Administracinė byla Nr. A-2479-261/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01209-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija 59
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. gegužės 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. Š. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-2479-261/2016 pagal pareiškėjo G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Š. skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas G. Š. su skundu (I t., b. l. 1–15) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2014 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. GT-7(14)-S, kuriuo pareiškėjui paskirta Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 29 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta drausminė nuobauda – papeikimas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 20 d. sprendimu (IV t., b. l. 120-139) pareiškėjo skundą patenkino. Panaikino Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. GT-7(14)-S „Dėl drausminės nuobaudos G. Š. skyrimo”.
Atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba pateikė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 113-136, 161-174), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1041-525/2015 (V t., b. l. 25–46) atsakovo Turto vertinimo priežiūros tarnybos apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimas panaikintas ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Iš naujo nagrinėjant bylą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu (V t., b. l. 74–85) pareiškėjo G. Š. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas G. Š. pateikė apeliacinį skundą (V t., b. l. 89–101), kuriame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą prašė panaikinti ir priimti naują sprendimą – Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. GT-7(14)-S panaikinti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu (V t., b. l. 146-169) pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkino ir Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. GT-7(14)-S „Dėl drausminės nuobaudos G. Š.“ panaikino.
II.
Pareiškėjas G. Š., atstovaujamas advokatės Indrės Panavaitės, 2016 m. balandžio 18 d. elektroninių ryšių priemonėmis padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu (apeliacinės instancijos teismo bylos Nr. A-1041-525/2015) bei apeliacinio skundo surašymu (apeliacinės instancijos teismo bylos Nr. A-2479-261/2016) (1 528,9 Eur) ir 14,50 Eur žyminio mokesčio, atlyginimo priteisimo iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nurodo, kad už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą pareiškėjas turėjo 868,86 Eur (3 000 Lt) atstovavimo išlaidų (2014 m. lapkričio 19 d. sąskaita IP Nr. 884-14), kurios viršija rekomenduojamą priteisti už tokio pobūdžio teisinių paslaugų atlikimą sumą (300 Eur x 1,5 = 450 Eur), tačiau priteistinos iš atsakovo atsižvelgiant į teisingumo bei protingumo kriterijus, kaip tai buvo numatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.) 11 punkte ir dėl tos priežasties, jog ši administracinė byla yra itin sudėtinga, didelės apimties, joje buvo nagrinėjami taip pat ir su specialių žinių taikymu (turto vertinimo sritis) sietini klausimai, kas nulėmė dideles advokato darbo sąnaudas rengiant minėtą dokumentą, be to, ji yra svarbi šiais klausimais formuojamai teismų praktikai.
Be to, pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, sietinų su 2015 m. rugsėjo 1 d. apeliacinio skundo parengimu, taip pat 2015 m. spalio 28 d. buvo parengtas prašymas teismui. Už atstovavimą Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-8313-208/2015 ir apeliacinio skundo parengimą pareiškėjas turėjo 800 Eur išlaidų (2015 m. rugsėjo 1 d. sąskaita IP Nr. 939-15). Kadangi dėl dalies šios sumos – 139,96 Eur (už atstovavimą pirmos instancijos teisme) priteisimo pareiškėjas teiks prašymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tai už apeliacinio skundo parengimą priteistini 660,04 Eur. Pažymėtina, jog remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), o 8.10 punkte už apeliacinio skundo parengimą, kai advokatas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, yra nurodytas koeficientas 1.7. Šios advokato suteiktos paslaugos apskaičiavimas atliekamas pasitelkus Lietuvos advokatūros parengtą skaičiuoklę, t. y. maksimalus išlaidų už apeliacinio skundo parengimą dydis pagal 8.10 punktą yra 1 189,66 Eur.
Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo už apeliacinio skundo parengimą prašoma priteisti suma žymiai skiriasi (yra mažesnė) už rekomenduojamą priteisti dydį, pareiškėjas neprašo priteisti išlaidų už 2015 m. spalio 28 d. prašymo parengimą, todėl bendra prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir apeliacinio skundo parengimą (1 528,90 Eur) yra pagrįsta bei protinga, apskaičiuota subendrintai neviršija maksimalių rekomenduojamų šių teisinių paslaugų įkainių. Be to, iš atsakovo pareiškėjo naudai priteistinas paduodant apeliacinį skundą sumokėtas 14,50 Eur dydžio žyminis mokestis.
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog prašoma priteisti 868,86 Eur (3 000 Lt) suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą teismui yra nepagrįstai didelė. Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti suma negali viršyti 449,64 Eur (1 552,5 Lt). Pareiškėjo prašoma priteisti 868,86 Eur (3 000 Lt) sumą už atsiliepimo į apeliacinį skundą teismui parengimą viršija rekomenduojamą priteisti už tokio pobūdžio teisinių paslaugų atlikimą sumą. Tarnybos nuomone, byla vertintina kaip nesudėtinga, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Tarnybos nuomone, nagrinėta administracinė byla tiek apimtimi, tiek pobūdžiu vertintina kaip nesudėtinga: byloje pareikštas tik vienas reikalavimas – vieno Garbės teismo sprendimo panaikinimas; byloje dalyvavo tik du asmenys (pareiškėjas ir Tarnyba); byloje kelti paprasti klausimai (iš esmės susiję tik su Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (galiojusio iki 2012 m. gegužės 1 d.)) 7 straipsnio 1 punkto ir 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto taikymu bei vertintojų atsakomybe už iki 2012 m. gegužės 1 d. padarytus pažeidimus), todėl specialios kompleksinės žinios, pavyzdžiui, Europos Sąjungos teisės aktų ar kitų valstybių teismų praktikos išmanymas, byloje rengiant skundą teismui, nebuvo reikalingos, atstovauti byloje ir rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, pareiškėjo atstovei nereikėjo rinkti papildomų įrodymų.
Taip pat, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjo atstovė advokatė Indrė Panavaitė atstovauja turto ir verslo vertintojus ne vienoje administracinėje byloje, kurioje atsakovas yra Tarnyba (Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo duomenimis – 9 teisminiai procesai), todėl pareiškėjo atstovė buvo gerai susipažinusi su tarp šalių kilusiu ginču, teisiniu santykiu bei bylos medžiaga, atsiliepimo į apeliacinį skundą teismui parengimas nepareikalavo didelių laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui suteiktos teisinės paslaugos vertintinos kaip pastovaus, nuolatinio pobūdžio (Rekomendacijų 2.6 p.).
Bylos nesudėtingumą patvirtina ir tai, kad joje spręsti klausimai nėra nauji, teismų praktikoje jie jau buvo spręsti (pavyzdžiui, dėl Įstatymo 7 straipsnio 1 punkto – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-230/2012; dėl Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-565/2014, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-94-426/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-1014/2007, 2007 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1014/2007; dėl vertintojų atsakomybės už iki 2012 m. gegužės 1 d. padarytus pažeidimus – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-565/2014, 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2199/2012). Todėl pareiškėjo atstovei nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, byla nereikalavo papildomo pasiruošimo, teisės aktų analizės, visų procesinių veiksmų atlikimas nereikalavo daug darbo sąnaudų.
Įvertinus tai, Tarnybos įsitikinimu, pareiškėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra per didelis ir neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (Rekomendacijų 11 p.). Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą teismui pateikimą. Pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą teismui pateikimą galėtų būti ne didesnė nei 449,64 Eur (1 552,5 Lt) (1,5 x 1 035 Lt).
Taip pat teigia, jog pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad jo prašoma priteisti 660,04 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą yra žymiai mažesnė už rekomenduojamą dydį. Vadovaujantis apeliacinio skundo rengimo ir pateikimo metu galiojusios naujos Rekomendacijų redakcijos (galiojančios nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal naujos Rekomendacijų redakcijos 8.10 papunktį, už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, maksimali priteistina suma galėtų būti ne didesnė nei 660,04 Eur (1,7 x 699,8 Eur). Taigi, prašoma priteisti 660,04 Eur suma atitinka naujos Rekomendacijų redakcijos rekomenduojamą priteistiną užmokesčio dydį.
Apibendrinant pažymėtina, kad maksimali pareiškėjui priteistina suma už apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas galėtų būti ne didesnė nei 1 124,18 Eur (449,64 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 660,04 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 14,50 Eur už sumokėtą žyminį mokestį), todėl pareiškėjo prašoma priteisti 1 543,40 Eur suma už suteiktas teisinės paslaugas yra nepagrįsta ir mažintina.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1, 2 ir 6 dalių nuostatas jei sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas, bei atstovavimo išlaidas.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punkte (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.) nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Nagrinėjamoje byloje teisinių paslaugų apeliaciniame procese teikimo metu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ MMA buvo 1 035 Lt (300 Eur). Rekomendacijų 7 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. pirmąjį ketvirtį (užpraėjęs ketvirtis šioje byloje teiktų teisinių paslaugų 2015 m. rugpjūčio mėn. metu) sudarė 699,8 Eur, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Bylos duomenys patvirtina, kad galutinis res judicata galią turintis teismo sprendimas dėl nagrinėjamoje byloje kilusio administracinio ginčo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimas) priimtas iš esmės pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į savo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Pareiškėjas nagrinėjamu atveju prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 868,86 Eur (3 000 Lt) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (apeliacinės instancijos teismo bylos Nr. A-1041-525/2015), 660,04 Eur už apeliacinio skundo parengimą (apeliacinės instancijos teismo bylos Nr. A-2479-261/2016) (iš viso 1 528,9 Eur) ir 14,50 Eur žyminio mokesčio, atlyginimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėją G. Š. rengiant ir teikiant teismui atsiliepimą į atsakovo Turto vertinimo priežiūros tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimo (IV t., b. l. 176-190) bei rengiant ir teikiant apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo atstovavo advokatė Indrė Panavaitė pagal tarp pareiškėjo G. Š. ir advokatės I. Panavaitės sudarytą 2013 m. balandžio 17 d. atstovavimo sutartį (I t., b. l. 17). Iš teisinių paslaugų aprašymo (2014 m. lapkričio 19 d. Sąskaita už teisines paslaugas IP Nr. 884-14 (V t., b. l. 22)) matyti, jog atsiliepimo parengimas buvo įvertintas 3 000 Lt (868,86 Eur), o iš 2015 m. rugsėjo 1 d. Sąskaitos už teisines paslaugas IP Nr. 939-15 (V t., b. l. 23) matyti, kad advokatė atstovavimą pirmosios instancijos teisme bei apeliacinio skundo parengimą bendrai įvertino 800 Eur (prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjas nurodo, kad dalis šios sumos – 139,96 Eur yra už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, o už apeliacinio skundo parengimą – 660,04 Eur). Tačiau iš mokėjimo nurodymų (V t., b. l. 24; 25) matyti, kad advokatei I. Panavaitei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (3 000 Lt (868,86 Eur)) ir už apeliacinio skundo parengimą bei atstovavimą pirmosios instancijos teisme (800 Eur) sumokėjo ne pareiškėjas, o UAB Baltijos turto vertinimo agentūra.
Remiantis administracinių teismų praktika, išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis, tačiau ABTĮ 43–45 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog tai, kad proceso šalis patyrė realias išlaidas, paprastai patvirtina pinigų apskaitos dokumentas, fiksuojantis vieno subjekto grynųjų pinigų mokėjimo ar pervedimo operacijas įvykdytas kitam subjektui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-284/2008, 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525–422/2009). Todėl šiuo atveju, kai dokumentas, turintis fiksuoti pareiškėjo pinigų pervedimo operacijas įvykdytas advokatei, tačiau fiksuojantis visai kito subjekto – UAB Baltijos turto vertinimo agentūros, atliktą pervedimą pareiškėją atstovavusiai advokatei (pagal 2013 m. balandžio 17 d. atstovavimo sutartį (I t., b. l. 17)), reiškia, jog pareiškėjas G. Š. realiai minėtų atstovavimo išlaidų, už kurias prašo priteisti atlyginimą, nepatyrė. Todėl tokių išlaidų atlyginimas jam negali būti priteistas.
Tačiau, nustatant priteistiną išlaidų už žyminį mokestį atlyginimą, pastebėtina, jog šiuo atveju pats pareiškėjas G. Š. yra sumokėjęs 14,50 Eur žyminį mokestį (2015 m. rugpjūčio 31 d. mokėjimo nurodymas (V t., b. l. 102)), todėl, remiantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui priteistina jo prašoma 14,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą suma.
Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 458 „Dėl sutikimo reorganizuoti Audito ir apskaitos tarnybą, Turto vertinimo priežiūros tarnybą, ir Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos“ sutiko, kad Audito ir apskaitos tarnyba (juridinio asmens kodas – 225869770), Turto vertinimo priežiūros tarnyba (juridinio asmens kodas – 110065588) ir Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas – 188727872) sujungimo būdu būtų reorganizuoti į naują biudžetinę įstaigą – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą, ir jai pereitų visos šių įstaigų teisės ir pareigos. Numatyta, kad po reorganizavimo veiksianti nauja biudžetinė įstaiga – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba, kurios funkcijos, be kita ko, apima paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytiems reikalavimams nagrinėjimą, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių turto arba verslo vertinimo veiklos patikrinimų atlikimą, turto arba verslo vertintojų kvalifikacijos tobulinimo koordinavimą, turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos fiziniams asmenims, išlaikiusiems turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminą suteikimą, asmenų, turinčių teisę verstis išorės turto arba verslo vertinimo veikla, sąrašo sudarymą ir tvarkymą, Kompiuterizuotosios turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių duomenų tvarkymo ir paieškos sistemos tvarkymą bei kitų funkcijų atlikimą (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1K-230 patvirtintų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos nuostatų 9.2. p.). Šios funkcijos iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) 26 straipsnio 2 dalyje numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaigos (buvusios Priežiūros įstaigos – Turto vertinimo priežiūros tarnybos) funkcijas.
Lietuvos Respublikos finansų ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1K-229/4-444 patvirtinto Audito ir apskaitos tarnybos, Turto vertinimo priežiūros tarnybos ir Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos reorganizavimo sąlygų aprašo 7 punkte nurodyta, jog po reorganizavimo pasibaigiančių biudžetinių įstaigų (taip pat ir Turto vertinimo priežiūros tarnybos) teisės ir pareigos 2016 m. sausio 1 d. perduodamos po reorganizavimo veiksiančiai biudžetinei įstaigai – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai. Po reorganizavimo pasibaigsiančių biudžetinių įstaigų (taip pat ir Turto vertinimo priežiūros tarnybos) ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, įsipareigojimai ir sutartys iki šio aprašo 7 punkte nurodyto termino pradžios perduodami po reorganizavimo veiksiančiai biudžetiniai įstaigai (9 p.).
Taigi, kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, šioje byloje buvusio atsakovo Turto vertinimo priežiūros tarnybos teises ir pareigas, be kita ko, susijusias ir su finansiniais jos įsipareigojimais, po šios tarnybos reorganizacijos nuo 2016 m. sausio 1 d. perėmė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis Turto vertinimo priežiūros tarnyba nuo 2016 m. sausio 5 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant klausimą dėl teismo išlaidų pareiškėjui atlyginimo iš atsakovo, šiuo atveju toks atlyginimas priteistinas iš atsakovo Turto vertinimo priežiūros tarnybos teisių ir pareigų perėmėjo – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 304157094).
Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies ir jam iš atsakovo Turto vertinimo priežiūros tarnybos (teisių ir pareigų perėmėjo – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 304157094)) priteistinas 14,50 Eur išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą), susijusių su administracinės bylos Nr. A-2479-261/2016 nagrinėjimu, atlyginimas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
pareiškėjo G. Š. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjo G. Š. naudai iš atsakovo Turto vertinimo priežiūros tarnybos (teisių ir pareigų perėmėjo – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 304157094)) 14,50 Eur (keturiolika eurų ir penkiasdešimt centų) išlaidų, susijusių su administracinės bylos Nr. A-2479-261/2016 nagrinėjimu, atlyginimą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Stasys Gagys
Romanas Klišauskas