(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKO VARDU
2020 m. gruodžio 7 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,
sekretoriaujant Dovilei Baronienei,
dalyvaujant atsakovės atstovei advokato padėjėjai Gabrielei Lenkšaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Inovacija ir darbai“ ieškinį atsakovei Uždarajai akcinei bendrovei „Alanita“ dėl sumokėtų lėšų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 26 000 Eur sumokėto avanso, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, jog 2019 m. rugsėjo 4 d. sudarė statybos rangos sutartį dėl vieno buto gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini) 32278, Vokietijoje statybos darbų atlikimo ir 2019 m. rugsėjo 6 d. atsakovei dviem pavedimais pervedė 12 000 Eur ir 14 000 Eur avansą per banką. Dėl Vokietijoje kilusių problemų su architektu jai teko nutraukti visas sudarytas rangos darbų atlikimo sutartis, tame tarpe ir su atsakove. Nutraukus 2019 m. rugsėjo 4 d. statybos rangos darbų sutartį, kadangi yra nutraukta sutartis su generaliniu rangovu, iš atsakovės pareikalavo sumokėto 26 000 Eur avanso grąžinimo. Pažymėjo, jog sudarytos statybos rangos sutarties 5.2. punktas suteikia teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisant, kad atsakovė sutartį pradėjo vykdyti. Pažymėjo, kad iš atsakovės nėra gavusi jokių duomenų, kad pastaroji pradėjo vykdyti sutartį, ir iš sutarties vykdymo patyrė kokias nors išlaidas. Todėl mano, jog yra pagrindas rangos sutarties vienašaliam nutraukimui, ir sumokėto avanso grąžinimui.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog statybos darbus buvo planuota pradėti per dvi savaites, jai buvo siunčiama informacija apie būsimus darbus, brėžiniai, derinamos perkamos medžiagos ir pan., todėl ji pradėjo paruošiamuosius darbus, vyko apžiūrėti statybos objektą, planavo pradėti statybos darbus. Darbų pabaiga numatyta po 3 mėnesių nuo rangos sutarties pasirašymo. Statybos darbų pradžia pagal Rangos sutartį ieškovės iniciatyva buvo vis atidedama, o beveik po 3 mėnesių nuo rangos sutarties pasirašymo ieškovė pateikė 2019 m. lapkričio 18 d. pranešimą, jog „šiuo metu yra stabdomi visi numatomi darbai susiję su statybos rangos sutartyje Nr. 2019 m. rugsėjo 4 d. numatytais punktais. UAB „Inovacija ir Darbai“ nebevykdys statybos priežiūros, statybinių medžiagų tiekimo ir kitų pagal sutartį su užsakovu numatytų darbų. Sutartis su gen. užsakovu yra nutraukta. Numatyto objekto statybai leidimas yra panaikintas. Šiuo metu yra daromas pilnai naujas projektas, kuriam bus išduotas naujas leidimas statybai. Statybos darbų pradžia numatoma 2020 metų pavasarį“. Pranešimu ieškovė pareikalavo grąžinti visą sumokėtą avansą, t. y. 26 000 Eur. Mano, jog toks pranešimas nelaikytinas pranešimu apie sutarties nutraukimą, kadangi, kaip nurodoma pranešime, šiuo metu darbai, yra stabdomi, o vėliau tekste nurodoma, jog, gavus naują statybos leidimą darbai bus atnaujinti. Pripažinus, jog sutartis nėra nutraukta, avanso grąžinimo klausimas net nesvarstytinas, kadangi sutartyje nenumatyta galimybė reikalauti grąžinti avansą sutarties vykdymo eigoje ir tai neatitiktų avanso paskirties. Teismui pranešimą laikant sutarties nutraukimu, mano, jog avansas bet kuriuo atveju ieškovei yra negrąžintinas. Mano, jog kadangi rangos sutartis nutraukta dėl ieškovės kaltės, jai kyla pareiga atlyginti visus patirtus nuostolius. Pažymėjo, jog sąžiningai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, todėl sumokėtas avansas įskaitytinas kaip patirtų nuostolių atlyginimas. Nurodė, jog reikalaujamas grąžinti 26 000 Eur avansas nepadengia jos patirtų nuostolių. Paaiškino, jog patyrė ir tiesioginius, ir netiesioginius nuostolius. Vykdydama rangos sutartį, patyrė 3 916,68 Eur tiesioginių nuostolių, kurių apskaičiavimas pateikiamas lentelėje, iš kurios matyti, jog nuostolius sudaro išlaidos, skirtos pasiruošimui vykdyti statybos darbus, tai yra, vykimas į statybvietę jos apžiūrai (kadangi statybos objektas ne Lietuvoje, o Vokietijoje, ženkliai didėja kelionės išlaidos), taip pat rangos sutarties vykdymo metu buvo samdomi darbuotojai, kuriems už atliktus darbus išmokėti atlyginimai ir dienpinigiai. Be to, patyrė ir netiesioginių nuostolių - negavo pelno. Pažymėjo, jog komunikacija su ja vyko mažiausiai iki 2019 m. spalio 24 d., kas leido pagrįstai tikėtis, jog sutartį galės vykdyti pagal susitarimą ir gaus numatytą pelną, kuris turėjo siekti 23 571,95 Eur. Nurodė, jog nepaisant jos įdėtų pastangų ir sugaišto laiko, 2019 m. lapkričio 18 d., beveik po 3 mėnesių nuo rangos sutarties sudarymo, pranešimu jai buvo nurodyta, jog darbai stabdomi ir ieškovė nevykdys sutartinių įsipareigojimų. Tai reiškia, jog tuo metu, kai pagal sutartį statybos darbai turėjo būti pasibaigę, jai buvo pranešta, jog sutartis nebus vykdoma ir jokių pajamų nebus generuota. Mano, jog tokie ieškovės veiksmai yra visiškai nesąžiningi. Nurodė, jog atsisakė MB „Rambusta“ 2019 m. rugsėjo 20 d. pasiūlymo dėl užimtumo pagal su ieškove sudarytą sutartį, tai parodo, jog dėl su ieškove sudarytos sutarties negalėjo priimti užsakymų iš kitų užsakovų ir tokiu būdu užsitikrinti pelno gavimą. Pažymėjo, jog dėl patirtų nuostolių atlyginimo teiks priešieškinį.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi nutarė, jog tikslinga pasirengimą bylos nagrinėjimui vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu, atlikti kitus procesinius veiksmus, reikalingus tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje.
Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog atsakovė atsiliepime į ieškinį nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės teiginius apie neva atsakovės patirtas išlaidas, ir negautą pelną. Paaiškino, kad atsakovės pateiktame atsiliepime apsiribota civilinio kodekso nuostatų išvardijimu, be konkretaus jų turinio taikytino nagrinėjamam ginčui. Nurodė, kad tarp šalių sudaryta rangos sutartis yra nutraukta, ir atsakovė privalo grąžinti iš jos gautą avansą. Pažymėjo, kad atsakovė nėra atlikusi jokių realių veiksmų bei nėra patyrusi jokių realių išlaidų pagal nutrauktą rangos sutartį.
Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė jog nesutinka, su ieškovės teiginiais, kad ji nėra gavusi iš jos jokių duomenų, apie pradėtą vykdyti 2019 m. rugsėjo 4 d. Statybos rangos sutartį Nr. 2019-09-04 ir iš sutarties vykdymo patirtas išlaidas, todėl privalo grąžinti visą avansą. Paaiškino, kad rangos sutartis jos iniciatyva pradėta vykdyti iš karto po jos pasirašymo t. y. ji vyko į statybos objektą apžiūrai Vokietijoje, įdarbino ir komandiravo darbuotojus į objektą Vokietijoje, kuriems mokėjo atlyginimą ir dienpinigius, tuo tarpu ieškovė nesudarė galimybės jai tinkamai vykdyti rangos sutartį ir pačios ieškovės iniciatyva sutartis yra nutraukta. Nurodė, jog visos jos išlaidos, kilusios dėl sudarytos rangos sutarties sudaro 3 916,68 Eur. Pažymėjo, jog mano, kad ieškovė ne tik privalo atlyginti jos patirtas išlaidas, bet ir negautą pelną, kurių bendra suma viršija ieškovės sumokėtą avansą, todėl laiko, kad jokių sumų ieškovei grąžinti neprivalo.
Atsakovė pateikė byloje priešieškinį prašydama priteisti iš ieškovės 27 488,63 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Teismui priėmus atsakovės pateiktą priešieškinį ir išsiuntus ieškovei atsiliepimui pateikti, atsakovė pateikė prašymą dėl priešieškinio atsiėmimo ir už priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo. Ieškovė pateikė teismui sutikimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja, kad atsakovė atsiimtų byloje pateiktą priešieškinį. Teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą ir priešieškinį paliko nenagrinėtu. Ta pačia nutartimi teismas skyrė bylos nagrinėjimą teismo posėdyje ir atkreipė atsakovės dėmesį, jog atsiėmus byloje pareikštą priešieškinį, atsakovės nesutikimo su ieškiniu pozicija nėra aiški.
Byloje paskirti teismo posėdžiai 2020 m. rugsėjo 9 d. ir 2020 m. spalio 7 d. buvo atidėti šalių prašymu dėl atstovų užimtumo. Atsižvelgus į šalių abiejų atstovų bei teismo užimtumą, bylos nagrinėjimas teismo posėdyje paskirtas 2020 m. lapkričio 18 d. 13.10 val.
Į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje ieškovė neatvyko. Prieš pat teismo posėdį byloje gautas ieškovės atstovo advokato A. J. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą iki pasibaigs šalyje paskelbtas karantinas. Susisiekus su atstovu telefonu ir pasiūlius dalyvauti bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu per Zoom programą, atstovas nurodė, jog perskambins, tačiau su juo daugiau susiekti nepavyko.
Į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje atvykusi atsakovės atstovė ieškovės prašymą paliko spręsti teismo nuožiūra.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1622 straipsnio 1 dalį teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, dalyvaujančio byloje asmens ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.
CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.
Įstatyme nustatyta diskrecija teismui spręsti dėl neatvykimo priežasčių svarbumo ir reglamentuota, kad neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovės ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes bei į tai, ar patenkinus tokį prašymą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-701/2015).
Lietuvos Respublikos teritorijoje karantinas paskelbtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. Teisėjų taryba 2020 m. spalio 30 d. rašte „Dėl teismų funkcijų vykdymo ekstremaliosios situacijos metu“ inter alia nurodyta, jog nesant galimybės užtikrinti proceso dalyvių dalyvavimą teismo posėdyje nuotoliniu būdu ar užtikrinti rašytinės bylos nagrinėjimo formos, teismo posėdžius organizuoti didžiausiose teismo turimose posėdžių salėse, iš anksto numatant posėdyje dalyvausiančių asmenų skaičių ir šaukiant tik tuos, kurių dalyvavimas tame teismo posėdyje būtinas. 2020 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pateikė Rekomendacijas dėl COVID-19 Ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo priemonių organizuojant teismų darbą, kuriuose nustatė reikalavimus teismo posėdžių organizavimui. Nei minėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime, kuriuo paskelbtas karantinas, nei kituose teisės aktuose nebuvo nustatyta, kad dėl karantino paskelbimo be bylą nagrinėjančio teismo sprendimo atšaukiami ar atidedami visi teismų posėdžiai ar netaikomos neatvykimo į teismo posėdžius pasekmės. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra atstovaujama profesionalaus teisininko, kuriam turi būti žinomos neatvykimo į teismo posėdį pasekmės, jokių neatvykimo ar negalėjimo atvykti į teismo posėdį ieškovė nenurodė, teismui pasiūlius bylą nagrinėti nuotoliniu būdu, su teismu nebendradarbiavo, todėl nenustačius jokių svarbių priežasčių teismo posėdžio atidėjimui, įvertinus jog bylos nagrinėjimas jau buvo du kartus atidėtas šalių prašymu, teismas prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo netenkino ir išnagrinėjo bylą iš esmės ieškovei nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Atsakovės atstovė teismo posėdyje nurodė, jog palaiko atsiliepime į ieškinį ir triplike išdėstytą poziciją. Dėl priešieškinio atsiėmimo paaiškino, jog mano, kad atsakovė turi teisę pasilikti jai sumokėtą avansą, nes ruošėsi sutarties vykdymui ir dėl to patyrė nuostolių. Atsakydama į teismo klausimus atstovė pripažino, jog realiai jokie statybos darbai nebuvo pradėti, tačiau atsakovės vadovas vykdo į vietą, bendravo su tiekėjais ir pan.
Ieškinys tinkintinas visiškai.
Dėl faktinių aplinkybių
Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. šalys sudarė rašytinę Statybos rangos sutartį Nr. 2019-09-04, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo savo jėgomis ir rizika kokybiškai bei laiku atlikti vieno buto gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini) 32278, statybos darbus už 60 000 Eur be PVM kainą. Sutarties 2.6 punkto pagrindu sutartis įsigaliojo ieškovei sumokėjus atsakovei 26 000 Eur avansą. Byloje nėra rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti avanso sumokėjimo datą, tačiau dėl avanso sumokėjimo fakto ir avanso dydžio tarp šalių ginčo nėra.
2019 m. lapkričio 18 d. raštu ieškovė informavo atsakovę, jog stabdo visus ginčo objekto statybos darbus, nes užsakovas (generalinis rangovas) sutartį nutraukė dėl objektui išduoto statybos leidimo panaikinimo. Rašte taip pat nurodyta, jog yra ruošiamas naujas projektas, bus siekiama gauti naują statybos leidimą, statybos darbų pradžia numatoma 2020 m. pavasarį. Tuo pačiu ieškovė pareikalavo iki 2019 m. gruodžio 15 d. grąžinti sumokėtą 26 000 Eur avansą.
Atsakovė nesutinka grąžinti ieškovei avanso nurodydama, jog pradėjo vykdyti sutartį ir jos nepabaigė dėl ieškovės veiksmų, todėl patirti nuostoliai turi būti įskaityti į sumokėtą avansą.
Dėl ieškovės teisės į pagal nutrauktą sutartį sumokėto avanso grąžinimą
Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.681 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 6.671 straipsnį jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus, t. y. nutraukus rangos sutartį ir rangovui nebaigus atlikti visų rangos darbų, užsakovas turi pareigą sumokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus.
Pagal CK 6.221 straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas.
Tokiu būdu užsakovui nutraukus sutartį rangovas turi teisę reikalauti atlyginti už faktiškai atliktus darbus bei reikalauti nuostolių dėl sutarties nutraukimo. Pirmu atveju, rangovui kyla pareiga įrodyti faktiškai atliktų darbų vertę, antru atveju – įrodyti užsakovo sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus užsakovo veiksmus, nutraukiant sutartį, patirtų nuostolių dydį bei priežastinį ryšį tarp užsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusių nuostolių.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo dėl sutarties nutraukimo teisėtumo nėra.
Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu atsakovės atstovė patvirtino, jog iki bylos teisme iškėlimo atsakovė reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo ieškovei nereiškė ir nuostolių į sumokėtą avansą įskaitymo neatliko. Atsakovė taip pat atsiėmė byloje pareikštą priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, todėl bylai išspręsti būtina nustatyti ar atsakovė atliko tam tikrus darbus pagal sutartį (iki jos nutraukimo), už kurios jai turi būti atlyginta ir koks yra minėtų darbų vertės santykis su sumokėtu avansu.
Atsakovė nesutikdama grąžinti avansą nurodė, jog nuo rangos sutarties sudarymo iki jos nutraukimo patyrė 3 916,68 Eur tiesioginių nuostolių bei 23 571,95 Eur netiesioginių nuostolių – planuoto bet negauto pelno ir šios sumos turėtų būti įskaitytos į grąžintiną avansą. Tuo pačiu atsakovės atstovė pripažino, jog pagal rangos sutartį sulygti rangos darbai nebuvo pradėti vykdyti.
Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visetą konstatuotina, jog nėra faktiškai atliktų statybos darbų, už kuriuos atsakovei turi būti atlyginta CK 6.671 straipsnio pagrindu. Tuo tarpu tiek atsakovės patirtos tiesioginės išlaidos rengiantis vykdyti sutartį, tiek planuojamas gauti pelnas teisine prasme yra nuostoliai, kuriuos galimai atsakovė patyrė dėl sutarties nutraukimo. Kadangi atsakovė pripažino, jog iki bylos iškėlimo minėtų nuostolių neįskaitė į gautą avansą, o byloje reikalavimų dėl nuostolių priteisimo nereiškė (pareiškė, bet atsiėmė), teismas atmeta atsakovės poziciją dėl galimų nuostolių įskaitymo į gautą avansą, nevertindamas atsakovės pateiktų nuostolių dydžio ir pagrįstumo.
Remiantis CK 6.222 straipsnio 1 dalimi ieškovės ieškinys tenkintinas pilnai, priteisiant iš atsakovės pagal nutrauktą sutartį gautą 26 000 Eur avansą. 2020 m. sausio 2 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Patenkinus ieškinį, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį įstatymas numato 6 procentų metines palūkanas, kai abi sandorio šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys, jeigu įstatymas ar šalių sudaryta sutartis nenumato kitaip. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Kadangi šalys dėl kitokio palūkanų dydžio nesusitarė, remiantis minėtu reglamentavimu ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 26 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalys teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie 623 Eur žyminio mokesčio išlaidas bei byloje patirtas 303 Eur advokato pagalbos išlaidas už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo surašymą. Vertindamas šalių patirtų advokato ir / ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Ieškovės atstovo pagalbos išlaidos neviršija įstatymo nustatytų maksimalių dydžių, todėl protingos ir tenkintinos pilnai, t. y. ieškovei iš atsakovės iš viso priteistina 926 Eur bylinėjimosi išlaidų (303 + 623).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš byloje dalyvaujančių asmenų nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei UAB „Inovacija ir darbai“, juridinio asmens kodas 304724452, iš atsakovės UAB „Alanita“, juridinio asmens kodas 304742429, 26 000 Eur (dvidešimt šešių tūkstančių eurų) avansą, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 926 Eur (devynių šimtų dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės UAB „Alanita“, juridinio asmens kodas 304742429, turto areštą 26 000 Eur sumai (Turto arešto aktas 2020000150) palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Šalims išaiškinti, kad per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentus žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Kristina Lysionok