Civilinė byla Nr. e2A-253-638/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18105-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11; 1.3.5.7
(S)

Kauno apygardos teismas
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 1 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal
ieškovo G. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl atostoginių, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – atsakovė; Bendrovė) 2 302,50 Eur atostoginių už ieškovui kaip leidinio „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Leidinys) vyriausiajam redaktoriui suteiktas kasmetines atostogas laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d., 81,46 Eur įstatyminius delspinigius dėl vėlavimo sumokėti atostoginius, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (2 383,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad 2020 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisija (toliau – Komisija) priėmė sprendimą Nr. DGKS-5844 darbo byloje Nr. APS-2-19364 (toliau – Darbo byla) pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl atostoginių už ieškovui kaip Leidinio vyriausiajam redaktoriui suteiktas kasmetines atostogas laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. bei 0,07 proc. įstatyminius delspinigių priteisimo, kuriuo nuspręsta ieškovo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas ir atsakovė 2017 m. spalio 11 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr.808 (toliau – 2017 m. spalio 11 d. Darbo sutartis), kuria ieškovas buvo priimtas dirbti Leidinio vyriausiojo redaktoriaus pareigoms nuo 2017 m. spalio 11 d., šalys 2019 m. gruodžio 2 d. sudarė darbo sutartį Nr.808/3 (toliau – Darbo sutartis), kuria pakeitė 2017 m. spalio 11 d. Darbo sutartį, be kita ko, nustatė ieškovo pagrindinę darbo funkciją - leidinio vyriausiojo redaktoriaus pareigas ir papildomą darbo funkciją - direktoriaus pareigas. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. pateikė atsakovei prašymą suteikti kasmetines atostogas nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. (toliau – 2020 m. rugpjūčio 10 d. Prašymas). Tą pačią dieną atsakovė, atstovaujama direktoriaus, kuriuo tuo metu buvo pats ieškovas, patenkino 2020 m. rugpjūčio 10 d. Prašymą, jame įrašant rezoliuciją (toliau – 2020 m. rugpjūčio 10 d. Rezoliucija). Atsakovės valdyba 2020 m. rugpjūčio 17 d. priėmė sprendimą (toliau – Valdybos sprendimas), kuriuo nusprendė atšaukti ieškovą iš direktoriaus pareigų nuo Valdybos sprendimo pasirašymo momento ir direktoriumi išrinkti A. N. (toliau – direktorė). Ieškovas 2020 m. rugpjūčio 24 d. pradėjo atostogauti. Paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią, t. y. 2020 m. rugpjūčio 21 d., atsakovė, atstovaujama direktorės, ieškovui nesumokėjo jam priklausančių atostoginių už kasmetinių atostogų dalį, neviršijančią 20 darbo dienų. Ieškovas 2020 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į Komisiją, prašydamas apginti jo kaip darbuotojo teises į teisėtas atostogas ir visus jam priklausančius atostoginius, dėl ko Komisijoje buvo pradėta darbo byla. 2020 m. rugsėjo 9 d., t. y. po to, kai atsakovei buvo pranešta apie darbo byloje ieškovo pareikštus reikalavimus, atsakovė, atstovaujama direktorės, elektroniniu paštu išsiuntė ieškovui pranešimą, kuriuo pranešė, kad ji atmetė 2020 m. rugpjūčio 10 d. prašymą, bei iš ieškovo pareikalavo pateikti „tikrąjį“ prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo, nes to nepadarius atsakovė toliau žymės ieškovui pravaikštas bei pradės atsakomybės už darbo pareigų pažeidimą taikymą. Atsakovė, atstovaujama direktorės, 2020 m. rugsėjo 15 d. išsiuntė ieškovui elektroninį laišką. Nors tuo metu ėjo dvidešimt trečioji ieškovo kasmetinių atostogų diena, atsakovė nurodė, kad ieškovo atžvilgiu yra taikomos pravaikštos, nes iš jo nebuvo gautas atsakymas į 2020 m. rugsėjo 9 d. pranešimą. Ieškovas 2020 m. spalio 20 d. buvo atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnį.
3. Ieškovas nurodė, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. atsakovės veiklai pradėjęs vadovauti asmuo – direktorė – nėra davusi sutikimo ieškovui išeiti kasmetinių atostogų nurodytu laiku. Direktorė neturėjo teisės iš naujo spręsti 2020 m. rugpjūčio 10 d. prašymo (ne)patenkinimo klausimo. Šalims susitarus dėl kasmetinių atostogų suteikimo konkrečiu laikotarpiu, vienašališki atsakovės naujos direktorės veiksmai, apribojantys ieškovo galimybę pasinaudoti atostogomis, laikytini neteisėtais. Aplinkybės dėl to, kas, kada, ir kaip 2020 m. rugpjūčio 10 d. Susitarimą pristatė į atsakovės patalpas, taip pat, ar atsakovės darbuotojai įregistravo 2020 m. rugpjūčio 10 d. Susitarimą, parengė įsakymą iki direktoriaus pasikeitimo darbovietėje, negali paneigti ieškovo kaip vyriausiojo redaktoriaus kasmetinių atostogų teisėtumo bei pagrįstumo. Direktorė, manydama, kad ieškovas neva nepagrįstai atostogauja, nesiėmė jokių veiksmų dėl 2020 m. rugpjūčio 10 d. Susitarimo atšaukimo (panaikinimo). Direktorės elektroniniu laišku išsiųstas 2020 m. rugsėjo 9 d. pranešimas patvirtina, kad tik po ieškovo kreipimosi į Komisiją dėl pažeistų teisių gynimo (2020 m. rugsėjo 3 d.), buvo nuspręsta, kad ieškovas neva neteisėtai atostogauja; tik 2020 m. spalio 5 d., t. y. po to, kai Komisijos posėdžio metu direktorė pripažino, kad VSDFV dar nėra pranešta apie ieškovo pravaikštas, atsakovė išsiuntė VSDFV pranešimą apie ieškovo nedraudžiamuosius laikotarpius. Leidinio darbuotojai nuo COVID-19 pandemijos paskelbimo pradžios dirbo nuotoliniu būdu ir tokio darbo būdo įgyvendinimui buvo sudarytos sąlygos – darbuotojams buvo suteikti prisijungimai prie darbdavio pašto serverio. Atsižvelgiant į tai, atsakovės patalpose darbo laiku dažniausiai būdavo 1 ar keli darbuotojai. Kai pas ieškovą susikaupdavo dokumentų, jis juos atveždavo suderinęs laiką su buhaltere ir/ar referente. Taigi, 2020 m. rugpjūčio 10 d. ir sekančiomis dienomis atsakovės patalpose darbuotojų galėjo nebūti tiek dėl vykdomo nuotolinio darbo, tiek dėl suteiktų kasmetinių atostogų.
4. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė ir paaiškino, kad bendrovės valdyba 2020 m. rugpjūčio 17 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė nuo valdybos sprendimo priėmimo dienos atšaukti ieškovą iš bendrovės direktoriaus pareigų ir nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. imtinai bendrovės direktore išrinkti A. N.. Vadovo pakeitimas registre įregistruotas 2020 m. rugpjūčio 21 d. 13:33 val. Juridinių asmenų registrui įregistravus pakeitimus, susijusius su bendrovės direktoriaus pakeitimu, direktorė 2020 m. rugpjūčio 21 d. 15:22 val. pateikė ankstesniam direktoriui G. M. (ieškovui) pranešimą apie jo atšaukimą iš direktoriaus pareigų. Net ir atšaukus ieškovą iš atsakovės vadovo pareigų, jis toliau liko eiti atsakovės vyr. redaktoriaus pareigas. Atsakovės vidaus personalo dokumentai patvirtina, kad referentė A. K. atostogavo nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d., duomenų, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. referentė būtų atostogavusi, nėra. Šią aplinkybę patvirtina ir kitų darbuotojų pateikti atostogų prašymai, kurie buvo tinkamai ir laiku užregistruoti atsakovės žurnale, įskaitant ir tuos prašymus, kurie buvo teikiami 2020 m. rugpjūčio 10 d. ir artimomis dienomis. Kaip patvirtino atsakovės buhalterė J. P., ieškovas savo atostogų prašymą kartu su kitais vidaus dokumentais fiziškai įteikė buhalterei 2020 m. rugpjūčio 21 d. (penktadienį), apie 17.30 val. jos gyvenamojoje vietovėje (t. y. ne bendrovės patalpose ir ne darbo laiku). Nepaisant to, kad ieškovas savo prašymą atidavė buhalterei 2020 m. rugpjūčio 21 d. 17.30 val., ši data ir laikas negali būti laikomi prašymo gavimo diena bendrovėje (įteikimo darbdaviui diena ir laikas), kadangi dėl nesuprantamų priežasčių ieškovas nesinaudojo galimybe savo atostogų prašymą pateikti elektroninėmis priemonėmis (el. paštu), nors tokia praktika bendrovėje buvo priimtina. Ieškovas nors ir „pasirašė“ kaip vadovas tenkinantis prašymą, jo niekam bendrovėje neperdavė (nei 2020 m. rugpjūčio 10 d. nei vėliau iki pat neva turinčių prasidėti atostogų dienos 2020 m. rugpjūčio 24 d.), jo pagrindu nebuvo priimtas joks įsakymas dėl kasmetinių atostogų, nors tokia praktika bendrovėje buvo įprasta, ir pats ieškovas, dar būdamas bendrovės vadovu, tuo metu teiktų darbuotojų atostogų prašymų pagrindu yra priėmęs įsakymus dėl atostogų suteikimo. Ieškovui pasirinkus atostogų prašymą pateikti ne elektroninėmis priemonėmis, o fiziškai, turi būti laikomasi DK 14 straipsnio 6 dalyje nustatytų taisyklių, jog veiksmą atliekant darbovietėje fiziškai (įteikiant prašymą), veiksmas turi būti atliekamas iki pasibaigia darbovietės administracijos darbas. Pažymėjo, kad atsakovės administracijos darbo laikas penktadieniais baigiasi 17 val. (svetainės rekvizitai.lt informacija), o prašymo pateikimas bet kokiam atsakovės darbuotojui po darbo valandų ir jo privačioje erdvėje negali būti laikomas tinkamu prašymo pateikimu darbdaviui. Be to, ieškovas, atidavęs savo prašymą buhalterei po darbo valandų ir ne atsakovės patalpose ar teritorijoje, puikiai suprato, kad kitos dvi dienos – rugpjūčio 22 d. ir 23 d. yra poilsio dienos; taip pat to žinojo (2020 m. rugpjūčio 20 d. savo parašu patvirtino), kad rugpjūčio 24 d. ir 25 d. yra buhalterės kasmetinių atostogų dienos. Taigi, net iki rugpjūčio 26 d. jo prašymas nebus pateiktas darbdaviui. Ieškovo prašymas suteikti jam kasmetines atostogas bendrovėje buvo gautas tik 2020 m. rugpjūčio 26 d., būtent šią dieną buhalterė fiziškai pristatė visus jai ieškovo 2020 m. rugpjūčio 21 d. pateiktus dokumentus. Kadangi ieškovas savo atostogų prašymą tinkamai įteikė darbdaviui tik 2020 m. rugpjūčio 26 d., toks prašymas galėjo būti svarstomas ir tenkinamas tik įgalioto darbdavio atstovo, tai yra tuo metu direktoriaus pareigas jau ėjusios A. N.. Atsakovės direktorė, gavusi ieškovo atostogų prašymą, nesutiko tenkinti būtent tokio prašymo. Pažymėjo, kad bendrovėje nebuvo sudarytas atostogų grafikas, taigi, kiekvienu atveju darbuotojams teikiant prašymus dėl kasmetinių atostogų turėjo būti pasiekiamas bendras darbdavio ir darbuotojo susitarimas. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, būtent 2020 m. rugpjūčio pabaigoje bendrovėje vyko reikšmingi veiklos pokyčiai: 2020 m. rugpjūčio 21 d. pasikeitė atsakovės direktorius, paaiškėjo komplikuota finansinė atsakovės padėtis ir kt. Bendrovės direktorė visiškai pagrįstai atsisakė suteikti ieškovui kasmetines atostogas būtent jo nurodytu laikotarpiu (tuo labiau, kad prašymas pateiktas darbdaviui pavėluotai). Atsakovės direktorė, siekdama užtikrinti sklandų atsakovės darbą, kartu su reikalavimu perduoti bendrovės turtą ir dokumentus, jau 2020 m. rugpjūčio 27 d. išsiuntė ieškovui pranešimą, kartu nurodydama, kad bendrovėje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovas išleistas į kasmetines apmokamas atostogas. Pakartotinai ši aplinkybė ir pakartotinis reikalavimas perduoti bendrovės dokumentus ir turtą, išsiųstas ieškovui 2020 m. rugsėjo 1 d. Galiausiai, 2020 m. rugsėjo 9 d. raštu direktorė kreipėsi į ieškovą, nurodydama visas svarbias aplinkybes ir siūlydama ieškovui susidariusią padėtį išspręsti bendru sutarimu, nurodė, kad jo nebuvimas darbe yra vertinamas kaip pravaikšta, tačiau ieškovas į tokius siūlymus nesureagavo. Esant tokiai situacijai, nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. ieškovas yra laikomas neatvykęs į darbą be pateisinamos priežasties ir tokia situacija užfiksuota ir darbo laiko apskaitoje. Atsižvelgiant į tai, 2020 m. spalio 20 d. priimtas įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
5. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad direktorė nevykdė DK 130 straipsnyje nustatytos atostoginių išmokėjimo tvarkos. Direktorė neturėjo jokio pagrindo ieškovo neatvykimo į darbą laikotarpio laikyti kasmetinėmis atostogomis, todėl ir pareiga sumokėti atostoginius neatsirado (ne tik paskutinę darbo dieną, bet ir visą kitą laikotarpį). Taigi, ne tik direktorė, bet ir nė vienas kitas atsakingas bendrovės darbuotojas (pvz. buhalterio pareigas einantys darbuotojai) negalėjo atlikti jokio atostoginių mokėjimo, kadangi tam nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad direktorė 2020 m. rugpjūčio 21 d. 15:22 val. informavo ieškovą, kad jis yra atšauktas iš bendrovės vadovo pareigų, tačiau tą pačią dieną 16:47:48 val. ieškovas, naudodamas turimą banko prieigą, atliko pavedimus tretiesiems asmenims, kuriuos atsakovė laiko neteisėtais ir nepagrįstais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovo G. M. 5 228,66 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismo konstatavimu, šalys neginčijo, jog tais atvejais, kai darbovietėje nėra sudaryta kasmetinių atostogų suteikimo eilė, darbuotojui kasmetinės atostogos suteikiamos jam pateikus prašymą suteikti atostogas ir darbdaviui sutikus su darbuotojo prašymu, t. y. šalims sutariant dėl darbuotojui suteiktinų kasmetinių atostogų. Teismas nustatė, kad ieškovas buvo ne tik atsakovės darbuotojas (Leidinio vyriausiasis redaktorius), bet nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki pat 2020 m. rugpjūčio 21 d. ir atsakovės direktorius. Teismas pažymėjo, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai neginčijamai įrodo pas atsakovę buvusią nusistovėjusią kasmetinių atostogų suteikimo tvarką, pagal kurią bendrovės darbuotojai, siekdami išeiti kasmetinių atostogų, pirma, turėjo užpildyti standartizuotą bendrovės prašymo formą, antra, užpildytą formą pateikti skyriaus vadovui pasirašyti, trečia, prieš išeinant atostogų, pasirašytą prašymą pateikti sekretorei-referentei, kad ši prašymą užregistruotų bendrovėje esančiame bendrovės dokumentų registravimo žurnale. Prašymai dėl atostogų buvo tvirtinami bendrovės direktoriaus įsakymu. Teismas vertino, kad šios tvarkos be išimties buvo laikomasi ieškovui dirbant bendrovės direktoriumi, išskyrus vienintelį atvejį, kuris yra nagrinėjamas šioje byloje.
8. Teismo vertinimu, svarbi aplinkybė yra tai, kad ieškovas pats buvo ir bendrovės direktorius, kas reiškia, kad ieškovui kaip administracijos vadovui taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui, todėl jis nevertintinas kaip silpnesnioji darbo teisinių santykių šalis. Ieškovas, būdamas bendrovės vadovas ir veikdamas jos interesais, ne tik galėjo, bet ir privalėjo užregistruoti 2020 m. rugpjūčio 10 d. prašymą bendrovės dokumentų registravimo žurnale, pasirūpinti, kad būtų parengtas įsakymas dėl atostogų suteikimo, jį pasirašyti, nustatyti, apskaičiuoti ir įstatymo nustatytu terminu išmokėti atostoginius.
9. Teismas padarė išvadą, kad jeigu ieškovas 2020 m. rugpjūčio 10 d. jau buvo parašęs prašymą (kaip pats nurodo – sutaręs su darbdaviu dėl atostogų suteikimo), aplinkybė, jog jam įstatymo nustatytu terminu nebuvo apskaičiuoti ir išmokėti atostoginiai, kai tą pačią dieną paties ieškovo pavedimais iš bendrovės banko sąskaitos buvo atlikti du avansiniai mokėjimai 16 500 Eur sumai, reiškia jo paties netinkamą bendrovės reikalų tvarkymą. Teismas įvertino ir tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo šaukiamas bendrovės valdybos posėdis dėl ieškovo kaip bendrovės direktoriaus išleidimo kasmetinėms atostogoms, kas pagal nusistovėjusią bendrovės tvarką turėjo būti daroma, o taip pat nebuvo paskirtas joks ieškovą pavaduojantis asmuo, kai pagal direktoriaus pareiginių nuostatų 1.6 punktą numatyta, kad kai direktoriaus nėra darbo vietoje (liga, atostogos, komandiruotė ir pan.), jo pareigas laikinai eina kitas valdybos paskirtas darbuotojas. Teismas sprendė, kad ieškovas prašymo suteikti jam kasmetines atostogas iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. parašęs nebuvo, kas reiškia, jog iki tos dienos nebuvo išreikšta ieškovo valia išeiti kasmetinių atostogų, kaip ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. nebuvo jokio susitarimo su darbdaviu dėl atostogų ieškovui suteikimo. Teismas nurodė, kad ieškovo prašymas suteikti jam atostogas buvo surašytas 2020 m. rugpjūčio 21 d., kuris bendrovę realiai pasiekė 2020 m. rugpjūčio 26 d., t. y. jau tuo metu, kai bendrovei vadovavo naujoji direktorė. Ieškovas ir direktorė susitarimo dėl kasmetinių atostogų suteikimo laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. nepasiekė, todėl atostogos ieškovui nurodytu laikotarpiu suteiktos nebuvo, dėl ko teisės į atostoginius ieškovas neįgijo. Teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinys dėl atostoginių už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. jam priteisimo teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Netenkinus ieškinio, teismas atmetė ir fakultatyvius reikalavimus dėl įstatyminių delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo, dėl kurių teismas plačiau nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas G. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesines normas, reglamentuojančias tiek draudimą peržengti byloje pareikštus reikalavimus, tiek įrodinėjimo pareigą bei įrodymų įvertinimą. Ieškovas, prašydamas priteisti iš darbdavio atostoginius už ieškovo turėtas kasmetines atostogas laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d., įvykdė pareigą įrodyti, kad šios atostogos vyko su darbdavio žinia bei leidimu. Ieškovas pateikė 2020 m. rugpjūčio 10 d. Susitarimą - įstatymo galią turintį, teismine tvarka nenuginčytą dvišalį aktą, kuris atskleidžia ieškovo ir darbdavio suderintą valią dėl kasmetinių atostogų pradžios ir pabaigos. Byloje taip pat buvo gautas 2020 m. rugpjūčio 10 d. Įsakymas, pasirašytas darbdavio atstovo, dėl apmokamų atostogų suteikimo ieškovui. Teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą peržengti byloje pareikštus reikalavimus, nes byloje nėra pareikštas reikalavimas pripažinti neteisėtu darbdavio ir ieškovo 2020 m. rugpjūčio 10 d. Susitarimą dėl kasmetinių atostogų suteikimo, kurį sudaro ieškovo 2020 m. rugpjūčio 10 d. prašymas ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. darbdavio sprendimas patenkinti ieškovo prašymą. Byloje nėra pareikštas reikalavimas pripažinti neteisėtu 2020 m. rugpjūčio 10 d. Įsakymą dėl apmokamų atostogų suteikimo ieškovui. Taip pat nėra pareikšta jokių reikalavimų ieškovui kaip asmeniui, vykdžiusiam papildomą direktoriaus darbą. Darbdavys siekė kuo ilgiau užvilkinti procesą, darė spaudimą ginčą nagrinėjančiai teisėjai - darbdavys pareiškė tris pakartotinius prašymus sustabdyti ginčo nagrinėjimą, reikalavo nušalinti ginčą nagrinėjančią teisėją. Tikėtina, kad būtent tai sąlygojo teismo sprendimo, peržengiant bylos nagrinėjimo ribas, priėmimą, prieš tai teismui be jokio teisėto pagrindo nusprendus, kad klausimas dėl atostoginių priteisimo gali būti išspręstas atskirai nuo klausimo, ar ieškovas buvo teisėtai atleistas iš pareigų, vadovaujantis pravaikšta.
10.2. Sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbdavio ir darbuotojo susitarimo dėl kasmetinių atostogų teisinę galią (CK 1.63 str. 6 p., 6.189 str. 1 d., DK 128 str.), tiek procesines normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą bei įrodymų įvertinimą (CPK 178 str., 185 str.). Teismas, atmesdamas ieškinį, nepateikė jokio teisinio įvertinimo dėl bylos įrodymais pagrįstų darbdavio, atstovaujamo direktorės, veiksmų laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d., kai tapo žinoma apie ieškovo pradėtą ginčą Komisijoje, kurie patvirtina, kad darbdavys pažeidė DK 25 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog: „Darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą“. Teismo sprendime nėra atsakyta, iš kokių darbdavio veiksmų ieškovas, pradėjęs atostogauti, turėjo suprasti, kad, darbdavio vertinimu, jo atostogos nėra teisėtos ir kad jam atitinkamai nepriklauso jokie atostoginiai. Šiuo atveju 2020 m. rugpjūčio 10 d. Susitarimo sudarymo niekaip nepaneigia teismo sprendime išskirtos aplinkybės, susijusios su teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytu 2020 m. rugpjūčio 10 d. Įsakymu, įskaitant, kad darbdavio buhalterė paliudijo, jog ji šio dokumento nerengė, bei kad ieškovą paprastai pavaduojanti darbuotoja paliudijo, jog ji 2020 m. rugpjūčio 10 d. Įsakymo nematė. Darbdavys neįvykdė pareigos DK 3 straipsnyje nustatytais norminiais dokumentais įrodyti, kad darbovietėje galiojo konkreti, teismo perrašyta kasmetinių atostogų suteikimo tvarka, kuri tariamai buvo pažeista ginčo atveju.
10.3. Jokiomis DK teisės normomis nėra pagrįsta teismo išvada, kad tuo atveju, kai darbuotojas be pagrindinio tiesioginio darbo atlieka ir papildomą vadovaujamąjį darbą, negali būti laikomas silpnesniąja darbo santykių šalimi individualiame darbo ginče, kuris susijęs su pagrindiniu darbu. Sprendime nėra nurodyta DK teisės norma, kuria darbuotojui, be pagrindinio tiesioginio darbo atliekančiam ir papildomą vadovaujamąjį darbą, būtų uždrausta turėti kasmetines atostogas tik pagal susitarimą dėl pagrindinio darbo.
10.4. Teismo nuomone, ginčo atveju turėjo, bet nebuvo šaukiamas Valdybos posėdis dėl kasmetinių atostogų suteikimo ieškovui, nes jis tuo metu vykdė papildomą direktoriaus darbą. Šis teismo motyvas yra nepagrįstas ir dėl to, kad sprendime nėra nurodyta DK teisės norma, kuria darbuotojui be pagrindinio tiesioginio darbo atliekančiam ir papildomą vadovaujamąjį darbą būtų uždrausta turėti kasmetines atostogas tik pagal susitarimą dėl pagrindinio darbo. Tuo labiau, kad šiuo atveju darbo sutarties sąlyga dėl darbo vietos patvirtina, kad ieškovas atostogų metu papildomą direktoriaus darbą galėjo vykdyti nuotoliniu būdu (Darbo sutarties 3.3 p.).
10.5. Teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat yra priimta peržengiant bylos nagrinėjimo ribas. Pagal prie 2021 m. spalio 19 d. atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pridėtą 2021 m. spalio 18 d. ataskaitą ir prie 2021 m. spalio 26 d. atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pridėtą 2021 m. spalio 25 d. ataskaitą (toliau - ataskaitos) atsakovui buvo suteikta teisinių paslaugų, kurių bendra vertė – 7 690, 80 Eur (be PVM) arba 9 305, 87 Eur (su PVM). Byloje ieškovui buvo suteiktos teisinės paslaugos už 1 600 Eur, t. y. beveik 6 kartus mažesnės vertės teisinės paslaugos. Vadovaujantis ataskaitomis, 7 690, 80 Eur (be PVM) arba 9 305, 87 Eur (su PVM) vertės teisinės paslaugos buvo suteiktos „G. M. atleidimo iš darbo“ byloje „po atskyrimo“, t. y. kitoje byloje, nei yra priimtas sprendimas. Byloje nėra įrodymų, kad 2021 m. spalio 18 d. Ataskaitoje užfiksuotos 1 591,20 Eur vertės (be PVM) teisinės paslaugos laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. yra susijusios su ieškovo pareikštu ieškiniu, nes tuo metu byloje buvo sujungti visi teisme pradėti tarp šalių kilę individualūs darbo ginčai - tai patvirtina teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis prijungti prie bylos atleidimo iš darbo bylą ir teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis prijungti prie bylos dvi bylas, kuriose ginčai yra susiję su darbo sutarties dalimi dėl direktoriaus darbo. Tik 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi byloje sujungti materialiniai reikalavimai buvo išskaidyti inter alia nutarus byloje nagrinėti ieškinį. Teismas iš ieškovo priteisė sumažintas darbdavio patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismo sprendimą pagrįsdamas tuo, kad išlaidos „pernelyg išdidintos“, o ne tuo, kad atsakovė nepagrindė išlaidų sąsajų su byla arba kad išlaidos dubliuojasi (pvz., 2021 m. spalio 18 d. ataskaitoje yra nurodytos 390 Eur (be PVM) vertės atstovavimo 2021 m. spalio 19 d. teismo posėdyje paslaugos, o 2021 m. spalio 25 d. ataskaitoje - 373 Eur (be PVM) vertės atstovavimo 2021 m. spalio 19 d. teismo posėdyje paslaugos).
11. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka bendrovėje yra aiški ir dėl jos bendrovė niekuomet nėra gavusi jokių nusiskundimų, nėra siūlymų ir ją keisti. Pats darbuotojas nuo 2019 m. lapkričio 19 d. (2019 m. gruodžio 2 d. su juo sudaryta 2019 m. gruodžio 2 d. Darbo sutartis) buvo asmeniškai atsakingas už tinkamą kasmetinių atostogų ne tik sau, bet ir kitiems darbuotojams, suteikimą. Tačiau jis, priešingai, nei nustato DK 128 straipsnis, neinicijavo ir nesudarė kasmetinių atostogų eilės (grafiko) bendrovėje. Taip pat niekada neinicijavo kasmetinių atostogų suteikimo bendrovėje susiklosčiusios tvarkos pakeitimų. Darbuotojas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, jog darbuotojo parengtas 2020 m. rugpjūčio 10 d. prašymas dėl kasmetinių atostogų suteikimo būtų realiai egzistavęs, parengtas, pasirašytas ir pateiktas bendrovei 2020 m. rugpjūčio 10 d., taip pat tą dieną būtų užregistruotas bendrovėje ir patvirtintas įsakymu. Taigi, 2020 m. rugpjūčio 10 d. prašymas ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. Įsakymas net negali būti laikomi dvišaliais aktais. Šiuo atveju 2020 m. rugpjūčio 10 d. prašymas iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. nebuvo pateiktas bendrovei (darbuotojo atostogos neva turėjo prasidėti 2020 m. rugpjūčio 24 d.), o 2020 m. rugpjūčio 10 d. Įsakymas apskritai niekada bendrovei nebuvo pateiktas bei registruotas. Įsakymui nėra suteiktas bendrovėje priimamų įsakymų eilės numeris.
11.2. Darbuotojas iš anksto neplanavo atostogauti laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. Jokių įrodymų, patvirtinančių, jog darbuotojas buvo suplanavęs leidinio numerius kasmetinių atostogų laikotarpiui, byloje nėra, taip pat nebuvo pateikta ir jokių rašytinių įrodymų apie kitų bendrovės darbuotojų informavimą apie darbuotojo kasmetinių atostogų laikotarpį, įskaitant ir darbuotojų, atsakingų už kasmetinių atostogų įforminimą bendrovėje. Be to, darbuotojas negalėjo pateikti ir įrodymų, kurie pagrįstų, kokius nors planus vieno mėnesio kasmetinėms atostogoms.
11.3. Bendrovės direktorė ėmėsi visų būtinų ir reikalingų priemonių tam, kad darbuotojas būtų informuotas, jog bendrovėje nėra jokios informacijos apie jam neva suteiktas kasmetines atostogas ir, atitinkamai, pateiktų tokią informaciją pagrindžiančius dokumentus, ėmėsi priemonių, kad darbuotojui nepateikus bendrovės prašomų dokumentų darbuotojas būtų informuotas, jog jo neatvykimas į bendrovę bei darbo funkcijų neatlikimas yra traktuojamas kaip pravaikštos, tam, kad išvengtų neigiamų padarinių darbuotojui, bendrovė siūlė derinti naują kasmetinių atostogų datą arba kitais būdais išspręsti susiklosčiusią situaciją. Tačiau darbuotojas ignoravo visas bendrovės dedamas pastangas ir nesiėmė jokių priemonių neigiamoms pasekmėms išvengti. Darbuotojas bet kokiu atveju turėjo suderinti kasmetinių atostogų datą ir terminą su naująja bendrovės direktore (DK 128 straipsnio 3 dalis), paskirti jį pavaduojančius asmenims, kitaip tariant - pasiruošti kasmetinėms atostogoms, to nepadarius, darbuotojui kasmetinės atostogos negalėjo būti laikomos suteiktomis.
11.4. Darbuotojas yra vienas ir tas pats asmuo - tiek tuo pačiu metu ėjęs leidinio vyriausiojo redaktoriaus pareigas, tiek bendrovės direktoriaus pareigas. Paprasčiausiai nesuderinama situacija, kai tas pats asmuo - turintis ABĮ jam suteikiamus vadovo įgaliojimus ir pats sau „suteikęs“ atostogas, tuo pačiu metu yra silpnesnioji šalis, niekaip neatsakinga už savo paties ir kaip direktoriaus, neveikimą. ABĮ 37 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad išimtinai bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Taigi, darbuotojas kaip bendrovės vadovas privalėjo užtikrinti tinkamą 2020 m. rugpjūčio 10 d. prašymo įforminimą, net jeigu jis kaip leidinio vyriausiasis redaktorius ir „neįstengė“, kaip teigia darbuotojas, tokio tinkamo įforminimo atlikti. Darbuotojo kaip vadovo pareigos nesumažėja ir nepasinaikina vien dėl to, kad jis bendrovėje atlieka ir kitas, ne vadovavimo, funkcijas.
11.5. Laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. rengtas prašymas bei prie jo pridėti įrodymai yra aktualūs ir susiję su byla. Bendrovė akcentuoja, kad, kaip yra nurodyta sąskaitose, 763 Eur suma yra susidariusi sąskaitas išrašius už 5,87 val. dalyvavimą 2021 m. spalio 19 d. posėdyje, nors 2021 m. spalio 19 d. posėdis, remiantis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo duomenimis, įskaitant posėdžio įrašus, apskritai truko žymiai ilgiau. Bendrovės įsitikinimu, už atstovavimą apie 6 valandų trukmės 2021 m. spalio 19 d. posėdyje išrašyta sąskaita sumai 763 Eur, yra protinga. Tai, kad tokia suma yra išdėliota per dvi sąskaitas, niekaip negali lemti tokios sumos nepagrįstumo. 2021 m. spalio 18 d. ataskaitoje išlaidos, susijusios su dalyvavimu 2021 m. spalio 19 d. posėdyje, buvo apskaičiuotos iš anksto, o 2021 m. spalio 25 d. ataskaitoje išlaidos, susijusios su dalyvavimu 2021 m. spalio 19 d. posėdyje, patikslintos pagal faktiškai (ilgai) trukusį 2021 m. spalio 19 d. posėdį.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl kasmetinių atostogų suteikimo tvarkos uždaroje akcinėje bendrovėje (DK 128 straipsnio 3-6 dalys), dėl pagrindinės ir papildomos darbo funkcijų derinimo (DK 35 straipsnio 1-4 dalys) ir dėl įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis).
14. Ieškovas pagal 2019 m. gruodžio 2 d. darbo sutartį Nr.808/3 buvo priimtas dirbti leidinio vyriausiuoju redaktoriumi (pagrindinė darbo funkcija) ir bendrovės direktoriumi (papildoma darbo funkcija). Sutarties 1.5 punkte nustatyta, kad papildomas darbo funkcijas darbuotojas atlieka tuo pačiu metu kaip ir pagrindinį darbą (susitarimas dėl darbo funkcijų gretinimo). Esant pagrindinio darbo ir papildomų darbo funkcijų konfliktui, darbuotojas pirmenybę turi teikti papildomoms darbo funkcijoms.
15. Ieškovo darbo sutarties 1.5 punktas, nustatęs, kad papildomas funkcijas darbuotojas atlieka tuo pačiu metu, kaip ir pagrindines funkcijas, iš esmės reiškia, kad tik eidamas pagrindines funkcijas (vyriausiojo redaktoriaus) ieškovas galėjo tuo pačiu metu ir vadovauti bendrovei (eiti papildomas direktoriaus funkcijas), kitaip tariant, ieškovo argumentas, kad darbuotojui be pagrindinio tiesioginio darbo atliekančiam ir papildomą vadovaujamąjį darbą neuždrausta turėti kasmetines atostogas tik pagal susitarimą dėl pagrindinio darbo, yra atmestinas kaip prieštaraujantis jo paties sudarytos darbo sutarties sąlygoms. Pagal funkcijų derinimo sąlygą, ieškovas galėjo prašyti ir gauti atostogas tik pagal abi darbo funkcijas. Aplinkybė, kad ieškovas galėjo dirbti nuotoliniu būdu, šiuo atveju reikšmės neturi.
16. Apeliantas pateikė į bylą 2020 m. rugpjūčio 10 d. prašymą suteikti kasmetines atostogas, pagal kurį jis kaip vyriausias redaktorius rašo pareiškimą sau pačiam kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui ir ant prašymo pats sau užrašo rezoliuciją „prašymą tenkinti“. Šį vienasmeniškai surašytą dokumentą ieškovas vadina susitarimu tarp darbuotojo ir darbdavio dėl atostogų suteikimo, dėl kurio pirmosios instancijos teismas esą nusprendė viršydamas pareikšto ieškinio ribas. Teisėjų kolegija šį ieškovo argumentą atmeta.
17. Teisėjų
kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad apeliantas kaip bendrovės direktorius (vadovas) buvo saistomas lojalumo bendrovei pareigos. Kasacinio teismo yra ne vienoje byloje išaiškinta, kad įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010). Viena iš direktoriaus pareigų yra organizuoti bendrovės administracijos darbą taip, kad būtų įmanoma nustatyti bendrovės veiklą, t. y. turi būti registruojami gauti/išsiųsti raštai, priimami įsakymai, aiškiai, tinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita. Tinkamai organizavus bendrovės veiklą, net ir pasikeitus įmonės vadovui, yra įmanomas veiklos tęstinumas. Tačiau ieškovas, kaip kad pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, būtent atostogų suteikimo sau pačiam atveju tokio veiklos skaidrumo, aiškumo ir atsekamumo principų nesilaikė. 18. Atsakovė pateikė UAB „(duomenys neskebtini)“ gautų raštų registravimo žurnalą, kuriame paties direktoriaus rašytas prašymas suteikti atostogas nėra įregistruotas. Byloje nepateiktas vadovo įsakymų registras. Atsakovė pateikė bendrovės direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą Nr. 30 dėl atostogų suteikimo V. L. ir R. V., po kurio kitas įsakymas Nr. 31 yra 2020 m. rugpjūčio 13 d. dėl atostogų suteikimo V. L. ir I. P.. Ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje, 2021 m. gegužės 26 d. pateikė į bylą savo paties surašytą 2020 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą be numerio, kuriuo pats sau suteikė atostogas (DOK-68735, 6 zip. priedas). Pirmosios instancijos teismas dėl šio įrodymo tiesiogiai nepasisakė, tačiau iš kitų byloje pateiktų įrodymų visumos yra akivaizdu, kad įsakymas nebuvo bendrovėje įregistruotas, jam nesuteiktas eilės numeris, kas leidžia daryti kaip labiausiai tikėtiną išvadą, kad įsakymas yra surašytas atgaline data. Todėl apelianto argumentas, kad byloje nėra pareikštas reikalavimas pripažinti neteisėtu 2020 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą dėl apmokamų atostogų suteikimo ieškovui ir todėl teismas turėjo įsakymu vadovautis, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo į bylą pateiktą bendrovės dokumentaciją ir padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovas savo surašyto 2020 m. rugpjūčio 10 d. pareiškimo niekam neperdavė, žurnale neįregistravo, įsakymo suteikti atostogas nepriėmė ir neregistravo, atitinkamai buhalterija nežinojo, kad ieškovas išleidžiamas atostogų ir reikalinga paskaičiuoti apmokėjimą už atostogas, o pats ieškovas, eidamas direktoriaus pareigas, nepasirūpino išmokėti sau atostoginius, naujai paskirta direktorė nerado bendrovėje dokumentų, iš kurių būtų galėjusi spręsti, kad vyr. redaktorius ir direktorius yra išleistas atostogų.
19. Pagrįsta yra ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas kaip bendrovės direktorius į kasmetines atostogas galėjo būti išleistas tik bendrovės valdybos nutarimu, tokia išvada tiesiogiai išplaukia iš jau minėtos darbo sutarties sąlygos, kad ieškovas abi jam nustatytas darbo funkcijas vykdo tuo pačiu metu, atskirai vykdyti kurios nors vienos funkcijos jis negali (žr. šios nutarties 14 pastraipą). Tačiau valdybos posėdis nebuvo sušauktas, nebuvo paskirtas joks ieškovą pavaduojantis asmuo, kai pagal Direktoriaus pareiginių nuostatų 1.6 punktą numatyta, kad direktoriui atostogaujant, turi būti paskirtas jį pavaduojantis asmuo.
20. Apelianto teigimu, darbdavys neįvykdė pareigos DK 3 straipsnyje nustatytais norminiais dokumentais įrodyti, kad darbovietėje galiojo konkreti, teismo perrašyta kasmetinių atostogų suteikimo tvarka, kuri tariamai buvo pažeista ginčo atveju. Tokie apelianto argumentai taip pat nepagrįsti. Paties apelianto pasirašytoje darbo sutartyje, 4 punkte yra nustatyta, kad kasmetinių atostogų suteikimo tvarka, trukmė, apmokėjimo sąlygos nustatomos pagal Darbo kodekso 127-130 straipsnių nuostatas. Vadinasi, bendrovėje turėjo būti sudaryta kasmetinių atostogų suteikimo eilė, už kurios sudarymą buvo atsakingas pats ieškovas kaip direktorius.
21. Tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo ieškinio, nereiškia, kad teismas paneigė ieškovo teisę į kasmetines atostogas apskritai, kaip kad teigia apeliantas. Tokia teisė (gauti kasmetines atostogas arba piniginę kompensaciją už jas atleidimo iš darbo atveju) ieškovui išlieka, tačiau įgyvendindami savo teises tiek darbdaviai, tiek ir darbuotojai turi veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise (DK 24 straipsnio 1 dalis). Nepiktnaudžiavimas teise bendrąja prasme reiškia, kad teisės turi būti realizuojamos laikantis nustatytos tvarkos. Ginčo atveju, kaip kad pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantas tokios tvarkos nesilaikė.
22. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos eismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo funkcijų derinimą, kasmetinių atostogų suteikimo tvarką, tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ir naikinti nėra pagrindo.
23. Apeliantas nesutiko su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir dydžiu, nurodė, kad teismas priteisė iš jo priešingos šalies išlaidas advokato pagalbai, kai ta advokato pagalba buvo suteikta ne šioje, o kitoje byloje dėl ieškovo atleidimo iš darbo. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas buvo pritaikytas tinkamai: ieškinio netenkinus, atsakovei iš ieškovo buvo priteista 5 228,66 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.
24. Ginčas kilo dėl išlaidų dydžio. Atsakovė pateikė ataskaitas, kad bylinėjimosi išlaidos sudarė iš viso 7690,80 Eur be PVM, arba 9305,87 Eur su V. T. kolegija pirmiausia primena kasacinio teismo išaiškinimą dėl išlaidų, kitos šalies patirtų advokato pagalbai apmokėti, priteisimo iš pralaimėjusios šalies dydžio (mažinimo PVM suma), kad teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018). Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino išlaidas advokato pagalbai neįtraukdamas PVM.
25. Iš bylos informacinės kortelės LITEKO sistemoje matyti, kad ieškinys dėl atostoginių priteisimo buvo pateiktas 2020 m. rugsėjo 24 d., vėliau, 2021 m. sausio 18 d. ieškovas pateikė dar vieną ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, 2021 m. vasario 23 d. bylos buvo sujungtos. 2021 m. gegužės 26 d. prie bylos prijungtos dar dvi civilinės bylos pagal ieškovo ieškinius dėl valdybos sprendimo dalies pripažinimo nepagrįsta ir neteisėta ir dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo. 2021 m. rugsėjo 7 d. bylos buvo išskirtos: atskirta ši byla dėl atostogų suteikimo ir kitos dvi bylos dėl atleidimo iš darbo, valdybos nutarimų, piniginių išmokų, kurios nėra išnagrinėtos. Esant tokiai procesinei eigai, sutiktina, kad sunku atskirti, kurios bylos procesui buvo panaudotos gautos advokato paslaugos, kažkuriuo metu procesai vyko kartu, paskui buvo atskirti.
26. Atsakovė, prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė dvi ataskaitas, 2021 m. spalio 18 d. ir spalio 25 d. Šiose ataskaitose nurodytos advokato paslaugos neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.1-8.19 punktuose nurodytų paslaugų rūšies. Rekomendacijų 8.20 punkte nustatyta, kad už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą maksimaliai gali būti mokama 0,1 nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Skaičiuojant, kad paslaugos buvo teikiamos daugiausia 2021 m. III ketvirtį, valandos paslaugų kaina būtų nustatoma pagal 2021 m. I ketvirčio vidutinį mėnesio darbo užmokestį, kuris buvo 1517,4 Eur, tai valandinis įkainis būtų 151,74 Eur. Iš ataskaitose nurodyto įkainio matyti, kad valandinis įkainis buvo 130 Eur, t. y. maksimalios sumos neviršijo. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad daugelis ataskaitose nurodytų paslaugų byloje buvo nebūtinos (pokalbiai ir susirašinėjimas su klientu, įrodymų lentelių rengimas), taip pat baigiamosios kalbos rengimas atskirai neturi būti apmokestinamas, nes advokatas dalyvauja teismo posėdyje ir pasako kalbą posėdžio metu, už tai honoraras yra skaičiuojamas pagal posėdžio trukmę (0,1 koeficientas už valandą).
27. Šioje byloje buvo būtinas atsiliepimas į ieškinį, kuris buvo pateiktas 2020 m. gruodžio 15 d. , atitinkamai maksimali kaina už atsiliepimą galėjo būti (1398,50 Eur vidutinis 2019 m. II ketvirčio darbo užmokestis padaugintas iš koeficiento 2,5) 3496,25 Eur, taip pat teismo posėdžiai iš viso užtruko apie 12 valandų (2021m. rugpjūčio 9 d. parengiamasis posėdis užtruko 1 val. 22 min., 2021 m. spalio 19 d. posėdžio trukmė 5 val. 32 min., 2021 m. spalio 26 d. posėdžio trukmė 5 val. 26 min.) skaičiuojant pagal 2021 m. II ketvirčio vidutinį darbo užmokestį (1566,4 Eur) už 12 valandų būtų 1 879,68 Eur (1566,4*12*0,1). Bendra suma (atsiliepimas ir teismo posėdžiai) sudarytų 5 375,93 Eur. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas priteisė panašią sumą (5 228,66 Eur). Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas bylinėjimosi išlaidas nustatė pagrįstai ir teisingai, keisti sprendimą ir šioje dalyje nėra pagrindo.
28. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pagal Rekomendacijų nustatytą maksimalų dydį, atsiliepimas į apeliacinį skundą gali būti skaičiuojamas taikant koeficientą 1,3 nuo vidutinio mėnesio darbo užmokesčio. Atsiliepimas buvo rašytas 2022 m. I ketvirtį, skaičiuojama nuo 2021 m. III ketvirčio vidutinio darbo užmokesčio, kuris buvo 1598,10 Eur, atitinkamai atsiliepimas į apeliacinį skundą galėtų kainuoti 2 077,53 Eur. Šiuo atveju atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, trukmę, advokato ankstesnį dalyvavimą toje pačioje byloje, už atsiliepimo surašymą priteistina 1500 Eur.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u t a r i a:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 133122411, iš ieškovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Diana Labokaitė
Lina Žemaitienė