Administracinė byla Nr. eAS-249-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07112-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.13

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. H. R. H. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. H. R. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas M. H. R. H. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 23S233064 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas skunde prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu Migracijos departamentas nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2026 m. gruodžio 21 d. ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje iki 2026 m. gruodžio 21 d. 

Pareiškėjas nurodė, kad yra gavęs tik Migracijos departamento pranešimą apie priimtą Sprendimą, tačiau pats Sprendimas nebuvo jam pateiktas, todėl, pareiškėjo vertinimu, jis nėra praleidęs termino paduoti skundą. Pareiškėjas pažymėjo, kad pranešime dėl priimto Sprendimo nurodyta apskundimo tvarka yra klaidinanti. Tačiau jei teismas vertintų, kad procesinis terminas yra praleistas, šis terminas atnaujintinas – Sprendimas pareiškėjui neįteiktas, pareiškėjas dėl šio sprendimo negali būti Lietuvoje, todėl jam būnant kilmės šalyje buvo ypatingai sudėtinga susirasti teisininką Lietuvoje ir laiku apskųsti Sprendimą. 

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir grąžino pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal Įstatymo 138 straipsnio 1 dalį, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje akcentuojama, jog terminas skundui paduoti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios.

Teismas analizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu
Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (2020 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 566 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 20 punktą. Iš Migracijos departamento pateiktų duomenų buvo nustatyta, kad pranešimas apie Migracijos departamento Sprendimą buvo išsiųstas pareiškėjui 2023 m. gruodžio 27 d. į jo nurodytą elektroninį paštą ((duomenys neskelbtini)).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas galbūt praleido terminą paduoti skundą dėl Sprendimo panaikinimo. Įvertinęs pareiškėjo pateiktus argumentus dėl termino praleidimo priežasčių, teismas konstatavo, kad šios priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nesudarė pagrindo manyti, jog buvo objektyvios aplinkybės, trukdžiusios pareiškėjui laiku ir tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

Teismas pabrėžė, kad pranešimas apie priimtą Sprendimą pareiškėjui neabejotinai buvo išsiųstas 2023 m. gruodžio 27 d., ir, vadovaudamasis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, padarė išvadą, kad termino pradžia Sprendimui apskųsti laikytina pranešimo išsiuntimo ir gavimo data, t. y. 2023 m. gruodžio 27 d. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo argumentas, kad Sprendimas jam nėra įteiktas, yra prieštaringas ir nepagrįstas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad apskundimo terminas skaičiuojamas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie administracinį sprendimą. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes sužinoti apie priimtą Sprendimą jau 2023 m. gruodžio 27 d., kai atsakovas išsiuntė pranešimą pareiškėjo nurodytu elektroninio pašto adresu. Kadangi pareiškėjas, naudodamasis Migracijos departamento teikiamomis paslaugomis, nurodė savo elektroninio pašto adresą, toks informavimo būdas, teismo įsitikinimu, atitiko teisės aktų reikalavimus. Buvo pastebėta, kad pareiškėjas neįrodė, kad jo elektroninio pašto adresas buvo neteisingas ir pan.

Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad pranešime apie Sprendimą nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka yra klaidinanti, kadangi aptariama tvarka atitiko teisės aktų reikalavimus. Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 29 straipsnį procesinis terminas, nagrinėjamu atveju, pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo apie administracinį sprendimą įteikimo dienos. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju įteikimo sąvoka apima ir pranešimo elektroniniu būdu siuntimą. Teismo įsitikinimu, gavęs pranešimą, pareiškėjas turėjo visas galimybes veikti, siekdamas gauti Sprendimą ir laiku pateikti skundą, o buvimas kilmės šalyje, teismo vertinimu, neribojo pareiškėjo galimybių susisiekti su teisininkais Lietuvoje. Teismas nurodė, kad pareiškėjo buvimas savo kilmės šalyje ir teiginiai apie galimus sunkumus, susijusius su teisinės pagalbos gavimu, nelaikytini svarbia priežastimi, kadangi toks neveikimas reiškia paties pareiškėjo nerūpestingumą, o ne objektyvias kliūtis pasinaudoti savo teisėmis.

Nenustatęs, kad Sprendimas pareiškėjui būtų įteiktas netinkamai, o pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, sutrukdžiusių įstatyme nustatytu terminu įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas veikė neoperatyviai, nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas gindamas savo galbūt pažeistas teises. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių ir ekstraordinarių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis ir sudarančios pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Netenkinęs prašymo dėl termino atnaujinimo, teismas atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį ir atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl Sprendimo paduoti.

Pareiškėjas nurodo, jog pranešime dėl priimto skundžiamo Sprendimo rašoma, kad pareiškėjas galės skųsti Sprendimą per 14 dienų nuo šio Sprendimo įteikimo dienos. Pareiškėjas pažymi, kad Sprendimas iki šiol nėra jam įteiktas, todėl akivaizdu, kad atsakovas dviprasmiškai nurodo, jog Sprendimas gali būti skundžiamas per 14 dienų nuo jo įteikimo, tačiau Sprendimo neatsiunčia, taip pat ir nenurodo, kad Sprendimas siunčiamas nebus. Taip atsakovas užkerta kelią pareiškėjui įgyvendinti savo procesines teises. 

Jeigu pareiškėjas nuspręstų kreiptis į Migracijos departamentą dėl Sprendimo pateikimo, jo prašymas, siunčiamas elektroniniu paštu, turi būti pasirašytas elektroniniu parašu, galiojančiu Europos Sąjungoje. Pareiškėjas tokio parašo negali turėti, kadangi jis yra ne Europos Sąjungos pilietis ir jam taikomas draudimas atvykti.

Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas savo pareigos tinkamai neįvykdė, todėl negalima atsakomybės perkelti pareiškėjui ir teigti, kad pareiškėjas pats turėjo kreiptis į Migracijos departamentą dėl Sprendimo atsiuntimo, ieškoti teisininkų Lietuvoje ar imtis kitų veiksmų, kad laiku pateiktų skundą teismui.

Pareiškėjas pabrėžia, kad remiantis pranešimu pareiškėjui nebuvo žinomas Sprendimo turinys t. y. net ir teikiant skundą buvo neįmanoma tinkamai suformuluoti argumentus, kadangi nėra žinomi nei faktiniai, nei teisiniai Sprendimo motyvai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrįsta teigti, kad pareiškėjas pranešimu buvo tinkamai informuotas apie Sprendimą ir tik dėl savo kaltės praleido terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo M. H. R. H. skundą kaip paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas. 

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas į teismą su skundu dėl Sprendimo, priimto 2023 m. gruodžio 22 d., panaikinimo kreipėsi praleidęs Įstatyme nustatytą 14 dienų administracinio akto apskundimo terminą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo informavimas apie Sprendimą pranešimu atitiko teisės aktų reikalavimus, t. y. pareiškėjas tinkamai buvo supažindintas su Sprendimu, todėl turėjo visas galimybes gauti Sprendimą ir laiku apskųsti jį teismui. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos priežastys, kad jam kilmės valstybėje buvo sunku kreiptis dėl teisinės pagalbos į Lietuvoje dirbančius teisininkus, nebuvo svarbios priežastys, objektyviai sukliudžiusios Įstatyme nustatytu terminu įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad terminą skundui paduoti jis praleido ne dėl savo kaltės, o todėl, kad jam Sprendimas nėra įteiktas. Vien pranešimo apie priimtą administracinį aktą pateikimas nelaikytinas tinkamu supažindinimu su priimtu Sprendimu. Pareiškėjas pastebi, kad iš pranešimo turinio nėra žinomi Sprendimo priėmimo motyvai, todėl apribota jo galimybė skunde nurodyti argumentus dėl Sprendimo neteisėtumo.

Vadovaudamasi Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 9 dalimis, Vyriausybė 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtino Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurių 20 punktas nustato, kad jeigu sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nėra priimtas kartu su sprendimu atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atšaukti Šengeno vizą, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra Įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka.

Pranešime, su kurio atsiuntimo data pirmosios instancijos teismas siejo procesinio termino eigos pradžią, yra nurodyta, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. gruodžio 22 d. iki 2026 m. gruodžio 21 d. vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi. Kartu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2023 m. gruodžio 22 d. iki 2026 m. gruodžio 21 d. Pranešime taip pat nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka. Dokumento pabaigoje pateikiamas teksto vertimas į anglų kalbą. Byloje nėra duomenų, kad kartu su šiuo pranešimu ar vėliau pareiškėjui būtų įteiktas Sprendimo nuorašas.

ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punktas numato, jog teismas sustabdo bylos nagrinėjimą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimą sustabdyti yra būtina.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir bylai aktualų teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama teisės ir faktų požiūriu panašaus pobūdžio administracinė byla Nr. eAS-327-602/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00130-2025-6).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-327-602/2025 kreiptasi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką dėl išplėstinės penkių teisėjų kolegijos sudarymo šiai bylai nagrinėti. Priimdamas minėtą nutartį teismas įvertino tai, kad byloje kyla klausimai, susiję su Įstatymo 133 straipsnio 9 dalies nuostatų ir Taisyklių 20 punkto nuostatų aiškinimu. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamoje situacijoje svarbu išspręsti klausimą, ar Migracijos departamento Pranešimas, kuriuo asmuo yra informuojamas apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi, yra tinkamas asmens informavimas (prilyginamas asmens susipažinimui su Migracijos departamento sprendimu), nuo kurio turėtų būti pradedamas skaičiuoti terminas pateikti skundą dėl minėto pobūdžio sprendimo. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme situacijos, panašios ar identiškos nagrinėjamam atskirajam skundui, buvo vertinamos skirtingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-277-463/2025; 2025 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-202-492/2025; 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-152-463/2025; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėse bylose Nr. eAS-287-624/2025, Nr. eAS-291-552/2025, Nr. eAS-302-415/2025 ir Nr. eAS-253-1047/2025; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-520/2024; 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-95-821/2024; 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-898-602/2024 ir kt.).

Administracinėje byloje Nr. eAS-327-602/2025 siekiama užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą panašaus pobūdžio bylose, taigi ir nagrinėjamoje administracinėje byloje. Todėl nagrinėjama administracinė byla stabdytina iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eAS-327-602/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00130-2025-6).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 137 ir 151 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eAS-327-602/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00130-2025-6).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

        Ričardas Piličiauskas

        Veslava Ruskan