Civilinė byla Nr. 2YT-7487-793/2018
Proceso Nr. 2-06-3-04421-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.7.1.; 3.4.5.11.; 3.5.1.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m. birželio 12 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras Mineikis,
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“.
Teismas
nustatė:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas antstolio Jono Petriko raštas dėl skundo persiuntimo Nr. S18-15449, kuriuo teismui perduotas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų (toliau ir – VMI prie FM) ministerijos skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėja prašo panaikinti 2018 m. balandžio 19 d. patvarkymus Nr. S18-12376 ir Nr. S18-12377 vykdomosiose bylose, kuriose pradinis skolininkas S. Ž. buvo pakeistas nauju skolininku Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teigia, kad skolininkas S. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), o antstolio pranešimą apie paveldėtą turtą ir kreditorinio reikalavimo pateikimą pareiškėja gavo tik 2018 m. balandžio 24 d., t. y. praėjus daugiau nei aštuoniems mėnesiams nuo skolininko mirties. Tokiu būdu buvo praleistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas kreditoriniam reikalavimui pateikti.
Antstolis Jonas Petrikas 2018 m. gegužės 16 d. patvarkymu Nr. S18-15423 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad 2015 m. spalio 16 d. surašė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, taip pat surašė patvarkymą areštuoti lėšas, kuriuo areštavo turtinę teisę į 444,12 Eur sumą, esančią ir/ar pateksiančią į UAB „Swedbank investicijų valdymas“ sąskaitą ar kasą, priklausančią skolininkui S. Ž. pagal 2007 m. balandžio 23 d. pensijų kaupimo sutartį. Tokiu būdu antstolis išviešino skolininko prievoles ir suteikė informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas.
Suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos vanduo“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Teigia, kad valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės, ir nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
skundas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/08/00098 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2007 m. spalio 24 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-1823-714/2007 dėl 121,67 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš S. Ž. išieškotojo AB „Klaipėdos vanduo“ naudai (v. b. Nr. 0172/08/00098 b. l. 3), vykdomąją bylą Nr. 0172/11/01233 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2010 m. spalio 5 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-264-838/2010 dėl 449,12 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš S. Ž. išieškotojo AB „Klaipėdos vanduo“ naudai (v. b. Nr. 0172/11/01233 b. l. 2-3, 7). Skolininkas S. Ž. (duomenys neskelbtini) mirė (v. b. Nr. 0172/08/00098 b. l. 215). Antstolis 2018 m. balandžio 19 d. patvarkymu Nr. S18-12376 nutarė pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0172/08/00098 vykdymo proceso šalį, t. y. pakeisti pradinį skolininką S. Ž. naujuoju skolininku Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (v. b. Nr. 0172/08/00098 b. l. 220). 2018 m. balandžio 19 d. patvarkymu Nr. S18-12377 antstolis Jonas Petrikas nutarė pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0172/11/01233 vykdymo proceso šalį, t. y. pakeisti pradinį skolininką S. Ž. naujuoju skolininku Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (v. b. Nr. 0172/08/00098 b. l. 78).
Pareiškėja nesutinka su antstolio 2018 m. balandžio 19 d. patvarkymais Nr. S18-12376, Nr. S18-1377 ir prašo juo panaikinti, motyvuodama, jog antstolis praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti, kadangi skolininkas mirė 2017 m. liepos 29 d., o antstolio pranešimą apie paveldėtą turtą ir kreditorinio reikalavimo pateikimą pareiškėja gavo tik 2018 m. balandžio 24 d. Teigia, jog kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad prieš priimdami palikimą įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Ši įstatymo nuostata ir įtvirtinti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 str. 1 d., 4 d.) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas skatina skolininko kreditorius domėtis skolos išieškojimo eiga ir nedelsti apie savo reikalavimus pranešti skolininko įpėdiniams, kai tik sužinoma apie skolininko mirtį. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, teismų praktika aptariamos kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad mirusio asmens kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytos reikalavimų pareiškimo tvarkos bei terminų ir tais atvejais, kai mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualiosios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013; 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1024-450/2017; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1304-614/2017; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1378-553/2017; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1464-881/2017; kt.).
Palikimo atsiradimo data – palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju skolininkas S. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), todėl kreditoriaus reikalavimas galėjo būti pareikštas iki 2017 m. spalio 29 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Kasacinis teismas, plėtodamas praktiką, nurodė, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą taip pat laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 str. 3 d.) neaktualu, kad ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, 20, 21 punktai). Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pažymėta, jog išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jeigu išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
Teismų praktikoje laikomasis pozicijos, kad valstybei, kaip ir bet kuriam kitam įpėdiniui, paveldint mirusio asmens turtą, svarbu žinoti, kiek palikėjo kreditorių įgyvendins reikalavimus į palikimą sudarantį turtą. Atitinkamai valstybė, kaip ir bet kuris kitas įpėdinis, turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad reikalavimus dėl palikėjo prievolių šio kreditoriai valstybei, kaip įpėdiniui, pareikš CK 5.63 straipsnyje nustatytais terminais bei tvarka. Valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose dalyvauja bendrais pagrindais, todėl jai negali būti taikomi didesni reikalavimai, nei būtų taikomi visiems kitiems įpėdiniams. Valstybei, kaip įpėdiniui paveldėjimo teisiniuose santykiuose, negali būti keliamas reikalavimas žinoti ne tik valstybės registrų duomenis, kurie prieinami bet kuriam įpėdiniui ir kurių nežinojimu atidus, apdairus bei rūpestingas įpėdinis negali remtis, bet ir visų valstybės informacinių sistemų, kurios įsteigtos ir naudojamos kitiems konkretiems tikslams, duomenis. Taigi CK 5.63 straipsnyje įtvirtintas terminas, per kurį mirusio skolininko kreditoriai turi pareikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniams, tarp jų – ir valstybei, itin svarbus teisiniam apibrėžtumui, civilinių santykių stabilumui užtikrinti. Dėl to įstatymo nustatyta, kad šis terminas gali būti pratęstas tik dėl svarbių priežasčių ir tik tuo atveju, jeigu nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.) (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1052-910/2018).
Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis 2015 m. spalio 16 d. patvarkymu areštuoti lėšas Nr. 0172/11/01233 areštavo turtinę teisę į 444,12 Eur sumą, esančią ir/ar pateksiančią į UAB „Swedbank investicijų valdymas“ sąskaitą (-as) ar kasą, priklausančią skolininkui S. Ž. pagal 2007 m. balandžio 23 d. pensijų kaupimo sutartį (v. b. Nr. 0172/11/01233 b. l. 179), o 2015 m. spalio 16 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. 0172/11/01233 piniginių lėšų apribojimo informacinei sistemai (toliau – PLAIS) pateikė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš S. Ž. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. Nr. 0172/08/00098 b. l. 180). Duomenų, kad minėtas areštas būtų panaikintas, vykdomosiose bylose nėra. Vykdomosios bylos Nr. 0172/08/00098 medžiaga patvirtina, kad duomenys apie vykdomą išieškojimą skolininko atžvilgiu buvo patalpinti antstolių informacinėje sistemoje (AIS) (v. b. Nr. 0172/08/00098 b. l. 181, 196). Vykdomojoje byloje esančiais įrodymais taip pat nustatyta, kad Turto arešto aktų registre nėra duomenų, jog skolininko atžvilgiu būtų įregistruotas areštas (v. b. Nr. 0172/08/00098 b. l. 197, 219). 2017 m. sausio 9 d. patvarkymu areštuoti lėšas Nr. S17-985 antstolis areštavo turtinę teisę į 898,08 Eur sumą, esančią ir/ar pateksiančią į UAB „Swedbank investicijų valdymas“ sąskaitą (-as) ar kasą, priklausančią skolininkui S. Ž. pagal 2007 m. balandžio 23 d. pensijų kaupimo sutartį (v. b. Nr. 0172/11/01233 b. l. 207), o 2017 m. sausio 9 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-172-297 PLAIS pateikė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš visų S. Ž. vardu atidarytų banko sąskaitų (v. b. Nr. 0172/08/00098 b. l. 206). Duomenų apie šio arešto įregistravimą Turto arešto akto registre taip pat nėra (v. b. Nr. 0172/08/00098 b. l. 219). Pažymėtina, jog vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad nuo minėto 2017 m. sausio 9 d. priimto patvarkymo dienos (įskaitant tą dieną priimtus ir kitus patvarkymus) iki 2018 m. kovo 9 d. antstolis būtų atlikęs kokius nors vykdymo veiksmus (v. b. l. 0172/08/00098 b. l. 207, 209, v. b. Nr. 0172/11/01233 b. l. 71, 72-73, 74). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju būtent pareiškėja 2018 m. kovo mėn., kreipėsi į antstolį (antstolio kontoroje raštas gautas 2018 m. kovo 8 d.) informuodama, kad 2018 m. kovo 1 d. paveldėjimo teise pagal įstatymą priėmė 2017 m. liepos 29 d. mirusio S. Ž. palikimą ir paveldėjo pinigines lėšas, AB „Swedbank“ banko sąskaitoje ir pensijų kaupimo sąskaitoje (v. b. Nr. 0172/08/00098 b. l. 213). Tuo tarpu duomenų, kad antstolis, apskritai, turėjo duomenis apie skolininko S. Ž. mirtį iki minėto pareiškėjos 2018 m. kovo 8 d. rašto gavimo dienos, vykdomosiose bylose nėra. Gyventojų registro tarnybos duomenis, patvirtinančius S. Ž. mirtį, antstolis patikrino 2018 m. balandžio 19 d. (v. b. l. Nr. 0172/08/00098 b. l. 215).
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad AIS, skirtingai nei, pvz., Turto arešto aktų registras, nėra valstybės registras, skirtas tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurio duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (CK 4.261 str., Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15, 16 str.). AIS – tai valstybės informacinė sistema, kurios tikslas yra sudaryti sąlygas gyventojams ir verslo subjektams nuotoliniu būdu dalyvauti antstolių vykdymo procese, varžytynėse ir aukcionuose, sukuriant elektroninių vykdomųjų bylų, elektroninių varžytynių ir elektroninių aukcionų paslaugas (AIS nuostatų 5 p.). Kasacinis teismas nurodė, kad informacijos apie priverstinai išieškomą skolą buvimas AIS savaime neinformuoja įpėdinių apie mirusiojo skolas, todėl vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka ir tai nurodyta minėtoje informacinėje sistemoje, nėra pagrindas pripažinti, kad kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ir įpėdiniai informuoti apie palikėjo skolas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teisinį reglamentavimą būtent mirusio skolininko kreditoriai apie savo reikalavimus turi informuoti palikėjo įpėdinius (CK 5.63 str. 1 d., 2 d.), tačiau įpėdiniams nenustatyta pareigos ieškoti palikėjo kreditorių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-2019/2018).
Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu, taip pat vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika darytina išvada, kad antstolis, areštuodamas skolininko turtą – turtinę teisę į UAB „Swedbank investicijų valdymas“ sąskaitą (-as) ar kasą pagal 2007 m. balandžio 23 d. pensijų kaupimo sutartį, šios aplinkybės neišviešino viešame registre, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai iki skolininko S. Ž. palikimo priėmimo buvo žinoma apie skolininko turimas prievoles ir jo turtui pritaikytus areštus. Ginčijamus patvarkymus dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo antstolis priėmė 2018 m. balandžio 19 d., t. y. praėjus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui po palikimo atsiradimo, tačiau nesuėjus naikinamajam trejų metų terminui, per kurį kreditoriniai reikalavimai gali būti pareikšti (CK 5.63 str. 4 d.).
Nesutiktina su antstolio nurodytais argumentais, kad pareiškėjai buvo žinoma apie skolininko S. Ž. skolas ir taikomus apribojimus, kadangi 2018 m. kovo 8 d. gavo iš VMI prie FM raštą dėl atsiskaitymo su palikėjo kreditoriais. Iš Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro 2018 m. kovo 1 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo matyti, kad pareiškėja paveldėjo S. Ž. pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ banko sąskaitoje ir pinigines lėšas, esančias pensijų kaupimo sąskaitoje (v. b. Nr. 0172/08/00098 b. l. 236). Akivaizdu, kad pareiškėjai siekiant perimti paveldėtą turtą, AB „Swedbank“ banko buvo informuota apie pritaikytus apribojimus mirusio skolininko turtui, todėl daryti išvadą, kad iki palikimo priėmimo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos žinojo apie S. Ž. turtui pritaikytus areštus, nėra jokio pagrindo.
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad antstolis netinkamai taikė procesinių teisių perėmimo institutą reglamentuojančias teisės normas, ir neteisėtai bei nepagrįstai priėmė skundžiamus 2018 m. balandžio 19 d. patvarkymus „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“ Nr. S18-12376 Nr. S18-12377, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas – skundžiami patvarkymai naikintini.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų tenkinti.
Panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0172/08/00098 antstolio Jono Petriko 2018 m. balandžio 19 d. patvarkymą Nr. S18-12376 „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“.
Panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0172/11/01233 antstolio Jono Petriko 2018 m. balandžio 19 d. patvarkymą Nr. S18-12377 „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0172/08/00098, Nr. 0172/11/01233 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėjas Petras Mineikis