Civilinė byla Nr. 2A-1436/2012
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-01219-2009-1
Procesinio sprendimo kategorija 50.10.; 42.11.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens N. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-1114-661/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bornada“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Citadele faktoringas lizingas“, dalyvaujant trečiajam asmeniui N. C. dėl lizingo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Bornada“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovo UAB „Citadele faktoringas lizingas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „??r?? faktoringas ir lizingas",) vienašališką negyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2007 m. sausio 23 d. lizingo nutarties Nr. 1070136 nutraukimą; 2) pripažinti negaliojančia patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), 2007 m. sausio 23 d. lizingo sutartį Nr. 1070136, kaip sandorį, prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), bei gerai moralei (1.81 str.) ir sudarytą dėl suklydimo (CK. 1.90 str.); 3) pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į dalį patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), už kurias ieškovas pilnai atsiskaitė su patalpų pardavėju R. K. 120 000 Lt sumai; 4) įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui UAB „Bornada“ gautus pagal 2007 m. sausio 23 d. lizingo sutartį Nr. 1070136 pinigus; 5) įpareigoti atsakovą atlikti patalpų, perduotų UAB „Bornada“ pagal 2007 m. sausio 23 d. lizingo sutartį Nr. 1070136, esančių (duomenys neskelbtini), įvertinimą ir padalinimą, atskiriant dalį patalpų 120 000 Lt už kurias ieškovas yra pilnai atsiskaitęs pagal 2007 m. sausio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį; 6) pripažinti negaliojančiu automobilio „Dacia“ LOGAN 1,5 DCI v/n (duomenys neskelbtini) 2007 m. rugpjūčio 29 d. lizingo sutarties Nr. 1070872 nutraukimą; 7) įpareigoti atsakovą ištaisyti mokėjimo grafiką prie lizingo sutarties Nr. 1070872 tokiu būdu, kad: iš lizinguojamo turto - automobilio „Dacia“ LOGAN 1,5 DCI v/n (duomenys neskelbtini) - kainos būtu išskaičiuotas PVM; pirmos įmokos data atitiktų automobilio „Dacia“ LOGAN 1,5 DCI v/n (duomenys neskelbtini) perdavimo ieškovui datos; 8) įpareigoti atsakovą užskaityti ieškovo po vienašališko lizingo sutarties Nr. 1070872 nutraukimo įmokėtus pinigus į bendrą automobilio „Dacia“ LOGAN 1,5 DCI v/n (duomenys neskelbtini) išpirkimo kainą; 9) įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui nepagristai nukabintą ir pasiimtą automobilio „Dacia“ LOGAN 1,5 DCI v/n (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio lentelę.
Ieškovas nurodė, kad jis pasirašė su atsakovu dvi lizingo sutartis: 2007 m. sausio 23 d. Nr. 1070136 ir 2007 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 1070872 pagal kurias ketino įsigyti negyvenamąją patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos) ir automobilį „Dacia“ LOGAN 1,5 DCI (toliau – automobilis). Lizinguojamas turtas yra perduotas naudojimui UAB „Bornada" pagal turto priėmimo-perdavimo aktą. UAB „Bornada" yra įsiskolinusi UAB „??r?? faktoringas ir lizingas" pagal 2007 m. sausio 23 d. lizingo sutartį Nr. 1070136 dalį periodinių įmokų už patalpą; už automobilį įmonė įsiskolinimų neturi. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas 2007 m. rugpjūčio 29 d. sudarė su automobilio pardavėju UAB „Sostena" pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1-2007/08-72. Šis automobilis ieškovui buvo perduotas 2007 m. rugsėjo 7 d. Nežiūrint į tai, kad ieškovas realiai pradėjo valdyti ir naudotis automobiliu tik 2007 m. rugsėjo 7 d., 2007 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo grafike prie lizingo sutarties Nr. 1070872 pirmo įnašo data nurodyta 2007 m. rugpjūčio 29 d. Be to, iš automobilio pardavėjo UAB „Sostena“ 2010 m. sausio 22 d. pažymos matyti, kad minėta transporto priemonės kaina be PVM sudarė 32 415,25Lt. PVM sudarė 5 834,75Lt. Bendra automobilio kaina su PVM - 38 250,00 Lt. Pasirašant 2007 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1-2007/08-72 atsakovas, kaip daikto pirkėjas, pilnai grąžino sau pirkimo PVM. Todėl atsakovas lizingo sutartyje Nr. 1070872 turėjo nurodyti lizinguojamo turto kaina ne 38 250 Lt (su PVM), o 32 415,25 Lt., t.y. nurodyti daikto kainą be PVM. Nežiūrint į tai, atsakovas, pilna apimtimi atgavęs pirkimo PVM pagal 2007 m. rugpjūčio 29 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-2007/08-72, pakartotinai išieško PVM mokestį iš ieškovo, o dar ir įpareigojo ieškovą mokėti palūkanas. Nurodytos aplinkybės, ieškovo manymu, liudija apie tai, kad mokėjimų grafikas prie lizingo sutarties Nr. 1070872 sudarytas klaidingai. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis nebuvo informuotas apie ginčijamos lizingo sutarties nutraukimą.
Atsakovas UAB „Citadele lizingas faktoringas“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad UAB „Bornada" 2006 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į atsakovą, norėdamas sudaryti finansinio lizingo sutartį. UAB „Bornada" pateikė įmonės finansinius veiklos rodiklius atspindinčius dokumentus, prašomo finansuoti turto vertinimus, kuriuos įvertinus buvo nuspręsta sudaryti su UAB „Bornada" lizingo sutartį. UAB "??r?? faktoringas ir lizingas" (lizingo bendrovė) ir UAB „Bornada" (lizingo gavėjas) 2007 m. sausio 23 d. sudarė Lizingo sutartį Nr. 1070136, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iš ieškovo nurodyto trečiojo asmens (pardavėjo) - R. K. ir R. K. įsigyti savo nuosavybėn 1970 metų statybos administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) bei perduoti jas naudotis ir valdyti UAB „Bornada". Atsakovas, ieškovas ir pardavėjai 2007 m. sausio 26 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas iš pardavėjo savo nuosavybėn įsigijo administracines patalpas, bei remiantis tarp UAB „??r?? faktoringas ir lizingas" ir lizingo gavėjo 2007 m. sausio 23 d. sudaryta sutartimi Nr. 1070136 jas perdavė valdyti ir naudotis UAB „Bornada".
Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas nuo 2007 m. lapkričio 23 d. pradėjo nevykdyti sutartyje Nr. 1070136 nurodytų mokėjimo sąlygų, t.y. sumokėjo tik dalį mokėtinos išpirkimo įmokos, t.y. 4 504,57 Lt, liko neapmokėta 83,95 Lt ir toliau patalpų išpirkimo įmokų lizingo bendrovei UAB „??r?? faktoringas ir lizingas" nebemokėjo, todėl dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo UAB „??r?? faktoringas ir lizingas" 2008 m. balandžio 10 d. pranešimu Nr. 01-08-567 „Dėl sutarties nutraukimo", kuris buvo išsiųstas registruotu paštu, nutraukė sutartį Nr. 1070136 su UAB „Bornada" ir pareikalavo grąžinti patalpas bei sumokėti pagal sutartį susidariusią skolą. Ieškovas minėtos skolos lizingo bendrovei nepadengė, atsakovui priklausančių patalpų negrąžino.
UAB "??r?? faktoringas ir lizingas" ir UAB „Bornada" 2007 m. rugpjūčio 29 d. sudarė dar vieną lizingo sutartį Nr. 1070872, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iš UAB „Bornada" nurodyto trečiojo asmens (pardavėjo) - UAB „Sostena", įsigyti savo nuosavybėn 2007 metų gamybos lengvąjį automobilį Dacia Logan MCV 1,5 dCi, bei perduoti jį naudotis ir valdyti UAB „Bornada" .
2007 m. rugpjūčio 29 d. UAB „??r?? faktoringas ir lizingas" bei UAB „Sostena" sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1-2007/08-72, pagal kurią atsakovas iš pardavėjo UAB „Sostena" savo nuosavybėn įsigijo minėtą automobilį. 2007 m. rugpjūčio 29 d. suteikė ieškovui įgaliojimą atsiimti automobilį, tačiau tik 2007 m. rugsėjo 7 d. ieškovas perėmė iš UAB „Sostena" automobilį, ko pasėkoje lizingo bendrovei nuosavybės teise priklausantis automobilis buvo perduotas lizingo gavėjui UAB „Bornada" valdyti ir naudotis. UAB „Bornada" nuo 2008 m. sausio 29 d. pradėjo nevykdyti sutartyje Nr. 1070872 nurodytų mokėjimo sąlygų, t.y. sumokėjo tik dalį lizingo įmokos, t.y. 668,32 Lt, (liko neapmokėta 4,11 Lt) ir toliau atsakovui iš viso nebemokėjo, todėl dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo UAB „??r?? faktoringas ir lizingas" 2008 m. balandžio 24 d. pranešimu Nr. 01-08-710, kuris buvo įteiktas UAB „Bornada" 2008 m. balandžio 28 d., tačiau UAB „Bornada" atstovai nesutiko pasirašyti ir patvirtinti, kad gavo, šis faktas konstatuotas antstolio 2008 m. balandžio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, nutraukė sutartį Nr. 1070872 su UAB „Bornada" ir pareikalavo grąžinti automobilį lizingo bendrovei bei sumokėti pagal sutartį susidariusią skolą. UAB „Bornada" skolos lizingo bendrovei nepadengė ir automobilio negrąžino.
Ieškovas teigia, kad automobilis jam buvo perduotas 2007 m. rugsėjo 7 d., todėl Lizingo sutarties Nr. 1070872 mokėjimo grafike 2007 m. rugpjūčio 29 d. nurodytos sumos neprivalėjo mokėti. Avansinį mokėjimą pagal lizingo sutartį Nr. 1070872 ieškovas sieja su automobilio perdavimo faktu. Atsakovas pažymėjo, kad lizingo sutarties Nr. 1070872 4.2 punkte numatyta, kad pirkimo - pardavimo sutartis sudaroma/įsigalioja tik klientui įvykdžius Sutarties 3.2 ir 3.3 punktuose numatytus reikalavimus. Sutarties 3.2 ir 3.3. punktuose numatyta, kad klientas ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo šios Sutarties pasirašymo dienos, sumoka lizingo davėjui Grafike nurodytą Sutarties paruošimo mokestį. PVM sąskaita-faktūra Sutarties paruošimo mokesčiui išsiunčiama Klientui per 3 darbo dienas nuo Sutarties paruošimo mokesčio gavimo dienos. Klientas sumoka Lizingo davėjui arba Pardavėjui Grafike nurodytą Pradinę įmoką per 3 (tris) darbo dienas nuo šios Sutarties pasirašymo dienos. Sumokėjus Pradinę įmoką Pardavėjui, Klientas įsipareigoja pateikti Lizingo davėjui sumokėjimą patvirtinančius dokumentus ne vėliau kaip per 1 (vieną) darbo dieną nuo sumokėjimo dienos. PVM sąskaita-faktūra Pradinei įmokai išsiunčiama Klientui atsiėmus Turtą iš Pardavėjo. Taigi ieškovo pareiga sumokėti 3 825,00 Lt avansą nepriklauso nuo turto atsiėmimo fakto. Kita vertus, lizingo sutarties 4.4. punkte numatyta, kad Klientas priima automobilį tiesiogiai iš Pardavėjo. Vadovaujantis šia nuostata, ieškovas 2007 m. rugpjūčio 29 d. suteikė UAB „Bornada" įgaliojimą atsiimti turtą. Šis jį atsiėmė tik 2007 m. rugsėjo 7 d. Taip pat Sutarties Nr. 1070872 grafike nurodyta, kad pirmoji lizingo įmoka yra 2007 m. rugsėjo 29 d., o tuo metu ieškovas turtą jau valdė.
Dėl automobilio pirkimo-pardavimo pridėtinės vertės mokesčio ir jos įskaitymo į finansuojamą sumą, bankas sutiko su ieškovo teiginiu, kad atsakovui buvo grąžintinas pirkimo PVM - 5834,75 Lt, tačiau atsakovas, tik įsigijęs automobilį iš UAB „Sostena", jį tą pačią dieną pardavė ieškovui, dėl to privalėjo sumokėti 5834,75 Lt pardavimo PVM. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra aišku, kad PVM suma tampa finansuotina suma, ir palūkanos skaičiuojamo nuo didesnės bazės. Ieškovas perėmęs turtą bei gavęs iš atsakovo PVM sąskaitą - faktūrą PFL Nr. 96622/107, taip pat susigrąžino pirkimo PVM .
Dėl Lizingo sutarčių nutraukimo, atsakovas nurodė, kad ieškovo teiginiai, jog jis negavo pranešimų apie jų nutraukimą neatitinka tiesos. Kadangi ieškovas vėlavo mokėti lizingo įmokas atsakovas, remdamasis abiejų Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 12.2.3. punktu, vienašališkai nutraukė abi Lizingo sutartis bei pareikalavo sumokėti mėnesines lizingo įmokas, delspinigius už vėlavimą bei grąžinti lizinguojamą turtą. Pranešimas Nr. 01-08-567 apie Lizingo sutarties Nr. 1070136 nutraukimą buvo išsiųstas registruotu paštu ieškovo registruotos buveinės adresu, išsiuntimo faktą patvirtina AB Lietuvos pašto išsiuntimo datos antspaudas. Pranešimas Nr. 01-08-710 apie Lizingo sutarties Nr. 1070872 nutraukimą kartu su paštu išsiųsto aukščiau paminėto pranešimo Nr. 01-08- 567 kopija buvo įteiktas Ieškovo atstovams 2008 m. balandžio 28 d. nuvykus į ieškovo veiklos vykdymo vietą atsakovui priklausančių patalpų adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovo atstovai atsisakė pasirašyti ant pranešimų ir tuo patvirtinti pranešimų įteikimo faktą, šį faktą konstatavo antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 170-08-27. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovas mano, kad ginčijamos lizingo sutartys yra nutrauktos vadovaujantis jose aptartomis sąlygomis.
Dėl gyventojų pajamų mokesčio ir jo įskaitymo į finansuojamą sumą, atsakovas nurodė, kad lizingo sutarties esmė lemia tai, kad šalys sudaro lizingo sutartį, pagal kurią lizingo davėjas įsipareigoją įsigyti lizingo gavėjo nurodytą turtą, tad savaime suprantama, kad pirmiausia šalys susitaria dėl lizingo sutarties sąlygų, kuriose ir atsispindi lizingo davėjo įsipareigojimas sudaryti pirkimo pardavimo sutartį su lizingo gavėjo nurodytu turto pardavėju. Ieškovas pateikęs UAB „??r?? faktoringas ir lizingas" paraišką finansuoti patalpų įsigijimą, kartu pateikė ir UAB „Butas Tau" vertinimo atskaitą, kurioje nurodyta turto vertė – 680 000 Lt. Lizingo teisinių santykių specifika lemia, tai, kad lizingo davėjas, tik atlieka finansavimo funkciją, t.y. teikia fiksavimo paslaugas, nes jis finansuoja daikto įsigijimą iš pardavėjo, t.y. investicinį lizingo gavėjo sprendimą. Apie tai, kad Nekilnojamas daiktas perkamas lizingo tikslais yra nurodyta ir Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties 2.2 punkte. Tai suponuoja, kad mokėtinus mokesčius, susijusius su nekilnojamo turto įsigijimu (šiuo atveju mokėtiną gyventojų pajamų mokestį) ieškovo naudai, turi sumokėti lizingo gavėjas, o ne davėjas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Dėl lizingo sutarčių nutraukimo, teismas nurodė, kad ieškovas vėlavo mokėti lizingo įmokas, todėl atsakovas, nuo įmokų mokėjimo termino praėjus daugiau kaip 30 dienų, remdamasis abiejų lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 12.2.3 punktu, vienašališkai nutraukė abi lizingo sutartis bei pareikalavo sumokėti mėnesines lizingo įmokas, delspinigius už vėlavimą bei pareikalavo grąžinti lizinguotą turtą. Nors ieškovas neigia gavęs pranešimus apie lizingo sutarčių nutraukimą, tačiau byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas apie prievolių nevykdymą ir sutarčių nutraukimą ieškovui ne kartą siuntė pranešimus paštu. Kadangi ieškovo atstovai atsisakė pasirašyti ant pranešimų ir tuo patvirtinti pranešimų įteikimo faktą, šį faktą konstatavo antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Teismas padarė išvadą, kad lizingo sutartys nutrauktos vadovaujantis jose aptartomis sąlygomis. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovas, pasirašydamas lizingo sutartis ir prie jų pridėtus lizingo mokėjimo grafikus žinojo įmokų mokėjimo terminus, todėl be atsakovo raginimų turėjo laiku vykdyti prievoles. Nustačius, kad ieškovas pažeidė savo prievoles pagal lizingo sutartis, teismas sprendė, kad negali būti tenkinami ieškovo reikalavimai grąžinti jam lizinguotą turtą arba pripažinti teises į jį.
Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti negaliojančia patalpų lizingo sutartį, kaip sandorį, prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, teismas nurodė, kad ieškovas šio reikalavimo nepagrindė ir neargumentavo, kokioms imperatyvioms įstatymo normoms lizingo sandoriai prieštaravo, o teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nenustatė imperatyvių įstatymo pažeidimų. Taip pat teismas pažymėjo, kad ginčijamos lizingo sutartys buvo sudarytos tarp juridinių asmenų, turinčių patirtį verslo bei derybų srityje, galinčių numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes. Šalys laisva valia pasirinko sutarties sąlygas. Be to, ieškovas nekėlė šių reikalavimų po sutarčių sudarymo, o juos pareiškė tik po to, kai atsakovas vienašališkai nutraukė ginčijamas lizingo sutartis.
Dėl gyventojų pajamų mokesčio ir jo įskaitymo į finansuojamą sumą, teismas nurodė, kad lizingo teisinių santykių specifika lemia tai, kad lizingo davėjas atlieka tik finansavimo funkciją, t. y. finansuoja daikto įsigijimą iš pardavėjo. Apie tai, kad nekilnojamasis daiktas perkamas lizingo tikslais yra nurodyta ir Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties 2.2 punkte. Tai reiškia, kad mokėtinus mokesčius, susijusius su nekilnojamojo turto įsigijimu, taip pat gyventojų pajamų mokestį, ieškovo naudai turi sumokėti lizingo gavėjas, o ne davėjas.
Teismas taip pat nurodė, kad avansinį mokėjimą pagal lizingo sutartį ieškovas sieja su automobilio perdavimo faktu, tačiau ieškovo pareiga sumokėti 3 825 Lt avansą nepriklauso nuo turto atsiėmimo fakto. Be to, lizingo sutarties 4.4 punkte numatyta, kad klientas priima automobilį tiesiogiai iš pardavėjo. Vadovaujantis šia nuostata, ieškovas 2007 m. rugpjūčio 29 d. suteikė UAB „Bornada“ įgaliojimą atsiimti turtą, kuris jį atsiėmė tik 2007 m. rugsėjo 7 d. Be to, Sutarties Nr. 1070872 grafike nurodyta, kad pirmoji lizingo įmoka yra 2007 m. rugsėjo 29 d., o tuo metu ieškovas turtą jau valdė.
Dėl automobilio pirkimo – pardavimo pridėtinės vertės mokesčio ir jo įskaitymo į finansuojamą sumą, teismas nurodė, kad atsakovas, tik įsigijęs automobilį iš UAB „Sostena“ jį tą pačią dieną pardavė ieškovui, dėl to privalėjo sumokėti 5 834,75 Lt pardavimo PVM. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad PVM suma tampa finansuotina suma, ir palūkanos skaičiuojamos nuo didesnės bazės. Ieškovas, perėmęs turtą bei gavęs atsakovo PVM sąskaitą – faktūrą, taip pat turėjo teisę susigrąžinti pirkimo PVM.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Trečiasis asmuo N. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
- Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovui UAB „Bornada“ būtų įteikti pranešimai dėl Lizingo sutarčių Nr. 1070136 ir Nr. 1070872 nutraukimo. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ir kiti byloje esantys pranešimai buvo kada nors siunčiami ieškovui. Atsakovas, įrodinėdamas aplinkybę apie tai, kad įspėjo ieškovą apie būtinumą perduoti eksploatuojamą turtą, pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Tačiau pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Minėtame protokole nurodyta, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo N. C. ir B. S., tačiau nurodytą dieną B. S. turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir darbe visiškai nesilankė. Be to, iš antstolio surašyto dokumento turinio matyti, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo naudojamos vaizdą fiksuojančios priemonės, tačiau teismo paprašius jas išreikalauti, iš antstolio rašto teismui matyti, kad jis neturi vaizdo juostos. Teismas šių aplinkybių nevertino.
- Teismas, nenustatydamas imperatyvių įstatymo normų pažeidimo, neįsigilino į bylos medžiagą. Ginčo patalų lizingo sutartis Nr.. 1070136 tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta 2007 m. sausio 23 d. Atsakovas minimas patalpas iš pardavėjo įgijo 2007 m. sausio 26 d. Vadinasi, atsakovas sudarė lizingo sutartį tuomet, kai dar nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į lizinguojamą turtą. Toks įstatymui prieštaraujantis lizingo sutarties sudarymas nulėmė klaidas mokėjimų grafike, nes mokėjimų datos grafike nurodytos nuo 2007 m. sausio 23 d. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė CK 6.567 straipsnio imperatyviuosius reikalavimus.
- Teismas nepagrįstai nurodė, kad mokėtinus mokesčius, susijusius su nekilnojamojo turto įsigijimu, t. y. mokėtiną gyventojų pajamų mokestį, turi sumokėti lizingo gavėjas, o ne davėjas. Iš atsakovo teismui pateikto pareiškimo dėl nuostolių matyti, kad bankas pagal 2007 m. sausio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartį sumokėjo 93 750 Lt gyventojų pajamų mokesčio nuo visos turto kainos, tačiau jokių įrodymų apie minėtos sumos pervedimą į VMI sąskaitą nepateikė. Apeliantės manymu, lizingo sutarties Nr. 1070136 grąžintina bankui suma sudaro 411 250 lt, t. y. pinigai realiai banko pervesti pastato pardavėjui, o kitokių realių išlaidų pagal ginčo lizingo sutartį atsakovas neturėjo. Tokiu būdu ginčijama lizingo sutartis turėjo būti sudaryta ne 625 000 Lt, o 411 250 Lt sumai, o tai reiškia, kad ieškovas pilnai įvykdė savo įsipareigojimus bankui, sumokėjęs ne tik pagrindinę sumą 411 25 Lt, bet ir palūkanas.
- Nepagrįsti teismo argumentai dėl lizingo pagrindo įsigyto automobilio. Ginčo automobilis ieškovui buvo perduotas 2007 m. rugsėjo 7 d., nors mokėjimo grafike prie lizingo sutarties Nr. 1070872 pirmo įnašo data nurodyta 2007 m. rugpjūčio 29 d., t. y. ieškovas turėjo mokėti bankui už daiktą, kurio realiai dar nebuvo gavęs. Be to, pasirašydamas ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas, kaip daikto pirkėjas, pilnai susigrąžino sau pirkimo PVM. Todėl atsakovas, sudarydamas su ieškovu lizingo sutartį, turėjo nurodyti lizinguojamo turto kainą be PVM, o ne su PVM, kurį atgavęs pakartotinai išieško iš ieškovo ir dar įpareigoja jį mokėti palūkanas nuo PVM sumos. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad mokėjimų grafikas prie lizingo sutarties Nr. 1070872 sudarytas klaidingai.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Bornada“ bankroto administratorius nurodo, kad sutinka su apeliantės skundo reikalavimu ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime ieškovas nurodo, jog negali tinkamai įvertinti apeliantės pateiktų aplinkybių bei argumentų dėl jos pačios veiksmų BUAB „Bornada“ bankroto byloje, nes buvusi direktorė N. C. visiškai nebendradarbiauja su bankroto administratoriumi, neperduoda jam turto ir visų dokumentų, dėl to administratorius negali tinkamai ginti BUAB „Bornada“ interesų. Administratorius pažymėjo, kad ši byla buvo pradėta pačios buvusios direktorės N. C., kuri pati rengė procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai buvo parengti nekokybiškai, ieškinio dalykas ir pagrindas prieštaravo patys sau. Bankroto administratorius atstovu šioje byloje tapo jau pasiekus baigiamųjų kalbų stadiją, todėl keisti ieškinio pagrindo ir dalyko nebeturėjo galimybių, o be to, dėl tyčinių piktybiškų buvusios vadovės veiksmų neperduodant įmonės dokumentų, nebūtų galėjęs to padaryti.
Atsakovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti skundžiamą teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog atsakovas 2008 m. balandžio 10 d. išsiuntė paštu ieškovui pranešimą dėl sutarties nutraukimo. Pagal abiejų lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 12.3 punktą su klientu sudaryta sutartis (taip pat lizingo sutartys) laikoma nutraukta po 7 kalendorinių dienų nuo raštiško pranešimo apie sutarties nutraukimą registruotu paštu išsiuntimo dienos. Kadangi ieškovė nevykdė pareigos grąžinti patalpas, sutarčių nutraukimo faktą neigė ir geranoriškai susidariusios situacijos nesprendė, atsakovas pasamdė antstolį, kuris fiksuotų turto atsiėmimo faktą. Apeliantės argumentas, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu B. S. turėjo nedarbingumo pažymėjimą patvirtina tik tai, kad minėtas asmuo pažeidė elgesio taisykles nedarbingumo metu. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas, spręsdamas jog sudarytos lizingo sutartys nepažeidė imperatyvių įstatymų normų, neįsigilino į bylos medžiagą. Apeliantė nei procesiniuose dokumentuose, nei nagrinėjant bylą iš esmės nebuvo nurodžiusi kokią imperatyvią teisės normą pažeidžia ginčijamos sutartys. Tik apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad lizingo sutartys prieštarauja CK 6.567 straipsniui. Tačiau minėta norma nėra imperatyvaus pobūdžio, o tik pateikia lizingo sutarties sampratą. Apeliantė niekuo nepagrindžia savo argumentų, kad gyventojų pajamų mokestį turi mokėti lizingo davėjas, o ne gavėjas. Be to, byloje yra pateikti įrodymai, kad gyventojų pajamų mokestį atsakovas sumokėjo. Dėl mokėjimo už automobilį ir jo valdymo pradžios, atsakovas nurodo, kad lizingo sutarčių teisiniuose santykiuose egzistuoja praktika, kad lizingo sutarties sudarymo dieną ar per kelias dienas nuo jos sudarymo, lizingo gavėjas privalo sumokėti pradinę įmoką ir sutarties sudarymo mokestį ir tik tada yra sudaroma/įsigalioja jau sudaryta turto pirkimo pardavimo sutartis. Tuo tarpu atsiimti turtą lizingo gavėjas gali tik, kai apdraudžia jį. Tai įtvirtinta ir lizingo sutarties bendrosiose sąlygose, kuriose be to numatyta, kad lizingo gavėjas automobilį atsiima pats tiesiogiai iš pardavėjo. Ieškovas automobilį atsiėmė tik 2007 m. rugsėjo 7 d., t. y. kai jį apsidraudė. Be to, mokėjimų grafike pirmas eilinis mokėjimas yra nurodytas 2008 m. rugsėjo 29 d., o mokėjimo suma – 672,43 Lt, t. y. tada, kai ieškovas automobilį jau valdė. Dėl finansuojamos sumos dydžio atsakovas nurodo, jog sutinka su apeliantės teiginiu, jog jam buvo grąžintas pirkimo PVM, tačiau atsakovas, tik įsigijęs automobilį jį pardavė ieškovui, dėl to turėjo sumokėti pardavimo PVM, o galutinė pardavimo kaina turi būti nurodyta su PVM. Atsakovas jokios naudos iš pridėtinės vertės mokesčio negavo, nes tik susigrąžinęs jį, turėjo vėl jį sumokėti. Taigi PVM suma tampa finansuotina suma, ir palūkanos skaičiuojamos nuo kainos su PVM.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Apeliacinis skundas pirmiausia grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo pripažinti lizingo sutarčių nutraukimą neteisėtu, kadangi atsakovas pažeidė lizingo sutarčių nutraukimo procedūrą, t.y. UAB „Bornada“ pranešimų apie vienašalį sutarčių nutraukimą nėra gavusi. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka, nes byloje esantys įrodymai patikimai patvirtina, kad atsakovas laikėsi lizingo sutartyse nustatytos jų nutraukimo tvarkos, o apeliantei apie sutarčių nutraukimą buvo žinoma. Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, remiantis Lizingo sutarties Nr. 1070136 bendrųjų sąlygų 12.3. punktu, apie Sutarties nutraukimą Lizingo davėjas praneša Klientui raštu, Sutartis laikoma nutraukta po 7 kalendorinių dienų nuo raštiško pranešimo apie Sutarties nutraukimą registruotu paštu išsiuntimo dienos. Bylos medžiaga patvirtina, kad pranešimai apie Sutarčių nutraukimą buvo išsiųsti UAB „Bornada“ registruotu paštu. Nors apeliantė neigia gavusi UAB „Bornada“ siųstą korespondenciją, teisėjų kolegijos nuomone visas galimas abejones dėl pranešimų apie sutarčių nutraukimą įteikimo pašalina 2008 m. balandžio 28 d. antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad tą dieną UAB „Bornada“ buvo įteikti pranešimai apie patalpų ir automobilio lizingo sutarčių nutraukimą. Apeliantė argumentuoja, kad 2008 m. balandžio 28 d., kai užfiksuotos faktinės aplinkybės, B. S. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, o faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepagrįstas todėl, kad protokole nurodytas B. S. dalyvavimas. Nepaisant šio argumento, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytų aplinkybių realumu. B. S. buvimas bendrovėje „Bornada“ nurodytą dieną gali reikšti tik tai, kad minėtas asmuo pažeidė nustatytą gydymosi režimą, o ne sukelti abejonę faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo patikimumu.
Apeliantė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas reikalavimas pripažinti lizingo sutartį Nr. 1070136 negaliojančia, nes teismas nepagrįstai nenustatė imperatyvių įstatymo normų pažeidimo. Apeliantės teigimu, buvo pažeisti CK 6.567 straipsnio reikalavimai, nes patalpų lizingo sutartis Nr. 1070136 pasirašyta 2007 m. sausio 23 d., o atsakovas patalpas iš pardavėjo R. K. įsigijo 2007 m. sausio 26 d. Pasak apeliantės, pažeidimas yra tame, kad atsakovas lizingo sutartį sudarė tuomet, kai dar nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į lizinguojamą turtą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis apeliantės argumentas yra aiškiai nepagrįstas. Pirmiausia, CK 6.567 straipsnis pateikia lizingo sutarties sampratą, o apeliantė niekaip neargumentuoja, kodėl lizingo sutarties samprata yra imperatyvi teisės norma ir kuo ankstesnis lizingo sutarties sudarymas ir vėlesnis įgijimas turto, kuris perduotas lizingo gavėjui, tokią lizingo sutarties sampratą pažeidžia. Antra, CK 6.567 straipsnyje pateikiama lizingo sutarties samprata kaip tik reiškia, kad tik sudaręs lizingo sutartį lizingo davėjas įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens lizingo gavėjo nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui. Priešingas aiškinimas reikštų, kad lizingo davėjas turėtų iš trečiojo asmens įsigyti daiktus, kol nebūtų aišku, ar jie reikalingi lizingo gavėjui. Lizingo teisiniuose santykiuose ankstesnis lizingo sutarties sudarymas ir vėlesnis daikto įgijimas iš trečiojo asmens bei jo perdavimas lizingo gavėjui yra įprasta praktika, kuri teisės normų nepažeidžia.
Apeliantė taip pat nurodo klaidas mokėjimo grafike, kadangi mokėjimo data pagal lizingo sutartį Nr. 1070136 nurodyta 2007 m. sausio 23 d., kai atsakovas dar nebuvo tapęs perduodamo lizingu turto savininkas. Apeliantė taip pat teigia esant mokėjimo grafiko klaidas pagal lizingo sutartį Nr. 1070872, kadangi pirmo įnašo data nurodoma 2007 m. rugpjūčio 29 d., o automobilį UAB „Bornada“ perėmė 2007 m. rugsėjo 7 d. Dėl šių priežasčių UAB „Bornada“ turėjo mokėti už daiktus, kurių dar nebuvo gavusi. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Sutarties Nr. 1070136 mokėjimų grafike (t. 1, b. l. 149) pirmojo mokėjimo data nurodoma 2007 m. vasario 23 d., tą dieną UAB „Bornada“ turėjo sumokėti 4 249,16 Lt. Tuo tarpu 2007 m. sausio 23 d. UAB „Bornada“ turėjo sumokėti 125 000 Lt pradinę įmoką ir 6 250 Lt sutarties paruošimo mokestį. Analogiškai pagal Sutarties Nr. 1070872 mokėjimų grafiką pirmojo mokėjimo data nurodoma 2007 m. rugsėjo 29 d., o 2007 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Bornada“ turėjo sumokėti 3 825 Lt pradinę įmoką ir 382,5 Lt sutarties paruošimo mokestį. Abiem atvejais sutarčių parengimo mokesčio ir pradinės įmokos sumokėjimas remiasi sutarčių bendrųjų sąlygų 3.2. ir 3.3. punktų reikalavimais, pagal kuriuos minėtos įmokos turi būti sumokamos per tris darbo dienas nuo lizingo sutarčių pasirašymo dienos. Pradinių įmokų ir sutarčių parengimo mokesčio mokėjimas, kol lizingo gavėjui nėra perduotas turtas, teisės normų nepažeidžia ir neprieštarauja lizingo sutarties esmei. Be to, kaip teisingai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, nors UAB „Bornada“ automobilį iš pardavėjo perėmė tik 2007 m. rugsėjo 7 d. (t. 1, b. l. 173), tačiau įgaliojimas minėtai bendrovei perimti automobilį išduotas 2007 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Bornada“ automobilį apdraudė tik 2007 m. rugsėjo 7 d. (t. 1, b. l. 174), o neapdraudusi automobilio ji neturėjo teisės jo paimti (Lizingo sutarties Nr. 1070872 bendrųjų sąlygų 4.6. p.), taigi automobilio perėmimas neįvyko anksčiau dėl pačios UAB „Bornada“ elgesio.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad mokėtiną gyventojų pajamų mokestį, susijusį su nekilnojamojo turto įsigijimu pagal lizingo sutartį Nr. 1070136 turėjo mokėti atsakovas, o ne UAB „Bornada“. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio argumento apeliantė plačiau nepagrindžia, be to, jis prieštarauja lizingo sutarties Nr. 1070136 sąlygoms, pagal kurią bendra turto kaina nurodoma 625 000 Lt, pradinė įmoka 125 000 Lt, o lizingo bendrovės finansuojama suma sudaro 500 000 Lt. Jis taip pat prieštarauja 2007 m. sausio 26 d. pirkimo – pardavimo sutarčiai, pagal kurią patalpos yra parduodamos už 625 000 Lt, 120 000 lizingo gavėjas įmoka kaip pradinę įmoką, 93 750 Lt lizingo bendrovė perveda į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, kaip pardavėjui priklausantį mokėti gyventojų pajamų mokestį, o likusią 411 250 Lt sumą lizingo bendrovė perveda pardavėjui. Nors apeliaciniame skunde taip pat reiškiama abejonė, kad atsakovas nurodytos 93 750 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumos nepervedė į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, tačiau šis argumentas yra aiškiai nepagrįstas, nes tiek pirmosios instancijos sprendimo priėmimo metu byloje buvę įrodymai, tiek atsakovo naujai pateikta mokėjimo nurodymo kopija patikimai patvirtina lėšų pervedimą Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad atsakovas nepagrįstai į pagal lizingo sutartį Nr. 1070872 įsigyto automobilio kainą įtraukė pridėtinės vertės mokestį bei skaičiavo nuo jo palūkanas, kadangi 5 834,75 Lt PVM atsakovas, kaip daikto pirkėjas, susigrąžino. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Atsakovui įsigijus automobilį, jo pardavėjas 2007 m. rugsėjo 6 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą SOS Nr. 65079 bendrai 32 415,25 Lt sumai, kurioje išskirtas 5 834,75 Lt PVM. Pastarąją PVM sumą atsakovas turėjo teisę įtraukti į atskaitą, kaip pirkimo PVM, remdamasis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsniu, ir atsakovas patvirtina, kad tą jis padarė. Tačiau tą pačią dieną atsakovas išrašė PVM sąskaitą – faktūrą PFL Nr. 9622/07 bendrovei „Bornada“, kurioje analogiškai išskirtas 5 834,75 Lt PVM. Remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, „prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, taigi atsakovui atsirado prievolė mokėti į biudžetą minėtą 5 834,75 Lt sumą kaip pardavimo PVM. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „prekių tiekimu šiame Įstatyme taip pat laikomas prekių perdavimas pagal nuomos sutartį ar kitą sutartį, kuri numato atlyginimo už perduodamas prekes atidėjimą ir (arba) atlyginimą dalimis, jeigu pagal sandorio sąlygas asmeniui, kuriam prekės perduotos, arba trečiajai šaliai perduodama didžioji dalis rizikos ir naudos, susijusios su turto nuosavybe, ir numatytas turto nuosavybės perdavimas.“ Remiantis šia nuostata, lizingo bendrovės atliekamas lizingo objekto perdavimas lizingo gavėjui laikomas prekių tiekimu Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo prasme, o toks tiekimas turi būti įforminamas išrašant PVM sąskaitą – faktūrą. UAB „Bornada“ taip pat turėjo teisę atsakovo išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje PFL Nr. 9622/07 išskirtą 5 834,75 Lt PVM įtraukti į atskaitą kaip pirkimo PVM. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo finansuotą sumą sudarė bendra automobilio kaina kartu su PVM, nes į atskaitą įtrauktą pirkimo PVM atsakovas toliau turėjo sumokėti kaip pardavimo PVM. Dėl šios priežasties PVM pagrįstai buvo įtrauktas į bendrą lizingo sutartyje numatytą kainą, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos.
Nors apeliaciniu skundu prašoma panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau apeliaciniame skunde nenurodomi jokie argumentai, kurie susiję su likusiais atmestais ieškovo reikalavimais, kaip antai pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į dalį patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdama į CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, teisėjų kolegija dėl tokių atmestų ieškovės reikalavimų nepasisako.
Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti sprendimą nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Rimvydas Norkus
Gintaras Pečiulis