Civilinė byla Nr. e2-1095-390/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00948-2018-8

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.9.2; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.4.3.11

 (S)

                KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

sekretoriaujant Neringai Pažėraitei,

dalyvaujant ieškovui L. K., atsakovės BUAB „Skirnuva” atstovui advokatui Dariui Bolzanui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovei BUAB „Skirnuva“ dėl nepagrįsto praturtėjimo lėšų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovas L. K. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės BUAB „Skirnuva“ 629 764,37 Eur nepagrįsto praturtėjimo lėšas pagal CK 6.242 straipsnio reikalavimus.

2.       Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) 2016-05-19 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-277/2016 pripažino L. K. IĮ „Talka“ bankrutavusią dėl tyčinio bankroto. Kauno apygardos teismo (toliau - KAT) 2017-06-19 sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-1138-390/2017 dėl tyčiniais L. K. veiksmais padarytų nuostolių jo IĮ „Talka“ - iš L. K. bankrutavusios IĮ „Talka“ naudai buvo priteistas 484 954,24 Eur nuostolių atlyginimas. Lietuvos apeliacinio teismo (toliau - LApT) 2018-05-09 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-281-464/2018, KAT 2017-06-19 sprendimas liko nepakeistas. Be kita ko, 2017-06-19 KAT sprendime nustatyta, jog: „Ieškovė 2008 m. gegužės 7 d. sudarė su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ nuostolingą sandorį, kurio pagrindu ieškovė (t. y. BIĮ „Talka“) įgijo beviltišką reikalavimo teisę į BAB „Alytaus tekstilė“ už 1 726 400 Lt (500 000 Eur) sumą. Ieškovė ir trečiasis asmuo (t. y. UAB „Skirnuva“) 2008 m. gruodžio 11 d. sudarė Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovė trečiajam asmeniui perleido beviltišką reikalavimo teisę už 51 950 Lt (15 045,76 Eur). Todėl ieškovės patirtų nuostolių dydį sudaro 484 954,24 Eur (1 726 400 Lt (500 000 Eur) - 51 950 Lt (15 045,76 Eur)“. Prieš IĮ „Talka“ sudarant KAT 2017-06-19 sprendime nurodomą 2008-05-07 Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, buvo sudaryta 2008-05-07 paskolos sutartis Nr.PS-77, kuria nurodoma, jog būtent UAB „Skirnuva“ skolina IĮ „Talkai“ 1 826 400 Lt, paskolos tikslas - IĮ „Talka“: „įsipareigojimų pagal 2008 m. gegužės 07 d. sutartį su UAB „Invega“ vykdymas, grindžiamas tolimesne bendra su UAB „Skirnuva“ veikla, siekiant įsigyti objektus, prekes, vertybinius popierius, įsipareigojimus ir kt. “. Be to, 2008-08-14 buvo sudaryta antra paskolos sutartis, kuria tam pačiam, kaip ir paskolos sutartyje Nr.PS-77 nurodomam tikslui (t. y.: „įsipareigojimų pagal 2008 m. gegužės 07 d. sutartį su UAB „Invega“ vykdymas, grindžiamas tolimesne bendra su UAB „Skirnuva“ veikla, pagal 2008-05-07 sutartį Nr.PS-77.“) buvo papildomai paskolinta 500 000 Lt įvykdyti kompleksą priemonių keičiant 5 200 000 Lt dydžio trečios eilės reikalavimą BAB „Alytaus tekstilė“ bankroto byloje į tokio paties dydžio tik antros eilės reikalavimą. Kadangi IĮ „Talka“ iš UAB „Skirnuva“ paskolintų lėšų trečios eilės reikalavimą BAB „Alytaus tekstilė“ bankroto byloje įsigijo už 1 726 400 Lt bei dar 500 000 Lt išleido tam, kad 5 200 000 Lt dydžio trečios eilės reikalavimas būtų pakeistas į tokio paties dydžio antros eilės reikalavimą, todėl iš viso buvo išleista 2 226 400 Lt (1 726 400 Lt + 500 000 Lt). KAT 2017-06-19 sprendimu nustatyta, kad BIĮ „Talka“ nuostoliai susidarė sumažinta kaina (už 51 950 Lt) pardavus 5 195 000 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą BAB „Alytaus tekstilė” bankroto byloje pagal 2008-12-11 sutartį. Šie 484 954,24 Eur  nuostoliai, sudarant 2008-05-07 bei 2008-12-11 sutartis tarp IĮ “Talka” ir Atsakovo – buvo priteisti būtent tik iš vieno L. K., taip panaikinant BIĮ „Talka“ nuostolius, bet neįvertinus kitos 2008-05-07 bei 2008-12-11 Sutarčių šalies dalyvio – Atsakovo – veiksmų. Tačiau lygiai tokiu pat būdu pagal tą pačią 2008-12-11 sutartį, UAB „Skirnuva“, sumažinta kaina (tik už 51 950 Lt) nupirkusi 5 195 000 Lt dydžio antros eilės kreditorinį reikalavimą BAB „Alytaus tekstilė“ bankroto byloje - nepagrįstai praturtėjo 629 764,37 Eur arba 2 174 450 Lt (1 726 400 Lt + 500 000 Lt – 51 950 Lt), nes tik už 15 045,76 Eur arba 51 950 Lt įsigijo kreditorinį reikalavimą, už kurį pagal 2008-05-07 paskolos sutartį Nr.PS-77 bei 2008-08-14 paskolos sutartį, IĮ „Talka“ bei UAB „Skirnuva“, vykdydamos bendrą veiklą (žr. sutarčių 2 punktą) – išleido net 2 226 400 Lt. Kadangi BIĮ „Talka“ savo nuostolius pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus prisiteisė iš L. K., todėl nepagrįstas UAB „Skirnuva“ praturtėjimas privalo būti atlygintas L. K. pagal CK 6.242 straipsnio1 dalies reikalavimus, jog: „Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas“ (nes nepagrįstą praturtėjimą iš UAB „Skirnuva“ priteisus BIĮ „Talka“ – ši įmonė savo nuostolius padengtų du kartus:  ir iš L. K., pagal įsiteisėjusį KAT 2017-06-19 sprendimą, ir iš UAB „Skirnuva“ – pagal nepagrįstą praturtėjimą BIĮ „Talka“ sąskaita. Tai, kad UAB „Skirnuva“ elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai, patvirtina ir įsiteisėję teismų sprendimai: KAT 2017-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr.B2-351-390/2017, LApT 2017-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr.2-1355-157/2017.

3.       Atsakovė BUAB „Skirnuva“ procesiniuose dokumentuose su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.  

4.       Atsakovė nurodo, kad ieškovas ieškiniu reikalauja žalos atlyginimo. Ieškinį (piniginį reikalavimą) atsakovei pareiškė atsakovės buvęs vadovas ir dalininkas L. K., kuris Kauno apygardos teismo 2017-03-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-351-390/2017, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2017-09-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1355-147/2017 paliko nepakeistą, pripažintas tyčia privedęs šią įmonę prie bankroto būsenos. Ieškovo nurodyti argumentai dėl paskolos sandorio sudarymo su jo paties valdoma kita įmone, kurią jis taip pat tyčia privedė prie bankroto, ne tik nepatvirtina pareikšto piniginio reikalavimo atsakovei, bet ir niekaip nesisieja su pareikštu ieškovo reikalavimu jokiu priežastiniu ryšiu ir nepagrindžia jo materialaus suinteresuotumo šiomis aplinkybėmis bei bylos baigtimi. Dėl 2008 m. gegužės 7 d. ir 2008 m. gruodžio 11 d. reikalavimo perleidimo sandorių pažymėtina, jog teismai, išnagrinėję IĮ „Talka“ byloje klausimą dėl tyčinio bankroto (galutinai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-277-313/2016) nustatė būtent ieškovo kaltus veiksmus. Taigi, teismų nustatyti teisiniai faktai dėl ieškovo nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų tiek Atsakovo, tiek ir Ieškovo nurodytuose sandoriuose dalyvavusio kito asmens laikomi prejudiciniais (CPK 182 str. 1 p.). Teismų procesiniuose sprendimuose nenustatytos ieškovo reikalavimo teisės į atsakovę ieškinyje nurodytų ar su jais susijusių sandorių pagrindu. Priešingai - konstatuota ieškovo tyčia ir žalos padarymas atsakovei. Ieškovas nepagrindė ir neįrodė, jog jis apskritai turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Ieškinys pareikštas atsakovei pagal deliktinės teisės normas (dėl nepagrįsto praturtėjimo), o ieškovo nurodomas priverstinis išieškojimas IĮ „Talka“ naudai pagal išduotą vykdomąjį raštą kitoje civilinėje byloje vykdomas ne atsakovės, o šioje byloje nedalyvaujančio asmens naudai. Taip pat Ieškovas nurodo, jog žalą galėjo patirti IĮ „Talka“, bet pakankamo teisinio priežastinio ryšio tarp šios bylos šalių - ieškovo ir atsakovės apskritai nėra. Todėl ieškovas neturi jokios reikalavimo teisės į atsakovę pagal išdėstytus argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus, o tai reiškia, kad jis neturi materialaus suinteresuotumo bylos baigtimi. Ieškovui neturint materialaus teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, jis neturi ir procesinio teisinio suinteresuotumo.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovas savo pareikštą reikalavimą palaikė ir prašė ieškinį tenkinti.

6.       Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė ieškovo pareikštą ieškinio reikalavimą atmesti.

7.       Ieškinys atmestinas.

8.       Ieškovas reiškia ieškinį atsakovui pagal CK 6. 242 straipsnį reglamentuojantį nepagrįstą praturtėjimą. Teismas išanalizavęs ieškovo ieškinyje nurodytą faktinį ir teisinį pagrindą, teismo posėdyje išdėstytą ieškovo poziciją bei atsakovo atstovo išsakytus argumentus sprendžia, kad ginčo teisiniams santykiams taikyti CK šeštos knygos XX skyriaus materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą nėra teisinio pagrindo.

9.       C K 6. 237 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio Kodekso nustatytas išimtis; nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas išnyksta paskiau.

10.       Pagal C K 6. 242 straipsnį, reglamentuojantį neteisėtą praturtėjimą, kai be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Pagal šias įstatymo nuostatas yra svarbus praturtėjimo ar turto gavimo būdas – turtas pas kitą asmenį neturi atsirasti įstatymo ar sutarties pagrindu. Jeigu kitas asmuo praturtėja ar turtą gauna pagal įstatymą ar sutartį, toks asmuo negali būti laikomas nepagrįstai praturtėjusiu ar gavusiu turtą be pagrindo.

11.       Kasacinio teismo yra suformuluotos būtinos nepagrįsto praturtėjimo teisiniam santykiams atsirasti sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus vien tik savo interesais ir rizika, nesąžiningai praturtėjo kito asmens sąskaita C K 6. 242 straipsnyje nurodyto nepagrįsto praturtėjimo atveju ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-397/2011 ir kt.).

12.       Ieškovas byloje įrodinėjo, kad atsakovė praturėjo ieškovo sąskaita – 484 954,24 Eur suma teikdamas, jog Lietuvos Aukščiausiasis 2016-05-19 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-277/2016 pripažino L. K. IĮ „Talka“ bankrutavusia dėl tyčinio bankroto. Kauno apygardos teismo 2017-06-19 sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-1138-390/2017 dėl tyčiniais L. K. veiksmais padarytų nuostolių iš L. K. bankrutavusios IĮ „Talka“ naudai buvo priteistas 484 954,24 Eur nuostolių atlyginimas. Lietuvos apeliacinio teismo 2018-05-09 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-281-464/2018 toks Kauno apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Ieškovas tvirtino, kad  įsiteisėjusiame  2017-06-19 Kauno apygardos teismo sprendime nustatyta, jog: „Ieškovė 2008 m. gegužės 7 d. sudarė su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ nuostolingą sandorį, kurio pagrindu BIĮ „Talka“ įgijo beviltišką reikalavimo teisę į BAB „Alytaus tekstilė“ už 1 726 400 Lt (500 000 Eur) sumą. Ieškovė ir trečiasis asmuo (t. y. UAB „Skirnuva“) 2008 m. gruodžio 11 d. sudarė Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovė trečiajam asmeniui perleido beviltišką reikalavimo teisę už 51 950 Lt (15 045,76 Eur). Ieškovas mano, kad jo sąskaita buvo praturtėta 484 954,24 Eur.

13.       Kaip matyti iš Aukščiausiojo Teismo 2016m. gegužės 19d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/216, kad L. K. individualios įmonės „Talka“ bankrotas pagrįstai buvo pripažintas tyčiniu. Šioje nutartyje yra pažymėta, kad atsakovės vadovas, o nagrinėjamoje byloje - ieškovas, įmonei esant nemokiai, sudarė akivaizdžiai nuostolingus sandorius. Nagrinėjant kitą civilinę bylą Nr. e2-1138-390-2017 pagal ieškovės bankrutavusios individualios įmonės „Talka“ administratoriaus pareikštą ieškinį atsakovui L. K. iš atsakovo puvo priteista 484 954,24 Eur žalos atlyginimas. Šiuo teismo sprendimu nustatyti faktai yra prejudiciniai ir iš naujo nagrinėjant kitas civilines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, neįrodinėjami ( CPK 182 straipsnio 2 punktas). Pagal bylos duomenis aptartas įsiteisėjęs teismo sprendimas yra vykdomas bankrutuojančios įmonės naudai teismo sprendimo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis). Taigi, pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą iš ieškovo teisėtu pagrindu yra išieškoma 484 954,24 Eur suma, todėl niekaip negalima sutikti su ieškovu, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė yra praturtėjusi neteisėtai ir ieškovo sąskaitą.

14.       Kaip jau minėta, kad pagal C K 6. 242 straipsnį be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Taikant šį straipsnį reikalinga nustatyti tokias prielaidas. Pirma, atsakovas turi būti praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas, atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita. Trečia, turi būti priežastinis ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo ryšys. Ketvirta, atsakovo praturtėjimas negali būti pateisinamas, t. y. tokiam praturtėjimui nėra teisinio pagrindo. Penkta, ieškovas negali apginti savo pažeistos teisės kitais būdais. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį.

15.       Teismas įvertinęs bylos duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes neturi pagrindo išvadai, kad egzistuoja net išvardytos sprendimo 13 punkte nurodytos prielaidos ieškovo pareikštam ieškiniui patenkinti, todėl ieškovo ieškinys pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas pilnoje apimtyje.

16.       Atsakovė atsikirsdama į ieškinį nurodo, kad ieškovas aplamai neturi reikalavimo teisės į atsakovę pagal ieškinyje išdėstytus argumentus. Atsakovės nuomone, ieškovas neturi nei materialinio, nei procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

17.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas teisminės gynybos prieinamumo principą yra pažymėjęs, kad CPK 5 straipsnyje teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įtvirtinta kaip vienas iš civilinio proceso principų: kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas; atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja; teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje numatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000; 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-25/2009).

18.       Taip pat Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios proceso teisės normos aiškinimo ir taikymo, be kita ko, yra konstatavęs, kad vien tai, jog ieškinio reikalavimas atmestas, nereiškia CPK 2, 5 straipsnių pažeidimo, nes šios normos neužtikrina asmeniui teisės į palankų jam ginčo sprendimą. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006).

19.       Analizuojant ieškovo ieškinyje išdėstytą faktinį ir teisinį pagrindą sutiktina su atsakovės atsiliepime ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovo išdėstyta argumentacija, kad ieškovo teisė reiškiant ieškinį nėra pažeista ir jis neturi teisinio intereso dėl ginčo dalyko, todėl ieškinys atmestinas ir CPK 2 ir 5 straipsnių pagrindu.  

      Dėl bylinėjimosi išlaidų

20.       Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų patvirtinančių tokias patirtas išlaidas nepateikė, todėl jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

       Ieškinį atmesti.

       Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.

      Šalims išaiškintina, kad šalys nepasibaigus sprendimo apeliacine tvarka apskundimo terminui, gali sudaryti taikos sutartį ir ją pateikti teismui patvirtinti (CPK 140 straipsnio 4 dalis).

Teisėjas Algimantas Kukalis