Civilinė byla Nr. e2A-400-516/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00599-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7; 2.6.8.8

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. K. (I. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. K. ieškinį atsakovams G. J. ir A. J. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. J. priešieškinį ieškovui I. K. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų A. J. ir G. J. 50 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme pagal ieškovo I. K. ieškinį atsakovams A. J. ir G. J. buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-466-656/2019, kurioje ieškovas prašė: 1) pripažinti neteisėtu atsakovo A. J. atliktą vienašališką 2012 m. gegužės 11 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „GJ baldai“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą; 2) pripažinus neteisėtu vienašalį sutarties nutraukimą, pripažinti 2012 m. gegužės 11 d. UAB „GJ baldai“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia; 3) pripažinus akcijų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, taikyti restituciją, įpareigojant atsakovus grąžinti ieškovui 75 000 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 20 d. sprendimu atmetė ieškovo I. K. ieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovo teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad ieškovas I. K. byloje įstatymo nustatyta tvarka nereiškė reikalavimo atsakovams A. J. ir G. J. gražinti 25 000 Eur sumą, kurią ieškovas sumokėjo pagal 2012 m. gegužės 11 d. UAB „GJ baldai“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Dėl 25 000 Eur sumos sumokėjimo byloje ginčo nebuvo, tačiau ši aplinkybė jam neužkerta kelio reikšti atsakovams tokį reikalavimą. Ieškovo vertinimu, kartu su ieškiniu teikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas pagal sutartį sumokėjo ne tik neginčijamą 25 000 Eur sumą, tačiau dar ir 25 000 Eur, kurie buvo skirti padengti UAB „GJ baldai“ skolą viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) „Doctum“. Dėl to ieškovas įgijo teisę reikalauti, kad atsakovai A. J. ir G. J. grąžintų jam sumokėtus 50 000 Eur.

3.       Ieškovas pažymėjo, kad su atsakovu G. J. 2012 m. gegužės 11 d. buvo sudaręs UAB „GJ baldai“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas G. J. sutartyje nustatytomis sąlygomis įsipareigojo perleisti ir perduoti visas paprastąsias nematerialiąsias bendrovės UAB „GJ baldai“ akcijas (100 vnt.). Sutarties 3 punktas nustatė akcijų pirkimo kainą ir kainos sumokėjimo tvarką. Sutartimi nustatyta akcijų pirkimo kaina – 172 640 Lt (50 000 Eur). Sutartimi ieškovas įsipareigojo atsakovui sumokėti pirkimo kainą tokia tvarka: 1) iki 2012 m. gegužės 18 d. sumokėti pusę kainos, t. y. 86 320 Lt (25 000 Eur) (sutarties 3.2.1 punktas); 2) likusią pirkimo kainos dalį, t. y. 86 320 Lt (25 000 Eur) – per 5 darbo dienas nuo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) paramos išmokėjimo UAB ,,GJ baldai“ pagal 2011 m. rugsėjo 5 d. bendrovės su NMA sudarytą Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį, dienos (sutarties 3.2.2 punktas); 3) taip pat ieškovas pagal sutartį įsipareigojo iki 2012 m. gegužės 18 d. padengti 86 320 Lt (25 000 Eur) dydžio UAB ,,GJ baldai“ įsiskolinimą kreditorei VšĮ „Doctum“ pagal 2012 m. balandžio 27 d. sutartį Nr. 2012/04271 (sutarties 4.1.2 punktas). Sutarties 7.2 punktu šalys susitarė, kad ieškovui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutarties 3.2.1 ir 4.1.2 punktuose nustatytų įsipareigojimų šiuose punktuose nustatytais terminais, sutartis automatiškai, t. y. be jokių papildomų procedūrų, pasibaigia ir šalys privalo viena kitai perduoti viską, ką viena iš kitos yra gavusios pagal sutartį. Atsakovas G. J. 2015 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2015/09/30 3.1.1 punktu nustatė, kad perleidžia atsakovui A. J. savo turimą 25 000 Eur piniginį reikalavimą (reikalavimo perleidimo sutarties 1.1 punktas) bei visas teises ir pareigas pagal sutartį (reikalavimo perleidimo sutarties 2.2 punktas). 2015 m. spalio 23 d. atsakovas A. J. ieškovui išsiuntė pranešimą – reikalavimą sumokėti 25 000 Eur akcijų kainos dalį pagal sutarties 3.2.2 punktą, o 2015 m. gruodžio 15 d. išsiuntė pranešimą, kuriame buvo reikalaujama: 1) sumokėti 25 000 Eur akcijų kainos dalį pagal sutarties 3.2.2 punktą; 2) padengti 25 000 Eur dydžio UAB ,,GJ baldai“ įsiskolinimą kreditorei VšĮ „Doctum“ pagal sutarties 4.2.1 punktą. Minėtame pranešime atsakovas A. J. pažymėjo, kad prašo pateikti 50 000 Eur sumos (25 000 Eur suma, kuri turėjo būti sumokėta pagal sutarties 3.2.2 punktą ir 25 000 Eur padengtas įsiskolinimas pagal sutarties 4.1.2 punktą) sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, kadangi atsakovų A. J. ir G. J. duomenimis, ieškovas yra sumokėjęs tik 25 000 Eur akcijų kainos dalį pagal sutarties 3.2.1 punktą. Atsakovas A. J. nusprendė, kad ieškovas sutarties 3.2.2 ir 4.2.1 punktuose nustatytų sąlygų neįvykdė, dėl to 2016 m. vasario 12 d. vienašališkai nutraukė sutartį su ieškovu dėl esminio sutarties pažeidimo.

4.       Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-466-656/2019 tiek pirmosios instancijos teismas sprendime, tiek apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad ieškovas įrodymais nepagrindė, jog sumokėjo pagal sutartį 50 000 Eur, įrodymais pagrįstas tik 25 000 Eur sumos sumokėjimas, šią faktinę aplinkybę patvirtino ir atsakovai. Tačiau be minėtos 25 000 Eur sumos ieškovas, priešingai nei nurodoma, sumokėjo dar 25 000 Eur pagal sutarties 4.1.2. punktą, kuriuo ieškovas įsipareigojo iki 2012 m. gegužės 18 d. UAB ,,GJ baldai“ įsiskolinimą kreditorei VšĮ „Doctum“ pagal 2012 m. balandžio 27 d. sutartį Nr. 2012/04271. Toks reikalavimas buvo įvykdytas, o tai patvirtina 2012 m. gegužės 14 d. kasos pajamų orderis serija DOC Nr. 005 ir 2012 m. gegužės 15 d. kasos pajamų orderis serija DOC Nr. 006. Ieškovo įsitikinimu, įsiteisėjusiame pirmosios instancijos teismo sprendime ir įsiteisėjusioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nustatyti faktai, kurie yra laikomi prejudiciniais, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti 25 000 Eur.

5.       Atsakovas A. J. priešieškiniu prašė taikyti restituciją ir priteisti jam iš ieškovo I. K. 25 000 Eur, sumažėjusiai UAB „GJ baldai“ akcijų vertei kompensuoti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

6.       Nurodė, kad šioje byloje ieškovas siekia iš atsakovų prisiteisti 50 000 Eur sumą, kurios 25 000 Eur dalį sudaro atsakovams už UAB „GJ baldai“ akcijas sumokėta suma. Ieškovui nupirkus UAB „GJ baldai“ akcijas, bet už jas pilnai neatsiskaičius, o taip pat ieškovui netinkamai valdant bendrovę, UAB „GJ baldai“ finansinė padėtis pablogėjo iki tokios būklės, kad jai buvo iškelta bankroto byla, todėl UAB „GJ baldai“ akcijų, kurios grįžo atsakovo A. J. nuosavybėn, vertė sumažėjo iki nulinės reikšmės. Dėl šios priežasties ieškovo reikalavimas taikyti restituciją, priteisiant sumokėtą kainą už UAB „GJ baldai“ akcijų įsigijimą, negali būti tenkinamas, o priešingai, atsakovui A. J., taikant restituciją, turi būti kompensuota sumažėjusi UAB „GJ baldai“ akcijų vertė. Akcijų vertės sumažėjimas, kurį privalo atlyginti ieškovas, yra 25 000 Eur (atėmus jau ieškovo atsakovams sumokėtus 25 000 Eur).

7.       Ieškovui 2012 m. gegužės 17 d. tapus UAB „GJ baldai“ vadovu ir save įregistravus UAB „GJ baldai“ akcininku valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre, ieškovas perėmė pilną UAB „GJ baldai“ kontrolę, t. y. ieškovas tapo tiek UAB „GJ baldai“ vadovu, organizuojančiu kasdienę bendrovės veiklą, tiek vieninteliu bendrovės akcininku. Nors ieškovas ir tapo UAB „GJ baldai“ vadovu ir akcininku, jis savo sutartinių pareigų atsiskaityti pilnai už jam parduotas UAB „GJ baldai“ akcijas tinkamai nevykdė ir liko skolingas atsakovams 25 000 Eur už parduotas akcijas, o taip pat ieškovas neįvykdė pareigos padengti UAB „GJ baldai“ įsipareigojimo jos kreditorei VšĮ „Doctum“, kas yra konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Be tarp šalių sudarytos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų pažeidimo, ieškovas taip pat netinkamai vykdė savo kaip UAB „GJ baldai“ vadovo bei akcininko pareigas, t. y. vedė apgaulingą UAB „GJ baldai“ buhalterinę apskaitą, neteikė finansinių ataskaitų rinkinių VĮ Registrų centrui, o taip pat vykdė nusikalstamas veikas, tokias kaip dokumentų klastojimas ir sukčiavimas, kas nulėmė UAB „GJ baldai“ finansinės padėties pablogėjimą ir didelių skolų kreditoriams susidarymą. Bendrovei negalint įvykdyti įsipareigojimų, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi UAB „GJ baldai“ buvo iškelta bankroto byla, o šiuo metu UAB „GJ baldai“ bankroto byloje yra patvirtinta bendra 1 973 815,14 Eur kreditorinių reikalavimų suma, o bendrovės balanse yra apskaitomas 666 186 Eur vertės turtas. Įvertinus, kad bendrovės akcijų UAB „GJ baldai“ vertė jų pardavimo metu sudarė 50 000 Eur, tačiau šiuo metu bendrovei yra iškelta bankroto byla ir bendrovės įsipareigojimai keletą kartų viršija bendrovės turto vertę, darytina išvada, jog šiuo metu UAB „GJ baldai“ akcijų vertė yra lygi 0 Eur. Atsakovui nutraukus sutartį su ieškovu, jis nors ir atgavo UAB „GJ baldai“ akcijas, tačiau jų vertė yra nebe 50 000 Eur, o 0 Eur. Tai lemia, kad atsakovas A. J., kuris perėmė visas atsakovo G. J. teises, dėl ieškovo atlikto sutarties pažeidimo prarado 50 000 Eur vertės turtą, nes jis nebeturi galimybės parduoti UAB „GJ baldai“ akcijas už 50 000 Eur sumą kitiems asmenims, be to, bankroto proceso metu jam, kaip akcininkui, nebus paskirstytas ar perduotas koks nors UAB „GJ baldai“ turtas, kuris galėtų mažinti atsakovo patirtus praradimus dėl akcijų vertės sumažėjimo, nes bendrovės turto nepakanka net finansiniams įsipareigojimams pilnai padengti. Atsakovo įsitikinimu, sprendžiant klausimą dėl restitucijos taikymo, turi būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.147 straipsnio 1 dalies ir CK 6.149 straipsnio normos, laikant, kad ieškovas atsakovui privalėjo grąžinti 50 000 Eur vertės akcijas, tačiau grąžino 0 Eur vertės akcijas bei įvertinus, kad jis atsakovui yra sumokėjęs 25 000 Eur, atsakovui iš ieškovo, taikant restituciją, turi būti priteisiama 25 000 Eur sumažėjusiai akcijų vertei kompensuoti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino ir priteisė atsakovui A. J. iš ieškovo I. K. 25 000 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 1 313 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9.       Teismas nurodė, kad vienašalis akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimas yra patvirtintas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-466-656/2019. Šis teismo sprendimas turi prejudicinę galią, kiek jame yra konstatuotas sutarties nutraukimo faktas ir ieškovo I. K. kaltė dėl sutarties nutraukimo, tačiau minėtoje byloje teismas nepasisakė nei dėl restitucijos taikymo, nei dėl nuostolių priteisimo iš kaltosios šalies. Teismo vertinimu, ankstesnis teismo sprendimas, priimtas tarp tų pačių šalių, netrukdo teismui šioje byloje išspręsti ginčą dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo teisinių pasekmių.

Dėl ieškovo teisės reikalauti iš atsakovų grąžinti 25 000 Eur, sumokėtus VšĮ „Doctum“

10.       Teismas, įvertinęs sutarties nuostatas bei šalių paaiškinimus, pritarė atsakovams, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta akcijų kaina buvo 50 000 Eur, o ne 75 000 Eur. Teismas taip pat sutiko su atsakovais, kad pagal 4.1.2. punkte įtvirtintą susitarimą akcininkas (pardavėjas) negavo jokios naudos iš šios prievolės įvykdymo, nes pirkėjas įsipareigojo įvykdyti ne akcininko, bet UAB „GJ baldai“ įsipareigojimus. Byloje šalys neatskleidė, o ieškovas neįrodė, kad akcininkas (pardavėjas) turėjo prievolę įnešti tokią pinigų sumą į įmonę UAB „GJ baldai“ arba kad 2012 m. balandžio 27 d. sutartyje Nr. 2012/04271 buvo numatyta asmeninė akcininko prievolė kreditorei VšĮ „Doctum“. Teismas nurodė, kad atsakovai neigė asmeninę prievolę kreditorei VšĮ „Doctum“, be to, tokios prievolės nepatvirtino teisme apklaustas buvęs įmonės VšĮ „Doctum“ vadovas A. T.. Atsižvelgdamas į tai, teismas pritarė atsakovams, kad pirkėjo įsipareigojimas sumokėti 86 320 Lt VšĮ „Doctum“ nelaikytinas akcijų pardavėjo nauda, t. y. akcijų kaina, bet laikytinas garantija, kad naujasis akcininkas (pirkėjas) užtikrins UAB „GJ baldai“ 2012 m. balandžio 27 d. sutarties vykdymą su VšĮ „Doctum“, t. y. užtikrins šių sutartinių santykių tęstinumą.

11.       Dėl to, teismo vertinimu, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovų 25 000 Eur, sumokėtus VšĮ „Doctum“, kaip akcijų kainą, negali būti tenkinamas.

Dėl restitucijos taikymui reikšmingų faktinių aplinkybių

12.       Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir kitus įrodymus apie akcijų pirkimo–pardavimo sutarties vykdymą, konstatavo, kad ieškovas I. K. yra sumokėjęs dalį akcijų kainos – 25 000 Eur (86 320 Lt), kaip numatyta sutarties 3.2.1. punkte. Įrodymų apie tai, kad I. K. sumokėjo ir kitą kainos dalį, numatytą akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 3.2.2. punkte, byloje nėra. Tokios aplinkybės neįrodinėjo ir pats ieškovas.

13.       Teismo vertinimu, 25 000 Eur suma yra restitucijos objektas ir, nutraukus sutartį bei ieškovui grąžinus akcijas, turi būti išspręstas šios sumos grąžinimo ieškovui klausimas.

14.       Teismas nustatė, kad atsakovas G. J., kaip pardavėjas, vykdydamas akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, perdavė pirkėjui I. K. 100 procentų UAB „GJ baldai“ akcijų, kurių kaina pagal šalių susitarimą perdavimo metu buvo 50 000 Eur (172 640 Lt). Teismo vertinimu, restitucijos objektu yra ne tik ieškovo sumokėtos kainos grąžinimas pirkėjui, bet ir akcijų grąžinimas pardavėjui. Teismas pritarė atsakovams, kad nutraukus akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, taikant sutarties nutraukimo teisines pasekmes, yra svarbu ne tik grąžinti perleistas akcijas kaip sutarties dalyką, bet ir kompensuoti jų vertės pasikeitimą.

15.       Teismas sutiko su atsakovų pozicija, kad parduodamų UAB „GJ baldai“ akcijų kaina buvo siejama su įmonės turimų turtinių teisių ir įsipareigojimų balansu. Teismo posėdžio metu A. J. paaiškino, kad UAB „GJ baldai“ akcijų vertę apsprendė tai, kad įmonė buvo įgijusi teisę į 1 726 400 Lt paramą pagal projektą „Baldų gamybos įmonės kūrimas“, kurią turėjo išmokėti NMA.

16.       Teismas nustatė, kad šiuo metu, kai bendrovei yra iškelta bankroto byla ir bendrovės įsipareigojimai keletą kartų viršija bendrovės turto vertę, laikytina, kad UAB „GJ baldai“ akcijų vertė yra lygi 0 Eur.

17.       Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, pritarė atsakovams, kad įmonės turtinė padėtis pablogėjo, nes bankroto byla buvo iškelta dėl priežasčių, susijusių su įmonės blogu valdymu, kai jos savininku ir vadovu tapo I. K., t. y. dėl įmonės veiklos, vykdytos iki akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo. Teismas nustatė, kad įmonė ieškovui buvo perleista kaip baldų gamybos įmonė, tačiau tokia veikla neužsiėmė, o ją tik imitavo, dėl to NMA pripažino, jog parama yra panaudota ne pagal paskirtį ir kreipėsi dėl paramos grąžinimo. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) esančių duomenų teismas nustatė, kad NMA sprendimus dėl paramos grąžinimo priėmė dar 2015 m., kai įmonės vadovas ir akcininkas buvo I. K. (Vilniaus regiono apylinės teismo civilinės bylos Nr. e2-111-494/2022 duomenys). Paramos grąžinimo pagrindu buvo nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, kad įmonė nesilaikė paramos suteikimo sąlygų, negalėjo pagrįsti gautų pajamų kilmės. Parama turėjo esminę reikšmę įmonės turtinei padėčiai ir jos akcijų kainai. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad ieškovui ir su juo susijusiems asmenims buvo iškelta baudžiamoji byla dėl to, jog įmonės, įskaitant UAB „GJ baldai“, galėjo būti naudojamos nusikalstamai veiklai nuslėpti, o galutinis naudos gavėjas galėjo būti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir kitos įmonės.

18.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės (toks prejudicinis faktas yra konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-466-656/2019), nusprendė, kad restitucija turėtų būti atliekama pirkėjui, sumokant daikto (akcijų) vertę atitinkančią sumą pinigais, kuri apskaičiuojama laikantis CK 6.147 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos piniginio ekvivalento apskaičiavimo taisyklės – taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Kadangi ieškovas dalinai už jam parduotas akcijas buvo sumokėjęs 25 000 Eur, teismo vertinimu, taikant restituciją atsakovui A. J. priteistina suma dėl akcijų vertės sumažėjimo yra 25 000 Eur.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19.       Ieškovas I. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1.                      UAB „GJ Baldai“ akcijų perėjimas ieškovui buvo siejamas ne tik su akcijų kainos sumokėjimu, bet ir su UAB „GJ Baldai“ įsiskolinimo VšĮ „Doctum“ padengimu. Tai reiškia, kad tiek sutarties 3 punktas, tiek 4.1.2 punktas turi būti aiškinami neatskiriamai – tai buvo abi būtinosios sąlygos sutarties vykdymui ir akcijų perėjimui. Teismas nepagrįstai atsiejo sutarties 3.2.1 ir 4.1.2 punktus. Teismas netinkamai aiškino sutarties sąlygas ir padarė klaidingą išvadą, kad prašymas priteisti iš atsakovų 25 000 Eur, sumokėtus VšĮ „Doctum“, kaip akcijų kainą, negali būti tenkinamas.

19.2.                      Teismas nepagrįstai tenkino priešieškinį. Teismas nepakankamai išsamiai išnagrinėjo aplinkybę, kad UAB „GJ baldai“ nemokia tapo ne tuomet, kai UAB „GJ baldai“ akcininku buvo ieškovas, o tuomet, kai įmonės akcininku buvo pats atsakovas A. J., akcininku tapęs nuo 2016 m. kovo 25 d. Turto areštai UAB „GJ baldai“ atžvilgiu buvo taikyti laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. gegužės 7 d., t. y. tuomet, kai UAB „GJ baldai“ akcininku buvo atsakovas A. J..

19.3.                      Konstatuojant, kad neva ieškovas netinkamai valdė UAB „GJ baldai“, nebuvo įrodinėjamos ieškovo civilinės atsakomybės sąlygos. Byloje nebuvo įrodyta, ką konkrečiai ieškovas neteisėto atliko, kuo vadovaujantis akcijų sumažėjimas įkainotas 25 000 Eur, neįrodyta ieškovo kaltė, priežastinis ryšys. Vien tai, kad, atsakovų manymu, UAB „GJ baldai“ buvo valdoma netinkamai, nesudaro jokio pagrindo padaryti išvadą, jog ieškovas kokiais nors savo veiksmais (neveikimu) sukėlė įmonei žalą. Ieškovas buvo pateikęs įrodymus, kad atsakovui A. J. būnant UAB „GJ baldai“ akcininku, buvo parduotas itin didelės vertės UAB „GJ baldai“ turtas už žymiai mažesnę nei rinkos kaina.

2.                      Atsakovai A. J. ir G. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1.                      Nesutinka, kad ieškovas įvykdė prievolę VšĮ „Doctum“, sumokėdamas UAB „GJ baldai“ 25 000 Eur skolą šiai bendrovei pagal sutarties 4.1.2 punktą. Taip pat nesutinka, kad ieškovas sumokėjo likusią 25 000 Eur UAB „GJ Baldai“ akcijų kainos dalį pagal sutarties 3.2.2 punktą. Tiek Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-466-656/2019, tiek Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-302-236/2020, jau yra nagrinėję ginčą tarp tų pačių šalių, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl 2012 m. gegužės 11 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo teisėtumo bei šiose bylose nagrinėjo ar klausimą ieškovas sumokėjo VŠĮ „Doctum“ 25 000 Eur. Teismai sprendimuose konstatavo, kad ieškovas I. K. neįrodė, jog jis sumokėjo 25 000 Eur sumą VšĮ „Doctum“. Be to, net jei ieškovas įrodytų, kad jis yra sumokėjęs 25 000 Eur VšĮ „Doctum“, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog dėl šios sumos grąžinimo ieškovas turėtų reikšti reikalavimus UAB „GJ baldai“, už kurią ir būtų buvusi įvykdyta prievolė, o ne atsakovams.

20.2.                      Vien sutartyje nurodyta aplinkybė, kad 4.1.2 punktas yra esminė sutarties sąlyga, nesuponuoja išvados, jog šiame punkte nurodyta ieškovo mokėtina 25 000 Eur suma sudaro parduodamų akcijų kainos dalį. Šalių sudarytos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 1 punkte (sąvokos) yra pateiktas „Pirkimo kaina“ apibrėžimas, kuriame nurodyta, kad „Pirkimo kaina reiškia šios sutarties 3 straipsnyje nustatytą kainą, kurią turi sumokėti Pirkėjas už Parduodamas akcijas“. Iš šios sąvokos apibrėžimo yra aišku, kad parduodamų akcijų kaina šalių sudarytos sutarties prasme reiškia akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 3 straipsnyje nurodytą kainą, o ne 4.1.2 punkte nurodytą ieškovo VšĮ „Doctum“ turimą sumokėti sumą.

20.3.                      Nesutinka su apeliantu, kad byloje nebuvo įrodinėjamos ir nustatytos ieškovo civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovas pareikštu priešieškiniu byloje prašė iš ieškovo priteisti ne žalą, o taikyti restituciją, pinigais kompensuojant UAB „GJ baldai“ akcijų nuvertėjimą, kol jas valdė ieškovas. Dėl to ieškovo teiginiai dėl civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo ir nustatinėjimo neturi teisinės reikšmės. Ieškovas atsakovams už akcijas turėjo sumokėti 50 000 Eur sumą, tačiau sumokėjo tik 25 000 Eur. Po sutarties nutraukimo bendrovei iškėlus bankroto bylą ir bankroto procesui einant į pabaigą tapo akivaizdu, kad bendrovės įsipareigojimai žymiai viršija UAB „GJ baldai“ turtą, todėl atsakovui nutraukus sutartį su ieškovu, jis nors ir atgavo UAB „GJ baldai“ akcijas, tačiau jų vertė buvo nebe 50 000 Eur, o 0 Eur. Tai lėmė, kad atsakovas A. J., kuris perėmė visas G. J. teises, dėl ieškovo atlikto sutarties pažeidimo prarado 50 000 Eur vertės turtą, nes nebeturi galimybės parduoti UAB „GJ baldai“ akcijų už 50 000 Eur sumą kitiems asmenims, o taip pat bankroto proceso metu jam, kaip akcininkui, nebus paskirstytas ar perduotas koks nors UAB „GJ baldai“ turtas, kuris galėtų mažinti atsakovo akcijų nuvertėjimo sumą. Po sutarties nutraukimo A. J. nebuvo grąžintos tokios vertės akcijos, kokia jų vertė buvo sutarties sudarymo metu.

3.                      Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. birželio 13 d. buvo gautas ieškovo I. K. prašymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 164 straipsnio 4 punktu, sustabdyti šią civilinę bylą iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėtos civilinės bylos dėl UAB „GJ baldai“ bankroto pripažinimo tyčiniu (civilinė byla Nr. eB2-2331-562/2023) ir dėl žalos UAB „GJ baldai“ atlyginimo (civilinė byla Nr. e2-2386-560/2023).

4.                      Nurodė, kad ieškovui tapo žinoma, jog Vilniaus apygardos teisme yra užvestos civilinės bylos, kuriose bus sprendžiama dėl UAB „GJ baldai“ bankroto pripažinimo tyčiniu, o neteisėtas, žalą sukėlusias veikas nurodant padariusį, be kita ko, ir atsakovą A. J., taip pat dėl UAB „GJ baldai“ padarytos žalos atlyginimo, kurioje atsakovu, be kita ko, patrauktas A. J.. Civilinėse bylose galimai bus konstatuota, kad žalą UAB „GJ baldai“ padarė ne ieškovas, bet pats atsakovas A. J.. Šiose bylose nustatyti faktai turės įtakos ir šiai bylai, nes, jei kitose bylose bus pripažinta, kad atsakovas A. J. padarė žalą UAB „GJ baldai“, jo priešieškinis turėtų būti atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

31.       Bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės suformuluotos CK 6.193 straipsnyje. Pažymėtina, kad sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-219/2020, 26 punktą ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

32.       Pažymėtina, kad 2012 m. gegužės 11 d. šalių sudarytoje akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje buvo aiškiai nurodyta, kas yra laikoma parduodamų akcijų kaina. Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 1 punkte pateiktas pirkimo kainos apibrėžimas, kuriame nurodyta, kad pirkimo kaina reiškia sutarties 3 straipsnyje nustatytą kainą, kurią turi sumokėti pirkėjas už parduodamas akcijas. Sutarties 3 straipsnyje, nustatančiame pirkimo kainą ir jos sumokėjimo tvarką, buvo aiškiai nustatyta, kad parduodamų akcijų kaina yra 172 640 Lt (50 000 Eur) (sutarties 3.1 punktas), kurią pirkėjas (ieškovas) įsipareigoja sumokėti tokia tvarka: iki 2012 m. gegužės 18 d. imtinai pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui pusę pirkimo kainos, t. y. 86 320 Lt (25 000 Eur) (sutarties 3.2.1 punktas), o likusią pirkimo kainą, t. y. 86 320 Lt (25 000 Eur) įsipareigojo sumokėti per 5 darbo dienas nuo NMA paramos išmokėjimo bendrovei dienos (sutarties 3.2.2 punktas). Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 3.5 punkte pirkėjas I. K. patvirtino, kad jam yra žinoma, jog šios sutarties sudarymo dieną bendrovė yra skolinga 86 320 Lt (25 000 Eur) plius PVM savo kreditorei VšĮ „Doctum“ už pagal 2010 m. rugpjūčio 12 d. sutartį Nr. 2010/08121 suteiktas paslaugas. Sutarties 4 straipsnyje šalys aptarė abiejų – tiek pirkėjo, tiek pardavėjo – įsipareigojimus. Apelianto nurodomame sutarties 4.1.2 punkte pirkėjas I. K. įsipareigojo iki 2012 m. gegužės 18 d. imtinai padengti dalį bendrovės įsiskolinimo kreditorei VšĮ „Doctum“ pagal 2012 m. balandžio 27 d. sutartį Nr. 2012/04271, t. y. pervesti į bendrovės kreditorės sąskaitą arba sumokėti grynais pinigais 86 320 Lt (25 000 Eur) avansą.

33.       Taigi tiek sistemiškai, tiek ir pažodžiui (lingvistiškai) aiškinant šalių sudarytos sutarties nuostatas, darytina išvada, kad, priešingai nei teigia apeliantas, į akcijų pardavimo kainą nebuvo įtraukta ieškovo VšĮ „Doctum“ mokėtina suma. Vien tai, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 4.1.2 punkte ieškovui nustatytą įsipareigojimą sumokėti bendrovės turimą įsiskolinimą VšĮ „Doctum“ šalys laikė viena iš esminių sutarties sąlygų, kurios neįvykdžius bus taikomi sutarties 7.2 punkte įtvirtinti padariniai, teisėjų kolegijos vertinimu, nereiškia, kad sutarties 4.1.2 punkte nurodyta ieškovo mokėtina 25 000 Eur suma bendrovės kreditorei sudaro parduodamų akcijų kainos dalį, kurios ieškovas, esant nutrauktai akcijų pirkimo–pardavimo sutarčiai, įgijo teisę reikalauti iš atsakovų.

34.       Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas (pirkėjas) I. K. sutartimi įsipareigojo padengti VšĮ „Doctum“ skolą, kurią buvo skolinga UAB „GJ baldai“, o ne atsakovas (buvęs akcininkas ir pardavėjas). Ieškovas neįrodė, o ir sutarties nuostatos nenustatė, kad akcininkas (pardavėjas) turėjo prievolę įnešti tokią pinigų sumą į įmonę UAB „GJ baldai“ arba kad 2012 m. balandžio 27 d. sutartyje Nr. 2012/04271 buvo numatyta asmeninė akcininko prievolė kreditorei VšĮ „Doctum“. Taigi nustačius, kad į akcijų pardavimo kainą nebuvo įtraukta ieškovo VšĮ „Doctum“ mokėtina suma pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 4.1.2 punktą, taip pat nenustačius, kad įmonės akcijų pardavėjas pagal 4.1.2 punkte įtvirtintą susitarimą būtų gavęs naudos iš tokios prievolės įvykdymo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pirkėjo (ieškovo) I. K. įsipareigojimas sumokėti bendrovės turimą 25 000 Eur (86 320 Lt) skolą VšĮ „Doctum“ laikytinas ne akcijų kaina, o garantija, kad naujasis akcininkas (pirkėjas) užtikrins UAB „GJ baldai“ 2012 m. balandžio 27 d. sutarties vykdymą su VšĮ „Doctum“.

35.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas ir pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą atsakovams dėl 25 000 Eur, jo teigimu, sumokėtų VšĮ „Doctum“, priteisimo. Kaip minėta, akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 4.1.2 punktu ieškovas (pirkėjas) įsipareigojo padengti bendrovės turimą 25 000 Eur įsiskolinimą kreditorei VšĮ „Doctum“, todėl dėl šios sumos grąžinimo jis galėtų reikšti reikalavimus UAB „GJ baldai“ už kurią ir įvykdyta prievolė, o ne atsakovams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino, ar byloje pakanka įrodymų, kad atitinkama suma VšĮ „Doctum“ buvo sumokėta, kadangi konstatavo, jog reikalavimas dėl jos priteisimo pareikštas netinkamam subjektui.

Dėl priešieškinio reikalavimų

36.       Kaip minėta, apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo patenkintas atsakovo A. J. priešieškinis dėl nuostolių priteisimo, teigia, kad UAB „GJ baldai“ nemokia tapo ne tuomet, kai UAB „GJ baldai“ akcininku buvo ieškovas, o tuomet, kai įmonės akcininku buvo pats atsakovas A. J., be to, nebuvo įrodytos ieškovo civilinės atsakomybės sąlygos, konstatuojant, kad jis netinkamai valdė UAB „GJ baldai“.

37.       Visų pirma atsakydama į ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kad nebuvo įrodytos ir nustatytos ieškovo civilinės atsakomybės sąlygos, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas A. J. pareikštu priešieškiniu byloje prašė iš ieškovo priteisti ne žalos atlyginimą, o taikyti restituciją, pinigais kompensuojant UAB „GJ baldai“ akcijų nuvertėjimą, kol jas valdė ieškovas iki buvo nutraukta UAB „GJ baldai“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, ieškovui pažeidus sutartinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, ieškovo teiginiai dėl civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo ir nustatinėjimo neturi teisinės reikšmės, nes byloje, kaip minėta, buvo sprendžiamas ne žalos atlyginimo, o sutarties nutraukimo teisinių pasekmių, t. y. restitucijos taikymo klausimas.

38.       Minėta, kad, remiantis akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punktu, ieškovas I. K. atsakovui A. J. iš viso turėjo sumokėti 50 000 Eur (172 640 Lt) sumą už UAB „GJ baldai“ akcijas. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas sumokėjo tik dalį sumos – 25 000 Eur pagal sutarties 3.2.1 punktą. Įrodymų apie tai, kad I. K. sumokėjo ir kitą kainos dalį, numatytą akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 3.2.2 punkte, byloje nėra.

39.       Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad šalių pasirašyta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta, ieškovui tinkamai nevykdžius savo sutartinių įsipareigojimų. Vienašalio akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo teisėtumas yra patvirtintas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-466-656/2019, kuris buvo paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

40.       Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad, esant vienašališkai nutrauktai sutarčiai dėl ieškovo kaltės, pastarajam tinkamai nevykdžius sutartinių įsipareigojimų, restitucijos objektu yra ne tik ieškovo sumokėtos kainos grąžinimas pirkėjui, bet ir akcijų grąžinimas pardavėjui. Be to, sutiktina ir su tuo, kad nutraukus akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir taikant sutarties nutraukimo teisines pasekmes, svarbu ne tik grąžinti perleistas akcijas kaip sutarties dalyką, bet ir kompensuoti jų vertės pasikeitimą.

41.       Bylos duomenys patvirtina, kad po akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi UAB „GJ baldai“ buvo iškelta bankroto byla. Nors, apelianto teigimu, UAB „GJ baldai“ nemokia tapo ne tuomet, kai UAB „GJ baldai“ akcininku buvo ieškovas, o tuomet, kai įmonės akcininku buvo pats atsakovas A. J., tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir šalių paaiškinimus, priėjo išvados, kad įmonės turtinė padėtis pablogėjo ir kad bankroto byla buvo iškelta dėl priežasčių, susijusių su įmonės blogu valdymu, kai jos savininku ir vadovu buvo būtent ieškovas I. K.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

42.       Visų pirma pažymėtina tai, kad UAB „GJ baldai“ akcijų vertę (kainą), kaip patvirtina bylos duomenys, apsprendė tai, kad įmonė buvo įgijusi teisę į 1 726 400 Lt paramą pagal projektą „Baldų gamybos įmonės kūrimas“, kurią turėjo išmokėti NMA. Tai patvirtina ir akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 3.4 punkto nuostatos, kuriose nustatyta, kad tuo atveju, jei nurodyta parama ne dėl bendrovės kaltės nebus išmokėta, pirkimo kaina bus mažinama iki 10 000 Lt. LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad NMA sprendimus dėl paramos grąžinimo priėmė dar 2015 m., kai bendrovės vadovas ir akcininkas buvo I. K. (Vilniaus regiono apylinės teismo civilinės bylos Nr. e2-111-494/2022 duomenys). Paramos grąžinimo pagrindu buvo nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, kad bendrovė nesilaikė paramos suteikimo sąlygų, negalėjo pagrįsti gautų pajamų kilmės. Remdamasis ieškovo pirmosios instancijos teisme duotais paaiškinimais, teismas nustatė, kad tuo metu, kai UAB „GJ baldai“ vadovu ir akcininku buvo I. K., baldų gamyba bendrovė nesivertė, bet pirko nekilnojamąjį turtą, turtines teises bei vykdė kitus sandorius, kurių turinys ir ekonominis naudingumas nėra atskleistas. Be to, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad ieškovui ir su juo susijusiems asmenims buvo iškelta baudžiamoji byla dėl to, kad bendrovės, įskaitant ir UAB „GJ baldai“, galėjo būti naudojamos nusikalstamai veiklai nuslėpti, o galutinis naudos gavėjas galėjo būti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir kitos bendrovės. Iš byloje esančio 2014 m. kovo 4 d. pranešimo apie įtarimą nustatyta, kad ieškovui buvo pareikšti įtarimai dėl to, kad jis įsigijo UAB „GJ baldai“ akcijas ir šią bendrovę panaudojo neteisėtų tikslų įgyvendinimui – paramos gavimui iš NMA.

43.       Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentu, kad būtent atsakovai yra kalti dėl įmonės nemokumo. Priešingai, prieš tai aptarti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad būtent dėl ieškovo kaltės buvo prarasta bendrovei skirta parama. Ieškovas, įsigijęs bendrovės akcijas, tiesioginės įmonės veiklos – baldų gamybos – netęsė ir tai turėjo tiesioginės įtakos bendrovės akcijų nuvertėjimui.

44.       Kaip minėta, ieškovui tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nesumokėjus visos UAB „GJ baldai“ akcijų įsigijimo kainos, atsakovas A. J., nutraukė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį su ieškovu. Nors nutraukęs akcijų pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas A. J. atgavo UAB „GJ baldai“ akcijas, tačiau jų vertė, esant iškeltai bankroto bylai, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo nebe 50 000 Eur, o 0 Eur. Taigi atsakovas A. J., kuris perėmė visas G. J. teises, dėl ieškovo atlikto sutarties pažeidimo prarado 50 000 Eur vertės turtą, nes jis nebeturi galimybės parduoti UAB „GJ baldai“ akcijas už tokią kainą, kokia buvo akcijų vertė jų pardavimo ieškovui metu, o taip pat bankroto proceso metu jam, kaip akcininkui, nebus paskirstytas ar perduotas koks nors UAB „GJ baldai“ turtas, kuris galėtų mažinti atsakovo akcijų nuvertėjimo sumą, kadangi bendrovės turto, kaip patvirtina bylos duomenys, nepakanka net finansiniams įsipareigojimams pilnai padengti.

45.       CK 6.222 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. CK 6.146 straipsnis nustato, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Remiantis CK 6.147 straipsnio 1 dalimi, piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojusias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia. Jeigu privalantis gražinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę (CK 6.147 straipsnio 2 dalis). Jeigu turtas sunaikintas iš dalies arba kitaip sumažėjusi jo vertė, tai skolininkas privalo sumokėti kreditoriui sunaikintos turto dalies piniginį ekvivalentą ar atlyginti jo vertės sumažėjimą, išskyrus atvejus, kai turto vertė sumažėjo dėl normalaus turto nusidėvėjimo (CK 6.149 straipsnis).

46.       Kaip minėta, po akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo A. J. nebuvo grąžintos tokios vertės akcijos, kokia jų vertė buvo sutarties sudarymo metu (akcijų ieškovui perdavimo metu). Ieškovas atsakovui privalėjo grąžinti 50 000 Eur vertės akcijas, tačiau grąžino 0 Eur vertės akcijas. Dėl to pirmosios instancijos teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, pagrįstai vadovavosi CK 6.147 straipsnio 1 dalies ir 6.149 straipsnio nuostatomis ir, įvertinęs tai, kad I. K. yra sumokėjęs atsakovui 25 000 Eur pagal sutarties 3.2.1 punktą, pagrįstai priteisė atsakovui A. J. iš ieškovo I. K. 25 000 Eur sumą sumažėjusiai akcijų vertei kompensuoti.

47.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino sutarties nutraukimo teisines pasekmes, t. y. restitucijos taikymą reglamentuojančias CK normas ir kasacinio teismo praktiką ir, atmetęs ieškovo I. K. ieškinį bei tenkinęs atsakovo A. J. priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

49.       Apelianto I. K. apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

50.       Atsakovai A. J. ir G. J., pateikę atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė išlaidų faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl jos nepriteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

I. K. prašymą dėl bylos sustabdymo palikti nenagrinėtą.

Teisėjai                                                                Rasa Gudžiūnienė

                                                                        Dalia Kačinskienė

                                                                                Žilvinas Terebeiza