Civilinė byla Nr. e2A-233-467/2025

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00392-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.1.6.3; 2.6.7; 3.1.1.2.4; 3.3.1.19.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Vilijos Mikuckienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,BELOR“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini – toliau – atsakovė1), uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini – toliau – atsakovė2)“, uždarajai akcinei bendrovei „UHB AGRO“ ir likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Arvi fertis“ dėl reikalavimo perleidimo sutarčių, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutarties, įkeisto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių priėmimo–perdavimo įkaito turėtojui akto pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „BELOR“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi 2023 m. gruodžio 19 d., prašė:

1.1.                      pripažinti 2019 m. liepos 3 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. liepos 19 d. priėmimo–perdavimo aktą bei visus užtikrinimo priemonių pakeitimus, kuriais užtikrinimo priemonių turėtoja nurodoma atsakovė2, negaliojančiais: (duomenys neskelbtini), ir taikyti dvišalę restituciją, grąžinant šalis į pirminę padėtį;

1.2.                      netenkinus pirmojo reikalavimo, pakeisti 2019 m. liepos 3 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas bei 2019 m. liepos 19 d. priėmimo–perdavimo akto sąlygas ir nustatyti, kad 2019 m. liepos 3 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019 m. liepos 19 d. priėmimo–perdavimo aktu perleidžiamo finansinio reikalavimo vertė kartu su užtikrinimo priemonėmis yra lygi 4 000 000 Eur;

1.3.                      pripažinti 2022 m. lapkričio 9 d. reikalavimo perleidimo sutarties tarp atsakovės2 ir UAB „UHB AGRO“ dalį dėl perleidžiamos užtikrinimo priemonių apimties negaliojančia;

1.4.                      pripažinti 2023 m. balandžio 26 d. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartį ir 2023 m. balandžio 26 d. įkeisto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių priėmimo–perdavimo įkaito turėtojui aktą negaliojančiais;

1.5.                      netenkinus reikalavimo pripažinti 2023 m. balandžio 26 d. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartį ir 2023 m. balandžio 26 d. įkeisto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių priėmimo–perdavimo įkaito turėtojui aktą negaliojančiais, modifikuoti 2023 m. balandžio 26 d. įkeisto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių priėmimo–perdavimo įkaito turėtojui aktą ir 2023 m. balandžio 26 d. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartį tokiu būdu, kad UAB „UHB AGRO“ įgyjamo turto vertė būtų lygi už perleidimą sumokėtai kainai;

1.6.                      priteisti iš atsakovių atsakovė2 ir akcinės bendrovės (toliau – ir AB) atsakovė1 ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovė2 ir atsakovė1 (toliau – ir bankas) 2019 m. liepos 3 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutartis) ir jos pagrindu sudarė 2019 m. liepos 19 d. priėmimo–perdavimo aktą (toliau – 2019 m. liepos 19 d. priėmimo–perdavimo aktas), kuriais bankas perleido visas esamas ir būsimas reikalavimo teises į skolininko LUAB „Arvi fertis“ skolą (negrąžintą kreditą), nuo šios sumos apskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas pagal 2003 m. birželio 2 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2003 m. birželio 2 d. kreditavimo sutartis) su skolos užtikrinimo priemonėmis – įkeitimo kreditoriaus teises, kylančias iš sutartinio įkeitimo sutarčių. Atsakovės2 įgytas finansinis reikalavimas 2022 m. lapkričio 9 d. reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleistas susijusiai įmonei UAB „UHB AGRO“. 2023 m. balandžio 26 d. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartimi (toliau – 2023 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartis) ir įkeisto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių priėmimo–perdavimo įkaito turėtojui aktu (toliau – 2023 m. balandžio 26 d. priėmimo–perdavimo aktas) nuosavybės teisė į užtikrinimo priemonėmis įkeistą ginčo turtą perėjo UAB „UHB AGRO“.

3.       Ieškovės teigimu, tokiu būdu buvo sukurta sandorių schema, kuri lėmė, kad su atsakove2 susijusios įmonės (UAB „UHB AGRO“ ir kt.) kontroliuoja didžiąją dalį LUAB „Arvi fertis“ turto, todėl pastaroji, turėjusi pakankamai likvidaus turto, neturi galimybių atsiskaityti su kitais kreditoriais. LUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratorius veikia priešingai kreditorių interesams, jo veiklos ir etikos pažeidimai yra nustatyti įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose bei nutartyse (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-637-910/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-616-912/2022). Nemokumo administratorius nėra suinteresuotas ginčyti atitinkamus LUAB „Arvi fertis“ ir jos kreditoriams nenaudingus sandorius. 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutarties sąlygomis ir vėlesniais sandoriais įtvirtinus disproporciją tarp šalių teisių ir įsipareigojimų bei faktiškai sudarius sąlygas atsakovei2 ir susijusioms įmonėms pasipelnyti kitų LUAB „Arvi fertis“ kreditorių sąskaita, ieškovė reiškia ieškinį LUAB „Arvi fertis“ ir jos kreditorių naudai bei interesais.

4.       Ieškovė pažymėjo, kad patvirtinta LUAB „Arvi fertis“ kreditorių finansinių reikalavimų suma viršija 67 mln. Eur. UAB „BELOR“ yra LUAB „Arvi fertis“ kreditorė, turinti 9 190 341,01 Eur finansinį reikalavimą. Susipažinusi su LUAB „Arvi fertis“ dokumentais, ieškovė nustatė, kad vienas iš sandorių, kurie prieštarauja LUAB „Arvi fertis“ ir jos kreditorių interesams, yra atsakovės1 ir atsakovės2 sudaryta 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutartis, kuria bankas perleido atsakovei2 virš 10 297 324,78 Eur vertės reikalavimą, susidedantį iš 6 075 000 Eur negrąžinto kredito ir 4 222 324,78 Eur palūkanų, kartu su užtikrinimo priemonėmis visai šiai sumai. Reikalavimų perleidimo sutarties kaina – (duomenys neskelbtini) Eur, o tai reiškia, kad daugiau nei 10 mln. Eur vertės reikalavimą su užtikrinimo priemonėmis LUAB „Arvi fertis“ turto atsakovė2 įgijo už mažiau nei pusę jo vertės. Taip 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutarties sąlygos suteikė atsakovei2 nepagrįstą ir neteisėtą pranašumą kitų LUAB „Arvi fertis“ kreditorių atžvilgiu, kadangi atsakovė2, už perimamą reikalavimą sumokėjusi (duomenys neskelbtini) Eur ir vėliau šį reikalavimą perleidusi UAB „UHB AGRO“, šiuo metu valdo apie 9 mln. Eur vertės turtą, kuris jau yra parduotas. O tai reiškia, kad visiems kitiems kreditoriams išsiieškoti iš LUAB „Arvi fertis“ turto faktiškai nėra galimybių. Be to, atsakovė2 ir jos valdoma bendrovė UAB „UHB AGRO“ yra supirkusios didžiąją dalį buvusių kreditorių finansinių reikalavimų ir šiuo metu valdo itin reikšmingą dalį LUAB „Arvi fertis“.

5.       Ieškovė mano, kad atsakovė2 neturėjo finansinių galimybių tinkamai atsiskaityti pagal 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutartį, todėl bankas, matydamas atsakovės2 finansinius rezultatus, prieš įvykdydamas sandorį, turėjo imtis itin griežtų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau – ir PPTFPĮ) numatytų priemonių ir patikrinti atsakovės2 lėšų kilmę, tačiau tai atlikta nebuvo arba buvo atlikta netinkamai. Be to, atsakovės2 įmonės (UAB „UHB AGRO“ ir kt.) yra formaliai kontroliuojamos advokatų ir (duomenys neskelbtini) G. Č. ir L. D. (formalių galutinių naudos gavėjų), atstovaujančių atsakovės2 ir UAB „UHB AGRO“ interesams civiliniuose ginčuose. Tokios aplinkybės, vadovaujantis PPTFPĮ, bankui turėjo sukelti klausimų dėl tikrojo 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutarties galutinio naudos gavėjo nustatymo ir faktinės lėšų kilmės, tačiau to atsakovė1 netyrė ir nevertino.

6.       Ieškovės teigimu, 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutartimi atsakovė2, prieš tai neturėjusi jokios reikalavimo teisės, įgijo 10 mln. Eur viršijantį reikalavimą kartu su užtikrinimo priemonėmis, sumokėjusi už tai tik (duomenys neskelbtini) Eur ir neturėdama pakankamai turto tinkamai atsiskaityti su banku. Tokiu būdu atsakovei2 ir su ja susijusioms įmonėms buvo sudarytos galimybės neteisėtai pasipelnyti LUAB „Arvi fertis“ kreditorių sąskaita. Bankas, sudarydamas 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutartį, pažeidė kitų kreditorių interesus ir elgėsi nesąžiningai, apie reikalavimo perleidimą neinformuodamas nė vieno kito kreditoriaus, sudarė šį sandorį žinodamas, kad jis bus žalingas kitiems kreditoriams, nes jų reikalavimų patenkinimą bankroto procese padarys neįmanomu. Todėl ginčo sandoriai pripažintini negaliojančiais, kaip prieštaraujantys viešajai tvarkai ir gerai moralei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnis). Be to, bankas, sudarydamas ginčo sandorį, pažeidė bankų veiklai keliamus aukštesnius skaidrumo, sąžiningumo standartus, neįsitikindamas atsakovės2 lėšų gavimo teisėtumu, pažeidė PPTFPĮ nuostatas, perleido reikalavimą į LUAB „Arvi fertis“, apeidamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatytą tvarką, todėl sandoriai pripažintini prieštaraujančiais imperatyvioms normoms ir negaliojančiais (CK 1.80 straipsnis). Pripažinus 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutartį ir 2019 m. liepos 19 d. priėmimo–perdavimo aktą negaliojančiais, atitinkamai pripažintina negaliojančia ir 2022 m. lapkričio 9 d. reikalavimo perleidimo sutartis bei 2023 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartis ir 2023 m. balandžio 26 d. priėmimo–perdavimo aktas, kaip išvestiniai, vienas po kito einantys sandoriai.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškovės UAB „BELOR“ ieškinį  atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas – iš ieškovės UAB „BELOR“ priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: atsakovei1 – 14 278 Eur, atsakovei2 – 18 500 Eur, UAB „UHB AGRO“ – 11 600 Eur, LUAB „Arvi fertis“ – 16 577 Eur.

8.       Teismas pažymėjo, kad byloje svarbu įvertinti ieškovės argumentą, jog egzistuoja viešasis interesas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovė UAB „UHB AGRO“ yra LUAB „Arvi fertis“ kreditorės jos bankroto byloje. Ieškovė nurodo, kad pareiškė ieškinį ne tik savo, bet ir LUAB „Arvi fertis“ bei kitų jos kreditorių naudai, nes nemokumo administratorius neveikia kreditorių naudai ir interesais. Atsakovai kelia klausimą dėl ieškovės teisės teikti nagrinėjamą ieškinį ir laikosi pozicijos, kad ieškovė nėra tinkamu subjektu reikšti byloje nagrinėjamus reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir (ar) jų modifikavimo. Teismas nurodė, kad nagrinėjamas ginčas nepatenka į LUAB „Arvi fertis“ bankroto bylos dalyką (JANĮ 2 straipsnio 3 dalis), nes ieškovė ginčija dviejų privačių juridinių asmenų (ne LUAB „Arvi fertis“) sudarytą sandorį. Teismas pripažino, kad, viena vertus, ginčijama 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutartis nėra LUAB „Arvi fertis“ bankroto proceso sudėtine dalimi, kita vertus, ir JANĮ nuostatos neįgalina ieškovės nei ginti viešąjį interesą, nei ginti kitų kreditorių teises, todėl ieškovė turi procesinę pareigą įrodyti savo materialųjį teisinį suinteresuotumą.

9.       Ieškovė deklaratyviai nurodo, kad jos, kaip LUAB „Arvi fertis“ kreditorės, teisę reikšti reikalavimą ginčijant sandorį, iš kurio kildinamas kito kreditoriaus reikalavimas, patvirtina kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017), tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovės nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai yra pateikti civilinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių skiriasi iš esmės. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje nėra įtvirtinta apribojimų kreditoriui, pageidaujančiam ginčyti bankrutuojančios įmonės sudarytą sandorį, tačiau ginčijamus sandorius sudarė ne ieškovės skolininkė LUAB „Arvi fertis“, o kiti privatūs juridiniai asmenys.

10.       Teisę reikšti nagrinėjamą ieškinį ieškovė grindžia ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-495-370/2024 padarytomis išvadomis, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad aptariamoje nutartyje išvada, padaryta įvertinus kitokias nei šioje byloje nagrinėjamos aplinkybes ir ieškovės argumentus. Be to, teismas pažymėjo, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės nurodytas Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimas yra suformuluotas ne analogiškoje byloje ir tik įvertinus išskirtinai individualias spręstam ginčui aktualias faktines aplinkybes, kurios nėra tapačios su šioje byloje nagrinėjamomis, konstatavo, jog šis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimas dėl konkrečios ieškovės teisinio suinteresuotumo reikšti reikalavimą teisme, nagrinėjant šį ginčą, nėra aktualus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).

11.       Reikšdama nagrinėjamą ieškinį, ieškovė akcentuoja savo, kaip LUAB „Arvi fertis“ kreditorės, lūkestį patenkinti finansinius reikalavimus kuo didesne apimtimi. Teismas šį ieškovės argumentą įvertino kaip deklaratyvų ir nepagrįstą ne tik objektyviais įrodymais, bet ir teisiniais argumentais, nes ieškovė nenurodė ir neįrodė, kaip konkrečiai pasikeistų jos, kaip LUAB „Arvi fertis“ kreditorės, padėtis, ieškinio patenkinimo atveju: kokiu būdu ir kokiu mastu padidėtų jos galimybės patenkinti savo finansinį reikalavimą, kaip ieškinio patenkinimas įtakotų skolininkės turto kiekį ir sudėtį, kuo svarbus ieškovei ir (ar) skolininkei (LUAB „Arvi fertis“) yra kreditoriaus asmuo, kokių papildomų turtinių ir neturtinių teisių įgijo naujasis kreditorius, kurių neturėjo pradinis kreditorius bankas (JANĮ 43 straipsnis). Ieškovė taip pat neįrodė (ir neįrodinėjo), kad ginčo sandoriais buvo kaip nors pažeistos jos, kaip banko klientės, teisės. Taigi, ieškovė neįrodė, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo sandorių nuginčijimo ir restitucijos taikymo, todėl ieškinys atmestinas savarankišku pagrindu, taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnį.

12.       Ieškovė ieškiniu yra pareiškusi alternatyvius reikalavimus – pakeisti 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutarties ir 2019 m. liepos 19 d. priėmimo–perdavimo akto sąlygas bei nustatyti, kad jais perleidžiamo finansinio reikalavimo vertė kartu su užtikrinimo priemonėmis yra lygi 4 000 000 Eur. Be to, ieškovė prašo modifikuoti ir 2023 m. balandžio 26 d. priėmimo– perdavimo aktą bei 2023 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį tokiu būdu, kad UAB „UHB AGRO“ įgyjamo turto vertė būtų lygi už perleidimą sumokėtai kainai. Teisinio pagrindo ieškovė šiam reikalavimui pagrįsti nepateikė. Kuo grindžiama modifikuotinų sandorių kaina, neatskleidė. Teismas, remdamasis sutarties laisvės principu ir CK 6.223 straipsniu, pažymėjo, kad sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė ir pritarė atsakovių pozicijai, jog teisę inicijuoti sutarties modifikavimą teismo sprendimu turi tik sutarties šalys. Ieškovė nėra nei sutarties šalis, nei kurios nors iš sutarties šalių kreditorius (CK 6.68 straipsnis). Išdėstytų motyvų pagrindu teismas, padaręs išvadą, kad ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimų dėl ginčo sandorių modifikavimo, ieškinio reikalavimą atmetė, kaip pareikštą netinkamo ieškovo (CPK 5 straipsnis). 

13.       Pasisakydamas dėl sandorių prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), teismas nustatė, kad ieškovė, siekdama nuginčyti 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutartį ir 2019 m. liepos 19 d. priėmimo–perdavimo aktą šiuo pagrindu, nurodė, jog sandoriais buvo įtvirtinta šalių įsipareigojimų disproporcija, nes atsakovė2 įgijo 10 mln. Eur viršijantį reikalavimą su užtikrinimo priemonėmis už daugiau nei perpus mažesnę kainą – (duomenys neskelbtini) Eur, neturėdama turto tinkamai atsiskaityti su atsakove1. Šie sandoriai, ieškovės nuomone, atsakovei2 sudarė sąlygas pasipelnyti kitų LUAB „Arvi fertis“ kreditorių sąskaita, gaunant savo reikalavimo patenkinimą iš užtikrinimo priemonėmis užtikrinto turto, nors reali šio reikalavimo perleidimo kaina, kurią sumokėjo atsakovė2, yra žymiai mažesnė. Be to, ieškovės teigimu, banko nesąžiningumas, sudarant ginčo sandorius, pasižymėjo ir tuo, kad bankas, ieškovės informuotas apie LUAB „Arvi fertis“ turtinę padėtį, nesiėmė veiksmų ir toliau nepagrįstai skaičiavo palūkanas, tokiu būdu didindamas LUAB „Arvi fertis“ skolą, o sandorius sudarė neinformuodamas kitų kreditorių, tarp jų – ir savo klientės (ieškovės). Ieškovės vertinimu, ginčo sandoriai turėjo viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantį tikslą, kad atsakovė2 tiesiogiai ir per kontroliuojamas bendroves galėtų valdyti didžiąją dalį visų reikalavimų ir faktiškai perimti LUAB „Arvi fertis“ turtą bei sudaryti sąlygas neatsiskaityti su kitais kreditoriais.

14.       Vertindamas ieškovės argumentus, teismas atkreipė dėmesį, kad iš esmės visi ieškovės kaltinimai nesąžiningu elgesiu yra nukreipti atsakovę2. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir proceso šalių argumentus, išanalizavęs ginčo sandorių sudarymo aplinkybes bei šių sandorių turinį, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė banko nesąžiningo elgesio ir siekio, sudarant ginčo sandorius, viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančių tikslų. Bylos duomenys nesuponuoja, kad bankas būtų siekęs kitokių, nei disponavimo turimomis reikalavimo teisėmis, tikslų. Tai, kad ieškovė stokoja banko veiksmams loginio ekonominio paaiškinimo, nesudaro pagrindo sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu. Ieškovei abejonių kelianti aptariamo sandorio kaina, atsižvelgiant į visų aplinkybių kontekstą (sandoriu perleidžiamos reikalavimo į nemokią įmonę teisės, dėl to galintys kilti (potencialūs) teisminiai ginčai skolininko bankroto byloje, lemiantys, be kita ko, reikalavimo teisės realizavimo nesavalaikiškumą, o ir perleidžiamos teisės dydį, ir pan.) suprantama tik kaip banko diskrecijos teisės išraiška, kuri negali būti vertinama kaip prieštaraujanti viešajai tvarkai ir (ar) gerai moralei. Ieškovė byloje neatskleidė, kokiu būdu sandorio kaina pažeidžia viešąją tvarką ar gerą moralę ir (ar) kitų LUAB „Arvi fertis“ kreditorių interesus ir, kaip prieštaravimą viešajai tvarkai ar gerai moralei, ar kitų kreditorių teisėtus interesus nulemtų didesnė sandorio kaina, bei kokia kaina, ieškovės vertinimu, atitiktų viešąją tvarką ir gerą moralę. Teismas įvertino, kad ieškovės akcentuojamas ginčo sandorio kainos kriterijus, nesudaro pagrindo išvadai, jog bankas būtų turėjęs kitokių, nuslėptų, nesąžiningų tikslų skolininkės (LUAB „Arvi fertis“), ieškovės, kitų LUAB „Arvi fertis“ kreditorių ir (ar) kitų asmenų atžvilgiu.

15.       Teismas pritarė banko pozicijai, kad, sprendžiant dėl ginčijamų sandorių teisėtumo ir galiojimo, aktuali yra šalių valia sandorių sudarymo metu, o ne vienos iš sandorių šalių (šiuo atveju – atsakovės2) tolesni, su banku nederinti veiksmai disponuojant įgyta reikalavimo teise. Todėl aplinkybė, kad atsakovė2 ginčo sandoriu įgytas reikalavimo į skolininką teises perleido UAB „UHB AGRO“, neįrodo banko nesąžiningumo, juolab kitų skolininko kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Ieškovė teisiniais argumentais neįrodė, kad banko turimos reikalavimo į skolininką teisės realizavimas būtų labiau atitikęs kitų skolininko kreditorių interesus, nei tokios pačios apimties su tokiomis pačiomis užtikrinimo priemonėmis ją realizavo atsakovė2, vėliau – ir UAB „UHB AGRO“. Jokie teisės aktai neįpareigojo banko informuoti kitus skolininko (LUAB „Arvi fertis“) kreditorius ir (ar) savo klientus, tarp jų – ieškovę, apie ketinimą sudaryti reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir (ar) derinti su jais sutarties kainą. Ieškovės argumentai apie banko slaptą veikimą, piktavališkai susitariant su atsakove2, viena vertus, yra paneigti bylos medžiaga (atsakovės2 pateiktas UAB „BELOR“ vadovės I. K. susirašinėjimas, patvirtinantis, kad ieškovė žinojo apie reikalavimų teisių perleidimą), kita vertus, jie neturi ir negali turėti įtakos šių sandorių atitikties viešajai tvarkai ir gerai moralei vertinimui.

16.       Pasisakydamas dėl ieškovės argumentų apie LUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratoriaus nesąžiningą veikimą atsakovės2 interesais, teismas pažymėjo, kad LUAB „Arvi fertis“ nebuvo 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutarties ir 2019 m. liepos 19 d. priėmimo–perdavimo akto šalimi, todėl jie nėra reikšmingi nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti.

17.       Apibendrindamas teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė banko, kaip vienos iš 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutarties ir 2019 m. liepos 19 d. priėmimo–perdavimo akto šalių, nesąžiningo veikimo ir valios sudarant sandorį siekti viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančių tikslų. Priešingai, byloje nustatyti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju atlygintiniu ginčo sandoriu (2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutartimi) buvo siekiama, o ir pasiekta, deklaruotų civilines teises atitinkančių tikslų – bankas gavo jo lūkesčius atitinkantį atlygį, o atsakvė2  įgijo reikalavimo teisę į skolininką (LUAB „Arvi fertis“) su užtikrinimo priemonėmis. Tokie sandorio šalių siekiai atitinka ne tik teisės aktų normas, bet ir neprieštarauja nei viešajai tvarkai, nei gerai moralei, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti juos niekiniais ir negaliojančiais CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu.

18.       Pasisakydamas dėl sandorių prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnis), teismas nustatė, kad ginčydama 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutartį šiuo pagrindu ieškovė įrodinėja, jog bankas pažeidė imperatyvius PPTFPĮ reikalavimus ir bankų veiklai keliamus aukštesnius skaidrumo, sąžiningumo standartus. Teismas, aptaręs PPTFPĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo paskirtį, pažymėjo, kad šis įstatymas nenustato imperatyvių reikalavimų sandorio turiniui ir (ar) formai, taip pat nenustato imperatyvaus draudimo tokio pobūdžio sandorį sudaryti, nenustato PPTFPĮ nuostatų pažeidimo pasekmės tokios, kaip sandorio pripažinimas niekiniu ir negaliojančiu.

19.       Teismas nurodė, kad argumentų apie banko neatliktus privalomus pagal PPTFPĮ prieš sandorio sudarymą atlikti veiksmus ieškovė nepagrindė objektyviais įrodymais, o veiklos ikisutartiniuose santykiuose bankas neturi pareigos atskleisti teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą, nesusijusią su pinigų plovimu ir (ar) teroristų galimu finansavimu, juolab su sandoriu nesusijusiam trečiajam asmeniui (ieškovei), todėl atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl tokių duomenų išreikalavimo, kaip nelemiančių ir negalinčių lemti sandorio negaliojimo CK 1.80 straipsnio aiškinimo ir taikymo prasme. Teismas pažymėjo, kad PPTFPĮ 30 straipsnyje yra įtvirtintas sąrašas subjektų, kuriems įstatymu pavesta atlikti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo priežiūrą, kurie turi teisę pritaikyti vieną iš PPTFPĮ 36 straipsnyje nustatytų poveikio priemonių. Aptariamo įstatymo turinio analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šiame teisės akte nėra įtvirtinta finansų įstaigos civilinė atsakomybė už PPTFPĮ nuostatų pažeidimą, o tai suponuoja, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja antroji iš CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti privalomų nustatyti sąlygų – normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas.

20.       Nors CK 1.80 straipsnis sandorio negaliojimą sieja su imperatyvios įstatymo normos pažeidimu, tačiau ieškovė prašo ginčo sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ir dėl to, kad buvo pažeistos esminės 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutarties sąlygos – pagal sandorį atsiskaityta ne nuosavomis lėšomis, o tai, ieškovės teigimu, įrodo PPTFPĮ pažeidimą. Teismo vertinimu, šis ieškovės argumentas yra subjektyvus sutarties sąlygų aiškinimas. Nesant ginčo tarp sutarties šalių, nėra pagrindo teismui, juolab tretiesiems asmenims, tarp jų – ieškovei, įsiterpti į sutarties šalių diskrecijos teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas ir jas apibrėžti abiem priimtina forma, o taip pat sutarties sąlygoms suteikti kitą prasmę, nei ją suteikė sutarties šalys. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė2 su atsakove1 pagal ginčo sutartį atsiskaitė sutarties 3.1 ir 3.2 papunkčiuose nustatyta tvarka ir terminais.

21.       CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Ieškovė laikosi pozicijos, kad bankas 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutartimi perleido didesnį reikalavimą, nei pats turėjo, t. y. perleido nepagrįsto dydžio reikalavimą. Teismas pažymėjo, kad kreditorių atsakovės2 ir UAB „UHB AGRO“ finansinio reikalavimo turinį, sudėtį ir mastą ne kartą yra revizavę ir įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais patvirtinę, kaip teisėtą ir tinkamai pagrįstą, teismai (teismo sprendimo 60.7 punkte išvardytos įsiteisėjusios teismų nutartys ir jose nagrinėti klausimai). Nekvestionuodamas ieškovės akcentuojamos kreditorių teisės ginčyti kitų kreditorių skolininko bankroto byloje pareikštus finansinius reikalavimus visos bankroto procedūros metu, teismas nurodė, kad tokia kreditoriaus teisė nėra absoliuti ir neribota, galimybė tikslinti (keisti) kreditoriaus reikalavimus siejama su būtina sąlyga – patikslinimai turi būti susiję su bankroto procesu, t. y. bankroto bylos nagrinėjimo eigoje pakitusiu kreditoriaus reikalavimo dydžiu. Ieškovė šiuo atveju kelia klausimus (dėl banko perleistos reikalavimo teisės į palūkanas apimties), nurodydama tuos pačius pagrindus (draudimą skaičiuoti netesybas ir palūkanas įmonės nemokumo, restruktūrizavimo ir (ar) bankroto metu), kuriuos teismai jau yra įvertinę. Naujų aplinkybių, kurios lemtų pakitusią ginčo reikalavimo apimtį, ieškovė nenurodė.

22.       Teismas nenustatė 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutarties ir 2019 m. liepos 19 d. priėmimo–perdavimo akto prieštaravimo ir kitoms imperatyvioms įstatymo normoms (CK šeštos knygos IV skyrius) ir konstatavo, kad pripažinti šiuos sandorius niekiniais ir negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

23.       Pasisakydamas dėl išvestinių sandorių, teismas nurodė, kad ieškovė šiuos sandorius ginčija remdamasi 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutarties ir 2019 m. liepos 19 d. priėmimo–perdavimo akto pobūdžiu. Jokių savarankiškų ir (ar) papildomų teisinių argumentų dėl šių sandorių negaliojimo pagrindų ieškovė nenurodo.

24.       Byloje nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 9 d. reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovė2 realizavo teisę perleisti savo finansinį reikalavimą į skolininką kitam to paties skolininko kreditoriui (JANĮ 43 straipsnio 8 punktas, CK 6.101 straipsnis) – UAB „UHB AGRO“, o 2023 m. balandžio 26 d. priėmimo–perdavimo aktu UAB „UHB AGRO“, kurios reikalavimas buvo užtikrintas įkeitimu (hipoteka), buvo perduotas varžytynėse neparduotas įkeistas turtas, taip įgyvendinant JANĮ 86 straipsnio, 91 straipsnio ir 94 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Šie sandoriai yra neatsiejamai susiję su 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutartimi ir 2019 m. liepos 19 d. priėmimo–perdavimo aktu, tačiau ieškovei pastarųjų nenuginčijus ir nenurodžius, o teismui nenustačius, kitų sandorių negaliojimo pagrindų, 2022 m. lapkričio 9 d. reikalavimo perleidimo sutartis ir 2023 m. balandžio 26 d. priėmimo–perdavimo aktas  laikytini teisėtais, todėl ieškovės reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

25.       Teismas nesutiko su ieškove, kad 2023 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartis yra išvestinis sandoris. Šia sutartimi, įgyvendinant nenuginčytą 2024 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimo (protokolas Nr. 10) sprendimą (kreditorių susirikimo sprendimų pagrįstumas ir teisėtumas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2204-340/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-778-407/2023), LUAB „Arvi fertis“ pardavė kreditoriui UAB „UHB AGRO“ už 1 048 763,10 Eur neįkeistą LUAB „Arvi fertis“ nekilnojamąjį turtą. Nei sutarties dalykas (neįkeistas nekilnojamasis turtas), nei pirkėjas (UAB „UHB AGRO“) nėra susiję su 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutartimi ir 2019 m. liepos 19 d. priėmimo–perdavimo aktu. Dar iki šių sandorių sudarymo UAB „UHB AGRO“ buvo LUAB „Arvi fertis“ kreditore ir, kaip ir ieškovė, galėjo pirkti skolininko neįkeistą turtą. Ieškovė neįrodinėjo savo intereso į aptariamu sandoriu perleistą turtą, o tai leidžia spręsti, kad, ginčydama savarankišką sandorį (2023 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį), neįrodė materialiojo teisinio suinteresuotumo, tai sudaro pagrindą šią ieškinio dalį atmesti CPK 5 straipsnio pagrindu.

26.       Ieškovė pateikė prašymą skirti atsakovėms atsakovė2, UAB „UHB AGRO“ ir bankui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos priteisiant ieškovei, už tai, kad šios į bylą neteikė 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutarties. Atsakovės atsakovė2 ir UAB „UHB AGRO“ prašė skirti 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį, ieškovei. Teismas, aptaręs kasacinio teismo praktiką dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir nustatęs faktinę situaciją, susiklosčiusią nagrinėjamoje byloje, konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovių procesinis elgesys sąmoningai buvo nukreiptas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, todėl ieškovės prašymo dėl baudos skyrimo atsakovėms netenkino. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nepakanka duomenų konstatuoti ieškovės tyčinį nesąžiningą elgesį, siekiant kitokių, nei ieškinyje atskleisti, tikslų, todėl prašymo skirti ieškovei baudą CPK 95 straipsnio pagrindu taip pat netenkino.

 III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

27.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „BELOR“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „BELOR“ ieškinį tenkinti visa apimtimi. Ieškovė taip pat prašo: 1) priimti papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas; 2) apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 3) kviesti į teismo posėdį ir apklausti atsakovės1 darbuotojus A. B. ir G. G.; 4) priteisti iš atsakovių ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti atskiru prašymu. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

27.1.                      Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė turi neabejotiną teisinį materialųjį suinteresuotumą reikšti ieškinio reikalavimus. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-495-370/2024 yra konstatavęs, kad ieškovas, kaip kreditorius, ar net tik kaip potencialus kreditorius, turi materialųjį teisinį suinteresuotumą reikšti ieškinį dėl kitų privačių asmenų reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kiek tai susiję su skolininku, todėl, kad ieškovą tiesiogiai įtakotų atitinkamo sandorio negaliojimo pasekmės. Teismas nukrypo nuo šios teismų praktikos ir pažeidė precedento taisyklę. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2027) kreditorius gali ginčyti kito kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą tiek nurodydamas aplinkybes, dėl kurių reikalavimas yra nepagrįstas, tiek ir ginčydamas sandorį, iš kurio kildinamas kito kreditoriaus reikalavimas.

27.2.                      Teismas tik formaliai sprendime nurodė, kad ieškovė neva nesigina šiuo ieškiniu nuo kurios nors iš atsakovių pareikštų ir (ar) galimų reikalavimų jai. UAB „UHB AGRO“ ieškovės atžvilgiu yra pareiškusi tris ieškinius (2024 m. gegužės 8 d., 2024 m. gegužės 13 d. ir 2025 m. birželio 3 d.), užvestos civilinės bylos (Nr. e2-829-562/2025, Nr. e2-881-560/2025, Nr. e2-130-967/202), kuriose UAB „UHB AGRO“ savo suinteresuotumą įrodinėja ir tuo, jog yra perėmusi banko reikalavimą. Atitinkamai, jeigu šioje civilinėje byloje atsakovių sudaryti sandoriai būtų panaikinti kaip negaliojantys, UAB „UHB AGRO“ nebeturėtų teisinio suinteresuotumo iškeltose bylose. Taigi ieškovė turi savarankišką teisinį suinteresuotumą ginčyti reikalavimo teisių perleidimo sutartis ir gintis nuo UAB „UHB AGRO“ (kaip banko reikalavimo įgijėjos) pareikštų reikalavimų. Šios aplinkybės tiek proceso šalims, tiek ir pirmosios instancijos teismui buvo žinomos. 

27.3.                      Ginčo sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutartimi buvo aiškiai įtvirtinta šalių įsipareigojimų disproporcija, kuri nulėmė, kad atsakovė2, prieš tai neturėdama reikalavimo teisės, įgijo 10 mln. Eur viršijantį reikalavimą kartu su užtikrinimo priemonėmis, nors už šį reikalavimą sumokėjo daugiau nei per pusę mažesnę kainą ((duomenys neskelbtini) Eur), tuo metu net neturėdama pakankamai turto tinkamai atsiskaityti su banku. Tokiu būdu atsakovei2 ir su ja susijusioms įmonėms buvo sudarytos galimybės neteisėtai pasipelnyti visų LUAB „Arvi fertis“ kreditorių sąskaita. Bankas, sudarydamas sutartį, pažeidė kitų kreditorių interesus ir elgėsi nesąžiningai. Bankas 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutartį sudarė neinformuodamas nė vieno kito kreditoriaus, nors UAB „BELOR“ iš anksto pranešė bankui apie LUAB „Arvi fertis“ piktybišką elgesį ir nesąžiningumą bei ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos LUAB „Arvi fertis“ iškėlimo. Bankas sutartį sudarė nepraėjus nė porai mėnesių po bankroto bylos LUAB „Arvi fertis“ iškėlimo, žinodamas, kad toks sandoris bus žalingas visiems kitiems kreditoriams ir padarys jų reikalavimų patenkinimą bankroto procese neįmanomu.

27.4.                      Vos LUAB „Arvi fertis“ iškėlus bankroto bylą, tikėtina, kooperuojantis su jos nemokumo administratoriumi A. V. (aplinkybę, kad A. V. nesąžiningai veikia išimtinai atsakovės2 interesais, patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-637-910/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-616-912/2022) ir siekiant apriboti galimybę kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą, atsakovė2 su susijusiomis įmonėmis sukūrė schemą, kaip visą LUAB „Arvi fertis“ turtą perleisti atsakovei2 ir su ja susijusioms įmonėms. Atsakovė1 šioje schemoje aktyviai dalyvavo. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė.

27.5.                      Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą nesigilindamas į ginčo esmę, sutarčių šalių tikruosius ketinimus, susitarimo tikslą. Vertinant, ar sandoris neprieštarauja CK 1.81 straipsniui, teismui privalu šias aplinkybes aiškintis, tačiau ieškovės prašymai apklausti sutarties sudaryme, vykdyme dalyvavusius asmenis, buvo atmesti. Atsižvelgiant į tai, tikrieji šalių ketinimai sudarant ginčo sutartį bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleisti.

27.6.                      Ginčo sandorių sąlygų palikimas galioti reikštų, kad daugiau nė vienas kreditorius, išskyrus atsakovę2, UAB „UHB AGRO“ ir kitas susijusias įmones, neturės galimybės patenkinti savo reikalavimus iš LUAB „Arvi fertis“ turto vien dėl to, kad iki kreditorių reikalavimų patvirtinimo atsakovė2 sudarė 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutartį, įsigijo teises į užtikrinimo priemones ir tapo privilegijuotu kreditoriumi, nors iki tol galiojančių ir vykdytinų reikalavimo teisių į LUAB „Arvi fertis“ neturėjo. Tai nebuvo eilinis komercinis sandoris tarp dviejų komercinę veiklą vykdančių subjektų, todėl teismas tokio pobūdžio susitarimus turėjo vertinti itin kruopščiai. Lietuvos teismų praktikoje panašiomis situacijomis teismai yra konstatavę atitinkamos sutarties negaliojimą dėl sutarties prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-317-467/2022).

27.7.                      Sutartis prieštarauja imperatyvioms normoms (CK 1.80 straipsnis). Vos teismui priėmus nutartį, kuria buvo atsisakyta LUAB „Arvi fertis“ iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla, dar nepatvirtinus nė vieno kreditoriaus reikalavimo, Atsakovė1 perleido atsakovei2 visas reikalavimo teises į LUAB „Arvi fertis“ kartu su užtikrinimo priemonėmis, tokiu būdu apeidama bankroto proceso imperatyvią tvarką. Sutarties šalys pažeidė esmines 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimų sutarties nuostatas ir įstatymų imperatyvus (PPTFPĮ 2, 9, 12 straipsnius), be kita ko, pažeidė bankų veiklai keliamus aukštesnius skaidrumo, sąžiningumo standartus ir sudarė ginčo sutartį, neįsitikinus atsakovės2 lėšų gavimo pagrindu bei jo teisėtumu, nenustačius banko kontrahento tikrųjų naudos gavėjų, kuriuo pagal byloje esančius duomenis buvo politiškai pažeidžiamas (paveikiamas) asmuo – K. P.. Byloje nebuvo paaiškinta, kaip bankas, tikrindamas atsakovės2 galutinius naudos gavėjus, jų lėšas ir kilmę, galėjo sudaryti beveik (duomenys neskelbtini) Eur vertės sandorį su įmone, kurios galutinis naudos gavėjas yra politikoje dalyvaujantis asmuo, kurio pajamos siekia tik 79 671,98 Eur ir kuris neturi jokio didesnės vertės turto. Taip pat nebuvo paaiškina, ar tikrieji naudos gavėjai buvo advokatai G. Č. ir (duomenys neskelbtini) L. D., ar kiti asmenys.

27.8.                      2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutarties preambulės (C) punkte yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad bankui viena iš šios sutarties sudarymo esminių sąlygų yra tai, jog atsakovė2 pagal šią sutartį atsiskaitys tik nuosavomis lėšomis. Kompleksiškai vertinant šios sutarties sąlygas, matyti, kad nuosavų lėšų turėjimas sutarties sudarymui buvo esminė sąlyga, todėl finansavimas skolintomis lėšomis buvo negalimas. Lietuvos banko išaiškinimas dėl nuosavų lėšų sampratos, kurio teismas nemotyvuotai nepriėmė, patvirtina, kad „skolintos lėšos visais atvejais nėra laikomos nuosavomis lėšomis, o nuosavomis lėšomis laikomos lėšos, kurias asmuo sukaupė iš veiklos, gavo pardavęs turtą, įgijo pagal dovanojimo sutartį ir pan., ir į kurias neturi reikalavimų kiti asmenys“. Esminė sutarties sąlyga dėl atsiskaitymo nuosavomis lėšomis buvo pažeista, ji nebuvo įvykdyta, nes atsakovė2 neatliko atsiskaitymo nuosavomis lėšomis.

27.9.                      Išvestiniai sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais. Nagrinėjamu atveju pripažinus 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutartį, 2019 m. liepos 19 d. priėmimo–perdavimo aktą ir užtikrinimo priemonių pakeitimus negaliojančiais, egzistuoja pagrindas ir 2022 m. lapkričio 9 d. reikalavimo perleidimo sutartį ta pačia apimtimi pripažinti negaliojančia, kadangi 2022 m. lapkričio 9 d. reikalavimo perleidimo sutartis atsirado būtent 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu.

27.10.                      Teismas padarė esminius proceso teisės pažeidimus, lėmusius neteisingo ir neteisėto sprendimo priėmimą: 1) turėdamas išankstinį nusistatymą dėl bylos baigties bylos nagrinėjimo metu netenkino jokių ieškovės procesinių prašymų ir užkirto galimybę ieškovei galutinai suformuluoti ieškinio reikalavimus. Ieškovės procesinės teisės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nepagrįstai apribotos. Nuo teismo proceso pradžios pirmosios instancijos teismas išreiškė išankstinį nusistatymą ieškovės atžvilgiu ir susiaurino bylos ribas taip, kad tinkamas bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas; 2) pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, kadangi atsakovų prašymus tenkindavo rezoliucijomis nedelsdamas, o ieškovės prašymus nurodydavo spręsti teismo posėdžio metu ir galiausiai atmesdavo; 3) teismo sprendimas yra grindžiamas prielaidomis, spėjimais, o ne faktiniu įrodymų ir duomenų vertinimu; 4) pažeidė įrodymų vertinimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, nes reikalavo ieškovę įrodyti aplinkybes ir pateikti duomenis, kurie yra išimtinai banko žinioje, bet bankas šių duomenų į bylos medžiagą pateikti įpareigotas nebuvo.

27.11.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neva kelia tuo pačius klausimus, nurodydama tuos pačius pagrindus, kuriuos teismai jau yra įvertinę (sprendžiant dėl atsakovės2 finansinio reikalavimo ginčijimo). UAB „BELOR“ nereiškė analogiškų reikalavimų, tvirtinant kreditorių atsakovės2 ir UAB „UHB AGRO“ finansinius reikalavimus LUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje. Civilinės bylos medžiagoje yra pateiktas ieškovės 2019 m. lapkričio 11 d. skundas, kuriame matyti, kad UAB „BELOR“ motyvai nebuvo susiję su 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutarties ar 2022 m. lapkričio 9 d. reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimu dėl prieštaravimo imperatyvioms normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Ieškovė skunde teigė, kad palūkanos pagal Lietuvos teismų praktiką gali būti sumažinamos (jeigu konstatuojama, kad jos yra per didelės), nepaisant to, ieškovė toje byloje neįrodinėjo, kad palūkanos apskaičiuotos neteisėtai.

27.12.                      Atsakovės ir LUAB „Arvi fertis“ yra nesąžiningi subjektai. Dėl LUAB „Arvi fertis“ neteisėtų veiksmų buvo sukurta situacija, kuomet atsakovė2 perėmė gerokai didesnį reikalavimą negu iš tiesų bankas galėjo turėti. Atsakovės2 perimtas reikalavimas yra 3 189 917,72 Eur didesnis negu būtų buvęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų (palūkanos banko ir atsakovės2 neteisėtai buvo skaičiuojamos beveik dar du metus po 2017 m. rugsėjo 1 d. – faktinio LUAB „Arvi fertis“ nemokumo momento), dėl to nukentėjo visi LUAB „Arvi fertis“ kreditoriai, įskaitant Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

27.13.                      Teismas sprendimu iš ieškovės atsakovėms priteisė 60 955 Eur bylinėjimosi išlaidas, nors prie atsakovių atsakovė2 ir UAB „UHB AGRO“ prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų yra pridėtos advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) sąskaitos, kurios neturi nieko bendro su šia civiline byla. Visos sąskaitos įvardytos „Teisinė pagalba pagal sutartį“. Vnt. 1.00.“ (duomenys neskelbtini) (atsakovės2 akcininkas) ir partneriai atstovauja atsakovę2 ir UAB „UHB AGRO“ keliasdešimtyje bylų ir teikia kitas teisines paslaugas. Po pateiktomis sąskaitomis yra pakištos bet kokios paslaugos, niekaip nesusijusios su civiline byla. Teismas nevertino, kad atsakovės2 ir UAB „UHB AGRO“ akcininkai buvo civilinėje byloje šias atsakoves atstovaujantys advokatai – L. D. ir G. Č.. Jų sąskaitos savo pačių valdomoms bendrovėms neturi nieko bendro su nagrinėjama byla.

27.14.                      Be to, šios atsakovės prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų pateikė 2024 m. balandžio 15 d. ir 2024 m. lapkričio 14 d. (išrašant po dvi sąskaitas už neva šioje civilinėje byloje suteiktas paslaugas). Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų ir (ar) paaiškinimų bei tokių neva suteiktų paslaugų detalizacijų (su konkrečiais darbais, terminais bei kt.). Bet kokiu atveju, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytus kriterijus (2.6 ir 2.9 papunkčiai). Atsakovės2 ir UAB „UHB AGRO“ atstovai patys asmeniškai dalyvavo ginčijamų sandorių sudaryme, buvo šių bendrovių akcininkais, o advokatų darbo laiko sąnaudos apskritai civilinėje byloje nebuvo atskleistos. Teismas šių aplinkybių nepagrįstai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Ieškovės įsitikinimu, priteistos bylinėjimosi išlaidos (60 955 Eur) yra itin didelės, neproporcingos ir privalo būti sumažintos net jei apeliacinis skundas dėl kitos dalies būtų atmestas.

28.       Atsiliepime atsakovė1 prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, netenkinant visų jame išvardytų prašymų, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:

28.1.                      Ieškovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nuomonę dėl bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumo teikė, reikšdama nušalinimą teismui ir šis nušalinimas buvo atmestas. Netenkindamas ieškovės prašymų dėl įrodymų išreikalavimo ar priėmimo, teismas vadovavosi pareiga nustatyti ginčo ribas ir užtikrinti civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Be to, priešingai nei teigia ieškovė, teismas netenkindavo ir kai kurių atsakovių prašymų.

28.2.                      Ieškovė neturi materialiojo suinteresuotumo, jos teisėms ir tesėtiems interesams šios bylos baigtis, net ir modeliuojant ieškinio patenkinimo situaciją, nesukurtų materialiojo teisinio efekto. Nuginčijus sandorius, nesikeistų ieškovės turimas reikalavimas į LUAB „Arvi fertis“ ar jo eiliškumas; nepakistų LUAB „Arvi fertis“ turimo ir bankroto procese kreditoriams dalintino turto kiekis ar apribojimai turtui; pagal ieškovės reikalaujamą restituciją reikalavimo teisėms grįžus pradiniam kreditoriui bankui, paties reikalavimo dydis nepakistų, LUAB „Arvi fertis“ ir toliau būtų skolinga perleisto dydžio sumą, tik kitam kreditoriui; šioje byloje nėra ginčijama perleistų reikalavimo teisių suma ar užtikrinimo priemonių faktas, vertė.

28.3.                      Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-485-330/2024 nėra priimta pagal su šia byla susijusias tapačias aplinkybes, todėl teismas pagrįstai nenustatė jos precedentinės reikšmės nagrinėjamai bylai.

28.4.                      Nebūdamas ieškovės ir UAB „UHB AGRO“ nagrinėjamų trijų civilinių bylų dalyviu, bankas negali įvertinti, kiek tokių teisminių procesų turinys atitinka Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pateiktą išaiškinimą dėl materialiojo suinteresuotumo kriterijaus, tačiau bankas pažymi, kad šioms šalims esant tiesioginiais konkurentais trąšų rinkoje, jas gali sieti ir kitokie tarpusavio teisminių ginčų pagrindai ar prielaidos. Kita vertus, apeliacinio skundo 32 punkte išvardytos civilinės bylos yra pradėtos vėliau nei ieškovė pradėjo šią bylą.

28.5.                      PPTFPĮ nėra imperatyvios normos, draudžiančios sudaryti ginčijamą sandorį ar numatančios atitinkamo sandorio negaliojimą, kaip netinkamo PPTFPĮ įgyvendinimo pasekmes, kadangi šis įstatymas nereguliuoja reikalavimo teisių perleidimo sandorių.

28.6.                      Ginčas, įrodymų rinkimas ir vertinimas apie tai, ar ir kaip bankas įgyvendino PPTFPĮ numatytas pareigas įpareigotajam subjektui, šioje byloje yra neprasmingas dėl to, kad nesusijęs su ieškovės reiškiamais reikalavimais, kadangi net nustatytos tokios aplinkybės nepatvirtins ar nepaneigs CK 1.80 straipsnio pažeidimo; neperspektyvus, kadangi ieškovė neturi materialiojo suinteresuotumo byloje ir bet koks minėtų aplinkybių apie PPTFPĮ nagrinėjimo rezultatas ir galutinis sprendimas byloje nesukels ieškovės teisėms jokių modifikacijų; negalimas dėl to, kad PPTFPĮ numatytų įpareigotiesiems subjektams pareigų vykdymas yra kontroliuojamas suteikiant kompetenciją ne ieškovei, ne teismui, o konkrečių PPTFPĮ išvardytų subjektų grupei.

28.7.                      Ieškovė į apeliacinį skundą iš esmės perkėlė pirmosios instancijos teismui beveik visus argumentus dėl ginčijamos sutarties negaliojimo CK 1.181 straipsnio pagrindu iš pirmosios instancijos teismui teiktų procesinių dokumentų ir paaiškinimų. Ieškovės teiginys, kad bankas aktyviai dalyvavo atsakovės2 sukurtoje schemoje, kurios vienintelis tikslas pasipelnyti visų kitų LUAB „Arvi fertis“ kreditorių sąskaita, yra subjektyvi ieškovės nuomonė ir balansuoja ant kenkiančios banko, kaip juridinio asmens ir finansų rinkos dalyvio, reputacijai informacijos ribos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, visi ieškovės deklaruojami nesąžiningumo pasireiškimai, veiksmai ir menami tikslai yra adresuoti, susiję arba kildinami ne iš banko, o iš atsakovės2 veiksmų arba aplinkybių tolesniame, po ginčijamos sutarties sudarymo etape. Jokie bylos duomenys nesuponuoja banką turėjus kitokių tikslų nei disponuoti savo turimomis reikalavimo teisėmis.

28.8.                      Teismas apskųstame sprendime ne tik išsamiai išnagrinėjo aplinkybes, leidžiančias nustatyti ginčijamos sutarties šalių banko ir atsakovės2 tikslus sudarant sandorį (sprendimo 80–82 punktai), ieškovės nurodomo LUAB „Arvi fertis“ tariamai nesąžiningo veikimo atsakovės2 interesais nesąsajumą su ginčijama sutartimi, bet ir pačios ieškovės tikslus reiškiant ieškinį šioje byloje (sprendimo 69 punktas). Teismas sprendimo 83 punkte pagrįstai nusprendė, kad byloje nustatyti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju atlygintiniu ginčo sandoriu buvo siekiama, o ir pasiekta, aiškiai iš nedviprasmiškai deklaruotų civilines teises atitinkančių tikslų – bankas gavo lūkesčius atitinkantį atlygį, o atsakovė2 įgijo reikalavimo teises į LUAB „Arvi fertis“ su užtikrinimo priemonėmis. Tokie sandorio šalių siekiai atitinka ne tik teisės aktų normas, bet ir neprieštarauja nei viešajai tvarkai, nei gerai moralei. Proceso dalyvio kitoks nei teismo sprendime atliktas aplinkybių vertinimas savaime neįrodo apeliacine tvarka peržiūrimo pirmosios instancijos teismo sprendimo neišsamumo, nepagrįstumo ar neteisėtumo.

28.9.                      Net jei būtų sprendžiamas ginčijamos sutarties pripažinimo negaliojančia teisinių pasekmių klausimas, kliūtį sudarytų tolesnių reikalavimo teisių pasibaigimas (įkeistas už pagrindinės prievolės įvykdymą turtas buvo perduotas įkaito turėtojui, nepavykus jo parduoti varžytynėse).

28.10.                      Ieškovės prašymai dėl įrodymų prijungimo ir liudytojų apklausos, kurie kartojami apeliaciniame skunde, buvo netenkinami dėl prašomų prijungti ar išreikalauti įrodymų sąsajumo su bylos ginčo apimtimi stokos bei pavėluoto tokių prašymų teikimo.

28.11.                      Teismas išaiškino, kad pats PPTFPĮ, kaip specialusis įstatymas, nustato įstatyme numatytų pareigų vykdymo kontrolę ne civilinėse bylose teismui, o PPTFPĮ baigtiniu sąrašu nurodytoms institucijoms, todėl bankas neturi pareigos atskleisti informacijos apie atitinkamus veiksmus byloje, nesusijusioje su pinigų plovimu ar (ir) teroristų finansavimu ar su sandoriu nesusijusiems tretiesiems asmenims. Todėl ieškovė, nusprendusi šioje byloje siekti su ja nesusijusios ginčijamos sutarties pripažinimo, jokio sutarties šalies banko imperatyvių teisės normų pažeidimo šiuo aspektu neįrodė, tą pagrįstai konstatavo teismas apskųsto sprendimo 89 punkte.

28.12.                      Perleisto kreditoriaus finansinio reikalavimo turinys (skolos faktas, dydis, pagrįstumas) yra tikrintas ir pripažintas pagrįstu ir teisėtu daugiau nei vienoje teismo byloje, kurioje buvo keliami ginčai LUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratoriui ar kitiems LUAB „Arvi fertis“ kreditoriams. Todėl ieškovės siekis šioje byloje įtikinti, o gal priversti teismą vėl nagrinėti perleistų reikalavimo teisių sudėtį, perskaičiuoti palūkanas ar kitas ieškovės norimas įsiskolinimo sudėtines dalis yra bandymas revizuoti teismų nutartimis jau išspręstus klausimus, kuris teismo neturi būti ginamas, įvertinant ir faktą, kad neįrodytas ieškovės materialusis suinteresuotumas byloje.

28.13.                      CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Ieškovė byloje ne tik kad neįrodė iš viso turinti teisę reikšti šioje byloje tokį ieškinį, koks buvo pareikštas, bet ir skundžia apeliacinei instancijai  neįtikusį Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriame konstatuota, kad ieškovė neįrodė ir reiškiamų reikalavimų. Dėl to, kad ieškovė pasirinko konkretų, jos įsitikinimu, pažeistų teisių gynimo būdą, būtent civiliniame procese keldama ginčą, nėra pagrįstas teiginys apie įrodinėjimo pareigos perkėlimą „tik“ ieškovei arba ieškovės teisės pateikti įrodymus pažeidimus.

29.       Atsiliepime atsakovė2 prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, netenkinant visų jame išvardytų prašymų, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:

29.1.                      Visos nutartys LUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje dėl atsakovės1, atsakovės2 ir UAB „UHB AGRO“ reikalavimo teisėtumo, o kartu ir ginčijamų sutarčių teisėtumo, yra priimtos dalyvaujant ir UAB „BELOR“, yra įsiteisėjusios, dėl to turinčios res judicata (galutinio sprendimo) ir prejudicinę galią šioje byloje. Taigi UAB „BELOR“ šioje byloje nebegali ginčyti tų pačių sutarčių, kurias jau ginčijo LUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje, kuomet tokios sutartys yra įsiteisėjusiomis teismų nutartimis pripažintos teisėtomis.

29.2.                      Remiantis teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1298-330/2016), UAB „BELOR“, nesutikdama su atsakovės2 finansiniu reikalavimu, reikalavimo pagrindu (įskaitant 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutartį ir 2019 m. liepos 19 d. priėmimo–perdavimo aktą), jo pagrįstumu ar UAB „UHB AGRO“ finansiniu reikalavimu ir jo pagrįstumu (įskaitant 2022 m. lapkričio 9 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį), kuomet tokie reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, turėtų prašyti proceso atnaujinimo bylose, kuriose buvo tvirtinami nurodyti finansiniai reikalavimai, įrodinėjant LUAB „Arvi fertis“ kreditorių interesų tariamus pažeidimus, remiantis teismų praktika, o ne po daugiau nei 4 metų inicijuojant naujos bylos nagrinėjimą. Be to, UAB „BELOR“ kreipėsi į LUAB „Arvi fertis“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl UAB „UHB AGRO“ finansinio reikalavimo peržiūrėjimo ir toks prašymas buvo atmestas, teismui motyvuojant, kad įstatymų leidėjas palūkanų skaičiavimo pabaigą sieja su teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimu, o ne įmonės faktiniu nemokumu.

29.3.                      Sutarčių atitiktis CK 1.80 ir 1.82 straipsniams buvo įvertinta 5 kartus, sprendžiant dėl atsakovės2 ir UAB „UHB AGRO“ finansinio reikalavimo tvirtinimo ar patikslinimo, tačiau nebuvo nustatyta, kad reikalavimas iš banko įgytas niekinių sutarčių pagrindu. Jei jos būtų niekinės, bankroto bylą nagrinėjęs teismas jau būtų jas pripažinęs niekinėmis ex officio (savo iniciatyva).

29.4.                      UAB „BELOR“ direktorė I. K. dar 2019 m. teikė siūlymus atsakovės2 akcininkui ir direktoriui K. P. „dirbti ramiai“, nusiperkant už 3–4 milijonus UAB „BELOR“ reikalavimą į LUAB „Arvi fertis“. UAB „BELOR“ direktorė I. K. siūlė ir iš banko pirkti reikalavimo teises į LUAB „Arvi fertis“, tai, be kita ko, patvirtina I. K. susirašinėjimas su K. P.. Tai reiškia, kad UAB „BELOR“ ne tik žinojo apie atsakovės2 ir atsakovės1 derybas, bet ir jas skatino.

29.5.                      Ginčijamų sutarčių pagrindu suteiktomis užtikrinimo priemonėmis jau yra pasinaudota, pirminio kreditoriaus atsakovės1 turėtas reikalavimas yra įvykdytas 8 333 026,27 Eur, šiuo metu likusi nepatenkinta įkeitimu (hipoteka) užtikrinto reikalavimo suma sudaro 475 658,73 Eur (II etapu tenkinama reikalavimo dalis). Realizuojant užtikrinimo priemones galiojo įsiteisėjusios teismų nutartys dėl UAB „UHB AGRO“ reikalavimo LUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje teisėtumo ir pagrįstumo  (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-2846-340/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-363-798/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1672-340/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1119-881/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-258-340/2023). Taigi 2023 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartis ir 2023 m. balandžio 26 d. priėmimo–perdavimo aktas sudaryti esant teisėtam teisiniam pagrindui ir prielaidoms nurodytų sandorių sudarymui.

29.6.                      UAB „BELOR“ remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-495-370/2024, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Dėl apeliacinio skundo teiginių, kad neva UAB „UHB AGRO“ yra pareiškusi UAB „BELOR“ atžvilgiu 3 ieškinius, kuriuose savo suinteresuotumą įrodinėja iš atsakovės1 perimtu reikalavimu, akcentuotina, jog šios aplinkybės iki tol UAB „BELOR“ nebuvo nurodžiusi ir neįrodinėjo, tai teisingai pastebėta ir sprendime. Be to, UAB „BELOR“ nutyli, kad UAB „UHB AGRO“ yra perėmusi reikalavimus ir iš kitų kreditorių, kurių reikalavimai susiformavę, be kita ko, ir 2012 m., dėl to net jei UAB „UHB AGRO“ neturėtų reikalavimo perimto iš atsakovės1, vis tiek galėtų ginčyti tuos pačius sandorius, remdamasi iš kitų kreditorių perimtais reikalavimais.

29.7.                      Priešingai nei įrodinėja UAB „BELOR“, sutarčių sudarymas nebuvo priežastiniame ryšyje su LUAB „Arvi fertis“ nemokumu. Ginčijamos sutartys lėmė tik tai, kad pasikeitė LUAB „Arvi fertis“ kreditorius, o ne pats reikalavimas, reikalavimo apimtis, užtikrinimo priemonės ar kitos aplinkybės. Dėl to ir ieškovės reikalavimų tenkinimas nesukels materialiųjų pasekmių, o ieškovės teisės nėra pažeidžiamos. Remiantis 2023 m. rugpjūčio 11 d. nemokumo administratoriaus pateiktais duomenimis, LUAB „Arvi fertis“ turėjo 2 654 648,86 Eur piniginių lėšų, kurios bankroto proceso metus bus skirstomos LUAB „Arvi fertis“ kreditoriams, o tai paneigia ieškovės teiginius, kad neva po sutarčių sudarymo LUAB „Arvi fertis“ kreditorių reikalavimų tenkinimas tapo neįmanomu.

29.8.                      Atsakovė1 galėjo turimą reikalavimą perleisti atsakovei2 ir už 1 Eur ir tokia sutartis būtų teisėta CK 1.80 ir 1.81 straipsnių kontekste; kaina yra sutartį sudarančių subjektų susitarimo klausimas ir tai nekeičia trečiųjų asmenų teisių ar pareigų; nėra teisinio įpareigojimo, kad kaina turi atitikti perleidžiamo turto nominalią vertę; kitokios kainos nustatymas nepakeistų UAB „BELOR“ ar kitų LUAB „Arvi fertis“ kreditorių padėties ar turimų teisių.

29.9.                      UAB „BELOR“, laikydama, kad būtent hipoteka užtikrintų reikalavimų perleidimas naujajam kreditoriui lėmė, jog visi likę kreditoriai negalės gauti reikalavimų patenkinimo, turėtų ginčyti ir komanditinės ūkinės bendrijos (toliau – KŪB) AGROsindikatas reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu pirminis kreditorius AB Swedbank perleido 3 461 758,74 Eur hipoteka užtikrintą reikalavimo teisę naujajam kreditoriui KŪB AGROsindikatas. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių, anot UAB „BELOR“, ginčijamos sutartys pažeidžia LUAB „Arvi fertis“ kreditorių interesus, o AB Swedbank ir KŪB AGROsindikatas reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria perleidžiamos ir užtikrinimo priemonės, nepažeidžia LUAB „Arvi fertis“ kreditorių interesų, nors sutartys sudarytos analogišku teisiniu pagrindu. Toks ieškovės procesinis elgesys ir imituojamas viešo intereso gynimas yra nukreiptas išimtinai prieš atsakovus atsakovė2 ir UAB „UHB AGRO“, tai patvirtina iškeltų teismuose bylų skaičius.

29.10.                      Analizuojant UAB „BELOR“ veiksmus kitose nemokumo bylose (be kita ko, LUAB „Arvi fertis“, UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ bankroto bylose), matyti, kad ieškovė neatlygintinai perėmė labai didelės vertės (5 600 000 Eur) reikalavimo teises, o teismas tokias reikalavimo perleidimo sutartis laikė pagrįstomis. Ieškovė yra nesąžininga, taiko dvigubus standartus, sudarinėja neatlygintines reikalavimo perleidimo sutartis, įrodinėdama, kad kaina yra reikalavimo perleidimo sutarties šalių susitarimas, o šioje byloje teikia skaičiavimus dėl per mažos kainos. Atsakovės2 tikslai ir ketinimai buvo tie patys kaip ir UAB „BELOR“ 2019 m. rugpjūčio 19 d. sudarant sutartį dėl 5 600 000 Eur reikalavimo teisės į LUAB „Arvi fertis“ įsigijimo su UAB „Akvua“. Tikslas nuosavybės teise įgyti turtą ir už tai sumokėti kainą negali būti laikomas neteisėtu.

29.11.                      Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Kadangi PPTFPĮ pažeidimo nebuvo, tai atsakovai negali įrodyti neegzistuojančių aplinkybių buvimo.

29.12.                      UAB „BELOR“ teikiamos interpretacijos, kad neva atsakovė2 2018 m. turėjo tik 1 463 Eur grynojo pelno, nėra susijusios su atsakovės2 skolinimosi galimybėmis. Lėšų skolinimosi faktas matyti ir iš atsakovės2 finansinių dokumentų. Atsakovė2 neginčija fakto, kad už įgyjamas reikalavimo teises atsiskaitė skolintomis lėšomis, kurių įgijimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas laikantis PPTFPĮ reikalavimų. Atsakovei2 pasiskolinus pinigus iš trečiųjų asmenų, tokie pinigai tampa atsakovės2 nuosavybe nuo jų perdavimo (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), už kurių grąžinimą, panaudojimą atsakovė2 tampa atsakingas tretiesiems asmenims. Vien tai, kad atsakovė2 skolinosi pinigus su tikslu atsiskaityti su atsakove1, nepažeidžia teisės aktų ar UAB „BELOR“ ir LUAB „Arvi fertis“ interesų.

29.13.                      Su apeliaciniu skundu teikiamame Lietuvos banko atsakyme remiamasi Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. 03-144 dėl atsakingojo skolinimo nuostatų 18 punktu, kuris reglamentuoja kredito davėjo pareigą įsitikinti, kad įsigyjamo nekilnojamojo turto kainos dalis, viršijanti kredito sutartyje nustatytą kredito dydžio ir įkeičiamo nekilnojamojo turto vertės santykį, būtų sumokėta nuosavomis lėšomis, ir prieš kredito davėjui išmokant kreditą gauti kredito gavėjo patvirtinimą, jog atitinkama nekilnojamojo turto vertės dalis sumokėta nuosavomis (ne skolintomis) kredito gavėjo lėšomis. Tačiau, kaip nurodyta šio nutarimo 4.2 papunktyje, jis yra taikytinas kredito sutartims, sudaromoms fizinių asmenų, siekiančių verstis nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo bei gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos veikla, kuri gali būti vykdoma įsigijus verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymėjimą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi aptariamas nutarimas, o kartu ir Lietuvos banko atsakymas, yra nesusiję su ginčo situacija.

29.14.                      Apeliacinio skundo 85 punkte teigiama, kad bankas, neva prieš perleisdamas turėtą reikalavimą į LUAB „Arvi fertis“ naujajam kreditoriui atsakovei2, turėjo pareigą pranešti „potencialiems pirkėjams“, tačiau: 1) teisės normos tokios pareigos nenumato (CK 6.101 straipsnio 1 dalis), 2) nėra aišku, kas yra „potencialus pirkėjas“ ir kaip toks pranešimas turėjo būti teikiamas, 3) kaip nepranešimas gali reikšti „JANĮ nustatytos tvarkos apėjimą“, kuomet UAB „BELOR“ nenurodė konkrečios JANĮ normos, kuri buvo pažeista perleidžiant reikalavimą.

29.15.                      UAB „BELOR“ nuo 2019 m. prieš atsakovę2 ir UAB „UHB AGRO“ inicijuoja teisminius procesus ir tokiu būdu reikalauja išpirkti UAB „BELOR“ turimą reikalavimo teisę į LUAB „Arvi fertis“. UAB „BELOR“ yra tiesioginis konkurentas UAB „UHB AGRO“ ir kitiems trąšų rinkoje veikiantiems subjektams, turintis tikslą trukdyti konkurentų veiklą. UAB „BELOR“ vykdomais tendencingais ir nuolatiniais veiksmais veikia prieš LUAB „Arvi fertis“ kreditorių interesus, vilkina bankroto procesą, didina LUAB „Arvi fertis“ administravimo išlaidas ir dėl tokių UAB „BELOR“ veiksmų, LUAB „Arvi fertis“ kreditorių reikalavimų tenkinimas nuolat nukeliamas. Būtent UAB „BELOR“ savo veiksmais pažeidžia viešąjį interesą, o jos teikiami nepagrįsti skundai ir prašymai daro žalą visiems LUAB „Arvi fertis“ kreditoriams.

29.16.                      Apeliaciniame skunde teikiami argumentai dėl neva nepagrįstai priteistų bylinėjimosi išlaidų tik atsakovei2 ir UAB „UHB AGRO“, o LUAB „Arvi fertis“ priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 16 577 Eur, ir atsakovei1 priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 14 278 Eur, nėra ginčijamos.

30.       Atsiliepime atsakovė UAB „UHB AGRO“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, netenkinant visų jame išvardytų prašymų, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:

30.1.                      Atsakovės2 reikalavimas, įskaitant jo sandarą, įgijimo pagrindus, susidarymo mechanizmą ir pan., negali būti ginčijamas ir kvestionuojamas kitose bylose, dėl to šios bylos nagrinėjimas turi būti nutrauktas. Atsakovei2 įsiteisėjusiomis nutartimis buvo patvirtinta 10 297 324,78 Eur reikalavimo teisė į LUAB „Arvi fertis“, kuri užtikrinta hipoteka.

30.2.                      2022 m. lapkričio 9 d. reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu, kuri sudaryta atsakovės2 ir UAB „UHB AGRO“, pirminis kreditorius atsakovė2 perleido turėtą ir įsiteisėjusiomis teismo nutartimis patvirtintą reikalavimo teisę į skolininką LUAB „Arvi fertis“. UAB „UHB AGRO“, sudarant šią reikalavimo teisių perleidimo sutartį, nebuvo žinoma jokių aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių dėl pirminio kreditoriaus atsakovės1 ar vėlesnio kreditoriaus atsakovės2 turimo reikalavimo pagrįstumo, teisėtumo ir pan. UAB „UHB AGRO“, sudarydama ginčijamą sutartį, buvo susipažinusi su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2846-340/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-363-798/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1672-340/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1119-881/2020 ir neturėjo pagrindo abejoti nurodytose nutartyse nustatytomis aplinkybėmis.

30.3.                      UAB „BELOR“ yra netinkama ieškovė, nes neturi reikalavimo teisių nei į atsakovę2 nei į UAB „UHB AGRO“, nei atsakovę1. UAB „BELOR“ jokia forma nedalyvavo sudarant 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutartį ar 2022 m. lapkričio 9 d. reikalavimo perleidimo sutartį, nebuvo šių sutarčių šalis, sutartys nesukelia UAB „BELOR“ teisinių pasekmių, dėl to UAB „BELOR“ neturi suinteresuotumo ginčyti sutartis (ginčijamų sutarčių pripažinimas negaliojančiomis nesukels UAB „BELOR“ materialiųjų pasekmių). Ieškovė patikslintame ieškinyje nepagrindė ir neanalizavo actio Pauliana (Pauliano ieškinio) ieškinio tenkinimo sąlygų. Tokios sąlygos objektyviai vertinant neegzistuoja, UAB „BELOR“ yra praleidusi 1 metų senaties terminą ginčyti 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutartį, dėl to turi būti taikoma senatis. Kaip nurodo ieškovė, 2022  m. lapkričio 9 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra išvestinė iš 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutarties, dėl to pripažinus pirminės sutarties teisėtumą, vėlesnės sutarties ginčijimas yra negalimas.

30.4.                      Ieškovė neanalizavo ir netiesioginio ieškinio tenkinimo sąlygų. Šiuo atveju LUAB „Arvi fertis“ neturi reikalavimo teisės į atsakovę2 ar UAB „UHB AGRO“. Pripažinus 2022 m. lapkričio 9 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį negaliojančia, tai nesukels LUAB „Arvi fertis“ jokių pasekmių – LUAB „Arvi fertis“ neturės turto daugiau nei turėjo iki ginčijamos sutarties sudarymo. Vien tai, kad UAB „BELOR“ patikslintu ieškiniu siekia pakeisti LUAB „Arvi fertis“ kreditorių, nesukels materialiųjų teisinių pasekmių nei LUAB „Arvi fertis“, nei UAB „BELOR“.

30.5.                      Remiantis aktualia teismų praktika, UAB „BELOR“ neturi teisės prašyti sumažinti sandorio kainą, nes tokią teisę turi tik pirkėjas, o ne trečiasis asmuo. Sandorio kainos sumažinimas yra specialus pirkėjo teisių gynimo būdas pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

30.6.                      UAB „BELOR“ nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-495-370/2024 dėl besiskiriančių faktinių aplinkybių nuo šios nagrinėjamos bylos yra neaktuali, apie tai išsamiai pasisakyta atsakovės2 atsiliepime ir argumentai palaikomi.

30.7.                      UAB „BELOR“ teise į teisminę gynybą naudojasi akivaizdžiai netinkamai, reiškia reikalavimus, kurių galiojantis teisinis reglamentavimas nesudaro prielaidų reikšti, tai teisingai nurodyta ir sprendime.

30.8.                      Sudarant UAB „BELOR“ ginčijamą 2023 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2023 m. balandžio 26 d. priėmimo–perdavimo aktą, įsiteisėjusiomis teismo nutartimis buvo patvirtintas UAB „UHB AGRO“ reikalavimas bei nutarimas dėl turto pardavimo ir perdavimo UAB „UHB AGRO“. Ginčijamų sutarčių sudarymo metu galiojo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1383-340/2023, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-249-567/2023, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-2204-340/2023, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-407/2023, kurios nesudarė pagrindo UAB „UHB AGRO“ abejoti dėl įgyjamo turto teisėtumo, įgijimo pagrindų ar kitų aplinkybių. UAB „UHB AGRO“ yra sąžininga turto įgijėja, iš kurios įgytas turtas negali būti išreikalaujamas, net jei ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai ir būtų tenkinti. UAB „UHB AGRO“ nebuvo žinomi UAB „BELOR“ šioje byloje keliami argumentai dėl tariamo 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutarties neteisėtumo.

30.9.                      LUAB „Arvi fertis“ turtas buvo žymiai mažesnės vertės nei pristato ieškovė, todėl UAB „UHB AGRO“ veiksmai už didesnę nei rinkos kainą perimant LUAB „Arvi fertis“ turtą atitinka kitų LUAB „Arvi fertis“ kreditorių interesus, nes tai leidžia kitų kreditorių reikalavimus tenkinti didesne dalimi.

30.10.                      2023 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu UAB „UHB AGRO“ pirko neįkeistą LUAB „Arvi fertis“ turtą ir už tai mokėjimo pavedimu sumokėjo 1 048 763,10 Eur kainą. Tiek UAB „BELOR“, tiek bet kuris kitas asmuo galėjo teikti siūlymą dėl neįkeisto LUAB „Arvi fertis“ turto pirkimo už siūlomą kainą ir LUAB „Arvi fertis“ kreditoriai susirinkime būtų svarstę tokį siūlymą. 2023 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sandoris, perkant neįkeistą bankrutuojančios įmonės turtą ir už tai sumokant realius pinigus, neturi išvestinio pobūdžio. Teismo posėdžio metu ieškovė nesugebėjo paaiškinti, kodėl šį sandorį laiko išvestiniu. Apeliaciniame skunde taip pat nėra paaiškinamas šios pirkimo–pardavimo sutarties išvestinis pobūdis, nors visi UAB „UHB AGRO“ sudaryti sandoriai ginčijami tik kaip išvestiniai, nereiškiant savarankiškų sandorių negaliojimo argumentų (pagrindų).

31.       Atsiliepime atsakovė LUAB „Arvi fertis“ prašo ieškovės UAB „BELOR“ apeliacinį skundą atmesti, netenkinant visų jame išvardytų prašymų, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:

31.1.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl neturi teisės į ieškinį. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovė, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A- 495-370/2024 negali būti remiamasi šioje civilinėje byloje, nes bylų faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės. Ieškovė neįrodė, kad jos teisės pažeistos ir kad ji turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko. Ieškovė nėra ginčijamų sandorių šalis, o įgaliojimų ginti viešąjį interesą ji neturi.

31.2.                      Ginčijami sandoriai nepadarė įtakos LUAB „Arvi fertis“ mokumui. Kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus iš LUAB „Arvi fertis“ turto sumažėjo dar tada, kai LUAB „Arvi fertis“ 2007 m. birželio 1 d. susitarimu perėmė iš UAB „ARVI“ ir ko visus įsipareigojimus pagal 2003 m. birželio 2 d. kredito sutartį, sudarytą su atsakove1 ir joje esančių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui įkeitė jai priklausantį turtą. UAB „BELOR“ 2007 m. birželio 1 d. susitarimo neginčija.

31.3.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės argumentai dėl ginčo sandorių prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei, yra nepagrįsti. UAB „BELOR“ nurodoma aplinkybė, kad reikalavimo teisė į LUAB „Arvi fertis“ buvo parduota mažesne kaina negu atsakovės1 reikalavimo teisės dydis į LUAB „Arvi fertis“, nedaro 2019 m. liepos 3 d. reikalavimo perleidimo sutarties neteisėta, prieštaraujančia viešajai tvarkai ir gerai moralei. Šalių teisė susitarti dėl reikalavimo teisių perleidimo kainos dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, atsakovė2 ir atsakovė1 turėjo teisę susitarti dėl bet kokio dydžio reikalavimo teisės į LUAB „Arvi fertis“ kainos. Be to, ir UAB „BELOR“ yra įgijusi reikalavimo teisių į LUAB „Arvi fertis“ – 2019 m. rugpjūčio 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi neatlygintinai perėmė 5 600 000 Eur reikalavimą iš pradinio kreditoriaus UAB „Akvua“.

31.4.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės motyvai dėl ginčo sandorių prieštaravimo imperatyvioms normoms yra nepagrįsti. UAB „BELOR“ konkrečiai neįvardijo nė vienos su 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutartimi susijusios PPTFPI? nuostatos, kuri turėtų įtakos šio ginčijamo sandorio galiojimui. PPTFPI? 3 straipsnyje yra nustatytas baigtinis sąrašas institucijų, atsakingų už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją, taigi ir kontroliuojančių šio įstatymo nuostatų laikymąsi. Nė vienas Lietuvos Respublikos teismas nėra nurodytas kaip institucija, atsakinga už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją. Ieškovė į bylą nėra pateikusi nė vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad nors viena iš PPTFPI? 3 straipsnyje nurodytų institucijų būtų konstatavusi šioje byloje ginčijamų sandorių prieštaravimą PPTFPI? nuostatoms ar atsakovės1 veiksmų neatitikimą PPTFPI? nuostatoms. Tarp PPTFPI? 36 straipsnyje nustatytų poveikio priemonių nėra numatytas sandorio, kuris sudarytas pažeidžiant PPTFPI? nuostatas, pripažinimas negaliojančiu. Vadinasi PPTFPI? pažeidimas, net jei ir būtų toks nustatytas (to šiuo atveju nėra) nesudaro pagrindo pripažinti 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutartį negaliojančia.

31.5.                      UAB „UHB AGRO“ ir LUAB „Arvi fertis“ 2023 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartis ir 2023 m. balandžio 26 d. priėmimo–perdavimo aktas buvo sudaryti teisėtai, vadovaujantis JANĮ 97 straipsnio nuostatomis ir LUAB „Arvi fertis“ 2023 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimo sprendimu. Minėta pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduotas LUAB „Arvi fertis“ neįkeistas nekilnojamasis turtas kreditoriui UAB „UHB AGRO“. Kaip teisingai konstatavo teismas, šį neįkeistą turtą galėjo pirkti ir ieškovė UAB „BELOR“ ir šis sandoris negali būti ginčijamas kaip išvestinis.

31.6.                      Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl esminių proceso teisės normų pažeidimų yra nepagrįsti. Viso proceso metu ieškovė teikė įvairius ir pakartotinius prašymus dėl įrodymų išreikalavimo ir liudytojų apklausos, tačiau jie buvo nepagrįsti, todėl pagrįstai ir teisingai Vilniaus apygardos teismo atmesti. Nepagrįstų procesinių prašymų netenkinimas neapribojo ieškovės procesinių teisių.

31.7.                      Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl LUAB „Arvi fertis“ nesąžiningumo yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, LUAB „Arvi fertis“ nedalyvavo ginčijamų sandorių sudaryme ir neišreiškė valios dėl jų sudarymo, netenka reikšmės UAB „BELOR“ argumentai dėl neva LUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratoriaus piktnaudžiavimo, netinkamo veikimo, veikimo priešingai LUAB „Arvi fertis“ interesams ir panašiai. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl tariamo LUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratoriaus veikimo priešingai LUAB „Arvi fertis“ interesams yra deklaratyvios ir nepagrįstos įrodymais.

31.8.                      Ieškovė negali kvestionuoti atsakovės2 finansinio reikalavimo pagrįstumo, kadangi jis išnagrinėtas LUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje ir yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai.

31.9.                      Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė1 turėjo teisę skaičiuoti ir reikalauti mokėti palūkanas už laikotarpį iki teismo nutarties, kuria iškelta LUAB „Arvi fertis“ bankroto byla, įsiteisėjimo. Atsakovės1 teisę skaičiuoti palūkanas už laikotarpį, kai LUAB „Arvi fertis“ buvo faktiškai nemoki, įtvirtina tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas.

31.10.                      Ieškovė Vilniaus apygardos teismui 2024 m. gruodžio 23 d. pateikė prašymą dėl LUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų mažinimo, nurodydama iš esmės tuos pačius motyvus – kad LUAB „Arvi fertis“ kreditoriai, tarp jų – atsakovė1 (jo reikalavimo teisių perėmėjas UAB „UHB AGRO“), nepagrįstai skaičiavo palūkanas už laikotarpį, kai LUAB „Arvi fertis“ buvo nemoki. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-79-340/2025 šį UAB „BELOR“ prašymą atmetė. UAB „BELOR“ dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, byla bus nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme. UAB „BELOR“ apeliaciniame skunde nurodo tas pačias aplinkybes, kurias jau buvo nurodžiusi prašyme LUAB „Arvi fertis“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir kurias teismas laikė nepagrįstomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a : 

         IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

32.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

33.       Apeliacijos nagrinėjimo dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas apeliantės (ieškovės) ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir jų negaliojimo teisinių pasekmių taikymo arba alternatyviai dėl sandorių sąlygų modifikavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

34.       Pirmosios instancijos teismas apeliantės ieškinį atmetė, visų pirma, padaręs išvadą, kad apeliantė UAB „BELOR“ nėra tinkama ieškovė, t. y. neturi teisinio materialiojo suinteresuotumo, kadangi ginčija sandorius, sudarytus tarp kitų asmenų, todėl atitinkamai neturi teisės ginčyti šių sandorių arba reikalauti jų modifikavimo, be to, jų nuginčijimas nesukeltų apeliantei jokių materialiųjų teisinių pasekmių, t. y. UAB „BELOR“, kaip kreditorės, padėtis nepasikeistų – LUAB „Arvi fertis“ turto masė dėl to nepadidėtų, o apeliantės galimybės patenkinti savo finansinį reikalavimą iš skolininkės turto nepakistų. Be to, išnagrinėjęs apeliantės argumentus dėl sandorių negaliojimo CK 1.80 ir 1.81 straipsniuose įtvirtintais pagrindais, teismas nenustatė, kad ginčijami sandoriai prieštarautų viešajai tvarkai, gerai moralei ar imperatyvioms įstatymų normoms. Teismas padarė išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog visų ginčijamų sandorių šalių (visų pirma, atsakovės1) pagrindinis ir vienintelis ketinimas buvo pažeisti viešąją tvarką ir gerą moralę. Teismo vertinimu, atsakovės1 veiksmai, perleidžiant reikalavimo teisę už tam tikrą kainą, net jei apeliantei ta kaina atrodo per maža, yra banko diskrecijos teisė disponuoti savo turtu ir tai savaime nerodo banko nesąžiningumo ar siekio pažeisti viešąją tvarką ar gerą moralę. Teismas taip pat padarė išvadas, kad apeliantė objektyviais įrodymais nepagrindė atsakovės1 padarytų PPTFPĮ pažeidimų, be to, šio įstatymo pažeidimai savaime nelemia sandorio negaliojimo pagal CK 1.80 straipsnį, o ieškinio argumentą, kad atsakovė1 perleido didesnį reikalavimą (su nepagrįstai priskaičiuotomis palūkanomis), nei turėjo, teismas atmetė nurodydamas, kad reikalavimo dydis ir palūkanų apskaičiavimas buvo ne kartą tikrintas ir patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais LUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje, apeliantė nepateikė naujų aplinkybių, dėl kurių šis vertinimas turėtų pasikeisti.

35.       Apeliantės UAB „BELOR“ apeliacinis skundas grindžiamas šiomis pagrindinėmis argumentų grupėmis: 1) teismas padarė neteisingas išvadas dėl apeliantės teisės reikšti ieškinį šioje byloje neturėjimo ir nukrypo nuo šią teisę patvirtinančios teismų praktikos; 2) teismas nepagrįstai neįžvelgė sandorių prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei bei imperatyvioms normoms; 3) teismas buvo šališkas, padarė proceso teisės pažeidimus, apribodamas apeliantės teisę įrodinėti, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą; 4) teismas iš apeliantės priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas atsakovėms atsakovei2 ir UAB „UHB AGRO“.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo ir apeliantės prašymų netenkinimo pirmosios instancijos teisme

36.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

37.       Apeliantė (ieškovė) UAB „BELOR“ kartu su apeliaciniu skundu teikia ir prašo apeliacinės instancijos teismo priimti: Lietuvos banko 2024 m. gruodžio 6 d. išaiškinimo kopiją; Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus (toliau – FNTT) 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo pripažinti civiliniu ieškovu kopiją; atsakovės2 banko sąskaitos išrašo nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 18 d. ir atsakovės2 banko sąskaitos įplaukų (išlaidų) suvestinės nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 18 d. kopijas; specialisto V. Ž. 2024 m. kovo 7 d. išvadą su priedais. Prašymą priimti šiuos įrodymus apeliantė grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus nepagrįstai atsisakė priimti.

38.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas prašymą dėl specialisto V. Ž. 2024 m. kovo 7 d. išvados priėmimo išsprendė rašytinio proceso tvarka 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi. Nutartyje teismas nurodė nustatęs, kad apeliantė kaip specialistą V. Ž. pasitelkė dėl PPTFPĮ nuostatų bei susijusių teisės aktų, taip pat Europos bankininkystės institucijų bei kitų tarptautinių dokumentų aiškinimo ir taikymo bei gerosios banko praktikos atskleidimo. Pabrėžęs, kad aiškinti ir taikyti teisę (teisės aktus, dokumentus) yra teismo prerogatyva, o pateiktame rašytiniame įrodyme nėra duomenų apie konkrečias bylos išnagrinėjimui aktualias aplinkybes, šią išvadą teismas atsisakė priimti.

39.       Prašymą priimti atsakovės2 banko sąskaitos išrašo ir įplaukų (išlaidų) suvestinės kopijas, taip pat FNTT 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo, kuriuo apeliantė pripažinta civiline ieškove ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00258-24, kopiją apeliantė buvo išdėsčiusi 2024 m. rugsėjo 18 d. prašyme (dokumento registracijos Nr. DOK-31997). Prašyme apeliantė buvo nurodžiusi, kad tai reiškia, jog atsakovė2 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutarties vykdymui neturėjo nuosavų lėšų, atitinkamas lėšas skolinosi ir tokiais veiksmais buvo akivaizdžiai pažeisti teisės aktų imperatyvai ir esminės šios sutarties sąlygos. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė protokoline nutartimi 2024 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdyje, nurodydamas, kad šios bylos ieškinio dalykas yra galimas ieškovės teisių pažeidimas sudarant ginčo sandorius, o teikiamais dokumentais įrodinėjamas sutarties (2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutarties) netinkamas vykdymas, o ne sudarymas, dėl to šiuos įrodymus atsisakė priimti dėl jų nesąsajumo su bylos nagrinėjimo dalyku (žr. minimo teismo posėdžio garso įrašą nuo 00:22:20 iki 00:23:24). Banko sąskaitos išrašą apeliantė byloje prašė priimti dar ne kartą (paskutiniame teismo posėdyje 2024 m. gruodžio 12 d.), tačiau naujų aplinkybių, leidžiančių prašymą įvertinti kitaip, nenurodė.

40.       Prašymą priimti Lietuvos banko 2024 m. gruodžio 6 d. rašto „Dėl išaiškinimo pateikimo“ kopiją apeliantė pateikė 2024 m. gruodžio 9 d. (dokumento registracijos Nr. DOK-43347). Pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė 2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi, nurodydamas, kad Lietuvos bankas šiame rašte aiškina savo paties išleistą teisės aktą, kuris nesusijęs su nagrinėjamu ginču, t. y teikia nuomonę ir šis raštas ne tik kad neatitinka sąsajumo reikalavimo, tačiau ir apskritai nelaikytinas įrodymu CPK 177 straipsnio prasme, nes jame nėra faktinių duomenų (žr. minimo teismo posėdžio garso įrašą nuo 00:33:49 iki 00:35:50).

41.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, jos nagrinėjimo dalyką ir ginčo ribas, nesutinka su apeliante, kad pirmiau nurodyti dokumentai pirmosios instancijos teismo nebuvo priimti nepagrįstai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė juos priimti.

42.       Pažymėtina, kad šioje byloje pareikštais reikalavimais apeliantė 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutartį ir 2019 m. liepos 19 d. priėmimo–perdavimo aktą ginčijo CK 1.80 ir 1.81 straipsniuose įtvirtintais pagrindais. Šiose teisės normose yra nevienareikšmiškai nurodyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajai tvarkai bei gerai moralei prieštaraujantys sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnio 1 dalis ir 1.81 straipsnio 1 dalis). Niekinis sandoris negalioja nuo sudarymo momento. Kitaip tariant, niekinio sandorio sudarymo faktas automatiškai reiškia jo negaliojimą. Taigi apeliantė, šioje byloje ginčydama nurodytų sandorių negaliojimą minėtais pagrindais, privalėjo įrodinėti (įrodyti), kad vien šių sandorių sudarymas, o ne jų netinkamas vykdymas, pažeidė imperatyvias teisės normas ir (ar) pažeidė viešąją tvarką arba gerą moralę. Nagrinėjamu atveju apeliantės pirmosios instancijos teismui teikti įrodymai (atsakovės2 banko sąskaitos išrašas, banko sąskaitos įplaukų (išlaidų) suvestinė ir Lietuvos banko raštas, kuriame pateikiamas aiškinimas dėl „nuosavų lėšų“ apibrėžimo), nelaikytini susijusiais su šios bylos nagrinėjimo dalyku, t. y. negalinčiais nei patvirtinti, nei paneigti sandorių niekinio pobūdžio (jų negaliojimo vien dėl jų sudarymo fakto). Apeliantė šiais įrodymais iš esmės būtų įrodinėjusi tik tai, kad, jos vertinimu, 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutartis buvo netinkamai vykdoma (įvykdyta). Tačiau, kaip minėta, šioje byloje keliamas sandorių negaliojimo nuo sudarymo momento klausimas, o ne netinkamo sandorio ar jo sąlygų vykdymo klausimas. Be to, kaip atsakovės ne kartą bylos nagrinėjimo metu pabrėžė, ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovė2 su atsakove1  už 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutartimi ir 2019 m. liepos 19 d. priėmimo–perdavimo aktu perleistus reikalavimus atsiskaitė skolintomis lėšomis, byloje nėra.

43.       Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė, prašydama priimti Lietuvos banko raštą (atsakymą į jos 2024 m. lapkričio 19 d. užklausimą), paties užklausimo teismui nepateikė, todėl nėra aišku, kokį klausimą ir kokiame kontekste užklausime apeliantė teikė Lietuvos bankui, o iš Lietuvos banko atsakymo matyti, kad jis remiasi Atsakingojo skolinimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144, kurie, kaip matyti iš šių nuostatų 3 punkto, taikomi kreditams (įskaitant finansinės išperkamosios nuomos sandorius), suteikiamiems fiziniams asmenims (namų ūkiams), o pagal šių nuostatų 1 punktą, šių nuostatų tikslas, be kita ko, apsaugoti vartotojus nuo per didelės finansinių įsipareigojimų naštos ir ugdyti atsakingo skolinimosi įpročius, taip prisidedant prie visos finansų sistemos stabilumo užtikrinimo. Šiuo gi atveju nė vienas iš ginčijamų sandorių nėra kredito sandoris, juo labiau nėra sudarytas su fiziniais asmenimis. Taigi Lietuvos banko atsakymą, kaip ir kitus su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti.

44.       Atsakovė1 2025 m. gegužės 6 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą, kuriame, be kita ko, prašo prijungti prie bylos Panevėžio apygardos teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutarties Nr. V-720905-25 nuorašą. Nurodo teismui teikianti nuasmenintą nutartį, kuria palikta nepakeista Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2025 m. kovo 5 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjos (UAB „BELOR“) skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2025 m. vasario 4 d. nutarimo atmesti UAB „BELOR“ skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2025 m. sausio 3 d. nutarimo, kuriuo nutraukta ikiteisminis tyrimo Nr. 02-2-00258-24 dalis dėl atsakovės1 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio l dalį, 182 straipsnio 2 dalį.

45.       Atsakovė1 pažymi, kad nuorašas sugeneruotas tik 2025 m. balandžio 22 d. ir atitinkamai pateiktas atsakovei1. Įvertinimas nutarties turinio, jos sąsajumo su nagrinėjama byla bei teisinės būtinybės teikti ją į bylą, jos nuasmeninimas užtruko, dėl to atsakovė1 nutartį teikia apeliacinės instancijos teismui tik su šiuo prašymu.

46.       Atsakovė2 2025 m. gegužės 12 d. pateikė prašymą, kuriame prašo tenkinti atsakovės1 2025 m. gegužės 5 d. prašymą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutarties byloje Nr. V-720905-25 prijungimo. Nurodo, kad įvertinus, jog bylos nagrinėjimo metu UAB „BELOR“ nuolat teigė, kad dėl ginčijamos 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutarties vyksta ikiteisminis tyrimas, be prokuroro leidimo teikė iš ikiteisminio tyrimo medžiagą, nutartis nutraukiant vykdytą ikiteisminį tyrimą yra susijusi su šios bylos nagrinėjimu, dėl to yra pagrindas tokią nutartį pridėti prie bylos. Kadangi būtent nagrinėjant UAB „BELOR“ skundą buvo priimta nutartis, UAB „BELOR“ yra susipažinusi su nutartimi, o nutarties priėmimas neužvilkintų bylos nagrinėjimo.

47.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Panevėžio apygardos teismo nutarties Nr. V-720905-25 nuasmeninto nuorašo (ne)priėmimo, viena vertus, pažymi, kad, nors vertinant šios 2025 m. balandžio 14 d. nutarties nuorašo sugeneravimo datą (2025 m. balandžio 22 d.) atsakovė1 neturėjo galimybės šio dokumento pateikti nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui su atsiliepimu į apeliacinį skundą, kita vertus, Lietuvos teisėje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, pagal kurį apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal tuos įrodymus, kurie buvo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Be to, prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra procesinis sprendimas baudžiamajame procese ir neturi res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galios civilinėje byloje. Baudžiamojo proceso (taigi ir ikiteisminio tyrimo) metu asmens veiksmai yra vertinami baudžiamosios teisės prasme, o šioje civilinėje byloje dėl sandorio negaliojimo sprendžiama pagal civilinės teisės normas. Aplinkybė, kad atsakovės1 atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 294 straipsnio l dalį, 182 straipsnio 2 dalį buvo nutrauktas, nei patvirtina, nei paneigia, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčijami sandoriai (ne)buvo sudaryti pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas ar prieštaraujant viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl teikiamą nutarimo nuorašą, juolab kad visas jo turinys nėra atskleidžiamas nei šalims, nei teismui, atsisakytina priimti dėl jo sąsajumo stokos (CPK 180 straipsnis).

Dėl prašymo kviesti liudytojus ir bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka

48.       Apeliantė UAB „BELOR“ prašo kviesti į teismo posėdį ir apklausti atsakovės1 darbuotojus A. B. ir G. G., kad šie asmenys paaiškintų ginčo sandorių sudarymo ir vykdymo aplinkybes, o taip pat bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

49.       Apeliantės įsitikinimu, civilinės bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka visapusiškai ir tinkamai užtikrintų šalių teisę būti išklausytoms, taip pat garantuotų išsamų byloje keliamų klausimų išsprendimą. Apeliantė pažymi, kad ieškinys yra pareikštas bankrutuojančios bendrovės (LUAB „Arvi fertis“) ir jos kreditorių naudai, todėl  nagrinėjama byla yra siekiama apginti ne privataus kreditoriaus, o visų kreditorių interesus, atitinkamai dėl to civilinė byla yra neabejotinai susijusi su viešuoju interesu. Dėl šių priežasčių, įvertinus byloje egzistuojantį viešąjį interesą ir būtinybę tinkamai išnagrinėti apeliantės  procesinius prašymus, byla skirtina nagrinėti žodinio proceso tvarka.

50.       Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

51.       Taigi apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 28 punktas).

52.       CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 29 punktas).

53.       Nagrinėjamu atveju apeliantė pašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka visų pirma grindžia būtinybe apklausti liudytojais asmenis, kurie dalyvavo ginčijamų sandorių sudaryme, taip pat teiginiais apie viešojo intereso šioje byloje egzistavimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad poreikis rengti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme nėra siejamas su viešojo intereso byloje (ne)buvimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į civilinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalyką ir apeliantės nurodytus argumentus, daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrindžia būtinybės šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kviesti liudytojus.

54.       Pažymėtina, kad ginčo sandoriai yra ginčijami kaip prieštaraujantys viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis) bei kaip prieštaraujantys imperatyvioms normoms (CK 1.80 straipsnis), todėl nagrinėjamoje byloje yra aktualu, ar tai dėl ko šalys susitarė, t. y. užfiksavo ginčijamų sandorių sąlygose raštu, (ne)prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei ir (ar) imperatyvioms įstatymo normoms, todėl kviesti apeliantės nurodytus liudytojus atsisakytina, nes jie negali paneigti raštu šalių nustatytas sutarčių sąlygas, o patvirtinti tai, kas yra išdėstyta raštu ir šalių patvirtinta, nėra būtinybės. Taigi nagrinėjamu atveju nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.  Be to, byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdžiuose žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinų teisės normų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde keliami klausimai gali būti išnagrinėti ir tinkamai įvertinti remiantis tiek rašytine bylos medžiaga, tiek pirmosios instancijos teisme šalių teiktais žodiniais ir rašytiniais paaiškinimais, todėl teisėjų kolegija apeliantės prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir liudytojų kvietimo netenkina.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

55.       2003 m. birželio 2 d. (duomenys neskelbtini) (dabar – atsakovė1) ir UAB „Arvi“ ir ko (po 2007 m. birželio 1 d. susitarimo – UAB „Avi fertis“) sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su daugkartiniais sąlygų pakeitimais) dėl kredito suteikimo ir prievolių vykdymui skirtų užtikrinimo priemonių (šis sandoris byloje nėra ginčijamas).

56.       2017 m. liepos 13 d. UAB „BELOR“ raštu Nr. BEL-20170713-95 RS informavo atsakovę1 apie sunkią (kritišką) LUAB „Arvi fertis“ finansinę padėtį. Atsakydamas į šį pranešimą, bankas nurodė, kad UAB „BELOR“ negali atskleisti informacijos apie LUAB „Arvi fertis“ prievolių bankui vykdymą, pažymėdamas, jog UAB „BELOR“ nėra subjektu, kuriam teisės aktais būtų pavesta vykdyti įmonės vykdomos veiklos, jos dalyvių veiklos ar mokestinių prievolių vykdymo kontrolę.

57.       Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2586-638/2017 LUAB „Arvi fertis“ iškelta restruktūrizavimo byla. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1088-638/2018 patvirtintas restruktūrizuojamos LUAB „Arvi fertis“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuriame nurodyta ir kreditorė atsakovė1 su hipoteka užtikrintu 7 599 189,71 Eur finansiniu reikalavimu. Šis reikalavimas, išnagrinėjus UAB „BELOR“ skundą, pakartotinai buvo patvirtintas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartimi. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartimi LUAB „Arvi fertis“ restruktūrizavimo byla nutraukta.

58.       2019 m. liepos 3 d. atsakovė1 (pradinė kreditorė) ir atsakovė2 (naujoji kreditorė) sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (ginčo 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutartis), kuria atsakovė1 perleido atsakovei2 visas savo esamas ir būsimas reikalavimo teises į skolininkę LUAB „Arvi fertis“, o atsakovė2 perėmė iš atsakovės1 visas jos esamas ir būsimas reikalavimo teises į LUAB „Arvi fertis“ – 7 599 189,71 Eur skolą kartu su reikalavimo įvykdymą užtikrinančiomis priemonėmis (nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto, turtinių teisių įkeitimu, hipoteka) už (duomenys neskelbtini) Eur kainą, sumokamą sutarties 3.1 ir 3.2 papunkčiuose nurodyta tvarka ir terminais (2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutarties 1.1, 1.2, 2.1, 3.1 ir 3.2 papunkčiai). 2019 m. liepos 4 d. mokėjimo nurodymu atsakovė2 pervedė atsakovei1 (duomenys neskelbtini) Eur, 2019 m. liepos 12 d. mokėjimo nurodymu – (duomenys neskelbtini) Eur, 2019 m. liepos 15 d. lėšų mokėjimo nurodymu – (duomenys neskelbtini) Eur, 2019 m. liepos 16 d. mokėjimo nurodymais – (duomenys neskelbtini) Eur ir (duomenys neskelbtini) Eur pagal 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutartį. Šios reikalavimų perleidimo sutarties preambulės (tarp prielaidų sudaryti sutartį) (C) punkte nurodyta, kad naujoji kreditorė (atsakovė2) visą kainą už šia sutartimi perkamas reikalavimo teises sumokės nuosavomis lėšomis.

59.       2019 m. liepos 19 d. atsakovė1 ir atsakovė2 pasirašė reikalavimo teisių pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo–perdavimo aktą (ginčo 2019 m. liepos 19 d. priėmimo–perdavimo aktas), kuriuo 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutarties šalys patvirtino tinkamą sutarties kainos sumokėjimą ir reikalavimo teisių bei užtikrinimo priemonių perdavimą.

60.       Apie reikalavimų ir užtikrinimo priemonių perėjimą naujajai kreditorei atsakovei2 skolininkė LUAB „Arvi fertis“ ir jos bankroto administratorius informuoti atsakovės1 ir atsakovės2  2019 m. liepos 19 d. pasirašytu raštu.

61.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2846-340/2019 LUAB „Arvi fertis“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. liepos 11 d. (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1065-407/2019). Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtintas nemokumo administratoriaus neginčytas LUAB „Arvi fertis“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuriame, be kitų, nurodytas ir atsakovės2 hipoteka (įkeitimu) užtikrintas 8 902 917,14 Eur finansinis reikalavimas, susidedantis iš I etapu tenkintino 6 075 000 Eur ir II etapu tenkintino 2 827 917,14 Eur reikalavimų. Nutarties dalies dėl I etapu tenkintino finansinio reikalavimo teisėtumo patvirtino UAB „BELOR“ atskirąjį skundą, kuriuo buvo keliamas atsakovės2 finansinio reikalavimo pagrįstumo ir galimai neteisėtai apskaičiuotų palūkanų dydžio klausimas, išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-363-798/2020. Išnagrinėjęs AB „Swedbank“ inicijuotą ginčą dėl atsakovės2 II etapu tenkintino finansinio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1540-340/2020 patvirtino atsakovės2 1 787 765,76 Eur dydžio II etapu tenkintiną finansinį reikalavimą. Nutarties teisėtumą patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1119-881/2020. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1672-340/2020, išanalizavęs atsakovės2 finansinio reikalavimo turinį dėl palūkanų dalies, patvirtino papildomą atsakovės2 1 394 407,60 Eur dydžio II etapu tenkintiną finansinį reikalavimą. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1554-340/2021 atsakovės2 finansinis reikalavimas patikslintas ir patvirtintas atsakovės2 hipoteka ir įkeitimu užtikrintas 2 058 685 Eur finansinis reikalavimas, susidedantis iš I etapu tenkintino 17 000 Eur ir II etapu tenkintino 2 041 685 Eur reikalavimų. Be to, patikslintas ir atsakovės2 trečiosios eilės reikalavimas, patvirtinant 1 488 639,74 Eur II etapu tenkintiną finansinį reikalavimą. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-594-340/2022 atsakovė2 įpareigota pateikti į LUAB „Arvi fertis“ bankroto bylą įrodymus apie reikalavimo užtikrinimo priemones. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi patvirtintas atsakovės2 patikslintas 10 297 324,78 Eur finansinis reikalavimas LUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje, iš kurio hipoteka ir įkeitimu užtikrintas finansinis reikalavimas sudaro 8 808 685 Eur (I etapu tenkintina dalis – 6 760 000 Eur, (klaida ištaisyta 2023 m. kovo 6  d. nutartimi), II etapu – 2 041 685 Eur) ir trečiosios eilės 1 488 639,74 Eur finansinis reikalavimas, tenkintinas II etapu. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi 2022 m. lapkričio 25 d. nutartį leista vykdyti skubiai. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-258-340/2023, įvertinęs jam pateiktą 2022 m. lapkričio 9 d. reikalavimo perleidimo sutartį ir atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB „UHB AGRO“ 8 151 835,64 Eur finansinis reikalavimas, atsakovę2 išbraukė iš LUAB „Arvi fertis“ kreditorių sąrašo ir patvirtino patikslintą UAB „UHB AGRO“ finansinį reikalavimą iš viso 26 328 004,25 Eur: hipoteka ir įkeitimu užtikrintą 8 808 685 Eur (I etapu tenkintiną 6 767 000 Eur, II etapu – 2 041 685 Eur), trečiosios eilės 17 519 359,25 Eur reikalavimą (I etapu tenkintiną 15 855 179,27 Eur, II etapu – 1 664 179,98 Eur). Pastaroji nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-135-340/2024 patvirtintas suvestinis ir nagrinėjamai bylai aktualus patikslintas LUAB „Arvi fertis“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuriuo patvirtintas ir patikslintas UAB „UHB AGRO“ finansinis reikalavimas: UAB „UHB AGRO“ išbraukta iš LUAB „Arvi fertis“ hipotekos kreditorių sąrašo ir patvirtintas patikslintas UAB „UHB AGRO“ trečiosios eilės 15 855 179,27 Eur finansinis reikalavimas (I etapu tenkintinas 15 855 179,27 Eur, II etapu – 2 033 748,70 Eur). Nutartis įsiteisėjo 2024 m. spalio 7 d.

62.       2022 m. lapkričio 9 d. atsakovė2 ir UAB „UHB AGRO“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį (ginčo 2022 m. lapkričio 9 d. reikalavimo perleidimo sutartis), kuria atsakovė2 perleido UAB „UHB AGRO“ LUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje teismo patvirtintą 10 297 324,78 Eur finansinį reikalavimą, susidedantį iš 8 808 685 Eur dydžio hipoteka ir įkeitimu užtikrinto (kylančio iš 2003 m. birželio 2 d. atsakovės1 ir LUAB „Arvi fertis“ kredito sutarties su visomis užtikrinimo priemonėmis) ir 1 488 639,74 Eur trečiosios eilės finansinio reikalavimo, o UAB „UHB AGRO“ už įgytą reikalavimo teisę sumokėjo sulygtą kainą.

63.       2022 m. gruodžio 2 d. LUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimas (protokolas Nr. 8), antruoju darbotvarkės klausimu nusprendė dėl LUAB „Arvi fertis“ turto pardavimo varžytynėse pradinės kainos ir iš turto pardavimo varžytynėse gautų pajamų paskirstymo proporcijų.

64.       2023 m. balandžio 6 d. UAB „UHB AGRO“ LUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratoriui pateikė prašymą, neįvykus 2023 m. balandžio 3 d. varžytynėms, perduoti neparduotą įkeistą turtą ir turtines teises, esančius Marijampolėje, Gamyklų g. 1 ir Gamyklų g. 5, bei parduoti varžytynėse neparduotą neįkeistą turtą už 2022 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkime nustatytą neįkeisto turto pardavimo kainą – 893 468,57 Eur plius 155 294,53 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM).

65.       2023 m. balandžio 24 d. LUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimas (protokolas Nr. 10) pirmuoju darbotvarkės klausimu nusprendė perduoti hipotekos kreditoriui UAB „UHB AGRO“ įkeistą turtą ir nustatyti 30 kalendorinių dienų apmokėjimo už parduotą turtą terminą, skaičiuojamą nuo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutarties pasirašymo dienos.

66.       2023 m. balandžio 26 d. LUAB „Arvi fertis“ ir UAB „UHB AGRO“ pasirašė įkeisto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių priėmimo–perdavimo įkaito turėtojui aktą (ginčo 2023 m. balandžio 26 d. priėmimo–perdavimo aktas) (JANĮ 97 straipsnio 2 dalis), kuriuo kreditoriui buvo perduotas kompleksas už 8 951 236,90 Eur.

67.       2023 m. balandžio 26 d. LUAB „Arvi fertis“ ir UAB „UHB AGRO“ pasirašė nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartį (ginčo 2023 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartis), kuria kreditorė už 1 048 763,10 Eur įsigijo LUAB „Arvi fertis“ nekilnojamąjį turtą.

Dėl ieškovės materialiojo teisinio suinteresuotumo

68.       Apeliaciniame skunde apeliantė visų pirma nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą apie apeliantės materialiojo teisinio suinteresuotumo neturėjimą šioje byloje. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje susiklosčiusią faktinę situaciją ir nesirėmė aktualia nagrinėjamam klausimui teismų praktika. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. 

69.       Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-701/2019 23 punktas; 2023 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-381/2023 22 punktas).

70.       Teismų praktikoje asmens teisinis suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialusis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019 75 punktas; 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.6 punktas). Ieškiniu, kaip procesiniu dokumentu, turi būti reiškiamas materialusis teisinis reikalavimas, kurio patenkinimo atveju būtų sukeliamos (atsirastų) materialiosios teisinės pasekmės. Teismų praktikoje ieškovo suinteresuotumas, kaip teisės kreiptis į teismą prielaida, yra aiškinamas kaip materialusis teisinis suinteresuotumas. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019 41 punktas; 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023 54 punktas).

71.       Taigi kreipimasis į teismą negali būti savitikslis. Teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi civilinę bylą inicijuojantis asmuo turi pagrįsti, nurodydamas ieškinio (pareiškimo) dalyką ir pagrindą (aplinkybes, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką, ir įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes) (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktai, 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, pagal bendrą taisyklę, kai asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019 46 punktas; 2020 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020 31 punktas).

72.       Nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) UAB „BELOR“ yra LUAB „Arvi fertis“ kreditorė, kurios finansinis reikalavimas patvirtintas LUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje. Pirminis ir pagrindinis šioje civilinėje byloje apeliantės pareikšto ieškinio reikalavimas yra pripažinti negaliojančiais 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutartį ir 2019 m. liepos 19 d. priėmimo–perdavimo aktą, kuriais atsakovė1 (pirminė kreditorė) perleido reikalavimo teises (su užtikrinimo priemonėmis) į skolininkę LUAB „Arvi fertis“ kreditorei atsakovei2, ir taikyti dvišalę restituciją, arba tokio reikalavimo netenkinus – modifikuoti šiuos sandorius, nustatant, kad perleidžiamo finansinio reikalavimo vertė kartu su užtikrinimo priemonėmis yra lygi 4 000 000 Eur.

73.       Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu konstatavo, kad ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimų dėl ginčo sandorių nuginčijimo ir (ar) modifikavimo, nes ji nėra ginčo sandorių šalimi, o savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, neįrodė. Apeliantės teigimu, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, jos teisę reikšti ieškinį šioje byloje patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017 pateikti išaiškinimai, taip pat ir naujausia Lietuvos apeliacinio teismo praktika (2024 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-495-370/2024), leidžianti kreditoriui (net potencialiam) ginčyti kitų asmenų reikalavimo perleidimo sutartis, jei tai daro įtaką skolininkui. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiomis nutartimis nesivadovavo.

74.       Iš apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017, kurioje buvo priimta apeliantės nurodyta 2017 m. balandžio 3 d. nutartis, buvo priimti byloje, kurios faktinės aplinkybės nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių skiriasi iš esmės. Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje vienas iš kreditorių ginčijo kito kreditoriaus su bankrutuojančia įmone sudarytą sandorį. Toks sandoris neabejotinai priskirtinas prie susijusių su kreditorių teise visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, nes nuo jo galiojimo (negaliojimo) tiesiogiai priklauso patvirtintų kreditorių reikalavimų bendra suma, proporcijos, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas apeliantei, taip pat nurodė, kad teismų praktikoje nėra įtvirtinta jokių apribojimų kreditoriui, pageidaujančiam ginčyti bankrutuojančios įmonės sudarytą sandorį, tačiau šiuo atveju pabrėžė, kad ginčijamus sandorius (2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutartį, 2019 m. liepos 19 d. priėmimo–perdavimo aktą, 2022 m. lapkričio 9 d. reikalavimo perleidimo sutartį) sudarė ne apeliantės skolininkė LUAB „Arvi fertis“, o kiti privatūs juridiniai asmenys. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

75.       Nagrinėjamoje byloje remtis apeliantės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017 nėra pagrindo, kadangi šios bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai leidžia kreditoriui ginčyti kito kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą bankroto bylos nagrinėjimo metu, tvirtinant finansinius reikalavimus. Apeliantė tokią galimybę turėjo ir ja naudojosi (tai matyti iš bylos medžiagos ir apeliantės argumentų), ginčydama atsakovės2 (vėliau – ir UAB „UHB AGRO“) finansinio reikalavimo tvirtinimą LUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje. Nagrinėjamoje civilinėje byloje yra keliamas ne finansinio reikalavimo pagrįstumo bankroto byloje klausimas, o inicijuojamas savarankiškas ginčas dėl sandorių, kurių pagrindu tas reikalavimas atsirado, teisėtumo. Šie klausimai galėjo ir iš esmės buvo keliami bankroto byloje, kuomet buvo sprendžiama dėl atsakovių finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo, kuris kilo iš atsakovių atsakovės1 ir LUAB „Arvi fertis“ sudarytos kreditavimo sutarties, iš kurios kylančios teisės 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perdavimo sutartimi buvo perleistos atsakovei2, o vėliau sudarytais ir taip pat šioje byloje ginčijamais sandoriais perleistos atsakovei UAB „UHB AGRO“.

76.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantė nagrinėjamu atveju kelia tuos pačius klausimus (dėl atsakovės1 perleistos reikalavimo teisės į palūkanas apimties), pateikdama tuos pačius pagrindus (draudimą skaičiuoti netesybas ir palūkanas įmonės nemokumo, restruktūrizavimo ir (ar) bankroto metu), kuriuos teismai jau yra įvertinę. Jokių naujų aplinkybių, kurios lemtų pakitusią ginčo reikalavimo apimtį, apeliantė nenurodė.

77.       Teisėjų kolegija pažymi, kad finansinio reikalavimo, kildinamo iš kreditavimo sutarties, tvirtinimo (taigi ir pagrįstumo bei teisėtumo) klausimas buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2846-340/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-363-798/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1672-340/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1119-881/2020. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-336-881/2025 palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 24 d. nutartis, kuria teismas atmetė kreditorės UAB „BELOR“ prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų sumažinimo, kuris taip pat buvo grindžiamas, be kita ko, ir argumentais, jog pradinės kreditorės atsakovės1 reikalavimas buvo per didelis dėl nepagrįstai laikotarpiu nuo faktinio LUAB „Arvi fertis“ nemokumo momento iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos apskaičiuotų palūkanų. Šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas paneigė, nurodydamas, kad nei Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas, nei ĮBĮ nedraudė LUAB Arvi fertis“ kreditoriams (taigi ir atsakovei1) skaičiuoti palūkanas tiek per laikotarpį, kai LUAB „Arvi fertis“ turėjo restruktūrizuojamos bendrovės statusą, tiek iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, todėl nėra pagrindo teigti, kad bendrovės kreditoriai skaičiavo palūkanas nepagrįstai. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas ir JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas aiškiai nustato, jog palūkanų skaičiavimas nutraukiamas nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Šios nuostatos taikomos ir tyčinio bankroto atveju (žr. minimos nutarties 29–30 punktus) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

78.       Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinėje byloje Nr. e2A-495-370/2024, kurioje buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartis, susiklosčiusią situaciją, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pagrįstai nurodė, jog minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pateiktas išaiškinimas dėl konkrečios ieškovės teisinio suinteresuotumo reikšti reikalavimą teisme, nagrinėjant šį ginčą, nėra aktualus. Pažymėtina, kad apeliantės nurodomos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Civilinėje byloje Nr. e2A-495-370/2024 materialusis suinteresuotumas buvo pripažintas pakankamu situacijoje, kai ieškovas gynėsi nuo jam pareikšto actio Pauliana ieškinio, ginčydamas reikalavimo perleidimo sutartį, kuria rėmėsi actio Pauliana ieškinį pareiškęs asmuo. Nagrinėjamoje civilinėje byloje apeliantė pati inicijavo ginčą dėl sandorių, sudarytų tarp trečiųjų asmenų (atsakovės1 ir atsakovės2 bei atsakovės2 ir UAB „UHB AGRO“) ne gindamasi nuo jai pareikšto reikalavimo, o siekdama paveikti šių asmenų tarpusavio teisinius santykius.

79.       Kitokio vertinimo nesuponuoja ir apeliantės argumentai, kad atsakovė UAB „UHB AGRO“ UAB „BELOR“ atžvilgiu yra pareiškusi 3 ieškinius civilinėse bylose, kuriose UAB „UHB AGRO“ savo suinteresuotumą įrodinėja tuo, kad yra perėmusi reikalavimus į LUAB „Arvi fertis“ iš pirminės kreditorės atsakovės1 (t. y. ieškiniai apeliantės atžvilgiu yra kildinami atsakovės1 reikalavimo į LUAB „Arvi fertis“ pagrindu). Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje apeliantė ieškinį pareiškė 2023 m. rugpjūčio 8 d., t. y.  anksčiau nei UAB „UHB AGRO“ inicijavo civilinių bylų Nr. e2-829-562/2025, Nr. e2-881/560/2025 ir Nr. e2-130-968/2024 iškėlimą (atitinkamai 2024 m. gegužės 8 d., 2024 m. gegužės 13 d. ir 2024 m. birželio 3 d.). Taigi inicijuodama ginčą dėl 2019 m. liepos 3 d. reikalavimų perleidimo sutarties ir kitų sandorių nuginčijimo šioje civilinėje byloje apeliantė neturėjo materialiojo suinteresuotumo, kuris turi egzistuoti bylos iškėlimo metu.

80.       Teisėjų kolegija pažymi, kad esminis materialiojo teisinio suinteresuotumo kriterijus yra tai, ar ieškinio patenkinimas sukeltų apeliantei tiesiogines materialiąsias teisines pasekmes. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė savo materialųjį suinteresuotumą teismo posėdžių metu grindė teorine galimybe patikslinti UAB „UHB AGRO“ finansinio reikalavimo, kilusio iš kreditavimo sutarties, dydį LUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje būtent dėl, apeliantės teigimu, per didelių palūkanų, tačiau šiuo aspektu jau minėta, kad nagrinėjamu atveju finansinio reikalavimo, kilusio iš kreditavimo sutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas (įskaitant ir apskaičiuotų palūkanų dydžio klausimą) buvo analizuojamas ir išspręstas ne vienoje įsiteisėjusioje teismo nutartyje. Todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, net ir pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, LUAB „Arvi fertis“ turto masė nepadidėtų, o bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma LUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje nesumažėtų. Pasikeistų tik vieno iš kreditorių asmuo (vietoje UAB „UHB AGRO“ reikalavimą vėl turėtų atsakovė1), tačiau tai neturėtų įtakos apeliantės galimybėms patenkinti savo reikalavimą iš LUAB „Arvi fertis“ turto. Be to, apeliantė nėra ginčijamų sandorių šalis, todėl neturi teisės reikšti reikalavimo dėl sandorių modifikavimo pakeičiant kainą, kadangi kainos sumažinimas yra specialus pirkėjo teisių gynimo būdas pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo šioje byloje, o tai reiškia ir teisės reikšti ieškinį šioje byloje, yra pagrįsta ir apeliantės ieškinys atmestas, kaip pareikštas netinkamos ieškovės (CPK 5 straipsnis), taip pat pagrįstai ir teisėtai.

81.       Pripažinus, kad apeliantė neturi jos nurodomo materialiojo teisinio intereso dėl ginčo dalyko, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ginčo esme, kaip neturinčių įtakos procesinei bylos baigčiai.

Dėl atsakovėms atsakovei2 ir UAB „UHB AGRO“ priteistų bylinėjimosi išlaidų (ne)pagrįstumo

82.       Pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo (ne)pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, nors ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš jos nepagrįstai priteisė 60 955 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau apeliacinio skundo argumentais kelia tik atsakovėms atsakovei2 ir UAB „UHB AGRO“ priteistų išlaidų pagrįstumo klausimą. Šioms atsakovėms iš apeliantės priteista atitinkamai 18 500 Eur ir 11 600 Eur bylinėjimosi išlaidos.

83.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas UAB „UHB AGRO patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, sprendime nurodė, kad UAB „UHB AGRO“ 2024 m. balandžio 15 d. prašymu (dokumento registracijos Nr. DOK-13560) ir 2024 m. lapkričio 14 d. prašymu (dokumento registracijos Nr. DOK-39856) prašo priteisti iš ieškovės 11 600 Eur. Prašymai pagrįsti paslaugas detalizuojančiomis 2024 m. kovo 29 d. PVM sąskaita faktūra serija APB24 Nr. 0265 ir 2024 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra serija APB24 Nr. 0982 bei 2024 m. balandžio 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. MP1634) ir 2024 m. lapkričio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 6373. UAB „UHB Agro“ bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, yra tinkamai pagrįstos, todėl priteistinos jos naudai iš ieškovės (žr. apskųsto sprendimo 100 punktą).

84.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovė2 2024 m. balandžio 15 d. prašymu (dokumento registracijos Nr. DOK-13562) ir 2024 m. lapkričio 14 d. prašymu (dokumento registracijos Nr. DOK-39854) prašo priteisti iš ieškovės 18 500 Eur. Prašymai pagrįsti paslaugas detalizuojančiomis 2024 m. balandžio 15 d. PVM sąskaita faktūra serija APB24 Nr. 0294 ir 2024 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra serija APB24 Nr. 0996 bei 2024 m. balandžio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2245 ir 2024 m. lapkričio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2626. Atsakovės2 bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, yra tinkamai pagrįstos, todėl priteistinos jos naudai iš ieškovės (žr. apskųsto sprendimo 101 punktą).

85.       Pirmosios instancijos teismas, kalbėdamas apie atsakoves, nurodė, kad prašymuose nurodytos teisinės paslaugos atsakovėms buvo teikiamos 2023 m. IV ketvirtį (atsiliepimai į pradinį ieškinį, triplikai, atsiliepimai į prašymą skirti baudą, atsiliepimai į patikslintą ieškinį), 2024 m. I ketvirtį (atsiliepimai į 2024 m. gruodžio 19 d. patikslintą ieškinį), 2024 m. II ketvirtį (atsiliepimai į ieškovės procesinius prašymus), 2024 m. IV ketvirtį (bylos nagrinėjimas teisme), todėl aktualūs yra 2023 m. II – IV ir 2024 m. II ketvirčių vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje dydžiai, kurie atitinkamai buvo 2 000,01 Eur, 2 018,20 Eur, 2 110,30 Eur ir 2 196,40 Eur (žr. skundžiamo sprendimo 98 punktą). Taip pat nurodė, kad Rekomendacijų 8.2 papunktyje nustatyta, jog už atsiliepimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 2,5, už tripliką – 1,5, už dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą – 0,1. Už atsiliepimus į ieškovės ieškinį ir pirmą kartą patikslintą ieškinį, atsakovėms priteistina iki 10 000,05 Eur ((2 000,01 Eur x 2,5)) x 2), už triplikus – iki 3 000,01 Eur (2 000,01 Eur x 1,5), už atsiliepimus į antrą kartą patikslintą ieškinį – iki 5 045,50 Eur (2 018,20 Eur x 2,5). Taigi vien už nurodytų procesinių dokumentų parengimą atsakovėms priteistina maksimali suma sudarytų 18 045,56 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad tokį atsakovių teiktų procesinių dokumentų kiekį nulėmė būtent ieškovės procesinis elgesys keletą kartų tikslinant ieškinį ir CPK įtvirtinta atsakovių pareiga teikti atsiliepimus (triplikus) (CPK 142, 227 straipsniai), tokios išlaidos laikytinos būtinomis. Be to, atsakovėms, reaguojant į ieškovės procesinius prašymus, objektyviai kilo poreikis teikti paaiškinimus (nuomones) raštu, atsakovių atstovai dalyvavo teisme rengtuose teismo posėdžiuose, dėl to atsakovės patyrė papildomų bylinėjimosi išlaidų, kurios joms, ieškinį atmetus, turėtų būti atlygintos (žr. apskųsto sprendimo 99 punktą).

86.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės2 ir UAB „UHB AGRO“ prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo ir įrodymais, kuriais šie prašymai yra grindžiami, neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad šioms atsakovėms išrašytose PVM sąskaitose faktūrose įvardytų teisinių paslaugų neįmanoma identifikuoti, nes sąskaitose faktūrose suteiktos teisinės paslaugos (jų pobūdis, apimtis ir pan.) nėra detalizuotos. Vien ši aplinkybė nėra pakankama paneigti atsakovių patirtų bylinėjimosi išlaidų faktą (vien byloje teiktų procesinių dokumentų skaičius ir advokatų atstovavimo teismo posėdžiuose laikas neleidžia tuo abejoti) ar jų dydžio. Pažymėtina, kad suteiktų teisinių paslaugų detalizacija pateikta pačiuose prašymuose (žr. dokumentų registracijos Nr. DOK-13560, DOK-39856, DOK-13562 ir DOK-39854), nurodant konkrečias datas, suteiktos teisinės paslaugos pobūdį (pavadinimą), trukmę ir jų kainą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai iš apeliantės priteisė atsakovei2 18 500 Eur, o UAB „UHB AGRO“ – 11 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitaip vertinti atsakovių pateiktus įrodymus, patvirtinančius jų pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija pagrindo neturi.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme        

87.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias asmens teisę kreiptis į teismą, ir teismų praktiką dėl asmens materialiojo teisinio suinteresuotumo bei padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantė UAB „BELOR“ nagrinėjamu atveju neturi teisės reikšti ieškinio dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir jų negaliojimo teisinių pasekmių taikymo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais panaikinti ar pakeisti teisinio pagrindo nėra. Taigi apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

88.       Apeliantė (ieškovė) UAB „BELOR“ pateikė įrodymus, kad už apeliacinio skundo parengimą patyrė 4 737,15 Eur bylinėjimosi išlaidas (apmokėtos 2025 m. gegužės 9 d.). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantė teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

89.       Atsakovė LUAB „Arvi fertis“ pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į ieškovės UAB „BELOR“ apeliacinį skundą parengimą patyrė 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidas (apmokėtos 2025 m. kovo 3 d.), kurias prašo priteisti iš apeliantės. Pagal Rekomendacijų 7 punktą ir 8.11 papunktį apskaičiuotina maksimali už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojama priteisti suma sudarytų 2 909,27 Eur (2 237,90 Eur x 1,3). Taigi atsakovės LUAB „Arvi fertis“ patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl atsakovei LUAB „Arvi fertis“ iš ieškovės priteisiamos visa apimtimi.

90.       Atsakovė1 pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į ieškovės UAB „BELOR“ apeliacinį skundą parengimą patyrė 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidas (apmokėtos 2025 m. vasario 19 d.), kurias prašo priteisti iš apeliantės. Šios išlaidos taip pat neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio (jis sudarytų 2 909,27 Eur (2 237,90 Eur x 1,3)), todėl atsakovei1 priteisiamos iš ieškovės visa apimtimi.

91.       Atsakovė UAB „UHB AGRO“ pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į ieškovės UAB „BELOR“ apeliacinį skundą parengimą patyrė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas (apmokėtos 2025 m. balandžio 9 d.), kurias prašo priteisti iš apeliantės. Pagal Rekomendacijų 7 punktą ir 8.11 papunktį apskaičiuotina maksimali už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojama priteisti suma sudarytų 3 036,67 Eur (2 335,90 Eur x 1,3). Atsakovės UAB „UHB AGRO“ patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl atsakovei LUAB „Arvi fertis“ priteisiamos iš ieškovės visa apimtimi.

92.       Atsakovė2 pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į ieškovės UAB „BELOR“ apeliacinį skundą parengimą patyrė 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidas (apmokėtos 2025 m. gegužės 12 d.), kurias prašo priteisti iš apeliantės. Pagal Rekomendacijų 7 punktą ir 8.11 papunktį apskaičiuotina maksimali už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojama priteisti suma sudarytų 3 036,67 Eur (2 335,90 Eur x 1,3). Atsakovės2 patirtos išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų rekomenduojamą priteisti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydį, todėl teisėjų kolegija šiai atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažina iki 3 036 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ (juridinio asmens kodas 303276665) atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Arvi fertis“ (juridinio asmens kodas 300632946) 2 904 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų keturių eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ (juridinio asmens kodas 303276665) atsakovei1 (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 904 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų keturių eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ (juridinio asmens kodas 303276665) atsakovei2 (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 3 036 Eur (trijų tūkstančių trisdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ (juridinio asmens kodas 303276665) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „UHB AGRO“ (juridinio asmens kodas 303402007) 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjos                                                                        Giedrė Čėsnienė

                                                                                Vilija Mikuckienė

Alma Urbanavičienė