Civilinė byla Nr. e2-1356-585/2019

                Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00401-2019-3

        Procesinio sprendimo kategorijos:

        3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.4.3.4.;

                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plastmeta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plastmeta“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius (toliau – VSDFV Alytaus skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Plastmeta“ bankroto bylą. Ieškovas nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas biudžetui 2019 m. balandžio8 d. buvo 7 317,11 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, iš jų – 400,29 Eur delspinigių. Bendrovėje yra 3 darbuotojai. VĮ „Regitra“ duomenimis, įmonė turi vieną įregistruotą transporto priemonę, kuri areštuota antstolių. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, bendrovė turi nekilnojamojo turto – dirbtuves (duomenys neskelbtini), tačiau jis taip pat areštuotas antstolių. Piniginių lėšų atsakovė neturi. Įmonė neturi pakankamai turto ir pajamų, neatsiskaito su kreditoriais, todėl jai keltina bankroto byla.

2.       Atsakovė UAB „Plastmeta“ su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad bendrovė nėra nemoki, tačiau šiuo metu yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais ir vadovas ketina inicijuoti restruktūrizavimo procesą, tačiau tam reikia papildomai laiko. Atsakovė prašė bylos nagrinėjimą atidėti bei pratęsti terminą atsiliepimui ir dokumentams pateikti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 28 d. nutartimi ieškovo pareiškimą tenkino ir iškėlė UAB „Plastameta“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė Rūtą Jokubauskaitę.

4.       Teismas sprendė, kad pakartotinai atidėti bylos nagrinėjimą nėra pagrindo, atsakovės vadovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jo ketinimą inicijuoti restruktūrizavimo procesą, teismui yra pateikti dokumentai, iš kurių teismas gali nustatyti įmonės finansinę padėtį.

5.       Teismas, įvertinęs atsakovės 2018 m. balanso duomenis, taip pat atsakovės pateiktą kreditorių sąrašą, padarė išvadą, jog atsakovės pradelsti įsipareigojimai yra lygūs turimo turto vertei, o tokia būklė atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą įmonės nemokumo sąvoką.

6.       Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad atsakovės vardu yra registruotos dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini), tačiau jos ne tik areštuotos kelių antstolių, bet yra pardavinėjamos ir iš varžytynių. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu yra įregistruota viena transporto priemonė, tačiau ji taip pat yra areštuota antstolių. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad atsakovė ne kartą yra dalyvavusi teisminiuose procesuose, vyko bylos su antstoliais, taip pat 2019 m. vasario 15 d. yra priimtas teismo įsakymas dėl piniginio išieškojimo iš atsakovės. Antstolių sistemos duomenimis atsakovės atžvilgių yra vykdomos 8 vykdomosios bylos. Turto arešto aktų registro duomenimis, atsakovės turto atžvilgiu yra galiojantys apribojimai.

7.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovė UAB „Plastmeta“ yra nemoki, nes įmonė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, nemoka mokesčių valstybei.

III. Atskirojo skundo argumentai

8.       Atskirajame skunde apeliantė UAB „Plastmeta“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1.                      Teismas skundžiamoje nutartyje nenustatinėjo papildomų aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovė yra nemoki. Teismas vertino atsakovės mokumą savo subjektyviu vidiniu įsitikinimu, o ne realia bendrovės finansine padėtimi.

8.2.                      Teismas, vertindamas atsakovės turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį, nepagristai ir neteisėtai lygino 2018 m. gruodžio 31 d. užfiksuotą balansinę turto vertę su 2019 m. kovo 31 d. apskaičiuotais atsakovės pradelstais įsipareigojimais.

8.3.                      Teismas privalėjo veikti aktyviai bei ex officio (pagal pareigas) išreikalauti įrodymus, kurių trūkumas nurodytas nutartyje.

8.4.                      Atsakovė prašė pakartotinai pratęsti terminą atsakovės vadovui pateikti teismui atsiliepimą ir ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytus dokumentus iki 2019 m. liepos 10 d., tačiau pirmosios instancijos teismas nepagristai ir nemotyvuotai šį atsakovės prašymą atmetė.

8.5.                      Atsakovė kartu su 2019 m. birželio 25 d. prašymu pateikė į bylą duomenis, patvirtinančius, jog atsakovė ūkinės-komercinės veiklos nėra nutraukusi, ją tęsia ir kiekvieną mėnesį gauna stabilias pajamas, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje šių duomenų apskritai nevertino.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsakovei iškelta bankroto byla, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

10.       Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyve rinkos dalyve. Įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011; 2013 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).

11.       Pažymėtina, kad, nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, kuris pasireiškia nemokių subjektų pašalinimu iš rinkos, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismo aktyvumo bankroto procese pareiga negali būti suprantama kaip byloje dalyvaujančių asmenų atleidimas nuo pareigos pagrįsti jų nurodytus argumentus ir (ar) rungimosi principo paneigimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1292-516/2015). Priešingai, nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą, įmonės mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).

12.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi spręsdamas atsakovės (ne)mokumo klausimą, pagrindų jai iškelti bankroto bylą egzistavimą, vertino į bylą pateiktų įrodymų, susijusių su jos turtine padėtimi, visumą, t. y. ieškovės vadovo sudarytą 2018 metų įmonės balansą, įmonės kreditorių sąrašą, VĮ Registrų centro bei VĮ „Regitra“ duomenis apie atsakovės turtą. Taigi, vertintinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas atsakovės nemokumą konstatavo remdamasis savo subjektyviu vidiniu įsitikinimu, o ne realia bendrovės finansine padėtimi. Priešingai, apeliantei, teigiančiai, kad teismo įvertinti duomenys yra neaktualūs ar netikslus, tenka procesinė pareiga įrodyti šias aplinkybes, t. y. pateikti teismui įrodymus, kad klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu bendrovė neatitiko nemokios įmonės statuso.

13.       Apeliantė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, bendrovė moka privalomuosius mokėjimus valstybės ir savivaldybės biudžetams bei valstybinio socialinio draudimo įmokas ir turi realias galimybes vykdyti savo finansinius įsipareigojimus kreditoriams, taip pat įrodymų apie jos finansinių sunkumų, kurie galėtų būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį, laikinumą. Pažymėtina, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovei buvo pratęstas terminas pateikti teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus (Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartis), tačiau aktualūs, tikrąją atsakovės finansinę padėtį bei jos mokumą patvirtinantys, dokumentai į bylą pateikti nebuvo. Toks atsakovės elgesys, neteikiant teismui bendrovės finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų, laikytinas pasyviu ir pažeidžiančiu ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą. Be to, apeliantė, nesutikdama su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi bei pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis dėl bendrovės nemokumo, taip pat teigdama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė dar kartą pratęsti terminą pateikti teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus, jos mokumą patvirtinančius įrodymus galėjo pateikti apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti. Apeliantė su atskiruoju skundu taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atskirojo skundo teiginius apie bendrovės vykdomą ūkinę komercinę veiklą, jos perspektyvas ir iš jos planuojamas gauti pinigines lėšas (tokių lėšų apimtį bei realumą).

14.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį, nepagristai lygino 2018 m. gruodžio 31 d. užfiksuotą balansinę turto vertę su 2019 m. kovo 31 d. apskaičiuotais atsakovės pradelstais įsipareigojimais. Tačiau, kaip jau buvo minėta, naujesnio įmonės balanso atsakovė į bylą nėra pateikusi, duomenų apie pakitusią įmonės turimo turto vertę byloje taip pat nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi į bylą pateikto 2018 m. metų balanso duomenimis. 2018 metų balanso duomenimis atsakovės turto vertė buvo 22 885 Eur, iš jo – ilgalaikis turtas 6905 Eur vertės, trumpalaikis turtas 15 980 Eur vertės, kurio didžiąją dalį sudaro atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 14 510 Eur. Iš atsakovės pateikto įmonės kreditorių sąrašo matyti, kad skolos kreditoriams sudaro 22 285,83 Eur. Įmonė taip pat turi debitorę UAB „Jūrės medis“, kurios įsiskolinimas įmonei sudaro 1 007,10 Eur, tačiau net ir įtraukus šį įsiskolinimą į atsakovės turto sudėtį, įmonės pradelsti įsipareigojimai ženkliai viršija pusę į balansą įrašyto įmonės turto vertės. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės vardu yra registruotos dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini), tačiau jos areštuotos kelių antstolių ir yra pardavinėjamos iš varžytynių. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu yra įregistruota viena transporto priemonė, tačiau ji taip pat yra areštuota antstolių. Antstolių sistemos duomenimis atsakovės atžvilgių yra vykdomos 8 vykdomosios bylos.

15.       Kaip jau buvo minėta anksčiau, galimai nustačius, kad bendrovė formaliai atitinka juridinio asmens nemokumo apibrėžimą pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, reikėtų papildomai įvertinti kitas aplinkybes, pavyzdžiui, kokie ankstesni veiklos vykdymo rezultatai, kaip jie keitėsi, ar veikla paskutiniu metu kuria naudą ar nuostolius ir kokios yra šio juridinio asmens veiklos perspektyvos – ar įmanoma atkurti įprastos veiklos vykdymą, stabilizuoti padėtį ir ilgainiui pradėti kurti ekonominę ar kitokio pobūdžio naudą.

16.       Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų ir duomenų, kokią veiklą vykdo ir kokios yra jos finansinės perspektyvos, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jos finansiniai sunkumai yra laikini. Apeliantės teigimu, ji toliau vykdo veiklą ir gauna stabilias pajamas, tačiau iš byloje esančių kasos knygos kopijų matyti, kad apeliantės mėnesio pajamos įmonės kasoje nėra didelės ir sudaro nuo 2 200 Eur iki 4 500 Eur per mėnesį. Kaip jau buvo minėta anksčiau, vadovo nebendradarbiavimas su teismu ir reikšmingų bylai dokumentų neteikimas negali sudaryti prielaidų vilkinti bylos išnagrinėjimą ar vesti prie procesinio rezultato, kai teismas realiai nemokią ir negalinčią atsiskaityti su kreditoriais įmonę pripažįsta mokia, taip pažeisdamas jos kreditorių teises. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad dalis atsakovės atžvilgiu vykdomų vykdomųjų bylų yra pradėtos vykdyti 2017 ir 2018 metais, taigi, labiau tikėtina, kad finansiniai sunkumai atsakovei nėra laikino pobūdžio. Apeliantės argumentai, kad ji vykdo veiklą, nepaneigia fakto, jog ji yra nemoki, kaip tai suprantama pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį. Be to, atsakovei esant nemokiai, jos skoloms ir toliau augant, veiklos apimtims mažėjant, nėra pagrindo teigti, jog apeliantė galės įvykdyti savo įsipareigojimus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė atitinka nemokios įmonės būseną (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

17.       Apibendrinęs išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai sprendė, kad apeliantės finansinė padėtis atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytą nemokumo sampratą, tinkamai nustatė bankroto bylos iškėlimo pagrindus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą – iškelti apeliantei bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktas). Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą

Teisėjas                                        Vytautas Zelianka