Civilinė byla Nr. 2-480-962/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14017-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.6.1; 3.2.6.13; 2.6.8.1.; 2.6.8.11.1.; 2.6.8.9.;

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė,

sekretoriaujant Renatai Krasinskienei,

dalyvaujant atsakovės akcinės bendrovės „East West Agro“ atstovei advokato padėjėjai Justei Vaščėgienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarko išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „East West Agro“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kaip sudaryta apgaule, restitucijos taikymo ir pagal atsakovės akcinės bendrovės „East West Agro“ priešieškinį ieškovui M. S. dėl netesybų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

        ieškovas M. S. prašo pripažinti akcinės bendrovės (toliau – AB) “East West Agro“ ir M. S. 2019-06-11 Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. EWA-190611MR negaliojančia, kaip sudaryta apgaulės būdu bei taikyti restituciją, priteisiant iš AB “East West Agro“ 6 000 Eur dydžio avansą, gautą pagal M. S. 2019-06-12 mokėjimo nurodymą Nr.1845 ir priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. 

        Ieškinyje, dublike bei atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė, kad ginčas yra kilęs dėl pardavėjos atsakovės AB“East West Agro“ ir pirkėjo ieškovo M. S. 2019-06-11 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr.EWA-190611MR. Ieškovo teigimu, ginčo sutartis sudaryta apgaulės būdu, nes atsakovės atstovas, vadybininkas M. R., pasirašęs minėtą sutartį, nežinant ieškovui, nesuderinęs su juo, apgaulingai įrašė į sutarties specialią dalį kainą – 86 515 Eur, kuri viršijo ieškovo ir atsakovės sulygtą kainą – 77 440 Eur. 2019 m. birželio mėnesį ieškovas ir M. R. žodžiu susitarė, kad ieškovas už 77 440 Eur (64 000 Eur be PVM) išsimokėtinai nupirks iš atsakovės įrengimus, reikalingus ūkiui. Žodžiu taip pat buvo sulygta, kad už perkamus įrengimus turi būti sumokėtas 6000 Eur avansas ir M. R. tarpininkaus sudarant lizingo sutartį, pagal kurią minėti įrengimai bus perkami lizingo būdu. Vykdant šį žodinį susitarimą, 2019-06-12 8:14 val. iki minėtos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ieškovas sumokėjo atsakovei 6000 Eur, o 2019-06-12 8:39 val. M. R. persiuntė ieškovo buhalterinę apskaitą tvarkančiai Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai paraiškas lizingui, nurodydamas jau kitą įrengimų kainą – 71500 Eur + PVM. 2019-06-12 09:03 val. buhalterinę apskaitą tvarkančios Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos darbuotoja G. R. užklausė M. R., su kokiu pirkimu yra susijęs minėtas lizingas, kurio suma 86 515 Eur be PVM, į ką 2019-06-12 9:05 val. M. R. persiuntė G. R. būsimos pirkimo – pardavimo sutarties šalių nepasirašytą tekstą (priedas prie M. R. 2019-06-12 9:03val. elektroninio laiško, M. R. pavadintas (duomenys neskelbtini)). 2019-06-12 9:13 val. G. R. atsakė M. R., kad sutartis yra neaiški ir su klaidom. Atsakydamas į G. R. pastabas, M. R. 2019-06-12 9:16 val. nurodė: „Turto vertė 71 500+pvm. Pasitaisysiu pirmą lapą ir užsuksiu pas ūkininką. Datos senos perdavimo akte, ten nereikia kreipti dėmesio. Esmė suma finansuojama ir pradinis įnašas 9 proc.“  2019-06-12 ar vėliau (tikslios datos ieškovas neprisimena) M. R., nuvažiavo pas ieškovą, pamatęs, kad ieškovas serga, atsakovės vardu pasirašė nurodytą būsimos pirkimo – pardavimo sutarties tekstą, palikdamas jame neatitikimą tarp žodinės kainos išraiškos („septyniasdešimt septyni tūkstančiai keturi šimtai keturiasdešimt eurų“) ir kainos dydžio, nurodyto skaičiais (86 515,00), pateikė tokį ginčo sutarties tekstą ieškovui. Ieškovas, dėl labai blogos savijautos (buvo ženkliai padidėjęs kraujospūdis), pasitikėdamas M. R., ir manydamas, kad pateiktoje ginčo sutartyje kaina atitinka ankščiau sulygtą kainą,- t.y. lygią 77 440 Eur, pasirašė ginčo sutartį. Apytiksliai 2019 m. birželio 13-14 d. ieškovas pastebėjo, kad ginčo sutartyje nurodyta skaičiais kaina neatitinka ankščiau sulygtą kainą,- t.y. lygią 77 440 Eur, ir suprato, kad ginčo sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu,- kad M. R. sąmoningai neįspėjo ieškovo, jog ginčo sutarties tekste yra nurodyti du kainos dydžiai; apie šią aplinkybę ieškovas telefonu informavo M. R. ir atsakovės pardavimų vadybininką, tačiau atsakovės darbuotojai atsisakė keisti ginčo sutartį. Ginčo sutartyje atspausdinta sutarties sudarymo data – 2019-06-11, neatitinka tikrovės ir 2019-06-12 9:16 val. ginčo sutartis dar nebuvo sudaryta. Avansas pagal ginčo sutartį – 6000 Eur buvo sumokėtas iki ginčo sutarties sudarymo. M. R. sąmoningai neištaisė 2019-06-12 9:13 val. G. R. nurodytus ginčo sutarties projekto trūkumus ir, pasinaudodamas ieškovo sveikatos problemomis, inicijavo ginčo sutarties klaidinančio teksto pasirašymą. 2020-09-23 teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad 6000 Eurų mokėjo už bendradarbiavimą, mokėjimą atliko 2019-06-12 ryte, banke Ignalinoje, banko darbuotojai nepateikė jokių dokumentų, atsakovės rekvizitus žinojo (prisiminė) iš ankstesnių pirkimų. Tą dieną buvo atvykęs į Ignaliną pas gydytojus. Grįžęs namo po kelionės jis jautėsi blogai, į namus atvyko vadybininkas, ragino pasirašyti sutartį, sakė čia sutartis dėl bendradarbiavimo, o jis akinių neturėjo, sutarties neskaitė, sąlygų nežinojo. Atsakovės jam atvežtas pakaitinis presas neveikė, o naujo jam žiemai nereikėjo. Panaudos sutartį nutraukė atsakovė vienašališkai. Jis rašė pretenzijas, kad kažką darytų su presu, vadybininkas dingo, nekėlė ragelio. Jeigu pakaitinis presas būtų veikęs, būtų padėję jam gauti finansavimą, nebūtų atsisakęs sutarties dėl naujo preso pirkimo.

Ieškovo atstovas advokato padėjėjas A. T. palaikė atstovaujamojo poziciją, prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Preso pirkimas turėjo būti lizinguojamas, o neįmanoma sudaryti lizingo sutarties, kai daiktas jau nupirktas. Kadangi 2019-06-12 vadybininkas susirašinėjo elektroniniais laiškais dėl lizingo, vadinasi sutartis 2019-06-11 nebuvo pasirašyta, nes nebuvo aiškios sutarties šalys. Vadybininkas labai patyręs, negalėjo nematyti kainos. Šalys nesusitarė dėl kainos. Vadybininkas žinojo, kad ieškovas savo jėgomis negalės sumokėti likusios dalies. Ieškovas sutarties net neskaitė, vadybininkas turėjo išsiaiškinti, kaip ieškovas sumokės likusią dalį, nes žinojo, kad tokių lėšų ieškovas neturi. Vadybininkas nesiėmė jokų veiksmų, kad ištaisyti klaidas sutartyje. Kadangi 2019-06-12 vadybininkas buhalterei persiuntė nepasirašytą sutartį, vadinasi sutartis dar nebuvo sudaryta. Sutartis sudaryta skubotai, nesiaiškinta su M. S., ar jis supranta, ką pasirašo. Pradžioje tikėtina buvo klaida, bet po to peraugo į apgaulę, klaidą aiškino ieškovo nenaudai. Su ieškovu bauda neaptarta. Ieškovas laikomas silpnesne šalimi, 10 procentų netesybos per didelės. Priešingai nei aiškina atsakovė, ginčo prekės 2019-2020 metų pardavimo sutartys įrodo, kad ginčo prekės kaina nebuvo fiksuota ir keitėsi, priklausomai nuo pirkėjo. Be to, atsakovė nepateikė duomenų apie ginčo prekės įsigijimo/ pagaminimo sąnaudas ir/ar kitų analogiškos prekė pardavėjų kainų, iš kurių galima būtų spręsti apie minimalią protingą pardavimo kainą. Atsakovė nenurodė faktinių išlaidų, kurias ji patyrė, sudarydama ir vykdydama ginčo sutartį, kas tiesiogiai įrodo, kad šios išlaidos ženkliai mažesnės už ginčo sutartyje numatytą baudą.

Atsakovė AB „East West Agro“ su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo ūkininko M. S. atsakovės AB „East West Agro“ naudai 2651,50 Eur dydžio netesybų sumą, procesines 8 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys atmetamas. Priešieškinis tenkinamas.

Byloje pateikta 2019-06-11 Pirkimo – pardavimo sutartis su priedu Nr. EWA-190611MR, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovui naują ir nenaudotą kombinuotą ritinių presą – vyniotuvą Massey Ferguson firmos RB 3130F Protec, kurio komplektacija nurodyta sutarties priede Nr. 1. Sutartis kiekviename jos lape pasirašyta šalių (b. l. 94-99, 1 tomas). Sutarties specialiojoje dalyje nurodyta tokia prekės kaina: 71 500 Eur be PVM, šalia žodžiais – šešiasdešimt keturi tūkstančiai eurų;  15 015 Eur PVM, šalia žodžiais – trylika tūkstančių keturi šimtai keturiasdešimt eurų, 86 515 Eur su PVM, šalia žodžiais – septyniasdešimt septyni tūkstančiai keturi šimtai keturiasdešimt eurų. Taip pat nurodyta, kad kaina turėjo būti sumokėta tokia tvarka: 6 000,00 Eur iki 2019-06-12, 1 800,00 Eur iki 2019-06-30, likusi suma – 78 715,00 Eur per 30 kalendorinių dienų po prekės perdavimo – priėmimo akto pasirašymo dienos. Ieškovas 2019-06-12 mokėjimo nurodymu pervedė atsakovei 6 000,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė – avansinis mokėjimas už ruloninį presą (b. l. 7, 1 tomas). Iš ieškovo buhalterinę apskaitą tvarkančios Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos darbuotojos G. R. ir atsakovės vadybininko M. R. susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad M. R. G. R. elektroniniu paštu 2019 metų birželio 12 d. nusiuntė paraiškas lizingui, pirkimo pardavimo sutartį. G. R. nurodė, kad dokumente yra klaidų, skiriasi vertė „žodžiu ir raštu“. M. R. atsakė, jog Turto vertė 71 500+pvm (b. l. 8-11, 1 tomas). 2019-06-20 Pranešimu ieškovas kreipėsi į atsakovę, prašė nutraukti sutartį ir grąžinti ieškovui 6 000 Eur avansą, nurodydamas, kad šalys nesusitarė dėl esminės sąlygos – kainos, nes neaišku kuria kaina – skaičiais ar žodžiais reikia vadovautis, o tai parodo, kad yra apgaulės požymiai, dėl kurių sutartis gali būti pripažinta negaliojančia. 2019-06-21 Atsakymu į ieškovo pranešimą, atsakovė pripažino, jog sutartyje nurodant kainą, padaryta klaida, atsisakė grąžinti avansą, nesant tam pagrindo (b. l. 105-106, 1 tomas). 2019-07-17 Pranešimu atsakovė paprašė ieškovą informuoti ją ne vėliau kaip iki 2019-07-24, ar pirkėjas ketina vykdyti Sutartį, t. y. sumokėti pagal Sutartį pradelstą mokėti likusią avanso dalį (1 800,00 Eur, 1 tomas) ir po pardavėjo (atsakovės) atskiro pranešimo Sutartyje numatyta tvarka ir terminais, priimti prekę (b. l. 108, 1 tomas). 2019-07-17 Pranešimas išsiųstas ieškovo atstovui elektroniniu paštu (b. l. 109, 1 tomas).  2019-08-16 pranešimu Atsakovė informavo ieškovą apie Sutarties atsisakymą bei apie tai, jog sumokėtas dalinis avansas 6 000,00 Eur sumai yra įskaitomas į mokėtiną netesybų sumą, be to, paprašė sumokėti likusią baudos dalį – 2651,50 Eur (b. l. 110, 1 tomas). 2019-08-16 Pranešimas ieškovui buvo išsiųstas registruotu laišku ir įteiktas 2019-08-20 (b. l. 111-114, 1 tomas), taip pat išsiųstas el. paštu jo atstovui – advokato padėjėjui A. T. (b. l. 115-117, 1 tomas). Kaip matyti iš Krovinio važtaraščio (b. l. 100, 1 tomas), ieškovui M. S. 2019-06-12 atsakovė pristatė Ritinių presą Massey Ferguson 4160 RB, kaip pakaitinį iki sudarytos sutarties įvykdymo, kuris, kaip teismo posėdžio metu nustatyta šalių paaiškinimais bei liudytojo parodymais, neveikė ir buvo grąžintas atsakovei. Atsakovė pateikė analogiškos prekės – naujo ir nenaudoto preso – ritinių vyniotuvo Massey Ferguson RB 3130F Protec  2019-08-20, 2020-05-14, 2020-05-19, 2020-05-11, 2020-06-08 nuasmenintas pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas su kitais klientais (b. l. 133-145, 146-151, 152-158, 159-166, 1 tomas) bei nuasmenintą 2019-06-26 Pirkimo-pardavimo sutartį, kuri buvo naudojama kaip šablonas, sutarties su ieškovu sudarymui (b. l. 167-175, 1 tomas).

Dėl ieškinio reikalavimų

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-421/2016). Taigi sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, turi būti vertinami ne tik atsakovės, bet ir ieškovo veiksmai, tiriamas bei vertinamas jo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo, siekiant išsiaiškinti jo valios formavimosi procesą ir tai, ar sudarytas sandoris turi valios trūkumų.

Šiuo atveju buvo sudaryta Pirkimo – pardavimo sutartis, todėl aktualios šios sutarties sudarymą reglamentuojančios teisės normos ir jas aiškinanti teismų praktika. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Iš CK 6.305 str. įtvirtintos pirkimo – pardavimo sutarties sampratos, susitarimas dėl konkrečios prekių kainos nėra privalomas pirkimo – pardavimo sutarties elementas. CK 6.346 straipsnyje nustatyta pirkėjo pareiga priimti daiktus, o jei jų, pažeisdamas savo pareigą, nepriima ar atsisako priimti, pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas priimtų daiktus, arba atsisakyti vykdyti sutartį. CK 6.314 straipsnio 5 dalyje nustatyta pardavėjo teisė reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas, kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus.

Tarp šalių 2019-06-11 buvo sudaryta žemės ūkio technikos – naujo ir nenaudoto kombinuoto ritinių preso – vyniotuvo  Massey Ferguson RB 3130F Protec Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. EWA-190611MR. Nors ieškovas teigė, jog 2019-06-11 jis sutarties nesudarė ir nepasirašė, 6000 Eur avansą 2019-06-12 sumokėjo atsakovei už bendradarbiavimą, tokie ieškovo paaiškinimai nelogiški ir prieštaraujantys bylos medžiagai. Priešingai, visų byloje pateiktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, jog ginčo sutartis tarp šalių buvo pasirašyta 2019-06-11 atsakovės vadybininkui M. R. atvykus pas ieškovą į namus, ją atspausdinus nešiojamu spausdintuvu, kaip nurodė atsakovės atstovė. Byloje pateikta sutartis, kuri yra pasirašyta abiejų šalių ir jos data nurodyta 2019-06-11. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovės įmonės darbo veikloje darbuotojams naudoti priskirtuose automobiliuose yra integruota transporto valdymo sistema, suteikianti galimybę stebėti įmonei priklausančių automobilių judėjimą tiek realiu laiku, tiek ir užfiksuotas judėjimo trajektorijas praeityje. Nuo 2017-09-25 atsakovės direktoriaus įsakymu Nr. ĮV/17-09/242 atsakovės darbuotojui M. R. priskirtas įmonei priklausantis automobilis VW JETTA, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 101, 1 tomas). Faktines aplinkybes, jog atsakovės darbuotojas Sutarties pasirašymo dieną, t. y. 2019-06-11, buvo pas ieškovą, patvirtina rašytiniai įrodymai – atsakovės darbuotojui priskirto ir jo vairuojamo automobilio 2019-06-11 judėjimo trajektorija, iš kurios matyti, jog pas ieškovą, jo gyvenamuoju adresu – (duomenys neskelbtini), atsakovės darbuotojas buvo nuo 18:25 val. iki 18:57 val. (b.l. 102-103, 1 tomas). Darytina išvada, jog šio buvimo pas ieškovą metu ir buvo pasirašyta Sutartis. Analogiškai patvirtino ir liudytoju apklaustas atsakovės darbuotojas vadybininkas M. R.. Liudytojo parodymai nuoseklūs, visiškai atitinka bylos rašytinę medžiagą, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. 

Atsakovės nurodomas aplinkybes, kad Sutartis buvo pasirašyta 2019-06-11, atitinka ir tolesni ieškovo veiksmai, jog jis sekantį rytą – 2019-06-12, kaip nurodė ir pats ieškovas, nuvykęs į banką padarė 6000 Eur mokėjimo pavedimą atsakovei, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „avansinis mokėjimas už ruloninį presą“. Akivaizdu, jog ieškovas, nuvykęs į banką, banko darbuotojui turėjo nurodyti ir nurodė, kaip matyti iš mokėjimo pavedimo, atsakovės rekvizitus, mokėjimo paskirtį. Teismo posėdžio metu ieškovas, atsakydamas į klausimus nurodė, kad banko darbuotoja nėra jo pažįstama, sandorio aplinkybių nežinojo. Nors teismo posėdžio metu ieškovas nuolat kartojo, kad 6000 Eur jis mokėjo už bendradarbiavimą, o atlikdamas mokėjimą jokių sutarties sąlygų nežinojo, sutartis dar nebuvo sudaryta, tačiau tokie ieškovo paaiškinimai prieštarauja rašytinei bylos medžiagai, nes mokėjimo nurodyme įrašyta, jog mokamas avansas už ruloninį presą. Šis mokėjimas bei mokėjimo suma visiškai atitinka ginčijamos Sutarties sąlygas, jog 6000 Eur suma sumokama iki 2019-06-12.

Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus teismo posėdžio metu, bylos rašytinę medžiagą, daro išvadą, jog ieškovas sudarė su atsakove ginčo sutartį ir pasirašė ją 2019-06-11, sekantį rytą ieškovas atliko avansinį mokėjimo ir jau po to, 2019-06-12 sutartį atsakovės vadybininkui persiuntus elektroniniu paštu ieškovo buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, šiuo atveju G. R. tolesniems veiksmams (pateikti papildomus duomenis, užpildyti paraiškas lizingui), ji pastebėjo ir informavo apie klaidą, o būtent, kad prekės kaina žodžiais neatitinka kainos skaičiais.

Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis Nr. 3K-3-177/2006 ir kt.).  

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

Nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, jog labiau tikėtina, jog atsakovės vadybininkui M. R. pildant sutartį, kaip jis ir nurodė, buvo padaryta klaida, t.y. pildant sutartį ant prieš tai buvusio dokumento šablono, buvo įrašyta kaina tik skaičiais, o kaina žodžiais – neištaisyta, palikta iš buvusios sutarties. Šiuos atsakovės argumentus pagrindžia byloje pateiktas nuasmenintas pirkimo-pardavimo sutarties šablonas, kuris buvo panaudotas Sutarties su ieškovu sudarymui. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovės atstovė, atsakovės vadybininkas M. R. sutartį pildė ant kitos pirkimo-pardavimo sutarties, kuria buvo parduodamas naujas ir nenaudotas traktorius Massey Ferguson MF 6713 S už 64 000,00 Eur (be PVM)/ 77 440,00 Eur (su PVM) sumą. Atsakovės atstovė nurodė, jog minėta pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2019-06-26, tačiau jos projektas tarp šalių buvo derinamas ilgą laiką, t. y. sutarties „word“ variantas jau buvo paruoštas daug anksčiau ir būtent ant šio sutarties varianto atsakovės vadybininkas M. R. ir parengė Sutartį. Kaip matyti iš pridėtos pirkimo-pardavimo sutarties, už 64 000,00 Eur (be PVM) / 77 440,00 Eur (su PVM) sumą buvo parduodamas naujas ir nenaudotas traktorius Massey Ferguson MF 6713 S, o ne naujas ir nenaudotas kombinuotas ritinių presas – vyniotuvas  Massey Ferguson RB 3130F Protec, dėl kurio buvo pasirašyta sutartis su ieškovu.

Be to, atsakovės argumentus, jog sutartyje žodine išraiška prekės kaina skiriasi nuo skaitinės išraiškos dėl korektūros klaidos, pagrindžia ir sutarties Specialiosios dalies skyrius „Kainos mokėjimo terminas“, kuriame detalizuotas atsiskaitymas už prekę: 6000 Eur sumokama iki 2019-06-12, 1800 Eur sumokama iki 2019-06-30, likusi 78715 Eur per 30 kalendorinių dienų po prekės perdavimo – priėmimo akto pasirašymo dienos. Susumavus dalimis mokamas sumas, gaunama prekės kaina su su PVM – 86515 Eur.

Be to, ieškovas teigė, jog atsakovės vadybininkas pasinaudojo jo bloga sveikata. Ieškovas nurodė, kad M. R. atvažiavo pas ieškovą, pamatęs, kad ieškovas serga, atsakovės vardu pasirašė nurodytą būsimos pirkimo – pardavimo sutarties tekstą, palikdamas jame neatitikimą tarp žodinės kainos išraiškos („septyniasdešimt septyni tūkstančiai keturi šimtai keturiasdešimt eurų“) ir kainos dydžio, nurodyto skaičiais (86 515,00), pateikė tokį ginčo sutarties tekstą ieškovui. Ieškovas, būdamas labai blogos savijautos (buvo ženkliai padidėjęs kraujospūdis), pasitikėdamas M. R., ir manydamas, kad pateiktoje ginčo sutartyje kaina atitinka ankščiau sulygtą kainą,- t.y. lygią 77 440 Eur, pasirašė ginčo sutartį. Tačiau ieškovas nepateikė visiškai jokių jo teiginius pagrindžiančių medicininių duomenų, nors teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2019-06-12, kai buvo sumokėtas 6000 Eur avansas, jis lankėsi Ignalinoje pas gydytoją. Todėl ieškovo teiginiai apie jo blogą sveikatą laikytini deklaratyviais ir neįrodytais. Be to, ieškovo paaiškinimai nenuoseklūs, jis teisinosi ne tik bloga sveikata, bet ir tuo, kad skubėjo pasirašyti sutartį, prie savęs neturėjo akinių, sutarties visiškai neskaitė, sąlygų nežinojo.

Paminėtina ir tai, jog sutartyje kaina skaičiais nurodyta aiškiai, paryškintai ir gerokai didesniu šriftu, nei kaina žodžiais ir ieškovui pasirašant sutarties ne tik paskutinįjį lapą, bet kiekvieną sutarties lapą, tame tarpe ir pirmąjį (b. l. 94, 1 tomas), galėjo ir turėjo būti matoma kaina, nurodyta skaitmenimis.

Ieškovo teiginiai dėl apgaulės – nepagrįsti objektyviais duomenimis, nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovė ruošėsi, stengėsi apgauti ieškovą. Ieškovas pats kreipėsi į atsakovę, norėjo įsigyti prekę, buvo suderinta prekės komplektacija, kaina, pasirašyta sutartis, prekė buvo užsakyta, ieškovui pristatyta pakaitinė technika. Be to, kaip matyti iš atsakovės pateiktų sutarčių dėl analogiškos prekės, kaip ieškovui (naujo ir nenaudoto kombinuoto ritinių preso – vyniotuvo  Massey Ferguson RB 3130F Protec) su kitais klientais, atsakovė tokią pačią prekę kitiems klientams pardavė už labai panašią kainą, kaip ir ieškovui, skirtumas minimalus, kaip nurodė atsakovės atstovė, priklausomai nuo sutarties sudarymo datos ir komplektacijos.

 Taigi, įvertinus šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus, visumą rašytinės bylos medžiagos, jokie duomenys teismui neleidžia daryti prielaidos, jog atsakovė (jos darbuotojas) tyčia siekė suklaidinti ieškovą, sutartyje apgaulingai nurodydamas prekės kainą, kad pasinaudojo bloga ieškovo sveikata. Jokie bylos duomenys neleidžia daryti išvados, jog atsakovė (jos vadybininkas) atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančią prekės kainą, tyčia, siekdamas apgaulės būdu sudaryti sutartį, klaidingai kainą nurodė sutartyje ir tokių atsakovės darbuotojo veiksmų pasekoje, ieškovas sudarė ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti. Vertinant ieškovo paaiškinimus, jo elgesį sudarant sutartį (norėjo kuo greičiau, tą pačią dieną) bei elgesį po sutarties sudarymo (sumokėjo avansą, vėliau persigalvojo), įvertinus bylos medžiagą, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, jog ieškovas sutartį pasirašė nepasvėręs savo finansinių galimybių, tinkamai neįvertinęs pusiausvyros tarp savo noro ir prekės būtinumo – teismo posėdžio metu nurodė, kad prekės jam nereikėjo, nors pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė, savo parašo joje neginčijo. Be to, ieškovo atstovas nurodė, jog šalims sukilo emocijos, kai nepavyko paleisti pakaitinio preso, o toliau ieškovas, kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, liudytojo parodymų, su atsakove atsisakė bendradarbiauti, atsisakė priimti veikiantį pakaitinį presą bei vykdyti Sutartį. Ieškovas nenurodė nei vienos aplinkybės ir įrodymo, jog jo valią sudaryti ginčijamą sandorį būtų paveikę atsakovės nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas), nes apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Ieškovo paaiškinimai nenuoseklūs, nelogiški, jis aiškiai negalėjo paaiškinti, ar buvo nusprendęs įgyti prekę. Minėta, teismo posėdžio metu ieškovas teigė, jog 6000 Eur mokėjo už bendradarbiavimą, kad jam padės įsigyti presą, nors mokėjimo nurodyme įrašyta, jog mokamas avansas už ruloninį presą, nurodyti atsakovės rekvizitai, kuriuos ieškovas nurodė žinojęs (prisiminęs) iš ankstesnių pirkimų. Byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, jog atsakovės ir jos darbuotojo veiksmai buvo tyčia nukreipti nesąžiningai įtikinti ieškovą sudaryti sutartį, sąmoningai nuslėpti reikšmingą sutarčiai informaciją ir kad būtent tai nulėmė ieškovo apsisprendimą bei ginčijamos sutarties sudarymą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pasirašydamas sutartį patvirtino, kad su sutarties nuostatomis yra supažindintas, kas rodo, kad ieškovas turėjo visas galimybes susipažinti su pasirašomos sutarties turiniu, jos sąlygomis, įskaitant ir sąlygas dėl baudos, o pasirašydamas sutartį jos neskaitęs, veikė savo rizika.

Ieškovas prašo sandorį pripažinus negaliojančiu, kaip sudarytą apgaulės būdu, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 6000 Eur dydžio avansą. CK 1.91 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, tai antroji šalis privalo grąžinti nukentėjusiajam visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį, o kai to negalima grąžinti, – atlyginti to vertę pinigais. Atmestus reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl restitucijos taikymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo Pirkimo – pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu bei taikyti restituciją, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl atsakovės priešieškinio

Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo ūkininko M. S. atsakovės AB „East West Agro“ naudai 2 651,50 Eur dydžio netesybų sumą, 8 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.  

Ieškovas su priešieškiniu nesutinka, nurodo, kad tenkinus ieškinį, negali būti tenkinamas priešieškinis.

Atsakovė, reikšdama reikalavimą ieškovui dėl netesybų sumokėjimo, jį grindė Sutarties 3.3 punktu. Pagal nurodytą Sutarties nuostatą, jeigu pirkėjas ilgiau nei 10 dienų nuo nustatyto termino pabaigos nesumoka Sutartyje nustatyto avanso, Pardavėjas įgyja teisę vienašališkai atsisakyti Sutarties ir tokiu Sutarties atsisakymo atveju laikoma, jog Šalys neturi toliau vykdyti Sutarties, o Pirkėjas privalo sumokėti Pardavėjui baudą, lygią 10 % nuo visos Sutarties kainos.

Taigi, nurodytos Sutarties nuostatos turinys suponuoja, kad baudai taikyti būtina šių dviejų sąlygų visuma: pirkėjas turi ilgiau nei 10 dienų nuo nustatyto termino pabaigos nesumokėti Sutartyje nustatyto avanso; Pardavėjas dėl to vienašališkai atsisako Sutarties. Pagal tarp šalių sudarytą Sutartį, likusi dalis avanso – 1800 Eur turėjo būti sumokama iki 2019-06-30. Ieškovas šios Sutarties sąlygos nevykdė. Atsakovė 2019-08-16 pranešimu informavo ieškovą apie sutarties atsisakymą bei apie tai, jog sumokėtas dalinis avansas viso 6 000,00 Eur sumoje yra įskaitomas į mokėtiną netesybų sumą.

Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 3 d.) (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-04 nutartis Nr. 2-767-330/2015). CK 6.71 str. 1 d. numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, tame tarpe ir dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 str.). Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo.

Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, jog su ieškovu susitarė dėl 10 % dydžio baudos netinkamų įsipareigojimų vykdymo atveju. Nors atsakovės atstovas M. R. apklaustas liudytoju nurodė, kad su ieškovu atskirai neaptarė sutarties sąlygų dėl netesybų, baudos, pažymėtina, jog Sutartis pasirašyta verslininkų (pardavėjas ir ūkininkas). Tiek ieškovas teismo posėdžio metu, tiek atsakovės atstovė patvirtino, kad šalys yra turėję sutartinių santykių ir anksčiau, taigi, ieškovas turėjo sandorių sudarymo patirties. Be to, Sutarties 8.2 punktu abi Sutarties šalys patvirtino, kad Sutartyje nustatyti baudų dydžiai yra protingi, sąžiningi, atskirai aptarti abiejų šalių ir laikomi minimaliais nuostoliais, nereikalaujančiais jokio papildomo įrodinėjimo.

Šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas). Aukštesnis verslininko rūpestingumo standartas įpareigoja verslininką apdairiai domėtis sudaromais sandoriais, prisiimti iš jų sudarymo ir vykdymo kylančią riziką – tai ne kartą akcentuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2014). Darytina išvada, jog ieškovas, būdamas verslininkas, pasirašydamas sutartį, su jos sąlygomis bei numatytu netesybų dydžiu sutiko. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu.

Bylos medžiaga patvirtina, taip pat liudytoju apklaustas atsakovės vadybininkas M. R. parodė, jog jis pas ieškovą nuvyko į namus, atspausdino sutartį, kurią ieškovas pasirašė. Vadybininkas nurodė, jog jis galėjo keisti sutartyje tik sąlygas, dėstomas sutarties specialiojoje dalyje. Bendroji sutarties dalis negali būti keičiama vadybininko. Ieškovas dėl sutartis sąlygų nesiderėjo, sutartį pasirašė. 

Bauda pagal Sutartį sudaro 8 651,50 Eur (86 515,00 x 10 %), tačiau sumokėta avanso dalis (6 000,00 Eur), ieškovui išsiųstu ir įteiktu 2019-08-16 Pranešimu vienašališkai buvo įskaityta į baudos sumą. Šalių paaiškinimai, liudytojo parodymai patvirtina, jog susidariusią situaciją buvo bandoma išspręsti taikiai, pasirašyti pataisytą sutarties egzempliorių (ieškovas nurodė, kad 2019-06-13 buvo atvykęs vadybininkas, direktorius, atvežė vyno butelį), tačiau ieškovas kategoriškai atsisakė vykdyti sutartį.

Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas buvo verčiamas pasirašyti 2019-06-11 pirkimo – pardavimo sutartį ar kad prieštaravo kuriai nors sutarties sąlygai, taip pat nenustatyta, kad sutartis sudaryta panaudojus apgaulę, ar pasinaudojus ieškovo bloga sveikata. 

Kaip minėta aukščiau bylos šalys yra juridiniai asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, kurie dėl netesybų susitarė laisva valia, sutartimi apibrėžė tiek įsipareigojimus, tiek ir nustatė joms priimtinas pasekmes už jų nesilaikymą. Teismo vertinimu, sumažinus netesybas, iš esmės būtų paneigta šalių valia susitarti dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir minimalių nuostolių kompensavimo, taip pat būtų paneigti protingos sąžiningos verslo praktikos reikalavimai. Įvertintina aplinkybė, jog netesybų dydis skatina sandorio šalis vykdyti įsipareigojimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš ieškovo atsakovei priteistina 2651,50 Eur netesybų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Pvz. Kauno apygardos teismo 2019-12-10 Nutartis Nr. e2A-1958-343/2019 ir kt.).

        CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokių palūkanų dydžio. Palūkanų norma už atliekamus pagal komercines sutartis pavėluotus mokėjimus nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą. Tai – specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnį, nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Kadangi ieškovas yra ūkininkas, todėl abi sutarties šalys yra verslo subjektai, o jų sudaryta sutartis yra komercinė, todėl šiuo atveju taikomas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo atsakovei priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2651,50 Eur) nuo priešieškinio priėmimo dienos (2020-01-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovė pateikė duomenis, kad byloje patyrė 3569 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 60 Eur žyminis mokestis bei 3509 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos detalizuotos, realiai patirtos, neviršija rekomendacijų, todėl ieškovo ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus, 3569 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 16,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnis, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Atsakovės akcinės bendrovės „East West Agro“, juridinio asmens kodas 300588407, priešieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. S., (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „East West Agro“, juridinio asmens kodas 300588407, 2651,50 Eur (du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 50 ct) netesybų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2651,50 Eur) nuo priešieškinio priėmimo dienos (2020 m. sausio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3569 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo M. S., (duomenys neskelbtini) valstybei 16,24 Eur (šešiolika eurų 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                         Indrė Petrokienė