Pranešėja Albina Pupeikienė               Civilinė byla Nr. 2A-632-253/2016

Teisėja Daiva Jazbutienė              (Proceso Nr. 2-43-3-02316-2013-0)

              Procesinio sprendimo kategorijos

(S)

              2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.2.4.2.; 3.3.1.21

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. balandžio 28 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Giedrės Seselskytės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės AB „Šilutės baldai“ apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės T. G. ieškinį atsakovei AB „Šilutės baldai“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

              n  u  s  t  a  t  ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir patikslinusi savo ieškinio reikalavimus prašė priteisti iš atsakovės 1 343,85 Eur papildomai patirtų gydymo išlaidų, 4 344,30 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad nuo 2000-11-08 dirbo AB „Šilutės baldai“. 2009-02-03 Profesinės ligos tyrimo komisija Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu Nr. S-172 (0424-09) nustatė jai profesinę ligą bei jos atsiradimą lėmusias aplinkybes ir priežastis, kurios buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovės darbu pas atsakovę. Paaiškino, kad 2009-03-25 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DNL-819 iki 2011-03-04 jai buvo nustatyta 45 proc. netekto bendro darbingumo ir 25 proc. netekto profesinio darbingumo. Klaipėdos apygardos teismas 2011-05-31 sprendimu, kuris iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-29 nutartimi, buvo patvirtintos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos dėl jos profesinės ligos bei priteista ieškovei iš atsakovės 317,37 Eur (1 095,83 Lt) turtinės žalos ir 7 240,50 Eur (25 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė paaiškino, kad 2013-02-26 buvo atliktas pakartotinis jos darbingumo lygio įvertinimas, kurio metu ieškovei buvo nustatytas 45 proc. netektas bendras darbingumas ir 40 proc. netektas profesinis darbingumas, kuris lyginant su ankstesniu ieškovei nustatytu profesiniu darbingumu padidėjo 15 procentų. Ieškovė nurodė, kad dėl profesinės ligos ir nustatyto nedarbingumo per laikotarpį nuo 2011 m. kovo mėnesio iki 2015-09-08 ji patyrė papildomų išlaidų vaistams ir būtinoms gydymo procedūroms. Pažymėjo, kad teismų sprendimais ieškovei buvo priteistos gydymo išlaidos tik už ankstesnį laikotarpį, todėl 2013-04-05 ji kreipėsi į atsakovę su prašymu atlyginti jos patirtas papildomas gydymo išlaidas, tačiau atsakovė šias išlaidas atlyginti atsisakė. Ieškovė taip pat nurodė, kad padidėjus jos profesiniam nedarbingumui ji papildomai patyrė neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti atsakovė.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-12-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 1 287,54 Eur turtinės žalos, 1 000 Eur neturtinės žalos ir 579,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovės 82,32 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad dirbdama pas atsakovę ieškovė susirgo profesine liga, dėl kurios Klaipėdos apygardos teismo 2011-05-31 sprendimu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-29 nutartimi, ieškovei iš atsakovės buvo priteista 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 1 095,83 Lt gydymo išlaidų. Pagal byloje esančius įrodymus teismas nustatė, kad po teismų sprendimų priėmimo atlikus pakartotinį ieškovės nedarbingumo lygio įvertinimą jai buvo nustatytas 45 proc. netektas bendras darbingumas ir 40 proc. netektas profesinis darbingumas, kuris buvo 15 proc. didesnis nei anksčiau ieškovei nustatytas netekto profesinio darbingumo lygis. Įvertinęs tai, kad ieškovės netektas darbingumas yra priežastiniame ryšyje su ieškovės darbu pas atsakovę, teismas padarė išvadą, jog byloje yra nustatytos visos būtinosios atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Spręsdamas dėl ieškovės patirtos turtinės žalos dydžio teismas nustatė, kad dėl profesinės ligos atsiradusios būtinos ir pagrįstos papildomos ieškovės išlaidos iš viso sudaro 1 287,54 Eur, iš jų 972,87 Eur išlaidos medikamentams ir 314,67 Eur kitos gydymo išlaidos. Teismas konstatavo, kad ieškovės gaunamos socialinio draudimo išmokos nėra pakankamos kompensuoti jos patirtas papildomas gydymo išlaidas, todėl teismas sprendė, jog šias išlaidas privalo atlyginti atsakovė. Spręsdamas dėl ieškovės teisės į neturtinės žalos atlyginimą teismas atsižvelgė į tai, kad po ankstesnių teismų sprendimų priėmimo pasikeitė šio klausimo sprendimui reikšmingos aplinkybės, nes ieškovei nustatytas netekto profesinio nedarbingumo lygis padidėjo ir buvo nustatytas neterminuotai. Dėl to teismas padarė išvadą, jog ieškovei padarytos neturtinės žalos dydis gali būti vertinamas iš naujo. Teismas atsižvelgė į tai, kad ankstesniais teismų sprendimais ieškovei buvo priteista didesnė nei minimali teismų praktikoje priteisiama neturtinė žala, taip pat buvo įvertinta ir tai, jog ieškovės profesinis nedarbingumas padidėjo ir buvo nustatytas jau neterminuotai, todėl vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliaciniu skundu atsakovė AB „Šilutės baldai“ prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą, nes šis klausimas jau buvo išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl šioje byloje teismas neturėjo pagrindo iš naujo spręsti dėl šio ieškovės reikalavimo. Apeliantė pažymėjo, kad ieškovė neįrodė papildomai patirtos neturtinės žalos, nes padidėjęs netektas profesinis darbingumas jai nesukėlė jokių papildomų nepatogumų, dvasinių išgyvenimų ar kitų neigiamų pasekmių. Atsakovė taip pat nurodė, jog teismas nepagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Apeliantės teigimu, teismas nevertino, kurios iš ieškovės nurodytų išlaidų buvo tiesiogiai susijusios su jos netektu darbingumu, o kurios ieškovės patirtos išlaidos nebuvo susijusios su jos profesine liga. Be to, spręsdamas dėl turtinės žalos priteisimo teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovei yra mokama netekto darbingumo pensija bei periodinė netekto darbingumo kompensacija dėl profesinės ligos, taip pat nebuvo įvertinta, kad ieškovė dirba ir gauna darbo užmokestį iš UAB „Balticum TV“, todėl jos pajamos nėra sumažėjusios.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė T. G. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-28 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai priteisė ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, nes sprendžiant šį klausimą buvo vertinamos pasikeitusios aplinkybės dėl ieškovei nustatyto netekto profesinio darbingumo lygio. Teigia, kad dėl padidėjusio profesinio nedarbingumo ieškovė jaučia nuolatinius ir intensyvius skausmus  juosmenyje, dešinės kojos sustingimą, miego sutrikimus, kurie lėmė depresinį susirgimą, todėl apeliantė nepagrįstai skunde nurodo, jog ieškovei nebuvo padaryta neturtinė žala. Mano, jog teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su ieškovei padaryta neturtine žala. Ieškovė taip pat nurodė, kad jai mokama tikslinė periodinė kompensacija dėl profesinės ligos kompensuoja tik jos negautas pajamas, tačiau nepadengia ieškovės patirtų gydymo išlaidų, todėl teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė iš atsakovės. Pažymėjo, kad ieškovės gaunamos darbinės pajamos nepašalina jos teisės reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės, kuri yra atsakinga dėl žalos atsiradimo. Be to, ieškinyje nurodytu laikotarpiu ieškovė nedirbo ir su darbo santykiais susijusių pajamų negavo. Mano, jog spręsdamas dėl turtinės žalos dydžio teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, todėl pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 1 287,54 Eur papildomų gydymo išlaidų.

              Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei iš atsakovės buvo priteista 1 287,54 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė nuo 2000-11-08 iki 2009-05-26 dirbo AB „Šilutės baldai“ medienos apdailininke. 2008-11-11 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba ieškovei nustatė 50 procentų netekto darbingumo. 2009-02-03 Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu Nr. S-172 (0424-09) ieškovei buvo nustatyta profesinė liga – lėtinė l. s. radikulopatija, tarpslankstelinės disko išvaržos, diskų protruzijų, polisegmentinės stuburo osteochondrozės fone. Ieškovei nuo 2009-03-25 iki 2011-03-04 nustatyta 45 proc. netekto bendro darbingumo ir 25 proc. profesinio darbingumo, o nuo 2011-03-04 iki 2013-03-03 nustatyta 50 proc. netekto bendro darbingumo ir 25 proc. netekto darbingumo dėl profesinės ligos. Šios faktinės aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2011-05-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-456-253/2011, todėl šioje byloje iš naujo neįrodinėtinos (CPK 182 str. 2 p.). Byloje taip pat nustatyta, kad dėl ieškovės netekto darbingumo Klaipėdos apygardos teismo 2011-05-31 sprendimu, kuris iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-29 nutartimi, ieškovei iš atsakovės buvo priteista 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 1 095,83 Lt ieškovės patirtų gydymo išlaidų. Po minėtų teismų sprendimų priėmimo ieškovė kreipėsi į atsakovę su reikalavimu atlyginti papildomai jos patirtas gydymo išlaidas, kurias atsakovė atsisakė atlyginti, todėl šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės papildomai patirtų gydymo išlaidų, susijusių su jai nustatyta profesine liga, atlyginimo, taip pat dėl ieškovei padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliaciniu skundu atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl neturtinės žalos priteisimo teisėtumą ir nurodo, jog neturtinės žalos atlyginimo klausimas jau buvo išspręstas ankstesniais teismų sprendimais, todėl šioje byloje teismas neturėjo pagrindo iš naujo spręsti dėl šio ieškovės reikalavimo. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini. CK 6.251 str. 1 d. nurodyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. CK 6.263 str. 2 d. numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Pažymėtina, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19, 2010-02-03 nutarimai). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, tačiau kiekvienu atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio turi būti atsižvelgiama į šio instituto paskirtį – teisingai kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtus neturtinius praradimus ir išgyvenimus, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011-05-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-456-253/2011 ieškovei iš atsakovės buvo priteista 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-29 nutartimi pirmosios instancijos teismo 2011-05-31 sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo buvo palikta nepakeista. Spręsdami dėl neturtinės žalos priteisimo bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad neturtinė žala ieškovei priteisiama siekiant kompensuoti dėl jos susirgimo profesine liga kenčiamą nugaros skausmą ir patiriamas kitas ligos pasekmes bei ligos poveikį jos emocinei būsenai. Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės papildomai jos patirtą neturtinę žalą padidėjus ieškovės profesinio nedarbingumo lygiui bei paaiškėjus, jog ieškovės nedarbingumas tapo neterminuotas. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad po minėtų teismų sprendimų dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo priėmimo buvo atliktas pakartotinis ieškovės darbingumo lygio įvertinimas, kurį atlikus nuo 2013-02-26 ieškovei buvo nustatytas 45 proc. netektas bendras darbingumas ir 40 proc. netektas profesinis darbingumas. Pagal 2015-02-27 darbingumo lygio vertinimo aktą nuo 2015-02-23 ieškovės netektas 40 proc. profesinis darbingumas nustatytas neterminuotai. Taigi po ankstesnių teismų sprendimų priėmimo paaiškėjo, jog ieškovės netekto profesinio darbingumo lygis padidėjo 15 proc. ir tapo neterminuotas. Pažymėtina, kad ankstesniais teismų sprendimais ieškovei priteistas neturtinės žalos dydis buvo nustatytas įvertinus tai, jog ieškovei nustatytas netekto profesinio darbingumo lygis buvo 15 proc. mažesnis, nei šiuo metu esantis profesinio nedarbingumo lygis, taip pat teismai vertino tai, jog netektas darbingumas ieškovei buvo nustatytas terminuotai. Iš byloje esančių ieškovės paaiškinimų matyti, jog dėl padidėjusio profesinio nedarbingumo ji jaučia nuolatinius ir intensyvius skausmus juosmenyje, dešinės kojos sustingimą, miego sutrikimus, kurie lėmė jos depresinį susirgimą. Ieškovės nurodytas aplinkybes dėl fizinio ir psichologinio pobūdžio išgyvenimų patvirtina byloje esantys vaistų įsigijimo kvitai ir kiti įrodymai. Kolegija pažymi, kad asmens sveikata yra viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pablogėjusi ieškovės sveikatos būklė ir dėl to padidėjęs jos netekto profesinio darbingumo lygis bei netekto darbingumo lygio nustatymas neapibrėžtam terminui sukėlė ieškovei papildomus neigiamus išgyvenimus. Kolegijos vertinimu, ieškovės profesinio susirgimo nulemtos pasekmės – ieškovės darbingumo lygio padidėjimas neapibrėžtam terminui ir jos darbinės veiklos galimybių ribotumas, fizinių skausmų pojūtis, neigiami emociniai išgyvenimai, aktyvaus gyvenimo būdo galimybių susiaurėjimas ir kitos aplinkybės, turinčios įtakos ieškovės gyvenimo kokybei, patvirtina ieškovės patirtos neturtinės žalos faktą. Dėl to ieškovės patirtos neturtinės žalos atlyginimas už minėtus ieškovės neturtinio pobūdžio išgyvenimus nagrinėjamu atveju atitinka neturtinės žalos instituto paskirtį, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Apeliantė teismo priteistos neturtinės žalos dydžio neginčija. Įvertinęs aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pasikeitusias aplinkybes dėl ieškovės sveikatos būklės ir jos netekto darbingumo lygio bei pagrįstai priteisė iš atsakovės 1 000 Eur papildomai ieškovės patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodė, jog skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, nes ieškovė neįrodė jos patirtų papildomų išlaidų tiesioginio ryšio su profesine liga. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės skundo argumentais neturi pagrindo sutikti. CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.283 str. 2 d. nustatyta, kad nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Jeigu po sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo nukentėjusio asmens sveikata pablogėja, jis turi teisę pareikšti ieškinį dėl papildomų išlaidų atlyginimo, išskyrus atvejus, kai žala buvo atlyginta konkrečia vienkartine pinigų suma (CK 6.283 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo ieškovės nurodytų papildomų išlaidų fakto ir jų dydžio, tačiau nesutinka, jog šios išlaidos yra priežastiniu ryšiu susijusios su ieškovei nustatyta profesine liga.

Ieškovė įrodinėjo patyrusi 1 343,85 Eur papildomų gydymo išlaidų, tačiau įvertinęs byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog būtinos ir pagrįstos papildomos ieškovės išlaidos iš viso sudaro 1 287,54 Eur. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl ieškovei priteistinos turtinės žalos dydžio. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog ieškovė jos patirtas papildomas gydymo išlaidas įrodinėjo į bylą pateiktais mokėjimo kvitais, patvirtinančiais juose nurodytų vaistų įsigijimą bei gydomųjų procedūrų atlikimą. Nors atsakovė teigė, jog mokėjimo kvituose nurodyti vaistai nėra tiesiogiai susiję su ieškovei nustatytos profesinės ligos padarinių šalinimu, tačiau byloje esantys įrodymai šiuos atsakovės atsikirtimus patvirtina tik iš dalies. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EKG 76 (196)/15(01) išvadose nurodyta, kad byloje pateiktuose vaistų pirkimo kvituose nurodyti vaistai Cavinton, Xanax XP, Noriprel Forte, Halcion, Sermion, Sympathyl ir Dolobene gelis nėra būtini ieškovės profesinės ligos gydymui. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ekspertizės akte pateiktomis išvadomis ir šių vaistų įsigijimo išlaidų neįtraukė į ieškovei priteistinos turtinės žalos dydį. Dėl to atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nevertino kvituose nurodytų išlaidų ryšio su ieškovei nustatyta profesine liga atmestini kaip nepagrįsti. Iš teismo ekspertizės akto taip pat nustatyta, kad kiti byloje esančiuose mokėjimo kvituose nurodyti vaistai ir fizioprocedūros yra taikomi ieškovei nustatytos profesinės ligos kompleksiniame gydyme, o Dormeo čiužinukai taip pat gali būti naudojami kaip papildoma priemonė ieškovės kompleksiniame gydyme. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių abejoti ekspertizės akte pateiktų išvadų patikimumu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.). Įvertinęs į bylą pateiktus mokėjimo kvitus, ekspertizės akto išvadas, taip pat byloje esančius šalių paaiškinimus apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtinos ir pagrįstos ieškovės papildomos gydymo išlaidos sudaro 1 287,54 Eur.

Apeliantė skunde nurodė, jog spręsdamas dėl turtinės žalos priteisimo teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės pajamos nėra sumažėjusios, nes ieškovei yra mokama netekto darbingumo pensija bei periodinė netekto darbingumo kompensacija dėl profesinės ligos, taip pat nebuvo įvertinta aplinkybė, jog ieškovė šiuo metu dirba ir gauna darbo užmokestį. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip minėta, CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.283 str. 4 d. numato, kad šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką darbuotojo apdraudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka neatleidžia nuo socialinio draudimo išmokomis neatlygintos žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad jeigu darbuotojas buvo sužalotas dėl nelaimingo atsitikimo darbe dėl darbdavio kaltės ar neteko dalies ar viso darbingumo dėl profesinės ligos ir jam paskirta socialinio draudimo išmoka visiškai neatlygina patirtos žalos, likusią padarytos žalos dalį bendraisiais pagrindais turi atlyginti darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008). Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2008-11-18 ieškovei paskirta ir mokama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, nuo 2013-02-26 ieškovei paskirta ir mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija dėl profesinės ligos, pripažintos draudiminiu įvykiu (t. 1, b. l. 140). Iš byloje esančios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2015-11-13 pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas nustatyta, kad nuo 2011-06-01 ieškovei mokamos netekto darbingumo pensijos dydis per mėnesį sudarė apie 277,58 Lt, o nuo 2013-04-09 ieškovei mokamos netekto darbingumo periodinės kompensacijos dydis per mėnesį sudarė apie 60 Eur (t. 1, b. l. 141-146). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagrindinė šių socialinių išmokų paskirtis pirmiausia yra kompensuoti dėl netekto darbingumo asmens prarastų pajamų dalį. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo reiškė ne dėl negautų pajamų priteisimo, o dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu ir priežiūra. Kolegija pažymi, kad nuostolius CK 6.283 str. 1 d. nurodytais atvejais sudaro ne tik negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, bet ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos, tačiau akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju ieškovei mokamos socialinės išmokos nėra pakankamos kompensuoti tiek jos negautas pajamas, tiek ir su ieškovės sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas. Kolegijos nuomone, ieškovei išmokėtas socialinio draudimo išmokas įskaičius į ieškovės patirtas gydymo išlaidas būtų iš esmės paneigta šių socialinių išmokų pagrindinė tikslinė paskirtis – kompensuoti ieškovės netektą pajamų dalį jai susirgus profesine liga. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovei yra mokamos socialinės išmokos, nepaneigia atsakovės pareigos bendrais pagrindais atlyginti ieškovės patirtas papildomas gydymo išlaidas, susijusias su profesinės ligos padarinių šalinimu. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ieškovė šiuo metu dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas nagrinėjamu atveju taip pat nepašalina atsakovės pareigos atlyginti dėl jos neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą, nes asmeniui padarytą žalą privalo atlyginti už žalą atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tinkamai nustatė iš atsakovės priteistiną turtinės žalos dydį.

Ištyrusi byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, įvertinusi faktinius duomenis bei jų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės jos turėtas 500 Eur išlaidas už advokato padėjėjo teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, nėra per didelės, todėl atmetus atsakovės apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

              n  u  t  a  r  i  a :

              Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

              Priteisti ieškovei T. G. iš atsakovės AB „Šilutės baldai“ 500 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai              Albina Pupeikienė             

              Giedrė Seselskytė

              Alona Romanovienė