Civilinė byla Nr. 2S-1413-924/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10136-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2;
3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo išduoti sutikimą, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, B. L..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti 2022 m. gegužės 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus sprendimą ir įpareigoti atsakovę išduoti ieškovui sutikimą perleisti ½ dalies pastato ir ½ dalies kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), naujam savininkui, priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo R. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos kaip neteismingą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
3. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau ieškinį pateikė ne pagal atsakovės buveinę, o pagal atsakovės struktūrinį padalinį, esantį Kaune. Teismas sprendė, kad Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas nepateikė į bylą duomenų, kad Kaune esantis struktūrinis padalinys gali veikti byloje savarankiškai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos procesinėmis teisėmis ir pareigomis. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškinys pareikštas Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau paduotas pagal jo struktūrinį padalinį, todėl teismas, nenustatęs pagrindų taikyti CPK 30 straipsnio bei 31 straipsnio nuostatas, nesant šalių susitarimui dėl teismingumo, konstatavo, kad ieškinys, vadovaujantis CPK 29 straipsnio nuostatomis, turi būti pareikštas pagal atsakovės buveinę, tai yra Vilniaus miesto apylinkės teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas R. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą nagrinėti bylą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, nes ieškiniu prašoma pripažinti neteisėtu būtent Kauno mieste esančio Nacionalinės žemės tarnybos padalinio veiksmą dėl Kauno mieste esančio nekilnojamojo turto perleidimo - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 27 d. atsisakymą duoti sutikimą.
4.2. Skundžiama nutartis naikintina, nes atsakovės skyrius, esantis (duomenys neskelbtini), tvarko ir nuosavybės teisių atkūrimą į nurodytu adresu esantį žemės sklypą pagal B. L. 2015 m. vasario 3 d. prašymą. Tokio pobūdžio bylose atsakovei paprastai atstovauja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus teisininkas, kurio darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Visa bylai reikalinga medžiaga iš atsakovės pusės yra būtent Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriuje. Esant tokioms aplinkybėms, byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.
4.3. Teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino, kad ieškinys kyla iš daiktinių teisių pagal CPK 31 straipsnį, t. y. iš nuosavybės daiktinės teisės, savininko teisės savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Šiuo atveju atsakovė suvaržė ieškovo teisę disponuoti jam priklausančia gyvenamojo namo dalimi, neduoda sutikimo perleisti ją trečiajam asmeniui, ir tai jau tęsiasi ilgą laiko tarpą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
6. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos teisės kreiptis į teismą teigiamos prielaidos ar egzistuoja neigiama prielaida, civilinė byla negali būti iškelta (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktai). Tuo atveju, kai nustatoma, kad ieškovas nesilaikė teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų, galimi dvejopi teisiniai padariniai. Jeigu nustatomas bent vienas CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2, 5, 6, 7 ar 8 punkte įtvirtintas pagrindas, teismas ieškinį turi atsisakyti priimti. Teismui nustačius ieškinio formos ar turinio trūkumų, turi būti nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis). Per teismo nustatytą terminą pašalinus ieškinio trūkumus, teismas turi ieškinį priimti, o jų nepašalinus, laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).
8. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika; 2012, 36). Todėl ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu.) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų.
9. CPK 29 straipsnyje yra numatyta bendroji teritorinio bylos teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre. Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę. Pagal CPK 31 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Pagal CK 4.20 straipsnį, daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių.
10. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovo pareikštas ieškinys neteismingas Kauno apylinkės teismui, rėmėsi CPK 29 straipsniu. Teismas sprendė, kad Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini). Dėl to, ieškovui nepateikus į bylą duomenų, kad Kaune esantis atsakovės struktūrinis padalinys gali veikti byloje savarankiškai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos procesinėmis teisėmis ir pareigomis, ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo suformuluotomis išvadomis.
11. Susipažinus su ieškovo pateikto ieškinio turiniu bei prie jo pateiktais įrodymais matyti, kad ieškinyje atsakove yra nurodyta Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, veikianti per Kauno miesto skyrių. Nustatyta, kad ieškovas 2022 m. gegužės 2 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių, prašydamas išduoti sutikimą perleisti jam priklausančią 1/12 dalį minėtų statinių. Ieškovo prašomu panaikinti sprendimu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 45 punktu, atsisakė išduoti ieškovui sutikimą perleisti jam nuosavybės teise priklausančių statinių 1/12 dalį, konstatuodamas, kad ieškovas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriumi nėra sudaręs žemės sklypo nuomos sutarties.
12. Taigi, šioje byloje prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą, kuriuo atsisakoma išduoti sutikimą ieškovui perleisti naujam savininkui 1/12 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. esančius valstybinėje žemėje. Ginčijamu aktu atsisakyta ieškovui duoti prašomą sutikimą, kadangi ieškovas su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra sudaręs valstybinės žemės nuomos sutarties.
13. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovo pareikšti reikalavimai yra susiję su ieškovo, kaip ginčo nekilnojamojo turto savininko, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ribojimu, nekilnojamojo daikto disponavimu, todėl bylos teismingumas nustatytinas taikant CPK 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą išimtinio teismingumo taisyklę, pagal kurią ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu yra teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad ieškovo ieškinio teismingumas nustatytinas vadovaujantis CPK 31 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.
14. Atkreiptinas dėmesys, jog visų valstybei atstovaujančių institucijų centrinės būstinės yra Vilniuje, tačiau kiekviena jų turi teritorinius skyrius ir padalinius, kurie atstovauja centrinę įstaigą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas ieškinį pateikė pažeisdamas CPK 29 straipsnyje nustatytas bylų teismingumo taisykles.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, skundžiama nutartis panaikintina ir apelianto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Edvardas Paliokas