Pranešėjas Vladislavas Lenčikas                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A – 156-190-2011                                     

Teisėjas Alenas Piesliakas                                             Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                 1.1.11.10., 2.4.6.3.1.          

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 18 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,  

teisėjų Stasio Lemežio ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

sekretoriaujant Eglei Matiukaitei Boboriko,

dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Bieliauskui,

nuteistojo gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Natalijai Senovaitienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir E. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Pilnai tenkintas R. Š. civilinis ieškinys ir iš E. S. bei R. M. solidariai priteista 1215 Lt jo patirtai turtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir R. M. bei T. F., o E. N. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius ir byla šioje dalyje nutraukta, tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai negauti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

 

n u s t a t ė :

 

E. S. nuteistas už tai, kad sukurstė E. N. atvirai pagrobti svetimą turtą, o būtent:

E. S., 2009-01-30 apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) pastato, pažadėjęs grąžinti turimą E. N. telefoną jei šis atims iš kito asmens rankinę, palenkė pastarąjį daryti nusikalstamą veiką, po ko E. N.  (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, pribėgo prie nukentėjusiosios D. B. ir atvirai iš jos pagrobė 100 Lt vertės rankinę, kurioje buvo 50 Lt vertės piniginė, 80 litų, 2 Lt vertės „Eurovaistinės“ nuolaidų kortelė, 5 Lt vertės „Maxima Ačiū“ kortelė, 8 Lt vertės nuolatinis viešojo transporto bilietas, 5 Lt vertės raktas nuo pašto dėžutės, 10 Lt vertės durų magnetas, 30 Lt vertės raktas, 80 Lt vertės raktas, 50 Lt vertės maisto produktai, 5 Lt vertės užrašų knygelė ir 25 Lt vertės lūpdažis.

Šiais savo veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. 178 str. 2 d.

Be to, E. S. kartu su R. M. pagrobė svetimą turtą grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, o būtent:

E. S. ir R. M., kartu su nenustatytu asmeniu, 2009-05-10 apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) namo, priėjo prie E. Š. ir R. K., nenustatytam asmeniui mojuojant medžio šaka nukentėjusiesiems prieš veidą ir taip grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, R. M. priėjo prie E. Š., nuėmė jam nuo peties rankinę, iš jos ištraukė R. Š. priklausančius 800 Lt vertės telefoną „Nokia E5“ su 30 Lt vertės SIM kortele bei 380 Lt vertės telefoną „Nokia 5130“ ir juos perdavė E. S., po ko visi pasišalino.

Šiais savo veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

 

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1  apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendį – taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 92 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

Neteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, mano, kad teismas netinkamai taikė įstatymą ir jam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.

E. S. teigimu, teismas visiškai nevertino jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygų, nesiėmė priemonių apklausti jo tėvų, nors jie viso proceso metu buvo teismo salėje. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, jog jo tėvai kartu negyvena, o kai jo mama buvo nuteista ir pasiųsta atlikti laisvės atėmimo bausmę, jis liko be priežiūros ir buvo patalpintas į Veliučionių globos namus, iš kur pabėgo ir ėmė daryti nusikaltimus. Tačiau paskyrus jam suėmimą ir izoliavus nuo visuomenės, E. S. suprato, kad ateityje jokių nusikaltimų nebedarys. Nuteistasis tikina norįs tęsti mokslus, įgyti profesiją.

Nepagrįsta, anot apelianto, teismo išvada, kad jis savo kaltę pripažino tik iš dalies ir buvo nenuoširdus atsiprašydamas nukentėjusiųjų. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino jo psichinės brandos, nesiaiškino jo sugebėjimo vertinti socialines elgesio normas. E. S. teigimu, ne kiekvienas nepilnametis moka ir gali nuosekliai perpasakoti įvykio aplinkybes. Tai sietina su nepilnamečio amžiui būdingo reiškinių bei sąryšio tarp jų vertinimo ypatybėmis, vienų aplinkybių neadekvačių sureikšminimu, o kitų aplinkybių mažesniu išryškinimu. Todėl mano, jog jo parodymus teisiamojo posėdžio metu teismas netinkamai vertino kaip siekį sumenkinti savo vaidmenį. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog atlyginti žalos jis neturėjo galimybių, kadangi niekur nedirba ir neturi pajamų.

Teismas, E. S. teigimu, nepagrįstai jam skiriamą bausmę motyvavo tuo, jog jis ikiteisminio tyrimo metu nepripažino savo kaltės, o teisme ją pripažino tik iš dalies, nepadėjo teismui ištirti nusikaltimų, nedavė išsamių parodymų, dėl ko teismui teko kviesti ir apklausinėti liudytojus bei nukentėjusiuosius. Pažymi, jog įstatymas numato kaltinamojo teisę duoti parodymus ar atsisakyti juos duoti bei įpareigoja teismus visapusiškai ir objektyviai nustatyti visas nusikalstamos veikos aplinkybes.

Apeliantas prašo atsižvelgti, jog jam inkriminuoti nusikaltimai priskiriami prie apysunkių, o jų sankcijose numatytos alternatyvios bausmės - bauda, areštas, laisvės apribojimas. Teigia, jog teismas, parinkdamas jam griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą, savo sprendimo nemotyvavo. E.               S. atkreipia dėmesį, jog prokurorė siūlė jam paskirti laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant, tačiau teismas padarė tikrovės neatitinkančią išvadą, kad bausmės tikslai nebus pasiekti paskyrus jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl netinkamai taikė BK 92 str. nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo E. S. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

E. S. apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos BK 92 str. reglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimą nepilnamečiams asmenims. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą nuo vienerių iki ketverių metų. Bausmės vykdymas nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu, gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.

E. S. yra nuteistas už dviejų apysunkių nusikaltimų nuosavybei padarymą (Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 178 str. 2 d. ir 180 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pirmuoju atveju E. S. palenkė kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas E. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimas prieš E. Š. ir R. K. buvo padarytas bendrininkų grupėje, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Be to, bylos medžiaga tvirtina, kad apeliantas charakterizuojamas neigiamai (t. 2, b.l. 188-190, 214-215), yra linkęs daryti teisės pažeidimus. Aptartos aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė tinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmes.

E. S. nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametis, o Lietuvos Respublikos BK 91 str. 2 d. imperatyviai nustato, jog teismas, skirdamas nepilnamečiui bausmę, privalo vadovautis ne tik bendraisiais bausmių skyrimo pagrindas, bet ir atsižvelgti į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas vis dėlto į paminėtas aplinkybes neatsižvelgė, tinkamai jų neįvertino.

Iš bylos medžiagos matyti, jog E. S. iki nagrinėjamų nusikaltimų padarymo buvo neteistas, nebaustas administracine tvarka, nusikaltimų padarymo metu jam tebuvo 14 metų. Iki suėmimo nuteistasis mokėsi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje. Taip pat byloje yra duomenys, jog E. S. tiek motina, tiek ir tėvas vartoja narkotines medžiagas, jiems diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus; priklausomybės sindromas, jie abu teisti, bausti administracine tvarka (t. 2, b.l. 191-203, 206-207). Tėvas kartu su šeima negyvena. Visos šios aplinkybės rodo, jog nuteistojo socializacijos procesas nėra visiškai pilnavertis, kadangi jis stokoja tėvų auklėjimo ir rūpesčio.

            Pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, jog kaltinamojo elgesys tiek iki teismo, tiek bylą nagrinėjant teisme, nerodo jokio jo siekio pasitaisyti, kritiško savo elgesio vertinimo, o taip pat, jog E. S. dėl padarytų nusikalstamų veikų nesigailėjo. Apeliacinės instancijos nuomone, byloje nėra objektyvių duomenų tokioms kategoriškoms išvadoms daryti. Atkreiptinas dėmesys, jog teisiamojo posėdžio metu E. S. atsiprašė nukentėjusiosios D. B., pažadėjo atlyginti padarytą žalą, o tardamas paskutinį žodį gailėjosi, teigė supratęs, kas yra kalėjimas, žadėjo mokytis (t. 4, b.l. 86-104). E. S. yra laikomas suėmime jau nuo 2010-05-28, t.y. daugiau nei aštuonis mėnesius. Kolegijos nuomone, realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bei kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimas bei jos trukmė padarė teigiamą įtaką bei motyvavo nuteistąjį pozityviems pokyčiams.

            Apeliacinės instancijos teismas mano, jog, įvertinus aptartų aplinkybių visumą konstatuotina, jog E. S. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes po bausmės atlikimo įkalinimo vietoje atstatyti pozityvius nuteistojo socialinius ryšius bei jo elgesį būtų sunkiai įmanoma. Taigi, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas E. S. atidėtinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., paskiriant jam auklėjimo poveikio priemones, numatytas Lietuvos Respublikos BK 82 str. ir 87 str.

Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo E. S. apeliacinis skundas tenkintinas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

 

n u s p r e n d ė:

 

        E. S. apeliacinį skundą tenkinti.

               Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m.  lapkričio 3 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d., 2 d., E. S. šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos 1 (vienerių) metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.

Nustatyti E. S. elgesio apribojimus dvylikai mėnesių, įpareigojant E. S. būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei tęsti mokslą.

Kardomąją priemonę – suėmimą E. S. panaikinti bei paleisti jį iš suėmimo.

               Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

               Nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                       Vladislavas Lenčikas

 

 

Teisėjai                                                                                              Stasys Lemežis                                                                                                                                                                                                                                                                                       

                   Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė