Civilinė byla Nr. e2-131-867/2025

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02095-2023-4 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.1; 2.1.2.4.2.7; 2.6.1.6.1; 3.1.7.6; 3.1.18.6; 3.1.7.8; 3.2.3.8; 3.2.6.1

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 15 d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,

sekretoriaujant Gabijai Norvilaitei, Neringai Dužinienei,

vertėjaujant Svetlanai Agafonovai, Liudmilai Martinienei, 

dalyvaujant ieškovei J. S., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Gintarui Degimui,

atsakovui R. K., jo atstovui advokatui  Rolandui Stirbinskui, atsakovams S. V. ir A. V., atsakovų atstovams advokatei Natalijai Fočenkovai, advokato padėjėjai Ilonai Mickevičienei-Rapolei,

trečiojo asmens viešosios įstaigos „Mokumo projektai“ atstovui L. M.,

trečiajam asmeniui notarei Agnei Griškevičienei,

trečiajam asmeniui Dalijai Rinkevičienei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. patikslintą ieškinį atsakovams R. K., A. V. ir S. V. dėl pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo notarė Dalija Rinkevičienė ir atsakovo R. K. priešieškinį ieškovei J. S. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, atsakovai A. V. ir S. V., trečiasis asmuo notarė Agnė Griškevičienė, viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Mokumo projektai“.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė patikslintu ieškiniu ir pareiškimu dėl restitucijos būdo tikslinimo (2024-04-23 DOK-19697) prašo: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) 2023-10-12 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 5639, kurios pagrindu R. K. perleido A. V. ir S. V. nuosavybėn žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas (duomenys neskelbtini)), ir taikyti restituciją – grąžinti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atsakovo R. K. nuosavybėn, leidžiant nukreipti į jį išieškojimą; 2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) 2023-10-14 pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovas R. K. perleido savo turėtą automobilį Infinity FX35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei S. V. ir taikyti restituciją – priteisti atsakovui R. K. iš atsakovės S. V. 8 000,00 Eur sumą, leidžiant nukreipti į šią sumą išieškojimą; 3) priteisti ieškovei iš atsakovų solidariai visas ieškovės šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ji  yra atsakovo R. K. kreditorė pagal 2022-10-28 notarinės formos atsakovo R. K. išduotą vekselį, kurio pagrindu atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2023-11-07 sumokėti jai 180 000,00 Eur. Nurodo, kad ieškinį teikia siekdama apginti savo kaip kreditorės pažeistas teises ir Actio Pauliana pagrindu ginčija atsakovo sudarytus sandorius, kuriais atsakovas perleido nekilnojamąjį turtą bei jam priklausantį automobilį, nes mano, kad tam yra visos sąlygos. Nurodo, kad atsakovas R. K. jai yra skolingas 180 000,00 Eur pagal 2022-10-28 vekselį, be to ji už atsakovą papildomai yra sumokėjusi 26 004,90 Eur, tačiau atsakovas žinodamas apie tai, kad jai yra skolingas perleido turtą (duomenys neskelbtini), atsakovams A. V. ir S. V. ir taip pažeidė jos kaip kreditorės interesus, nes sumažino savo mokumo galimybes. Iš turto (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad po sutarties sudarymo yra galiojanti žyma apribojimas disponuoti nekilnojamuoju turtu, todėl mano, kad atsakovai ginčijamą sutartį dėl (duomenys neskelbtini), sudarė veikdami nesąžiningai, siekdami apsunkinti jos galimybę išieškoti skolą iš atsakovo R. K. turto. Kadangi atsakovai yra kaimynai, tai jie turėjo žinoti apie atsakovo skolas, kas tik patvirtina, kad jie buvo nesąžiningi. Nurodo, kad atsakovo R. K. turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2012-09-18 yra apsunkintas hipoteka jos naudai pagal sutartinę hipoteką, notarinio registro Nr. VM-2931. Atsakovas savo įsipareigojimą jai planavo įvykdyti pardavęs gyvenamąjį namą, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyveno, ir po ½ buvo savininkas su D. Č.. D. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovas po D. Č. mirties kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo pagal testamentą, tačiau paveldimas turtas buvo areštuotas antstolio. Kadangi tuo metu buvo atsiradęs potencialus pirkėjas atsakovo turimam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir abi šalys buvo suinteresuotos kiek galima greitesniu paveldėjimo klausimų sutvarkymu ir namo pardavimu, atsakovas kreipėsi į ją su prašymu sumokėti už jį skolą ir vykdymo išlaidas antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0091//23/00474 bei apmokėti paveldimo turto mokestį D. Č. paveldėjimo byloje. Ji už atsakovą sumokėjo 22 668,90 Eur skolos mokėjimo vykdomojoje byloje Nr. 0091/23/00474 bei 2023-06-05 su atsakovu sudarė preliminarią skolos padengimo turtu sutartį, pagal kurią šalys susitarė ne vėliau kaip iki 2023-11-15, atsakovui laiku neatsiskaičius pagal 2022-10-28 notarės Agnės Griškevičienės patvirtintą vekselį, sudaryti skolos padengimo turtu sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo kaip užmokestį už savo piniginę prievolę (prievolės dalį) pagal 2022-10-28 notarės Agnės Griškevičienės patvirtintą vekselį jos nuosavybėn perleisti nebaigtos statybos gyvenamosios paskirties pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) statomą žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Ji savo įsipareigojimą atsakovui įvykdė ir už atsakovą sumokėjo ne tik 22 668,90 Eur skolą, bet ir 3 336,00 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai, kad notarė galėtų atlikti paveldimo turto registraciją atsakovo vardu. Nuo 2023-07-25 turtas (duomenys neskelbtini), kuriame statomas dviejų butų gyvenamasis namas, priklausė atsakovui R. K. asmeninės nuosavybės teise. VĮ „Registrų centras“ atmetė jos prašymą įregistruoti juridinį faktą apie 2023-06-05 sudarytą preliminarią sutartį, nes nekilnojamasis daiktas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 2023-10-16 jai tapo žinoma, kad atsakovas R. K. 2023-10-12 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 5639 ir perleido turtą (duomenys neskelbtini), su jame statomu dvibučiu gyvenamuoju namu atsakovams A. V. ir S. V. už 30 000,00 Eur ir šią sumą turėjo sumokėti per tris mėnesius. Taip pat atsakovas R. K. 2023-10-14 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį ir perleido savo turėtą automobilį Infinity FX35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 9 000,00 Eur atsakovei S. V. Nurodo, kad į atsakovo R. K. sąskaitą nebuvo pervesta nei 30 000,00 Eur pagal 2023-10-12 sutartį, nei 9 000,00 Eur pagal 2023-10-14 sutartį.

Atsakovai A. V. ir S. V. pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti. Teigia, jog ieškovės, kaip kreditorės, teisės nepažeistos, nes atsakovas R. K. turi kito brangaus turto, todėl jis netapo nemokiu. Mano, kad ieškovė neįrodė atsakovo R. K. nesąžiningumo, nes atsakovas turi kitą turtą, t. y. gyvenamąjį namą, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra VĮ „Registrų centras“ duomenimis yra 25 300,00 Eur žemės sklypo, o namo 172 000,00 Eur. Tai yra ieškovė neįrodė, kad jos finansiniai interesai gali būti pažeisti atsakovui R. K. pardavus ginčo turtą jiems. Ginčo turtas nebuvo areštuotas, nebuvo įkeistas, o sandoris dėl žemės sklypo patvirtintas notaro ir tai reiškia, kad sandoris atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus. Pažymi, jog ginčijamų sandorių metu ieškovė nebuvo pradėjusi išieškojimo pagal 180 000,00 Eur vertės vekselį. Priverstinio išieškojimo procesą ieškovė pradėjo tik šios bylos nagrinėjimo metu. Teigia, jog jie tiek turtą (duomenys neskelbtini), tiek automobilį iš atsakovo R. K. įsigijo netgi didesnėmis kainomis nei rinkos vertė. Pagal sudarytus ir ginčijamus sandorius jie su atsakovu atsiskaitė grynais pinigais ir tai patvirtina notariškai patvirtintas pakvitavimas. Nurodo, kad jie nežinojo, kad R. K. turi įsipareigojimų tretiesiems asmenims, todėl sąžiningai įgijo daiktus už sandorius atsiskaitydami grynais pinigais. Atsižvelgiant į tai, teigia, jog ieškovė neįrodė actio Pauliana taikymo sąlygų, kadangi atsakovai sąžiningai ir atlygintinai įsigijo ginčo turtą, ir nežinojo apie atsakovo R. K. turimus įsipareigojimus ieškovei. Nurodo, kad išieškojimas iš atsakovui R. K. priklausančio gyvenamojo namo ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), yra pradėtas. Areštuoto turto įvertinimas beveik atitinka išieškomą sumą, todėl ieškovės reikalavimas taikyti restituciją ir nukreipti išieškojimą į turtą (duomenys neskelbtini), ir automobilį, yra nepagrįstas. 

Atsakovas R. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti. Teigia, jog ieškovės, kaip kreditorės, teisės nepažeistos, kadangi jis turi kito turto, todėl jis, sudarydamas ginčo sandorius, dėl to netapo nemokus. Mano, kad ieškovė neįrodė atsakovų nesąžiningumo, nes atsakovų S. V. ir A. V. nesąžiningumą grindžia tik sandorio kaina, tuo tarpu šiuo atveju trečiųjų (sandorio) šalių nesąžiningumas yra apibrėžiamas, kaip žinojimas, jog sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Teigia, jog ieškovės argumentai, kad nagrinėjamu atveju yra viso actio Pauliana taikymo sąlygos, yra visiškai nepagrįsti, todėl ieškinys turi būti atmestas. Taip pat atkreipia dėmesį, jog antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įvertino 197 300,00 Eur. Atsižvelgiant į tai teigia, jog ieškovės reikalavimas nukreipti išieškojimą į automobilį yra nepagrįstas.

Atsakovas R. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu notarės Agnės Griškevičienės 2022-10-28 patvirtintą atsakovo R. K. ieškovei J. S. išduotą paprastą neprotestuotiną vekselį 180 000,00 Eur sumai; pripažinti 180 000,00 Eur vekselio notaro vykdomąjį įrašą negaliojančiu; pripažinti negaliojančia 2023-06-05 preliminariąją skolos padengimo turtu sutartį. Priešieškinio pagrindu nurodo, kad jis iki savo gyvenimo draugės D. Č. mirties (duomenys neskelbtini), kartu su ja užsiėmė statybų veikla. Nupirkdavo sklypą, pastatydavo namą, jį parduodavo, ir vėl pradėdavo organizuoti ir vykdyti kito namo statybą. Po D. Č. mirties veikla sustojo, nes mirusioji buvo šio smulkaus verslo vienintelis organizatorius ir vykdytojas. Paveldėjimo teisminių ginčų metu L. M. pranešė jam, kad yra likusios labai didelės D. Č. skolos ir pasakė, kad jis privalo jas prisiimti, nes jis (L. M.) turi dokumentus apie D. Č. skolas. Dar nesibaigus paveldėjimo teisminiam procesui, apgaule ir manipuliacijomis jis buvo iškviestas į notarės Agnės Griškevičienės biurą, kur 2022-10-28 pasirašė tris vekselius: 180 000,00 Eur ieškovei J. S., 30 000,00 Eur R. M. ir 50 000,00 Eur R. Z.. Jis buvo įtikintas, kad tai yra D. Č. skolos. Teigia, jog iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (paveldėjimo ginčo civilinio proceso ieškovės atstovas L. M. 2022-09-07 kreipėsi į notarę N. Bartkuvienę su kreditoriniais reikalavimais ir pateikė dokumentus į D. Č. paveldėjimo bylą (2014-09-18 paskolos sutarties kopiją – 10 136,70 Eur, 2014-12-18 vekselio kopiją – 80 000,00 Eur, 2019-11-26 vekselio kopiją – 30 000,00 Eur), tačiau notarė N. Bartkuvienė 2023-07-04 išdavė jam paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kuriuo jis paveldėjo tik turtą, bet jokių skolų nepaveldėjo. Mano, kad jis buvo apgautas ir tik šio civilinio proceso metu jam paaiškėjo, kad ieškovė, kaip vekselio turėtoja, elgėsi nesąžiningai. Jos, o ne jo naudai pradėjo veikti L. M., jie pasinaudojo jo sutrikusia emocine būsena dėl gedulo, susiklosčiusių nepalankių aplinkybių gausa, finansinėmis problemomis, pablogėjusia sveikata, finansiniu neišprusimu, baudžiamosios bylos baime, todėl mano, kad 2022-10-28 pasirašytas vekselis 180 000,00 Eur sumai turi būti pripažintas negaliojančiu bendraisiais sandorio (vienašalio sandorio) negaliojimo pagrindais. Teigia, jog 2014-12-18 vekselių galimo pasirašymo metu ieškovė neturėjo tokių finansinių lėšų, kurias tariamai paskolino, jis tokių pinigų negavo iš ieškovės bei tokių didelių pinigų apie pusę milijono litų jiems su D. Č. net nereikėjo. Nurodo, jog jis nematė, neturėjo ir neturi šių tariamų vekselių originalų. Yra įsitikinęs, kad ieškovė turėdama atstovą teisininką L. M. galėjo teisėtu būdu teismine tvarka prisiteisti jos manymu turimą skolą, tai yra kreipiantis į teismą per 1 metų senaties terminą, tačiau ji su savo teisininko pagalba nuėjo kitu neteisėtu keliu ir apgaulės, ir manipuliacijų, grasinimų būdu, pasinaudodama sunkia jo situacija ir  privertė neteisėtai pasirašyti vekselį pas notarę.

Ieškovė atsiliepimu į atsakovo priešieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti. Nurodo, kad  2014-12-18 ji paskolino D. Č. 80 000,00 Eur, o R. K. 100 000,00 Eur, ant vekselio yra užrašas ranka „pinigus gavau“. Ant abiejų vekselių kitoje pusėje yra pažymėta, kad vekseliai nebegalioja, nes jų vietoje 2022-10-28 buvo išduotas naujas vekselis, o nebegaliojančių vekselių originalai yra grąžinti R. K.. Paskutinis dviejų butų gyvenamasis namas, kurį atsakovas R. K. statė iš jos pasiskolintų pinigų yra pastatytas žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir atsakovas buvo įsipareigojęs atlikti namo inventorizaciją, padaryti kadastro bylą ir namą įregistruoti nekilnojamojo turto registre, tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė. Nurodo, kad ji kreipėsi į VšĮ „Mokumo projektai“ vadovą L. M. dėl teisinės pagalbos, tvarkant kreditorių reikalus po D. Č. mirties. 2022-10-28 atsakovas R. K. nauju vekseliu patvirtino savo įsipareigojimus jai ne vėliau kaip iki 2023-11-07 sumokėti 180 000,00 Eur, kurie buvo pasiskolinti 2014-12-18. Tai, kad vekselis nebuvo ginčijamas nuo 2022-10-28 iki 2024-05-23 patvirtina, kad atsakovas R. K. vekselį išdavė savanoriškai ir neverčiamas, o vekselyje nurodytas jo įsipareigojimas pilnai atitiko jo valią, ką patvirtino ir notarė, patvirtindama vekselį. Teigia, jog atsakovui R. K. prieš 2022-10-28 pasirašant vekselį nebuvo jokių kliūčių visapusiškai įvertinti prisiimamos prievolės pobūdį. Jokių įrodymų, patvirtinančių, jog vekselį atsakovas R. K. išdavė dėl negrąžintos paskolos, privertus ieškovei J. S. ir jos interesus atstovavusiam VšĮ „Mokumo projektai“ vadovui L. M., tyčia veikus atsakovo R. K. nenaudai, atsakovas nepateikė. Atsakovui neįrodžius, kad 2022-10-28 vekselis buvo išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nepagrįstas ir neįrodytas yra ir priešieškinio reikalavimas pripažinti 180 000,00 Eur vekselio notaro vykdomąjį įrašą negaliojančiu. Atsakovas priešieškinyje nenurodo jokių argumentų, kodėl jis prašo pripažinti negaliojančia 2023-06-05 preliminarią skolos padengimo turtu sutartį, pagal kurią jis įsipareigojo sutvarkyti turto paveldėjimo dokumentus ir įregistruoti turtą savo asmeninės nuosavybės teise bei atlikti papildomus gyvenamojo namo statybos darbus ir įregistruoti statomą gyvenamosios paskirties pastatą 85 % baigtumu nekilnojamojo turto registre, o ji įsipareigojo sumokėti atsakovo skolą ir vykdymo išlaidas antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0091/23/00474. Ji savo įsipareigojimą įvykdė, tuo tarpu, atsakovas jos atžvilgiu pradėjo elgtis nesąžiningai ir visą savo turėtą turtą, kuris neapsunkintas hipoteka perrašė kaimynams A. V. ir S. V..

Atsakovai S. V. ir A. V. pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriuo prašė priešieškinį tenkinti. Patvirtino, kad jiems nebuvo žinomi R. K. finansiniai reikalai bei, kad atsakovą ir ieškovę siejo verslo santykiai. Nurodo, kad jie su R. K. pradėjo bendrauti tik po D. Č. mirties. Mano, kad R. K. buvo apgautas ir pasinaudojus jo sunkia situacija, nes ieškovė įteigė atsakovui, kad jis privalo prisiimti D. Č. menamas skolas, nors iš ieškovės pačios į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad ji tokių pinigų neturėjo ir jų paskolinti negalėjo. Teigia, kad šioje byloje išaiškėjo, kad ieškovė apgaulės būdu legalizavo nebegaliojančius beveik dešimties metų senumo vekselius. Mano, kad ieškovės veiksmuose yra klastos, todėl turi būti išreikalauti vekselių originalai.

Trečiasis asmuo VšĮ „Mokumo projektai“ pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti. Patvirtino, kad VšĮ „Mokumo projektai“ į bylą pateiktų pavedimo sutarčių pagrindu atstovavo ieškovės interesus D. Č. paveldėjimo byloje. Teigia, jog atsakovas R. K., siekdamas bent iš dalies atsiskaityti su skola ieškovei, aktyviai pardavinėjo iš ieškovės skolintais pinigais pasistatytą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Tam, kad pilnai atsiskaityti su ieškove, atsakovas R. K. įsipareigojo ieškovei įregistruoti žemės sklype (duomenys neskelbtini), statomą sublokuotą gyvenamąjį namą ir padidinti namo baigtumą iki 85 %, tačiau tam negavo pinigų, ir dėl to 2023-06-05 buvo sudaryta preliminari skolos padengimo turtu sutartis. Galiojant preliminariai sutarčiai atsakovas R. K. 2023-10-12 pirkimo-pardavimo sutartimi perleido atsakovams S. V. ir A. V. nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu nesąžiningai pasielgė ieškovės atžvilgiu. Ieškovė 2024-04-23 į bylą pateikė įrodymus, iš kurių matyti, kad 2019 m. atsakovas R. K. pardavė žemės sklypą už 33 666,67 Eur ir gyvenamąjį namą už 110 333,33 Eur (duomenys neskelbtini); 2020 m. D. Č. turėjo 102 544,70 Eur ir 107 000,00 Eur pajamų susijusių su būsto ir žemės pardavimu bei 11 455,30 Eur kitų su nekilnojamojo daikto pardavimais susijusių pajamų; 2021 m. atsakovas R. K. pardavė žemės sklypą (duomenys neskelbtini) už 13 770,49 Eur ir vieną gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalį už 85 000,00 Eur, kitą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalį už 118 229,51 Eur. Per trejus metus nuo 2019 iki 2021 metų iš atsakovo R. K. ir D. Č. vykdytos bendros statybų veiklos pajamos sudarė 582 000,00 Eur. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kur atsakovas R. K. panaudojo šiuos pinigus, kodėl per trejus metus gavęs 582 000 Eur pajamų iš vykdytos veiklos net iš dalies nesumokėjo skolos ieškovei. Teigia, jog su atsakovu R. K. iš anksto buvo suderinta vizito pas notarę Agnę Griškevičienę data. Atsakovas pas notarę atvyko savo noru, gerai žinodamas apie vizito tikslą ir pasirašomų vekselių sumas, kas paneigia jo priešieškinyje dėstomas išgalvotas aplinkybes apie tariamus jo valios trūkumus pasirašant vekselį 180 000,00 Eur sumai. Teigia, jog atsakovas R. K. nepateikė jokių įrodymų, kad jis vekselį išdavė ne savo noru, o kažkieno verčiamas. Priešieškinyje nenurodo jokių argumentų, kodėl jis prašo pripažinti negaliojančia 2023-06-05 preliminarią skolos padengimo turtu sutartį, todėl net negalima atsikirsti į šį priešieškinio reikalavimą.

Tretieji asmenys notarės Dalija Rinkevičienė ir notarė Agnė Griškevičienė atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė.

Ieškovė teismo posėdžio nurodė, kad palaiko ieškinį, o su priešieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad atsakovą R. K. ji pažinojo iš matymo nuo jaunystės, o vėliau susipažino ir su jo sutuoktine, kuri mirė 2006 m. Vėliau susipažino ir su D. Č. su kuria gyveno atsakovas. Tiek atsakovui R. K., tiek jo sugyventinei D. Č. pinigus ji skolino namų statybai nuo 2012 m. Dar iki 2006 m. ji atsakovui ir jo sutuoktinei taip pat  buvo paskolinusi pinigų, kuriuos atsakovas su sutuoktine jai gražino. Paaiškino, kad 2014 m. D. Č. išrašė jai vekselį 80 000,00 Eur sumai, o R. K. 100 000,00 Eur vekselį. Ji davė atsakovui 3 000,00 Eur D. Č. laidojimui, nes atsakovas neturėjo pinigų. D. Č. susirgus pirmą kartą, ji paragino atsakovą sudaryti testamentą, arba susituokti, nes jie nebuvo vedę. D. Č. mirus atsakovas skolų neginčijo ir perrašė du vekselius į vieną 180 000,00 Eur. kadangi R. K. vykdė statybos darbus ir (duomenys neskelbtini) yra ne vieną namą pastatęs, ir vis žadėjo su ja atsiskaityti, todėl ji į teismą nesikreipė, be to atsakovo turtui buvo taikyta hipoteka pagal paskolos sutartį. Nurodė, kad Skolinti atsakovui ji pradėjo kažkur nuo 2012 m. grynais, dalimis konkretiems statybos darbas kai paprašydavo atsakovas ir tik vėliau 2014 m. įformino du vekselius, kuriuose nurodė bendrą paskolintą sumą. Už jos paskolintus pinigus atsakovas statė sau namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir dar kitą namą ir žadėjo atiduoti jai pinigus pardavęs namą. Patvirtino, kad po D. Č. mirties, R. K. siekiant susitvarkyti paveldėjimą, ji apmokėjo buvusias skolas, kad atsiradusiai pirkėjai galėtų būti parduotas R. K. namas. Teigia, jog R. K. už paskolintus pinigus žadėjo pastatyti jai namuką. Be to, ji jau treti metai draudžia atsakovo namą (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pagal 2014 m. vekselius jai nėra grąžinti pinigai ir pagal naują vekselį taip pat nėra gražinti. Paaiškino, kad nekilnojamojo turto agentė buvo suradusi klientą, kuris norėjo pirkti atsakovo namą, tačiau pirkėjui sužinojus, kad yra skolų pirkėja atsisakė pirkti. Patvirtino, kad pas notarą atsakovui spaudimas nebuvo daromas ir atsakovas suprato, ką pasirašo ir pats su tuo sutiko. Paaiškino, kad per varžytines atsakovo namą pardavinėja už 118 000,00 Eur. Mano, kad atsakovas fiktyviai pardavė žemės sklypą su pradėtais statyti namais. Patvirtino, kad ji turėjo galimybę iš  savo santaupų paskolinti atsakovui, nes iki Lietuvos nepriklausomybės ji mezgė megztinius, kurie buvo vežami į Rusiją ir jos santaupos buvo apie 300 000,00 Eur. Patvirtino, kad jos iniciatyva buvo perrašyti du senieji 2014 m. vekseliai į vieną naują, nes ji nenorėjo kreiptis į teismą, kad nereikėtų mokėti žyminio mokesčio, po D. Č. mirties. 2012 m. ji atsakovui paskolino 35 000,00 Eur ir atsakovo namas buvo įkeistas hipoteka. 2014 m. pasirašant vekselius ji neprašė taikyti hipotekos, nes atsakovas ir jo sugyventinė jau turėjo namą ir ji jais pasitikėjo. Nurodė, kad atsakovas su sugyventine pastatydavo namą, parduodavo ir pirkdavo kitą žemės sklypą ir statydavo namą, nes kitur nei atsakovas, nei jo sugyventinė nedirbo ir pajamų kitokių negavo. Pirmą kartą D. Č. susirgo apie 2012 m.

Ieškovės atstovas advokato padėjėjas Gintaras Degimas teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Mano, kad yra visos sąlygos ieškiniui tenkinti. Teigia, jog prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-306-637/2023 yra nustatytos reikšmingos ir svarbios aplinkybės, tai yra, kad D. Č. turėjo skolų, kurių dydis siekė virš 200 000,00 Eur, ir tai, kad ji jokios veiklos nevykdė. Nurodo, kad R. K. buvo žinoma apie kreditorius ir jokių prieštaravimų dėl pasirašytų vekselių  jis nereiškė iki kol ieškovė nesikreipė į teismą su ieškiniu. Teigia, jog pati S. V. teismo posėdžio pati patvirtino, kad ji nuėjo pas R. K. ir jis papasakojo apie esamą situaciją, todėl buvo nuspręsta sudaryti ginčijamus sandorius. Mano, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame yra pastatytas ir neįregistruotas namas iš esmės parduotas už 6 kartus mažesnę kainą (30 000,00 Eur), negu nustatyta rinkos vertė. Atsakovo R. K. sąskaitos buvo areštuotos, todėl pinigai už žemės sklypą ir gyvenamąjį namą negalėjo būti pervesti per banko sąskaitą, tuo tarpu grynaisiais pinigais atsiskaitymas už perkama nekilnojamąjį turtą pagal galiojančius įstatymus taip pat nėra galimas. Atsakovas R. K. teigia, jog dalį skolos ieškovei jis grąžino, tačiau jokių duomenų patvirtinančių šias aplinkybes, pateikti negali. Atsakovas nuo 2006 m. vykdė statybos veiklą, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių atlikus mokėjimus už medžiagas, reikalingas statant namus, pateikti negali, veikla buvo atliekama grynais pinigais, kuriuos išgrynindavo D. Č. Pateikti banko sąskaitų išrašai nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas su ieškove bent dalimi būtų atsiskaitęs. Nurodė, kad vekselio davėjas turi pareigą įrodyti dėl vekselio neteisėtumo, tačiau R. K. to nepadarė. 

Atsakovas R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, o priešieškinį palaiko. Patvirtino, kad kartu su D. Č. vykdė namų statybų verslą. Jis statybų verslą vykdė nuo 2000 metų, todėl iš ieškovės dalimis skolindavosi įvairias pinigų sumas. 2008 m. prasidėjus krizei, nepavyko parduoti namą apie tris metus ir jis tada kreipėsi į ieškovę dėl pinigų, tačiau nepamena kiek yra pasiskolinęs iš ieškovės. Patvirtino, kad skolinosi ne vieną ir ne du kartus ir visos lėšos ėjo į namų statybą. Nepamena kaip buvo išrašyti du vekseliai, tik pamena, kad patį didžiausią vekselį rašė jo sugyventinė, nes to prašė ieškovė. Paaiškino, kad visą buhalteriją tvarkydavo D. Č. Pasirašant vekselius jis nesigilino, nes statybos sekėsi. Dviejų senų vekselių perrašymą iniciavo ieškovė. Patirtino, kad ieškovė liepė jam ir sugyventinei sudaryti testamentą, nes jie nebuvo susituokę ir jie sudarė testamentus. Paaiškino, kad jis pas notarą jis buvo priverstas pasirašyti vekselį 180 000,00 Eur sumai, kadangi sulaukė grasinimų iš ieškovės, nes ji sakė, kad apkaltins jį dėl sukčiavimo. Patvirtino, kad palikimą po sugyventinės mirties jis priėmė ir žinojo, kad jo sugyventinė turėjo skolų. 2022 m. kai buvo perrašytas vekselis 180 000,00 Eur jis manė, kad ir toliau vyks veikla tarp jo ir ieškovės, tačiau ieškovė vėl paprašė pasirašyti vekselį 30 000,00 Eur ir ši suma buvo panaudotas antstoliui sumokėti, tvarkant paveldėjimo klausimus po D. Č. mirties bei sumokant skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kadangi ieškovė nebedavė daugiau pinigų jo verslas subankrutavo. Jis jokių oficialių pajamų negaudavo, nes vertėsi tik statybomis. Skolinosi ne iš banko, nes nebūtų davęs bankas jam paskolos, todėl skolinosi iš ieškovės. Teigia, jog 2021 m. iš banko pasiėmė 50 000,00 Eur, kuriuos grąžino ieškovei, be to 2020 m. taip pat grąžino dar 24 000,00 Eur. Manė, kad pardavęs savo namą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžins didelę dalį skolos ieškovei, apie 150 000,00 Eur, o likusius pinigus pasiliks sau, kad toliau vykdyti statybas. Jis kaimynams, o ne ieškovei pasiūlė pirkti (duomenys neskelbtini), nes su ieškove buvo susipykę. Teigia, jog grynais pinigais iš S. V. jis gavo 30 000,00 Eur už parduotą žemės sklypą ir 9 000,00 Eur už mašiną, kuriuos išleido įvairioms skoloms, mokesčiams padengti ir pragyvenimui. Patvirtino, kad parduotame žemės sklype buvo nebaigta statyba, tai yra statybinės medžiagos. Kiek kainavo pastatyti pastatą (duomenys neskelbtini), negali pasakyti, nes ten yra tik blokeliai, pamatai ir yra sublokuoti pastatai. Nurodo, kad nustatant žemės sklypo kainą jis domėjosi kiek kainuoja žemės sklypo aras rinkoje ir įvertinęs, kad žemės sklype yra kažkokia statyba, be baigtumo, nes buvo tik mūras iškeltas ir gegniavimas, langai ir durys sudėtos, o vidaus apdailos nebuvo, todėl ir nustatė 30 000,00 Eur. Paaiškino, kad po D. Č. mirties jo regėjimas jau buvo suprastėjęs, tačiau su akiniais kažkiek dar matydavo. Teigia, jog L. M. sakė, jog jam reikia pasirašyti vekselį 180 000,00 Eur sumai ir jis pasirašė. Patvirtino, jog pasirašydamas vekselį suprato, ką daro, nes jam ieškovė ir L. M. pasakė, kad reikia taip padaryti, o jis jais pasitikėjo, nes šis asmuo buvo jo atstovas byloje kai jis bylinėjosi su D. Č. mama. Paaiškino, kad namų statybas vykdė ūkio būdu, pastatytą namą parduodavo, gaudavo lėšas, jas deklaruodavo ir tada susimokėdavo Valstybinei mokesčių inspekcijai. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė S. V., kadangi jam reikėjo piniginių lėšų pragyvenimui. Teigia, kad ieškovė paskolindavo atitinkamą pinigų sumą, tačiau ją fiksuodavo kartu su palūkanomis, taikydama 2 procentų dydžio palūkanas. Prie paskolintos sumos ieškovė pridėdavo dar apie 2 000,00 Eur palūkanų. Tvirtino, kad kai parduodavo namus, juos išgrynindavo ir dalimis atiduodavo ieškovei. Pasirašant vekselį, dar nebuvo priimtas D. Č. palikimas. Neigė, kad su ieškove tarėsi, kad už skolą jai bus perduotas nebaigtas namas, esantis (duomenys neskelbtini) S. V. apie skolas ieškovei jis nesakė. Automobilį pardavė nes jam buvo nereikalingas, nes jis nevairuoja dėl blogo regėjimo, kada gavo pinigus už automobilį jis nepamena, bet gavo grynais. Vekselį dėl 180 000,00 Eur jis pats pasirašė ir parašo neginčija, po vekselio pasirašymo jis į policiją nesikreipė, nes jį morališkai paveikė ieškovė. Neprisimena ar buvo sudarytas 2023 metais susitarimas dėl skolos padengimo turtu. Paaiškino, kad namuose pas jį yra daug dokumentacijos, kurią reikia peržiūrėti ir apskaičiuoti kiek jis yra likęs skolingas ieškovei. Pasirašant 2022 m. vekselį notarė vekselį jam perskaitė. Patvirtino, kad jis pardavinėjo namą (duomenys neskelbtini) už 180 000,00 Eur, ir turi klientę ir jam turėjo sumokėti avansą, tačiau avanso nuvažiavo pasiimti ieškovė, todėl sutartis nebuvo sudaryta.  

Atsakovo R. K. atstovas advokatas Rolandas Stirbinskas prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodė, jog ieškovė į bylą nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad turėjo tokią pinigų sumą paskolinti atsakovui R. K.. Teigia, jog vekselį atsakovas pasirašė būdamas blogos sveikatos, palūžęs po artimojo mirties, bei jam darant spaudimą, kad bus iškelta baudžiamoji byla už sukčiavimą, be to atsakovas nepaveldėjo D. Č. skolos pagal 2014 m. vekselį. Mano, kad ieškovė D. Č. skolą pagal vekselį turėjo prisiteisti teismo keliu. Mano, kad sąskaitų išrašai patvirtina atsakovo paaiškinimus, kad grąžindavo skolas, be to ieškovė ilgą laiką nesikreipė dėl 2014 m. skolų, kas tik patvirtina, kad jie gražindavo skolas ieškovei. Nurodė, kad naujuoju vekseliu ieškovė siekė perrašyti ir tokiu būdu įteisinti senas skolas. Kai buvo skolinamos mažesnės skolos ieškovė reikalaudavo hipotekos, o 180 000,00 Eur sumai ji nebereikalavo hipotekos ir tai kelia abejonių ar ieškovė iš viso paskolino 180 000,00 Eur. Mano, kad žemės sklypo kaina nėra nuginčyta, nes kaina nurodyta ir Registrų centre ir paveldėjimo byloje. Ieškovė nepagrįstai reikalavo perrašyti senus vekselius į vieną, nes galėjo kitais būdais ginti savo teises.   

Atsakovė S. V. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Paaiškino, kad iš kaimynų sužinojo, kad mirė D. Č., o po kurio laiko jos pažįstama jai paskambino ir pasakė, kad ji nueitų pas R. K., nes jis jai neatsiliepia. Iš pažįstamos ji taip pat sužinojo, kad R. K. turi problemų, nes vyksta teismas su D. Č. mama ir jo sąskaitos yra areštuotos,  yra atjungta elektra ir jis neturi pinigų. Ji su sūnumi nuėjo ir pametė labai sublogusį R. K., jis visą laiką verkė ir papasakojo, kad bylinėjasi su D. Č. mama, todėl ji nusprendė jam padėti ir ji paskolino 5 000,00 Eur. Šią sumą jis jai turėjo grąžinti kai pradės dirbti statybose. Žino, kad jis laimėjo bylą ir tik po to R. K. jai pasakė, kad jis pardavinėja (duomenys neskelbtini), namą ir turi pirkėją, tačiau sandoris neįvyko. Jis paprašė jos pagalbos parduoti namą, kadangi jo regėjimas yra prastas, taip pat nemoka naudotis technologijomis-elektroniniu paštu ir pan. Nepavykus parduoti namo jis pasiūlė jai nusipirkti žemės sklypą su nebaigtu statyti namu, esantį (duomenys neskelbtini) ir ji sutiko pirkti žemės sklypą už 30 000,00 Eur. R. K. norėjo gauti grynais už žemės sklypą. Nuvykus pas notarą sužinojo, kad tam sklypui yra likusios skolos VMI 880,00 Eur ir 2 130,00 Eur bendrijai, ji paprašyta atsakovo sumokėjo visas skola ir sutartu laiku vėl nuvykus pas notarą sudarė sutartį. Grįžus į namus perdavė R. 30 000,00 Eur, iš kurios R. K. atskaičiavo virš 8 000,00 Eur skolą, ir sau pasiėmė apie 21 800,00 Eur. Po kokios savaitės R. K. pasiūlė jai parduoti ir mašiną ir susitarė, kad ji pirks mašiną už 9 000,00 Eur. Jos sutuoktinis grįžęs iš komandiruotės pastebėjo, kad mašina yra su defektu ir remontas bus labai brangus, todėl nusprendė automobilį parduoti už 8 000,00 Eur ir pardavė. Visą situaciją papasakojo R. K. ir jis grąžino jai 1 000,00 Eur. Įsigytame žemės sklype ji su vyru ketino pradėti statybos darbus, ir tada gavo ieškinį, todėl jokių statybų neatliko. Susitiko su R. K. ir jis pradėjo sakyti, kad nežino iš kur tokios skolos didelės, sakė, kad jis buvo prigąsdintas, kad turi pasirašyti vekselius, ir negali paaiškinti, kaip tai įvyko. Patvirtino, kad pinigus už žemės sklypą atidavė grynais, nes jai taip buvo patogiau, nes ji nepasitiki bankais ir pinigus turėjo namuose.

Atsakovas A. V. patvirtino, kad perkamu žemės sklypu rūpinosi žmona. Perkamas žemės sklypas buvo apleistas. Taip pat paaiškino, kad žmonai patiko R. K. automobilis, ir ji norėjo jį nusipirkti. Kai žmona nusipirko mašiną, jo nebuvo, o grįžęs namo ją išbandė ir suprato, kad mašina turi gedimų, kurių remontas brangiai kainuoja. Tada žmona įdėjo skelbimą ir atsirado pirkėjas, kuris už mašiną pasiūlė 8 000,00 Eur ir automobilis buvo parduotas.

Atsakovų S. V. ir A. V. atstovės advokatė Natalija Fočenkova ir advokato padėjėja Ilona M. R. ieškinį prašė atmesti, o priešieškinį tenkinti. Mano, kad ieškovė nuslėpė, kad atsakovui priklausantis namas (duomenys neskelbtini), yra įkeistas hipotekos sutartimi. Teigia, jog ieškovės reikalavimo patenkinimui pakako R. K. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 197 000,00 Eur. Tik po atsiliepimo gavimo ieškovė kreipėsi į antstolį dėl 180 000,00 Eur vekselio priverstinio išieškojimo. Mano, kad nebuvo jokio pagrindo sudaryti 2023-06-05 skolos padengimo turtu sutartį. Ieškinį prašo atmesti, nes ieškovė neįrodė visų actio Pauliana sąlygų. Atsakovas R. K., sudarydamas ginčijamą sandorį, nepažeidė ieškovės teisių, kadangi turėjo kitą, didelės vertės turtą. Atsakovas, nesutikdamas, jog ieškovė turi reikalavimo teisę į jį 180 000,00 Eur sumai, pateikė teismui prišieškinį. Ieškovė taip pat neįrodė nei atsakovo R. K., nei atsakovų S. V. ir A. V. nesąžiningumo. Į bylą pateikta turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita gauta neteisėtai, o joje esanti informacija nėra teisinga. Mano, kad  R. K. dėl finansinio neraštingumo, prastos sveikatos, artimojo netekties nesuprato, kokio dydžio skolą jis turi ieškovei. Ieškovės reikalavimo teisė į atsakovą yra abejotina. Sudarant skolos perleidimo turtu sutartį atsakovas R. K. net neturėjo nuosavybės teisės į turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė iš L. M. sužinojo, kad jos kreditiniai reikalavimai paveldėjimo byloje nebuvo įtraukti. Nors ji turėjo galimybę priteisti 80 000,00 ir 100 000,00 Eur skolas, tačiau to nepadarė, bet privertė atsakovą R. K. pasirašyti naują vekselį 180 000,00 Eur sumai, tai yra su R. K. buvo manipuliuojama, jo buvęs atstovas L. M. pradėjo atstovauti priešingos pusės – ieškovės interesus. Prie atsakovą buvo naudojamas psichologinis spaudimas pasirašant vekselį 180 000,00 Eur sumai. R. K. pasitikėjo L. M., kuriam pasakė visą situaciją, tuo tarpu L. M. tuo pačiu atstovavo ir ieškovės interesus ir jie kartu darė įtaką atsakovui ir veikė prieš jį. Jie neatskleidė informacijos, kad po D. Č. mirties, jis nepaveldės jos skolų pagal 2014 m. vekselį. Atsakovas vekselį pasirašė įtakotas ieškovės ir L. M. veiksmų, jų spaudimo ir apgaulės pagrindu. Notarė, patvirtindama vekselį, neįsitikino tikrąja R. K. laisva valia. 

Trečiojo asmens VšĮ „Mokumo projektai“ atstovas L. M. prašė patikslintą ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas R. K. notarų biure pasirašė 180 000,00 Eur vekselį ieškovės naudai, kas patvirtina neabejotiną ieškovės, kaip kreditorės, reikalavimo teisę reikalauti pinigų grąžinimo iš R. K.. Kadangi statomam gyvenamajam namui, adresu žemės sklype (duomenys neskelbtini), nebuvo taikomi jokie apribojimai, todėl atsakovas R. K. sudarė ginčijamą sandorį ir perleido turtą atsakovams S. V. ir A. V. Ginčijamas sandoris sudarytas už žemės sklypo kainą, už kurią D. Č. buvo įsigytas, tai yra už 30 000,00 Eur, nors ant parduoto žemės sklypo yra pastatytas sublokuotas namas, kuris neįregistruotas. Jokios dokumentacijos, susijusios su statomu gyvenamuoju namu atsakovai neturi ir pateikti negali, kas tik dar kartą patvirtina ginčijamo sandorio sudarymo fiktyvumą ir atsakovų nesąžiningumą. Atsakovas su ieškove buvo susitarę, kad jis atliks nebaigto statyti namo inventorizaciją ir pastatas bus įregistruotas, tačiau to atsakovas nepadarė. Atsakovai pirkdami žemės sklypą, žinojo, kad ten yra pradėta statyba, tačiau notarei to nenurodė, kad perka ne tik žemės sklypą. Ieškovė iš atsakovo reikalauja 180 000,00 Eur pagal vekselį bei 26 000,00 Eur už ieškovės sumokėtas atsakovo skolas, kad būtų užbaigtas paveldėjimas. Atsakovui priklausantis namas yra pardavinėjamas iš varžytinių ir antrųjų varžytinių kaina yra 118 000,00 Eur. Pardavus atsakovui R. K. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), gautų pinigų nepakaktų ieškovės reikalavimų patenkinimui. Būtų reikalinga parduoti ir kitą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra perleistas. Nurodo, kad atsakovas R. K. ginčijamų sandorių sudaryti neprivalėjo, be to atsakovas ieškovei buvo sutartimi įsipareigojęs įregistruoti tą nebaigtą statyti namą ir perleisti ieškovei. Byloje nėra jokių įrodymų, jog pardavęs tiek ginčo nekilnojamąjį turtą, tiek kitus nekilnojamojo turto objektus, atsakovas R. K. bent iš dalies būtų atsiskaitęs su ieškove. Mano, kad ir atsakovai S. V. ir A. V., kurie yra atsakovo R. K. kaimynai, žinojo apie atsakovo turimas finansines problemas, nes jų tarpusavio santykiai yra pakankami glaudūs, nes ji žinojo apie jo turtines problemas, mokėjo jo skolas ir jam skolino pinigus ir jiems buvo žinoma, kad jis neturi pajamų. Parengiamajame posėdyje atsakovė pati patvirtino, kad automobilį paėmė be pinigų ir vėliau jį pardavė kitam asmeniui, o pinigai 8 000,00 Eur pervesti į atsakovo A. V. sąskaitą ir kai atsakovui R. K. reikėdavo S. V. duodavo jam pinigų. Pagal notarinę sutartį atsakovai turėjo už žemės sklypą atsiskaityti bankiniu pavedimu per 3 mėnesius, tačiau pati atsakovė posėdžio metu patvirtino, kad jie grįžę iš notarės R. K. atidavė 30 000,00 Eur ir atskaičiavo sumas, kurias buvo R. K. skolingas ir atidavė R. K. 21 000,00 Eur. O atsakovas po savaitės nuo sandorio sudarymo nuvyko pas notarą ir sudarė pakvitavimą. Tiek atsakovo, tiek jo sugyventinės sąskaitos patvirtina, kad jis turėjo pinigų, bet ieškovei negrąžino skolos. Mano, kad R. K. priešieškinys jokiais objektyviais įrodymais neįrodytas, tai yra jis neįrodė, kad turėjo valios trūkumų pas notarą pasirašant vekselį 180 000,00 Eur sumai. Paaiškino, kad ieškovė nuo pat pradžių siekė ginti savo interesus ir kreipėsi į teismus, tačiau jos ieškinius buvo atsisakyta priimti. Mano, kad atsakovo ginčijimas vekselis galėtų būti nuginčijamas tik dėl valios trūkumų, o atsakovas tokių aplinkybių neįrodė. Vekselį atsakovas pasirašė pas notarą, jis nebuvo verčiamas jo pasirašyti, pats savanoriškai pasirašė. Paveldėjimo byloje skolos nebuvo paveldėtos, nes senus du vekselius atsakovas perrašė pas notarą į vieną naują vekselį, kuris yra pateiktas vykdymui.

Trečiasis asmuo notarė Agnė Griškevičienė 2024-09-05 posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su vekselių nuginčijimu. Teigia, kad vekselis išduotas teisėtai, jis patvirtintas dalyvaujant pačiam vekselio dalyviui, nustačius jo tapatybę. Jokios prievartos pasirašyti vekselį nebuvo. Patvirtino, kad pirmiausia buvo pristatyti senieji vekseliai, kurių terminas buvo suėjęs, ir prašymas buvo išduoti naują vekselį tai pačiai sumai. Paaiškino, kad atsakovas tik patvirtino senas skolas naujai išduotu vekseliu. Pasirašant naująjį vekselį atsakovas R. K. patvirtino, kad jis skolingas ieškovei.  Paaiškino, kad R. K. buvo išaiškintos visos vekselio pasirašymo iš išdavimo pasekmės ir jis laisva valia išdavė naują vekselį, nes jo tokia buvo valia. Jai kaip notarei nekilo jokių abejonių dėl to, kad R. K. turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, ar nesuprastų savo atliekamų veiksmų, jam vekselio turinys buvo perskaitytas. Paaiškino, kad senieji vekseliai jai nėra reikalingi, nes buvo sudarytas naujas vienašalis sandoris, kurį ji tik patvirtino ir jokių ginčų tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo ir atsakovas neginčijo senų vekselių, jis sutiko, kad yra senos skolos ir kažką su jomis reikia daryti ir dėl to buvo patvirtintas naujas vekselis.   

Trečiasis asmuo notarė Dalija Rinkevičienė 2024-12-02 teismo posėdyje nurodė, kad patvirtinant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sandorį, buvo atlikti visai būtini veiksmai, atlikta patikra visuose registruose ir buvo nustatyta, kad jokių kliūčių sandorio tvirtinimui nebuvo, todėl sandoris buvo patvirtintas. Pastabų, kad R. K. negalėjo gerai matyti pasirašant sutartį nebuvo. Paaiškino, kad kai asmuo nemato, tai sutartis sudaroma dalyvaujant liudytojams ir jam sutartis yra perskaitoma. Atliekant sandorį visi pinigai turėjo būti pervesti į banko sąskaitą per tris kalendorinius mėnesius, nes nuo 2022-11-01 jei sandorio suma viršija 5 000,00 Eur sumą, tai visa sandorio suma turi būti pervedama į banko sąskaitą. Notaras negali tvirtinti sandorio, jei jo suma didesnė nei 5 000,00 Eur ir šalys yra susitariusios atsiskaityti grynais pinigais. Nurodė, kad kai žmogus ateina pakvituoti užtenka pačio žmogaus patvirtinimo ir notarui nereikia pateikti jokių papildomų įrodymų, nes pakvitavimas yra vienašalis sandoris. Kai yra išduodamas liudijimas yra būtina pateikti įrodymus apie sutarties įvykdymą. Patvirtinus pakvitavimą, parduodamam turtui yra nuimami įregistruoti apribojimai. Paaiškino, kad jai nebuvo žinoma, kad žemės sklype yra nebaigta statyba. Mano, kad atsakovas R. K. buvo nesąžiningas, kad nesilaikė sutarties sąlygų ir už sandorį priėmė pinigus grynais, nors pagal sutartį buvo numatyta, kad per banko sąskaitą.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių teismo posėdžio metu paaiškinimų bei nagrinėjimui prijungtos Klaipėdos apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2YT-300-637/2023 nustatytos šios faktinės aplinkybes.  

           Atsakovas R. K. ir D. Č., mirusi (duomenys neskelbtini), nebuvo sudarę santuokos. Atsakovas R. K. yra testamentinis D. Č. paveldėtojas, pagal 2015-05-14 testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ji visą jai priklausantį turtą paliko R. K.

            Iš 2012-09-18 Klaipėdos miesto 9-ajame notaro biure sudarytos paskolos sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ieškovė D. Č. ir R. K. kaip solidariems skolininkams paskolino 10 136,70 Eur (35 000,00 Lt) iki 2012-10-18. Pagal paskolos sutartį už laiku negrąžintą skolą skolininkai įsipareigojo mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną.  

Šios paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui 2012-09-18 buvo sudaryta Sutartinė hipoteka, kurios pagrindu pagal 2012-09-18 paskolos sutartį įkeistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 

Iš VĮ Registrų centras 2023-08-30 Nekilnojamojo turto išrašo nustatyta, kad atsakovui R. K., pagal 2023-07-24 paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą Nr. 5842, priklausė 0,1100 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas pastas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (formuojamas).  

Iš į bylą pateikto 2014-12-18 vekselio kopijos nustatyta, kad D. Č. pasirašė Neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kurio pagrindu įsipareigojo 2015-09-18 sumokėti ieškovei J. S. 80 000,00 Eur.

Iš į bylą pateikto 2014-12-18 vekselio kopijos nustatyta, kad R. K. pasirašė Neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kurio pagrindu įsipareigojo 2015-09-18 sumokėti J. S. 100 000,00 Eur. Vekselyje nurodyta, kad pinigus gavau.

Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarė Agnė Griškevičienė 2022-10-28 patvirtino, notarinio registro Nr. 13820, paprastąjį vekselį, kurio pagrindu vekselio davėjas R. K. įsipareigojo 2023-11-07 sumokėti J. S. 180 000,00 Eur.

2022-10-28 atsakovas R. K. pasirašė du pakvitavimus. Viename iš jų nurodyta, jog 2022-10-28 vietoje šito vekselio išduotas naujas vekselis, todėl 2014-12-18 vekselis laikomas negaliojančiu. 2014-12-18 vekselio originalas grąžintas skolininkui. Kitame nurodyta, jog 2022-10-28 vietoje šito vekselio išduotas naujas vekselis, todėl 2014-12-18 vekselis laikomas negaliojančiu. 2014-12-18 vekselio originalas grąžintas skolininkui. 

Iš R. K. Gyventojų pajamų deklaravimo už 2019 m. matyti, kad 2019-01-03 sutarties pagrindu R. K. pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir už tai gavo 33 666,67 Eur. Atsakovas taip pat 2019-01-03 sutarties pagrindu už 110 333,33 Eur pardavė gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Iš R. K. Gyventojų pajamų deklaravimo už 2021 m. matyti, kad 2021-11-26 sutarties pagrindu R. K. pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir už tai gavo 13 770,49 Eur. Atsakovas taip pat 2021-04-30 sutarties pagrindu už 85 000,00 Eur pardavė gyvenamojo namo dalį, adresu (duomenys neskelbtini), o 2021-11-26 sutarties pagrindu už 118 229,51 Eur pardavė kitą gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), dalį. Iš viso atsakovas gavo 361 000,00 Eur pajamų.   

Iš trečiųjų asmenų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų pažymos išrašo matyti, kad D. Č. už 2020 m. gavo 220 999,70 Eur pajamų. 

2023-06-05 tarp ieškovės ir atsakovo R. K. sudaryta Preliminarioji skolos padengimo turtu sutartis (toliau – Sutartis). Sutarties 2.1. punktu skolininkas R. K. kaip užmokestį už savo piniginę prievolę (prievolės dalį) pagal 2022-10-28 notarės Agnės Griškevičienės patvirtintą vekselį įsipareigojo perleisti kreditorė J. S. nuosavybėn nebaigtos statybos gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatą, statomą žemė sklype, adresu (duomenys neskelbtini). 

Iš Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2023-06-19 Paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažymos Nr. 181 matyti, kad paveldėtojo R. K. iš palikėjos D. Č. paveldimo turto mokestis yra 3 336,00 Eur.

Iš 2023-03-30 Turto arešto akto S-23-91-10245 matyti, kad 2023-02-24 R. K. atžvilgiu išduotas vykdomasi raštas dėl 22 699,27 Eur skolos išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2023-06-05 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis 2011-11-26 Susitarimo ir 2020-02-05 Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindais D. Č. ir R. K. asmeninės nuosavybės teise priklausė po ½ dalį pastato, gyvenamojo namo, o 2011-11-23 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. M-7048 pagrindu priklausė po ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypui 2012-09-18 Sutartinės hipotekos pagrindu Nr. VM9-2931 įregistruota hipoteka.  

Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2023-07-24 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis 2021-08-04 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 10146 pagrindu D. Č. asmeninės nuosavybės teise priklausė 0,1100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas (gyvenamoji dviejų butų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).  

Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2023-08-25 sprendimo Nr. SPR4-20104 (14.5 E) matyti, kad išnagrinėjęs J. S. gautą prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą apie 2023-06-05 sudarytą preliminariąją sutartį nekilnojamajam daiktui, esančiam (duomenys neskelbtini), jį atmetė, kadangi minėtas nekilnojamasis daiktas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre.  

Iš prie ieškinio pateiktų foto nuotraukų matyti, kad žemės sklype, (duomenys neskelbtini), yra pastatytas dvibutis sublokuotas pastatas, žemės sklypas apžėlęs.  

Iš 2023-07-24 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo matyti, kad R. K. po D. Č. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir lengvąjį automobilį Infitity FX35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).  

Iš 2023-11-21 GNSB (duomenys neskelbtini) pažymos apie atsiskaitymą su bendrija matyti, kad S. V. 2023 m. spalio 11-12 d. pilnai apmokėjo 2023-09-30 datai susidariusį 2 139,23 Eur įsiskolinimą už sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

2023-10-14 tarp atsakovo R. K. ir atsakovės S. V. sudaryta Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu R. K. pardavė S. V. automobilį Infinity FX35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pardavimo kaina – 9 000,00 Eur.

Iš 2023-10-12 Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad R. K. už 30 000,00 Eur pardavė S. V., esančiai bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su A. V., 0,1100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Iš 2023-10-27 Klaipėdos miesto 14-ojo notaro biuro pakvitavimo, notarinio registro Nr. 5915, matyti, kad R. K. pareiškė, jog S. V. sumokėjo jam 30 000,00 Eur už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 

Iš 2023-10-31 skelbimo, internetiniame puslapyje www.aruodas.lt matyti, kad buvo skelbiama, jog parduodamas statomas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Parduodamo turto kaina – 150 000,00 Eur.

Iš 2023-06-05 mokėjimo nurodymo Nr. 1 matyti, kad ieškovė antstoliui Giedriui Jonauskui pervedė 22 668,90 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant: „Už skolininko R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) skolą ir vykdymo išlaidas antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0091/23/00474“.

Iš AB „SEB“ bankas mokėjimo nurodymo matyti, kad J. S. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pervedė 3 336,00 Eur, pradiniu mokėtoju nurodant: „R. K.“, įmokos kodas 3311, unikalus mokėjimo kodas 181.

Iš 2024-02-26 antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės Patvarkymo dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. S-24-75-4111 matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Įkainotas 25 300,00 Eur, ir gyvenamasis namas su terasa, adresu (duomenys neskelbtini), įkainotas 172 000,00 Eur. 

Iš antstolės Gretos Žutautės 2025-01-06 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. F25-01 matyti, kad antstolė S. V. prašymu 2024-12-19, 12:15 val. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), konstatuoti faktines aplinkybes. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir vaizdo įrašo nustatyta, kad žemės sklype yra statomas dvibutis gyvenamasis namas, teritorija nesutvarkyta ir nenušienauta.  

Iš AB „Lietuvos draudimas“ Būsto draudimo liudijimo TAI Nr. 826891041 nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2022-09-30 iki 2023-09-30 ir laikotarpiu nuo 2023-09-30 iki 2024-09-29 apdraudė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).  

Iš Klaipėdos 2-ojo notarų biuro pateiktos D. Č. paveldėjimo bylos Nr. 171/2022 m. kopijos nustatyta, kad R. K. 2022-05-12 pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo po D. Č. mietsies, nurodė, kad paveldimą turtą sudaro ½ dalis žemės sklypo su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir lengvasis automobilis INFINITY FX35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodyta, kad priimdamas palikimą, paduodamas pareiškimą neprašo sudaryti paveldimo turto apyrašo už palikėjos skolas atsakau visus turtu. Paveldėjimo byloje 2022-05-02 buvo gautas E. Č. pareiškimas apie palikimo priėmimą į privalomąją palikimo dalį. Paveldėjimo byloje 2022-08-25 buvo gautas VšĮ „Mokumo projektai“ prašymas dėl kreditorinių reikalavimų įtraukimo į paveldėjimo bylą, kuriuo, parašoma įtraukti kreditorinius reikalavimus Dianos Č. J. S. pagal 2014-09-18 paskolos sutartį -10 136,70 Eur sumai, pagal 2014-12-vekselį 80 000,00 Eur sumai ir pagal D. Č. 2019-11-26 R. M. išduotą vekselį 30 000,00 Eur sumai.

Iš byloje esančios 2025-03-12 teisme gautos ir užregistruotos DOK -17774 turto vertinimo ataskaitos Nr. DGA250304r matyti, kad D. G. dirbantis pagal individualios veiklos pažymą Nr.363020 (Įrašytas į išorės turto arba verslo vertinimo veiklą turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, pažymėjimo Nr. 00016 pagal užsakovo advokato padėjėjo Gintaro Degimo užsakymą atliko nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), tai yra 0,1100 ha žemės sklypo ir su nebaigtu statyti pastatu- dviejų butų pastatu, retrospektyvinį turto  rinkos vertinimą 2023-10 mėn., pagal kurią šis nekilnojamas turtas įvertintas 188 800 Eur sumai.     

Iš D. Č. AB Swedbank sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2022-04-18 matyti, kad ji kas mėnesį išgrynindavo pinigines lėšas.

Iš į bylą pateiktų medicininių išrašų apie atsakovą R. K. matyti, kad atsakovas turi sveikatos problemų, tarp kurių ir prastas regėjimas, pirmą kartą dėl prastėjančio regėjimo kreipėsi 2022-01-06, nustatyta diagnozė H35.3 Geltonosios dėmės ir užpakalinio degeneracija.  

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė dar 2023-09-01 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. K. dėl įpareigojimo suformuoti nekilnojamąjį daiktą ir įregistruoti jį nekilnojamojo turto kadastro nustatyta tvarka kaip atskirąjį nekilnojamojo turto objektą. Ieškovė prašė : 1) pranešti viešo registro tvarkytojui apie teisme iškeltą bylą, susijusią su žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statomu dviejų butų gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) įpareigoti atsakovą R. K. ne vėliau kaip per 1 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti dviejų butų gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įregistruoti jį nekilnojamojo turto kadastro nustatyta tvarka kaip atskirąjį nekilnojamojo turto objektą, kurio baigtumas 85 proc., o atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo, skirti atsakovui po 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną iki faktinio teismo įpareigojimo įvykdymo dienos; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas jos šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2023-09-06 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8762-1112/2023 ieškinį buvo atsisakyta priimti. Teismas atsisakydamas priimti ieškinį nurodė, kad ieškovė reikalavimo teisę pagal vekselį atsakovo atžvilgiu įgis 2023-11-07, o reikalavimo teisę pagal preliminarią skolos padengimo turtu sutartį - 2023-11-15, todėl spręstina, kad ieškovė neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu ir ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Analogišką ieškinį atsakovė pateikė teismui ir 2023-09-07, kurį 2023-09-11 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8948-867/2023, taip pat buvo atsisakyta priimti, ši teismo nutartis buvo apskųsta ir 2023-10-12 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-960-826/2023 palikta nepakeista. Taip pat nustatyta, kad ieškovė 2023-10-17 kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo – padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovų A. V. ir S. V. žemės sklypui (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nes ketina ginčyti 2023-10-12 pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų, tačiau ieškovė šiandien neturi galimybės pateikti teismui ieškinio dėl 2023-10-12 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 5639, tačiau ieškovės prašymas 2023-10-20 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10182-1180/2023 buvo atmestas.    

Dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiais notariškai patvirtintą 2022-10-28 vekselį ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą CK 1.91 straipsnio pagrindu.

Vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius, suteikiantis teisę gauti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). CK 1.105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Iš esmės tokia vekselio sąvoka yra įtvirtinta ir ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalyje. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2021, 19 punktas).

Vekselio, kaip vertybinio popieriaus, savybė – vekselyje įtvirtintos mokėjimo prievolės ir iš jos atsiradusios reikalavimo teisės abstraktus pobūdis. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019). Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi, vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016).

 Nagrinėjamu atveju tiek iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tiek ir šalių paaiškinimų neginčijamai nustatyta, kad atsakovas ginčija Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarės Agnės Griškevičienės kontoroje 2022-10-28 sudaryta vienašalį sandorį, notarinio registro Nr. 13820, tai yra jo pasirašytą paprastąjį vekselį, kurio pagrindu vekselio davėjas R. K. įsipareigojo 2023-11-07 sumokėti J. S. 180 000,00 Eur (toliau – ginčijamas vekselis).  

Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ) 77 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog paprastajame vekselyje turi būti: 1) žodžiai „paprastasis vekselis“ tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas; 2) besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą; 3) mokėjimo terminas; 4) mokėjimo vieta; 5) pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta; 6) išrašymo vieta ir data; 7) išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas; 8) tais atvejais, kai paprastąjį vekselį išrašantis ūkio subjektas netvarko apskaitos pagal supaprastintos apskaitos taisykles, – tai patvirtinanti informacija. Paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles (ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas bei į nagrinėjamą bylą pateiktą ginčijamą vekselį, konstatuoja, jog išduotas ginčijamas vekselis atitinka ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalyje išvardytus rekvizitus.

Tarp šalių nėra ginčo, kad pasirašant ginčijamą vekselį pinigai pas notarę nebuvo faktiškai perduoti, nes ginčijamu sandoriu iš esmės buvo perrašyti du ankstesni vekseliai, tai yra 2014-12-18 paprastasis neprotestuotinas R. K. vekselis 100 000,00 Eur sumai ieškovės naudai bei 2014-12-18 D. Č. paprastasis neprotestuotinas vekselis 80 000,00 Eur sumai ieškovės naudai.

Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas R. K. yra testamentinis D. Č. paveldėtojas, kuris po jos mirties pagal testamentą paveldėjo visą jos turtą ir tai, kad turtas paveldėtas ne pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Į bylą nei atsakovas, nei ieškovė nepateikė 2014-12-18 vekselių originalų.

Atsakovas duodamas paaiškinimus tvirtino, kad jis neturi 2014-12-18 vekselių originalų, kurių pagrindu buvo perrašytas ginčijamas vekselis, o ieškovė į bylą pateikė 2022-10-28 atsakovo R. K. du pakvitavimus, kuriuose nurodyta, kad vekselių originalai atsakovui yra grąžinti. Nors į bylą nebuvo pateikti 2014-12-18 dviejų vekselių originalai, tačiau apie tai, kad sudarant ginčijamą vekselį du 2014-12-18 vekselių originalai buvo patvirtino byloje apklausta notarė Agnė Griškevičienė, kuriai buvo pateikti šie du vekseliai ir kuriuos ji grąžino.

Atsakovas R. K. neginčijo 2014-12-18 paprastojo neprotestuotino vekselio 100 000,00 Eur sumai ieškovės naudai, taip pat neginčijo ir 2014-12-18 D. Č. parastojo neprotestuotino vekselio 80 000,00 Eur sumai ieškovės naudai, todėl teismas nagrinėdamas šią bylą, neviršydamas ieškinio reikalavimų pasisako tik dėl ginčijamo vekselio. 

Pagal Lietuvos civiliniame procese (toliau – CPK) 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad jis ir jo gyvenimo draugė D. Č. vertėsi namų statybų verslu, kurį finansavo ieškovė. Atsakovas R. K. pripažino, kad ištikus finansiniai krizei 2008 m. bei vėliau jie iš ieškovės skolindavosi pinigų sumas namų statybai, nes bankai atsakovui nebūtų suteikę paskolų. Atsakovas patvirtino, kad buvo išrašyti vekseliai ieškovei nedidelėms sumomis ir tai, kad jis ar D. Č. niekada per vieną kartą iš ieškovės nėra gavęs didelės pinigų sumos, tačiau negalėjo įvardinti, kiek iš viso jis pasiskolino iš ieškovės, o tik nurodė, kad ieškovei nebedavus pinigų, jo verslas subankrutavo. Atsakovas duodamas paaiškinimus civilinėje byloje e2YT-3006-637/2023 iš esmės tvirtino, kad visas statybas organizavo jis, o D. Č. tik tvarkė buhalteriją, o teikdamas atsiliepimą jau nurodo, kad mirus D. Č. statybos verslas sustojo, nes būtent ji buvo statybų organizatorė. Atsakovas R. K. pripažino, kad jis su ieškove nėra pilnai atsiskaitęs bei neneigė, kad buvo du ankstesni vekseliai 100 000,00 Eur ir 80 000,00 Eur sumai. Atsakovas pripažino, kad jis oficialių kitų pajamų išskyrus namų statyba negaudavo, jo gyvenimo draugė taip pat oficialaus darbo neturėjo, o turėjo hobį – veisė šunis ir jos pajamos per metus buvo apie 10 000,00 Eur, tačiau turėjo ir nemažai išlaidų šiam hobiui. Namus statydavo ūkio būdu, samdė darbuotojus, pirkdavo medžiagas, o pardavus pastatytą namą, pirkdavo sklypą ir vėl statydavo namus bei pragyvendavo iš gautų lėšų. Taip pat nurodė, kad vienais metais namas buvo statomas jo vardu, o kitais metais – jo gyvenimo draugės vardu ir taip buvo daroma dėl mokesčių. Nors atsakovas tvirtino, kad jis ir D. Č. dalimis skolą ieškovei grąžindavo, tačiau jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes teismui nepateikė, o pateikti atsakovo R. K. ir D. Č. banko sąskaitų išrašai, teismo vertinimu, nepatvirtina, kad nors dalį skolos ieškovei atsakovas yra grąžinęs. Jei atsakovas ir D. Č. būtų atsiskaitę su ieškove, kaip tvirtina, tai būtų nuimta ir hipoteka, kuri buvo taikyta 2012-09-18 Klaipėdos miesto 9-ajame notaro biure sudarytos paskolos sutarties, notarinio registro Nr. VM9-2930. Tai, kad ieškovė ir atsakovą siejo turtiniai santykiai, tai yra ieškovė buvo paskolinusi lėšas namų statybai, patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas pripažįsta, kad būtent ieškovės raginamas tiek jis, tiek ir D. Č. 2015-03-14 sudarė testamentus, kuriais atsakovas visą jam priklausantį turtą palieka D. Č., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (šis testamentas yra prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-300-637/2023, o D. Č. testamentu visą jai priklausantį turtą mirties atveju palieka R. K.

Tai, kad nuo banko sąskaitų buvo nuimami grynieji pinigai, teismo vertinimu, iš esmės nepatvirtina, kad juos atsakovas atiduodavo ieškovei, nes jis pats patvirtino, kad namų statybai jis samdė darbininkus, kuriems pinigus mokėdavo už darbą grynais. Be to iš pateiktų banko sąskaitų nematyti, kad būtų perkamos statybinės medžiagos dideliais kiekiais. Teismas ne kartą atsakovui siūlė pateikti įrodymus, kad jis su ieškove yra pilnai atsiskaitęs, tačiau atsakovas tik nurodė, kad jis buhalterijos nevedė, nes ją tvarkė mirusi D. Č. ir, kai grąžindavo skolą ieškovei, nedarė jokių įrašų apie skolos grąžinimą.

Atsakovą nuo pat pradžių atstovavo kvalifikuotas teisininkas, tai yra advokatas, teikdamas atsiliepimą 2024-04-08 atsakovas nors ir nesutiko su ieškiniu, tačiau neneigė, kad jis yra skolingas ieškovei, o tik tvirtino, kad nėra visų CK 6.66 straipsnio sąlygų ieškinio tenkinimui, nes jis turi kito nekilnojamojo turto, be to mano, kad nėra įrodyta S. V. ir A. V. nesąžiningumas ir tik vėliau jau pareiškė priešieškinį. Atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti, kad ginčijamą vekselį CK 1.91 straipsnio pagrindu, tai yra, kad jis buvo sudarytas dėl apgaulės ir manipuliacijos bei pasinaudojus jo bejėgiška sunkia būkle tiek dėl artimo žmogaus netekties, tiek ir dėl blogos sveikatos.

Ginčijant sandorį dėl apgaulės, ekonominio spaudimo, prievartos (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu. Nagrinėjamos bylos atveju svarbu nustatyti, ar atsakovas įrodė aplinkybes, jog vekselį išdavė jam grasinant, pavartojus psichologinį smurtą, apgaulę (CPK 178 straipsnis).

Tam, kad ginčijama sutartis būtų pripažinta negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, reikia byloje nustatyti šias aplinkybes: 1) ieškovui buvo grasinama; 2) grasinimas buvo realūs; 3) sutartį jis sudarė dėl grasinimo. Realaus grasinimo samprata apibrėžta CK 1.91 straipsnio 4 dalyje. Pagal ją „realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sandorį. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones, ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Nustatydamas, buvo ar ne realus grasinimas, teismas turi atsižvelgti į sandorio šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę ir ekonominę būklę, veiksmų pobūdį ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Pagal CK 1.91 straipsnio 4 dalį nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę bei ekonominę būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovas R. K. neįrodė, kad ginčijamas vekselis buvo pasirašytas dėl grasinimo, apgaulės ar ekonominio spaudimo. Teismo posėdžio metu apklausta notarė Agnė Griškevičienė patvirtino, kad atsakovui prieš pasirašant ginčijamą vekselį buvo paaiškinta ir paklausta kokia jo yra valia ir atsakovas neginčijo ir sutiko sudaryti ginčijamą sandorį. Notarei nekilo jokių abejonių dėl atsakovo valios, kad jis nesuprato, ką jis pasirašo, ar kad jam buvo daromas spaudimas. Notarė taip pat patvirtino, kad iš atsakovo R. K. bei ieškovės ir L. M. pokalbio prieš ginčijamo sandorio sudarymą ji suprato, kad tarp šalių nėra jokių ginčų dėl ginčijamo vekselio sudarymo, nes atsakovas pripažino ir neneigė, kad yra skolingas ieškovei. Teismo vertinimu, vien tai, kad sudarant ginčijame sandorį pas notarą užsakė ieškovė ir ji su L. M. dalyvavo pasirašant ginčijamą sandorį, neįrodo, kad atsakovui buvo daromas spaudimas. Atsakovas pats pripažino, kad jis yra buvęs verslininkas, nes yra prekiavęs kailiais iš (duomenys neskelbtini), be to, vertėsi statybų verslu, kas tik patvirtina, kad jis yra pakankami raštingas ir sugeba sudaryti sandorius. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jam grasino iškelti bylą dėl sukčiavimo, jei jis nepasirašys ginčijamo vekselio, vertintinos kaip atsakovo gynybinė versija. Teismo vertinimu, atsakovas turėjo galimybę po sandorio sudarymo kreiptis į policiją, ar ginčyti šį sandorį, tačiau to nepadarė, nors aiškiai suprato, kad jis pagal ginčijamą vekselį yra įsipareigojęs ieškovei grąžinti 180 000,00 Eur sumą. Tai, kad atsakovas skolą ieškovei pripažino iš esmės patvirtina ir vėlesni atsakovo veiksmai, tai yra jis su ieškove sudarė 2023-06-05 preliminarią skolos padengimo turtu sutartį, kuria susitarė, kad atsakovas perleis jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal ginčijamą vekselį. Atsakovas ne tik neginčijo savo prievolės ieškovei pagal ginčijamą vekselį, bet ir įsipareigojo įregistruoti nebaigtą statybą šiame žemės sklype iki 85 procentų baigtumo ir sutiko, kad ieškovė padengtų skolas vykdomojoje byloje Nr. 0091/23/00474, nors teismo posėdžio metu jau tvirtino, kad ieškovė pati norėjo sumokėti skolas už jį ir jis jos neprašė ir aplamai nepamena šio sandorio.

 Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis pasirašant ginčijamą vekselį gerai nematė (dėl prasto regėjimo), taip pat atmestinos kaip nepagrįsto, nes notarei jis nesakė, kad jis blogai mato, be to, daugiau kaip po metų sudarant 2023-10-12 pirkimo – pardavimo sutartį, kurią ginčija ieškovė, atsakovas pasirašė šį sandorį, o apklausta notarė, kuri tvirtino šį sandorį patvirtino, kad jai nekilo abejonių, kad atsakovas nemato, ir jai niekas apie tai nepranešė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. palikimą priėmė be turto apyrašo, nors jam buvo žinoma, kad D. Č. yra skolinga ne tik ieškovei, bet ir VMI, tačiau palikimą jis priėmė ne pagal apyrašą. Atsakovų atstovė nurodė, kad galimai atsakovui R. K. nebuvo paaiškinta, kad jis neatsako už mirusių asmenų skola ir nepaaiškinta, kad jis gali palikimą priimti pagal turto apyrašą, tačiau atkreiptinas atsakovų atstovių dėmesys į tai, kad apie tai, ar palikimą asmuo nori priimti pagal turto apyrašą pareiga išaiškinti tenka notarui, kuris tvarko paveldėjimo bylą. Tikėtina, kad notarė tai ir padarė, nes paveldėjimo byloje buvo duomenų, kad paveldimas turtas, tai yra ½ dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo įkeista hipoteka. Atmestinas atsakovų atstovių motyvas, kad ieškovė yra nesąžininga ir tik po atsiliepimo į ieškinį pateikimo kreipėsi dėl ginčijamo vekselio priverstinio vykdymo. Priešingai, iš byloje esančių duomenų ir įrodymų, matyti, kad ieškovė nuo pat pradžių siekė užsitikrinti, kad nebūtų sudarytas ginčijamas sandoris, tai yra perleistas nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini), ir sudarant preliminarią skolos padengimo turtu sutartį susitarė, kad vėliau bus sudaryta pagrindinė sutartis, kai bus įregistruotas statinys, esantis šiame sklype. Atkreiptinas atsakovių dėmesys į tai, kad ieškovė anksčiau neturėjo teisės kreiptis, nes nebuvo suėjęs terminas, pagal ginčijamą vekselį skola turėjo būti atiduota tik 2023-11-07, be to, kaip patvirtina duomenys iš LITEKO, priešingai, ieškovė siekdama apginti savo teises, pirmą kartą į teismą su ieškiniu atsakovui kreipėsi dar 2023-09-01.    

Atsakovas R. K. kaip pagrindą nuginčyti ginčijamą vekselį nurodė, kad jis ginčijamą vekselį pasirašė, nes jį ragino jo atstovas L. M. ir jis juo pasitikėjo, tačiau pasirašant vekselį tarp atsakovo ir L. M. atstovavimo sutartis nebuvo sudaryta, priešingai, kaip patvirtina duomenys iš paveldėjimo bylos, L. M. atstovavo ieškovės, kaip kreditorės interesus paveldėjimo byloje ir apie tai atsakovui buvo žinoma, o civilinėje byloje dėl paveldėjimo su E. Č. atsakovą atstovo kitas advokatas su kuriuo buvo sudaryta atstovavimo sutartis.

Atsakovui neginčijant 2014-12-18 paprastojo neprotestuotino vekselio 100 000,00 Eur sumai ieškovės naudai, taip pat neginčijant 2014-12-18 D. Č. paprastojo neprotestuotino vekselio 80 000,00 Eur sumai ieškovės naudai, teismas negali viršyti ieškinio ribų pasisakyti dėl ankstesnių vekselių galiojimo ar jų teisėtumo, nes tai nėra šios bylos dalykas ir teismas negali viršyti ieškinio reikalavimų.  

Atsakovas būdamas vienintelis testamentinis D. Č. paveldėtojas ir palikimą priėmęs ne pagal antstolio sudarytą turto apyrašą atsako už palikėjo skolas, todėl, teismo vertinimu, negalima sutikti su atsakovų argumentais, kad jis nepaveldėjo ir D. Č. skolų.

Kadangi neginčijamai buvo nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo vyko tam tikri paskoliniai santykiai, kurių atsakovas pats neginčijo ir neginčijant ankstesnių vekselių, kurie buvo perrašyti į ginčijamą vekselį, teismo vertinimu, nėra pagrindo vertinti, ar ieškovė iki 2014-12-18 turėjo ir galėjo paskolinti 180 000,00 Eur sumą.      

Įvertinus surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad yra pagrindas pripažinti negaliojančiu ginčijamą vekselį bei jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą, todėl priešieškinis toje dalyje atmestinas kaip neįrodytas.

 Dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančią 2023-06-05 preliminarios skolos padengimo turtu sutartį.

Atsakovas nei priešieškinyje, nei posėdžio metu iš esmės nenurodė, kokiu pagrindu ginčija 2023-06-05 preliminarią skolos perleidimo turtu sutartį, todėl teismas laiko, kad šį sandorį taip pat prašo nuginčyti CK 1.91 straipsnio pagrindu.

Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas; kt.). Taigi, vienas iš preliminariosios sutarties ypatumų yra tai, kad preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

Kaip patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai atsakovas R. K. dėl palikimo priėmimo pagal testamentą po D. Č. mirties į notarą kreipėsi 2022-05-12, tačiau paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas buvo išduotas tik 2023-07-04, nes vyko teisminis ginčas tarp E. Č. ir atsakovo R. K. dėl privalomos palikimo dalies E. Č.. 2023-04-06 Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-316-826/2023 išnagrinėjęs R. K. apeliacinį skundą panaikino 2023-01-06 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-300-637/2023 ir E. Č. pareiškimą dėl privalomos palikimo dalies atmetė.   

Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, jog tam, kad paveldėjimo byla būtų užbaigta ir būtų atsakovui išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas reikėjo sumokėti skolą VMI, nes paveldimas turtas buvo areštuotas vykdomojoje byloje Nr. 0091/23/00474 bei reikėjo apmokėti paveldimo turto mokestį. Atsakovas R. K. neginčija, kad jis lėšų padengti 22 668,90 įsiskolinimą vykdomojoje byloje  Nr. 0091/23/00474 bei sumokėti paveldėjimo mokesčių neturėjo.

Nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2023-06-05 buvo sudaryta preliminari skolos padengimo turtu sutartis, pagal kurią susitarta, kad iki 2023-11-15 bus sudaryta pagrindinė sutartis dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), skolos padengimo turtu sutartis. Atsakovas R. K. pagal šią preliminarią sutartį įsipareigojo sutvarkyti Turto paveldėjimo dokumentus bei atlikti papildomus gyvenamojo namo statybos darbus ir įregistruoti statomą gyvenamosios paskirties pastatą 85 proc. baigtumu (preliminarios sutarties 2.4.1 punktas), o ieškovė įsipareigojo per 2 dienas po sutarties pasirašymo sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0091/23/00474 ir sumokėta suma yra pridedama prie skolininko skolos kreditoriui ir bus įtraukta į būsimą pagrindinėje sutartyje nurodytą skolos padengimo turtu sumą (preliminarios sutarties 2.55 punktas). Pateikti į bylą įrodymai, patvirtina, kad šios sutarties sąlygas ieškovė įvykdė, tai yra sumokėjo 22 668,90 Eur skolą vykdomojoje byloje, tačiau pagrindinė sutartis tarp šalių nebuvo pasirašyta, nes atsakovas nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), 2023-10-16 pardavė atsakovas A. V. ir S. V. už 30 000,00 Eur.   

Atsakovų atstovės kaip argumentą, kad ši preliminari sutartis turėtų būti panaikinta nurodė tai, kad ši sutartis sudaryta, kai dar turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nepriklausė atsakovui, nes paveldėjimo teisės liudijimas atsakovui buvo išduotas tik 2023-07-24. Teismas su šiais atsakovų atstovių argumentais nesutinka, nes paveldėjimo teisės liudijimas yra galutinė paveldėjimo bylos stadija, kurio pagrindu pasikeičia savininkas, tačiau palikimas yra priimamas pateikiant pareiškimą notarui, šiuo atveju 2022-05-12.  

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikotarpiu nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo įpėdinis savo dispozicijoje turi paveldėjimo teises, apimančias tiek aktyvą (turtą ir turtines teises), tiek pasyvą (palikėjo prievoles), bet ne teises į konkretų paveldėtą turtą. Todėl iki teisių apie turimas teises į paveldėtą turtą išviešinimo – paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo – palikimo turinį sudarantis turtas lieka registruotas mirusiojo vardu, o įpėdiniai, priėmę palikimą, disponuoti, t. y. parduoti, dovanoti ir kitaip perleisti, gali tik paveldėjimo teisėmis, bet ne jo turinį sudarančiu konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/916/2018).       

Nagrinėjamu atveju atsakovas laimėjęs bylą prieš E. Č. jau 2023-04-06 žinojo, kad jis yra vienintelis D. Č. testamentinis įpėdinis, todėl galėjo sudaryti ginčijamą preliminarią sutartį su ieškove ir susitarti dėl testamentu jam palikto turto perleidimo už skolą ateityje.

Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad yra pagrindas tenkinti atsakovo priešieškinį ir panaikinti ginčijamą preliminarią sutartį, nes atsakovas neįrodė, kad ši sutartis jo buvo sudaryta dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ar grasinimo.

Dėl ieškovės ieškinio actio Pauliana pagrindu ir juo ginčijamų dviejų atsakovo sandorių, tai yra 2023-10-12 pirkimo – pardavimo sutarties dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau –ginčo sutartis dėl nekilnojamojo turto) bei 2023-10 14 automobilio pirkimo – pardavimo sutarties.  

Iš ginčo sutarties dėl nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad atsakovas R. K. atsakovei S. V. pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 30 000,00 Eur, daiktas perkamas santuokoje, todėl pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šia ginčo sutartimi atsakovams taip pat perėjo ir Pardavėjo teisės pagal statybos leidimą.

Tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tiek ir šalių paaiškinimais neginčijamai nustatyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra pastatytas, tačiau neįregistruotas pastatas namas (sublokuotas dvibutis) ir šis pastatas buvo ir tada, kai buvo sudaromas ginčijama sutartis dėl nekilnojamojo turto. Atsakovai S. V. ir A. V. jokių statybos darbų neatliko, nes statybos darbus atliko D. Č. ir R. K., pagal D. Č. išduotą statybos leidimą.  

Nekilnojamojo turto registro 2023-10-16 išrašas patvirtina, kad atsakovai S. V. ir A. V., pagal ginčijamą sutartį dėl nekilnojamojo turto įgijo nuosavybės teises tik į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 

Ginčijamą sandorį patvirtinusi notarė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai nebuvo pranešta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pastatytas, tačiau neįregistruotas pastatas.  

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (lot. actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes, galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktą).

Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės

Kreditorius, ginčydamas sandorį actio Pauliana pagrindu, privalo įrodyti, kad šio sandorio sudarymo momentu turėjo ir iki šiol tebeturi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, reikalavimą kreditorius gali reikšti per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2022-10-28 Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarė Agnė Griškevičienė notarinio registro Nr. 13820, patvirtino R. K. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, pagal kurį atsakovas R. K. įsipareigojo iki 2023-11-07 sumokėti J. S. 180 000,00 Eur. Nustatyta, kad atsakovui iki nustatyto termino neatsiskaičius su ieškove, 2023-11-16 Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarė Agnė Griškevičienė išdavė J. S. vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. 12643 dėl 180 000,00 Eur skolos, palūkanų ir 873,65 Eur notaro atlygio išieškojimo iš R. K. Aptartą vykdomąjį įrašą ieškovė pateikė vykdyti antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei. Iš byloje esančio 2024-02-26 antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės patvarkymo „Dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. S-24-75-4111 matyti, jog R. K. nuosavybės teise priklausantis areštuotas, t. y. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įkainotas 25 300,00 Eur, o jame esantis gyvenamasis namas – 172 000,00 Eur, iš viso 197 300,00 Eur.

Nagrinėjamu atveju atmetus atsakovo priešieškinį dėl ginčijamo vekselio pripažinimo negaliojančiu, teismas daro išvadą, kad ieškovė turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą 180 000,00 Eur sumai ir apie tokią galiojančią reikalavimo teisę atsakovui R. K. sudarant ginčijamą sutartį dėl nekilnojamojo turto buvo žinoma. Atsakovas žinojo, kad yra jo išduotas vekselis 180 000,00 Eur sumai ieškovės naudai ir šio vekselio neginčijo, be to R. K. žinojo, kad yra sudaryta su ieškove preliminari skolos padengimo turtu sutartis dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini).   

Teismas ne kartą atsakovams siūlė pateikti į bylą įrodymus, kokia yra reali žemės sklypo ir neįregistruoto pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, tačiau atsakovai iki bylos iš nagrinėjimo, tokių įrodymų teismui nepateikė. Ieškovė į bylą pateikė Turto vertinimo ataskaitą Nr. DGA250304r, kurioje nurodyta, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), tai yra 0,1100 ha žemės sklypo ir su nebaigtu statyti pastatu – dviejų butų pastatu, retrospektyvinį turto rinkos vertinimą 2023-10 mėn., pagal kurią šis nekilnojamas turtas įvertintas 188 800,00 Eur sumai. 

Atsakovai nesutiko, kad ši Turto vertinimo ataskaita būtų priimta, nes mano, kad ji gauta neteisėtai, nes atsakovai neleido atlikti jiems priklausančio turto vertinimo.

Kiekviena šalis turi pareigą pagal CPK nuostatas įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus. Teismo vertinimu, atsakovų motyvai dėl ko ieškovės pateikta Turto vertinimo ataskaita negali būti kaip įrodymas nėra pagrįsti. Atsakovai galėjo pateikti savo turto vertinimo ataskaitą, tačiau to nepadarė. Be to, kaip matyti atsakovai buvo informuoti, apie ieškovės ketinimą atlikti turto vertinimą ir tam prieštaravo. Atsakovai laikosi pozicijos, kad 30 000,00 Eur suma pagal ginčijamą sutartį dėl nekilnojamojo turto buvo pagrįsta, nes ji nustatytą pagal paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vertė 16 000,00 Eur, o įvertinus tai, kad yra nebaigta statyba tai galutinė sutarta kaina buvo 30 000,00 Eur. Teismas su tokiais atsakovų argumentais negali sutikti, nes akivaizdu, kad už 14 000,00 Eur pastatyti sublokuotą dvibutį namą, neįmanoma. Teismui užklausus atsakovo, kiek galėtų kainuoti toks nebaigtas statyti namas, kurį atsakovas su D. Č. statė neatsakė, nors pats tvirtino, kad jis vertėsi namų statyba ir yra pastatęs bei pardavęs ne vieną namą, be to atsakovas R. K. iš esmės neginčijo, kad tokios būklės kaip yra užfiksuota antstolės faktinių aplinkybių protokole namas jau buvo pastatytas iki ginčijamo nekilnojamojo turto sandorio sudarymo. Tai, kad pastatyto ir neįregistruoto sublokuoto namo vertė yra ženkliai didesnė iš esmės patvirtina ir ieškovės ir atsakovo 2023-06-05 preliminari skolos padengimo turtu sutartis, nes šia sutartimi šalys ketino perleisti įregistruotą namą su žemės sklypu siekiant padengti atsakovo skolą ieškovei pagal 180 000,00 Eur vekselį.  

Kreditorius, turėdamas neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įstatymo formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neįvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu buvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar visai nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi arba atsiskaitymas su kreditoriais dėl sudaryto sandorio užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-163-910/2022).

Nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančių (duomenys neskelbtini), iš kurio yra atliekamas priverstinis išieškojimas ieškovės naudai. Šis atsakovui R. K. priklausantis turtas yra areštuotas ir yra įkainotas bendrai 197 300,00 Eur sumai, nes antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė vykdomoje byloje Nr. 0075/23-01764 atlieka išieškojimą pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotus vekselius ar čekius Nr. 12643 bei yra atliekamas išieškojimas iš atsakovo R. K. dėl 873,65 Eur notaro atlygio, 180 000,00 Eur skolos ir 503,01 Eur palūkanų išieškotojos naudai. Iš 2024-04-05 antstolės informacijos apie paskelbtas varžytynes nustatyta, kad pradinė atsakovui R. K. priklausančio nekilnojamojo, esančio (duomenys neskelbtini), turto pardavimo kaina 157 840,00 Eur, o antrosiose varžytynėse atsakovui priklausančio ir iš varžytynių pardavinėjamo turto kaina 118 380,00 Eur. Pirmosios varžytinės buvo paskelbtos ir vyko nuo 2024-04-05 iki 2024-05-06. 2024-05-17 patvarkymu buvo paskelbtos antrosios varžytinės, kurios buvo atšauktos dėl 2024-05-23 nutartimi šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.  

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad atsakovas sudarydamas 2023-10-12 ginčijamą sutartį dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pažeidė ieškovės teises, nes jis perleisdamas šį nekilnojamąjį turtą ženkliai sumažino savo turtą, iš kurio ieškovė galėtų išieškoti skolą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovo R. K. turto, esančio (duomenys neskelbtini), nepakas padengti 180 000,00 Eur ieškovės reikalavimui, nes turtas yra pardavinėjamas iš varžytinių ir pirmosios varžytinės neįvyko.   

Be to, atsakovas ginčijamą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį sudarė su kitu tariamu savo kreditoriumi, tai yra atsakovais S. V. ir A. V. Nors atsakovė S. V. ir tvirtino, kad ji paskolino atsakovui R. K. 5 000,00 Eur, tačiau į bylą teismui nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ši pinigų suma atsakovui buvo paskolinta. Pagal CK 8.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600,00 Eur. Pagal šio straipsnio 4 dalį numatyta, kad jei paskolos sutartis yra virš 3 000,00 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinė. Nagrinėjamu atveju nei atsakovė S. V., nei atsakovas R. K. neginčijo, kad rašytinės sutarties dėl 5 000,00 Eur sumos paskolino nebuvo, nes pinigus S. V. atsakovui davė grynais.  

Dėl neprivalėjimo sudaryti sandorį

Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis.). Ši sąlyga, visų pirma, suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013). Jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119- 421/2016, 22 punktas).

Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad atsakovas turėjo pareigą ar būtinybę sudaryti ginčijamą sandorį. Priešingai, atsakovas žinojo, kad jis yra skolingas ieškovei ir žinojo, kad jis susitarė su ieškove, kad nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), jis perleis ieškovei siekdamas padengti savo turimą įsiskolinimą pagal 180 000,00 Eur vekselį, tačiau nepaisant to, jis sudarė ginčijamą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorį.    

Tai, kad atsakovo turtinė padėtis po D. Č. mirties, tai yra po (duomenys neskelbtini), buvo sunki patvirtino ne tik pats atsakovas R. K., bet ir atsakovė S. V. Atsakovas nedirbo, ir turėjo įsiskolinimų už elektrą, šiuo metu kaip tvirtina atsakovas jo pajamos taip pat nėra didelės. Atsakovė S. V. patvirtino, kad ji iš pažįstamos sužinojo, kad atsakovas yra sunkioje turtinėje padėtyje, nes neturi pajamų. Kaip patvirtina 2023-11-21 GNSB (duomenys neskelbtini) pažyma atsakovas ir bendrijai taip pat buvo skolingas 2 139,23 Eur ir šią sumą už atsakovą padengė S. V. 2023 m. spalio 11-12 d. 

Dėl atsakovo nesąžiningumo

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį būtina sąlyga sandoriui actio Pauliana pagrindu nuginčyti – sandorį sudariusio skolininko nesąžiningumas, t. y. turi būti įrodyta, kad skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Be to, CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Tačiau CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusių šalių nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).

Nagrinėjamu atveju, darytina išvada, kad atsakovas buvo nesąžiningas prieš ieškovę, nes sudaręs preliminarią sutartį dėl skolos padengimo turtu, tą patį turtą perleido atsakovams S. V. ir A. V. už 30 000,00 Eur vertę. Atsakovui buvo žinoma, kad jis yra pasirašęs 180 000,00 Eur vekselį ir 2023-11-07 turės sumokėti J. S. 180 000,00 Eur. Be to, atsakovas net ir gavęs 30 000,00 Eur sumą, ieškovei kaip savo kreditorei nepervedė piniginių lėšų siekdamas sumažinti turimą įsiskolinimą ieškovei.  

Dėl trečiojo asmens nesąžiningumo. 

Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovai S. V. ir A. V. taip pat buvo nesąžiningi, nes jie neatskleidė notarei, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sudarant ginčijamą sutartis dėl nekilnojamojo turto, faktiškai yra pastatytas pastatas dvibutis sublokuotas gyvenamas namas. Be to, ginčijamos sutartyje dėl nekilnojamojo turto 6.3.4 punkte nurodyta, kad sandorio šalims yra žinomos LR CK 6.66 str. (kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana)), LR CK 6.67 str. (nesąžiningumo prezumpcija) ir LR CK 3.88 str. (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) turinys, kas tik patvirtino, kad atsakovai S. V. buvo žinoma, kad atsakovas R. K. turi kreditorių. Tai, kad atsakovai buvo nesąžiningi patvirtina ir ta aplinkybė, kad jie nesilaikė  ginčijamoje sutartyje dėl nekilnojamojo turto nustatytos atsiskaitymo tvarkos, pagal kurią atsakovui 30 000,00 Eur turėjo pervesti į sąskaitą, tačiau atidavė tą pačią dieną po sandorio sudarymo grynais. Atsakovės S. V. nurodytos aplinkybės, kad ji nepasitiki bankais ir nelaiko pinigų banko sąskaitose ir jai buvo patogiau atsiskaityti su atsakovu grynais, vertintinos kaip gynybinė pozicija. Atsakovams buvo žinoma ir suprantama, kad pinigai pagal ginčijamą nekilnojamojo turto pardavimo sutartį turi būti pervesti į banko sąskaitą. Teismas sutinka su trečiojo asmens atstovo L. M. argumentais, kad atsakovų tarpusavio santykiai buvo pakankami artimi ir tai iš esmės tik patvirtina, kad atsakovai S. V. buvo žinoma, kad atsakovas R. K. turi kreditorių.

Dėl ieškinio senaties termino

Ieškinio senaties vienų metų termino skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Vien paties sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013; 2014-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino.

Teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos actio Pauliana sąlygos, todėl (CK 6.66 straipsnio 2 dalis, 6.67 straipsnio. 1 punktas), todėl yra pagrindas pripažinti negaliojančia 2023-10-12 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 5639, kurios pagrindu R. K. perleido A. V. ir S. V. nuosavybėn žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 

Teismas, pripažinęs negaliojančiu sandorį, privalo išspręsti jo negaliojimo padarinių klausimą. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti) (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).

Patenkinus actio Pauliana ieškinį ir pritaikius restituciją, turtas perduodamas ne skolininkui, o remiantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi skiriamas šį ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2007; 2010 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2010; kt).

Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo padėtį (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.145–6.153 straipsniai). Pripažinus ginčo dovanojimo sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.), taikytina restitucija (CK 6.145 straipsnis). Ginčijama sutartimi dėl nekilnojamojo turto perleistas turtas, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), grąžintas atsakovo R. K. nuosavybėn, leidžiant nukreipti išieškojimą ieškovei.  

Ieškovė ieškiniu taip pat ginčija ir atsakovų sudarytą 2023-10-14 automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas R. K. pardavė atsakovei S. V. automobilį už 9 000,00 Eur. Teismo vertinimu, šios sutarties pripažinti negaliojančia nėra pagrindo, nes tenkinus pirmąjį ieškinio reikalavimą ir grąžinus atsakovui nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovo turimo turto pakaks išieškojimui pagal 180 000,00 Eur vekselį.   

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).  Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 878,00 Eur žyminį mokestį, taip pat sumokėjo 680,00 Eur už turto vertinimą ir patyrė 1 000,00 Eur atstovavimo išlaidų (2023-08-29 mokėjimo pavedimas), iš viso 2 558,00 Eur.

Atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024-03-08 sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-02116 suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, o 2025-04-11 sprendimu (8.28Mr)ATP-C-2024-04361 antrinės teisinės pagalbos teikimas atsakovui pratęstas. Iš 2025-03-04 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-02790 matyti, kad už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą patirta 777,08 Eur išlaidų.

Atsakovė S. V. už advokatės paslaugas sumokėjo 4 000,00 Eur (2025-01-03 pinigų priėmimo kvitas Nr. 1019512 ir 2025-02-18 pinigų priėmimo kvito Nr. 1105870), o antstolei Gretai Žutautei už faktinių aplinkybių konstatavimą sumokėjo 181,50 Eur (2025-01-06 mokėjimo pavedimas), iš viso 4 181,50 Eur.

Teismas laiko, jog patenkinta 80 procentų ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovų R. K., A. V. ir S. V. lygiomis dalimis priteistini 2 046,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 558,00 Eur x 80 proc.). Kadangi 2 046,40 Eur suma nesidalina po lygiai į tris dalis, todėl iš atsakovo R. K. priteistini 682,14 Eur, o iš atsakovų A. V. ir S. V. po 682,13 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.

Patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies iš ieškovės valstybės naudai priteistina 155,42 Eur (777,08 Eur x 20 proc.) už atsakovui R. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Taip pat iš ieškovės priteistini 836,30 Eur (4 181,50 Eur x 20 proc.) bylinėjimosi išlaidų atsakovės S. V. naudai.

Nustatyta, kad atsakovė S. V. už liudytojo apklausą į teismo depozitinę sąskaitą 2025-04-29 dokumento Nr. 31000 sumokėjo 200,00 Eur avansą. Kadangi 2025-07-23 teisme gautas atsakovės prašymas atsisakyti apklausti liudytoją (nekilnojamojo turto vertintoją), todėl sumokėtas 200,00 Eur avansas jai grąžintinas.

Teismas šioje byloje patyrė 47,58 Eur išlaidas, suapvalinus 48,00 Eur susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Ieškinį tenkinus iš dalies, iš ieškovės valstybės naudai turėtų būti priteista 9,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau ši suma neviršija minimalios priteistinos sumos, todėl nepriteistina iš ieškovės.

Likusios teismo patirtos 38,40 Eur suapvalinus 38,00 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu turėtų būti priteistos lygiomis dalimis iš atsakovų, tai yra iš kiekvieno po  12,66 Eur, suapvalinus po 13,00 Eur. Kadangi atsakovui buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba, tai jis yra atleistas nuo ir iš jo valstybė snaudai nėra pagrindo priteisti 13,00 Eur išlaidų susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, o iš S. V. ir A. V. priteistina po 13,00  Eur  bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Sprendimui įsiteisėjus išsiųsti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pranešimą, kad panaikintų įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl fakto apie civilinės bylos iškėlimą su daiktinėmis teisėmis panaikinimo, kuris buvo įregistruotas žemės sklypui (duomenys neskelbtini), pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2023-10-26 pranešimą Nr. e2-10479-867/2023.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024-05-23 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones vykdymo veiksmų sustabdymą antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0075/23/01/764 dalyje dėl 180 000,00 Eur skolos išieškojimo iš vykdomosios bylos skolininko R. K.

Sprendimui įsitįsėjus grąžinti į Klaipėdos apylinkės teismo archyvą civilinę bylą Nr. e2YT-300-637/2023.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) 2023-10-12 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 5639, kurios pagrindu R. K. perleido A. V. ir S. V. nuosavybėn žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir  taikyti restituciją – grąžinti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo R. K. nuosavybėn.  

Taikius restituciją išieškojimas ieškovės J. S. naudai nukreipiamas į atsakovui R. K. priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 

Priteisti iš atsakovo R. K. 682,14 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. S. naudai.

Priteisti iš atsakovo A. V. 682,13 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. S. naudai.

 Priteisti iš atsakovo A. V. 13,00 Eur valstybės naudai, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Priteisti iš atsakovės S. V. 682,13 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. S. naudai.

Priteisti iš atsakovės S. V. 13,00 Eur valstybės naudai, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Priteisti iš ieškovės J. S. 155,44 bylinėjimosi išlaidų už atsakovui suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, valstybės naudai. Priteistą sumą ieškovė turi sumokėti į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos už antrinę teisinę pagalbą kodas 5630.

Priteisti iš ieškovės J. S. 836,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės S. V. naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.  

Priešieškinį atmesti.

Pavesti Klaipėdos apylinkės teismo finansų skyriui gražinti atsakovei S. V. 200,00 Eur iš Klaipėdos apylinkės teismo depozitinės sąskaitos, pagal 2025-04-29 mokėjimo pavedimą, mokėjimo paskirtis civilinė byla Nr. e2-131-867/2025 depozitas į tą pačią sąskaitą iš kurios sumokėta ši suma, tai yra į (duomenys neskelbtini).

Sprendimui įsiteisėjus išsiųsti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pranešimą, kad panaikintų įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl fakto apie civilinės bylos iškėlimą su daiktinėmis teisėmis panaikinimo, kuris buvo įregistruotas žemės sklypui (duomenys neskelbtini), pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2023-10-26 pranešimą Nr. e2-10479-867/2023.  

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024-05-23 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones vykdymo veiksmų sustabdymą antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0075/23/01/764 dalyje dėl 180 000,00 Eur skolos išieškojimo iš vykdomosios bylos skolininko R. K.

Sprendimui įsitįsėjus grąžinti į Klaipėdos apylinkės teismo archyvą civilinę bylą Nr. e2YT-300-637/2023.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja                                                             Inga Sakalauskaitė