Administracinė byla Nr. I-63-644/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01081-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija: 24.;74.

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Jolantos Medvedevienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir

n u s t a t ė:

Pareiškėjas skundu bei patikslintu skundu prašo panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau tekste - Kauno VGTPT) 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-N-2391-3778 (b.l. 8-10,107-110).

Skunduose nurodyta, kad Kauno VGTPT 2012-09-21 sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-12-N-2391-3778 yra nepagrįstas, nemotyvuotas, šališkas, kadangi jis Marijampolės rajono apylinkės teismo buvo nuteistas 6 metams laisvės atėmimo bausme už nusikaltimą kurio nepadarė, jo kaltei pagrįsti nebuvo surinkta faktinių įrodymų, apart vienintelio - suklastoto protokolo (jo prisipažinimo protokolo). Jis 2008-09-09 pareiškimu kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės vyriausiąjį prokurorą prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. 2008-09-19 Nr. 3-178 nutarimu Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras informavo, jog jo pareiškimas išnagrinėtas ir priimtas nutarimas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės. 2009-01-27 Nr. 3-178 pranešimu Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras G. Š. informavo apie nutrauktą procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nustatant 5 dienų apskundimo terminą, ir pridedant 2009-01-27 Nr. 3-178 nutarimą nutraukti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, jį 2009-02-06 apskundė Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui. Kauno apygardos prokuratūroje buvo priimtas nutarimas panaikinti 2009-01-27 Marijampolės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro nutarimą nutraukti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir skundo nagrinėjimo medžiaga sprendimo priėmimui perduota LR Generalinei prokuratūrai. 2009-04-16 LR Generalinė prokuratūra informavo apie Gen., prokuroro A. V. priimtą nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nustatant 3 dienų apskundimo terminą. 2009-04-22 dėl LR Generalinės prokuratūros nutarimo padavė skundą Vilniaus apygardos teismui. 2009-06-02 Vilniaus apygardos teismas neskundžiamą nutartimi jo skundą atmetė. Šiuo atžvilgiu 2010-09-22 LR Seimui pateikė pareiškimą dėl komisijos sudarymo, siekiant ištirti kokius pažeidimus valstybės pareigūnai (prokurorai ir teisėjai) padarė ir kas sąlygojo jų neteisėtų veiksmų atsiradimą jo atžvilgiu, prašė inicijuoti kitus atitinkamus veiksmus siekiant apginti įstatymų saugomus jo teisėtus interesus. 2010-10-08 Nr. S - 2010 - 9228 raštu, LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko S. Š. buvo informuotas, jog įgyvendinti procesines teises jam turėtų padėti advokatas. 2012-02-01 su prašymu dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. 2012-07-13 pateikė prašymą Kauno valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybai, tačiau 2012-08-28 Nr. O - 2 - (1.5) - 2215 raštu Kauno VGTPT nustatė, jog per 30 dienų jis turi pateikti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio kopiją, kuriuo nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1 - 54/94 yra suklastoti jo parodymai, kadangi Tarnyba siekia išsiaiškinti ar nėra įstatymo 11 str. 6, 7 d. nurodytų pagrindų, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama. Nepateikus nurodyto dokumento per 30 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos, Tarnyba priims sprendimą atsisakyti teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Jis tokio sprendimo neturi ir jo pateikti negalėjo, todėl Tarnyba priėmė skundžiamą sprendimą. Tarnyba ėmėsi neadekvačių veiksmų, kurie iš anksto jo atžvilgiu buvo nukreipti į aklavietę, todėl laiko tokius Tarnybos veiksmus ne tik prasilenkiančius su tarnybine etika, bet nekompetentingumo ir akivaizdaus piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pasireiškimu, kas be jokios abejonės byloja apie šio sprendimo nepagrįstumą, nemotyvuotumą bei šališkumą jo atžvilgiu, ko pasėkoje tokio sprendimo įvardinti kaip niekiniu ir neteisėtu negalima.

Atsakovas Kauno VGTPT atsiliepimu į skundą (b.l. 116,117) su skundo reikalavimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas V. S. 2012-07-16 pateikė Kauno tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje. Nors prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjas nurodė, jog jam reikalinga inicijuoti parašų ekspertizę, tačiau iš pareiškėjo kartu su prašymu pateiktų dokumentų buvo matyti, jog pareiškėjas nori kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo baudžiamojoje byloje.

2012-08-20 pareiškėjas pateikė Kauno tarnybai paaiškinimą, reg. Nr.TP-9-(2.9)-887, kuriame nurodė, jog jam reikalinga antrinė teisinė pagalba atnaujinant baudžiamosios bylos Nr.1-54/94 nagrinėjimą iš esmės, dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškėjo teigimu, ikiteisminio tyrimo medžiagoje, apklausos protokoluose, pareiškėjo parodymų turinys visiškai ne toks, kokius parodymus davė jis apklausiamas pareigūnų. Pareiškėjo nuomone, protokoluose esantys parašai yra suklastoti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - Įstatymas) 18 str. nustatyta antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka - norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo turi pateikti tarnybai ne tik teisingumo ministro patvirtintos formos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, bet ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba po to, kai nustato ar nėra Įstatymo 11 str. 6 d. numatytų pagrindų, kuomet antrinė teisinė pagalba neteikiama arba tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą jeigu iš esmės išnagrinėjusi reikalavimą nustato, kad yra Įstatymo 11 str. 7 d. nustatyti pagrindai.

LR Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 443 str. numatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos šio kodekso 444 straipsnyje. Pagal BPK 444 str. 1 d. 3 p. naujai paaiškėjusi aplinkybė, dėl kurios galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų nusikalstami piktnaudžiavimai yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos prokurorų, ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų ar ikiteisminio tyrimo teisėjų, atlikusių ikiteisminį tyrimą, atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus kontroliavusių ikiteisminį tyrimą, tyčinės nusikalstamos veikos, padarytos atliekant ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų piktnaudžiavimai yra vada atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių tik tuomet, kai šie piktnaudžiavimai sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą. Šiuo atveju turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp ikiteisminio tyrimo pareigūnų piktnaudžiavimo ir neteisėto bei nepagrįsto nuosprendžio priėmimo. Jeigu ikiteisminio tyrimo pareigūnų piktnaudžiavimai nesąlygojo neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimo, baudžiamoji byla neatnaujintina.

Pareiškėjas su prašymu ir su 2012-08-02 paaiškinimu Kauno tarnybai nepateikė jo prašymo reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, todėl Kauno tarnyba, vykdydama įstatymo nustatytą pareigą, 2012-08-28 raštu Nr.O-2-(1.5)-2215 kreipėsi į pareiškėją prašydama pareiškėjo per 30 dienų terminą pateikti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio kopiją, kuriuo būtų nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-54/94 yra suklastoti pareiškėjo parodymai, kadangi Kauno tarnyba siekė išsiaiškinti ar nėra Įstatymo 11 str. 6, 7 d. nurodytų pagrindų, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama.

Įstatymo 4 str. yra nurodytos pareiškėjo pareigos - bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Pareiškėjas per Kauno tarnybos nustatytą 30 dienų terminą įsiteisėjusio teismo nuosprendžio kopijos, kuriuo būtų nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-54/94 yra suklastoti pareiškėjo parodymai, nepateikė, t.y. neįvykdė Įstatymo 4 str. nurodytos pareiškėjos pareigos. Priešingai, 2012-09-18 pareiškėjas pateikė Kauno tarnybai raštą, reg. Nr.TP-9-(2.9)-1016, iš kurio turinio Kauno tarnyba sprendė, jog prašomo dokumento pareiškėjas neketino pateikti.

Įstatymo 11 str. 6 d. 1, 2 p. yra numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Kadangi pareiškėjas neįvykdė Įstatymo 4 str. numatytos pareigos, t.y. nepateikė įsiteisėjusio teismo nuosprendžio kopijos, kuriuo būtų nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-54/94 yra suklastoti pareiškėjo parodymai, bei atsisakė tokį dokumentą pateikti, Kauno tarnyba iš turimų dokumentų padarė išvadą, jog nesant BPK 444 str. išvardintų baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindų, pareiškėjo reikalavimas atnaujinti baudžiamosios bylos Nr. 1-54/94 nagrinėjimą iš esmės, dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas byloje būtų neperspektyvus. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, Kauno tarnyba mano, jog ji pagrįstai 2012-09-21 sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-12-N-2391-3778 atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 str. 6 d. 1, 2 p., 18 str. 1, 2,4 d., 4 str., numatytais pagrindais.

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2012-07-13 prašymu pareiškėjas V. S. kreipėsi į Kauno VGTPT, prašydamas jam suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje (b.l. 118-122). Kauno VGTPT 2012-09-21 sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, nustačiusi, kad pareiškėjo reikalavimas atnaujinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą laikytinas akivaizdžiai nepagrįstu ir atstovavimas būtų neperspektyvus (b.l. 134).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno VGTPT 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-12-N-2391-3778 pagrįstumo ir teisėtumo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – VGTPĮ). Šio įstatymo 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat nurodo atvejus, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis VGTPĮ 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 p.). Taigi, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, VGTPĮ numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.

Sprendžiant konkretų byloje kilusį ginčą aktualios Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatos, kuriomis grindžiamas Kauno VGTPT Sprendimas ir kuriose įtvirtinta, kad antrinė teisinė pagalba inter alia neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (1 p.), atstovavimas byloje yra neperspektyvus (2 p.).

Taigi, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo V. S. pagal jo 2012-07-13 prašymą, turėjo teisę atlikti pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą bei spręsti dėl atstovavimo perspektyvumo tokioje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz. 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010), nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (VGTPĮ 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

Iš pareiškėjo 2012-07-13 prašymo ir kartu su prašymu patektų dokumentų Kauno VGTPT bei teismui pateiktų skundų (b.l. 8-10, 107-110) matyti, kad pareiškėjas siekia, jog jam būtų suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba dėl baudžiamosios bylos Nr. 2K-594/1994 atnaujinimo pagal BPK 444 str., dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Byloje nustatyta, kad baudžiamoji byla, kurioje pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą, buvo išnagrinėta kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 1994 m. balandžio 6 d. nutartį, kuria Marijampolės rajono apylinkės teismo 1994 m. sausio 26 d. nuosprendis buvo paliktas nepakeistas (b.l. 70,71).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindus ir procesą reglamentuoja BPK XI dalis, kurioje pateiktas išsamus sąrašas pagrindų, kuriems esant baudžiamoji byla gali būti atnaujinama. Pareiškėjas nei prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą, nei skunduose teismui nenurodė įstatymo numatytų baudžiamojo bylos atnaujinimo pagrindų, taip pat jokių objektyvių aplinkybių sudarančių baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galimas baudžiamosios bylos atnaujinimas yra: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Pareiškėjo nurodyti teiginiai, jog jis buvo nuteistas pagal suklastotus įrodymus, už nusikaltimą, kurio nepadarė, yra deklaratyvūs, nepagrįsti nei viena objektyvia aplinkybe. Be to, pareiškėjas tais pačiais motyvais, nurodydamas analogiškas aplinkybes, pareiškimu jau buvo kreipęsis į prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tačiau Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2009-04-15 nutarimu, išnagrinėjęs nuteistojo V. S. pareiškimą, atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Vilniaus apygardos teismas 2009-06-02 nutartimi atmetė V. S. skundą, konstatuodamas, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras tinkamai išnagrinėjo ir pagrįstai netenkino nuteistojo V. S. pareiškimo dėl proceso pradėjimo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms (b.l. 84,85). Pakartotinis kreipimasis dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, tais pačiais motyvais ir nurodant analogiškas aplinkybes, yra akivaizdus pareiškėjo piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis, nes šiuo klausimu jau yra priimta įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pažymėtina, kad pareiškėjas nei prašymu Kauno VGTPT, nei skundais teismui jokių naujų aplinkybių, nenagrinėtų generalinės prokuratūros ar Vilniaus apygardos teismo, nenurodė.

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, daro išvadą, kad Kauno VGTPT, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus (VGTPĮ 11 str. 6 d. 1 p., 2 p.), todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.