Civilinė byla Nr. e 2-3434-661/2018

Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00493-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.6.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas  Alvydas Barkauskas,

sekretoriaujant Martai Dundzytei,

dalyvaujant ieškovo BUAB „Kasdairas“ atstovui advokatui D. B.,

atsakovui D. K., atsakovų D. K., D. K. ir K. K. advokatui S. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Kasdairas“ ieškinį atsakovams D. K., D. K. ir K. K. dėl skolos pritesimo,

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ieškovas dubliku patikslinęs ieškinio reikalavimus prašo:
1. Pripažinti negaliojančiais bankrutuojančiai UAB „Kasdairas, su D. K. sudarytus šiuos bankrutuojančios UAB „Kasdairas“ turto perleidimo sandorius:
2. 2017 m. sausio 7 d. Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, kuria buvo perleistas automobilis Automobilis MitsuBishi L400;
3. 2017 m. sausio 10 d. Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, kuria buvo perleistas automobilis A. M. Space Gear;
4. 2017 m. vasario 10 d. Automobilio Lexus perleidimo sandorį, kuris buvo įformintas sąskaita Nr. 6655;
5. 2017 m. gegužės 18 d. Baldų, medienos gaminių ir apdailos darbų perleidimo sandorį, kuris buvo įformintas sąskaita Nr. 8071;
6. 2017 m. birželio 23 d. Įvairių statybos darbų perleidimo sandorį, kuris buvo įformintas sąskaita Nr. 8067;
7. 2017 m. birželio 23 d. Įvairių prekių perleidimo sandorį, kuris buvo įformintas sąskaita Nr. 8077;
8. 2017 m. birželio 23 d. Įvairių prekių perleidimo sandorį, kuris buvo įformintas sąskaita Nr. 8078;
9. 2017 m. birželio 23 d. Įvairių prekių perleidimo sandorį, kuris buvo įformintas sąskaita Nr. 8079;
10. 2017 m. birželio 23 d. Įvairių prekių perleidimo sandorį, kuris buvo įformintas sąskaita Nr. 8080;
11. 2017 m. birželio 23 d. Įvairių prekių perleidimo sandorį, kuris buvo įformintas sąskaita Nr. 8081;
2. Bankrutuojančiai UAB „Kasdairas, solidariai iš D. K. ir K. K. priteisti 69 732,60 eurų ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
3. Teismui nusprendus, kad už bankrutuojančios UAB „Kasdairas“ išrašytą 2017 m. vasario 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6652 buvo atsiskaityta įskaitymo būdu, tokį įskaitymą pripažinti negaliojančiu ir bankrutuojančiai UAB „Kasdairas solidariai iš D. K.,  ir K. K., priteisti 47 000 eurų skolos bei 2 591,53 eurų palūkanų.
4. Teismui nusprendus, kad už bankrutuojančios UAB „Kasdairas“ išrašytą 2017 m. vasario 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6652 nebuvo atsiskaityta įskaitymo būdu, prašome bankrutuojančiai UAB „Kasdairas solidariai iš D. K. ir K. K. priteisti 47 000 eurų skolos bei 2 591,53 eurų palūkanų ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4725- 262/2017 UAB „Kasdairas“ (buvęs pavadinimas UAB „Daikaras“) iškėlė bankroto bylą (el. bl. Ieškinio 1 priedas) ir 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4725-262/2017 patvirtino BUAB „Kasdairas“ kreditorių finansinius reikalavimus (el. bl. Ieškinio 2 priedas), kurie buvo patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2531-262/2018 (el. bl. Ieškinio 3 priedas).
6. Ieškovo bankroto administratorius nustatė, kad UAB „Kasdairas“ nuo 2016 metų pabaigos susidūrė su esminėmis mokumo problemomis ir pradėjo iš esmės nevykdyti įsipareigojimų savo kreditoriams. Ieškovo balansas 2016 m. gruodžio 31 d. patvirtina, kad Ieškovas 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo 71 991 eurų vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 121 464 eurų dydžio, t. y. Ieškovo trumpalaikiai įsipareigojimai buvo net 1,687 karto didesni už visą Ieškovo turtą (el. bl. Ieškinio 4 priedas).
7. Ieškovas nuo 2016 m. rudens pradėjo nevykdyti įsipareigojimų savo kreditoriams, ir darbuotojams. 2016 m. lapkričio 28 d. atsirado pradelsti įsipareigojimai UAB „Kasdairas“ kreditoriui UAB „Industek“, kurie nuosekliai didėjo ir teismo nutarties iškelti Ieškovui bankroto bylą pasiekė 33 832,17 eurų. Pažymėtini ir pradelsti Ieškovo įsipareigojimai kreditoriui UAB „A. T.“, buvo patvirtinti 26 166,08 eurų dydžio UAB „A. T.“ finansiniai reikalavimai (el. bl. Ieškinio 2, 3, 6 priedai). Remiantis ieškovo bankroto administratoriaus duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-28350-631/2016 buvusiam ieškovo darbuotojui A. V. iš ieškovo priteisė 4092,48 eurus darbo užmokesčio, kuris A. V. nebuvo išmokėtas iki bankroto bylos Ieškovui iškėlimo, ir dėl minėtos priežasties Vilniaus apygardos teismas patvirtino 9 729,49 (devyni tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt devyni ir 49/100) eurų A. V. pirmos eilės finansinius reikalavimus (el. bl. Ieškinio 7 priedas).
8. Bankroto administratorius atlikęs Ieškovo finansinės veiklos patikrinimą už 2016 m. -2017 m., nustatė, kad D. K. per sąskaitas, esančias AB SEB banke, Ieškovui pervedė 63 227,51 eurą (žr. atsiliepimo į ieškinį 15 priedą).
9. 2017 metais D. K. Ieškovui į kasą taip pat sumokėjo 546,18 eurų sumą. Administratorius dublike taip pat nurodo, kad nors D. K. atsiliepime ir teigia, kad 2016 metais Ieškovui sumokėjo papildomai 3 000 eurų sumą, tačiau už ją gavo tokios pačios vertės paslaugą (žr. atsiliepimo į ieškinį 10 priedą), todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tokią sumą Ieškovas D. K. buvo skolingas 2017 metais, kai Ieškovas pradėjo savo skolas D. K. grąžinti perduodant jam savo turtą.
10. Ieškovas nuomojosi iš D. K. turtą, tačiau tinkamai ir savailaikiai už jį neatsiskaitė, t. y. D. K. nesumokėjo 10 623,19 eurų pagal 2016-04-18 Patalpų nuomos sutartį Nr. 20160418/001 ir 1 250 eurų pagal 2017-06-02 Patalpų nuomos sutartį Nr. 20170602/001A24A19.
11. Iš viso D. K. 2016 m. - 2017 m. Ieškovui pervedė lėšų ir suteikė paslaugų už 75 646,88 eurus.
12. Administratorius nurodė, kad Ieškovas dengdamas savo įsipareigojimus nuo 2017 m. sausio 7 d. iki 2017 m. birželio 23 d. D. K. perdavė turto ir prekių už 69 732,60 eurų. Nors D. K. ir teigia, kad aukščiau nurodytas 69 732,60 eurų vertės turtas jam buvo perduotas atsiskaitant už jo 2016 m. - 2017 m. atliktus mokėjimus Ieškovui ir suteiktas paslaugas, tačiau toks turto perdavimas, faktiškai atliekant reikalavimų įskaitymą, yra neteisėtas ir negaliojantis. Administratoriaus nuomone, ginčo įskaitymu buvo pažeistos Ieškovo kreditorių teisės, nes D. K. savo reikalavimo patenkinimą gavo prieš kitus Ieškovo kreditorius, t. y. turėtą reikalavimo teisę į Ieškovą, kurią būtų turėję realizuoti bendra tvarka remiantis LR Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, realizavo įsigydami Ieškovo 69 732,60 eurų vertės turtą. Tokiais veiksmais neabejotinai buvo pažeisti kitų Ieškovo kreditorių interesai ir dėl to ginčo perleidimo sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais. Sudarydami aptariamus Ieškovo turto perleidimo sandorius tiek Ieškovas, kurio direktorius buvo K. K., tiek D. K. (direktoriaus pavaduotojas komercijai) elgėsi nesąžiningai. Ginčo sandorių sudarymo metu, tiek Ieškovas žinojo apie tai, kad jis yra nemokus, kad turi kreditorių, su kuriais neturi galimybių atsiskaityti (teismui yra pateikti minėtas aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Ginčo sandorių sudarymo metu Ieškovas buvo nemokus ir neturėjo galimybių atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl žinojo ir suprato, kad ginčo įskaitymas, kuriais pirmenybės teisė prieš kitus kreditorius buvo suteikta būtent su Ieškovu susijusiam asmeniui, pažeidžia kitų Ieškovo kreditorių interesus..
13. D. K. (direktoriaus pavaduotojas komercijai) yra Ieškovo buvusio direktoriaus K. K. sūnus, todėl neabejotinai žinojo, kad, atliekant aptariamus 69 732,60 eurų vertės Ieškovo turto perdavimo D. K. sandorius, bus pažeisti kitų Ieškovo kreditorių interesai, todėl pripažintina, kad jis buvo nesąžiningas kitų Ieškovo kreditorių atžvilgiu. Pažymėtina, kad šioje konkrečioje situacijoje taikytina CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija - Ieškovas sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimas giminaitis.
14. Nei Ieškovas, nei D. K. neprivalėjo sudaryti ginčo sandorių. Privalėjimas sudaryti sandorį - tai asmens pareiga, kuri gali atsirasti įstatymo, teismo sprendimo ar sutarties pagrindu, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu įpareigoti įvykdyti prievolę. Šioje konkrečioje situacijoje D. K. neturėjo teisės priimti atsiskaitymo turtu. D. K. perduotas turtas turėjo būti parduotas , o Ieškovo gautos lėšos privalėjo būti paskirtos atsiskaityti su Ieškovo kreditoriais. Kadangi Ieškovui iškelta bankroto byla, todėl, pripažinus aptariamus nuo 2017-01-07 iki 2017-06-23 Ieškovo su D. K. sudarytus sandorius negaliojančiais, Ieškovui turi būti priteista neteisėtai D. K. perleisto turto vertė.
15. Ieškovas, atstovaujamas K. K., ir D. K. 2017 m. vasario 13 d. pasirašė Buto pirkimo ir pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. DJ-776, remiantis kuria, Ieškovas pardavė, o D. K. kartu su K. K. už 47 000  eurų nusipirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (el. bl. Ieškinio 12 priedas). Šios sutarties pagrindu Ieškovas 2017 m. vasario mėn. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6652 (el. bl. Ieškinio  13 priedas), kurios nei D. K. nei K. K. neapmokėjo.
16. Administratorius dublike taip pat nurodo, jog Atsakovai K. K. ir D. K. nepagrįstai teigia, kad už aptariamą butą buvo apmokėta avansu 2015 m. kovo 16 d. Kaip matyti iš 2015 m. kovo 16 d. Mokėjimo nurodymo (žr. atsiliepimo į ieškinį 2 priedą), D. K. Ieškovui pervedė 47 000 (keturiasdešimt septyni tūkstančiai) eurų už žemės sklypą su namu Diržioniškių kaime. Minėta aplinkybė patvirtina, kad atsakovų teiginiai, jog aptariama pinigų suma buvo D. K. avansinis mokėjimas D. K. už tuo metu jam nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti. Minėtas mokėjimas tik galėtų patvirtinti, kad D. K. Ieškovui sumokėjo 47 000 (keturiasdešimt septyni tūkstančiai) eurų už turtą, kurio vėliau neįsigijo. Kadangi D. K. teigia, jog minėta pinigų suma buvo apmokėta Ieškovo 2017 m. vasario 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6652, kas nėra tiesa, Ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti 2017 m. vasario 13 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 6652 apmokėjimą įskaitymo būdu negaliojančiu remiantis  CK 6.66 straipsniu (faktinis ir teisinis tokio reikalavimo pagrindas bus nurodytas toliau).
17. Administratorius dublike nurodo, jog Atsakovų pateikta 2015 m. kovo 16 d. Trišalė sutartis 20150316/001T, kuria grindžiamas tariamas avansinis D. K. apmokėjimas Ieškovui už turtą, kurio Ieškovas aptariamos sutarties pasirašymo metu dar neturėjo, nepagrindžia atsakovų teiginių, nes aptariama sutartis, jeigu ji ir buvo pasirašyta sutartyje nurodytu laiku, sukūrė visiškai kitokius teisinius santykius tarp atsakovų ir Ieškovo, nei įrodinėja atsakovai. Visų pirma, pažymėtina, kad tokia sutartis Ieškovo bankroto proceso metu tarp ieškovo (perduotų) dokumentų nebuvo rasta, ji nebuvo perduota Ieškovo bankroto administratoriui, todėl galima daryti pagrįstą prielaidą, jog jos sudarymo data yra visiškai ne tokia, kokia joje nurodyta, ir kad ji sudaryti tik po Ieškovo ieškinio pateikimo tam, kad atsakovai galėtų atsiliepti į ieškinį. Darant prielaidą, kad 2015 m. kovo 16 d. Trišalė sutartis 20150316/001T atsakovams ir Ieškovui sukūrė teisinius santykius, tai jie susiklostė tokie:
18. Remiantis aptariamos sutarties 2.2 punktu, D. K. įsipareigojo D. K. sumokėti 47 000 eurų avansu už butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), mokėjimą atliekant Ieškovui. Kitaip tariant, D. K. D. K. pervedė 47 000 eurų, kuriuos pastarasis paskolino Ieškovui. Po šio mokėjimo nurodymo įvykdymo D. K. įgijo reikalavimo teisę į D. K., o D. K. įgijo reikalavimo teisę į Ieškovą.
19. Ieškovui varžytinėse įsigijus žemės sklypą su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. 8994-1003-4013, esančius Diržioniškių k., o vėliau mainų sutartimi išmainius šį turtą į butą, unikalus Nr. 4400- 1080-5664:9708, esantį (duomenys neskelbtini), neišnyko nei D. K. reikalavimo teisė į D. K. 47 000 eurų sumoje, nei D. K. reikalavimo teisė į Ieškovą 47 000 eurų sumoje. Tačiau teisiniai santykiai jokiu būdu negalėjo transformuotis taip, kad vietoje D. K. Ieškovo kreditoriumi būtu tapusi D. K.. Tam nebuvo jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo - kaip minėta, 47 000 eurų ieškovui buvo sumokėti mokant avansą D. K., o ne Ieškovui, tik aplenkiant D. K. sąskaitą, ir šiuo mokėjimu būtent D. K., o ne D. K. įgijo reikalavimo teisę į Ieškovą.
20. Kadangi D. K. niekada neturėjo reikalavimo teisės į ieškovą, nėra jokio teisinio pagrindo teigi, kad D. K. ir K. K. atsiskaitė su Ieškovu už butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal Ieškovo išrašytą 2017 m. vasario 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6652.
21. Taigi, faktinės ginčo aplinkybės patvirtina, kad net ir tuo atveju, jeigu Atsakovų pateikta 2015 m. kovo 16 d. Trišalė sutartis 20150316/001T buvo reali, o ne pritaikyta, siekiant patvirtinti Atsakovų norimas įrodyti aplinkybes, akivaizdu, kad nei D. K., nei K. K. niekada neatsiskaitė su Ieškovu už butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal Ieškovo išrašytą 2017 m. vasario 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6652, nes niekada neturėjo reikalavimo teisės į Ieškovą.
22. Dėl atsiskaitymo pagal Ieškovo išrašytą 2017 m. vasario 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6652 įskaitymo būdu.
23. Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymui būtina tam tikra valios išraiška, o kadangi buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartis buvo pasirašyta 2017 m. vasario 13 d. ir PVM sąskaita faktūra Nr. 6652 buvo išrašyta 2017 m. vasario 13 d., todėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas negalėjo įvykti anksčiau nei iki 2017 m. vasario 13 d. Minėtas aplinkybes patvirtina ir 2017 m. vasario 13 d. Buto pirkimo ir pardavimo sutarties 2.3 punktas, remiantis kuriuo, Ieškovas ir D. K. bei K. K. patvirtino, jog už įsigytą butą galutinai ir tinkamai atsiskaityta, ir šalys jokių pretenzijų viena kitai dėl buto kainos ir atsiskaitymo neturi. Taigi, jeigu priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas buvo atliktas, tai buvo padaryta dviejų šalių, t. y. Ieškovo ir D. K. bei K. K. sandoriu.
24. Tuo atveju, jeigu, teismas manys, kad D. K. ir K. K. už butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsiskaitė ir Ieškovo išrašytą 2017 m. vasario 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6652 apmokėjo įskaitymo būdu, tai toks įskaitymas turi būti pripažintas negaliojančiu LR CK 6.66 straipsnio pagrindu.
25. Ieškovas taip pat mano, kad atsakovė D. K. privalo sumokėti Ieškovui visą nesumokėtą 47 000 eurų buto, esančio (duomenys neskelbtini), kainą. Kaip matyti iš 2017 m. vasario 13 d. buto pirkimo ir pardavimo sutarties (12 priedas), notarinio registro Nr. DJ-776 2.1 punkto, D. K. patvirtino, kad prieš aptariamos sutarties pasirašymą Ieškovui į Ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, sumokėjo 47 000 (keturiasdešimt septyni tūkstančiai) eurų. Pateiktas Ieškovo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke išrašas, patvirtina, kad nei D. K., nei kuris kitas asmuo už buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimą Ieškovui nesumokėjo jokios pinigų sumos (el. b.l. ieškinio 15 priedas).
26. Kadangi D. K. neįvykdė 2017 m. vasario 13 d. buto pirkimo ir pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. DJ-776, ir nesumokėjo už įsigytą turtą (neapmokėjo 2017 m. vasario 13 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 6652), ji pažeidė sutartinius įsipareigojimus.
27. 2017 m. vasario 13 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad ji turi būti apmokėta iki 2017 m. vasario 15 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė D. K. praleido savo prievolių ieškovui įvykdymo terminą, ji privalo nuo 2017 m. vasario 16 d. sumokėti Ieškovui 5 procentų dydžio metines palūkanas už nesumokėtą 47 000 eurų dydžio sumą, t. y. 2 591,53 Eur eurų.
28. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi Ieškovas taip pat turi teisę reikalauti, kad D. K. sumokėtų įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Vadovaujantis CK 6.210 straipsniu, D. K. taip pat privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
29. Dėl K. K. atsakomybės ieškovas nurodo, kad K. K. buvo ne tik vienintelis ieškovo akcininkas, bet ir Ieškovo administracijos vadovas. K. K., atstovaujant Ieškovą, 2017 m. birželio 23 d. su artimu giminaičiu, t. y. D. K., sudarydamas eilę prekių pirkimo - pardavimo sandorių, kurie buvo įforminti 2017 m. birželio 23 d. išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, bei 2017 m. vasario 13 d. atstovaujant Ieškovą, sudarydamas buto pirkimo ir pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. DJ- 776, kuria į savo sutuoktinės D. K. ir savo bendrąją jungtinę nuosavybę pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), veikė priešingai Ieškovo ir jo kreditorių interesams, todėl sudarė Ieškovui žalingus sandorius, ir tokiais savo neteisėtais veiksmais sąmoningai padarė Ieškovui žalą. Aptariamų K. K. veiksmų priešingumas Ieškovo ir Ieškovo kreditorių interesams pasireiškė tuo, jog tiek prekių pardavimas D. K., tiek buto pardavimas D. K. ir K. K. buvo atlikti žinant, kad už parduotą turtą nebus atsiskaityta. Aplinkybė, jog aptariami sandoriai buvo sudaryti tarp artimų giminaičių patvirtina ne tik visų atsakovų nesąžiningumą, bet ir solidarią D. K. bei K. K. ir D. K. bei K. K. atsakomybę už atitinkamų prievolių neįvykdymą.
30. Kaip matyti iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, Ieškovas prekes D. K. pardavė jau būdamas nemokumo būsenoje ir iš anksto žinodamas, kad D. K. už jas neatsiskaitys. Kadangi K. K. ir D. K. yra susiję asmenys ir artimi giminaičiai, K. K. negalėjo nežinoti D. K. ketinimų ir finansinės padėties. Ieškovui būnant nemokiam, buvo sudaryti sandoriai, kuriais buvo siekiama perleisti Ieškovo turtą susijusiam asmeniui tam, kad jis nebūtų skirtas Ieškovo kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui. Aplinkybę, kad K. K., būdamas Ieškovo administracijos vadovu, sąmoningai sudarė prekių pardavimo sutartis, žinodamas, kad D. K. už jas neatsiskaitys, patvirtina ir ta aplinkybė, kad K. K. nuo 2017 m. birželio 25 dienos, kai suėjo apmokėjimo už parduotas prekes terminas, neatliko jokių veiksmų tam, kad iš D. K. būtų išieškota skola.
31. K. K. pareiga pasidomėti ir įvertinti D. K. mokumą bei prekių pardavimo ekonominį pagrįstumą bei tikslingumą kyla iš vadovui pagal kompetenciją priskiriamų pareigų (LR CK 2.87 straipsnis), kurių nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia vadovo atsakomybę. Aplinkybė, kad prekių pardavimo D. K. sutartys iš anksto žinant, kad už prekes nebus atsiskaityta, buvo sudarytos Ieškovui aiškiai nenaudingomis sąlygomis bei pažeidžiant Ieškovo ir Ieškovo kreditorių interesus, K. K. buvo žinomos, be to tiek K. K., tiek D. K. taikoma LR CK 6.67 straipsnyje nurodyta nesąžiningumo prezumpcija.
32. Kaip matyti iš 2017 m. vasario 13 d. Buto pirkimo ir pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. DJ-776, remiantis kuria, Ieškovas, atstovaujamas K. K., pardavė, o D. K. kartu su tuo pačiu K. K. už 47 000 (keturiasdešimt septyni tūkstančiai) eurų nusipirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nors aptariamos sutarties 2.1 punkte D. K. patvirtino, kad prieš aptariamos sutarties pasirašymą Ieškovui į Ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, sumokėjo 47 000 eurų, tačiau jokių pinigų už įsigytą turtą nei prieš pasirašant aptariamą sutartį, nei po to, atsakovė nesumokėjo. Ieškovo administracijos vadovas K. K., kuris atstovavo Ieškovą aptariamame sandoryje, negalėjo nežinoti apie tai, kad D. K. Ieškovui nesumokėjo ir neketino sumokėti jokios pinigų sumos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad K. K. atsakomybė kyla ir dėl to, kad jis tapo įsigyto turto savininku ir privalėjo už jį sumokėti.
33. Kadangi K. K. ir D. K. yra susiję asmenys ir artimi giminaičiai, K. K. negalėjo nežinoti D. K. ketinimų ir finansinės padėties. Ieškovui būnant nemokiam, buvo sudaryti sandoriai, kuriais buvo siekiama perleisti Ieškovo turtą susijusiam asmeniui tam, kad jis nebūtų skirtas Ieškovo kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui. Aplinkybę, kad K. K., būdamas Ieškovo administracijos vadovu, sąmoningai sudarė 2017 m. vasario 13 d. Buto pirkimo ir pardavimo sutartį, žinodamas, kad D. K. už jį neatsiskaitys, patvirtina ir ta aplinkybė, kad K. K. nuo 2017 m. vasario 13 dienos neatliko jokių veiksmų tam, kad iš D. K. būtų išieškota skola.
34. Atsakovai D. K., K. K. ir Danguolė kiseliovienė pateikė atsiliepimą ir tripliką į ieškovo ieškinį ir dubliką. Jie su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
35. Dėl D. K. atsiskaitymo su ieškovu. Pagal 2015-03-16 pasirašytą trišalę sutartį Nr. 20150316/001T (el. b.l. Atsiliepimo priedas Nr. 1) D. K. įsipareigojo avansu sumokėti UAB KASDAIRUI (buvo UAB DAIKARAS - toliau įmonė) 47000,00 , kad jai būtų perleistas turtas pagal sutartą sandorį (Butas Mokyklos g. 41B-7, Palanga - toliau BUTAS), kuris baigtas 2017-02-13, Notarine sutartimi, registro Nr. DJ-776. (Ieškinio priedas Nr. 12).
36. 2015-03-16 D. K. atliko mokėjimą SEB banko viduje (atliktos operacijos numeris: 0525020150316006700000027) iš asmeninės A/S (duomenys neskelbtini) į įmonės galiojančią A/S (duomenys neskelbtini), ką patvirtina įrašas 2017-02-13, Notarinės sutarties, registro Nr. DJ-776. Taip pat 2015-03-16 įvykusį mokėjimą patvirtina ir 2018-03-30 AB SEB banko „Verkių“ skyriaus administratorės J. B. išduotas mokėjimo nurodymo nuorašas(kopija), patvirtintas antspaudu ir parašu, (el. b.l. Atsiliepimo priedas nr. 2).
37. Įmonė 2015-03-16 gavusi 47 000 EUR įplauką iš D. K., kaip nurodyta trišalėje sutartyje Nr. 20150316/00IT - galutinai atsiskaitė už laimėtas varžytynes Nr. 63873 ir taip išsaugojo pradinį įnašą, kuri buvo sumokėjusi 2015-01-17. Įvykdyti nekilnojamojo turto sandoriai įmonei žalos nepadarė, ir jokių kitų šalių (tame tarpe ir įmonės kreditorių) teisių nepalietė ir nepažeidė.
38. Dėl D. K. mokėjimų ir paslaugų įmonei 2016-2017- 75100.70 EUR. 2015-03-16 pasirašytos trišalės sutarties Nr. 20150316/001T 4.1. Punkte susitarta dėl užskaitų operacijų: „Ši sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento, yra teisinis pagrindas ir susitarimas atlikti buhalterines tarpusavio skolų/permokų/nepriemokų užskaitų operacijas. 4.2. Punkte susitarta dėl galiojimo termino: „Užskaitos susitarimas galioja tol, kol nors viena sutarties Šalis turi bent vienai kitais sutarties Šaliai neįvykdytų finansinių įsipareigojimų“.
39. D. K. 2015 m. rudenį sudarė žodinę sutartį su ieškovu (įmonė), kad įmonė jo statybos objektuose, savo kompetencijos ribose, atliks einamuosius statybos darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008-06-09 ir 2008-06-10 išduotus statybos leidimus Nr. GN/561/08-0588 ir GN/586/08-0591 (el. b.l. atsiliepimo priedas Nr. 14) ir kituose objektuose. D. K. už statybines medžiagas ir darbus įsipareigojo mokėti avansu.
40. Dėl 2016-04-18 Patalpų nuomos sutarties 20160418/001 - 10623.19 EUR D. K. 2016-04-18 ĮMONEI išnuomojo 140,41 kv.m. Bendro naudojimo patalpas, unikalus numeris 4400-1504-1737, pasirašydamas BUTO NUOMOS SUTARTĮ NR. 20160418/001, kuria įmonė įsipareigojo mokėti 750,00 EUR (5,34EUR/kv.m.) mėnesinį nuomos mokestį ir GPM (15proc.) įmokas VMI už D. K., ir mokėti komunalinius mokesčius. Sutarties šalys 3.3 punktu sutarė, „kad atsiskaitymas už patalpų nuomą gali būti užskaitomas karteriu, Nuomininkui išrašius sąskaitas faktūras už prekes ar paslaugas“. 2017-05-18 pasirašytas Buto perdavimo - grąžinimo aktas, kuriame nurodyta mokėtina suma (13 mėn. x 750EUR + 873,19EUR už komunalines paslaugas) - 10623,19 EUR, sutarta atlikti barterio užskaitą.
41. Dėl 2017-06-02 patalpų nuomos sutarties Nr. 20170602/001A24A19 - 1250,00 EUR. D. K. 2017-06-02 įmonei išnuomojo patalpas ir 2 jūrinius sandėliavimo konteinerius adresu: Antakalnio g. 24A, Vilnius. ĮMONĖ įsipareigojo mokėti 250,00 EUR mėnesinį nuomos mokestį ir GPM (15proc.) įmokas VMI už D. K., ir mokėti komunalinius mokesčius. Sutarties šalys 3.3 punktu sutarė, „kad atsiskaitymas už patalpų nuomą gali būti užskaitomas barteriu, Nuomininkui išrašius sąskaitas faktūras už prekes ar paslaugas. Taip pat už patalpų būklės gerinimą“. (el. b.l. atsiliepimo priedas Nr. 7). 2017-11-02 pasirašyta nuomos sutartis pasibaigė, ĮMONĖS mokėtina/užskaitoma suma (5 x 250 EUR) - 1250,00 EUR. ĮMONĖ turėjo sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai (arba D. K.) 15 proc. GPM nuo 11000,00EUR (9750,00 EUR + 1250,00 EUR), kas lygu 1650,00 EUR.
42. Viso 2016-2017m. D. K. atlikti mokėjimai arba suteiktos paslaugos įmonei sudaro: 75 100,70 EUR. D. K. gautos prekės ir paslaugos iš įmonės 2016-2017m. - 72732,60 EUR.
43. Atsakovai laikosi pozicijos, jog jie veikė sąžiningai ir įmonei jokios žalos nesiekė padaryti ir nepadarė.

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

44. Esantys byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4725- 262/2017 UAB „Kasdairas“ (buvęs pavadinimas UAB „Daikaras“) iškėlė bankroto bylą (el. bl. Ieškinio 1 priedas) ir 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4725-262/2017 patvirtino BUAB „Kasdairas“ kreditorių finansinius reikalavimus (el. bl. Ieškinio 2 priedas), kurie buvo patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2531-262/2018 (el. bl. Ieškinio 3 priedas).
45. UAB „Kasdairas“ nuo 2016 metų pabaigos susidūrė su esminėmis mokumo problemomis ir pradėjo iš esmės nevykdyti įsipareigojimų savo kreditoriams. Šias aplinkybes patvirtina Ieškovo balansas 2016 m. gruodžio 31 d., kuriame nurodyta, kad Ieškovas 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo 71 991 eurų vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 121 464 eurų dydžio, t. y. Ieškovo trumpalaikiai įsipareigojimai buvo net 1,687 karto didesni už visą Ieškovo turtą (el. bl. Ieškinio 4 priedas).
46. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Ieškovas nuo 2016 m. rudens pradėjo nevykdyti įsipareigojimų savo kreditoriams, ir darbuotojams. 2016 m. lapkričio 28 d. atsirado pradelsti įsipareigojimai UAB „Kasdairas“ kreditoriui UAB „Industek“, kurie nuosekliai didėjo ir iki teismo nutarties iškelti Ieškovui bankroto bylą pasiekė 33 832,17 eurų, taip pat buvo pradelsti Ieškovo įsipareigojimai kreditoriui UAB „A. T.“ (el. bl. Ieškinio 2, 3, 6 priedai), buvusiam ieškovo darbuotojui A. V., kuriam iš ieškovo priteista 4092,48 eurų darbo užmokesčio, kuris A. V. nebuvo išmokėtas iki bankroto bylos Ieškovui iškėlimo, ir dėl minėtos priežasties Vilniaus apygardos teismas patvirtino 9 729,49 EUR finasinį reikalavimą (el. bl. Ieškinio 7 priedas).
47. Byloje nustatyta, jog iš viso D. K. 2016 m. - 2017 m. Ieškovui pervedė lėšų ir suteikė paslaugų už 75 646,88 eurus, o Ieškovas, dengdamas savo įsipareigojimus D. K. nuo 2017 m. sausio 7 d. iki 2017 m. birželio 23 d. D. K. perdavė turto ir prekių už 69 732,60 eurų.
48. Byloje taip pat nustatyta, jog 2017 m. vasario 13 d. Buto pirkimo ir pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. DJ-776, Ieškovas, atstovaujamas K. K., pardavė, o D. K. kartu su tuo pačiu K. K. už 47 000 eurų nusipirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Teisiniai argumentai

Dėl atsiskaitymo už D. K. 2016 m. - 2017 m. Ieškovui pervestas lėšas ir suteiktas paslaugas nuo 2017-01-07 iki 2017-06-23

49. Byloje nustatyta, jog ieškovas pardavė šį turtą atsakovui D. K.: 2017.01.07 – Automobilį MitsuBishi L400 už 200 (EUR) (tai patvirtina Pirkimo-pardavimo sutartis) ir 2017.01.1 – automobilį Mitsubishi Space Gear už 300 (EUR) (tai patvirtina Pirkimo-pardavimo sutartis). Ieškovas neginčija nurodyto turto kainų.
50. Ieškovas įskaitymo būdu, išrašydamas sąskaitas, perdavė šį turtą arba atliko darbus atsakovui D. K.: 2017.02.10              automobilį Lexus už 8000 EUR Sąskaita Nr.6655; 2017.05.18 baldus, medienos gaminius, apdailos medžiagas už 10518,20 (Sąskaita Nr. 8071); 2017.06.23 atliko įvairius statybos darbus už 14157 EUR (Sąskaita Nr.8067); 2017.06.23 perdavė įvairias prekes už 10145.45 (Sąskaita Nr.8077); 2017.06.23 perdavė įvairias prekes už 9358.32 EUR (Sąskaita Nr.8078); 2017.06.23 perdavė įvairias prekes už 1663.35 (Sąskaita Nr.8079); 2017.06.23 perdavė įvairias prekes už 14044.58 (Sąskaita Nr.8080); 2017.06.23 perdavė įvairias prekes už 1345.7 (Sąskaita Nr.8081).
51. Šioje byloje ieškovas įrodinėja, jog egzistuoja visos sąlygos tam, kad Ieškovo ir D. K. nuo 2017-01-07 iki 2017-06-23 atlikti 69 732,60 eurų vertės Ieškovo turto perdavimo D. K. sandoriai, kuriais, pažeidžiant kitų kreditorių interesus buvo atsiskaityta už D. K. Ieškovui pervestas lėšas ir suteiktas paslaugas, būdu būtų pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu.
52. Actio Pauliana yra specialus, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Teismai, taikydami actio Pauliana institutą, turi siekti ne tik apsaugoti kreditoriaus teises, bet ir užtikrinti kreditoriaus, skolininko bei jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti AB „Litimpeks bankas“ v. UAB „Pajūrio paslaptys“ ir kt., byla Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje P. G. A. v. G. Ž., byla Nr. 3K-3-424/2003). Sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje AB Turto bankas v. bankrutuojanti AB „Rimeda“ ir kt., byla Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., byla Nr. 3K-3-17/2006).
53. Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“, UAB „Bendida“, byla Nr. 3K-3-587/2008).
54. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnį bankrutuojančios įmonės administratorius yra įpareigotas atstovauti visų įmonės kreditorių interesams. Taigi, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, jos administratorius turi teisę pareikšti Pauliano ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju susidarė būtent nurodyta situacija, kai visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesais ieškinį pareiškė bankrutuojančios įmonės administratorius.
55. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012), kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).
56. Nustatytiems faktams kvalifikuoti kaip kreditoriaus teisių pažeidimui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015); kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas, kai bus nustatytos aplinkybės, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo skolininko prievolės kreditoriui nebus vykdomos ir skolininko galimybės jas įvykdyti ateityje pasikeis ne kreditoriaus naudai, ir toks skolininko mokumo sumažėjimas susijęs su ginčijamu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012); kitaip kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukelia skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį galima būtų nukreipti kreditoriaus reikalavimo išieškojimą, vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; pirmiau nurodytas nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.); kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės konstatuojamos nustačius, kad reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėjo ar jos nebeliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-706/2016; kt).
57. Nagrinėjamu atveju, įmonei esant nemokiai, buvo parduoti automobiliai 2017.01.07 – Automobilis MitsuBishi L400 už 200 (EUR) (tai patvirtina Pirkimo-pardavimo sutartis) ir 2017.01.1 – automobilis Mitsubishi Space Gear už 300 (EUR) bei 2017.06.23 atlikti įvairūs statybos darbai už 14157 EUR (Sąskaita Nr.8067), kuriuos Administratorius prašo pripažinti negaliojančiais. Ieškovas neginčija šių sandorių verčių. Taigi laikytina, jog minėti automobiliai parduoti už tinkamą kainą. Atsakovas nupirkdamas ginčo automobilius už juos sumokėjo įmonei. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Teismo nuomone, ieškovas nepagrindžia, kaip šie sandoriai galėjo pažeisti įmonės kreditorius teises. Šiuo atveju, minėtais sandoriais, įmonės turto nei padidėjo, nei sumažėjo. Atitinkamai, ir su atliktais D. K. statybos darbais –  ieškovas  neįrodo kreditorių teisių pažeidimų. Šioje dalyje ieškinys yra netenkinamas.
58. Tačiau teismas laiko pagrįstais ir įrodytais ieškovo argumentus dėl neteisėtų įskaitymų: 2017.02.10              automobilio Lexus už 8000 EUR Sąskaita Nr.6655; 2017.05.18 baldų, medienos gaminius, apdailos medžiagų už 10518,20 (Sąskaita Nr. 8071); 2017.06.23 perduotų įvairių prekių už 10145.45 (Sąskaita Nr.8077); 2017.06.23 už 9358.32 EUR (Sąskaita Nr.8078); 2017.06.23 už 1663.35 (Sąskaita Nr.8079); 2017.06.23 už 14044.58 (Sąskaita Nr.8080); 2017.06.23  už 1345.7 (Sąskaita Nr.8081). Ieškovo 2016 m. gruodžio 31 d. balansas patvirtina, kad Ieškovas 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo 71 991 eurų vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 121 464 eurų dydžio, t. y. Ieškovo trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 1,687 karto didesni už visą Ieškovo turtą (el. bl. Ieškinio 4 priedas). Šiais sandoriais atsakovui D. K. suteikta pirmenybė prieš kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimą, o taip pat perdavus minėtą turtą sumažėjo įmonės turto masė, iš kurios galėjo būti patenkinami kitų kreditorių reikalavimai. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, jog D. K. neturėjo teisės priimti atsiskaitymo turtu. D. K. perduotas turtas turėjo būti parduotas, o Ieškovo gautos lėšos privalėjo būti paskirtos atsiskaityti su Ieškovo kreditoriais. Akivaizdu, kad ginčo įskaitymo negalima laikyti kaip privalomų sudaryti CK 6.66 straipsnio kontekste. Tokiu atveju teismas tenkina ieškinį šioje dalyje ir naikina nurodytus įskaitymo sandorius, kuriais buvo pažeistos kreditorių teisės.

Dėl 2017 m. vasario 13 d. Buto pirkimo – pardavimo sutarties

59. Byloje nustatyta, jog Ieškovas, atstovaujamas K. K., ir D. K. 2017 m. vasario 13 d., t.y. jau įmonei esant faktiškai nemokiai, pasirašė Buto pirkimo ir pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. DJ-776, remiantis kuria, Ieškovas pardavė, o D. K. kartu su K. K. už 47 000 (keturiasdešimt septyni tūkstančiai) eurų nusipirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šios sutarties pagrindu Ieškovas 2017 m. vasario 13 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6652, kurios nei D. K., nei K. K. neapmokėjo. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, jog atsakovai K. K. ir D. K. nepagrįstai teigia, kad už aptariamą butą buvo apmokėta avansu 2015 m. kovo 16 d.
60. Kaip matyti iš 2015 m. kovo 16 d. Mokėjimo nurodymo (žr. atsiliepimo į ieškinį 2 priedą), D. K. Ieškovui pervedė 47 000 EUR už žemės sklypą su namu Diržioniškių kaime. Minėta aplinkybė patvirtina, kad atsakovų teiginiai, jog aptariama pinigų suma buvo D. K. avansinis mokėjimas D. K. už tuo metu jam nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti. Minėtas mokėjimas tik galėtų patvirtinti, kad D. K. Ieškovui sumokėjo 47 000 EUR už turtą, kurio vėliau neįsigijo. Ieškovas taip pat reiškia alternatyvų reikalavimą pripažinti 2017 m. vasario 13 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 6652 apmokėjimą įskaitymo būdu negaliojančiu remiantis CK 6.66 straipsniu.
61. Atsakovų pateikta 2015 m. kovo 16 d. Trišalė sutartis 20150316/001T, kuria grindžiamas avansinis D. K. apmokėjimas Ieškovui už turtą, kurio Ieškovas aptariamos sutarties pasirašymo metu dar neturėjo, nepagrindžia atsakovų teiginių, nes aptariama sutartis, jeigu ji ir buvo pasirašyta sutartyje nurodytu laiku, sukūrė visiškai kitokius teisinius santykius tarp atsakovų ir Ieškovo, nei įrodinėja atsakovai. Visų pirma, bankroto administratoriui tokia sutartis Ieškovo bankroto proceso metu tarp ieškovo perduotų dokumentų nebuvo pateikta, ji nebuvo perduota Ieškovo bankroto administratoriui, kas iš tikrųjų kelią abejonių dėl tokios sutarties tikrumo. Tačiau net ir vertinant, tokią sutartį, kaip tikrą, Trišalė sutartis 20150316/001T atsakovams ir Ieškovui sukūrė tokius teisinius santykius:
62. Remiantis aptariamos sutarties 2.2 punktu, D. K. įsipareigojo D. K. sumokėti 47 000 eurų avansu už butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), mokėjimą atliekant Ieškovui. D. K. D. K. pervedė 47 000 eurų, kuriuos pastarasis paskolino Ieškovui. Po šio mokėjimo nurodymo įvykdymo D. K. įgijo reikalavimo teisę į D. K., o D. K. įgijo reikalavimo teisę į Ieškovą.
63. Ieškovui varžytinėse įsigijus žemės sklypą su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. 8994-1003-4013, esančius Diržioniškių k., o vėliau mainų sutartimi išmainius šį turtą į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), neišnyko nei D. K. reikalavimo teisė į D. K. 47 000 eurų sumoje, nei D. K. reikalavimo teisė į Ieškovą 47 000 eurų. Teismas laiko pagristų ieškovo argumentu, jog teisiniai santykiai jokiu būdu negalėjo transformuotis taip, kad vietoje D. K. Ieškovo kreditoriumi būtu tapusi D. K.. Tam nebuvo jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo - kaip minėta, 47 000 eurų ieškovui buvo sumokėti mokant avansą D. K., o ne Ieškovui, tik aplenkiant D. K. sąskaitą, ir šiuo mokėjimu būtent D. K., o ne D. K. įgijo reikalavimo teisę į Ieškovą.
64. Kadangi D. K. niekada neturėjo reikalavimo teisės į ieškovą, kaip minėta, ji pinigus ieškovui pervedė mokėdama avansą D. K., t. y. vykdydama D. K. valią ir realiai pervesdama D. K. avansu gautas lėšas, nėra jokio teisinio pagrindo teigi, kad D. K. ir K. K. atsiskaitė su Ieškovu už butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal Ieškovo išrašytą 2017 m. vasario 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6652.
65. Taigi, faktinės ginčo aplinkybės patvirtina, kad net ir tuo atveju, jeigu Atsakovų pateikta 2015 m. kovo 16 d. Trišalė sutartis 20150316/001T buvo reali, o ne pritaikyta, siekiant patvirtinti Atsakovų norimas įrodyti aplinkybes, darytina išvada, kad nei D. K., nei K. K. neatsiskaitė su Ieškovu už butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal Ieškovo išrašytą 2017 m. vasario 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6652, nes neturėjo reikalavimo teisės į Ieškovą.
66. Kaip minėta, ieškovas reiškia alternatyvų reikalavimą, jei minėtas sandoris būtų laikomas įskaitymu. Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymui būtina tam tikra valios išraiška, o kadangi buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta 2017 m. vasario 13 d. ir PVM sąskaita faktūra Nr. 6652 buvo išrašyta 2017 m. vasario 13 d., priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas negalėjo įvykti anksčiau nei iki 2017 m. vasario 13 d. Minėtas aplinkybes patvirtina ir 2017 m. vasario 13 d. Buto pirkimo ir pardavimo sutarties 2.3 punktas, remiantis kuriuo, Ieškovas ir D. K. bei K. K. patvirtino, jog už įsigytą butą galutinai ir tinkamai atsiskaityta, ir šalys jokių pretenzijų viena kitai dėl buto kainos ir atsiskaitymo neturi. Taigi, jeigu priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas buvo atliktas, tai buvo padaryta dviejų šalių, t. y. Ieškovo ir D. K. bei K. K. sandoriu. Toks įskaitymas pripažintinas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes ginčijamo įskaitymo atlikimo metu Ieškovas turėjo kreditorių, turinčių neabejotiną reikalavimo teisę į Ieškovą. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4725-262/2017 Ieškovui iškėlė bankroto bylą. Byloje nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, kad Ieškovas jau nuo 2016 metų pabaigos susidūrė su esminėmis mokumo problemomis ir pradėjo iš esmės nevykdyti įsipareigojimų savo kreditoriams. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad Ieškovo bankroto administratorius turi teisėtą pagrindą reikšti ieškinį CK 6.66 straipsnio tvarka dėl ginčo įskaitymo pripažinimo negaliojančiu. Kadangi Ieškovui iškelta bankroto byla, todėl, pripažinus ginčo įskaitymą negaliojančiu, iš D. K. ir K. K. turi būti priteista neapmokėta buto, unikalus Nr. 4400- 1080-5664:9708, esantį (duomenys neskelbtini), kaina su palūkanomis.
67. Ginčo įskaitymu buvo pažeistos Ieškovo kreditorių teisės, nes D. K. ir K. K. savo reikalavimo patenkinimą gavo prieš kitus Ieškovo kreditorius, t. y. turėtą reikalavimo teisę į Ieškovą, kurią būtų turėję realizuoti bendra tvarka remiantis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, realizavo įsigydami Ieškovo nekilnojamąjį turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais neabejotinai buvo pažeisti kitų Ieškovo kreditorių interesai ir dėl to ginčo įskaitymas pripažįstamas negaliojančiu.

Dėl atsakovo K. K. atsakomybės

68. K. K. buvo ne tik vienintelis ieškovo akcininkas (100 proc.), bet ir Ieškovo administracijos vadovas. K. K., atstovaujant Ieškovą, su artimu giminaičiu, t. y. D. K. (taip pat UAB „Kasdairas“ direktoriaus pavaduotojas komercijai), sudarydamas eilę prekių pirkimo - pardavimo ir perdavimo sandorių, kurie buvo įforminti šiame sprendimo 56 ir 65 punktuose išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis bei 2017 m. vasario 13 d. atstovaujant Ieškovą, sudarydamas buto pirkimo ir pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. DJ-776, kuria į savo sutuoktinės D. K. ir savo bendrąją jungtinę nuosavybę pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), veikė priešingai Ieškovo ir jo kreditorių interesams, todėl sudarė Ieškovui žalingus sandorius, ir tokiais savo neteisėtais veiksmais sąmoningai padarė Ieškovui žalą. Aptariamų K. K. veiksmų priešingumas Ieškovo ir Ieškovo kreditorių interesams pasireiškė tuo, jog tiek prekių pardavimas ir perdavimas D. K., atsiskaitant už D. K. Ieškovui 2016 m. - 2017 m. pervestas lėšas ir suteiktas paslaugas, tiek buto pardavimas D. K. ir K. K. ir atliekant ginčijamą įskaitymą, buvo atlikti žinant, kad tokie veiksmai pažeidžia Ieškovo kreditorių interesus. Aplinkybė, jog aptariami sandoriai buvo sudaryti tarp artimų giminaičių patvirtina ne tik visų atsakovų nesąžiningumą, bet ir solidarią D. K. bei K. K. ir D. K. bei K. K. atsakomybę už atitinkamų prievolių neįvykdymą.
69. Juridinio asmens vadovo atsakomybė atsiranda dėl nevykdomų pareigų. CK 2.87 straipsnyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai; turi būti lojalus juridiniam asmeniui; privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams; negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad bendrovės valdymo organas privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnis numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų Akcinių bendrovių įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.
70. Aukščiausiojo Teismo praktika tokiais atvejais rodo, jog bendrovės valdymo organo nario (vykdančiojo vadovo) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo (valdymo organų) veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, valdymo organų kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovų veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (LR CPK 178 straipsnis). Valdymo organų civilinei atsakomybei atsirasti būtina jų kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovai (valdymo organai) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jų kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovai (LR CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Apie juridinio asmens valdymo organų veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas, kitas valdymo organas ar jo narys laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-14-186/2015); žalos atlyginimo bylose vadovo nesąžiningumas kreditorių atžvilgiu nustatomas mutatis mutandis taikant CK 6.67 straipsnio prezumpciją, įvertinant ar: 1) įmonės sandoriai sudaryti su susijusiais asmenimis; 2) sandoryje nustatytas neproporcingas priešpriešinis patenkinimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2014).
71. Kaip matyti iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, Ieškovas prekes D. K. pardavė ir perdavė jau būdamas nemokumo būsenoje ir iš anksto žinodamas, kad tokie veiksmai pažeidžia kitų Ieškovo kreditorių interesus - Ieškovo prekės turėjo būti parduotos ir iš jų pardavimo gautomis lėšomis turėjo būti atsiskaityta su Ieškovo kreditoriais, įskaitant ir tuos, kurie inicijavo teisminius ginčus. Kadangi K. K. ir D. K. yra susiję asmenys ir artimi giminaičiai, K. K., perleisdamas Ieškovo turtą, yra nesąžiningas ne tik dėl to, kad buvo pažeista atsiskaitymo su kreditoriais eilė, bet ir todėl, kad prekės buvo perduotos artimam giminaičiui, kas, remiantis CK 6.67 straipsniu, laikoma nesąžiningumo prezumpcija. Ieškovui būnant nemokiam, buvo sudaryti sandoriai, kuriais buvo siekiama perleisti Ieškovo turtą susijusiam asmeniui tam, kad jis nebūtų skirtas kitų Ieškovo kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui.
72. K. K. pareiga įvertinti prekių pardavimo ekonominį pagrįstumą bei tikslingumą kyla iš vadovui pagal kompetenciją priskiriamų pareigų (CK 2.87 straipsnis), kurių nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia vadovo atsakomybę. Aplinkybė, kad prekių pardavimo ir perdavimo D. K. sutartys sudarytos Ieškovui esant nemokiam, kuomet yra inicijuoti teisminiai ginčai dėl skolos iš ieškovo priteisimo, kad jos buvo sudarytos Ieškovui aiškiai nenaudingomis sąlygomis bei pažeidžiant Ieškovo ir Ieškovo kreditorių interesus, K. K. buvo žinomos, be to tiek K. K., tiek D. K. taikoma CK 6.67 straipsnyje nurodyta nesąžiningumo prezumpcija.
73. Kaip matyti iš 2017 m. vasario 13 d. Buto pirkimo ir pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. DJ-776, remiantis kuria, Ieškovas, atstovaujamas K. K., pardavė, o D. K. kartu su tuo pačiu K. K. už 47 000 (keturiasdešimt septyni tūkstančiai) eurų nusipirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nors aptariamos sutarties 2.1 punkte D. K. patvirtino, kad prieš aptariamos sutarties pasirašymą Ieškovui į Ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, sumokėjo 47 000 eurų, tačiau jokių pinigų už įsigytą turtą nei prieš pasirašant aptariamą sutartį, nei po to, atsakovė nesumokėjo, o 47 000 eurų mokėjimo nurodymas turi būti traktuojamas kaip pinigų avansu sumokėjimas D. K., kuris pinigus paskolino Ieškovui. Ieškovo administracijos vadovas K. K., kuris atstovavo Ieškovą aptariamame sandoryje, negalėjo nežinoti apie tai, kad D. K. Ieškovui nesumokėjo jokios pinigų sumos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad K. K. atsakomybė kyla ir dėl to, kad jis tapo įsigyto turto savininku ir privalėjo už jį sumokėti.
74. Kadangi K. K. ir D. K. yra susiję asmenys ir artimi giminaičiai, K. K. negalėjo nežinoti D. K. ketinimų ir finansinės padėties. Ieškovui būnant nemokiam, buvo sudaryti sandoriai, kuriais buvo siekiama perleisti Ieškovo turtą susijusiam asmeniui tam, kad jis nebūtų skirtas Ieškovo kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui. Faktą, kad K. K., būdamas Ieškovo administracijos vadovu, sąmoningai sudarė 2017 m. vasario 13 d. Buto pirkimo ir pardavimo sutartį, žinodamas, kad D. K. už jį neatsiskaitys, patvirtina ir ta aplinkybė, kad K. K. nuo 2017 m. vasario 13 dienos neatliko jokių veiksmų tam, kad iš D. K. būtų išieškota skola.
75. CK 6.279 straipsnio 1 dalimi, remiantis kuria, kartu padarę žalą asmenys atsako solidariai ir remiantis kuriomis solidarioji atsakomybė taikoma, kai: i) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; ii) sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu; iii) sieja bendra kaltė; iv) kai padaro žalos ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo; v) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu; vi) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus. Tuo atveju, kai negalima nustatyti, kuri žalos Ieškovui ir/ar Ieškovo kreditoriams dalis priskirtina kiekvieno asmens atliktiems pažeidimams, šiems asmens taikoma bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija.

Dėl restitucijos taikymo

76. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo restituciją pritaikyti iš atsakovų priteisiant perduoto turto vertę. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.146 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, kad restitucija taikoma natūra. Kai restitucija natūra neįmanoma (pvz., daiktas žuvo) arba sukeltų didelių nepatogumų šalims, ji atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009). Vadovaujantis CK 6.146 straipsniu, kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Taigi, taikydamas restituciją, teismas turi nustatyti, ką kiekviena šalis gavo pagal sandorį, kuris pripažintinas negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z., byla Nr. 3K-3-278/2009).
77. CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalyse įtvirtintos specialiosios teisės normos, kuriose nustatyti restitucijos ypatumai: 1) actio Pauliana instituto tikslas – ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, bet kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas; 2) sandoris pripažįstamas negaliojančiu trečiojo asmens–kreditoriaus, o ne sandorio šalies reikalavimu; 3) CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatytos kitos teisinės pasekmės. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Sandorius pripažinus negaliojančiais CK 6.66 straipsnyje nustatytais pagrindais, jų negaliojimo teisinės pasekmės nustatomos teismo sprendimu pritaikius restituciją tokia apimtimi, kiek tai reikalinga kreditorių teisių pažeidimui pašalinti (CK 6.66 straipsnio 4 dalis, 6.145 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje BUAB ,,Spaudos magnatai“ v. UAB ,,Sekundės redakcija“, byla Nr. 3K-3-176/2008). Tais atvejais, kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas restituciją taikyti perduoto turto atsakovams turto verte yra racionalus ir pagrįstas.

Dėl atsakovo D. K. prašymo pridėti prie bylos papildomus paaiškinimus ir atnaujinti procesą byloje

78. Atsakovas D. K. 2018-08-24 kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti bylos nagrinėjimą, ieškinį atmesti, įpareigoti ieškovą pateikti dokumentus, pagrindžiančius advokato Č. D. K. išrašytą sąskaitą ir advokato D. B. Ieškovo atstovavimą 2018-08-14 teismo posėdžio metu arba skirti bylos nagrinėjimą teismo posėdyje iš naujo. Svarstyti klausimą dėl visos esamos c.b. nr. eB2-2531-262/2018 medžiagos prijungimo, kurioje spręstas Ieškovo bankroto klausimas, atsakovams nedalyvaujant.
79. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisingo bylos nagrinėjimo koncepcija, kuri užtikrina šalių lygybės principą, reikalaujantį, jog kiekvienai proceso šaliai turėtų būti suteikta pagrįsta galimybė pristatyti savo bylą sąlygomis, kuriomis ji nepatektų į daug nepalankesnę, nei priešinga šalis, padėtį; teisė į rungtynišką procesą, kaip viena sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių, reiškia, kad šalys privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. 1997 m. vasario 18 d. sprendimą byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 18990/91, par. 24; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje K. S. prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 29346/95, par. 21; 2014 m. kovo 3 d. sprendimą byloje Duraliyski prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 45519/06, par. 30 ir kt.). Šis principas galioja proceso šalių, nepriklausomo valstybės pareigūno (žr. Didžiosios kolegijos sprendimą byloje Kress prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 39594/98, par. 65, ECHR 2001-VI), nacionalinės administracijos atstovo (žr. 2000 m. kovo 3 d. sprendimą byloje Krčmar ir kiti prieš Čekijos Respubliką, pareiškimo Nr. 35376/97, par. 38-46) ar teismo, kurio sprendimas skundžiamas (pvz., kai kartu su byla bei skundu buvo pateiktos papildomos pastabos dėl skundo pagrįstumo) (žr. cituotą Nideröst-Huber prieš Šveicariją), pareiškimams.
80. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 256 str. reglamentuoja bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimą. Teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Baigus nagrinėti bylą iš esmės, teismas vėl išklauso baigiamąsias kalbas bendra tvarka. Šiuo atveju, teismas susipažinęs su atsakovo pateiktais argumentais bei priedais, neturi pagrindo daryti išvados, jog byloje reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai kurios nebuvo šioje byloje aptartos ir išnagrinėtos. Kita vertus, pasirengimas šioje byloje buvo paskirtas paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 str.), atsakovas turėjo teisę ir pareigą pateikti savo argumentus nustatyta tvarka ir terminais. Pateikti paaiškinimai ir prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą prieštarauja ne tik CPK įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams (CPK 7 str. 2 d.), tačiau ir šalių rungimosi (CPK 12 str.) bei lygiateisiškumo principams (CPK 16 str.). Tokių paaiškinimų priėmimas pažeistų ieškovo teises. Taigi, teismas, susipažinęs su atsakovo paaiškinimais tiek turinio, tiek procesine prasme, sprendžia jog nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo paaiškinimams priimti bei jais remtis.
81. Papildomai pažymėtina, kad originalūs ieškovo atstovavimo pagrindą pagrindžiantys dokumentai yra teismo darbinėje byloje, 20 bylos lapas iš kurių matyti, kad 2018-03-01 ieškovas sudarė atstovavimo sutartį su advokatų kontora Baranauskas ir Partneriai Hansa Law Offices ir advokatais D. B., Č. D. K. ir R. M..
82. Taip pat pažymėtina, kad D. K. visiškai nemotyvavo būtinybės prijungti visą esamą c.b. Nr. eB2-2531-262/2018 medžiagą prie šios civilinės bylos. Atkreiptinas D. K. dėmesys į tai, kad CPK 179 str. 2 d. numato teismui teisę naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

83. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas BUAB „Kasdairas“ pateikė teismui duomenis apie patirtas 1450 eurų bylinėjimosi išlaidas ir duomenis apie šių išlaidų susidarymą. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių.
84. Ieškinį tenkinus iš dalies (patenkinus 78,98 % reikalavimų), proporcingai mažintina ir ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo dalis, t.y. jas mažinant nuo 1450 eurų iki 1145,21 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 2 d.).
85. Atsakovas D. K. teismui pateikė duomenis apie patirtas 1573 eurų bylinėjimosi išlaidas kurias sudaro: susipažinimas su byla ir tripliko parengimas  - 900 eurų, atstovavimas bylos nagrinėjime – 362,14 eurų, papildomos išlaidos 37,86 eurų, PVM – 273 eurų. Teismas, vertindamas šių išlaidų kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau- Rekomendacijos) nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius. Rekomendacijose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau tokių išlaidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-122/2011).
86. Procesinių dokumentų rengimo metu kuomet vyko ir posėdžiai (2018-08-14 trukmė iki 2 val.; 2018-08-29 trukmė 3 min) Rekomendacijų redakcijoje 8.3 p. nurodyta, kad už tripliką turi būti taikomas – 1,5 koeficientas, 8.19 p. numatė, kad už vieną atstovavimo teisme valandą taikomas – 0,1 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
87. Kadangi teismo posėdžiai vyko 2018 metų III ketvirtį, todėl apskaičiuojant atlyginimo už atstovavimą teisme taikomas 2018 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 895,2 eurų.
88. Rekomendacijų 9 p. numato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. 10 p. numato, kad atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose ar teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Abiejų posėdžių bendras laikas neviršijo 2 valandų, todėl atsakovui maksimaliai galėtų būti priteista 2*0,1*895,2, t.y. 179,04 eurų suma už advokato atstovavimą teisme.
89. Pažymėtina, kad iš atsakovų atstovo pateiktos teisinių paslaugų išklotinės 7 p. 3 eilutės (papildomos išlaidos) nėra galimybės identifikuoti, kokia šių išlaidų kilmė ir ryšys su nagrinėjama byla, todėl jos negali būti laikomos pagrįstomis.
90. Apibendrinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovo pagrįstos bylinėjimosi išlaidos sudaro 900 eurų už tripliką, 179,04 eurų už atstovavimą teisme, bei 226,60 eurų tenkančio PVM už suteiktas paslaugas. Viso – 1305,64 eurų.
91. Ieškinį atmetus iš dalies (atmetus 21,02 % reikalavimų), proporcingai mažintina ir atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės BUAB „Kaisdaras“ bankroto administratoriui skirtų lėšų dalies, t.y. jas mažinant nuo 1305,64 eurų iki 274,24 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 2 d.).

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270str. str., teismas

n u s p r e n d ė:

ieškovo BUAB „Kasdairas“ ieškinį patenkinti iš dalies:

1. Pripažinti negaliojančiais bankrutuojančiai UAB „Kasdairas, juridinio asmens kodas 124085483, su D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytus šiuos bankrutuojančios UAB „Kasdairas“ turto perleidimo sandorius:
1. 2017 m. vasario 10 d. Automobilio Lexus perleidimo sandorį, kuris buvo įformintas sąskaita Nr. 6655;
2. 2017 m. gegužės 18 d. Baldų, medienos gaminių ir apdailos darbų perleidimo sandorį, kuris buvo įformintas sąskaita Nr. 8071;
3. 2017 m. birželio 23 d. Įvairių prekių perleidimo sandorį, kuris buvo įformintas sąskaita Nr.

8077;

4. 2017 m. birželio 23 d. Įvairių prekių perleidimo sandorį, kuris buvo įformintas sąskaita Nr.

8078;

5. 2017 m. birželio 23 d. Įvairių prekių perleidimo sandorį, kuris buvo įformintas sąskaita Nr.

8079;

6. 2017 m. birželio 23 d. Įvairių prekių perleidimo sandorį, kuris buvo įformintas sąskaita Nr.

8080;

7. 2017 m. birželio 23 d. Įvairių prekių perleidimo sandorį, kuris buvo įformintas sąskaita Nr. 8081;
7. Priteisti Bankrutuojančiai UAB „Kasdairas, juridinio asmens kodas 124085483, solidariai iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 55075,6 EUR.
8. Bankrutuojančiai UAB „Kasdairas, juridinio asmens kodas 124085483, solidariai iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
9. Pripažinti UAB „Kasdairas“ išrašytą 2017 m. vasario 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6652, kuria atsiskaityta įskaitymo būdu, tokį įskaitymą pripažinti negaliojančiu ir bankrutuojančiai UAB „Kasdairas, juridinio asmens kodas 124085483, solidariai iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 47 000 eurų skolos bei 2 591,53 eurų palūkanų.
10. Bankrutuojančiai UAB „Kasdairas, juridinio asmens kodas 124085483, solidariai iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
11. Bankrutuojančiai UAB „Kasdairas, juridinio asmens kodas 124085483, iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo BUAB „Kasdairas“, į.k. 124085483 naudai lygiomis dalimis priteisti 1145,21 eurų patirtų bylinėjimosi išlaidų.
12. A. D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės BUAB „Kaisdaras“ į.k. 124085483, bankroto administratoriui skirtų lėšų priteisti 274,24 eurų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
13. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant  apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos  teismą.

Teisėjas                                                                                                                              Alvydas Barkauskas