninės specifikacijos klaidą arba techninį trūkumą, apie tai privalo nedelsdamas pranešti užsakovui, o užsakovas privalo pateikti trūkstamą informaciją, paaiškinimus, jei reikia, atlikti pakeitimus (nekyla ginčo, kad techninis projektas yra laikomas sudėtine techninės specifikacijos dalimi). Taigi, sutarties įvykdymo termino pakeitimas nustačius tokias aplinkybes laikytinas nepažeidžiančiu skaidrumo ir dalyvių lygiateisiškumo principų. Vertintina, kad esant tokioms objektyvaus pobūdžio aplinkybėms, kiekvienas pirkimą laimėjęs tiekėjas atsidurtų tokioje pat padėtyje.
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nagrinėjant taikos sutarties patvirtinimo klausimą buvo pateikta pakankamai įrodymų, kad techniniame projekte buvo nustatyti esminiai neatitikimai dėl stogo (metalinių) konstrukcijų sprendinių. Šias aplinkybes patvirtina liudytojo prof. dr. S. M. parodymai teismo posėdžio metu, teismo eksperto dr. D. K. atliktos teismo ekspertizės akte padarytos išvados. Kaip pagrindžiama teismo ekspertizės akte, nepakeitus esminių statinio projekto sprendinių, susijusių su stogo techniniais sprendiniais, kurie laikomi laikančiųjų konstrukcijų statinio elementų projektiniais sprendiniais, ir kurie turi įtaką esminiams statinių reikalavimams, rangovas būtų negalėjęs pastatyti eksploatacijai tinkamo statinio.
26. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog techniniame projekte nustatyti esminiai neatitikimai priklausė nuo šalių valios ar galėjo būti jų numatyti iki rangos sutarties pasirašymo. Ieškovas nebuvo techninio projekto rengėju (pagal bylos duomenis techninis projektas buvo parengtas ūkio subjektų grupės, kuriai vadovauja pagrindinis partneris UAB „Infes“). Kaip teigiama teismo eksperto dr. D. K. atliktos teismo ekspertizės akte, rangovas neturėjo techninio statybinio reikalavimo įvertinti / nustatyti techninio projekto stogo konstrukcijų sprendinių trūkumus pasiūlymo teikimo metu. Iš šalių 2018 m. rugpjūčio 14 d. susitarimo preambulės matyti, kad techninio projekto trūkumai paaiškėjo atlikus darbo projekto rengimui privalomus patikslinamuosius skaičiavimus. Pastebėtina, kad viešųjų pirkimų procedūrų metu reikalavimas, kad potencialūs tiekėjai, prieš pateikdami pasiūlymą, atliktų būsimų darbų dalį (šiuo atveju tikrintų techninio projekto sprendinių tinkamumą atlikdami išsamius skaičiavimus, reikalingus rengiant darbo projektą, ar pan.), yra neleistinas kaip prieštaraujantis proporcingumo principui. Tai, kad rangos sutartyje ieškovė patvirtino, jog susipažino su technine specifikacija, neturi jokių pretenzijų dėl galimybės atlikti darbus ir pan., nepagrindžia jos galimybės jau sutarties sudarymo metu nustatyti minėtus techninio projekto neatitikimus. Rangos sutartimi ieškovei nebuvo perkelta rizika dėl techninio projekto neatitikimų, tai matoma iš jau minėto rangos sutarties 12.12 papunkčio, taip pat 7.7 papunkčio, pagal kurį rangovas, pastebėjęs netikslumų techninėje specifikacijoje, statinio techniniame, darbo ar kitame projekte ar jų neatitikimų teisės aktams, privalo nedelsdamas apie tai informuoti užsakovą ir darbus pratęsti tik po užsakovo nurodymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad „<...> argumentai dėl visos viešojo pirkimo sutarties vykdymo rizikos perkėlimo rangovui (tiekėjui) iš principo devalvuoja techninio projekto kaip normatyvinio statybos dokumento (CK 6.684 straipsnis) reikšmę, nes tokiu būdu įteisinamos situacijos, kai perkančioji organizacija, iš anksto nustatydama dalyvių galimybę (pareigą) išnagrinėti pirkimo dokumentus, apžiūrėti objektą <…> lieka neatsakinga dėl pirkimo dokumentų, pagal kuriuos buvo pateikti tiekėjų pasiūlymai ir varžomasi dėl sutarties sudarymo bei ji vykdoma, turinio” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015).
27. Byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad techniniame projekte nustatyti neatitikimai dėl stogo (metalinių) konstrukcijų sprendinių, kuriuos būtina taisyti, turi įtakos galutiniams darbų atlikimo terminams. Ieškovės užsakymu prof. dr. S. M. surašytoje 2018 m. lapkričio 15 d. eksperto išvadoje nurodyta, kad rangovas vykdyti pastato stogo (metalinių) konstrukcijų montavimo darbų nesant techninio projekto sprendinių negali, kad pagal darbų atlikimo grafiką stogo (metalinių) konstrukcijų montavimo darbai yra kritiniame pastato statybos kelyje, tai reiškia, kad uždelsus stogo (metalinių) konstrukcijų montavimo darbus, bus uždelsta ir viso pastato statyba. Teismo eksperto dr. D. K. atliktos teismo ekspertizės akte padarytos išvados, kad neparengus techninio projekto A laidos, objekte negalėjo būti atliekami šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, apsauginės ir gaisrinės signalizacijos įrengimo darbai, elektrotechnikos, kitų inžinerinių sistemų bei vidaus apdailos darbai, kiti darbai. Teismo ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad esminių techninio projekto sprendinių dėl stogo konstrukcijų keitimas turėjo esminės įtakos bendrai statybos darbų trukmei.
28. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai pakankami spręsti, kad dėl darbų vykdymo metu nustatytų nepriklausančių nuo šalių valios techninio projekto sprendinių dėl stogo konstrukcijų neatitikimų, kurie negalėjo būti numatyti rangos sutarties pasirašymo metu, buvo būtina pakeisti techninio projekto sprendinius ir tai yra objektyvios bei iš anksto išviešintos aplinkybės, dėl kurių yra galimas sutartyje nustatytas darbų atlikimo termino pakeitimas. Teismo vertinimu, toks pakeitimas negali būti kvalifikuojamas esminiu ir draudžiamu pagal viešųjų pirkimų normas ir principus.
29. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal šiuo metu byloje surinktus duomenis taikos sutartyje numatytas pratęstas darbų atlikimo terminas (iki 2019 m. spalio 15 d.) negali būti laikomas objektyviai pagrįstu. Visų pirma, viešojo pirkimo sutarties sąlygų pakeitimas dėl nenumatytų aplinkybių pagal viešųjų pirkimų teisinį reglamentavimą galimas konstatavus perkančiosios organizacijos protingą ir apdairų elgesį. Šalių sudarytoje rangos sutartyje jos sąlygų keitimo galimybė taip pat siejama su nuo šalių valios nepriklausančiomis aplinkybėmis. Todėl tuo atveju, jeigu atsakinga už techninio projekto sprendinių pakeitimą atsakovė nepateisinamai vilkintų tokių pakeitimų rengimą, negalima būtų pripažinti, kad būtinybę pratęsti sutarties vykdymo terminą lėmė objektyvios aplinkybės, o ne atsakovės veiksmai. Taigi, sprendžiant taikos sutarties patvirtinimo klausimą atsakovė turėtų įrodyti savo aktyvius, protingus ir apdairius veiksmus siekiant nustatyta tvarka pateikti ieškovei reikalingus techninio projekto pakeitimus. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų įvertinti, dėl kokių priežasčių ieškovei nebuvo / nėra pateikiamas techninio projekto pakeitimas, nors atsakovė 2018 m. rugpjūčio 14 d. susitarimu įsipareigojo patikslinti techninio projekto sprendinius ne vėliau kaip iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., o taikos sutarties 2 punktu įsipareigojo atnaujintą (patikslintą) techninio projekto redakciją ieškovei pateikti ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio 29 d. Tačiau, kaip nurodoma teismo eksperto dr. D. K. teismo ekspertizės akte, byloje nerasta duomenų, ar atsakovė parengė techninio projekto A laidą ir ją tinkamai patvirtinusi pateikė rangovui raštu. Iš šalių atstovų pasisakymų 2019 m. sausio 7 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje galima spręsti, kad techninio projekto pakeitimai tuo metu taip pat dar nebuvo atlikti.
30. Antra, teismo eksperto dr. D. K. atliktos teismo ekspertizės akte, atsakant į klausimą dėl pagrįstai nukeliamo pastato statybos užbaigimo termino dėl techninio projekto sprendinių keitimo, tikslus terminas nebuvo nurodytas dėl tos priežasties, kad, eksperto teigimu, objekte yra atliktų atskirų darbų, todėl ekspertas, nesant statybos darbų žurnalų ir kitų susijusių dokumentų, negalėjo įvertinti tikslių jų apimčių, etapų ir sudedamųjų dalių. Eksperto vertinimu, darbų pagal rangos sutartį terminas turėtų būti skaičiuojamas pagal atskirų darbų detaliuosius grafikus, atsižvelgiant į faktiškai atliktus darbus. Taigi, siekiant nustatyti taikos sutartyje numatyto pratęsto darbų atlikimo termino pagrįstumą šios aplinkybės taip pat turėtų būti nustatytos, kaip pagrįstai nurodyta ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2019 m. kovo 6 d. išvadoje.
31. Kadangi paminėtoms aplinkybėms įvertinti reikėtų surinkti ir įvertinti daug naujų įrodymų, taikos sutarties patvirtinimo klausimas turėtų būti perduotas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad bet kuriuo atveju taikos sutartis negalėtų būti patvirtinta dėl jos 5 punkte įtvirtintos sąlygos prieštaravimo imperatyvioms viešųjų pirkimų normoms ir principams. Šia sąlyga šalys sutarė dėl automatinio darbų atlikimo termino pratęsimo, esant bet kokio pobūdžio netinkamam atsakovės rangos sutartyje įtvirtintų įsipareigojimų nevykdymui (ne tik pažeidus pareigą pateikti atnaujintą (patikslintą) techninio projekto redakciją) (žr. šios nutarties 23 punktą). Kaip jau buvo minėta, viešojo pirkimo sutarties sąlygų pakeitimas šalių susitarimu galimas tik dėl nenumatytų aplinkybių, nepriklausančių nuo šalių valios, ir konstatavus perkančiosios organizacijos protingą ir apdairų elgesį.Tačiau nagrinėjama sąlyga įtvirtinus sutarties termino automatinį pratęsimą, nors perkančioji organizacija nesielgia protingai ir apdairiai, o, priešingai, pažeidžia sutartinius įsipareigojimus, sudaromos prielaidos pakeisti viešojo pirkimo sutartį ne dėl objektyvaus pobūdžio aplinkybių, o dėl nuo vienos iš šalių valios priklausančių aplinkybių. Viešųjų pirkimų tarnyba 2019 m. kovo 6 d. išvadoje teisingai nurodo, kad su viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu nesuderinama tai, kad pagal tokią taikos sutarties sąlygą darbai galėtų būti vykdomi jokiu konkrečiu terminu neapribotą laikotarpį.
32. Konstatuotina, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neatliko visapusiško ir išsamaus byloje surinktų įrodymų įvertinimo tuo aspektu, ar prašoma patvirtinti taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms VPĮ normoms ir principams ir tik lakoniškai rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos išvadomis, vis dėlto priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą nutartį šalių prašymo dėl taikos sutarties tvirtinimo netenkinti, kuri paliekama nepakeista. Tuo atveju, jeigu šalys pašalintų minėtą taikos sutarties 5 punkto sąlygos trūkumą ir pateiktų teismui tvirtinti naują taikos sutartį, pirmosios instancijos teismas pagal šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus privalėtų išsamiai įvertinti, ar ji neprieštarauja imperatyvioms viešųjų pirkimų normoms ir principams.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Marius Bajoras