Baudžiamoji byla Nr. 1A-177-891/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29216-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.14.3.1; 1.2.23.1.1; 2.4.6.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 21 d.

Vilnius 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. (D. G.) ir nuteistojo S. K. gynėjo advokato Šarūno Vadeikio apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo: 

D. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką D. G. įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. 18.50 val. iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. ir suėmime nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos išbūtas laikas, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai;

S. K. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką S. K. įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. 18.50 val. iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. ir suėmime nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos išbūtas laikas, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. S. K. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Visiškai tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. (V. K.) bei civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos byloje pareikšti civiliniai ieškiniai, ir iš D. G. priteista nukentėjusiajam V. K. 500 Eur neturtinei žalai ir 830 Eur turtinei žalai atlyginti, o civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 147,45 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       D. G. nuteistas už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d., apie 19.30 val., nuo parduotuvės „Aibė“, esančios Vilniuje, Erfurto g. 1, nusekė V. K. iki gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), laiptinės, kur suduodamas ne mažiau trijų smūgių rankomis į galvos ir veido sritį panaudojo fizinį smurtą V. K. atžvilgiu, tuo pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugpjūčio 8 d. specialisto išvadą Nr. G 2466/2022 (01) padarydamas muštinę žaizdą dešinio smilkinio kaktos dešinėje srityse, veido kaulų (dešinio žandikaulio ančio sienelių) lūžius, odos nubrozdinimą dešinėje alkūnėje, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bei ištraukęs iš nukentėjusiojo dešinės džinsų priekinės kišenės pagrobė V. K. priklausančią rudos spalvos piniginę, kurios vertė 10 Eur, su joje buvusiais 830 Eur grynųjų pinigų bei pastarojo vardu išduotomis bankų „Luminor“, SEB ir „Swedbank“ mokėjimo kortelėmis, vairuotojo pažymėjimu ir asmens tapatybės kortele, tuo padarydamas nukentėjusiajam 840 Eur turtinę žalą.

2.       S. K. nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens įgijo narkotines medžiagas, kurias neteisėtai laikė ir gabeno iki kol 2020 m. rugpjūčio 4 d., apie 18.40 val., prie prekybos centro IKI Vilniuje, Sodų g. 22, policijos pareigūnai sulaikė ir atlikę paviršutinę apžiūrą, jam priklausančioje juodos spalvos kuprinėje rado ir paėmė 14 vienetų folijos lankstinukų su viduje esančia narkotine medžiaga – heroinu, kurio masė yra 0,340 g, rudos spalvos popierinį lankstinuką su narkotine medžiaga – heroinu, kurio masė yra 0,047 g.

3.       S. K. išteisintas dėl to, kad jis 2022 m. rugpjūčio 3 d., apie 19.30 val., veikdamas kartu su D. G., nuo parduotuvės „Aibė“, esančios Vilniuje, Erfurto g. 1, nusekė V. K. iki gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), laiptinės, kur suduodami ne mažiau trijų smūgių rankomis į galvos ir veido sritį panaudojo fizinį smurtą V. K. atžvilgiu, tuo pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugpjūčio 8 d. specialisto išvadą Nr. G 2466/2022 (01) padarydami muštinę žaizdą dešinio smilkinio kaktos dešinėje srityse, veido kaulų (dešinio žandikaulio ančio sienelių) lūžius, odos nubrozdinimą dešinėje alkūnėje, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bei ištraukę iš nukentėjusiojo dešinės džinsų priekinės kišenės pagrobė V. K. priklausančią rudos spalvos piniginę, kurios vertė 10 Eur, su joje buvusiais 830 Eur grynųjų pinigų bei pastarojo vardu išduotomis bankų „Luminor“, SEB ir „Swedbank“ mokėjimo kortelėmis, vairuotojo pažymėjimu ir asmens tapatybės kortele, tuo padarydami nukentėjusiajam 840 Eur turtinę žalą.

II.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4.       Apeliaciniu skundu nuteistasis D. G. prašo sušvelninti jam skirtą bausmę ir pritaikyti BK 641 straipsnio nuostatas. Anot nuteistojo, jis viso ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius ir išsamius parodymus bei stengėsi visapusiškai padėti tyrimui išsiaiškinti visas faktines aplinkybes, kad byla būtų kuo greičiau perduota nagrinėti teismui ir jam būtų pritaikytas BK 641 straipsnis. Nagrinėjant bylą teisme buvo įrodyta, kad jo parodymai buvo teisingi ir byla nebuvo nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka tik dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta pakankamai veiksmų bylai tinkamai išnagrinėti. Dėl to, D. G. manymu, jam turėtų būti taikomas BK 641 straipsnis. Be to, nuteistasis teigia, kad jam paskirta galutinė bausmė yra pernelyg didelė ir neatitinka teisingumo principo, nes skiriant bausmę neatsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai yra, kad jis prašė teismo atlyginti nukentėjusiajam žalą iš asmeninių lėšų, kurias turėjo su savimi sulaikymo metu, ir ketina padengti likusią žalos dalį bei, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys. 

5.       Apeliaciniu skundu nuteistojo S. K. gynėjas advokatas Š. Vadeikis prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir sušvelninti S. K. skirtą bausmę. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl bausmės rūšies parinkimo neskundžiamas, tačiau, gynėjo manymu, šiuo atveju prokurorės pasiūlyta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. K. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 straipsnio 1 dalis) yra tikrai per griežta ir turėtų būti mažinama. Skunde gynėjas teigia, kad su apylinkės teismo išvadomis, individualizuojant bausmę S. K., galima sutikti tik iš dalies, nes, nors S. K. sulaikymo metu ir nedirbo bei nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, bet, kaip jis paaiškino ir teisme, kaip tik rugpjūčio 5 d. buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje ir planavo ten vykti, tačiau nespėjo to padaryti, nes buvo sulaikytas, o iki 2022 metų pavasario pabaigos jis buvo išvykęs ir visą laiką dirbo Olandijos Karalystėje kirpėju. Be to, Lietuvos Respublikoje gyvena S. K. sesė ir mama, Vilniuje jis turi gyvenamąją vietą, priklausomybės nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų neturi, nors kartais jas ir vartodavo. Gynėjo manymu, skirdamas 1 metų laisvės atėmimo bausmę ir parinkdamas jos dydį, artimą vidurkiui, teismas vis tik nebuvo iki galo nuoseklus, nes vienu atveju konstatuoja, kad S. K., būdamas laisvėje galimai bendrauja ir leidžia laiką netinkamoje socialinėje aplinkoje, tai yra bendrauja su teistais asmenimis, kita vertus, už nesunkų nusikaltimą jam skiriama gana griežta laisvės atėmimo bausmė pataisos namuose, kur jis bus priverstas bendrauti tik su teistais asmenimis. Skunde pažymima, kad bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimu, bet ir tikra ar tariama socialine pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Be to, gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad baigiamųjų kalbų metu abiejų nuteistųjų gynyba bandė atkreipti teismo dėmesį ir į tai, kad šioje byloje abu kaltinamieji (S. K. ir D. G.) pripažino kaltę dėl savo padarytų nusikalstamų veikų. O tai, kad kaltinimai, kuriuos, įvertinęs visas bylos aplinkybes, prokuroras atsiėmė, S. K. buvo pareikšti ir dėl plėšimo, kurio jis nepadarė, nėra S. K. kaltė. Kadangi S. K. minėtos nusikalstamos veikos nepadarė ir nepripažino bei negalėjo pripažinti, šioje byloje buvo atliekamas pilnas įrodymų tyrimas ir tuo pačiu abu kaltinamieji negalėjo pasinaudoti BK 641 straipsniu ir bausmė jiems nebuvo mažinama vienu trečdaliu. Gynėjo manymu, nors pirmosios instancijos teismas formaliai ir neprivalo, tačiau, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, turėjo tai įvertinti ir atitinkamai paskirti S. K. mažesnę bausmę nei artimą bausmės vidurkiui.

6.       Atsiliepimu į apeliacinius skundus Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorė Audronė Šukienė (toliau – prokurorė) prašo atmesti nuteistojo D. G. ir nuteistojo S. K. gynėjo advokato Š. Vadeikio apeliacinius skundus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Anot prokurorės, apeliacinių skundų motyvai yra nepagrįsti dėl skundžiamame nuosprendyje išdėstytų faktinių aplinkybių bei teisinių motyvų viseto.

6.1. Dėl nuteistojo D. G. apeliacinio skundo prokurorė atsiliepime nurodo, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti nuteistajam D. G. BK 641 straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju byla išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, tai yra byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (atlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo šioje byloje nebuvo galimybės, nes abu kaltinamieji buvo kaltinami padarę plėšimą bendrininkų grupėje, o padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino tik vienas iš jų (S. K. dėl kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kaltės nepripažino), bylos aplinkybės buvo neaiškios, todėl tik išsamiai ištyrus įrodymus buvo galima padaryti išvadą dėl bendrininkavimo buvimo ar nebuvimo bei S. K. išteisinimo), taip pat ji nebuvo užbaigta ir teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl nėra BK 641 straipsnio nuostatų taikymui būtinų sąlygų. Atsiliepimu prokurorė nesutinka ir su D. G. apeliacinio skundo argumentu, jog jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir neatitinka teisingumo principo. Anot prokurorės, nagrinėjamu atveju spręsdamas dėl nuteistajam D. G. skirtinos bausmės, pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumą ir ją padariusio kaltininko asmenybę. Pasak prokurorės, šiuo atveju įvertinus D. G. veiksmų ir jo paties pavojingumą matyti, kad paskirtas laisvės atėmimo bausmės dydis už plėšimą atitinka bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Atsiliepime prokurorė pažymi, kad parenkant terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgta į nustatytą vieną D. G. atsakomybę lengvinančią ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybes, taip pat į tai, kad D. G. padarė smurtinį tyčinį nusikaltimą, dėl kurio gana brutaliai buvo sužalotas nukentėjusysis V. K. intensyviu nuteistojo puolimu. Dėl sužalojimų nukentėjusysis patyrė ir šoko būseną, kuri tęsėsi ne vieną dieną, ir buvo priežastimi, dėl kurios nukentėjusysis gana ilgą laiko tarpą negalėjo duoti išsamių teisingų parodymų. Dėl to, prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai D. G. paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, net nesiekiančią nustatyto vidurkio ribos (už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Prokurorės įsitikinimu, toks terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis visiškai atitinka nuosprendyje konstatuotas nusikaltimo padarymo aplinkybes, D. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis bei teisingumo principą. Be to, atsiliepimu prokurorė nesutinka ir su D. G. apeliacinio skundo teiginiais, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tai yra, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ir veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pasak prokurorės, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad D. G. būtų savanoriškai atlyginęs nukentėjusiajam padarytą žalą. Tai, kad pasak D. G., jis prašė teismo atlyginti nukentėjusiajam žalą iš jo asmeninių lėšų, kurias turėjo su savimi sulaikymo metu bei ketino padengti likusią žalos dalį, nesudaro pagrindo pripažinti tokių veiksmų lengvinančia aplinkybe. Sulaikymo metu 2022 m. rugpjūčio 4 d. pas D. G. paimtiems 503,24 Eur buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ir jie laikytini nukentėjusiojo turtu. Byloje buvo pareikšti nukentėjusiojo ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai, kuriuos pirmosios instancijos teismas tenkino, priteisdamas žalos atlyginimą iš D. G.. Taigi žala buvo atlyginta ne savanoriškai, o tenkinus civilinius ieškinius ir nukentėjusiajam grąžinus pas D. G. sulaikymo metu rastus pinigus, todėl, prokurorės vertinimu, D. G. geri ketinimai ir noras atlyginti žalą, negali būti laikomi atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Taip pat prokurorė pažymi, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų apie teisę pažeidžiančius ar provokuojančius nukentėjusiojo veiksmus. Įvykio metu nukentėjusysis V. K. neatliko jokių veiksmų, kurie skatintų D. G. sumušti nukentėjusįjį ir pavogti jo piniginę. Žmogaus sumušimas ir pinigų pavogimas nėra adekvati ir proporcinga reagavimo priemonė į nukentėjusiojo pastabos išsakymą dėl tylesnio kalbėjimo, todėl net ir toks nukentėjusiojo elgesys negali būti laikomas nusikalstamos veikos provokacija. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu D. G. parodė, kad po išsakytos pastabos dėl garsaus kalbėjimo nukentėjusiajam pasakė, kad išeis iš parduotuvės, pakalbės kaip vyras su vyru, po to D. G. nukentėjusįjį nusivijo į laiptinę. Taigi, prokurorės įsitikinimu, pats D. G. provokavo smurtinius veiksmus, o ne nukentėjusysis.

6.2. Dėl nuteistojo S. K. gynėjo apeliacinio skundo prokurorė atsiliepime pažymi, kad dėl tų pačių aplinkybių, kaip ir D. G. atžvilgiu, S. K. šiuo atveju taip pat nėra teisinio pagrindo taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Taip pat, anot prokurorės, nuteistajam S. K. 1 metų laisvės atėmimo bausmė paskirta vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Teismas įvertino, jog S. K. padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, nuo 2001 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. yra teistas 7 kartus už nusikaltimus nuosavybei bei už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar (ir) psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, teistumai nuo 2001 m. iki 2003 m. jau išnykę, jis yra vidurinio išsilavinimo, nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs. Tai, kad, pasak apelianto, S. K. buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, tačiau nespėjo nueiti dėl suėmimo, prokurorės teigimu, nesudaro pagrindo vertinti jo veiksmų kaip mažiau pavojingų ar charakterizuoti jo asmenybę teigiamai. S. K. neretai vartoja narkotines medžiagas, kas ir nulėmė skundžiamame nuosprendyje aptartos nusikalstamos veikos padarymą. Prokurorė atsiliepime pažymi, kad S. K. ne kartą baustas už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, o jo daromos nusikalstamos veikos nuo 2017 metų tik sunkėja. Be to, neigiamą įtaką S. K. elgesiui daro ir socialinė aplinka, kurioje S. K. pasirinko leisti laiką būdamas laisvėje. Kaip patvirtina šios bylos nustatytos faktinės aplinkybės, kaltinamasis laisvalaikį paprastai leidžia su panašios socialinės orientacijos asmenimis, kurie nuolat vis padaro nusikalstamas veikas tik atsiradus menkiausiai progai neteisėtai, kitų asmenų sąskaita, gauti lėšas savo poreikiams tenkinti (galima priklausomybė azartiniams lošimams, narkotinėms ir (ar) psichotropinėms medžiagoms), bei kasdieniam pragyvenimui, kai neturima legalaus pragyvenimo šaltinio. Duomenų, kad S. K. realiomis pastangomis siektų kovoti su turima priklausomybe arba aktyviai ieškoti ir priimti galimą visuomenės pagalbą savo problemoms spręsti, nenustatyta. Prokurorė pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodyta, jog pataisos namuose S. K. taip pat bus priverstas bendrauti su nuteistaisiais, kurie darys neigiamą įtaką jo elgesiui, tačiau įkalinimas yra nusikalstamos veikos padarymo pasekmė už S. K. veiksmus, kuriuos jis pasirinko sąmoningai. Pasak prokurorės, šiuo atveju nėra pagrindo švelninti S. K. paskirtą bausmę remiantis vien tuo, kad įkalinimo įstaigoje asmeniui gali būti daroma neigiama įtaka. Be to, įkalinimo įstaigoje dirba įvairūs specialistai, kurie bando padėti nuteistiesiems pakeisti savo elgesį teigiama linkme, po bausmės atlikimo sėkmingai integruotis visuomenėje, tačiau tik jei pats nuteistasis to nori. Asmens polinkis nusikalsti ir nenoras keistis yra paties asmens pasirinkimas. Prokurorės teigimu, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, S. K. gyvenimo patirtis rodo, kad jis nėra orientuotas į savo asmenybės tobulinimą, priešingai, jis pasirinko neigiamą gyvenimo kryptį tiek savo, tiek aplinkinių atžvilgiu. Prokurorė atsiliepime pažymi, kad skirdamas S. K. 1 metų laisvės atėmimo bausmę, teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Prokurorės vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. K. paskyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, net nesiekiančią nustatyto vidurkio (už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Prokurorės įsitikinimu, toks terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis visiškai atitinka nuosprendyje konstatuotas nusikaltimo padarymo aplinkybes, S. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis bei teisingumo principą. Be to, prokurorė atsiliepime pažymi, kad ankstesnėmis švelnesnėmis bausmėmis bausmių tikslai (BK 41 straipsnio 2 dalis) nebuvo pasiekti, o asmeniui, sistemingai darančiam nusikalstamas veikas, skiriamos bausmės turėtų griežtėti. Prokurorės teigimu, šiuo atveju atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei S. K. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės paskirtį bei teisingumo principą ir nėra per griežta. 

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. G. ir nuteistojo S. K. gynėjo advokato Š. Vadeikio apeliaciniai skundai atmetami. 

7.       Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad nuteistieji D. G. ir S. K. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, taip pat veikų kvalifikavimo neginčija, kelia tik bausmių individualizavimo klausimus, tai yra nesutinka su jiems paskirtomis bausmėmis, prašydami jas švelninti.

8.       Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems D. G. ir S. K. paskirtų bausmių pagrįstumo pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9.       Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį pagal pateiktus apeliacinius skundus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems D. G. ir S. K. bausmes, tinkamai įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir už jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymą paskyrė nuteistiesiems teisingas ir ne per griežtas bausmes. Todėl keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Dėl nuteistojo D. G. apeliacinio skundo

10.       Apeliaciniu skundu nuteistasis D. G. prašo sumažinti jam skirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, tai yra nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu, nes, anot jo, skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks apeliacinio skundo prašymas yra visiškai nepagrįstas.

11.       Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą parinkdamas D. G. bausmės rūšį, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tiek ir kitas aplinkybes, ir, skirdamas griežčiausią BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, savo sprendimą išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam D. G. paskirta bausmės rūšis už minėto nusikaltimo padarymą yra adekvati jo asmenybei, padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka bausmės paskirtį, be to, apelianto nėra ginčijama.

12.       Už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, be kita ko, numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų. Minimali laisvės atėmimo bausmė, kurią galima skirti už nusikaltimo padarymą, yra 3 mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis). Vertinant nuteistajam D. G. paskirtos bausmės dydžio pagrįstumą pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. G. bausmę už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstama veika padarytą žalą – D. G. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, kuris susijęs su nepateisinamu smurto kito žmogaus atžvilgiu panaudojimu, siekiant užvaldyti pastarojo turtą, nusikaltimas baigtas, jo metu D. G. ne tik pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą, bet ir intensyviu puolimu (suduodamas ne vieną smūgį rankomis į galvos ir veido sritį) sužalojo nukentėjusįjį V. K., nors nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta nesunkiai, tačiau dėl sužalojimų nukentėjusysis patyrė šoką, kuris tęsėsi ne vieną dieną, jis gana ilgą laiką negalėjo duoti išsamių, teisingų parodymų. Taip pat apylinkės teismas visapusiškai įvertino ir D. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis – anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 12 kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat ir plėšimą, bei už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jų platinti, naują nusikalstamą veiką padarė atlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam skirtą bausmę, tačiau turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, tai yra kad išvadų iš ankstesnių teistumų nuteistasis nedaro, yra gana brandaus amžiaus, turi vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, o tai rodo, kad neturi nuolatinio legalaus pakankamo pragyvenimo šaltinio, be to, paties nuteistojo teigimu, jis turi priklausomybę azartiniams lošimams, o iš ankstesnių teistumų matyti, kad turi ir priklausomybę narkotinėms medžiagoms, nesigydo.

13.       Skirdamas D. G. bausmę ir nustatydamas jos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką D. G. padarė būdamas recidyvistas, tai yra būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kai teistumas už jį neišnykęs arba nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (BK 27 straipsnio 1 dalis), tai pagrįstai pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. D. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl apylinkės teismas tai pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nuteistojo D. G. teigimu, pirmosios instancijos teismas, be nurodytos, turėjo papildomai nustatyti dar dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktuose, tai yra, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą ir kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

14.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tuomet, kai kaltininkas savo noru pats ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina ar pašalina visą žalą (tai yra tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pavyzdžiui, LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-287/2009, 2K-211/2014, 2K-272-976/2017, 2K-289-693/2019 ir kt.). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad D. G. būtų savanoriškai (pats ar per kitus asmenis) atlyginęs nukentėjusiajam V. K. padarytą žalą (turtinę ir neturtinę). Pažymėtina, kad byloje nėra ir jokių duomenų apie padarytos žalos atlyginimą Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Tai, kad, D. G. teigimu, jis prašė teismo atlyginti nukentėjusiajam žalą iš jo asmeninių lėšų, kurias turėjo su savimi sulaikymo metu bei ketina padengti likusią žalos dalį, nesudaro pagrindo pripažinti tokių veiksmų lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad sulaikymo metu 2022 m. rugpjūčio 4 d. pas D. G. buvo rasti ir paimti 503,24 Eur, kuriems buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, ir, kaip konstatuota skundžiamu nuosprendžiu, šie pinigai laikytini nukentėjusiojo V. K. turtu, kuris pas D. G. liko po nusikaltimo padarymo 2022 m. rugpjūčio 3 d. Byloje buvo pareikšti nukentėjusiojo V. K. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai, kuriuos pirmosios instancijos teismas visiškai tenkino, priteisdamas iš D. G. nukentėjusiajam V. K. 500 Eur neturtinei žalai ir 830 Eur turtinei žalai atlyginti, o civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 147,45 Eur turtinei žalai atlyginti. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nusprendė nuosprendžiui įsiteisėjus iš D. G. paimtus 503,24 Eur grąžinti nukentėjusiajam V. K., kaip civilinio ieškinio turtinės žalos dalies atlyginimą. Taigi nukentėjusiajam V. K. padaryta turtinė žala buvo atlyginta ne savanoriškai D. G., o pirmosios instancijos teismui tenkinus nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir pastarajam grąžinus pas D. G. sulaikymo metu rastus nukentėjusiajam priklausančius pinigus, dėl to, šiuo atveju negalima konstatuoti nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Be to, D. G. ketinimai ir noras atlyginti žalą taip pat negali būti laikomi atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

15.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016). Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-P-135-648/2016). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų apie pavojingus, prieštaraujančius moralės normoms ar kitokius provokuojančius nukentėjusiojo V. K. veiksmus. Nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusysis V. K. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie skatintų D. G. jį sumušti ir pavogti jo piniginę. Kaip matyti iš paties nuteistojo D. G. parodymų teisme, jam su S. K. parduotuvėje stovint eilėje prie kasos ir kalbantis, nukentėjusysis V. K. jiems pasakė, kad jie tyliau kalbėtų. Teisėjų kolegijos vertinimu, žmogaus sumušimas ir pinigų pagrobimas nėra adekvati ir proporcinga reakcija į nukentėjusiojo išsakytą pastabą dėl tylesnio kalbėjimo, todėl tik toks nukentėjusiojo elgesys negali būti laikomas nusikalstamos veikos provokacija, tai yra negalėjo, net ir iš dalies, nulemti D. G. nusikalsti prieš jį. Be to, pažymėtina, kad apklausiamas teisiamojo posėdžio metu D. G. taip pat parodė, kad po išsakytos pastabos dėl garsaus kalbėjimo nukentėjusiajam V. K. jis pasakė, kad išeis iš parduotuvės, pakalbės kaip vyras su vyru, išėjęs iš parduotuvės nusivijo anksčiau išėjusį nukentėjusįjį iki laiptinės. Iš to spręstina, kad ne nukentėjusysis V. K., o pats nuteistasis D. G. provokavo smurtinius veiksmus. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nagrinėjamu atveju taip pat nėra jokio pagrindo pripažinti, kad D. G. nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo V. K. elgesys, todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nuteistajam negali būti nustatyta.

16.       Apylinkės teismas, įvertinęs anksčiau minėtas aplinkybes ir kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, atsižvelgęs į prokuroro nuomonę, sprendė, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą paskyrus D. G. artimą bausmės vidurkiui bausmę – 3 metus laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų, o pirmosios instancijos teismas paskyrė D. G. mažesnę nei vidurkis bausmę, nors nagrinėjamu atveju buvo nustatyta ne tik D. G. atsakomybę lengvinanti, bet ir sunkinanti aplinkybės, o apeliantas charakterizuojamas neigiamai. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, toks terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis visiškai atitinka skundžiamame nuosprendyje konstatuotas nusikaltimo padarymo aplinkybes (nusikaltimo pavojingumą), D. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis bei teisingumo principą, todėl nėra pagrindo jį sumažinti.

17.       Apeliaciniu skundu nuteistasis D. G. prašo pritaikyti jam ir BK 641 straipsnio nuostatas bei skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Anot nuteistojo, minėto straipsnio nuostatos jam turėtų būti pritaikytos, nes byla teisme nebuvo nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka tik dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta pakankamai veiksmų bylai tinkamai išnagrinėti. Tačiau taikyti nuteistajam D. G. BK 641 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

18.       Pagal BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Šiuo atveju baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama dviejų asmenų atžvilgiu, abu nuteistieji buvo kaltinami įvykdę plėšimą veikdami bendrininkų grupe, o padaręs nusikalstamą veiką prisipažino tik D. G. (S. K. dėl kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kaltės nepripažino), bylos aplinkybės nebuvo aiškios, todėl ši byla negalėjo būti nagrinėjama pagal tas proceso normas (pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priimant teismo baudžiamąjį įsakymą), kuomet yra teisinis pagrindas taikyti BK 641 straipsnio nuostatas, ir pagrįstai buvo išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis. Todėl, nors D. G. kaltu prisipažino visiškai, taikyti jam BK 641 straipsnio nuostatas ir skirtą bausmę sumažinti trečdaliu negalima, nes tam nėra BK 641 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų.

Dėl nuteistojo S. K. gynėjo apeliacinio skundo

19.       Apeliaciniu skundu nuteistojo S. K. gynėjas prašo sumažinti S. K. skirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, tai yra nesutinka su S. K. paskirtos bausmės dydžiu, nes, anot gynėjo, jo ginamajam paskirta bausmė yra tikrai per griežta ir nebuvo tinkamai individualizuota. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pagrindo mažinti S. K. skirtą bausmę nėra, nes ji individualizuota tinkamai.

20.       Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą parinkdamas S. K. bausmės rūšį, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tiek ir kitas aplinkybes, ir, skirdamas griežčiausią BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, savo sprendimą išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam S. K. paskirta bausmės rūšis už minėto nusikaltimo padarymą yra adekvati jo asmenybei, padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka bausmės paskirtį, be to, kaip nurodoma ir apeliaciniame skunde, apelianto nėra ginčijama.

21.       Už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, be kita ko, numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 2 metų. Minimali laisvės atėmimo bausmė, kurią galima skirti už šio nusikaltimo padarymą, taip pat yra 3 mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis). Vertinant nuteistajam S. K. paskirtos bausmės dydžio pagrįstumą pažymėtina, kad nuteistajam S. K. 1 metų laisvės atėmimo bausmė paskirta vadovaujantis BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis. Skirdamas S. K. bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino tai, kad S. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kad pagrindine priežastimi jam pažeisti įstatymą ir neteisėtai, savo naudai disponuoti pas jį kuprinėje rasta narkotine medžiaga – heroinu, buvo tai, kad S. K. yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, kas buvo konstatuota ir šioje byloje, nors apeliaciniame skunde ir nepripažįstama, kad S. K. tokią priklausomybę turi (pasak gynėjo, S. K. tik kartais vartodavo narkotines ir psichotropines medžiagas), kad tokiais priešingais teisei pavojingais veiksmais S. K. didina pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams bei prisideda prie narkotinių medžiagų paklausos formavimo nelegalioje tokių pavojingų žmogaus sveikatai medžiagų neteisėtoje rinkoje. Taip pat apylinkės teismas visapusiškai įvertino ir S. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis – anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 7 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei bei neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, naują nusikalstamą veiką padarė atlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam skirtą arešto bausmę, tačiau turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, nevedęs, turi vidurinį išsilavinimą, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, jo gyvenimo patirtis rodo, kad jis nėra orientuotas į savo asmenybės tobulinimą, priešingai – pasirinko neigiamą gyvenimo kryptį tiek savo, tiek aplinkinių atžvilgiu, laisvalaikį paprastai leidžia su panašios socialinės orientacijos asmenimis, kurie nuolat vis padaro nusikalstamas veikas, nėra jokių duomenų, kad nuteistasis realiomis pastangomis siektų kovoti su turima priklausomybe, kuri ir nulėmė skundžiamame nuosprendyje aptartos nusikalstamos veikos padarymą, arba aktyviai ieškotų ir priimtų galimą visuomenės pagalbą savo problemoms spręsti.

22.       Skirdamas S. K. bausmę ir nustatydamas jos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką S. K. padarė būdamas recidyvistas, tai yra būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kai teistumas už jį neišnykęs arba nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (BK 27 straipsnio 1 dalis), tai pagrįstai pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. S. K. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo gailisi, todėl apylinkės teismas tai pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Apylinkės teismas, įvertinęs anksčiau minėtas aplinkybes ir kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, atsižvelgęs į prokuroro nuomonę, sprendė, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą paskyrus S. K. artimą bausmės vidurkiui bausmę – 1 metus laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų, o pirmosios instancijos teismas paskyrė S. K. mažesnę nei vidurkis bausmę, nors nagrinėjamu atveju buvo nustatyta ne tik S. K. atsakomybę lengvinanti, bet ir sunkinanti aplinkybės, o apeliantas charakterizuojamas neigiamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei S. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, pirmosios instancijos teismo S. K. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams – atitinka bausmės paskirtį bei teisingumo principą ir nėra aiškiai per griežta. 

23.       Tokios aukštesniojo teismo išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad S. K. buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, tačiau nespėjo ten nuvykti, nes buvo sulaikytas, kad jis iki 2022 metų pavasario pabaigos buvo išvykęs ir visą laiką dirbo Olandijos Karalystėje kirpėju, taip pat, kad Lietuvos Respublikoje gyvena S. K. sesė ir mama, jis turi gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti S. K. veiksmų kaip mažiau pavojingų ar charakterizuoti jo asmenybę teigiamai. Pažymėtina, kad S. K. nurodomi turimi ekonominiai ir socialiniai ryšiai (nurodomas užsienio valstybėje dirbtas darbas, šeima ar gyvenamoji vieta) nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, nors jis anksčiau ne vieną kartą buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn ir ne vieną kartą jau yra atlikęs trumpalaikio laisvės atėmimo, tai yra arešto, bausmę, todėl neabejotinai žinojo apie gresiančią atsakomybę. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo S. K. paskirtos bausmės dydžiu, nereiškia, kad nagrinėjamu atveju bausmė S. K. buvo individualizuota netinkamai. 

24.       Apeliaciniame skunde gynėjas taip pat teigia, kad pataisos namuose S. K. bus priverstas bendrauti su nuteistaisiais, kurie darys neigiamą įtaką jo elgesiui, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad įkalinimas yra nusikalstamos veikos padarymo pasekmė už S. K. neteisėtus veiksmus, kuriuos jis pasirinko sąmoningai. Šiuo atveju nėra pagrindo mažinti S. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę remiantis vien tuo, kad įkalinimo įstaigoje jam gali būti daroma neigiama įtaka, nes asmens polinkis nusikalsti ir nenoras keistis yra paties asmens pasirinkimas. Be to, šiame kontekste pastebėtina, kad įkalinimo įstaigoje dirba įvairių sričių specialistai, kurie bando padėti nuteistiesiems pakeisti savo elgesį teigiama linkme, po bausmės atlikimo sėkmingai integruotis į visuomenę, tačiau tik jei pats nuteistasis to nori.

25.       Gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir tai, kad šioje byloje S. K., kaip ir kitas nuteistasis šioje byloje – D. G., negalėjo pasinaudoti BK 641 straipsniu ir bausmė jam nebuvo mažinama vienu trečdaliu tik dėl to, kad byloje buvo atliekamas pilnas įrodymų tyrimas, nes S. K. nepripažino savo kaltės dėl kitos nusikalstamos veikos – plėšimo, kurios, kaip konstatuota skundžiamu nuosprendžiu, jis ir nepadarė, ir atitinkamai paskirti S. K. mažesnę bausmę nei artimą bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas dėl šių gynėjo nurodomų aplinkybių, kuriomis gynyba rėmėsi ir pirmosios instancijos teisme, išsamiai pasisakė ir jas taip pat įvertino skirdamas bausmes abiem nuteistiesiems (D. G. ir S. K.) (skundžiamo nuosprendžio 41, 49 pastraipos). Įvertinus skundžiamame nuosprendyje aptartas aplinkybes dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo instituto (ir tuo pačiu BK 641 straipsnio nuostatų) netaikymo šioje byloje kartu su S. K. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, atsižvelgus ir į tai, kad skiriant S. K. bausmę buvo atsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo gailisi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skirti nuteistajam S. K. dar švelnesnį bausmės dydį nei paskirtas skundžiamu nuosprendžiu, vien dėl to, kad šioje byloje skiriant bausmes nuteistiesiems D. G. ir S. K. negalėjo būti pritaikytos BK 641 straipsnio nuostatos, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo D. G. (D. G.) ir nuteistojo S. K. gynėjo advokato Šarūno Vadeikio apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai        Arūnas Budrys

        Eglė Gruodienė

        Jurgita Kolyčienė