Civilinė byla Nr. e2-1309-553/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00735-2021-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo O. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Feriatus“ iškelta bankroto byla civilinėje byloje pagal pareiškėjo O. J. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Feriatus“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje – akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Feriatus“ direktorius O. J. Vilniaus apygardos teismui pateikė patikslintą pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, prašydamas iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Feriatus“; bendrovės restruktūrizavimo administratore paskirti UAB „Turto valdymas“.
2. UAB „Feriatus“ direktorius O. J. pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodė, kad bendrovė įsteigta 2013 m. lapkričio 15 d., akcininkas yra vienintelis asmuo – UAB „Remko Technic“. Bendrovės pagrindinė veikla – dujų išgavimas iš organinių junginių. Bendrovė išgauna biodujas Dumpių sąvartyne, Klaipėdos rajone, kurias parduoda pagal laimėtą viešąjį konkursą AB „Klaipėdos vanduo“.
3. Bendrovė yra veikiantis ūkio subjektas, tačiau šiuo metu susiduria su laikino pobūdžio finansiniais sunkumais. Šiuo metu veikla nevykdoma dėl 2020 m. balandžio 30 d. įvykusio gaisro Dumpių sąvartyno kaupe, kurio metu ugnis sunaikino bendrovės kolektorinę, papuolė į bendrą sistemą, sugadindamas visą kalne esančią biodujų sistemą. Dujų išgauti apgadintais vamzdžiais nebuvo galimybės. Apie įvykį buvo nedelsiant informuota IF draudimo bendrovė ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir KRATC), kuri yra Dumpių sąvartyno valdytoja.
4. Atsakovė, numatydama, kad žalos atlyginimo klausimas greitai nebus išspręstas, susitarė su rangovu vykdyti remonto darbus, už kuriuos ketino atsiskaityti gavusi draudimo išmoką. Bendrovė gavo tik dalį reikiamų lėšų, kadangi draudimo bendrovės pervesta 30 000 Eur suma, kurią buvo ketinama panaudoti biodujų sistemos atstatymui, buvo nurašyta kreditorės AB „Šiaulių bankas“, sumažinant kredito sumą. Rangovas, atlikęs didžią dalį darbų ir negavęs atsiskaitymo, sustabdė darbus, liko apie 20 proc. darbų sistemai užbaigti (suma apie 23 000 Eur). Pateikta pretenzija Dumpių sąvartyno valdytojai KRAC dėl 166 943,61 Eur negautų pajamų, vyksta derybos ir tikimasi užbaigus naujos sistemos darbus bei gavus likusią žalos atlyginimo dalį, sudaryti grafikus su kreditoriais ir toliau tęsti veiklą.
5. Bendrovė nėra nemoki, vykdo ūkinę – komercinę veiklą, teikia paslaugas, turi galiojančių sutarčių, ieško naujų žaliavų tiekėjų, todėl, restruktūrizavus įmonę, turės galimybę toliau sėkmingai plėtoti veiklą, vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, grąžinti skolas darbuotojams ir išvengti bankroto. Pradelsti bendrovės įsiskolinimai kreditoriams siekia 317 567,60 Eur, iš skolininkų atgautina suma yra 166 943,60 Eur, turtas – 112 700 Eur, iš kurio ilgalaikio turto vertė siekia 107 686 Eur, trumpalaikio turto – 5 013 Eur. Paskutinės 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, atsakovė nuo 2018 m. veikė pelningai (minusavus investicijų dydį), tačiau įvykus gaisrui krito pelningumo rodikliai. Atsakovė dengia įsiskolinimus dalimis, visiškai su kreditoriais planuoja atsiskaityti per 4 (keturių) metų laikotarpį, įgyvendinus restruktūrizavimą.
6. Atsakovė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) numatytus reikalavimus, išsiuntė registruotu paštu pranešimus kreditoriams dėl neįvykdytų prievolių ir pagalbos, įgyvendino kitas būtinas procesinio pobūdžio sąlygas.
7. Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašė teismo pastarojo netenkinti bei nurodė, kad yra didžiausia atsakovės kreditorė. AB „Šiaulių bankas“ reikalavimai atsakovei kyla iš 2015 m. kovo 13 d. Kredito su portfeline garantija sutarties Nr. FLPG-2015-91570-06 (toliau – Kredito sutartis), kurios pagrindu bendrovei suteiktas 260 000 Eur kreditas dujų surinkimo iš Dumpių sąvartyno projekto įgyvendinimui. Atsakovė įsipareigojo kreditą grąžinti dalimis iki 2021 m. kovo 26 d., tačiau sutartu terminu kreditas nebuvo grąžintas, bendrovės įsiskolinimas pagal Kredito sutartį siekia 152 673,11 Eur.
8. Trečiojo asmens teigimu, atsakovės finansinė padėtis blogėjo pastaruosius 3 metus, bendrovė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, kurias pardavus galėtų nors dalinai atsiskaityti su kreditoriais ar gautas lėšas nukreipti savo veiklai vykdyti. UAB „Feriatus“ nuosavas kapitalas neigiamas (-223 587 Eur), 2018–2020 m. bendrovė dirbo nuostolingai (2020 m. nuostolis –
155 351 Eur), vidutinė įsiskolinimo trukmė kreditoriams – 209 dienos. Atsakovės turtui pritaikyta 10 areštų, skolų išieškojimas vykdomas per antstolius, nuo 2018 m. atsakovė dalyvavo net
29 teisminiuose ginčuose, iš jų 26 kaip atsakovė. Atsakovės įsiskolinimas Sodrai 2021 m. liepos
28 d. siekė 209,68 Eur ir nors skola nėra didelė, atsakovė jos nesugeba sumokėti nuo 2021 m. sausio mėn., skola stabiliai didėja. Bendrovėje nedirba nė vienas darbuotojas, duomenys apie vadovą nenurodomi. Vienintelis atsakovės pajamų šaltinis yra biodujų sistema, kurios atstatymui nėra lėšų, o rangovas, atlikęs didžiąją dalį naujos sistemos įrengimo darbų, sustabdė darbus.
9. Atsakovės restruktūrizavimo plane numatomi du šaltiniai, iš kurių ji planuoja užbaigti naujos sistemos darbus, atnaujinti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais – tai draudimo išmokos ir žalos atlyginimo iš KRAC gavimas. Trečiajam asmeniui susisiekus su pastaraisiais, draudimo bendrovė nurodė, kad draudimo išmoka atsakovei jau yra išmokėta ir daugiau mokėti draudimo kompanija neturi pagrindo, KRAC patvirtino, kad jokios žalos (166 943,61 Eur dydžio) atsakovei nepripažįsta ir savo apskaitoje neapskaito.
10. Trečiojo asmens vertinimu, atsakovės finansiniai rodikliai, turto ir įsipareigojimų santykis ir kitos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nėra pagrindų atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Duomenys apie įmonę sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovė yra nemoki, finansinės problemos tęsiasi ilgą laikotarpį, o išspręsti finansinių sunkumų restruktūrizavimo būdu bus neįmanoma.
11. Pirmosios instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose UAB „Feriatus“ vadovas, atsakydamas į AB „Šiaulių bankas“ atsiliepime išdėstytus argumentus, papildomai nurodė, kad skolos pagal Kredito sutartį grąžinimas trečiajam asmeniui užtikrintas įkeistu turtu bei būsimomis pajamomis iš biodujų išgavimo ir pardavimo. Nepaisant veiklos sutrikdymo, ieškovė kredito įmokas dengė.
12. Bendrovė priėmė sprendimą, kad dėl gaisro sugadintus biodujų surinkimo gręžinius įsirengs ir eksploatuos KRAC, tačiau jie bus prijungti prie atsakovės siurblinės ir biodujų linijos. Su KRAC atsakovė 2021 m. birželio 2 d. pasirašė sutartį, pagal kurią UAB „Feriatus“ įsipareigojo mokėti KRAC 22 proc. nuo sumos, gautos iš energijos pardavimo, o likusi dalis pajamų liks atsakovei. Toks susitarimas užtikrina perspektyvoje ilgalaikį stabilių pajamų gavimą už surinktas biodujas.
13. Atsakovė taip pat veda derybas su KRAC dėl dujų siurblinės ir 1687 m ilgio biodujų vamzdyno už 300 000 Eur pradavimo, kas leidžia tikėtis, jog sėkmingai pasibaigus deryboms bus visiškai padengta AB ,,Šiaulių bankas” skola ir atsiskaityta su kitais kreditoriais. Be to, atsakovės pareikšto ieškinio KRAC dėl 166 943,61 Eur nuostolių atlyginimo pagrindu Klaipėdos apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-727-730/2021 taip pat leidžia tikėtis, jog ieškinio patenkinimo atveju būtų padengta bendrovės skola AB ,,Šiaulių bankas”.
14. Atsakovė specialistus samdo pagal paslaugų sutartis, nėra jokio objektyvaus poreikio įdarbinti specialistus. Šiuo metu atsakovė turi realiai dirbantį vadovą.
15. Atsakovės veiksmai pagrindžia, kad jos veikla gyvybinga, sutrikdymas yra laikino pobūdžio, nulemtas kilusio gaisro, po kurio reikėjo įrengti naujus biodujų surinkimo gręžinius ir juos prijungti prie siurblinės bei buvo reikalingas laikas biodujas gaminančių bakterijų kolonijos atsikūrimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
16. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi restruktūrizavimo bylą UAB „Feriatus“ iškelti atsisakė ir iškėlė bendrovei bankroto bylą.
17. Teismas, remdamasis UAB „Feriatus“ aktualiu 2021 m. birželio 30 d. balansu, nustatė, kad į balansą įrašyta atsakovės turto vertė siekia 300 000 Eur, per vienerius metus gautinos sumos –
165 524 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 60 075 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad (1) nėra pateikta detalių paaiškinimų bei įrodymų dėl turto vertės,
(2) kitais neginčijamais bylos duomenimis bendrovės pradelsti įsiskolinimai siekia 317 567,60 Eur, kai pateiktame balanse tokie duomenys neatsispindi ir nepateikti įrodymai apie tai, kad kreditoriams pradelsti įsiskolinimai sumažėjo, (3) nėra aiški aktualiame balanse per vienerius metus gautinų 165 524 Eur sumų sudėtis, kuri 2020 m. gruodžio 31 d. balanse buvo ženkliai mažesnė, o byloje nėra duomenų apie tai, jog įmonė vykdytų veiklą, teismas aktualaus balanso duomenis vertino kritiškai. Dėl nurodytų aplinkybių, teismas vadovavosi UAB „Feriatus“ 2020 m. gruodžio 31 d. balansu, kurio duomenimis nustatė, kad bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos – 115 168 Eur viršija į balansą įrašytą atsakovės turto vertę – 112 700 Eur (ilgalaikis turtas siekia 107 686 Eur, trumpalaikis turtas – 5 013 Eur); 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis bendrovė patyrė 155 351 Eur nuostolių. Palyginęs atsakovės 2020 m. gruodžio 31 d. finansinius duomenis su 2019 m. bendrovės finansiniais duomenimis
(2019 m. bendrovės turto vertė siekė 177 818 Eur, įsipareigojimai per vienerius metus –
21 922 Eur, per 2019 m. bendrovė nepatyrė nuostolių) teismas konstatavo, kad lyginant su
2019 m., bendrovė rodo neigiamą poslinkį.
18. Įvertinęs atsakovės teismui pateiktą bendrovės kreditorių sąrašą, sudarytą 2021 m. gegužės 1 d., teismas nurodė, kad atsakovė turi kreditoriams pradelstų įsiskolinimų, kurių įvykdymo terminai jau pasibaigę (dėl kai kurių atliekami priverstinio vykdymo veiksmai) už 317 567,60 Eur. Tokia aplinkybė, teismo vertinimu, rodo, kad atsakovės UAB „Feriatus“ finansinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymas nėra laikinas, t. y. atsakovė yra nemoki ir pagal likvidumo testą.
19. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad UAB „Feriatus“ laikytina nemokia (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Atsakovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams viršija į balansą įrašyto turto vertę ir per artimiausius tris mėnesius atsakovė negebės be pagalbos atsiskaityti su kreditoriais (įvykdyti finansines prievoles).
20. Vertindamas juridinio asmens gyvybingumą, teismas nurodė, kad (1) nors atsakovė pateikė
2021 m. birželio 2 d. susitarimą, jog KRAC nuosavybės teise priklausančią užbaigtą įrengti biodujų surinkimo sistemą prijungtų prie atsakovei priklausančios dujų perdavimo sistemos ir atsakovė įsipareigoja mokėti 22 proc. nuo sumos, kurią sudaro pardavimo pajamų iš energijos pardavimo gautų UAB „Feriatus“ ir jėgainės vietoje UAB „Feriatus“ nuosavybės teise turimuose įrenginiuose pagamintą elektros, šilumos ar kitų energijos rūšių energiją, tačiau minėta aplinkybė nepagrindžia įmonės gyvybingumo; (2) bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė siūlo KRAC įsigyti siurblinę ir biodujų vamzdyną, tačiau iš 2021 m. rugpjūčio 13 d. atsakymo atsakovės vadovui nustatyta, jog toks siūlymas tik svarstytinas ir apsisprendimui reikalingi papildomi duomenys; siūlymo rezultatas iki civilinės bylos nagrinėjimo nėra aiškus ir nors tokia aplinkybė galėtų turėti teisinės reikšmės vykdant įsipareigojimus kreditoriams, tačiau teismui pateikiami tik abstraktaus pobūdžio derybiniai raštai, kurie taip pat nepagrindžia įmonės gyvybingumo; (3) byloje nėra duomenų, kad atsakovės finansiniai įsipareigojimai mažėtų – nėra duomenų, kad biodujų išgavimo veikla atnaujinta, priešingai, iš pateiktų prie atsakovės paaiškinimo rašytinių įrodymų matyti, jog 2021 m. rugpjūčio 3 d. atlikti bandymai, tačiau veikla neatnaujinta dėl per didelio deguonies kiekio ir per mažo metano kiekio, todėl gręžiniai Nr. 2, 3 ir 4 uždaryti; siurblinė veikia 25 kz pajėgumu, tačiau byloje nepateikti duomenys apie tai, koks kiekis biodujų išgaunamas, ir jei išgaunama, kaip generuojamos pajamas; vien atliekami bandymai nesudaro pagrindo vertinti atsakovės veiklos kaip gyvybingos, kadangi išlieka tikimybė, jog veikla gali būti apskritai neatnaujinta; (4) atsakovė neturi apdraustų asmenų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šioje stadijoje pakanka įmonės vadovo, teismas vertino, kad darbuotojų nebuvimas nei paneigia, nei patvirtina įmonės gyvybingumo kriterijaus; (5) atsakovės turtui taikyti areštai, vykdomi priverstinio vykdymo veiksmai iš atsakovės turto; (6) Klaipėdos apygardos teisme vykstantis teisminis procesas, kuriame atsakovė reiškia reikalavimą KRAC dėl žalos atlyginimo, įrodinėdama, jog pastaroji yra atsakinga už atsakovei padarytą žalą, nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškinys bus patenkintas.
21. Remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis bei argumentais teismas sprendė, kad UAB „Feriatus“ turi finansinių sunkumų (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis), yra nemoki ir negyvybinga (JANĮ
2 straipsnio 6 dalis), todėl restruktūrizavimo byla atsakovei negali būti keliama. Tai reiškia, kad egzistuoja teisinis pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
22. Pareiškėjas O. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo
2021 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Feriatus“, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš trečiojo asmens. Atskirasis skundas grindžiamas šiais papildomais argumentais:
22.1. Vilniaus apygardos teismas pasiu?lė UAB „Feriatus“ vadovui Ovidijui Jakubaic?iui pareikšti nuomone? de?l trec?iojo asmens atsiliepime nurodytu? aplinkybių?, taip pat išaiškino teise? teikti papildomus rašytinius paaiškinimus ir (ar) i?rodymus, kurie gali bu?ti svarbu?s i?mone?s restruktu?rizavimo bylai iškelti, įpareigojo UAB „Feriatus“ vadovą? pateikti aktualu? juridinio asmens finansiniu? ataskaitų? rinkini? už laikotarpi? nuo ataskaitiniu? finansiniu? metu? pradžios iki pareiškimo teismui pateikimo dienos. Teismas neprašė pareiškėjo teikti detalesnius paaiškinimus, atnaujintą kreditorių sąrašą, duomenis apie turto vertės nustatymo būdą. Teismas taip pat nesudarė procesinės galimybės UAB ,,Feriatus” atstovui pateikti paaiškinimus teismo posėdžio metu, nes bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Dėl šios aplinkybės pareiškėjas priverstas apeliacinės instancijos teismui teikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus, nes jų teikimo poreikį teismas iškėlė skundžiamoje nutartyje.
22.2. UAB ,,Feriatus” per 2021 m. devynis mėnesius ženkliai sumažino finansinius įsipareigojimus. Pagal atnaujintą 2021 m. spalio 1 d. UAB ,,Feriatus” kreditorių sąrašą, skola siekia
246 794,70 Eur. Skola kreditoriams per trumpą laiką sumažinta 70 772,9 Eur. Finansinius reikalavimus pavyko ženkliai sumažinti kartu su KRATC bendromis pastangomis atkūrus biodujų surinkimo sistemą ir susitarimu perskirsčius pelno pasidalinimą. Teismo nutartyje nurodomas kreditoriams pradelstų įsiskolinimų dydis – 317 567,60 Eur, yra neteisingas.
22.3. Pirkėjų įsiskolinimai bendrovei yra aiškūs, akivaizdūs ir patikrinami. Restruktūrizavimo plane nurodoma, kad KRATC pateikta pretenzija dėl 166 943,61 Eur žalos atlyginimo, dėl to Klaipėdos apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-727-730/2021. Bylos proceso metu KRATC, atsižvelgdama į jos civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko poziciją ir draudimo sutartį, prašė priimti dalinį sprendimą, kuriuo iš pradžių būtų pasisakyta dėl ieškinio pagrindo, t. y. KRATC neteisėtų veiksmų ir kaltės bei pareigos atlyginti žalą, tuomet KRATC su draudiku pradėtų derybas dėl atlygintinos žalos dydžio. Teismas tokio prašymo netenkino. Be to, teismas pasiūlė šalims apsvarstyti galimybę ir dėl teismo ekspertizės skyrimo žalos dydžiui įvertinti. Dėl šios aplinkybės ieškinio reikalavimas bus tikslinamas ir didinama ieškinio kaina. Šie duomenys paneigia ir kitą teismo išvadą, kad atsakovės UAB „Feriatus“ finansinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymas nėra laikinas.
22.4. 2021 m. birželio 1 d. balanso duomenimis, atsakovės rodikliai ženkliai pagerėjo. Ilgalaikio turto vertė 2021 m. padidėjo iki 300 000 Eur. Padidėjusią turto vertę pagrindžia
2021 m. spalio 1 d. komercinis pasiūlymas su kainos detalizacija, kiek kainuotų įrengti 1800 m biodujų trasą ir siurblinę. Šią turto vertę sudaro nuosavybės teise valdomi įrengimai – biodujų trasa ir siurblinė, kurių atkuriamoji vertė be nusidėvėjimo yra 364 331 Eur. Vyko biodujų sistemos atkūrimo darbai, padėję išsaugoti UAB ,,Feriatus” nesudegusią biodujų sistemos vertę ir ją padidinti, perspektyvoje užsitikrinti galimybę surinkti bei parduoti biodujas. UAB ,,Feriatus” valdomo turto realią vertę pagrindžia ir vykstančios derybos su KRATC dėl dujų siurblinės ir biodujų vamzdyno pardavimo už 300 000 Eur.
22.5. Pirmosios instancijos teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių visuma pagrindžia ir įrodo, kad UAB ,,Feriatus” veiklos nenutraukė, sumažino skolą kreditoriams, atliko realius darbus veiklai atkurti, kartu su KRATC įrengė naują biodujų surinkimo sistemą, susitarė dėl pelno pasidalinimo, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė negyvybinga. Galimybę atsiskaityti su kreditoriais per 3 (tris) mėnesius pagrindžia vykstančios derybos dėl siurblinės ir biodujų vamzdyno pardavimo KRAC.
22.6. UAB ,,Feriatus” samdo specialistus pagal paslaugų sutartis ir iki šios dienos nėra jokio objektyvaus poreikio specialistus įdarbinti, nes tai tik didintų veiklos sąnaudas. UAB ,,Feriatus” turi realiai dirbantį vadovą O. J., jo realų darbą patvirtina tiek įvykę biodujų surinkimo sistemos atkūrimo darbai ir atlikti bandymai, tiek vykstantys teismo procesai, tiek vykdomos derybos su KRATC.
22.7. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi nepagrįstais AB ,,Šiaulių bankas” samprotavimais, kuriems paneigti atsakovė pateikė nuosekliai vienas kitą patvirtinančius įrodymus, todėl teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo. Teismui nebuvo pagrindo nutartyje remtis tik tikėtinomis prielaidomis, nes jų nepatvirtina tiesioginiai įrodymai. Atsakovė pateikė į bylą tiesioginius rašytinės formos įrodymus, kurie nuosekliai vienas kitą patvirtina ir nekyla abejonių dėl jų tikrumo.
22.8. JANĮ 4 straipsnis nustato baigtinį asmenų sąrašą, kurie turi teisę inicijuoti nemokumo procesą, tarp šių asmenų teismas nenurodytas. Vilniaus apygardos teismas, iškeldamas atsakovei bankroto bylą, kai jos iškėlimo neinicijavo įstatyme numatyti asmenys, peržengė pareikštų reikalavimų ribas, pažeidė materialinę teisės normą, viršijo įgaliojimus, buvo šališkas. Įstatymas nesuteikia teismui teisės inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, kai dėl bankroto bylos iškėlimo nepateiktas bankroto bylos iškėlimo inicijavimo teisę turinčio asmens pareiškimas. Už pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo taip pat yra numatytas mokėti žyminis mokestis. AB „Šiaulių bankas“ žyminio mokesčio nėra sumokėjęs, nepareiškė savarankiško reikalavimo, nesilaikė įstatyme numatytų reikalavimų dėl bankroto bylos inicijavimo, todėl teismas privalėjo trečiojo asmens atsiliepime nurodomą prašymą iškelti bankroto bylą palikti nenagrinėtu.
22.9. Abejones dėl teismo nešališkumo kelia ir ta aplinkybė, kad teismo paskirtos nemokumo administratorės ir trečiojo asmens veiklos vietos sutampa, t. y. UAB ,,Feriatus” kelia abejonių tai, kokius kriterijus ir duomenis į programą suvedė teismas ir kodėl programa parinko nemokumo administratorę, kurios veiklos vieta sutampa su AB „Šiaulių bankas“ pagrindinės buveinės veiklos vieta – Šiaulių miestas, Tilžės g. Veiklos vietos sutapimas kelia abejonių dėl manipuliavimo duomenimis, suvedant juos į sistemą nemokumo administratoriaus paskyrimui.
22.10. Bankroto bylos iškėlimas taptų kliūtimi sėkmingai derybų baigčiai dėl siurblinės ir biodujų vamzdyno pardavimo, gali neužtikrinti kokybiško atstovavimo Klaipėdos apygardos teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-727-730/2021, nes nemokumo administratoriui per trumpą laiką būtų sudėtinga susipažinti ir įsigilinti į sudėtingas aplinkybes ir paskaičiavimus. Bendrovės specifinės paskirties turto realizavimas iš varžytinių padarytų žalą visiems kreditoriams ir atsakovės akcininkams, nes šis turtas yra vertingas tiek, kiek jį galima panaudoti vykdant biodujų išgavimą kartu su KRATC pagal pasirašytas sutartis. Likvidavus atsakovę ir išpardavus jos turtą, nutrūks sutartiniai santykiai dėl biodujų išgavimo ir pelno pasidalinimo, o pats turtas bus realizuotas už kainą, kelis kartus mažesnę nei šiuo metu yra reali jo vertė, nes turtas atskirtas nuo veiklos praras vertę. Sutrikdžius biodujų perdavimą, ne tik būtų prarasta galimybė gauti pajamas už surinktas biodujas ir teršiama aplinka, bet ir pažeistas viešasis interesas – teršiama aplinka dėl sutrikdyto jau atstatytos biodujų surinkimo sistemos funkcionavimo.
23. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais papildomais argumentais:
23.1. Skunde neteisingai nurodoma, kad nepaisant atsakovės veiklos sutrikdymo, bankui kredito įmokos buvo dengiamos iki pat Kredito sutarties pabaigos. Paskutinį kartą skolos dengimas pagal Kredito sutartį buvo atliktas iš draudimo išmokos.
23.2. Bendrovės finansinėse ataskaitose rodomas įmonės pelnas – 167 438 Eur, kurį sąlygoja
170 000 Eur pagautė (neplanuotas pelnas). Pagautės suma yra panaši į pateikto ieškinio KRATC sumą (166 943,61 Eur). Žalos atlyginimas dar nėra priteistas, teisminio proceso baigtis neaiški, todėl atsakovė neturėtų į finansines ataskaitas įtraukti menamų pelnų. Atsakovės nurodoma balansinio turto vertė 300 000 Eur turi būti vertinama kritiškai, nes turto vertės padidėjimas grindžiamas 2021 m. spalio 1 d. komerciniu pasiūlymu su kainos detalizavimu, kiek kainuotų įrengti 1800 m. biodujų trasą ir siurblinę bei vykdomomis derybos su KRATC dėl dujų siurblinės ir biodujų vamzdyno pardavimo. Komercinis pasiūlymas su kainos detalizavimu ir vykdomos derybos dėl pardavimo negali būti vertinamas kaip pagrindas turto vertei nustatyti. Bendrovė nepagrįstai padidino turto vertę, grindžiant tik komerciniame pasiūlyme nurodyta suma, įrašius pagautę į pelno (nuostolio) ataskaitą, nuosavas kapitalas buvo nepagrįstai padidintas nuo neigiamo -68 000 Eur iki
184 000 Eur, o turto sumos padidėjimas nuo 72 000 Eur iki 466 000 Eur. AB „Šiaulių bankas“ mokėtina suma neteisingai priskirta prie „Po vienerių metų mokėtinų sumų“, nes turi būti priskiriama prie „Per vienerius metus mokėtinų sumų“.
23.3. Skunde teigiama, kad buvo sumažinta atsakovės skola kreditoriams 70 772,90 Eur suma, tačiau sumažinta 20 000 Eur skola KRATC ir sumažėjo skola UAB „Ovirama“ nuo
120 471,25 Eur iki 69 698,35 Eur. Kadangi atsakovė ir UAB „Ovirama“ yra susijusios įmonės per pareiškėją, todėl tokias finansines susijusių įmonių manipuliacijas reiktų vertinti nevienareikšmiškai. Akivaizdu, jog atsakovės padėtis atitinka nemokumo būseną.
23.4. Atsakovė negali tikėtis kreditorių finansinės pagalbos restruktūrizavimo procese, nes tokios pagalbos suteikimas būtų netikslingas ir nepasiteisintų – UAB ,,Feriatus” finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, o tęsiasi pakankamai ilgą laiką, per kurį įmonės vadovas ir akcininkas nesugebėjo suvaldyti sudėtingos atsakovės finansinės situacijos.
23.5. JANĮ numato, kad teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Šiuo atveju kreditorių reikalavimas dėl bankroto bylos iškėlimo, priešingai nei nurodoma skunde, nėra reikalingas. Be to, teismas, trečiajam asmeniui pateikus savo paaiškinimus dėl restruktūrizavimo bylos (ne)iškėlimo bendrovei, pareiškėjui suteikė teisę pateikti papildomus paaiškinimus ir papildomus dokumentus. Pareiškėjas papildomus paaiškinimus ir dokumentus teismui pateikė, o pastarasis juos vertino ir analizavo.
23.6. AB „Šiaulių bankas“ jokių sąsajų su paskirta nemokumo administratore neturi, jos paskyrimo niekaip neįtakojo, tai, kad nemokumo administratorė veiklą vykdo Šiaulių mieste, yra nereikšminga. Nemokumo administratoriaus paskyrimas negali įtakoti bankroto proceso – bankas bendradarbiauja be išimties su visais nemokumo administratoriais bankroto bylose, griežtai laikydamasis įstatymo reikalavimų. Teiginiai apie teismo šališkumą yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.
23.7. Jei būtų byloje sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų klausimas, tai bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos ne iš trečiojo asmens, o iš pareiškėjo atsakovei ar iš atsakovės pareiškėjui, priklausomai nuo bylos baigties.
23.8. Pareiškėjas prašo prijungti prie bylos dokumentus, kurie sudaryti 2021 m. spalio 1 d. –
2021 m. spalio 5 d., t. y. po skundžiamos nutarties priėmimo. Skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nurodyti dokumentai sudaryti jau po nutarties priėmimo, taigi, teismas neturėjo galimybės šių dokumentų įvertinti. Atsižvelgiant į tai, su atskiruoju skundu pateikiami dokumentai neturėtų būti prijungiami prie bylos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
25. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bendrovei atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
26. Pareiškėjas O. J. kartu su atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė naujus įrodymus – 2021 m. spalio 1 d. kreditorių sąrašą, kuriuo grindžia aplinkybę dėl finansinių UAB „Feriatus“ įsipareigojimų sumažinimo, 2021 m. spalio 1 d. komercinį pasiūlymą – projektą dėl 1800 m biodujų trąsos įrengimo iki AB „Klaipėdos vanduo“ su biodujų siurbline ir
2021 m. spalio 1 d. komercinį pasiūlymą – projektą dėl 28 gręžinių įrengimo Klaipėdos regioniniame sąvartyne biodujų surinkimui, kuriais grindžia UAB „Feriatus“ priklausančio turto vertę, Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-727-730/2021 informacinę pažymą, kuria įrodinėja debitorinių skolų atgavimo realumą. Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“, nurodydamas, kad šie įrodymai sudaryti jau po skundžiamos nutarties priėmimo, laikosi pozicijos, kad jie neturėtų būti priimti.
27. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad pateikiami nauji įrodymai nėra didelės apimties, susiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir yra svarbūs sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, trečiasis asmuo su jais susipažino, atsakovės pateiktus naujus įrodymus – 2021 m. spalio 1 d. kreditorių sąrašą, 2021 m. spalio 1 d. komercinius pasiūlymus – projektus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
28. Atsižvelgdamas į tai, kad spręsdamas ginčus, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Lietuvos apeliacinis teismas pareiškėjo teismui pateiktos Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos
Nr. e2-727-730/2021 informacinės pažymos nepriima.
Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo
29. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridiniam asmeniui, išskyrus numatytiems JANĮ 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse, gali būti keliama restruktūrizavimo byla, jeigu: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio
1 dalis) bei nėra JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, kurioms bent vienai esant teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą: 1) juridinis asmuo neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų; 2) restruktūrizavimo plano projektas, jeigu jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų;
3) restruktūrizavimo plano projekte, jeigu jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto. Taigi, įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.
30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Feriatus“, nustatęs, kad bendrovė yra nemoki ir negyvybinga. Konstatavęs, kad bendrovė atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nemokumo būseną, vadovaudamasis JANĮ 22 straipsnio
2 dalies nuostata, teismas iškėlė bendrovei bankroto bylą.
31. Pareiškėjas UAB „Feriatus“ vadovas O. J., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde iš esmės tvirtina, kad bendrovė, nors ir turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau nėra nemoki. Dabartinė situacija bendrovėje – kuomet atsakovė atliko realius darbus veiklai atkurti, kartu su KRATC įrengė naują biodujų surinkimo sistemą, susitarė dėl pelno pasidalinimo, vyksta derybos dėl siurblinės ir biodujų vamzdyno pardavimo KRATC, patvirtina UAB „Feriatus“ veiklos gyvybingumą. Apeliantas taip pat tvirtina, kad teismas, iškeldamas bendrovei bankroto bylą, nesant pateikto pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Feriatus“ iškėlimo, peržengė savo kompetencijos ribas bei buvo šališkas.
32. Juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Feriatus“ laikytina nemokia, nes jos pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams viršija į balansą įrašyto turto vertę ir per artimiausius tris mėnesius atsakovė negebės be pagalbos atsiskaityti su kreditoriais (įvykdyti finansines prievoles).
33. Byloje nustatyta, kad pagal 2020 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, UAB „Feriatus“ turto vertė siekė 112 700 Eur: ilgalaikio materialaus turto vertė, kurią sudaro bendrovės turimi įrenginiai ir įrankiai – 107 686 Eur, trumpalaikio turto, kuris susideda tik iš per vienerius metus gautinų sumų, vertė – 5 013 Eur. Bendrovės finansiniai įsipareigojimai siekė 336 286 Eur. Pagal į bylą pateiktą 2021 m. gegužės 1 d. bendrovės kreditorių sąrašą, atsakovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams – 317 567,60 Eur. Pagal UAB „Feriatus“ 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolio) ataskaitos duomenis, atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. patyrė 155 351 Eur dydžio nuostolį.
34. Vertinant naujausius UAB „Feriatus“ į bylą pateiktus finansinės atskaitomybės duomenis matyti, kad 2021 m. birželio 30 d. atsakovės turtas siekė 465 524 Eur: ilgalaikio materialaus turto, kurį analogiškai sudaro bendrovės turimi įrenginiai ir įrankiai, vertė – 300 000 Eur, trumpalaikio turto vertė, kurį sudaro per vienerius metus gautinos sumos – 165 524 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 281 194 Eur. Iš Lietuvos apeliaciniam teismui pateikto 2021 m. spalio 10 d. UAB „Feriatus“ kreditorių sąrašo matyti, kad pradelsti įsipareigojimai siekia 246 794,70 Eur. Bendrovės 2021 m. birželio 30 d. pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimis atsakovė uždirbo
167 438 Eur pelną.
35. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad tam, jog būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie inter alia (be kita ko) pagrįstų realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nagrinėjamu atveju paskutinio bendrovės balanso duomenimis UAB „Feriatus“ turimo turto vertė, palyginus su 2020 m. gruodžio 31 d. balansu, ženkliai padidėjo nuo 112 700 Eur iki 465 524 Eur, tačiau tuo pačiu metu bendrovės turto sudėtis nepakito, t. y. padidėjo atsakovei priklausančių įrenginių ir įrankių vertė bei debitorinės skolos. Iš atskirajame skunde dėstomų argumentų bei kartu su juo pateiktų naujų įrodymų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ženkliai padidėjusią ilgalaikio materialaus turto, t. y. įrenginių bei įrankių (biodujų trasos ir siurblinės) vertę (nuo 107 686 Eur iki 300 000 Eur) atsakovė grindžia 2021 m. spalio 1 d. komerciniu pasiūlymu – projektu, kuriame nurodyta, kiek kainuotų įrengti 1800 m biodujų trasą ir siurblinę, taip pat bendrovės vykdomomis derybomis dėl biodujų vamzdyno su siurbline pardavimo už 300 000 Eur kainą KRATC. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio įrodymas nepagrindžia į 2021 m. birželio 30 d. balansą įrašyto bendrovės ilgalaikio turto vertės, nes, pirma, atsakovei priklausanti biodujų trasa siekia 1687 m, o minėtame komerciniame pasiūlyme – projekte numatyta įrengti 1800 m. biodujų trasą. Antra, byloje esantis UAB „Feriatus“ 2021 m. liepos 29 d. pasiūlymas KRATC dėl biodujų trasos su siurbline įsigijimo iš bendrovės patvirtina, kad 300 000 Eur kaina tėra atsakovės preliminariais ir į bylą nepateiktais paskaičiavimais grįsta įrenginių vertė. Trečia, ankstesnę išvadą patvirtina ir KRATC 2021 m. rugpjūčio 13 d. atsakymas bendrovei, kuriame UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ nurodo susidomėjęs pasiūlymu, tačiau sprendimui priimti KRATC reikalingi įrenginių įsigijimą bei įrengimą patvirtinantys dokumentai, t. y. bendrovės siūlomą kainą pagrindžiantys įrodymai. Ketvirta, kitų duomenų, kurie leistų spręsti apie atsakovei priklausančių įrenginių realią vertę, atsakovė nei teikdama atskirąjį skundą, nei iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme dienos nepateikė. Nors teismui nekyla abejonių, kad bendrovė iš tiesų nuosavybės teise valdo 1687 m ilgio biodujų vamzdyną su siurbline, tačiau nepateikus šio turto dabartinę vertę pagrindžiančių įrodymų (pvz., turto vertinimo atskaitos ir pan.) į bylą, nėra pagrindo sutikti su bendrovės deklaruojama, bet neįrodyta šio turto verte. Todėl, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas skundžiamos nutarties išvadai, kad tokiu atveju yra pagrindas į aktualų balansą įrašytus duomenis vertinti nepatikimais, sprendžia, kad atsakovei priklausančio ilgalaikio turto vertė atitinka 2020 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytą vertę – 107 686 Eur. Akcentuotina, kad pačios atsakovės į bylą pateiktais paaiškinimais ir įrodymais nustatyta, jog gaisras, padaręs žalą atsakovei priklausančiai biodujų sistemai (įrenginiams), įvyko 2020 m. balandžio 30 d., bendrovė netrukus ėmėsi šios sistemos atstatymo darbų ir dalį jų įvykdė, taigi, 2020 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta atsakovei priklausančio turto (įrenginių) vertė pačios atsakovės nustatyta jau po aptartų įvykių bei jų padarinių likvidavimo, todėl nesivadovauti tokiais duomenimis nėra jokio objektyvaus pagrindo.
36. Minėta, kad pagal 2021 m. birželio 30 d. balansą atsakovei priklausančio trumpalaikio turto, kurį sudaro per vienerius metus gautinos sumos, vertė siekia 165 524 Eur. Grįsdama šios debitorinės skolos realumą pareiškėja atskirajame skunde iš esmės teigia, kad jos debitorinės skolos – tai 166 943,61 Eur žalos dydis, kurį bendrovei turi atlyginti KRATC ir dėl kurio priteisimo UAB „Feriatus“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į įmonės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2012-407/2016).
37. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-727-730/2021 pagal UAB „Feriatus“ ieškinį UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl 166 943 Eur žalos atlyginimo. Taigi, atsakovė savo debitorines skolas bei jų realumą iš esmės grindžia pareikštu ieškiniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio reikalavimo suma ar jos dalis savaime negali būti laikoma bendrovės debitorine skola, kadangi nėra aiškus teisme nagrinėjamos bylos rezultatas. Teismų praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad ginčijami reikalavimai paprastai neįskaitomi į kreditorinių ar debitorinių įsipareigojimų bendrą sumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1433/2010, 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1146-381/2016 ir kt.). Todėl atsakovės nurodama trumpalaikio turto vertė neįskaitoma į jos turimo turto vertę.
38. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės trumpalaikio turto vertę bei jo realumą, vadovavosi 2020 m. gruodžio 31 d. balansu, kuriame nurodyta per vienerius metus gautinų sumų vertė siekia 5 013 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė į bylą nėra pateikusi jokių jos debitorines skolas patvirtinančių įrodymų – debitorių sąrašų, skolų sudėties, įsiskolinimų bendrovei terminų, sprendžia, kad tiek 2020 m. gruodžio 31 d., tiek
2021 m. birželio 30 d. balanse nurodytu trumpalaikiu turtu bendrovė nedisponuoja.
39. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šios nutarties 33 – 38 punktuose nustatytais duomenimis, daro išvadą, kad atsakovei priklausančio turto vertė siekia 107 686 Eur.
40. Pagal 2020 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis bendrovės įsipareigojimai kreditoriams siekė 336 286 Eur, pagal aktualaus 2021 m. birželio 30 d. balansą – UAB „Feriatus“ finansiniai įsipareigojimai siekia 281 194 Eur. Pagal aukščiau nustatytus duomenis, vertindamas atsakovės mokumą, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia akcentuoja tai, kad pagal nuo
2020 m. sausio 1 d. galiojantį įstatymą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis) įmonės nemokumas nustatomas ne pagal jos pradelstų įsiskolinimų, kuriuos nepagrįstai akcentavo tiek apeliantas, tiek pirmosios instancijos teismas, ir turto santykį. Nemokumo būsenai konstatuoti užtenka nustatyti juridinio asmens negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimus, viršijančius jo turto vertę. Nustačius, kad bendrovės turto vertė siekia 107 686 Eur, o įsipareigojimai šią turto vertę viršija daugiau nei du kartus, konstatuotina, kad UAB „Feriatus“ atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą nemokumo būseną. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad visas bendrovės turtas yra areštuotas, vykdomi priverstiniai skolų išieškojimo veiksmai, bendrovė veiklos nevykdo nuo 2020 m. balandžio 30 d. (o tai paneigia 2021 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodomą 167 438 Eur bendrovės pelno realumą). Šios bei aukščiau nustatytos aplinkybės dėl atsakovės nemokumo patvirtina trečiojo asmens teiginius apie UAB „Feriatus“ finansinių problemų tęstinumą ilgą laikotarpį. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad vien aplinkybė, kad bendrovė atitinka nemokumo būsena, savaime nereiškia, kad jai negali būti iškelta restruktūrizavimo byla – restruktūrizavimo byla galėtų būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartie Nr. e2-244-450/2021 34 punktą; 2021 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-925-781/2021 31 punktą; kt.).
41. Pagal JANĮ 2 straipsnio 6 dalį, juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad gyvybingumo samprata turi būti aiškinama, visų pirma, pagal restruktūrizavimo proceso tikslus. JANĮ tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo. Todėl teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kitaip tariant, gyvybingumo sąlygos vertinimas susijęs su reikšmingų faktinių aplinkybių visumos vertinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-288-450/2021).
42. Vertindamas įmonės gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Taip pat vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).
43. Nagrinėjamu atveju UAB „Feriatus“ gyvybingumas yra grindžiamas tuo, kad atsakovė ketina tęsti biodujų išgavimo ir pardavimo veiklą, siekdama šio tikslo susitarė su KRATC dėl pelno pasidalinimo; realizuoti turtą (įrenginius), dėl jo pardavimo vyksta derybos su KRATC; prisiteisti žalos atlyginimą iš KRATC Klaipėdos apygardos civilinėje byloje Nr. e2-727-730/2021. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, atsakovę laikė negyvybinga.
44. Bylos duomenimis, po 2020 m. balandžio 30 d. įvykusio gaisro bendrovė ėmėsi veiksmų savo biodujų sistemos atstatymui, į bylą pateiktas 2021 m. birželio 2 d. sutikimas, kuriuo UAB „Feriatus“ neatlygintinai sutiko, kad KRATC nuosavybės teise priklausančią užbaigtą įrengti biodujų surinkimo sistemą prijungtų prie UAB „Feriatus“ nuosavybės teise priklausančios Dujų perdavimo sistemos, taip pat 2021 m. birželio 2 d. susitarimu UAB „Feriatus“ įsipareigojo mokėti KRATC 22 proc. nuo sumos, kurią sudaro pardavimo pajamų iš energijos pradavimo, gautų bendrovės už per konkretų ketvirtį UAB „Feriatus“ parduotą ir jėgainės vietoje bendrovės nuosavybės teise turimuose įrenginiuose pagamintą elektros, šilumos ar kitų energijos rūšių energiją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio pobūdžio susitarimai nagrinėjamoje situacijoje savaime neįrodo bendrovės gyvybingumo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, to neneigia ir atsakovė, atskirojo skundo pateikimo momentu (2021 m. spalio mėn.) bendrovė biodujų išgavimo ir pardavimo veiklos nevykdė. Į bylą pateikti duomenys – bandymų rezultatai, biodujų sistemos patikrinimo aktas patvirtina, kad biodujų išgavimo veikla nebuvo atnaujinta dėl per didelio deguonies kiekio gręžiniuose, pati atsakovė nurodė, kad taip pat reikalingas laikas biodujas gaminančių bakterijų kolonijos atsikūrimui. Duomenų, kurie leistų spręsti apie biodujų išgavimo veiklos atnaujinimą, atsakovė iki teismo posėdžio nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Be to, į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad bendrovė turi vieną realų klientą – AB „Klaipėdos vanduo“, kuriai parduoda kurą (biodujas). Tačiau byloje esanti
2020 m. rugsėjo 23 d. Kuro (biodujų) pirkimo – pradavimo sutartis sudaryta 36 mėn. laikotarpiui, be to, ji vienašališkai gali būti nutraukta atsakovei daugiau nei 30 kalendorinių dienų nepateikiant kuro (Techninės specifikacijos 20.3.2.1 punktas). Nesant įrodymų apie bendrovės veiklos atnaujinimą, kyla pagrįstų abejonių ir apie šios sutarties galiojimą. Vertinant nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti, kad UAB „Feriatus“ šuo metu vykdo realią biodujų išgavimo ir pardavimo veiklą, taip pat iš esmės nėra aišku, kada tokią veiklą jį atnaujins.
45. Šios nutarties 35 punkte minėta, kad UAB „Feriatus“ 2021 m. liepos 29 d. pateikė pasiūlymą KRATC dėl biodujų trasos su siurbline iš bendrovės įsigijimo už 300 000 Eur kainą. Tačiau vien konkretaus turto realizavimo galimybė nepagrindžia įmonės gyvybingumo. Juridinio asmens gyvybingumas yra siejamas su įmonės ūkinės komercinės veiklos, leisiančios jai vykdyti savo prievoles ateityje, vykdymu. Likvidaus turto realizavimas, siekiant padengti kreditorių skolas, nėra komercinės veiklos vykdymas. Pardavus turtą ir atsiskaičius su dalimi kreditorių, bendrovės padėtis nepasikeistų – sumažėtų bendra įsiskolinimų suma, tačiau sumažėtų ir turimo turto vertė. Svarbu ir tai, kad bendrovės turto, naudojamo komercinei veiklai vykdyti, pardavimas suponuoja juridinio asmens veiklos apribojimą – bendrovė, dengdama įsiskolinimus iš parduoto turto, kartu atsisako dalies veiklos, iš kurios generuoja pajamas. Be to, atsakovė nepateikė konkrečių duomenų nei kad UAB „Feriatus“ turtas realiai gali būti parduotas už nurodytą 300 000 Eur kainą, nei kad KRATC yra potenciali turto pirkėja. Jokių konkrečių susitarimų, išskyrus jau minėtą 2021 m. rugpjūčio 13 d. KRATC atsakymą bendrovei, kuriame pastaroji nurodo susidomėjusi pasiūlymu, į bylą nėra pateikta.
46. Ne kartą byloje minėta aplinkybė dėl UAB „Feriatus“ ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrindu Klaipėdos apygardos teisme iškeltos civilinės bylos Nr. e2-727-730/2021 taip pat negali būti laikoma įrodymu, pagrindžiančiu bendrovės gyvybingumą. Minėta, gyvybingumas yra siejamas su įmonės ūkinės komercinės veiklos, leisiančios jai vykdyti savo prievoles ateityje, vykdymu. Ieškinio pareiškimas teisme (kurio rezultatas niekada iš anksto nėra žinomas), bendrovės gyvybingumo nepatvirtina.
47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (šiuo atveju restruktūrizavimo) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Tais atvejais, kai įmonės vadovas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui neteikia duomenų, reikalingų išspręsti nemokumo bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018 ir kt.). Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantas neįrodė atsakovės veiklos gyvybingumo, nes būtent jam, siekiant pradėti atsakovės restruktūrizavimą, teko pareiga įrodyti atsakovės galimybes tęsti savo veiklą.
48. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad juridinio asmens gyvybingumo vertinimui, be kita ko, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti restruktūrizavimo proceso metu. Gyvybingumo vertinimui reikšminga aplinkybe laikoma tai, kaip laikotarpiu nuo pareiškimo iškelti juridinio asmens nemokumo bylą pateikimo teismui dienos iki sprendimo iškelti (atsisakyti iškelti) juridinio asmens nemokumo bylą priėmimo dienos įmonė vykdo minėtus įsipareigojimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).
49. Iš atsakovės teismui pateiktų 2021 m. gegužės 1 d. ir 2021 m. spalio 1 d. kreditorių sąrašų matyti, kad bendrovės įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai siekia – 14 068,79 Eur, pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo teismui metu (2021 m. liepos mėn.) bendrovės skola Sodrai siekė – 209,68 Eur. Lyginant naujausius duomenis su duomenimis turėtais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, matyti, kad bylos nagrinėjimo metu įsiskolinimas Sodrai sumažėjo iki 24,70 Eur, įsiskolinimas VMI nepakito. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė ilgą laiką turi įsiskolinimų valstybės biudžetui. Nors iš į bylą pateiktų duomenų nėra žinoma, kiek ir kokių įsiskolinimų bendrovė turi darbuotojams, tačiau pirmosios instancijos teismui pateiktame Restruktūrizavimo plano projekte ne kartą akcentuota, kad UAB „Feriatus“ turi įsiskolinimų darbuotojams ir pirmiausia siekia atsikaityti su pirmos eilės kreditoriais, t. y. darbuotojais. Nurodytos aplinkybės taip pat paneigia apelianto teiginius apie atsakovės gyvybingumą.
50. Atsižvelgdamas į aukščiau pateiktus argumentus bei motyvus apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad atsakovei netenkinant restruktūrizavimo sąlygų – atsakovė turi finansinių sunkumų (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis), yra nemoki ir negyvybinga (JANĮ
2 straipsnio 6 dalis), UAB „Feriatus“ restruktūrizavimo byla negali būti keliama.
51. JANĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tokiu būdu įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir nustatęs, kad įmonė yra nemoki bei esant bent vienai JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, turi iškelti bankroto bylą nesant atskiro prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020). Nurodytas įstatyminis reglamentavimas, kurį akivaizdžiai ignoruoja apeliantas, skunde dėstydamas tik jo poziciją pagrindžiančias JANĮ nuostatas, bei teismų praktika, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs UAB „Feriatus“ nemokumą bei negyvybingumą, t. y. pagrindus neleidžiančius kelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, pagrįstai iškėlė atsakovei, kaip nemokiai bendrovei, bankroto bylą.
52. Kita vertus, toks teismo sprendimas iš esmės reiškia bylos nagrinėjimo ribų peržengimą, todėl toks sprendimas negali būti siurprizinis ir teismas privalo informuoti šalis apie ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir sudaryti šalims galimybę pasisakyti ir teikti įrodymus dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų. Teismas turi užtikrinti proceso rungtyniškumo principą bei teisę į teisingą teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e2-1723-241/2020). Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjamo ribas ir pareiškėjo atžvilgiu priėmė siurprizinį (netikėtą) procesinį sprendimą. Pažymėtina, kad bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo ribas apibrėžia ne tik ieškinio (pareiškimo) pagrindas ir dalykas, tačiau ir priešingos šalies atsikirtimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-350-701/2018; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-1075/2020; kt.). Iš bylos duomenų matyti, kad trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nesutiko su restruktūrizavimo bylos iškėlimu ir atsiliepime į UAB „Feriatus“ vadovo pareiškimą teigė, kad bendrovė yra nemoki ir jai turėtų būti keliama bankroto byla. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į trečiojo asmens atsiliepime į pareiškimą dėstomas aplinkybes bei argumentus, 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą ir pasiūlė UAB „Feriatus“ vadovui O. J. pareikšti nuomonę dėl trečiojo asmens atsiliepime nurodytų aplinkybių, taip pat pateikti papildomus įrodymus. Esant tokiai situacijai, pareiškėjui turėjo būti žinoma, kad byloje bus sprendžiamas klausimas ir dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.
53. JANĮ 34 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, turi būti paskirtas nemokumo administratorius. Pagal JANĮ 34 straipsnio 3 dalies nuostatas, nemokumo administratorių teismas parenka naudodamasis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir programa. Skunde akcentuojama aplinkybė dėl paskirtos nemokumo administratorės ir trečiojo asmens veiklos vietos sutapimo, kaip keliantys abejonių teismo šališkumu, apeliacinės instancijos teismo vertinami kaip deklaratyvūs, grindžiami niekuo nepagrįstomis pareiškėjo prielaidomis.
54. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies
1 punktas).
Dėl bylos sustabdymo
55. 2021 m. lapkričio 12 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas pareiškėjo prašymas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-727-730/2021. Prašymas grindžiamas tuo, kad į Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu įtraukta AB „Šiaulių bankas“, teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad žala yra siejama su bankui įkeisto turto (t. y. UAB „Feriatus“ priklausančių biodujų išgavimo ir perdavimo įrenginių) praradimu ir ieškinys galėtų būti tenkinamas, t. y. AB „Šiaulių bankas“ skolos pagal Kredito sutartį iš UAB „Feriatus“ atgavimą sieja su ieškiniu reikalaujamos žalos atlyginimu. Trečiojo asmens pozicija, išdėstyta šioje bei aptariamoje Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje byloje yra nenuosekli ir prieštaringa. Dėl nurodytų priežasčių, apelianto įsitikinimu, negalima spręsti klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Feriatus“ tol, kol nebus išspręsta Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-727-730/2021.
56. AB „Šiaulių bankas“ apelianto prašymui prieštarauja, teigdamas, kad nurodytos civilinės bylos nėra tarpusavyje susijusios tokiu būdu, kad neišnagrinėjus vienos bylos (dėl žalos atlyginimo), negalima būtų nagrinėti kitos bylos (bankroto bylos).
57. Turint omenyje įmonių bankroto proceso, be kita ko, taip pat ir proceso dėl bankroto bylos iškėlimo, ypatumus, tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą, neužbaigti teisminiai ginčai nėra pagrindas stabdyti bankroto bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1595-157/2017). Bankroto bylos sustabdymas neatitiktų ir bankroto proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo, be to, bankrutuojančios įmonės kreditorių teisėtų lūkesčių apsaugos principų, bankroto proceso tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2009). Taip pat pabrėžtina, kad vien trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį dėl žalos atlyginimo išreikšta pozicija, kad ieškinys galėtų būti tenkinamas, savaime nepatvirtina, kad toks ieškinys bus patenkintas. Be to, atsakovė be trečiojo asmens turi ir kitų kreditorių, kurių reikalavimai, net neįskaičius hipotekos kreditorės AB „Šiaulių bankas“ reikalavimą, kuris tariamai galėtų būti padengtas priteisus žalos atlyginimą bendrovei iš KRATC, viršija atsakovės nuosavybės teise valdomo turto vertę. Todėl apelianto prašymu sustabdyti civilinę bylą, kuria sprendžiamas nemokumo bylos atsakovei iškėlimo klausimas, pagrindo nėra.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
58. Pareiškėjo atskirojo skundo netenkinus, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nenagrinėjamas.
59. Į esminius atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Aldona Tilindienė