Civilinė byla Nr. e2-22566-545/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17324-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.;

2.6.10.2.4.1.;2.6.10.2.1.;2.6.10.2.2.;3.2.4.8.2.;

3.2.4.5.;3.2.4.11.;3.2.4.12.;3.1.7.13.;3.1.7.6

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė,

sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui,

dalyvaujant ieškovo atstovui ieškovo atstovei A. P.,

atsakovui D. S.,        

atsakovo atstovui advokatui Kristijonui Paliūčiui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, vaido konferencijos būdu,  išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariato ieškinį atsakovui D. S., dėl turtinės žalos atlyginimo, –

 n u s t a t ė :

1. ieškovas Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, j. a. k. 290218260, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1400,00 Eur turtinės žalos atlyginimą regreso tvarka bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindžia šiomis aplinkybėmis:

1.1. Utenos aps. VPK 2019-07-08 per Dokumentų valdymo sistemą buvo gautas Utenos aps. VPK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio L. V. tarnybinis pranešimas – prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patirtų teisinių išlaidų“ apmokėti teisines išlaidas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju (iš viso 1100,00 Eur).

1.2. Tarnybos metu  2018-01-29 prieš jį pasipriešino atsakovas D. S.. Lietuvos Aukščiausio Teismo 2020-11-19 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246-942/2020 D. S. buvo pripažintas kaltu ir paliktas galioti Utenos apylinkės teismo 2019-05-22  nuosprendis.

1.3. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis L. V. bei jo atstovai neteikė prašymo prisiteisti išlaidas už teisines paslaugas. Po šios galutinės nutarties L. V. 2021-05-07 pateikė tarnybinį pranešimą – prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patirtų teisinių išlaidų“ (iš viso 300,00 Eur), prašydamas kompensuoti jo išleistas lėšas.

1.4. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017-01-10 įsakymu Nr. 5-V-22 patvirtintu aprašu „Dėl policijos pareigūnų patirtų teisinės pagalbos išlaidų kompensavimo tvarkos“ (toliau – Aprašas) Elektroninio dokumento nuorašo 3 punktu – pareigūnų teisinės pagalbos išlaidos atlyginamos, jei <…> nukentėjo atlikdamas jam priskirtas tarnybines funkcijas <…> ir 5 punktu pareigūnams gali būti kompensuojamos teisinės pagalbos išlaidos, patirtos baudžiamosiose, civilinėse, administracinėse ir administracinių nusižengimų bylose.

1.5. Pareigūnų patirtų teisinės pagalbos išlaidų kompensavimo komisija posėdžiuose nagrinėjo L. V. prašymus ir patvirtino išvadas 2019-07-23 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021-05-31 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose nuspręsta kompensuoti L. V. patirtas teisinės pagalbos išlaidas pervedant 1100,00 Eur (banko pavedimas 2019-07-30) ir 300,00 Eur (banko pavedimas 2021-06-07). Pareigūno patirtos teisinės pagalbos išlaidos atlyginamos laikantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principu (Aprašo 4 p.).

1.6. Utenos aps. VPK pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio nuostatas turi teisę iš atsakovo D. S., asmens, dėl kurio kaltės L. V. tapo nukentėjusiuoju ir patyrė teisinės pagalbos išlaidas regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka išieškoti tokio dydžio sumą, kiek sumokėjo pareigūnui.

2. Atsakovas D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame prašo atmesti ieškinį bei priteisti šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo atsikirtimų į pareikštus reikalavimus esmė bei įrodymai, kuriais šie atsikirtimai grindžiami:

2.1. Ieškinyje yra nurodyta, kad jis yra pareikštas dėl žalos atlyginimo, t. y. civilinės atsakomybės taikymo, kurią reglamentuoja civilinio kodekso 6.245 straipsnis: civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (1 dalis). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (2 dalis).

2.2. Susipažinus su ieškinio faktiniu pagrindu matyti, kad atsakovui reiškiamas reikalavimas nėra susijęs nei su deliktu, nei su sutartiniais santykiais. Reikalavimas šioje byloje atsakovui yra reiškiamas dėl ieškovo darbuotojo L. V. patirtų bylinėjimosi išlaidų pasibaigusioje baudžiamojoje byloje, kurios tos išlaidos asmeniui nebuvo atlygintos, nes asmuo neteikė atitinkamo prašymo.

2.3. Proceso dalyvio patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas neturi nieko bendra su civilinės atsakomybės teisiniais santykiais, tai yra atitinkamo proceso, o materialinės teisės normų, reglamentuojamas institutas.

2.4. Nagrinėjamu atveju kalba eina apie išnagrinėtą baudžiamąją bylą, kurioje dalyvavo ieškovo darbuotojas, kuris į tą bylą įstojo kaip nukentėjęs asmuo, kurį toje byloje atstovavo advokatas, puikiai žinantis ir suprantantis, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos yra atlyginamos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

2.5. Taigi kas trukdė L. V. ar jo atstovui pateikti atitinkamus prašymus baudžiamąją bylą nagrinėjusiems Utenos apylinkės teismui, Panevėžio apygardos teismui ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, ieškinyje tai nėra atskleidžiama.

2.6. Atsakovo atstovo žiniomis, kuris toje byloje dalyvavo kaip kaltinamojo D. S. gynėjas, netrukdė niekas, tiesiog pats L. V. ir jo atstovas nematė reikalo teismui teikti tokių prašymų.

2.7. Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje nėra tokio teisės instituto, kuris suteiktų asmeniui teisę jo vienoje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių jis laiku nepateikė prašymų bylą nagrinėjančiam teismui, vėliau teikti kaip savarankiškus materialinius reikalavimus naujai iškeltoje civilinėje byloje.

2.8. Pažymi, kad anksčiau galiojusiame Administracinių bylų teisenos įstatyme buvo numatyta galimybė teikti prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo po teisminio ginčo pabaigos, prašymai turėjo būti teikiami per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendimą priėmusiam teismui. Įstatymų leidėjas pakeitė tą tvarką, suvienodindamas su civiliniame procese visada galiojančia tvarka, nes galimybė fiksuoti išlaidas jau po to kai yra žinomas bylos rezultatas sudarė sąlygas tiek procesiniam piktnaudžiavimui, tiek pajamų slėpimui.

2.9. Šiuo metu visose teisenos galioja tvarka, kad atitinkami prašymai dėl proceso išlaidų atlyginimo privalo būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo, įskaitant baudžiamąjį procesą. Kadangi L. V. neteikė prašymo dėl proceso išlaidų atlyginimo baudžiamojoje byloje, jis atitinkamai neturi teisės reikšti tokio reikalavimo, kaip savarankiško civilinio ieškinio, šioje byloje.

2.10. Pažymi, kad L. V. neturint teisės reikšti ieškinio civiline tvarka, tokios teisės neturi ir jam šias išlaidas kompensavęs ieškovas. Pastarojo ieškinyje nurodytas teisės aktas ir faktas, kad jis atlygino savo darbuotojui jo patirtas išlaidas, nesuteikia ieškovui reikalavimo teisės šioje byloje. Tai nėra regreso teisiniai santykiai, nes, kaip jau minėjo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra turtinės žalos atlyginimo klausimas iš kurios įstatyme nustatytais atvejais asmenys įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį (pvz. draudimo santykiuose).

3. Teismo posėdyje vykusiame 2021-09-29 ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Atsakovas nesutiko su ieškiniu prašė atmesti ieškinį.

Ieškinys atmestinas.

4. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teisimo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas D. S. Utenos apylinkės teismo 2019-05-22 apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-958/2019 buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, jam paskirta 30 MGL (1500,00 Eur) dydžio bauda. Taip pat minėtoje byloje iš dalies buvo tenkintas L. V. civilinis ieškinys priteisiant iš D. S. 200,00 neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020-11-19 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246-942/2020, be kita ko, buvo paliktas galioti Utenos apylinkės teismo 2019-05-22 nuosprendis be pakeitimų.

Ieškovas prašo priteisti iš viso 1400,00 Eur turtinės žalos atlyginimą iš atsakovo. Ieškovas  nurodo, kad kompensavo pareigūnui L. V. teisinės pagalbos (bylinėjimosi išlaidas) išlaidas (Pareigūnų patirtų teisinės pagalbos išlaidų kompensavimo komisijos išvados 2019-07-23 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021-05-31 Nr. (duomenys neskelbtini); 1100,00 Eur (banko pavedimas 2019-07-30) ir 300,00 Eur (banko pavedimas 2021-06-07)).

Ieškovas nurodo, kad bylinėjimosi išlaidas pareigūnui L. V. kompensavo vadovaudamasis vidaus (lokaliniu) poįstatyminiu teisės aktu (įgyvendinančiu Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 58 str.) Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017-01-10 įsakymu Nr. 5-V-22 patvirtintu aprašu (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl policijos pareigūnų patirtų teisinės pagalbos išlaidų kompensavimo tvarkos“ (toliau – Aprašas) konkrečiai 3 ir 5 punktu, kuriuose numatyta, kad „Pareigūnų patirtos teisinės pagalbos išlaidos (visos išlaidos ar jų dalis) atlyginamos, jei pareigūnas, vykdydamas tarnybines pareigas, viršijo tarnybinės rizikos ribas, tuo būdu padarė nusikalstamą veiką ir dėl to tapo įtariamuoju (specialiuoju liudytoju), kaltinamuoju arba nukentėjo, atlikdamas jam priskirtas tarnybines funkcijas ar dėl vidaus tarnybos, ir dėl to patyrė teisinės pagalbos išlaidų.“ ir „Pareigūnams gali būti kompensuojamos teisinės pagalbos išlaidos, patirtos baudžiamosiose, civilinėse, administracinėse ir administracinių nusižengimų bylose.“.

Ieškovas prašo regreso tvarka (CK 6.280 str.) priteisti iš atsakovo D. S. pareigūnui L. V. atlygintas bylinėjimosi išlaidas – 1400,00 Eur turtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei už padarytą žalą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: 1) žalos (nuostolių) atsiradimo faktą ir žalos dydį (CK 6.249 straipsnis); 2) neteisėtą veikimą arba neveikimą (CK 6.246 straipsnis); 3) kaltę (tyčią arba neatsargumą) (CK 6.248 straipsnis); 4) priežastinį ryšį tarp nuostolių atsiradimo ir veiksmų (CK 6.247 straipsnis). Bent vienos sąlygos nenustačius, civilinė atsakomybė negalima (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1144-560/2021). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-120-186/2018). Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio <...> ši teisės norma aiškintina taip, jog valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala (visiško nuostolių atlyginimo principas; lot. – restitutio in integrum), ir trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2013).

Formaliai teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti pareigūno L. V. tiesioginiais nuostoliais, kuriuos atlyginęs ieškovas įgytų regreso teisę į atsakovą.

Tačiau pažymėtina, kad civilinis ieškinys ir žalos atlyginimo klausimas buvo išnagrinėtas baudžiamojoje byloje (Nr. 1-77-958/2019). Nagrinėjamu atveju liko nepaskirstytos advokato teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose nurodyti konkrečių teisinių paslaugų maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio apskaičiavimo koeficientai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-946-781/2021). Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo (BPK 104 straipsnio 2 dalis). BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui (Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. liepos 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-491/2018). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje instancijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių bylinėjimosi (advokato teisinės pagalbos) išlaidas paskirstyti numatyta galimybė ir civiliniame ir baudžiamajame procese. Bylinėjimosi išlaidos yra atskira teisinė sąvoka neapimanti žalos sąvokos apibrėžimo (apimanti tik formaliai). Be to bylinėjimosi išlaidoms atlyginti numatyta speciali tvarka tiek civiliniame procese (CPK 88 str., CPK 93 str., CPK 96 str., CPK 98 str.), tiek baudžiamajame procese (BPK 106 str.). Atsižvelgiant į nurodyta, konstatuotina, kad bylinėjimosi išlaidos nėra turtinė žala šios bylos nagrinėjimo kontekste ir regreso tvarka (CK 6.280 str.) atlyginti ieškovui „turtinę žalą“ nėra teisinio pagrindo.

Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015). Nagrinėjamu atveju pareigūno bylinėjimosi išlaidų (advokato teisinei pagalbai) atlyginimas yra papildoma pareigūno socialinė garantija suteikta vidaus tarnybos statutiniams pareigūnams atsižvelgiant į jų darbo pobūdį. Minėta garantija yra Policijos departamento (darbdavio) bona fides (lot. geros valios išraiška) nustatyta lokaliniu (vidaus) teisės aktu.

Pažymėtina, kad Apraše nėra numatyta regreso tvarka išieškant pareigūnui atlygintas bylinėjimosi išlaidas patirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Tačiau Aprašo 26 punkte numatyta, kad „Jeigu lėšos, skirtos teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti, pareigūnui jau yra išmokėtos vadovaujantis šiuo Aprašu ir vėliau šios lėšos ar jų dalis pareigūnui yra priteisiamos iš trečiųjų asmenų, pareigūnas lėšas, gautas iš policijos įstaigos, privalo jai grąžinti.“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas ne tik priimant nuosprendį, bet ir nuosprendžio vykdymo metu, kreipiantis į pirmosios instancijos teismą BPK 104, 361 straipsniuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017). Pagal BPK 361 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio vykdymo kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Kokio pobūdžio nuosprendžio neaiškumai ir (ar) kylančios abejonės gali būti šalintini, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs BPK 361 straipsnio 2-3 dalyse (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1N-57-150/2015). BPK 361 str. 2 d. nustatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

Taigi, kaip matyti iš pateiktos teismų praktikos pavydžių pareigūnas L. V., nukentėjusiojo statusą (BPK 28 str.) turintis asmuo  baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-958/2019 ne tik turėjo, bet turi ir dabar teisę bei galimybę kreiptis į pirmosios instancijos teismą, priėmusį apkaltinamąjį nuosprendį minėtoje baudžiamojoje byloje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, o ieškovas reikalauti grąžinti atitinkamą paskirstytų bylinėjimosi (proceso) išlaidų sumą (Aprašo 26 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, teisės aktus bei teismo motyvus ieškovo ieškinys atmestinas.

5. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi šios bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje vandeHurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

6. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neturi viršyti Rekomendacijose nurodytų dydžių. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) <...> Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už atsiliepimą į ieškinį koeficientas sudaro 2,5(Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-846-232/2018).

Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo atmestas, t. y. sprendimas priimtas atsakovo naudai. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad už atsiliepimo į ieškinį parengimą patyrė 127,05 Eur išlaidų. Minėtos išlaidos yra minimalios lyginant su Rekomendacijose nustatytu dydžiu bei protingo dydžio. Kadangi teismas atmetė ieškinį atsakovui iš ieškovo priteistina 127,05 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p.; CPK 93 str. 1 d.).

7. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

n u s p r e n d ž i a :

atmesti ieškovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, j. a. k. 290218260, ieškinį.

Priteisti iš ieškovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, j. a. k. 290218260, atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 127,05 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis Eur 5 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                  Rima Bražinskienė