Administracinė byla Nr. eI-3466-342/2018
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00043-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 17.3.3; 17.3.4;
55.1.3 (S)
REGIONŲAPYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 28 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,
dalyvaujant pareiškėjos D. P. atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui,
atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui,
trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atstovei Giedrei Pociūtei,
2018 m. gegužės 10 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėja D. P. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą, prašydama:
1) panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017-12-20 sprendimą Nr. (8.6)D3-0-2152r-4263 (toliau – ir ginčijamas sprendimas);
2) įpareigoti atsakovę panaikinti 2016-04-18 statybos leidimą Nr. LNS-33-160418-00055 pareiškėjos vardu bei pažymėti jį kaip negaliojantį.
Pareiškėja nurodo, kad ginčijamu sprendimu atsakovė atsisakė panaikinti pareiškėjos vardu išduotą 2016-04-18 statybos leidimą Nr. LNS-33-160418-00055, motyvuodama tuo, kad kol jai yra surašytas savavališkos statybos aktas, ji to padaryti negali. Teigia, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Paaiškina, kad statybos leidimą prašė panaikinti asmens, statybos leidime įrašyto kaip statytojas, prašymu. Mano, kad tai, jog pareiškėjai yra surašyti savavališkos statybos aktai, nėra kliūtis jos prašymu panaikinti statybos leidimą, nes tokių kliūčių nenumato teisės aktai. Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje yra numatyta asmens teisė, o ne pareiga, kuria asmuo gali naudotis, arba gali ir nesinaudoti. Daro išvadą, kad nesant įstatyminių kliūčių tenkinti pareiškėjos prašymą panaikinti statybos leidimą ir pažymėti jį kaip negaliojantį, atsakovė privalėjo tai padaryti ir neturėjo teisės atsisakyti tai daryti.
Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės minimi savavališkos statybos aktai yra ginčijami Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose. Taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad minėtą statybos leidimą atsakovė išdavė neteisėtai, nes jis turėjo būti išduotas ne pareiškėjos vardu, o pačios atsakovės vardu. Akcentuoja, kad 2014-02-19 tarp pareiškėjos ir atsakovės buvo pasirašyta sutartis Nr. 6-DP, pagal kurią pareiškėja įsipareigojo tik parengti projektą dėl (duomenys neskelbtini) atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) iki įvažiavimo į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) bei perduoti darbų rezultatą, tačiau nebuvo įsipareigojusi statyti minėto kelio. Pagal sutarties prasmę kelio statytojas yra atsakovė. Mano, kad tai, jog tikrasis statytojas yra atsakovė patvirtina aplinkybė, kad būtent ji parengė ir patvirtino projekto techninę užduotį, o techninę užduotį rengia ir tvirtina tik užsakovas, t. y. statytojas.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu.
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija su skundu nesutinka.
Mano, kad byla nėra teisminga Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, todėl įstatymas teismui nesuteikia teisės iš esmės priimti sprendimo dėl pareikšto skundo. Vadovaujasi Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad ginčo atveju, yra išduotas ginčo statybos leidimas ir pradėti (duomenys neskelbtini) (II grupės nesudėtingos statinio) Palangoje nuo (duomenys neskelbtini) į vakarus ir (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) į šiaurę, statybos darbai. Tai patvirtina 2017-06-15 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-170615-00048, 2017-06-19 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-170619-00040 ir 2018-01-09 ieškinys Plungės apylinkės teismui Palangos miesto rūmams (civ. b. Nr. e2-744-549/2018) dėl šių aktų panaikinimo.
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos skundą prašo spręsti teismo nuožiūra.
Teigia, kad teisės aktuose nustatyti pagrindai panaikinti statybą leidžiančio dokumento galiojimą. Mano, kad minėtuose teisės normose nustatyti pagrindai panaikinti statybą leidžiančio dokumento galiojimą negali būti vertinimai vien formaliai, kadangi statybą leidžiančio dokumento išdavimas suteikia statytojui teisę organizuoti ir įgyvendinti parengto ir patvirtinto projekto sprendinius. Projekto sprendinių įgyvendinimas neatsiejamas nuo padarinių atsiradimo, t. y. statinių pastatymo. Daro išvadą, kad sprendžiant klausimą dėl statybos leidimo galiojimo panaikinimo turi būti įvertint ir padariniai, kurie yra tiesiogiai susiję su statybą leidžiančio dokumento išdavimu. Teigia, kad statybos leidimo panaikinimas statybos darbų eigoje, nesiekiant šiuo leidimų sukurtų materialinių padarinių pašalinimo, sukurtų ydingą situaciją, nes nebeliktų atsakingo asmens, kuris toliau rūpintųsi pradėtos statybos užbaigimu, liktų stovėti nebaigti statyti ir neprižiūrėti statiniai, keliantys potencialią grėsmę aplinkai ir trečiųjų asmenų saugumui bei viešajai tvarkai.
Atkreipia dėmesį, kad Leidimo pagrindu yra pastatyti vandentiekio ir nuotekų tinklai, kurių statybos pabaigą patvirtina pareiškėjos 2017-04-04 surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1. Pažymi ir tai, kad Inspekcija yra surašiusi savavališkos statybos aktus dėl statinių, kurie pastatyti nukrypstant nuo ginčo statybos leidimo sprendinių. Kritiškai vertina pareiškėjos teiginį, kad jai net neturėjo būti išduotas leidimas, kadangi rengiant statinių projektinę dokumentaciją šiame procese per savo įgaliotus asmenis dalyvavo pati pareiškėja ir būtent pareiškėjos vardu veikiančių asmenų prašymu jai buvo išduotas leidimas. Nurodo, kad kai kuriose procedūrose tiesiogiai dalyvavo ir pati pareiškėja, kaip antai, bendrieji statinio rodikliai patvirtinti pačios pareiškėjos parašu.
Pažymi, kad pareiškėjos įgaliotas asmuo M. P. jos vardu pasirašė su Palangos miesto savivaldybės administracija 2013-03-26 „Palangos miesto infrastruktūros plėtojimo (savanoriškos paramos Palangos miesto infrastruktūrai plėtoti) sutartį” Nr. 21-DP, kuria buvo susitarta, kad pareiškėja įsipareigoja pagal galiojančias normas ir reglamentus parengti gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) iki įvažiavimo į sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje supaprastintą projektą ir suderinti jį su derinančiomis institucijomis. Pagal suderintą supaprastiną projektą įrengti žvyro dangą nurodytoje atkarpoje. Vėliau, t. y. 2014-02-19 pareiškėjos buvo pasirašyta „Palangos miesto infrastruktūros plėtojimo (savanoriškos paramos Palangos miesto infrastruktūrai plėtoti) sutartis” Nr. 6-DP, kuria ji įsipareigojo parengti projektą, jį suderinti su derinančiomis institucijomis bei sutartyje numatytus darbus atlikti savo lėšomis, jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis.
Nurodo, jog jeigu pareiškėja siekia įrodyti, kad ji negalėjo būti laikoma ginčo statinių statytoja, abejotina, ar ji galėtų naudotis statytojui suteikiamomis teisėmis kreiptis į leidimą išdavusi subjektą dėl statybos leidimo panaikinimo. Tokiu atveju tariamai neteisėtai išduoto statybos leidimo panaikinimo klausimas spręstinas teisme.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą spręsti teismo nuožiūra.
Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017-12-20 sprendimo Nr. (8.6)D3-0-2152r-4263 „Dėl informacijos pateikimo” (minėta, toliau – ir ginčijamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti atsakovę panaikinti 2016-04-18 statybos leidimą Nr. LNS-33-160418-00055 pareiškėjos vardu bei pažymėti jį kaip negaliojantį.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš esmės nagrinėjamoje administracinėje byloje keliamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą panaikinti statybą leidžiantį dokumentą, kai to prašo asmuo, statybą leidžiančiame dokumente nurodytas kaip statytojas, bei statytojo prašymu pažymėti tokį leidimą negaliojančiu IS „Infostatyba”.
2016-04-18 statybos leidimą Nr. LNS-33-160418-00055 pareiškėjai yra išdavusi Palangos miesto savivaldybės administracija, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2017-11-01 iki 2018-05-01) 27 straipsnio 23 dalies 2 punktu, jo galiojimą pareiškėjos prašymu turėtų panaikinti pati atsakovė. Pareiškėjos reikalavimai panaikinti atsakovės priimtą administracinį sprendimą bei įpareigoti atsakovę atlikti jai teisės aktu nustatytą pareigą, patenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sritį, todėl šis ginčas laikytinas administraciniu (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2018-03-21 nutartį teismingumo byloje Nr. T-31/2018).
Dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
Kaip ir bet kuris individualus administracinis aktas, ginčijamas sprendimas administracinio teismo gali būti panaikintas, pripažinus jį neteisėtu iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtu dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar (ir) neteisėtais dėl to, kad priimant jį buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis).
Visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalimi statytojas (užsakovas) yra Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai).
Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalyje išvardinti atvejai, kada statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas: įsiteisėjusiu teismo sprendimu (1 punktas); viešojo administravimo subjekto, išdavusio šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, sprendimu šiais atvejais: jeigu, pakeitus esminius statinio projekto sprendinius, šis subjektas išdavė naują statybą leidžiantį dokumentą; jeigu buvo pakeisti žemės sklypo matmenys jį padalijant į atskirus žemės sklypus, sujungiant žemės sklypus, atlikus žemės sklypų perdalijimą (amalgamaciją) ir dėl to pažeidžiami leidžiami žemės sklypo užstatymo rodikliai ir kiti teisės aktai; statytojo (užsakovo) prašymu (2 punktas); Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sprendimu – leidimo tęsti sustabdytą statybą, jeigu statinio statyba po šio statybą leidžiančio dokumento išdavimo pakartotinai sustabdyta (3 punktas); užbaigus statinio statybą (4 punktas).
Nagrinėjamam administraciniam ginčui taip pat aktuali Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01; toliau – ir TPSVĮ) 14 straipsnio 5 dalis, pagal kurią asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Iš šio straipsnio darytina išvada, kad šalinti savavališkos statybos padarinius galima ne tik juos nugriaunant (perstatant), bet ir atitinkamai koreguojant projektą ir pagal jį gaunant statybą leidžiantį dokumentą bei taip įteisinant statybos darbus.
Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas” (toliau – ir Reglamentas; aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2017-09-20 iki 2018-01-01) detalizuojamos Statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras, statybos užbaigimo tvarką, nurodytą Statybos įstatymo 28 straipsnyje, nustatyta statybos sustabdymo, savavališkos statybos sustabdymo ir jos padarinių šalinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo tvarka (Reglamento 1 punktas). Vadovaujantis Reglamento 6 punktu, statytojai (užsakovai, savininkai, valdytojai) turi teisę naudodamiesi IS „Infostatyba” gauti su Reglamente nustatytomis statybą leidžiančių dokumentų, leidimų atlikti statinio (jo dalies) konservavimo darbus išdavimo ir statybos užbaigimo procedūromis susijusias paslaugas. Reglamentas yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, fiziniams asmenims, juridiniams asmenims, kitoms užsienio organizacijoms, jų padaliniams kurių veiklos principus statybos srityje nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Reglamento 7 punktas). Reglamento 49 punkte įtvirtinti atvejai, kada savivaldybės administracija arba Inspekcija statybą leidžiantį dokumentą IS „Infostatyba” pažymi negaliojančiu. Vienas iš tokių statybą leidžiančio dokumento negaliojimo pažymėjimo IS „Infostatyba” atvejų yra - statytojo prašymas (Reglamento 49.3 punktas).
Sprendžiant pareiškėjos argumentų pagrįstumo klausimą pažymėtina, kad atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo, įgyvendinantys įstatymuose ir kituose teisės aktuose jiems pavestus uždavinius, savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog šios institucijos privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų.
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs” (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktas). Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, 2010-11-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008-11-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A502 -212/2012 ir kt.).
Taigi, sprendžiant, ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą, teismas privalo įvertinti jame išdėstytų faktinių bei teisinių argumentų pagrįstumą.
Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad atsakovė nurodė 2 pagrindus, kodėl negali statybos leidimą pažymėti negaliojančiu, kai to prašo statytojas: 1) buvo surašytas 2017-06-19 savavališkos statybos aktas; 2) vadovaujantis TPSVPĮ 14 straipsnio 5 dalimi, išdavus naują statybą leidžiantį dokumentą, 2016-04-18 statybą leidžiantis dokumentas bus pažymėtas kaip negaliojantis.
Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamame sprendime nurodyti argumentai nepagrindžia atsisakymo tenkinti pareiškėjos prašymą teisėtumo. Iš anksčiau minėto teisinio reguliavimo matyti, kad statytojas turi teisę kreiptis dėl statybos leidimo galiojimo panaikinimo ir jo pažymėjimo negaliojančiu IS „Infostatyba” (Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 2 punktas, Reglamento 49.3 punktas). Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotame 2016-04-18 statybos leidime statytoja (turintis statytojo teisę asmuo) nurodyta pareiškėja. Minėtas statybos leidimas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija vertina, kad būtent pareiškėja turėjo teisę kreiptis dėl statybos leidimo galiojimo panaikinimo statytojo (užsakovo) prašymu, ir jo pažymėjimo negaliojančiu IS „Infostatyba”. Pažymėtina ir tai, kad ginčijamame sprendime nurodyta TPSVPĮ 14 straipsnio 5 dalies nuostata yra bendroji. Iš anksčiau aptarto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad statytojas turi teisę pats pasirinkti savo elgesio modelį: pašalinti savavališkos statybos padarinius, koreguoti projektą ir pagal jį gauti statybą leidžiantį dokumentą (įteisinti statybos darbus) arba prašyti panaikinti statybos leidimo galiojimą. Be to, savavališkos statybos akto surašymas teisės aktuose nėra įtvirtintas kaip aplinkybė, dėl kurios statybą leidžiantį dokumentą išdavusi institucija turėtų teisę atsisakyti tenkinti statytojo prašymą panaikinti statybą leidžiančio dokumento galiojimą ir pažymėti jį negaliojančiu IS „Infostatyba”. Taigi, ginčijamame sprendime nurodyti teisiniai ir faktiniai pagrindai nėra numatyti anksčiau aptartuose teisės aktuose. Atsakovė, atlikdama viešojo administravimo funkcijas, privalo savo sprendime motyvuoti, kuo vadovaujantis priimamas vienoks ar kitoks sprendimas. Darytina išvada, kad atsakovė privalėjo priimti sprendimą, numatytą Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 2 punkte, arba sprendimu atsisakyti tenkinti tokį prašymą, nurodant atsisakymo teisinį ir faktinį pagrindimą. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė ginčijamame sprendime iš esmės nepagrindžia atsisakymo tenkinti statytojo (pareiškėjos) prašymo teisės aktų nuostatomis.
Nagrinėjamos bylos kontekste itin reikšmingas įstatymo viršenybės (teisėtumo) principas, reiškiantis, jog viešojo administravimo subjekto veikla turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus, o atlikdamas administracinius veiksmus, susijusius su asmenų teisėmis ir laisvėmis, šis subjektas negali peržengti jam įstatymų suteiktos kompetencijos ribų. Valdžios institucijos įgyvendindamos joms suteiktas teises turi griežtai veikti pagal kompetencines teisės normas, jų neviršydamos, išimtinai tarnaudamos žmogui (Konstitucijos 5 str. 3 dalis), pirmenybę teikdamos asmens teisių apsaugai. To reikalauja Konstitucinis įstatymo viršenybės principas, draudžiantis viešojo administravimo subjektams viršyti savo įgaliojimus, t. y. veikti ultra vires (liet. virš jėgų, t. y. už įgalinimų ribų), o kiekvieną administracinį sprendimą įpareigoja priimti laikantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos.
Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr. pvz., LVAT 2007-10-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2014-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-111/2014 ir kt.). Ginčijamas sprendimas nepagrįstas teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra aišku, kuo vadovaudamasi atsakovė priėmė tokį sprendimą, t. y. ginčijamame sprendime nėra pagrįsta, kodėl netenkintas pareiškėjos prašymas panaikinti statybos leidimo galiojimą pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 2 punktą ir pažymėti jį negaliojančiu IS „Infostatyba” pagal Reglamento 49.3 punktą.
Taigi, nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, yra nepagrįstas teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, todėl naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus
Pareiškėja skundu prašo įpareigoti atsakovę panaikinti 2016-04-18 statybos leidimą Nr. LNS-33-160418-00055 pareiškėjos vardu bei pažymėti jį kaip negaliojantį.
Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia ginčus dėl teisės. Teismas gali įpareigoti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tačiau neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, todėl nagrinėjamoje byloje netenkintinas pareiškėjos prašymas įpareigoti atsakovę panaikinti 2016-04-18 statybos leidimą Nr. LNS-33-160418-00055 pareiškėjos vardu bei pažymėti jį kaip negaliojantį. Pripažinus, kad ginčijamas sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, atsakovė privalo tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą.
Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamos administracinės bylos atveju, pareiškėja ginčija viešojo administravimo subjekto priimto akto ir veiksmų (neveikimo) teisėtumą t. y. atsakovės atsisakymą atlikti administracinį veiksmą – panaikinti statybą leidžiantį dokumentą, kai to prašo asmuo, statybą leidžiančiame dokumente nurodytas kaip statytojas, nesant tam teisėto pagrindo. Sprendžiant klausimą dėl statybos leidimo teisėtumo ir keliant reikalavimą panaikinti statybą leidžiantį dokumentą kaip išduotą neteisėtai, teisėjų kolegija turėtų tikrinti 2016-04-18 statybos leidimo teisėtumą ir pagrįstumą iš esmės. Byloje nėra ginčo, kad statyba yra pradėta, todėl administracinis teismas neturi teisės tikrinti šio statybos leidimo teisėtumo ir pagrįstumo. Toks ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Kaip jau minėta, šiuo atveju teismas tik patikrino, ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisakė panaikinti statybą leidžiantį dokumentą, kai to prašo asmuo, statybą leidžiančiame dokumente nurodytas kaip statytojas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (redakcija, galiojusi nuo 2015-09-01 iki 2017-11-23) patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 34 punktu, asmenų prašymai turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje dienos, todėl atsakovė įpareigotina išnagrinėti pareiškėjos prašymą per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos D. P. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017-12-20 sprendimą Nr. (8.6)D3-0-2152r-4263 „Dėl informacijos pateikimo”.
Įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti pareiškėjos D. P. prašymą dėl 2016-04-18 statybos leidimo Nr. LNS-33-160418-00055 panaikinimo pareiškėjos prašymu bei pažymėjimo jį kaip negaliojantį IS „Infostatyba”.
Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Remigijus Arminas
Eglė Kiaurakytė
Aušrelė Mažrimienė