Civilinė byla Nr. e2A-180-775/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16803-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.1;

2.1.2.4.1.1; 3.3.1.14; 3.3.1.19.5

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Urbanavičiūtės,

veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarųjų akcinių bendrovių „BankingLab“, „BankingLab Operations“ ir „BankingLab Processing“ bei trečiojo asmens G. K. (G. K.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarųjų akcinių bendrovių „BankingLab“, „BankingLab Operations“ ir „BankingLab Processing“ patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Gekota“ ir akcinei bendrovei „Telia Lietuva“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys N. B., A. D. ir G. K..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : 

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BankingLab“, „BankingLab Operations“ ir „BankingLab Processing“ (toliau – ieškovės) prašė pripažinti negaliojančiais ieškovės UAB „BankingLab“ 2023 m. birželio 12 d. sutikimą dėl telefono numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) perdavimo; ieškovės UAB „BankingLab Operations“ 2023 m. birželio 14 d. sutikimą dėl telefono numerio (duomenys neskelbtini) perdavimo; ieškovės UAB „BankingLab Processing“ 2023 m. birželio 14 d. sutikimus dėl telefono numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) perdavimo; atsakovių UAB „Gekota“ ir akcinės bendrovės (toliau – AB) „Telia Lietuva“ (toliau – atsakovės) 2023 m. birželio 19 d. sudarytą viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį, kuria AB „Telia Lietuva“ įsipareigojo teikti UAB „Gekota“ viešąsias judriojo telefono ryšio paslaugas, prieinamas per telefono numerius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); atsakovių 2023 m. birželio 27 d. sudarytą viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį, kuria AB „Telia Lietuva“ įsipareigojo teikti UAB „Gekota“ viešąsias judriojo telefono ryšio paslaugas, prieinamas per telefono numerius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės UAB „Gekota“ bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovės nurodė, kad pagal jų ir atsakovės AB „Telia Lietuva“ 2022 m. gegužės 10 d. sudarytus susitarimus ieškovėms per ieškinyje nurodytus iš viso 10 telefono numerių buvo teikiamos viešosios judriojo telefono ryšio paslaugos. Nurodyti telefono numeriai buvo naudojami ieškovėms vykdant ūkinę komercinę veiklą ir turėjo didelę komercinę vertę, nes buvo pirminė komunikacijos su ieškovių klientais ir kitais kontrahentais palaikymo priemonė. Trečiasis asmuo N. B., kaip ieškovės UAB „BankingLab“ vadovas, trečiasis asmuo G. K., kaip ieškovės UAB „BankingLab Operations“ vadovas, ir trečiasis asmuo A. D., kaip ieškovės UAB „BankingLab Processing“ vadovas, pasirašė ginčijamus 2023 m. birželio 12 ir 14 dienų sutikimus (toliau – sutikimai) dėl ieškovių valdytų ir naudotų atitinkamų telefono numerių perdavimo atsakovei UAB „Gekota“. Gavusi šiuos ginčijamus sutikimus, atsakovė AB „Telia Lietuva“ pradėjo teikti atsakovei UAB „Gekota“ viešąsias judriojo telefono ryšio paslaugas. Ginčijami sandoriai yra neteisėti, nes ieškovių įstatuose nustatyta, kad ieškovių bendrovės yra atstovaujamos dviejų asmenų pagal kiekybinio atstovavimo taisyklę, t. y. ieškovių vardu veikia vadovas kartu su valdybos nariu, tačiau sutikimai buvo duoti tik bendrovių vadovų. Ieškovės pažymėjo, kad trečiasis asmuo G. K., kuris ir pateikė atsakovei AB „Telia Lietuva“ sutikimus, yra vienintelis atsakovės UAB „Gekota“ akcininkas ir vadovas, ir ši aplinkybė leidžia teigti, kad sutikimai buvo duoti siekiant sudaryti sąlygas neteisėtai užvaldyti telefono numerius ir taip per atsakovę UAB „Gekota“ užsitikrinti prieigą prie ieškovių klientų, kitų kontrahentų bei informacijos apie juos ir kartu pašalinti atitinkamą ieškovių prieigą. Pripažinus negaliojančiais sutikimus, taip pat pripažintini negaliojančiais jų pagrindu sudarytus atsakovių sandorius. Ginčo sandoriai nulėmė atitinkamų atsakovės UAB „Gekota“ teisių į telefono numerius atsiradimą, todėl būtent UAB „Gekota“ turi atsakyti pagal ieškinio reikalavimus, dėl to ieškovės bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti tik iš atsakovės UAB „Gekota“, kurios naudai nesąžiningai ir sudaryti ginčo sandoriai.

3.       Atsakovė UAB „Gekota“ prašė ieškinį atmesti. Ieškovės nurodomi telefono numeriai šiuo metu jau yra grąžinti ieškovėms. Reikalavimai, kuriais ginčijami vienašaliai sandoriai, nėra pareikšti tinkamiems atsakovams, todėl šie reikalavimai negali būti tenkinami. Sutikimų davimo metu ieškovės nebuvo paskyrusios kitų atstovų, todėl pakanka tuometinių valdybų pirmininkų duotų žodinių pritarimų sutikimams, juolab kad bendrovių įstatuose nėra taisyklės, jog visus pritarimus bendrovių vadovų sprendimams valdybos nariai teiktų tik raštu. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir ieškovės nereiškia reikalavimų tretiesiems asmenims, kaip tuometiniams ieškovių vadovams. Ieškovės neįrodė savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, o atsakovė nėra ieškovių konkurentė, nes verčiasi visiškai kita veikla. Ginčo numeriais naudojosi tretieji ir su jais susiję asmenys, todėl tretiesiems asmenims nutraukiant darbo santykius su ieškovėmis, numeriai buvo perkelti į kitą bendrovę. Atsakovė mano, kad ieškovės gali reikalauti žalos atlyginimo iš tuomečių bendrovių vadovų ir pritarimus davusių valdybų pirmininkų.

4.       Atsakovė AB „Telia Lietuva“ bylą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, nes neturi teisinio suinteresuotumo dėl pareikštų reikalavimų. Pažymėjo, kad ji visų telefono numerių perkėlimą atsakovei UAB „Gekota“ atliko tik po to, kai gavo ieškovių sutikimus. Po sutarčių sudarymo gavusi ieškovių pretenzijas, ji grąžino telefono numerius ieškovėms.

5.       Trečiasis asmuo A. D. prašė netenkinti ieškinio dalies dėl ieškovės UAB „BankingLab Processing“ 2023 m. birželio 14 d. sutikimų, o kitą reikalavimų dalį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad į jį, kaip bendrovės vadovą, dėl sutikimų patvirtinimo kreipėsi tuometis bendrovės valdybos pirmininkas G. K.. Trečiojo asmens teigimu, jam buvo žinoma, kad telefono numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ilgus metus buvo naudojami paties G. K. ir šie numeriai nebuvo naudojami bendrovės paslaugų pardavimams vykdyti, nebuvo teikiami bendrovės klientams ar tiekėjams kaip bendrovės kontaktiniai duomenys. Be to, valdybos nariai nė karto nereikalavo, kad bendrovės vadovas dokumentus įmonės vardu pasirašytų tik kartu su valdybos nariu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 20 d. 

7.       Teismas nustatė, kad pagal ieškovių UAB „BankingLab“ ir UAB „BankingLab Operations“ 2023 m. balandžio 6 d. įstatų 21 punktą bei ieškovės UAB „BankingLab“ 2023 m. balandžio 12 d. įstatų 20 punktą, šios bendrovės yra atstovaujamos dviejų asmenų kartu pagal kiekybinio atstovavimo taisyklę – bendrovių vardu veikia jų vadovas kartu su vienu iš bendrovių valdybos narių, paskirtu valdybos sprendimu.

8.       Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad galiojant nurodytoms ieškovių įstatų redakcijoms, trečiasis asmuo G. K. 2023 m. birželio 18, 26 dienomis atitinkamais e. laiškais kreipėsi į atsakovę AB „Telia Lietuva“ dėl ieškinyje nurodomų iš viso 10 telefono numerių „perkėlimo“ ir (arba) „perrašymo“ iš ieškovių į UAB „Gekota“ ir kad AB „Telia Lietuva“, tenkindama nurodytus prašymus, atitinkamus numerius perskyrė 2023 m. birželio 19, 27 dienomis. Atsakovė AB „Telia Lietuva“ bylos nagrinėjimo iš esmės metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ji telefono numerius perskyrė atsakovei UAB „Gekota“ turėdama (tik) 2023 m. birželio 12 ir 14 d. ieškovių vadovų pasirašytus sutikimus dėl telefono numerių perrašymo kito juridinio asmens vardu. Tik po ieškovių 2023 m. birželio 30 d. ir liepos 11 d. pretenzijų, atsakovė AB „Telia Lietuva“ ėmė laikytis pozicijos, kad aptariami telefono numeriai atsakovei UAB „Gekota“ perskirti nepagrįstai, t. y. nesilaikant ieškovių įstatuose įtvirtintos tvarkos, todėl telefono numerius grąžino ieškovėms.

9.       Teismas, vadovaudamasis Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 10 dalimi, sprendė, kad sutikimus, kaip bendrovės vienašalius sandorius, tuomečiai ieškovių įmonių vadovai – tretieji asmenys A. D., N. B. ir G. K. – pasirašė nesilaikydami bendrovių įstatuose įtvirtintos kiekybinio atstovavimo taisyklės. Bendrovių įstatuose aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta, jog bendrovės vadovai veikia kartu su vienu iš valdybos narių, kuris paskiriamas būtent valdybos sprendimu. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ieškovių bendrovėse nebuvo priimta atitinkamų valdybos sprendimų, kuriais būtų paskirtas toks valdybos narys. Įstatuose taip nenustatyta taisyklių, kad nesant valdybos sprendimu atskirai paskirto valdybos nario, vadovas tokiais atvejais galėtų veikti kartu su valdybos pirmininku (turėdamas valdybos pirmininko pritarimą). Todėl teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstus atsakovės UAB „Gekota“ atsikirtimus dėl sutikimų suderinimo žodžiu su valdybos pirmininkais. Be to, ginčo sandoriais perskirdama telefono numerius, atsakovė AB „Telia Lietuva“ nežinojo apie šioje byloje atsakovės UAB „Gekota“ ir trečiojo asmens A. D. nurodomus ieškovių valdybų pirmininkų žodinius „pritarimus“ atitinkamų telefono numerių perskyrimui.

10.       Teismas neatsižvelgė į atsakovės UAB „Gekota“ nurodomą Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-883-516/2022, kurioje buvo nagrinėjami ieškinio reikalavimai dėl skolos priteisimo, kadangi minėta byla neatitinka nagrinėjamos civilinės bylos ratio decidendi ir neturi esminių panašumų.

11.       Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016 (28, 29, 34, 35, 38 punktai) suformuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.82 straipsnio aiškinimo praktika ir sprendė, kad ieškovės neįrodė nei atsakovių nesąžiningumo, nei pagrindų ginti jų teises būtent pripažįstant ginčo sandorius negaliojančiais. Tokią išvadą teismas pagrindė tuo, kad atsakovė AB „Telia Lietuva“, tenkindama prašymus dėl telefono numerių perrašymo atsakovės UAB „Gekota“ vardu, nežinojo apie ieškovių įstatų nuostatas, įtvirtinančias kiekybinio atstovavimo taisyklę. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis CK 1.82 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir jų aiškinimo praktika, ieškovių įstatų turinio paskelbimo registre faktas nėra pakankamas atsakovių nesąžiningumo įrodymas.

12.       Teigdamos apie atsakovės UAB „Gekota“ nesąžiningumą, ieškovės rėmėsi (tik) tuo, kad G. K. yra vienintelis šios atsakovės bendrovės akcininkas ir vadovas, kad per atsakovę UAB „Gekota“ buvo siekiama užsitikrinti prieigą prie ieškovių klientų, kitų kontrahentų bei informacijos apie juos ir kartu pašalinti atitinkamą ieškovių prieigą. Nagrinėdamas šiuos ieškovių argumentus, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės neteigė ir neįrodinėjo atsakovės UAB „Gekota“ suinteresuotumo pakenkti ieškovių veiklai – verslui (perskiriant telefono numerius atsakovei). Priešingai, ieškovės neneigė atsakovės atsikirtimų, kad atsakovės veikla visiškai skiriasi nuo ieškovių veiklos – verslo ir kad atsakovė negali būti vertinama kaip ieškovių verslo konkurentė. Dėl to, ieškovių argumentus dėl UAB „Gekota“ siekio užsitikrinti prieigą prie ieškovių klientų, kitų kontrahentų bei informacijos apie juos ir kartu pašalinti atitinkamą ieškovių prieigą, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Teismas sprendė, kad ieškovės neįrodė atsakovės UAB „Gekota“ nesąžiningumo tiek dėl sutikimų davimo, tiek ginčo sutarčių sudarymo.

13.       Sprendžiant, ar ieškovių teisės turi būti ginamos būtent pripažįstant ginčo sandorius negaliojančiais, svarbu pažymėti, kad ieškovės taip ir nenurodė, juolab neįrodė savo teisėto- pagrįsto, o ne vien formaliais-deklaratyviais teiginiais apie telefono numerių vertę grindžiamo, intereso išsaugoti aptariamus telefono numerius savo vardu. Šiuo aspektu ieškovės nenurodė,  neatskleidė kaip šiais numeriais buvo naudojamasi ieškovių bendrovėse būtent iki (o ne vėliau po) sandorių sudarymo, išskyrus du telefono numerius, kurie Juridinių asmenų registre buvo nurodyti kaip ieškovių kontaktiniai duomenys. Dėl to, teismo vertinimu, lieka nepaneigtos ieškovių galimybės (net jeigu ir būtų nustatytos visos sąlygos ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais, be kita ko, būtų nustatytas atsakovių nesąžiningumas) savo teises ir teisėtus interesus ginti kitais teisių gynimo būdais.

14.       Vadovaujantis nurodytu, teismas sprendė, kad nors ieškovės ir įrodė, jog sandoriai formaliai pažeidžia ieškovių įstatus, tačiau liko neįrodytos aplinkybės, susijusios su atsakovių nesąžiningumu ir pagrindais šiuo konkrečiu atveju ieškovių teises ginti būtent pripažįstant sandorius negaliojančiais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Todėl ieškinį teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertino kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėjo (CPK 265 straipsnis).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų teisiniai argumentai

15.       Apeliaciniu skundu ieškovės UAB „BankingLab“, UAB „BankingLab Operations“ ir UAB „BankingLab Processing“ (toliau – apeliantės) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Teismas netinkamai kvalifikavo sutikimus, kaip sandorius, o netinkamas šių sandorių kvalifikavimas privedė prie netinkamo CK 1.82 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo. Šie sutikimai yra vienašaliai sandoriai, jų galiojimas CK 1.82 straipsnio 1 dalies prasme niekaip nepriklauso nuo atsakovių, nedalyvavusių juos sudarant, sąžiningumo. Todėl aplinkybės, susijusios su atsakovių sąžiningumu, priešingai negu sprendė teismas, nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko ir neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl sutikimų, kaip vienašalių sandorių, teisėtumo.

15.2.                      Teismas iš esmės nepasisakė dėl ginčo sutarčių teisėtumo. Ieškovės siekė įrodyti, kad šios sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, todėl yra niekinės ir negalioja nuo sudarymo momento, t. y. šios sutartys buvo ginčijamos kitais pagrindais negu ginčo sutikimai. Tačiau teismas atmetė ieškinio reikalavimus dėl šių sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, remdamasis tais pačiais argumentais, kuriais buvo atmesti ieškinio reikalavimai dėl sutikimų pripažinimo negaliojančiais. Taip liko neatskleista bylos dalies esmė dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

15.3.                      Aplinkybės, susijusios su ieškovių interesais išsaugoti telefono numerius ir jų naudojimu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant ieškiniu ginčijamų sandorių teisėtumo klausimą. Todėl teismas ir šiuo aspektu netinkamai identifikavo bylos nagrinėjimo dalyką ir kartu peržengė bylos nagrinėjimo ribas.

16.       Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo G. K. (toliau – apeliantas) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2490-905/2024 motyvų dalį: „Remdamasis nurodytų motyvų visuma, teismas sprendžia, kad nors ieškovės ir įrodė, kad ginčo sandoriai formaliai pažeidžia ieškovių įstatus, tačiau liko neįrodytos aplinkybės, susijusios su atsakovių nesąžiningumu ir pagrindais šiuo konkrečiu atveju ieškovių teises ginti būtent pripažįstant sandorius negaliojančiais (CPK 12, 178 straipsniai)“ ir išdėstyti pakeistą motyvų dalį sekančiai: „Remdamasis nurodytų motyvų visuma, teismas sprendžia, kad ieškovės neįrodė, kad ginčo sandoriai pažeidžia ieškovių įstatus, ir liko neįrodytos aplinkybės, susijusios su atsakovių nesąžiningumu ir pagrindais šiuo konkrečiu atveju ieškovių teises ginti būtent pripažįstant sandorius negaliojančiais (CPK 12, 178 straipsniai).“ Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Apeliantas neginčija sprendimo rezoliucinės dalies ir sutinka, kad ieškinys negali būti tenkinamas. Vis dėlto, sprendimo motyvuojamojoje dalyje paskelbta ginčijama išvada gali sukelti neigiamus padarinius tretiesiems asmenims įskaitant ir apeliantą, kadangi šia išvada pripažįstamas ieškovių įstatų pažeidimas.

16.2.                      Byloje nustatyta, kad nei vienoje iš ieškovių valdybų nebuvo priimta sprendimo dėl konkretaus vieno atsakingo valdybos nario, kuris kartu su bendrovių direktoriais veiktų pagal kiekybinio atstovavimo taisyklę. Ieškovės nenurodė, kuris valdybos narys privalėjo duoti pritarimą ginčijamų sandorių sudarymui ir nepaneigė aplinkybės, kad daugiausia teisių ir kompetencijos turi bendrovės valdybos pirmininkas. Todėl tol, kol bendrovėse nebuvo priimti sprendimai dėl konkretaus atsakingo valdybos nario, savo sprendimus direktoriai pagrįstai derino su bendrovių valdybos pirmininkais. Ieškovų vadovai turėjo įgaliojimus veikti vadovaujamų bendrovių vardu, suderinę savo veiksmus su bendrovių valdyba (t. y. kiekybinio atstovavimo taisyklės esmė). Byloje nebuvo ginčo, kad ieškovių valdybų pirmininkai žinojo apie ieškovų vadovų tvirtinamus sutikimus dėl telefono numerių valdymo perdavimo UAB „Gekota“ bendrovei ir vadovai turėjo valdybos pirmininkų pritarimą.

16.3.                      Kartu su atsakovės UAB „Gekota“ atsiliepimu byloje yra pateikti rašytiniai trečiųjų suinteresuotų asmenų, t. y. apelianto ir N. B., kaip buvusių ieškovių valdybų pirmininkų, patvirtinimai, jog jie davė pritarimus tuometiniams ieškovių vadovams patvirtinti sutikimus. Darytina išvada, kad ieškovių valdybų pirmininkai pritarė ginčijamiems sandoriams.

16.4.                      Sprendimu nepaneigtos atsakovės UAB „Gekota“ nurodytos aplinkybės, jog sandoriai, kuriems nėra nustatyta privalomos rašytinės formos, gali būti sudaromi konkliudentiniais veiksmais ar žodžiu. Taigi, ieškovai turėjo teisę pateikti sutikimus tiek žodžiu, tiek raštu, vis dėlto, AB „Telia Lietuva“ prašymu sutikimai buvo įforminti tuometinių ieškovių bendrovių vadovų raštu ir papildomai patvirtinti ieškovių valdybų pirmininkų žodžiu.

16.5.                      Kadangi ieškovių vadovai, patvirtindami sutikimus perleisti telefono numerius naudoti bendrovei UAB „Gekota“, nepažeidė kiekybinio atstovavimo taisyklės, nes turėjo tuometinių ieškovių valdybų pirmininkų pritarimą tokiems sutikimams pateikti, teismas negalėjo padaryti ginčijamos išvados ir konstatuoti ieškovų įstatų formalų pažeidimą dėl sudarytų sandorių.

17.       Atsakovė AB „Telia Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo teismo ginčą spręsti savo nuožiūra. Nurodė, kad atsakovė yra elektroninių ryšių paslaugų teikėja, o byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp ieškovių ir buvusių jų valdymo organų narių, kurie šioje byloje yra įtraukti dalyvauti trečiaisiais asmenimis, dėl suteiktų įgaliojimų (ne)viršijimo ir jų sudarytų sandorių įvertinimo, todėl atsakovė neturi savarankiško suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Pažymėjo, kad išnagrinėjusi ieškovių pranešimus „dėl neteisėto turto naudojimo“, ir įvertinusi, kad Juridinių asmenų registre buvo įregistruota ieškovių įstatuose nustatyta kiekybinio atstovavimo taisyklė, o ant dokumentų (sutikimų), susijusių su ginčytinų telefono numerių perrašymu, buvo tik vienas vadovo parašas, atsakovė anuliavo atliktus numerių perrašymo UAB „Gekota“ veiksmus ir ginčo telefonų numerius grąžino ieškovėms. Šiuo metu, atsakovė nebeteikia telefono ryšio paslaugų ieškovėms ginčo telefono numeriais, nes ieškovės pasinaudojo galimybe ir ginčo telefono numerius perkėlė pas kitą mobilaus telefono ryšio paslaugų teikėją.

18.       Atsakovė UAB „Gekota“ atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo netenkinti ieškovų UAB „BankingLab“, UAB „BankingLab Operations“ ir UAB „BankingLab Processing“ apeliacinio skundo, tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2490-905/2024 motyvų pakeitimo ir priteisti atsakovo UAB „Gekota“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Ieškovės nepagrindė CK 1.82 straipsnio 1 dalies sąlygų egzistavimo, siekiant pripažinti negaliojančiais sutikimus perleisti telefono numerių valdymą. Vadovaujantis ginčui aktualia kasacinio teismo praktika, ieškovės turėjo pagrįsti, jog CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu sutikimai, kaip vienašaliai sandoriai buvo sudaryti esant kitos (neegzistuojančios) vienašalio sandorio šalies nesąžiningumui bei sukėlė aiškiai žalingas pasekmes ieškovėms, tačiau tokių aplinkybių ieškovės neįrodė nei civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikiant apeliacinį skundą.

18.2.                      Sprendimu pagrįstai atsisakyta pripažinti sutikimus negaliojančiais CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu bei nustatyta, jog ieškovės neteigė ir neįrodinėjo atsakovės UAB „Gekota“ suinteresuotumo, kaip tokio, pakenkti ieškovių veiklai – verslui. Priešingai, ieškovės neneigė atsakovės UAB „Gekota“ atsikirtimų, kad jos veikla visiškai skiriasi nuo ieškovių veiklos – verslo ir kad atsakovė net negali būti vertinama kaip ieškovių verslo konkurentė. Nėra ginčo, kad telefono numerius iki šiol valdo ir turi teisę naudoti ieškovės. Ieškovių atstovas negalėjo įvardinti ir paaiškinti, kokia žala padaryta ieškovėms dėl sutikimų patvirtinimo. Ieškinys yra tik principinė ieškovių pozicija, ginčijant buvusių vadovų vienašalius sandorius.

18.3.                      Priimti ieškovėms palankų sprendimą dėl sutikimų pripažinimo negaliojančiais – riboja ir procesinių taisyklių pažeidimas. Ieškovės nesutiko į civilinę bylą įtraukti atsakovais sutikimus patvirtinusių vadovų, kurie byloje dalyvauja kaip tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų. Tokiomis procesinėmis aplinkybės ieškovių palaikomam ieškinio reikalavimui nėra procesinių atsakovų. Nors teismo posėdyje teismas paaiškino ieškovių atstovui, kad nesant į bylą įtrauktų atsakovais buvusių ieškovių vadovų, kurie patvirtino sutikimus, teismas nemato galimybės visiškai išnagrinėti civilinės bylos, šio teismo pasiūlymo ieškovės atsisakė. Tokiu būdu ieškovės prisiėmė visišką atsakomybę ir riziką, kad ieškinio reikalavimai negalės būti tenkinami, nes nėra procesinio atsakovo, kadangi atsakovės AB „Telia Lietuva“ ir UAB „Gekota“ nedalyvavo ginčijamų sutikimų patvirtinime.

18.4.                      Patikslintu ieškiniu ieškovės suformavo reikalavimus pripažinti negaliojančiomis 2023 m. birželio 19 d. viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp AB „Telia Lietuva“ ir UAB „Gekota“ ir 2023 m. birželio 27 d. viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp AB „Telia Lietuva“ ir UAB „Gekota“ dėl ryšio paslaugų teikimo ginčo telefono numeriams. Tačiau toks reikalavimas negali būti tenkintas, nes ginčijami neegzistuojantys atsakovių AB „Telia Lietuva“ ir UAB „Gekota“ sutartiniai santykiai, todėl šių sutarčių pripažinimo negaliojančiomis reikalavimai negali būti civilinės bylos nagrinėjimo dalyku.

18.5.                      Atsakovė UAB „Gekota“ sutiko su apelianto G. K. reikalavimais ir jo apeliacinį skundą prašė patenkinti.

18.6.                      Ieškovės nebuvo priėmusios sprendimų dėl konkretaus atsakingo valdybos nario atstovauti bendroves kartu su bendrovių direktoriais, todėl savo sprendimus direktoriai pagristai derino su bendrovių valdybos pirmininkais.

18.7.                      Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovų valdybų pirmininkų pritarimai, tvirtinant sutikimus, nesukuria teisinių padarinių, nes jie nebuvo paskirti nustatyta tvarka ir neturėjo įgaliojimų dalyvauti kartu su vadovais. Tokia išvada vertintina kritiškai, nes ieškovių vadovai turėjo įgaliojimus veikti savo vadovaujamų bendrovių vardu, suderinę savo veiksmus su bendrovių valdyba. Byloje nebuvo ginčo, kad ieškovų valdyba žinojo apie vadovų tvirtinamus sutikimus dėl telefono numerių valdymo perdavimo atsakovei UAB „Gekota“ ir vadovai turėjo valdybos pirmininkų pritarimą. Atitinkamai, sutikimai neturėjo būti pripažinti pažeidžiančiais ieškovių įstatus.

18.8.                      Sprendimu daroma išvada, kad įgyvendinant kiekybinio atstovavimo taisyklę, ieškovių valdybos nariai (pirmininkas) negalėjo pritarti buvusių vadovų sprendimams patvirtini sutikimus, o turėjo būti tinkamai išrinkti valdybose ir dalyvauti kartu tvirtinant šiuos sutikimus. Laikantis tokio vertinimo, ieškovių veikla turėjo būti iš esmės sustabdyta, kol valdybose bus įgyvendinta kiekybinio atstovavimo taisyklės taikymo sąlyga. Tačiau tokia situacija objektyviai neįmanoma, nes būtų žalinga ieškovėms. Atsakovė yra pateikusi rašytinius trečiųjų suinteresuotų asmenų G. K. ir N. B. patvirtinimus, jog jie, kaip ieškovių valdybų pirmininkai, davė pritarimus tuometiniams ieškovių vadovams patvirtinti sutikimus dėl telefono numerių perdavimo atsakovei UAB „Gekota“. Ieškovės neįrodinėjo aplinkybių, kad jų veikla ir sprendimų priėmimas buvo sustabdytas kol nebuvo paskirto atsakingo valdybos nario. Todėl darytina išvada, kad ieškovių valdyme sprendimai buvo priimami su žodiniais valdybos narių ar pirmininko pritarimais.

18.9.                      Ieškovės neginčijo atsakovės UAB „Gekota“ argumentų, jog sandoriai, kuriems nėra nustatyta privalomos rašytinės formos, gali būti sudaromi konkliudentiniais veiksmais ar žodžiu. Teismas nenustatė aplinkybių, jog ieškovių sutikimams būtų įstatymu (ar įstatais) nustatyta privaloma rašytinė forma. Todėl darytina išvada, kad ieškovų buvę vadovai turėjo teisę pateikti sutikimus tiek žodžiu, tiek raštu. Nenustatyta ir aplinkybių, kad ieškovių valdybos nariai turėjo teisę įgyvendinti kiekybinio atstovavimo taisyklę tik pasirašytinai. Todėl ieškovių vadovų raštu patvirtinti sutikimai, žodžiu suderinti su valdybų pirmininkais,  yra teisėti ir galiojantys.

18.10.                      Sprendimu nepagrįstai atsisakyta vertinti UAB „Gekota“ nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo bendro pobūdžio išaiškinimą dėl kiekybinio atstovavimo taisyklės bendrovėse taikymo, t. y., kad kiekybinio atstovavimo taisyklė gali būti įgyvendinta nereikalaujant rašytinio valdybos nario ar bendrovės direktoriaus pritarimo, o pakanka nustatyti abiejų kiekybinio atstovavimo dalyviu pritarimą sandoriui ar sprendimui.

18.11.                      Net ir teismui nustačius formalų kiekybinio atstovavimo taisyklės pažeidimą, patvirtinant sutikimus taikant CK 2.136 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą, sutikimai turi būti pripažinti galiojantys nuo jų pasirašymo momento, kadangi ieškovų bendrovių tuometiniai valdybos pirmininkai vienareikšmiškai patvirtino, jog tokie sutikimai buvo ieškovių vadovų pasirašyti su valdybos pritarimu, taigi ir tinkamai įgyvendinant ieškovų bendrovių kiekybinio atstovavimo taisyklę.

19.       Ieškovės UAB „BankingLab“, „BankingLab Operations“ ir „BankingLab Processing“ atsiliepimu į G. K. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti ieškovėms iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą atlyginimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Apeliantas ginčija teismo išvadą, kad sutikimai pažeidė ieškovių įstatus. Apeliantas ginčo sutikimų išdavimo momentu buvo tik ieškovės UAB „BankingLab Operations“ vadovas – likusioms ieškovėms vadovavo kiti asmenys. Sprendime konstatuoti ieškovių įstatų, tiksliau – kiekybinio atstovavimo taisyklių, pažeidimai būtent ir yra siejami su ieškovių vadovų, viršijusių savo kompetenciją, veiksmais. Todėl apeliantas neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo ginčyti teismo išvados tiek, kiek ši išvada yra susijusi su ieškovių UAB „BankingLab“ ir UAB „BankingLab Processing“ įstatų pažeidimais. Tokio suinteresuotumo neturėjimas pats savaime sudaro pagrindą atmesti atitinkamą apeliacinio skundo dalį arba šioje dalyje apeliacinį procesą nutraukti.

19.2.                      Ieškovių valdybų pirmininkų galimi pritarimai išduodant sutikimus, kuriems būdingas savavališkumo (veikimo peržengiant kompetencijos ribas) elementas, nesukuria teisinių padarinių, t. y. nesuponuoja tinkamo kiekybinio atstovavimo taisyklių įgyvendinimo išduodant sutikimus. Byloje nebuvo įrodyta, jog sutikimai buvo derinami su buvusiais ieškovių valdybų pirmininkais ir kad jie pritarė šiems sandoriams.

19.3.                      Sutikimai turėjo būti pasirašyti vadovo kartu su valdybos nariu. Vadinasi, tariami pritarimai sutikimams yra neteisėti formos aspektu. Ieškovių UAB „BankingLab“ ir UAB „BankingLab Processing“ valdybų pirmininkas buvo apeliantas, t. y. ieškovės UAB „BankingLab Operations“ vadovas bei atsakovės UAB „Gekota“ vienintelis akcininkas ir vadovas, ieškovės UAB „BankingLab Operations“ valdybos pirmininkas – N. B., t. y. ieškovės UAB „BankingLab“ vadovas. Vadinasi, apeliantas išduodant ieškovės sutikimus, veikė interesų konflikto sąlygomis. Todėl šio asmens galimas pritarimas sutikimams, jeigu toks pritarimas ir galėtų būti vertinamas kaip tinkama dalyvavimo išduodant ginčo sutikimus forma, yra bet kuriuo atveju neteisėtas.

19.4.                      Ieškovių valdybų pirmininkai kartu su buvusiu ieškovės UAB „BankingLab Processing“ vadovu A. D. koordinavo ir derino savo veiksmus, siekiant neteisėtai užvaldyti telefono numerius ir šis atvejis nėra atsitiktinis ir pavienis, kadangi Vilniaus apygardos teismo žinioje yra net dvi civilinės bylos pagal ieškovių ieškinius dėl žalos, padarytos neteisėtais buvusių vadovų veiksmais bei byla dėl neteisėtų domenų perėmimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad buvę ieškovių vadovai buvo linkę koordinuotai veikti priešingai ieškovių interesams, todėl net jei sutikimai buvo derinami, toks derinimas buvo fiktyvus ir iš anksto nukreiptas prieš pačias ieškoves ir jų interesus.

19.5.                      Prie atsakovės UAB „Gekota“ atsiliepimo pridėti 2023 m. gruodžio 8 d. patvirtinimai, kurie yra parengti pačių valdybos pirmininkų praėjus ilgam laiko tarpui nuo sutikimų sudarymo momentų, negali būti vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys apelianto įrodinėjamas aplinkybes. Pats apeliantas nurodo, jog ginčijama teismo išvada gali sukelti neigiamus padarinius tretiesiems asmenims, kaip buvusiems ieškovių vadovams. Vadinasi, patys tretieji asmenys, siekdami išvengti jų pačių suprantamų ir pripažįstamų neigiamų teisinių padarinių atsiradimo yra maksimaliai suinteresuoti, kad būtų nustatytos tokios aplinkybės, kokioms pagrįsti buvo parengti ir pateikti jų pačių patvirtinimai. Kadangi šiems patvirtinimams nėra būdingas objektyvumo elementas, todėl vien šiuo aspektu jie negali būti laikomi įrodymais, kaip jie suprantami pagal atitinkamas proceso teisės normas.

19.6.                      Apeliacinis skundas yra pateiktas asmeniškai G. K., vis dėlto jo asmeninė pozicija neabejotinai sutampa su atsakovės UAB „Gekota“, kurios akcininkas ir vadovas jis yra, pozicija. Atsakovė UAB „Gekota“ laikėsi pozicijos, kad kiekybinio atstovavimo taisyklės apskritai negaliojo ieškovėms išduodant ginčo sutikimus ir kad ieškovių vadovai teisėtai veikė vienvaldiškai sudarydami šiuos sandorius. Tokia UAB „Gekota“ pozicija pati savaime paneigia teiginį, jog sutikimai buvo derinami su ieškovių valdybų pirmininkais – akivaizdus faktas, kad sutikimai nebuvo derinami su ieškovių valdybų pirmininkais, nes, UAB „Gekota“ vertinimu, pateiktu 2023 m. liepos 26 d. prašyme, net nebuvo poreikio tą daryti.

19.7.                      Kadangi ieškovių valdybų pirmininkai apskritai neturėjo įgaliojimų dalyvauti kartu su vadovais, ieškovėms išduodant sutikimus, todėl teismo išvada, kad sutikimai pažeidė ieškovių įstatus, tiksliau – kiekybinio atstovavimo taisykles, yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

21.       Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo buvo netekintas ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

22.       Byloje nustatyta, kad ieškovės UAB „BankingLab“ įstatų (įstatų 2023 m. balandžio 6 d. redakcija, 2023 m. balandžio 11 d. įregistruota Juridinių asmenų registre) 21 punkte nustatyta, jog ieškovė yra atstovaujama dviejų asmenų kartu pagal kiekybinio atstovavimo taisyklę: ieškovės vardu veikia vadovas kartu su valdybos nariu. Ieškovės UAB „Banking LAB Operations“ įstatų (įstatų 2023 m. balandžio 6 d. redakcija, 2023 m. balandžio 7 d. įregistruota Juridinių asmenų registre) 21 punkte nustatyta, kad ieškovė yra atstovaujama dviejų asmenų kartu pagal kiekybinio atstovavimo taisyklę: ieškovės vardu veikia vadovas kartu su valdybos nariu. Ieškovės UAB „BankingLab Processing“ įstatų (įstatų 2023 m. balandžio 17 d. redakcija, 2023 m. balandžio 19 d. įregistruota Juridinių asmenų registre) 20 punkte nustatyta, kad ieškovė yra atstovaujama dviejų asmenų kartu pagal kiekybinio atstovavimo taisyklę: Ieškovės III vardu veikia vadovas kartu su valdybos nariu. 

23.       2023 m. birželio 12 d. UAB „BankingLab“ direktorius N. B. pasirašė rašytinį sutikimą AB „Telia Lietuva“ dėl tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) perrašymo UAB „Gekota“ vardu. 2023 m. birželio 14 d. UAB „BankingLab Processing“ direktorius A. D. pasirašė rašytinius sutikimus AB „Telia Lietuva“ dėl tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)perrašymo UAB „Gekota“ vardu.  2023 m. birželio 14 d. UAB „BankingLab Operations“ direktorius G. K. pasirašė rašytinį sutikimą AB „Telia Lietuva“ dėl tel. Nr. (duomenys neskelbtini) perrašymo UAB „Gekota“ vardu.

24.       Gavus ieškovių vadovų sutikimus 2023 m. birželio 19 d. buvo sudaryta viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis, kuria AB „Telia Lietuva“ įsipareigojo teikti UAB „Gekota“ viešąsias judriojo telefono ryšio paslaugas, prieinamas per telefono numerius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o 2023 m. birželio 27 d. sudaryta viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis, kuria AB „Telia Lietuva“ įsipareigojo teikti UAB „Gekota“ viešąsias judriojo telefono ryšio paslaugas, prieinamas per telefono numerius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

25.       2023 m. birželio 30 d. ir 2023 m. liepos 11 d. atsakovė AB „Telia Lietuva“ gavo iš UAB „BankingLab“, UAB „BankingLab Operations“ ir UAB „BankingLab Processing pranešimus „Dėl neteisėto turto naudojimo“, kuria ieškovės informavo AB „Telia Lietuva“, kad ieškovės pagal pakeistus įstatus yra atstovaujamos dviejų asmenų – vadovo ir valdybos paskirto valdybos nario, dėl ko, bet kokie Bendrovės nuo 2023 m. balandžio 11 d. sudaromi sandoriai privalo būti pasirašyti šių asmenų. Todėl prašė anuliuoti visus telefono numerių perleidimų sandorius ir susitarimus bei išduoti ieškovėms naujas SIM korteles tų numerių, kurie buvo perleisti tretiesiems asmenims.

26.       Telia Lietuva, AB, gavusi minėtus pranešimus, 2023 m. liepos 13 d. anuliavo atliktus numerių perrašymo atsakovei „Gekota“ veiksmus ir ginčo telefonų numerius grąžino ieškovėms.

27.       2023 m. lapkrčio 17 d. ieškovės UAB „BankingLab“, UAB „BankingLab Operations“ ir UAB „BankingLab“ kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apylinkės teismą, prašydamos pripažinti negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu atsakovių vadovų N. B., A. D. ir G. K. 2023 m. birželio 17 d. ir 23 d. išduotus sutikimus dėl mobilaus telefono numerių perrašymo UAB „Gekotos“ vardu bei 2023 m. birželio 19 d. ir 2023 m. birželio 27 d. viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis, kuriomis AB „Telia Lietuva“ įsipareigojo teikti UAB „Gekota“ viešąsias judriojo telefono ryšio paslaugas, prieinamas per ieškovės atstovų perduotus atitinkamus telefono numerius.

28.       Patikslintame ieškinyje ieškovės nurodė, kad restitucijos taikyti neprašo, nes telefonų numeriai jau grąžinti ieškovei, tačiau vis tiek prašo sandorius pripažinti negaliojančiais, nes tai užtikrintų telefono numerių buvimą ieškovių žinioje ir eliminuotų bet kokio telefono numerių perdavimo atsakovei UAB „Gekota“ galimybę (be ieškovių valios).

29.       Pažymėtina, kad civilinio proceso tikslas yra asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos reglamentuojančio CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiame kontekste asmens suinteresuotumas suprantamas kaip savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti.

30.       Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka. Į teismą su ieškiniu besikreipiantis asmuo, gindamas jam priklausančią teisę arba interesą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje numatytais būdais. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą civilinių teisių gynybos (ieškovas), be kita ko, ieškinyje turi aiškiai ir konkrečiai apibrėžti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. ieškinyje turi būti įvardintas jo teisės ar kurio nors intereso pažeidimas, kurį būtų galima pašalinti būtent ieškinyje pasirinktu vienu iš CK 1.138 straipsnyje ar kitame įstatyme numatytų būdų. Taigi ieškinyje turi būti nurodyta, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama ieškinio reikalavimu.

31.       Reikšminga tai, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą yra pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Teismas privalo patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, taip pat patikrinti į teismą pasikreipusio asmens suinteresuotumo egzistavimą. Patikrinimas, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankiškas nagrinėjamo ginčo dalykas.

32.       Iš ieškovių patikslinto ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovės, ginčydamos savo vadovų išduotus sutikimus perrašyti ieškovėms priklausančius atitinkamus mobilaus telefono numerius atsakovei UAB „Gekota“ ir šių sutikimų pagrindu sudarytas viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis, kuriomis AB „Telia Lietuva“ ieškovių telefono numerius suteikė atsakovei UAB „Gekota“, siekė susigrąžinti UAB „Gekota“ perrašytus ieškovių įmonėms priklausančius telefono numerius. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovėms telefonų numeriai buvo grąžinti 2023 m. liepos 13 d., o ieškinį teismui ieškovės padavė 2023 m. lapkričio 17 d., t. y. po keturių mėnesių,  kai telefonų numeriai joms buvo grąžinti. Todėl darytina išvada, kad ieškovių teisių pažeidimas kreipimosi į teismą metu jau buvo pašalintas.

33.       Kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galbūt pažeistas teises. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės ieškinio reikalavimų netikslino ir nenurodė kokių materialiųjų teisinių padarinių jos siekia, ginčydamos sandorius. Ieškovių paaiškinimas, kad sutikimus ir sutartis būtina pripažinti negaliojančiais, nes tai užtikrintų telefono numerių buvimą ieškovių žinioje ir eliminuotų bet kokio telefono numerių perdavimo atsakovei UAB „Gekota“ galimybę (be ieškovių valios), laikytinas visiškai deklaratyviu ir sąlygojančiu teisinių padarinių nesukeliantį bylinėjimąsi. Reikšminga tai, kad pažeistos teisės konstatavimas, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog civilinių teisių pripažinimas sukuria asmenims civilines teisines pasekmes, materialinį teisinį rezultatą, o pažeistų teisių ir neteisėtų veiksmų konstatavimas yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų ir, neprašant CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais pažeistų teisių pašalinimo, materialinio teisinio rezultato nesukuria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

34.       Reikalavimais pripažinti sutikimus ir sutartis negaliojančiais ieškovės siekė atitinkamų materialiųjų teisinių padarinių – šalių grąžinimo į iki ieškovių įrodinėjamo pažeidimo buvusią padėtį. Pažymėtina, kad nurodyti ieškovių šioje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai buvo dėl pripažinimo (ne dėl priteisimo ar teisinių santykių modifikavimo). Ir ieškovų siektas materialinis teisinis rezultatas (telefonų numerių susigrąžinimas) buvo pasiektas 2023 m. liepos 13 d. AB „Telia Lietuva“ grąžinus ieškovėms telefonų numerius. Todėl nuo šio momento ieškovės laikytinos nebeturinčiomis teisinio suinteresuotumo CPK 5 straipsnio prasme dėl materialiųjų teisinių priežasčių (išnykus ieškovių teisės, dėl kurios gynimo buvo kreiptasi į teismą, pažeidimui), nes savo ieškinyje jokių kitų CK 1.138 straipsnyje nustatytų būdų pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, ieškovės nenurodė. Taigi, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, į tai, kad ginčijamų sandorių pripažinimas negaliojančiais per se (pats savaime) nesudaro teisminio nagrinėjimo dalyko (ieškovės siekė susigrąžinti telefonų numerius ir atsakovė AB „Telia Lietuva“ tai įvykdė), darytina išvada, kad ieškovai nesiekia materialiųjų teisinių padarinių. Vadinasi, šis bylinėjimasis yra visiškai beprasmis – procesas buvo pradėtas dėl paties proceso. Ieškovėms neprašant prašomo pripažinti pažeidimo pašalinimo CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais, pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimų patenkinimas nesukeltų ieškovėms jokių teisių ir pareigų, nebūtų pasiektas materialusis teisinis efektas užtikrinant ieškovių ginamą teisę (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis).

35.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2021 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-1075/2021).

36.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad iškeltoje civilinėje byloje nustatyta, jog ieškovių reiškiamų reikalavimų patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti tokį ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) arba jei byla jau iškelta, ją nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu. Esant tokioms procesinėms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė procesinį sprendimą ieškovių patikslintą ieškinį atmesti, todėl vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir iškelta civilinė byla nutrauktina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovės, reikšdamos tokio pobūdžio procesinius prašymus, galimai siekia tik vėliau inicijuoti procesą, t. y. pripažinti sandorius negaliojančiais ir tik tada spręsti, ginti galimai pažeistas materialiąsias subjektines teises, ar ne, tačiau tokie prašymai negali būti reiškiami ieškinio, kaip procesinio dokumento, forma.

37.       Nustačius, kad bylos šalis neturi teisinio suinteresuotumo, teismas nebeprivalo pasisakyti dėl ieškinio faktinio pagrindo (šiuo atveju dėl jau nebegaliojančių sandorių prieštaravimo CK 1.82 straipsniui ir kitoms ieškovių nurodomoms teisės normoms), kai patys ieškovių reikalavimai buvo tik dėl pripažinimo (pripažinti sandorius negaliojančiais). 

38.       Apeliantas G. K. teikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti dalį teismo sprendimo motyvų, tačiau sprendimą panaikinus, apeliacinės instancijos teismas dėl šio apelianto skundo argumentų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39.       Bylos (ar jos dalies) nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. CPK 94 straipsnis numato, kad atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, spręstinas vadovaujantis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4, 3 dalys, CPK 3 straipsnio 1 dalis).

40.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017 41 punktą). Bylinėjimosi išlaidų patyrimas yra susijęs su asmens siekiu apginti pažeistą jo teisę ir (ar) interesus. Teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, jog, netenkinus jo ieškinio (pareiškimo, skundo) ar nutraukus civilinę bylą, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos dalyvių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021 17 punktą; 2022 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-403/2022 31 punktą).

41.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad byla nutrauktina, nes ieškovių reikalavimai nesukels materialiųjų teisinių pasekmių. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad ieškovės pareiškė ieškinio reikalavimus dėl sutikimų, kuriuos patvirtino buvę ieškovių vadovai, pripažinimo negaliojančiais, tačiau į bylą jų atsakovais neįtraukė. Civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 45 straipsniu, atidėjo civilinės bylos nagrinėjimą ir suteikė teisę ieškovėms įtraukti į bylą atsakovais ir buvusius ieškovių vadovus, tačiau ieškovės, atstovaujamos profesionalaus teisininko – advokato, atsisakė įtraukti į bylą tinkamus atsakovus. Tokiu būdu vien šiuo procesiniu pagrindu (kad papildomai neįtraukti tinkami atsakovai), ieškinio reikalavimai dėl sutikimų pripažinimo negaliojančiais gali būti atmesti. Tai patvirtina, kad ieškovės galimai šia civiline byla naudojasi kaip priemone nesąžiningai pasibylinėti ir tuo piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

42.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visą nagrinėjamos bylos proceso eigą, šalių procesinį elgesį, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog ieškovių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies (atsakovų) nepriteistinos ir už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis negrąžintinas, o atsakovė UAB „Gekota“ turi teisę į 7 088,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo priteisimą iš trijų ieškovių lygiomis dalimis, po 2 362,67 Eur (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnio 1 dalis, 94 straipsnio 1 dalis). 

43.       Kadangi trečiasis asmuo G. K., užvedus bylą, turėjo gintis ir priėmus teismo sprendimą, teikė apeliacinį skundą, todėl bylą nutraukus, iš ieškovių lygiomis dalimis trečiajam asmeniui priteistinas 147 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už jo apeliacinį skundą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab“, uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Operations“ ir uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Processing“ patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Gekota“ ir akcinei bendrovei „Telia Lietuva“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys N. B., A. D. ir G. K., nutraukti.

Priteisti iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab“, juridinio asmens kodas 302776646, uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Operations“, juridinio asmens kodas 304757961, ir uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Processing“, juridinio asmens kodas 125277796, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gekota“, juridinio asmens kodas 123235421, po 2 362,67 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt du eurus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab“, juridinio asmens kodas 302776646, uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Operations“, juridinio asmens kodas 304757961, ir uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Processing“, juridinio asmens kodas 125277796, trečiajam asmeniui G. K. (G. K.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 49 Eur (keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                        Laima Kriaučiūnaitė

                                                        Edita Šliumpienė

                                                        Rasa Urbanavičiūtė