Administracinė byla Nr. A-2501-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01405-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) ir Alytaus pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas J. J. su skundu ir jo patikslinimais (toliau skundas ir jo patikslinimai kartu įvardijami skundu) kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K, nuo
2019 m. balandžio 1 d. – Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN)), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), už netinkamas kalinimo sąlygas, buvusias nuo
2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. J. J. taip pat prašė įpareigoti Kalėjimų departamentą jį perkelti bausmę atlikti į Vilniaus PN.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad Kalėjimų departamento 2019 m. vasario 7 d. nutarimu
Nr. NN-203 jį buvo nutarta iš Lukiškių TI-K tęsti atlikti bausmę perkelti į Marijampolės pataisos namus (toliau – Marijampolės PN), tačiau 2019 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. NN-257, vadovaujantis teisės aktais ir atsižvelgiant į nuteistojo sveikatos būklę, buvo nutarta J. J. iš Lukiškių
TI-K tęsti bausmę perkelti į Alytaus PN. Tai buvo padaryta 2019 m. vasario 15 d. Pareiškėjas su
2019 m. vasario 21 d. prašymu patikslinti perkėlimą į Alytaus PN kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir šis prašymas buvo persiųstas nagrinėti Kalėjimų departamentui, kuris, išnagrinėjęs prašymą, 2019 m. kovo 15 d. atsakyme Nr. 2S-1148 nurodė, kad Alytaus PN dirba atitinkamos specializacijos sveikatos priežiūros specialistai. Be to, Kalėjimų departamentas turi diskrecijos teisę spręsti, į kuriuos pataisos namus nukreipti nuteistuosius. Su perkėlimu J. J. nesutiko ir atkreipė dėmesį, kad 2019  m. kovo 22 d. kreipėsi į Alytaus PN Sveikatos priežiūros specialistę (gydytoją infektologę), tačiau iki 2019 m. balandžio 4 d. specialistai jo dar nebuvo apžiūrėję. Su 
2019 m. kovo 25 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į gydytoją terapeutą, kuris jo nėra apžiūrėjęs, nes, pasak J. J., tokio gydytojo Alytaus PN nėra, taip pat nėra gydytojo dermatologo.

3.       Pareiškėjas manė, kad Alytaus PN nėra tinkamų sveikatos priežiūros specialistų, kurie tinkamai prižiūrėtų jo sveikatą. Prašė atkreipti dėmesį į tai, kad jis vienintelis, atliekantis bausmę kalėjimo režimu, buvo perkeltas į Alytaus PN, kurių direktoriaus pareigas eina buvęs Lukiškių TI-K direktorius, dėl kurio vadovaujamo skyriaus veiklos pareiškėjas buvo kreipęsis į Lietuvos Respublikos prokuratūrą. J. J. teigė, kad nedalyvauja jokiose reabilitacijos programose, jam nėra skiriamos užimtumo programos, nes Alytaus PN administracija dėl kalėjimo režimo bausmės J. J. negalėjo į užsiėmimus vesti kartu su kitais nuteistaisiais. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė stresą, orumo pažeminimą, jautė depresiją ir kankinančias kalinimo sąlygas, jautėsi dėl sveikatos būklės diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu. Jis taip pat negalėjo tęsti ir pabaigti mokslų bei lankyti kompiuterių kursų.

4.       J. J. atkreipė dėmesį, kad ir Lukiškių TI-K teikė jam atsakymus dėl Alytaus PN tariamai tinkamų sveikatos priežiūros specialistų, kuriuose nurodė, jog dėl pareiškėjo sveikatos būklės bei (duomenys neskelbtini) yra tikslinga jam tęsti bausmę Alytaus PN, nors į Marijampolės PN yra perkelti asmenys, bausmę atliekantys kalėjimo režimu, taip pat (duomenys neskelbtini) sergantys nuteistieji. Pareiškėjas akcentavo, kad Lukiškių TI-K 2019 m. kovo 26 d. atsakyme Nr. 96-1157 nėra nurodyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio dalis ir punktas, todėl jis nesuprato, pagal kurį punktą buvo perkeltas į Alytaus PN. J. J. taip pat reiškė nepasitenkinimą dėl skirto gydymo antivirusiniais vaistais, kurie jam netiko.

5.       Pareiškėjas pažymėjo, kad Alytaus PN nebuvo ne tik gydytojų specialistų, bet ir reikiamų vaistų. Teigė, kad Alytaus PN psichiatras jam paskyrė netinkamus vaistus ir netęsė Lukiškių TI-K paskirto gydymo. Dėl to pareiškėjas jautė gilią depresiją, nemiegojo naktimis, išgyveno dėl to, kad jam buvo bandoma pakenkti.

6.       J. J. akcentavo, kad Kalėjimų departamentas, Alytaus PN bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nesuteikė galimybės jo artimiesiems lankyti pareiškėją, nes mama dėl sveikatos būklės negalėjo jo lankyti Alytaus PN, kurie yra 100 kilometrų atstumu nutolę nuo jos gyvenamosios vietos. Dėl to J. J. labai išgyveno ir norėjo būti perkeltas į Vilniaus PN, kurie yra arčiau namų ir kuriuose yra tinkami specialistai jo sveikatos būklei prižiūrėti.

7.       2019 m. gegužės 20 d. pateiktuose skundo papildymuose, kurie teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi buvo priimti, J. J. papildomai paaiškino, kad Alytaus PN jis buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis: pareiškėjui buvo ribojama teisė naudotis ribota interneto prieiga, buvo ribojama pasivaikščiojimo trukmė, J. J. negalėjo lankyti anglų kalbos kursų. Pareiškėjas taip pat skundėsi dėl netinkamo ant langų buvusių grotų akučių dydžio, netinkamo mankštos ir poilsio kambario įrengimo. Akcentavo, kad kalinimo Alytaus PN sąlygos yra blogesnės nei Lukiškių TI-K.

8.       Papildomai pateiktuose prašymuose bei atsikirtimuose J. J. detalizavo savo skunde nurodytas aplinkybes, jis taip pat skundėsi laikymu negyvenamajame pastate esančiose patalpose, netinkamomis Alytaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 38 buvusiomis kalinimo sąlygomis (nudaužytos sienos), netinkama pasivaikščiojimų kiemelių būkle bei siūlymu atlikti nemokamus darbus. Pareiškėjas teismo taip pat prašė išreikalauti papildomus įrodymus.

9.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai prašė pareiškėjo J. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10.       Vilniaus PN paaiškino, kad nuteistųjų perkėlimas iš Lukiškių TI-K į kitas įstaigas buvo vykdomas vadovaujantis Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-282, ir Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsniu. Atkreipė dėmesį, kad Kalėjimų departamentas turi diskrecijos teisę spręsti, į kuriuos pataisos namus nukreipti nuleistuosius. Be to, teisės aktai nenustato pareigos atsižvelgti į nuteistųjų artimųjų galimybes juos lankyti, į atstumą iki namų ir kitus pageidavimus. Perkeliant nuteistąjį į konkrečią pataisos įstaigą, atsižvelgiama į jo asmens pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą ir kita. Atsakovas nurodė, kad dėl sveikatai padarytos neturtinės žalos atlyginimo J. J. turėtų laikytis privalomos išankstinės ginčo sprendimo tvarkos.

11.       Vilniaus PN nuomone, nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

12.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai prašė pareiškėjo J. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13.       Alytaus PN paaiškino, kad joks teisės aktas nesuteikia teisės nuteistajam rinktis bausmės atlikimo vietos. Nurodė, kad Alytaus PN 2019 m. vasario 18 d. J. J. buvo sudarytas individualus nuteistojo socialinės reabilitacijos planas Nr. 5.10/187, kuriuo vadovaujantis, jo atžvilgiu įstaigoje yra vykdoma socialinė reabilitacija, o su individualiu nuteistojo socialinės reabilitacijos planu pareiškėjas buvo susipažinęs pasirašytinai. Alytaus PN pažymėjo, kad individualus nuteistojo socialinės reabilitacijos planas yra tęstinis dokumentas, jis nuolatos peržiūrimas ir koreguojamas, atsižvelgiant į jame numatytų prevencinių ir / ar intervencinių socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus. Nurodė, kad artimiausiu metu Resocializacijos skyriaus darbuotojai atliks J. J. nusikalstamos rizikos vertinimą, atlikus jį, bus galima nustatyti, kokias pataisos programas galima taikyti jo atžvilgiu. 

14.       Alytaus PN atkreipė dėmesį, kad kamerų tipo patalpose veikia biblioteka, poilsio ir mankštos kambarys. Teisės aktai nedraudžia pareiškėjui dėl mokymosi kreiptis į mokymosi įstaigas, t. y. Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo ar Profesinio rengimo centro filialo mokyklas. Papildomai pareiškėjas, kreipęsis su prašymu į Resocializacijos skyriaus specialistus, turi galimybę gauti stalo žaidimų. Atsakovas akcentavo, kad nuteistieji dalyvauja programose ar pozityvaus užimtumo priemonėse savanoriškumo principu. Savo sutikimą ar atsisakymą dalyvauti šioje programoje nuteistasis patvirtina raštišku pareiškimu, kuris įdedamas į jo asmens bylą, o individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje daromi atitinkamo turinio įrašai. 

15.       Alytaus PN pažymėjo, kad nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. J. J. buvo paskirtas į Alytaus PN kamerų tipo patalpą Nr. 38, kurioje buvo užtikrintas vienam asmeniui privalomas kameros plotas. Nurodė, kad kamerų tipo patalpose buvo atliktas kapitalinis remontas. Atlikus patikrinimus, jokių higienos normų pažeidimų nebuvo nustatyta. Atkreipė dėmesį, kad vėdinimas vyko per langus. Nurodė, kad J. J. nebuvo sudarytos išskirtinės bei blogesnės nei kitiems nuteistiesiems bausmės atlikimo sąlygos, jis buvo vedamas pasivaikščioti. Alytaus PN administracija niekada nuteistųjų orumo nežemino ir su jais nesielgė nežmoniškai.

16.       Atsakovas akcentavo, kad ginčo laikotarpiu Alytaus PN Sveikatos priežiūros skyriuje buvo laisva tik vidaus ligų gydytojo pareigybė (nuo 2019 m. kovo 15 d.), todėl nuteistieji konsultacijoms buvo konvojuojami į Alytaus apskrities ligoninę ar Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Nurodė, kad pareiškėjui buvo suteiktos psichologo paslaugos.

17.       Alytaus PN atkreipė dėmesį, kad J. J. rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kuo grindžiamas nurodytos žalos dydis ir kaip konkrečiai jis buvo apskaičiuotas. Akcentavo, kad nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo atlyginti žalą.

18.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19.       Savo poziciją Kalėjimų departamentas grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti Vilniaus PN bei Alytaus PN atsiliepimuose.

20.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21.       Atsakovas nurodė, kad Alytaus PN gali užtikrinti J. J. tolesnės bausmės atlikimą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuomone, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atlikta jokių neteisėtų veiksmų, J. J. taip pat neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto, todėl jo skundo dalis dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinama.

 

II.

 

22.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjo J. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

23.       Aptaręs su neturtinės žalos atlyginimu susijusį teisinį reguliavimą, teismas pažymėjo, kad vienas iš pareiškėjo nusiskundimų buvo sveikatos priežiūros specialistų trūkumas Alytaus PN ir netinkamas gydymas. Teismas atkreipė dėmesį, kad paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus reguliuoja Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Aptaręs minėto įstatymo 13 straipsnio ir 24 straipsnio 1 dalies nuostatas bei remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktika, teismas padarė išvadą, kad klausimas dėl žalos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, nes sveikatos priežiūros paslaugų teikimas negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, o ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.

24.       Teismas pažymėjo, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Atsižvelgęs į tai, teismas savo kompetencijos ribose vertino, ar J. J. Alytaus PN buvo užtikrinta teisė gauti sveikatos priežiūros paslaugas.

25.       Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu Alytaus PN Sveikatos priežiūros skyriuje buvo laisva vidaus ligų gydytojo (nuo 2019 m. kovo 15 d.), šeimos gydytojo ir medicinos psichologo bei viena iš dvylikos bendrosios praktikos slaugytojo pareigybė, tačiau, Alytaus PN teigimu, patekimas pas reikiamus specialistus buvo užtikrinamas konvojuojant asmenis į Alytaus apskrities ligoninę ar Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2019  m. vasario 18 d. Alytaus PN direktoriui pateikė prašymą Nr. 97/666 suteikti psichologo pagalbą ir 2019 m. vasario 19 d. jam buvo suteikta psichologo konsultacija. Alytaus PN Resocializacijos skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. pažyma Nr. 14.3-158 patvirtina, kad J. J. nuo 2019 m. vasario 15 d. buvo teikiamos šios psichologo paslaugos: 2019 m. vasario 18 d. buvo atliktas pirminis vertinimas, sudaryta psichologinė charakteristika, 2019 m. vasario 19 d. buvo suteikta psichologo konsultacija dėl adaptacinio pobūdžio problemų, tokia konsultacija buvo suteikta ir 2019 m. kovo 4 d., buvo išaiškintos konfliktų priežastys, suteikta emocinė parama, 2019 m. balandžio 12 d. vyko pokalbis dėl badavimo, buvo išaiškintos to priežastys, 2019 m. balandžio 19 d. Šv. Velykų proga pareiškėjas dalyvavo kiaušinių marginimo užsiėmime (individualiai). Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčo laikotarpiu (maždaug per 1,5 mėnesio) J. J. dėl didelės užsiregistravusiųjų eilės nepavyko patekti pas infektologą, tačiau pakeitus registravimo tvarką, padėtis pagerėjo. Nuo 2019 m. kovo 22 d. pareiškėjui gydytojo terapeuto konsultacija nebuvo suteikta dėl objektyvių priežasčių – gydytojas terapeutas ginčo laikotarpiu Alytaus PN Sveikatos priežiūros skyriuje nedirbo, tačiau iš J. J. asmens sveikatos istorijos matyti, kad esant skubiems atvejams, sveikatos priežiūros paslaugos minėtam asmeniui iš karto buvo teikiamos, pavyzdžiui, 2019 m. balandžio 24 d., kai jis skundėsi sloga, galvos skausmu ir rėmeniu, pareiškėjui buvo paskirti vaistai, be to, artimu ginčui laikotarpiu J. J. nuolat buvo stebimas sveikatos priežiūros specialistų tuo metu, kai badavo.

26.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde išsakė abstrakčius teiginius dėl sveikatos priežiūros specialistų trūkumo, nurodydamas trumpą ginčo laikotarpį (beveik du mėnesius), kurio metu (nuo 2019 m. kovo 15 d.) buvo laisva vidaus ligų gydytojo specialybė, tačiau nepagrindė, jog jam būtent tuo metu paūmėjo liga ar kilo sveikatos problemų, dėl kurių J. J. nedelsiant turėjo apžiūrėti būtent vidaus ligų gydytojas, ar dėl to pareiškėjas būtų patyręs kitokių nepatogumų. J. J. nepateikė duomenų apie jam pavojingas sveikatos problemas, kurios ginčo laikotarpiu vertė pareiškėją pasinaudoti vidaus ligų gydytojo paslaugomis. Teismas pabrėžė, kad Alytaus PN Sveikatos priežiūros skyriuje be vidaus ligų gydytojo dirba gydytojas stomatologas, gydytojas psichiatras, infekcinių ligų gydytojas, vyriausiasis slaugos administratorius, medicinos biologas, vaistininkas ir vienuolika bendrosios praktikos slaugytojų. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ginčo laikotarpiu vidaus ligų gydytojo nebuvimas nesukėlė pagrindo neturtinei žalai atsirasti, todėl J. J. argumentai dėl sveikatos priežiūros teikimo tinkamumo buvo atmesti kaip nepagrįsti.

27.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teigimu, Alytaus PN nebuvo užtikrintas socialinių programų įgyvendinimas ir užimtumas, tačiau jis nekonkretizavo, kokių socialinės reabilitacijos programų trūko ir kada jam buvo atsisakyta suteikti galimybę dalyvauti jose. Įvertinęs atsakovo atsiliepime nurodytą informaciją, teismas sprendė, kad J. J., kaip ir kiekvienam suimtajam / nuteistajam, buvo sudarytos sąlygos naudotis socialinės reabilitacijos programomis ir specialistų teikiama pagalba. Teismas akcentavo, kad norint dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo turi pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas teikė tokį prašymą ir jis nebuvo patenkintas. Atsižvelgęs į tai, teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad J. J. kalinimo įstaigoje nebuvo sudaryta galimybė užsiimti skirtingomis (ar viena iš galimų) užimtumo veiklomis.

28.       Aptaręs Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 1 dalies ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (redakcija nuo 2018  m. balandžio 6 d.) 3.1–3.4 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą įstatymų leidėjo nustatytas kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės. Tai ne kartą buvo pažymėta ir teismų praktikoje.

29.       Teismas nustatė, kad J. J. dėl jo perkėlimo į Alytaus PN su 2019 m. vasario 19 d.,
2019 m. vasario 8 d. ir 2019 m. vasario 25 d. prašymais kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris išnagrinėjęs visą su pareiškėjo perkėlimu susijusią medžiagą, 2019 m. kovo 15 d. pateikė atsakymą Nr. 2S-1148. Šiuo raštu J. J. buvo informuotas, kad į Alytaus PN jis buvo perkeltas atsižvelgiant į Aprašo 5 punktą. Kalėjimų departamento direktorius, priimdamas nutarimą dėl pareiškėjo perkėlimo, atsižvelgė į sveikatos priežiūros tarnybos rekomendacijas, jog J. J. diagnozuotų įvairių lėtinių susirgimų tinkamam ištyrimui, kontrolei ir efektyviam gydymui geriausiai tiktų Alytaus PN. Atsižvelgęs į tai, Kalėjimų departamento direktorius 2019 m. vasario 7 d. priėmė nutarimą Nr. NN-257 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“, kuriuo buvo nutarta pareiškėją tęsti bausmės atlikimo perkelti iš Lukiškių TI-K į Alytaus PN. Šio nutarimo J. J. teismui neskundė. Teismas akcentavo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas pageidauja būti perkeltas į Vilniaus PN dėl galimybės matytis su mama, nesudaro pagrindo minėtą nutarimą laikyti neteisėtu, nes Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenustato galimybės nuteistąjį perkelti į tą įkalinimo įstaigą, į kurią jis pageidauja būti perkeltas.

30.       Teismas atkreipė dėmesį, kad Bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnis įtvirtina, jog taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji yra lygūs, nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatytų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju nei Alytaus PN, nei Kalėjimų departamentas nenustatė išimtinių aplinkybių, kurioms esant, J. J. galėtų būti perkeltas į kitą įkalinimo įstaigą. Be to, teisės aktai nenustato įpareigojimo skiriant nuteistuosius į laisvės atėmimo vietų įstaigas, atsižvelgti į jų artimųjų buvimo vietą ar kitus nuteistųjų pageidavimus.

31.       Aptaręs Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1–4 dalių nuostatas, teismas pažymėjo, kad šiame straipsnyje yra apibrėžti nuteistųjų laisvės atėmimu klasifikavimo paskirtis, teisiniai, biologiniai ir kiti klasifikavimo kriterijai. Nurodė, kad nuteistasis yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą ir jo asmeninių patogumų ar teisių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Teismas nenustatė išimtinių aplinkybių ar kitų pagrindų, kuriems esant, pareiškėjas galėtų būti perkeltas į kitą įkalinimo įstaigą.

32.       Nustatęs, kad J. J. teisės jo skunde nurodytais aspektais nebuvo pažeistos, teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog buvo atlikti neteisėti veiksmai. Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta Alytaus PN, Vilniaus PN ar Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų, teismas nurodė, jog kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteista pareiškėjo prašoma žala, turi būti nustatytos visos trys kumuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai, žala bei priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsižvelgęs į tai, teismas kitų pareiškėjo skundo argumentų dėl jo patirtos neturtinės žalos, jos buvimo bei jos įrodinėjimo neanalizavo.

 

III.

 

33.       Pareiškėjas J. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai.

34.       Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas kategoriškai atsisakė tenkinti jo prašymus dėl įrodymų, susijusių su skunde nurodytomis aplinkybėmis, išreikalavimo. J. J. nebuvo informuotas, ar pateikti prašymai bus tenkinami ir ar teismas juos apskritai gavo. Teigia, kad iš skundžiamo sprendimo matosi, jog jo skundas buvo nepagrįstai atmestas ir buvo akivaizdžiai vengiama jį nagrinėti: nebuvo analizuotos Alytaus PN buvusios kankinančios kalinimo sąlygos. Nurodo, kad teismo sprendimas yra šališkas. Iš teismo sprendimo motyvų pareiškėjas supranta, kad neturtinę žalą jis patirtų tik tokiu atveju, jeigu jo sveikatos būklė labai stipriai pablogėtų, o aplinkybės, kad jo sveikatos būklė tinkamai nebuvo prižiūrėta trumpą laiką ir J. J. pusantro mėnesio negalėjo užsiregistruoti pas gydytoją, teismo buvo pripažintos normaliomis ir atitinkančiomis įstatymų reikalavimus.

35.       Pareiškėjas pažymi, kad netinkamai buvo įvertintos jo nurodytos aplinkybės, jog pastatas, kuriame yra Alytaus PN kamerų tipo patalpa Nr. 38, yra priskirtas negyvenamajam pastatui, kurio stogas yra padengtas geležimi bei derva, todėl vasarą patalpoje buvo labai karšta. Nurodo, kad minėtoje patalpoje buvo didžiulis langas ir tiek jis, tiek ant jo esančio grotų akutės neatitiko higienos normų reikalavimų, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Pažymi, kad Alytaus PN administracija tyčia pateikė netinkamas lango nuotraukas, o jo prašymo išreikalauti nuotraukas, kuriose aiškiai matytųsi lango anga, grotos ir jų akutės, teismas netenkino. Be to, pateiktuose nuotraukose, kurios buvo pašviesintos, nesimato tikrosios Alytaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 38 buvusios kalinimo sąlygos (sanitarinio mazgo lubos buvo pajuodusios, ant jų buvo pelėsio). Taip pat buvo pateiktos netinkamos pasivaikščiojimo kiemelių nuotraukos (jos buvo padarytos atlikus remonto darbus). Be to, nėra nurodytos nuotraukų darymo datos. Teigia, kad taip atsakovo atstovas klaidino teismą.

36.       J. J. akcentuoja, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog tiek Kalėjimų departamento 2019 m. vasario 7 d., tiek 2019 m. vasario 13 d. nutarimuose yra nurodyta rugpjūčio 32 d., todėl pareiškėjui kyla klausimas dėl šių nutarimų teisėtumo. Nurodo, kad teismas netenkino jo prašymo, jog Kalėjimų departamentas paaiškintų, kuo remdamasis, jo direktoriaus pavaduotojas turėjusio įvykti išvykimo dieną panaikino Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimą jį perkelti tęsti bausmę į Marijampolės PN ir kitą dieną pareiškėją buvo nutarta perkelti į Alytaus PN, kuriose jis yra kalinamas netinkamomis sąlygomis (negali žaisti krepšinio aikštelėje, negali žaisti stalo teniso, kadangi vienintelis yra kalinamas kalėjimo režimu), tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Pareiškėjui taip pat kyla klausimas, ar Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas galėjo panaikinti tos pačios įkalinimo įstaigos direktoriaus nutarimą.

37.       J. J. pažymi, kad į jo individualaus darbo knygelę yra rašoma neteisinga informacija ir duomenys apie užsiėmimus, kurių pareiškėjas nėra patvirtinęs savo parašu. Nurodo, kad per pusę metų vieną kartą buvo pasiūlyta marginti kiaušinius, nors dėl sustiprintos priežiūros jam turėjo būti skiriamas ypatingas dėmesys ir vykdomos individualios programos bei teikiamos psichologo konsultacijos, to net neprašant. Be to, teismui buvo pateikti suklastoti duomenys (lapas su išrašais, kurių iš tikrųjų nėra).

38.       Pareiškėjas pažymi, kad nebuvo tenkintas ir jo prašymas pateikti informaciją, ar kituose pataisos namuose yra (duomenys neskelbtini) infekuotų nuteistųjų, kurie vartoja vaistus, bei informaciją, kad, kaip nurodo Kalėjimų departamentas, J. J. yra psichiškai nestabilus ir ar kituose pataisos namuose visi kalintys asmenys yra psichiškai stabilūs, o taip pat pateikti informaciją, ar kituose pataisos namuose yra asmenų, sergančių tokiomis pačiomis ligomis, kaip pareiškėjas.

39.       J. J. akcentuoja, kad nė vienas iš atsakovo atstovų jo skunde nurodytų aplinkybių tinkamai nepaneigė. Be to, pareiškėjui buvo pateikti susipažinti ne visi byloje esantys dokumentai, susiję su jo skunde nurodytomis aplinkybėmis.

40.       J. J. pažymi, kad jį po Lukiškių TI-K reorganizavimo perkėlus tęsti bausmę į Alytaus PN, pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pabaigti mokslus (baigti 12 klasę, anglų kalbos ir kompiuterių kursus), nors J. J. to ne kartą prašė. Mano, kad teismas šių pažeidimų nepagrįstai nenustatė.

41.       Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas nepagrįstai neišreikalavo jo prašytų išreikalauti įrodymų, kurie patvirtina, jog J. J. buvo etapuotas į Alytaus apskrities ligoninę ir Laisvės atėmimo vietų ligoninę, ir pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių tinkamai neįvertino. Teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę dėl J. J. psichiatro paskirtų netinkamų vaistų ir jos neįvertino.

42.       Pareiškėjas akcentuoja, kad taip pat nebuvo tinkamai įvertintos aplinkybės dėl jo socialinių ryšių su artimaisiais (senyvo amžiaus ir sergančia mama) palaikymo.

43.       J. J. mano, kad dėl (duomenys neskelbtini) bei kitų lėtinių ligų perkeltas į Alytaus PN, jis buvo diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu.

44.       Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas nesirėmė liudytojų parodymais dėl uždarojoje zonoje buvusios riboto interneto prieigos, ją ribojant daugiau, nei nustato įstatymai. Pažymi, kad dėl to J. J. negali susipažinti su administracinių bylų eiga, jam aktualiais įstatymais. Taip pat nebuvo remtasi liudytojų parodymais dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybės, kuriuose liudytojai patvirtino, kad Alytaus PN nėra gydytojų. Be to, teismas iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos neišreikalavo 2019 m. balandžio mėnesio patikrinimo pažymos išvadų dėl Alytaus PN buvusių kankinančių kalinimo sąlygų.

45.       Pareiškėjas pažymi, kad teismas iš Marijampolės PN nereikalavo pateikti informacijos apie teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, kad galėtų įvertinti Kalėjimų departamento veiksmų teisėtumą.

46.       J. J. atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teisingumo ir sąžiningumo principais bei netinkamai vadovavosi tarptautiniais teisės aktais.

47.       2020 m. birželio 8 d. prašyme pareiškėjas prašo prie administracinės bylos pridėti naujus įrodymus bei administracinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Jis taip pat prašo skunde nurodytą terminą pakeisti, nurodant jį nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. spalio 22 d., kadangi papildomai pateikta medžiaga paneigia Kalėjimų departamento nutarimą perkelti pareiškėją į Alytaus PN. Šiame prašyme pareiškėjas nurodo daug didesnius neturtinės žalos, kurią prašo priteisti iš atsakovo atstovų, dydžius.

48.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

49.       Aptaręs su neturtinės žalos atlyginimu susijusį teisinį reguliavimą bei aktualią teismų praktiką, atsakovas pažymi, kad J. J. savo reikalavimą dėl neturtinės žalos grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais. Jo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, juose nėra konkretumo dėl tariamai pareiškėjui padarytos neturtinės žalos, pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, J. J. tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo ji pasireiškia, nepateikia jokių faktinių aplinkybių ir kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Vilniaus PN nuomone, nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

50.       Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Teikdamas apeliacinį skundą, pareiškėjas nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių. Vilniaus PN nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o J. J. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turėtų būti traktuojamas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti iš valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų).

51.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai prašo pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

52.       Alytaus PN pažymi, kad visa teismui pateikta su nagrinėjamu ginču susijusi medžiaga buvo tinkamai įvertinta. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis, ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. J. J. teiginiai apie neva padarytą žalą nėra paremti jokiais faktiniais įrodymais. Kadangi pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, jis privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, jis taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti J. J. padarytą tariamą neturtinę žalą. Atsakovo nuomone, pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, o nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo jam priteisti žalos atlyginimą. Alytaus PN teigia, kad J. J. nurodyti neturtinės žalos atsiradimą galintys lemti veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

53.       Atsiliepime dėl pareiškėjo pateiktų papildomų dokumentų Alytaus PN paaiškina, kad apeliantas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 bei 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Nurodo, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą Alytaus PN pateikė 2019 m. rugpjūčio 12 d., todėl tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką nėra teisinio pagrindo ir apelianto pateikti dokumentai dėl skundo dalyko tikslinimo turėtų būti atmesti.

54.       Alytaus PN pažymi, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, o nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymi, kad J. J. nepateikia jokių priežastį tirti naujus įrodymus pagrindžiančių dokumentų, paaiškinimų, prašymų, jų nesusieja naujų įrodymų priežastiniu ryšiu su jo kildinama žala, nepaaiškina, kokią reikšmę nauji įrodymai turi jo kildinamai žalai atsirasti, todėl nesant nurodytų priežasčių, dėl ko papildomi dokumentai nebuvo pateikti anksčiau, ir nenurodant būtinybės pateikti įrodymus vėliau, apelianto patekti papildomi dokumentai neturėtų būti vertinami.

55.       Alytaus PN papildomai paaiškina, kad šiuose pataisos namuose įsteigta Sveikatos priežiūros tarnyba ginčo laikotarpiu teikė tik ambulatorines pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios apima šeimos gydytojo (arba vidaus ligų gydytojo, vaikų ligų gydytojo, akušerio ginekologo ir chirurgo kartu) komandos teikiamas paslaugas, pirminę ambulatorinę odontologinę asmens sveikatos priežiūrą ir pirminę ambulatorinę psichikos sveikatos priežiūrą. Pažymi, kad šeimos gydytojos yra kompetencija spręsti dėl tikslingumo pacientą siųsti konsultacijai pas gydytoją specialistą. Alytaus PN akcentuoja, kad pacientas, siekdamas gauti kokybiškas paslaugas, turi bendradarbiauti su sveikatos priežiūros specialistais, be kita ko, sąžiningai naudotis savo teisėmis, teikti būtiną informaciją, susijusią su jo sveikatos būkle. Teigia, kad ginčo laikotarpiu galioję teisės aktai nenustatė, jog Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnyboje turi būti gydytojas infektologas, gydytojas terapeutas ir gydytojas dermatologas, todėl J. J. deklaratyvūs argumentai dėl šių gydytojų nebuvimo ir paslaugų Alytaus PN nesuteikimo turėtų būti atmesti, kadangi šeimos gydytojo teisė ir kompetencija yra asmenį siųsti pas kitus gydytojus, o ne asmeniui įsigeidus, nepaaiškinus šeimos gydytojui apie savo sveikatos būklę dėl poreikio kreiptis į kitą gydytoją. Alytaus PN atkreipia dėmesį, kad šiuose pataisos namuose yra sudarytos sąlygos teikti medicinos paslaugas ir Alytaus PN nesant gydytojų specialistų, asmenis siųsti konsultacijoms pas kitus sveikatos specialistus.

56.       Alytaus PN pažymi, kad pareiškėjas kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, su kurios priimtu 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 56-56 Alytaus PN visiškai sutinka. Dėl gydytojo dermatologo paslaugų teikimo atsakovas nurodo, kad Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) Pacientų teisių priežiūros skyrius 2020 m. sausio 29 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimų Nr. 277/2019, Nr. T 3-282/2019 ir Nr. T3-326/2019 ataskaitos Nr. 17-(1.27) (toliau – Ataskaita) 5 lape konstatavo, kad gydytojo dermatovenerologo asmens sveikatos priežiūros paslaugos Alytaus PN (iki 2019 m. spalio 1 d. įvykusio įstaigos sveikatos priežiūros padalinio reorganizavimo) nebuvo teikiamos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, kadangi Alytaus PN licencijoje teisė teikti gydytojo dermatovenerologo asmens sveikatos priežiūros paslaugas nebuvo nustatyta. Be kita ko, Komisija pažymi, kad pacientas objektyviais duomenimis nepagrindžia, kad dėl šių paslaugų nesuteikimo, jo sveikatai buvo padaryta kokia nors žala. Atsižvelgusi į tai, kad pacientui nebuvo suteiktos psichiatro paslaugos, Tarnyba Ataskaitoje
(5–6 lapai) nurodė, jog pacientas 2019 m. rugpjūčio 13 d. buvo konsultuotas gydytojo psichiatro. Ankstesnės gydytojo psichiatro konsultacijos Alytaus PN pacientui buvo organizuotos 2019 m. sausio 29 d., 2019 m. vasario 18 d. ir 2019 m. kovo 4 d., buvo surašytos anamnezės, objektyvūs būklės įvertinimai ir skirtas gydymas. Tarnyba taip pat konstatavo, kad pacientui nuolat buvo teikiamos reikalingos gydytojo psichiatro paslaugos, buvo skiriamas gydymas. Ataskaitos 7 lape pažymėta, kad pacientas nuolat buvo konsultuojamas gydytojo psichiatro, jam buvo nustatyti šio gydytojo kompetencijoje esantys susirgimai, turintys sveikatos būklės lėtinės patologijos požymių, buvo skiriamas medikamentinis gydymas. Paciento sveikatos istorijoje nėra užfiksuotos paciento būklės, kurioms esant, jam turėjo būti nedelsiant teikiama pagalba.

57.       Alytaus PN nuomone, J. J. nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad jo sveikatai buvo padaryta žala. Pažymi, kad vien formalių įstaigoje atliktų pažeidimų atlikimas ir jų išvardinimas nėra besąlygiška aplinkybė, patvirtinanti, jog pacientui dėl šių formalių pažeidimų buvo padaryta žala jo sveikatai. Kadangi pareiškėjas neįrodė, kad jo sveikatai buvo padaryta žala, Komisija neturėjo teisinio pagrindo nustatyti pacientui neturtinės žalos atlyginimą.

58.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

59.       Kalėjimų departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei jų visumą ir tai padarė laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo ir protingumo kriterijais, materialinės teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

60.       Kalėjimų departamentas pažymi, kad J. J. apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo šios kategorijos bylose suformuotos teismų praktikos.

61.       Kalėjimų departamentas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis, teismas priėmė ginčijamąjį sprendimą, ir teigia, kad remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jo nėra pagrindo naikinti.

62.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti

63.       Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, teismas išsamiai išnagrinėjo J. J. skundą, išanalizavo visus pareiškėjo argumentus bei reikalavimus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis, teismas pareiškėjo skundą atmetė. Mano, kad J. J. nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

64.       Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl neturtinės žalos, kurią J. J. kildina iš neteisėto jo perkėlimo į Alytaus PN bei tinkamo gydymo ir tinkamų kalinimo sąlygų šioje pataisos įstaigoje neužtikrinimo.

65.       Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, o valstybės institucijų neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti, J. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir prašo jo skundą tenkinti visiškai. Akcentuoja, kad teismas atsisakė tenkinti jo prašymus dėl įrodymų, susijusių su skunde nurodytomis aplinkybėmis, išreikalavimo, nebuvo vertinamos jo nurodytos Alytaus PN buvusios kankinančios kalinimo sąlygos, teismas buvo šališkas. J. J. mano, kad jis nepagrįstai buvo perkeltas į Alytaus PN, kuriuose nebuvo tinkamai užtikrintas pareiškėjo užimtumas, jis negalėjo pabaigti mokslų, anglų kalbos ir kompiuterių kursų, negavo reikalingų medicinos paslaugų. J. J. taip pat teigia, kad atsakovas pateikė neteisingus duomenis, o dalis administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų jam net nebuvo išsiųsti susipažinti.

66.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo santykius reguliuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

67.       Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje J. J. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytų institucijų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso
6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jeigu jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

 

Dėl J. J. perkėlimo į Alytaus pataisos namus pagrįstumo

 

68.       Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas pirmiausia grindė tuo, kad jis buvo nepagrįstai perkeltas tęsti bausmę iš Lukiškių TI-K į Alytaus PN.

69.       Teisėjų kolegija pažymi, kad aktualios Bausmių vykdymo kodekso redakcijos
69 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais. Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius (Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 4 dalis).

70.       Nustatyta, kad vadovaujantis, be kita ko, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-282 patvirtintu Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas planu, Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. NN-203 J. J. buvo nutarta perkelti tęsti bausmės atlikimą iš Lukiškių TI-K į Marijampolės PN (I t., b. l. 17), tačiau Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2019 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. NN-257 pareiškėją buvo nutarta perkelti tęsti bausmės atlikimą į Alytaus PN (I t., b. l. 18). Atkreiptinas dėmesys, kad šių nutarimų J. J. teismui neskundė, nors tokia galimybė jam buvo tinkamai išaiškinta.

71.       Ginčo dėl to, kad reorganizavus Lukiškių TI-K pareiškėjas privalėjo būti perkeltas į kitą įkalinimo įstaigą, nekyla. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, kad jis buvo perkeltas į Alytaus PN. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad J. J. į Alytaus PN buvo nuspręsta perkelti dėl jo sveikatos būklės, tai, teisėjų kolegijos nuomone, jokiu būdu nereiškia, jog pareiškėjas buvo diskriminuojamas, priešingai, buvo siekiama jį perkelti tęsti bausmės atlikimą ten, kur jam būtų geriausiai suteikiama medicinos pagalba ir skiriamas gydymas.

72.       Tai, kad abejuose nurodytuose nutarimuose nurodyta, jog jie buvo priimti, be kita ko, remiantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 32 d. įsakymu Nr. V-321, laikytina rašymo apsirikimu, kuris jokios įtakos minėtų nutarimų teisėtumui neturi. Pareiškėjui taip pat kyla abejonių dėl Kalėjimų departamento 2019 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. NN-257 pagrįstumo ir teisėtumo, kadangi po Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. vasario 7 d. nutarimo 
Nr. NN-203, kuriuo J. J. buvo nutarta perkelti į Marijampolės PN, priėmimo Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas, ėjęs direktoriaus pareigas, 2019 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. NN-257 pareiškėją nutarė perkelti į Alytaus PN, tačiau šios jo abejonės nėra pagrįstos. Pažymėtina, kad šiuo atveju tiek Kalėjimų departamento direktoriaus, tiek direktoriaus funkcijas tuo metu atlikusio jo pavaduoto priimti nutarimai yra vienodos teisinės galios ir jokiu būdu nereiškia, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. vasario 7 d. nutarimą panaikino jo pavaduotojas ir todėl direktoriaus pavaduotojo priimtas nutarimas yra neteisėtas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Kalėjimų departamento 2019 m. vasario 13 d. nutarime Nr. NN-257 nėra nurodyta, jog Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. NN-203 yra naikinamas. Iš aptartų nutarimų matyti, kad Kalėjimų departamento direktorius ir jo pavaduotojas, laikinai atlikęs direktoriaus funkcijas, pagrįstai rėmėsi juose nurodytais teisės aktais, o nurodyti Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio, reguliuojančio nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigoje, dalį ar punktą minėtuose nutarimuose ar Lukiškių TI-K 2019 m. kovo 26 d. atsakyme Nr. 96-1157 nebuvo būtina. Pažymėtina, kad J. J. kilus neaiškumams, kodėl jis buvo perkeltas į Alytaus PN, tai jam buvo paaiškinta tiek Lukiškių TI-K, tiek Kalėjimų departamento pateiktuose atsakymuose. Be to, ir Kalėjimų departamento 2019 m. vasario 13 d. nutarime Nr. NN-257 yra nurodyta, kad J. J. į Alytaus PN buvo nutarta perkelti, be kita ko, atsižvelgus į jo sveikatos būklę.

73.       Jokių neteisėtų Kalėjimo departamento veiksmų, pareiškėją perkeliant į Alytaus PN, ar siekio bloginti jo padėtį nebuvo nustatyta. Vien aplinkybė, kad dėl tokio perkėlimo, anot J. J., buvo apsunkintas jo bendravimas su artimaisiais (sergančia mama), nesudaro pagrindo išvadai, kad toks jo perkėlimas buvo neteisėtas. Jokių kitų argumentų, galinčių patvirtinti Kalėjimų departamento atliktų veiksmų neteisėtumą, pareiškėjas nenurodė.

74.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjo siekis būti perkeltam į Vilniaus PN nėra niekuo pagrįstas, nors jis teigė, kad Vilniaus PN yra tinkami specialistai, kurie galėtų prižiūrėti jo sveikatą, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė ir šių aplinkybių plačiau nepaaiškino bei įtikinančių argumentų nenurodė. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 65 straipsniu, į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgusi į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Joks teisės aktas Kalėjimų departamentui nenustato pareigos atsižvelgti į nuteistųjų artimųjų galimybes juos lankyti, į atstumą iki namų ir kitus pageidavimus. Be to, joks teisės aktas nuteistajam nesuteikia teisės rinktis bausmės atlikimo vietos.

 

Dėl sveikatos paslaugų teikimo Alytaus pataisos namuose

 

75.       Skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas motyvavo ir tuo, kad Alytaus PN nebuvo ne tik reikiamų specialistų (infektologo, terapeuto, dermatologo), kurie galėtų tinkamai prižiūrėti jo sveikatą, bet ir vaistų, be to, gydytojas jam paskyrė netinkamus vaistus ir netęsė Lukiškių TI-K paskirto gydymo.

76.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo (nesuteikimo) reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reguliuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos, todėl bylos dėl žalos, kilusios iš asmens sveikatos priežiūros santykių,
t. y. civilinių teisinių santykių, atlyginimo yra teismingos bendrosios kompetencijos teismams
(žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį byloje Nr. T-110/2013, 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį byloje Nr. T-69/2009 ir 2006 m. spalio 9 d. nutartį byloje
Nr. T-77/2006). Pareiškėjo skundo turinys patvirtina, kad jis ginčą kelia ne tik dėl jam nesuteiktų ar netinkamai suteiktų medicinos paslaugų, bet ir dėl šios įstaigos neveikimo, neužtikrinant, jog Alytaus PN būtų reikiami specialistai bei vaistai. Kadangi J. J. neturtinę žalą kildina iš ir galbūt neteisėtų Alytaus PN veiksmų, susijusių su šios įstaigos administravimo veikla, atliekama specialių bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka, konstatuotina, kad ši jo keliamo ginčo dalis yra teisminga administraciniam teismui, o argumentai dėl netinkamai suteiktų ar nesuteiktų medicinos paslaugų turėtų būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl to, kad jam buvo paskirti netinkami vaistai ir nebuvo tęsiamas Lukiškių TI-K paskirtas gydymas, neanalizuojami. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, ar J. J. Alytaus PN buvo užtikrinta teisė gauti sveikatos priežiūros paslaugas.

77.       Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Alytaus PN pateikta informacija, jog patekimas pas reikiamus gydytojus, kurių nebuvo pataisos namuose, buvo užtikrinamas konvojuojant asmenis į Alytaus apskrities ligoninę ar Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Alytaus PN nurodė, jog būtinąją pagalbą teikė visą parą budinčios bendruomenės slaugytojos. Pažymėtina, kad Alytaus PN nėra gydymo įstaiga, kurioje privalo dirbti įvairūs specialistai. Šie pataisos namai yra įkalinimo įstaiga, kurioje, kaip nurodė atsakovo atstovas Alytaus PN, įsteigta Sveikatos priežiūros tarnyba ginčo laikotarpiu teikė tik ambulatorines pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Alytaus PN Resocializacijos skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. pažyma Nr. 14.3-158 patvirtina, kad J. J. nuo 2019 m. vasario 15 d. buvo teikiamos šios psichologo paslaugos: 2019 m. vasario 18 d. buvo atliktas pirminis vertinimas, sudaryta psichologinė charakteristika, 2019 m. vasario 19 d. buvo suteikta psichologo konsultacija dėl adaptacinio pobūdžio problemų, tokia konsultacija buvo suteikta ir 2019 m. kovo 4 d., buvo išaiškintos konfliktų priežastys, suteikta emocinė parama, 2019 m. balandžio 12 d. vyko pokalbis dėl badavimo, buvo išaiškintos to priežastys. Teismas neturi pagrindo abejoti valstybės institucijos oficialiai pateikta informacija. Asmens sveikatos istorijoje esantys įrašai patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo ne kartą konsultuojamas specialistų.

78.       Aplinkybė, kad pareiškėjui teko ilgai laukti, jog jis galėtų patekti pas reikiamą specialistą, nesudaro pagrindo išvadai, jog Alytaus PN nėra sudarytos sąlygos teikti medicinos paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad ir laisvėje esantys asmenys pas reikiamus specialistus nepatenka iš karto, jiems taip pat tam tikrą laiką tenka laukti specialistų konsultacijų. Pareiškėjas nepagrindė, kad būtent tuo metu, kai jis norėjo, bet negalėjo būti konsultuojamas gydytojų specialistų, paūmėjo jo ligos, J. J. kilo sveikatos problemų ar kitokių nepatogumų. Pažymėtina, kad pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra užfiksuotos tokios jo būklės, kurioms esant, J. J. turėjo būti nedelsiant teikiama medicinos pagalba. Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo pas kitus specialistus yra siunčiamas šeimos gydytojo, kuris įvertina asmens sveikatos būklę, jo nusiskundimus ir būtinybę siųsti konsultacijoms pas kitus specialistus. Vien tik asmens noras vykti pas gydytojus, nesant tam priežasčių, nesudaro pagrindo jį iš karto siųsti pas specialistus, o to nepadarius, konstatuoti neteisėtus pataisos namų darbuotojų veiksmus. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas nepagrindė, kad Alytaus PN nėra sudarytos tinkamos sąlygos teikti medicinos paslaugas ar Alytaus PN nėra reikiamų vaistų, o taip pat ir Alytaus PN neteisėtų veiksmų nurodytu aspektu.

 

Dėl kalinimo Alytaus pataisos namuose sąlygų

 

79.       Nustatyta, kad pareiškėjas skunde ir jo patikslinimuose, kurie teismo buvo priimti, nurodė keletą, jo nuomone, netinkamų kalinimo sąlygų: netinkamą kalinimo Alytaus PN kamerų tipo patalpos Nr. 38 ir pasivaikščiojimo kiemelių būklę, laikymą negyvenamajame pastate esančiose patalpose, negalėjimą dalyvauti užimtumo programose, tęsti ir baigti mokslų, lankyti kompiuterių bei anglų kalbos kursų, teisės naudotis ribota interneto prieiga ribojimą, siūlymą atlikti nemokamus darbus, pasivaikščiojimo trukmės ribojimą, negalėjimą žaisti krepšinio aikštelėje bei žaisti stalo teniso. Jis taip pat skundėsi dėl netinkamo ant langų buvusių grotų akučių dydžio, netinkamo mankštos ir poilsio kambario įrengimo. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjas prašė iš atsakovo atstovų išreikalauti papildomus įrodymus ir paaiškinimus. Akcentavo, kad kalinimo Alytaus PN sąlygos buvo blogesnės nei Lukiškių TI-K.

80.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas iš esmės analizavo tik vieną iš J. J. nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų – dalyvavimą reabilitacijos programose ir užimtumo užtikrinimą. Įvertinęs atsakovo atstovo Alytaus PN atsiliepime nurodytą informaciją, teismas sprendė, kad J. J., kaip ir kiekvienam suimtajam / nuteistajam, buvo sudarytos sąlygos naudotis socialinės reabilitacijos programomis ir specialistų teikiama pagalba. Teismas akcentavo, kad norint dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo turi pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas teikė tokį prašymą ir jis nebuvo patenkintas. Atsižvelgęs į tai, teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad J. J. kalinimo įstaigoje nebuvo sudaryta galimybė užsiimti skirtingomis (ar viena iš galimų) užimtumo veiklomis. Su atliktu nurodytos kalinimo sąlygos vertinimu teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Nors J. J. teigė, kad Alytaus PN nebuvo užtikrintas socialinių programų įgyvendinimas ir užimtumas, tačiau šių aplinkybių nei skunde, nei apeliaciniame skunde jis nedetalizavo ir nepaaiškino, kokių socialinių pareiškėjo poreikių Alytaus PN nepatenkino, ko konkrečiai J. J. pageidavo, todėl jo teiginiai vertinami kritiškai. J. J. taip pat nenurodė, kokių socialinės reabilitacijos programų trūko ir kada jam buvo atsisakyta suteikti galimybę dalyvauti jose. Administracinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad

Alytaus PN 2019 m. vasario 18 d. J. J. buvo sudarytas individualus nuteistojo socialinės reabilitacijos planas Nr. 5.10/187, kuriuo vadovaujantis, jo atžvilgiu įstaigoje buvo vykdoma socialinė reabilitacija, o su individualiu nuteistojo socialinės reabilitacijos planu pareiškėjas buvo susipažinęs pasirašytinai. Taigi, galima teigti, jog jo užimtumas tam tikru mastu buvo organizuojamas. J. J. argumentai, kad į jo individualaus darbo knygelę yra rašoma neteisinga informacija ir duomenys apie užsiėmimus, nėra pagrįsti. Alytaus PN taip pat nurodė, kad kamerų tipo patalpose veikia biblioteka, poilsio ir mankštos kambarys. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo organizuojamos socialinės reabilitacijos bei užimtumo programos, neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo atstovas Alytaus PN savo veiksmais (neveikimu) pažeidė J. J. teises, susijusias su socialinės reabilitacijos ir užimtumo programos organizavimu.

81.       Teisėjų kolegija pažymi, kad jokių kitų pareiškėjo patikslintuose skunduose, kurie teismo buvo priimti, nurodytų, jo nuomone, netinkamų, kalinimo sąlygų pirmosios instancijos teismas neanalizavo. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo J. J. skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su netinkama Alytaus PN kamerų tipo patalpos Nr. 38 būkle, pareiškėjo laikymu negyvenamajame pastate esančiose patalpose, netinkama pasivaikščiojimo kiemelių būkle, J. J. negalėjimu tęsti ir baigti mokslų, lankyti kompiuterių bei anglų kalbos kursų, negalėjimu žaisti krepšinio aikštelėje ir žaisti stalo teniso, teisės naudotis ribota interneto prieiga bei pasivaikščiojimo trukmės ribojimu. Teismas taip pat nepagrįstai nepateikė jokių motyvų dėl pareiškėjo nurodyto netinkamo ant langų buvusių grotų akučių dydžio, netinkamo mankštos ir poilsio kambario įrengimo, siūlymo J. J. atlikti nemokamus darbus. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjas prašė iš atsakovo atstovų išreikalauti papildomus įrodymus ir paaiškinimus, tačiau pirmosios instancijos teismas, juos gavęs, jokių veiksmų nesiėmė, o baigiamajame savo akte (teismo sprendime) nepaaiškino, kodėl niekaip ir į šiuos prašymus nereagavo. Teisėjų kolegijai nėra aišku, kodėl nebuvo patenkinti daugybė J. J. pirmosios instancijos teismui teiktų prašymų.

82.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinę bylą, nesilaikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio reikalavimų, įpareigojančių teismą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes bei padarė procedūrinių pažeidimų ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio trūkumai yra esminiai. Bylos išsprendimas, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus, negali būti vertinamas kaip bylos išnagrinėjimas iš esmės. Toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu sprendimu Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 dalies prasme.

83.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendime nustatyti, ar skundą pareiškusio asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai buvo pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi jie turi būti ginami. Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

84.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne visus J. J. argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN ir padarė procedūrinių pažeidimų, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtas sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo J. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o aptarta administracinės bylos dalis grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 145 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 146 straipsnio 1 dalis).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimą pakeisti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjo reikalavimų priteisti neturtinės žalos, kurią jis kildino iš netinkamų kalinimo Alytaus pataisos namuose sąlygų, atlyginimą panaikinti ir šią administracinės bylos dalį grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai

Audrius Bakaveckas                          Arūnas Sutkevičius                          Dalia Višinskienė