Teisėja Malvyra Bučienė                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1S-873-719/2013

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. spalio 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Ridikas, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos V. R. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarties ir

n u s t a t ė :

2013-08-19 Rokiškio rajono policijos komisariate buvo gautas V. R. pareiškimas, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą V. V. ir jo dukters atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 186 str. 1 d., 208 str. 2 d., 182 str. 1 d., nes dėl šių asmenų neteisėtų veiksmų nusikalstamo skolininko nesąžiningumo nusipirkus gyvulius ir už juos nesumokėjus, buvo padaryta 22665 Lt turtinė ir 5000 Lt neturtinės žala.

2013-08-26 Rokiškio rajono policijos komisariato tyrėja V. Č. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą motyvuodama tuo, jog nagrinėjamu atveju visi turtiniai klausimai yra išspręsti civilinio proceso tvarka teisme, piniginės lėšos yra atskaičiuojamos iš V. V. sąskaitos ir pervedamos V. R., o V. V. nevengia grąžinti skolos.

2013-09-09 Rokiškio rajono apylinkės prokuratūroje buvo gautas V. R. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti tyrėjos 2013-08-26 nutarimą ir ikiteisminį tyrimą pradėti.

2013-09-17 prokurorė D. S. – M. nutarimu atsisakė tenkinti V. R. prašymą ir paliko galioti tyrėjos V. Č. nutarimą.

2013-09-25 Rokiškio rajono apylinkės teisme buvo gautas V. R. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti prokurorės 2013-09-17 nutarimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Skundžiama 2013-10-19 nutartimi Rokiškio rajono apylinkės teismas V. R. skundą atmetė iš esmės motyvuodamas tuo, jog tarp V. R. ir V. V. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurių spręsti baudžiamosios teisės priemonėmis nėra pagrindo.

Skundu V. R. iš esmės prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-10-09 nutartį, 2013-09-17 Rokiškio rajono apylinkės prokurorės nutarimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodo, jog skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, jog nagrinėjamu atveju galimai pažeistų teisių gynimas yra galimas civilinio proceso tvarka. Pabrėžia, jog šiuo atveju į teisėsaugos institucijas kreipėsi dėl to, jog skolingas žmogus (V. V.), žinodamas apie skolą, paslėpė turtą tokiu būdu siekdamas išvengti atsiskaitymo, t.y. vengė turtinės prievolės paslepiant turtą (V. V. nusipirkęs karves iš pareiškėjos po keturių mėnesių jas perrašė savo šeimos nariui – dukrai), kas leidžia daryti išvadą, jog V. V. veiksmuose yra BK 182 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių. Skunde nurodoma ir tai, jog V. V. ir jo dukters veiksmuose yra ir BK 186 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, kadangi V. V. dukra, dirbdama kartu su tėvu, žino finansines ūkio bėdas ir sudarydama sandorį dėl karvių perėmimo sąmoningai apgaule vengė atsiskaityti už tėvo nupirktas karves. Pabrėžiama ir tai, jog V. V. dukters veiksmuose yra ir BK 208 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, kadangi elgėsi kaip nesąžiningas skolininkas. Teigiama, jog dėl V. V. ir jo dukters nusikalstamų veiksmų patyrė 22665 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos.

Skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvimas reiškia, kad arba nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką, arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika, arba buvo įvykis be niekieno kaltės. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija, o proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas.

Iš bylos duomenų matyti, jog 2012 m. rugpjūčio 15 d. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis tarp V. R. (pardavėjas) ir V. V. (pirkėjas) dėl 15 vienetų karvių bandos, kurios vertė yra 45000 Lt (4 bylos medžiagos lapas), nustatant, jog šią sumą pirkėjas sumoka pardavėjui per vienerius metus nuo sutarties sudarymo. Tačiau V. V. įvykdė tik dalį pirmiau nurodyta sutartimi prisiimto įsipareigojimo, t.y. sumokėjo tik 23000 Lt, dėl ko 2013-05-15 Rokiškio rajono apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė iš skolininko V. V. išieškoti 22000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 165 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt teisinės pagalbos išlaidų kreditorės V. R. naudai (5 bylos medžiagos lapas). Kaip matyti iš 2013-07-24 antstolės I. B. rašto V. R. „Dėl 2013-07-09 rašto – prašymo“, antstolė, gavusi 2013-05-15 Rokiškio rajono apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą, šį vykdomąjį dokumentą užregistravo atitinkama tvarka, priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėjo vykdomąją bylą. Pastarajame dokumente antstolė taip pat pažymėjo, jog per įstatyme nustatytą ir raginime nurodytą terminą V. V. skolos nesumokėjo, dėl ko buvo pradėta priverstinio vykdymo procedūra, o be to iki vykdomosios bylos pagal V. R. prašymą pradėjimo I. B. kontoroje jau buvo vykdomi vykdomieji dokumentai dėl skolų išieškojimo iš skolininko V. V. ir kitų kreditorių naudai. Antstolė I. B. taip pat nurodė, jog vykdant anksčiau pateiktus vykdomuosius dokumentus areštuotas skolininkui V. V. priklausantis turtas, paskirta ekspertizė areštuoto turto vertei nustatyti, o atlikus turto vertės ekspertizę, antstolės patvarkymu, turtas įkainotas. 2013-08-19 Rokiškio rajono policijos komisariate gavus V. R. pareiškimą, kuriame nurodoma V. V. ir jo dukters atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, susijusių su pirmiau nurodytos karvių bandos pirkimo – pardavimo sutarties nevykdymu, padarymo, šiame dokumente nurodytos aplinkybės buvo tikslinamos. Tiek iš 2013-08-21 policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo, tiek iš 2013-08-26 liudytojo V. V. apklausos protokole nurodytų aplinkybių matyti, jog V. V. turimas skolas išieško antstolės, tarp kurių yra ir antstolė I. B., kuri vykdo V. R. turimą įsiskolinimą už 2012-08-15 parduotą karvių bandą (15, 16 bylos medžiagos lapas). Be to, pats V. V. taip pat nurodė ir tai, jog jokių nusikalstamų tikslų pirkdamas gyvulius iš V. R. neturėjo, iš karto nusipirkęs karves jas perrašė savo dukrai, kuri dalyvavo jaunojo ūkininko programoje, o V. R. turimą įsipareigojimą mokėjo pats iki to laiko kol pakako lėšų, tačiau šiuo metu jau tai daro antstolė atskaičiuodama dalį jo gaunamų pajamų (16 bylos medžiagos lapas). Taigi iš pirmiau nurodytų aplinkybių matyti, jog V. V., nusipirkęs iš V. R. karvių bandą, visus šiuos galvijus perrašė savo dukrai, o pats sumokėjęs beveik pusę skolos, toliau nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų V. R., dėl ko nustatyta tvarka šiuo metu likusi skolos dalis antstolės yra išieškoma V. R. naudai iš gaunamų V. V. pajamų.

BK 182 str. numatyto nusikaltimo (sukčiavimo) esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui, turtinei teisei įgyti, turtinei prievolei išvengti ar jai panaikinti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui (ar kitam asmeniui) manydamas, kad šis turi teisę ją gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint jų apsisprendimui esmines aplinkybes ir pan. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto bei darantis patį turto užvaldymą neteisėtu, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti turtą (įgyti nuosavybės teisę). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo būdas, turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimui dėl kaltininko turimos, tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų. Tokiu būdu jis priverčiamas perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei. Apgaulės požymį atitinkantys veiksmai turi būti esminiai nukentėjusiojo apsisprendimui, kad šis pats perduotų kaltininkui savo ar kito asmens turtą.

BK 186 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos būtinasis elementas – taip pat apgaulė, reiškiantis, jog turtinės žalos padarymas turi būti atliekamas panaudojant apgaulę. Kaip jau minėta, apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar paslaugų teikėją bei gali pasireikšti turto savininko ar paslaugų teikėjo suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nuslepiant reikšmingą informaciją ir pan.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra duomenų, patvirtinančių V. V. ir jo dukters veiksmuose buvus nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. ir 186 str., požymių – V. V. ir jo dukra neatliko jokių veiksmų, kurie leistų teigti, jog jis ar jo dukra galimai panaudojo apgaulę prieš pareiškėją V. R. ir tokiu būdu sukčiavo sudarydami sutartį dėl galvijų pirkimo ar apgaule padarė turtinės žalos pareiškėjai.

Be to, BK 208 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik esant bent vienai iš šių aplinkybių: a) sunki kaltininko įmonės ekonominė padėtis, kai akivaizdžiai gresia bankrotas ir kaltininko įmonė neturi galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų; b) kaltininko įminės nemokumas, kai akivaizdžiai gresia bankrotas ir kaltininko įmonė neturi galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų. BK 208 str. subjektu gali būti individualios įmonės savininkas, ūkinės bendrijos valdytojas, AB ar UAB administracijos vadovas ar kitas asmuo, kuris pagal užimamas pareigas įmonėje turėjo teisę ir galimybę disponuoti įmonės – skolininkės turtu. Kaip matyti iš pirmiau aptartų duomenų, šiuo atveju iš pareiškėjos V. R. galvijus pirko V. V., kaip fizinis asmuo, sudaręs pirkimo – pardavimo sutartį iškart šiuos gyvulius perrašė dukrai, ir tik sumokėjęs dalį už karvių bandą mokėtinos sumos jis toliau dėl finansinių problemų negalėjo vykdyti priimtų įsipareigojimų, kas nagrinėjamu atveju neleidžia daryti išvados, jog V. V. ar jo dukters veiksmuose yra BK 208 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Taigi šiuo atveju tarp pareiškėjos V. R. ir V. V. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, o pareiškėjos skunde nurodomos pretenzijos dėl laiku nesumokėtos likusios skolos dalies taip pat yra civilinės teisės normų reglamentavimo sritis ir nagrinėjamu atveju negali būti sprendžiamos baudžiamosios teisės priemonėmis. Teismų praktikoje yra suformuluota, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Nagrinėjamu atveju skundžiama apylinkės teismo nutartis yra priimta vadovaujantis formuojama teismų praktika bei teisės principu, kuris teigia, kad baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė, kuri taikoma padarius teisės pažeidimą. Tik kai kitomis teisės normomis negalima užtikrinti visuomeninių santykių apsaugos, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Toks visuomeninių santykių apsaugos diferencijavimas yra visapusiškai naudingas: pirma, didinama galimybė spręsti klausimus įvairiose teisės šakose nustatytomis normomis, antra, siaurinamas pačių griežčiausių baudžiamosios teisės represinių priemonių panaudojimas.

Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas aplinkybes aukštesnysis teismas daro išvadą, jog skundžiama 2013-10-09 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl ko jos naikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi BPK 442 str. 1 d. 1 p. teismas

n u t a r i a :

Pareiškėjos V. R. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                  Artūras Ridikas