Administracinė byla Nr. eAS-497-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04896-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.4

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. O. (T. O.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. O. (T. O.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – V. D. ir L. J.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas T. O. (T. O.) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2016 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. A51-95619/16-(2.15.2.31-MP8) „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties tvirtinimo“; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. lapkričio 16 d. prašymą dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo ir priimti dėl jo sprendimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas T. O. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimo panaikinimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-68-602/2019 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu dalį bylos nutraukė, o dėl kitos dalies pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė 522,50 Eur išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

2019 m. gegužės 28 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priimti papildomą sprendimą byloje ir jo naudai priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas 400 Eur bylinėjimosi išlaidas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjo T. O. prašymo priimti papildomą sprendimą ir pareiškėjo naudai priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašymas grindžiamas aplinkybe, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-68-602/2019 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino, tačiau bylinėjimosi išlaidų klausimo neišsprendė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šiuo metu negali būti išspręstas. Pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas galės būti išspręstas tik iš esmės pasisakius dėl pareiškėjo skunde suformuotų materialinių reikalavimų tenkinimo ar jų atmetimo.

Teismas netenkino pareiškėjo prašymo priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo, nes toks klausimas priskirtinas apeliacinės instancijos teismo kompetencijai.

III.

Pareiškėjas T. O. atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme; 2) pareiškėjo prašymo netenkinus, atskirąjį skundą laikyti pakartotiniu prašymu priteisti jo patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą nagrinėdamas jį antrą kartą tenkino visiškai, todėl, vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 3 dalimi, tuo pačiu sprendimu teismas turėjo išspręsti ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimą. Juo labiau, kai iki 2019 m. birželio 30 d. galiojusios ABTĮ redakcijos 45 straipsnio nuostatos, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, šiuo metu galiojančioje ABTĮ redakcijoje nebeliko. Pareiškėjas prašymą priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas yra pateikęs tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui iki bylos iš esmės išnagrinėjimo pabaigos, todėl turi teisę tikėtis, kad tie prašymai bus išnagrinėti.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovo nuomone, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje pagrįstai konstatuojama, jog teismas negali tenkinti pareiškėjo prašymo priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, nes toks klausimas priskirtinas apeliacinės instancijos teismo kompetencijai, kadangi pagal administracinių teismų praktiką kiekvienos instancijos teismas turi išspręsti tik šios instancijos proceso šalių patirtų išlaidų paskirstymo ir jų atlyginimo klausimą (ABTĮ 87 str. 5 d.).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo priimti papildomą sprendimą ir priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 97 straipsnio 1 dalį papildomas sprendimas gali būti priimamas šiais atvejais: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodo veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas T. O. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2017 m. kovo 30 d. sprendimu jo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino, perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendė, nes bylą buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo materialinių reikalavimų tenkinimo ar jų atmetimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, tačiau neišsprendė dėl pareiškėjo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. 2018 m. gegužės 28 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priimti papildomą sprendimą ir jo naudai priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismo išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turi būti paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-962-525/2015). Taigi vadovaujantis suformuota praktika prašymas priteisti atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas turėtų būti teikiamas ne pirmosios, bet apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi, grąžinęs bylą pirmosios instancijos teismui, negalėjo išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimo, kadangi nebuvo priimtas galutinis sprendimas pareiškėjo atžvilgiu. Tuo tarpu Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 28 d. sprendime, vadovaudamasis jau suformuota teismų praktika, negalėjo priimti sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo pareiškėjui. Vadinasi, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priimti papildomą sprendimą ir išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

Taip pat pažymėtina, jog atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. birželio 27 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi priėmė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą. Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išsprendęs šį ginčą ir priimdamas galutinį sprendimą, kartu turės išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi pareiškėjas, pateikęs prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, galės prašyti teismo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl teisėtai ir pagrįstai nepriteisė apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. O. (T. O.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Artūras Drigotas

        Rytis Krasauskas