Baudžiamoji byla Nr. 2K-51-699/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06686-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8;
1.2.25.4.2.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Piesliako (kolegijos pirmininkas), Prano Kuconio ir Aldonos Rakauskienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. U. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo, patenkinus Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Ingridos Gureckienės apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendis pakeistas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, nuteistajam G. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas ir kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė konfiskuotas jam priklausantis automobilis „Mercedes Benz CLS 320 CDI“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendžio dalis palikta galioti be pakeitimų.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu G. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinė bausmė paskirta 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, nuteistajam G. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas dvejus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. G. U. nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 11 d., apie 7.20 val., Vilniuje, Gedimino pr. ir A. Goštauto g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,95 promilės etilo alkoholio), vairavo automobilį „Mercedes Benz CLS 320 CDI“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo G. U. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nepaskirdamas nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
2.1. Apeliacinės instancijos teismas, atkreipęs dėmesį į tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą Baudžiamojo kodekso paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis), o bausmės paskirtis – atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai), taip pat į tai, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), pažymėjo, kad „pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti kaltininko asmeninius ir valstybės prioritetus ir tuomet spręsti dėl konkrečių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo“.
2.2. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme, t. y. reikalavimas skirti turto konfiskavimą yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas yra tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Taigi šioje baudžiamojoje byloje nustačius, kad automobilis „Mercedes Benz CLS 320 CDI“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo G. U. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos teigimu, yra privalomas. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė ir paskyrė nuteistajam G. U. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę konfiskavo jam priklausantį automobilį „Mercedes Benz CLS 320 CDI“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
3. Kasaciniu skundu nuteistasis G. U. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.
3.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 331 straipsnio reikalavimų, nes nuosprendyje nenurodyta, kodėl ir kurią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį pakeitė ir kurią jo dalį paliko galioti be pakeitimų. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį papildė, paskirdamas jam dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau tai padarė, pažeisdamas BK 67 straipsnio 6 dalies reikalavimus.
3.2. Anot kasatoriaus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką jam paskirta piniginė bausmė – bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Dėl to, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas jam dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, dubliuoja ir pirmosios instancijos teismo jam paskirtą piniginę bausmę, ir šio teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, taip pažeisdamas BK 67 straipsnio 6 dalies nuostatas. Be to, kasatoriaus tvirtinimu, taikydamas turto konfiskavimą, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir į papildomos baudžiamojo poveikio priemonės suderinamumą su pirmosios instancijos teismo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone, taip pat į tai, kad ši papildoma baudžiamojo „poveikio priemonė nepadeda taisomai veikti nuteistąjį“.
3.3. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismo paskirtas draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones atitinka BK 68 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, vadovaujantis baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, neabejotina, jog jam (kasatoriui) „priklausančio automobilio konfiskavimas siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas“, yra ne tik sunkiai suprantama, bet ir visiškai nepagrįsta, nes toks sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimams, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, teisingumo ir proporcingumo principams. Kartu kasatorius, nesutikdamas ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jis veikė tiesiogine tyčia, todėl šiuo atveju „bausmės paskirtis yra atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas“, pažymi, kad automobilio konfiskavimas yra ne prevencinė priemonė, o bausmė (kurios vertė apie 15 000 Eur) už nusikaltimą, kuris galbūt bus padarytas ateityje. Anot kasatoriaus, draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemonę įstatymo leidėjo yra pripažintas pakankama baudžiamojo poveikio priemone. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nurodomas taikomo turto konfiskavimo tikslas „tam, kad, atlikęs bausmę, turimo turto vėl nepanaudotų nusikaltimams daryti“, kasatoriaus nuomone, yra visiškas nonsensas.
3.4. Kasatoriaus tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo, peržengdamas nustatytas apeliacinio skundo ribas. Anot kasatoriaus, prokurorės apeliacinis skundas buvo pateiktas dėl nepagrįstai netaikyto BK 72 straipsnio su prašymu pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir konfiskuoti jo (kasatoriaus) automobilį, tačiau apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrino bausmės jam individualizavimo aspektu.
3.5. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išaiškino, kad pagal BK 72 straipsnį turi būti konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, ir nurodo, kad teismų praktikoje BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Pasak kasatoriaus, pirmiausia tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Tuo tarpu šiuo atveju transporto priemonė (automobilis), kasatoriaus tvirtinimu, yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o didesnio pavojaus šaltinis, kurio vairavimas asmenims esant blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis nėra įstatymo uždraustas. Anot kasatoriaus, BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas, nenaudojant transporto priemonės, ir baudžiamoji atsakomybė numatyta už vairavimą neblaiviam, o ne už transporto priemonės vairavimą, kas yra neuždrausta įstatymo. Taigi BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodyta nusikalstama veika negali būti padaroma nesinaudojant transporto priemone, ji nėra kaip priemonė, kuri yra pritaikyta nusikalstamai veikai padaryti ar jos panaudojimas labai palengvino nusikalstamos veikos padarymą. Dėl to šiuo atveju, kasatoriaus nuomone, transporto priemonė skiriasi nuo nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kaip konfiskuotino turto, ir negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme.
3.6. Kartu kasatorius skunde atkreipia dėmesį į tai, kad, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Anot kasatoriaus, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras D. Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo G. U. kasacinį skundą atmesti.
4.1. Prokuroras, nesutikdamas su kasatoriaus teiginiais dėl BPK 331 straipsnio nuostatų pažeidimo nagrinėjant jo baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nurodo, kad iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas), paskirdamas kasatoriui papildomą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, kokių nors kitų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimų apeliacinės instancijos teismas nedarė. Anot prokuroro, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra aiškus ir suprantamas.
4.2. Prokuroras, nesutikdamas su kasatoriaus argumentais dėl, jo nuomone, nepagrįstai taikyto turto konfiskavimo, pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas asmeniui sukelia papildomų nepatogumų, tačiau jos nėra bausmė – jų paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Anot prokuroro, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas turi būti konfiskuotas visais atvejais. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad kasatoriui priklausantis automobilis atitinka nusikaltimo priemonės sąvoką – kasatorius buvo sulaikytas vairuojantis šią transporto priemonę neblaivus, jo kraujyje esant daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio. Kartu prokuroras pažymi, kad be transporto priemonės BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padaryti neįmanoma, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad darant šią nusikalstamą veiką nebūtina transporto priemonę specialiai kaip nors dar papildomai pritaikyti.
4.3. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma tokia priemonė, kuria kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą. Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos tokį turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą naudoja nusikaltimui daryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jei to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Jei taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas (pvz., konfiskuojama didelės vertės transporto priemonė), teismas gali atsižvelgti, skirdamas bausmę, pavyzdžiui, skirti mažesnę baudą ar baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, tačiau nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios turto požymius, nėra pagrindo.
5. Nuteistojo G. U. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
6. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, kurioje G. U. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, dėl baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo – skyrimo nuteistajam priėmė skirtingus sprendimus: pirmosios instancijos teismas šios transporto priemonės iš nuteistojo nekonfiskavo, o apeliacinės instancijos teismas šią transporto priemonę pripažino nusikalstamos veikos padarymo priemone ir, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, ją iš nuteistojo konfiskavo.
7. Kasaciniu skundu nuteistasis G. U. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 72 straipsnį – ir nepagrįstai nusprendė iš jo konfiskuoti jam priklausantį automobilį kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę; tai, jo manymu, reiškia dvigubą nubaudimą, nes jam jau už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas dvejus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Šie kasatoriaus argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
8. Pirmosios instancijos teismas, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs G. U. baudžiamąją bylą, jį pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis vairavo jam priklausantį automobilį „Mercedes Benz CLS 320 CDI“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,95 promilės etilo alkoholio), bei, pritaikęs BK 641 straipsnio nuostatas, paskyrė jam bausmę – 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą, ir baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą dvejus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnis).
9. Šis teismas sprendimą iš nuteistojo nekonfiskuoti jam priklausančios transporto priemonės, kurią jis vairavo, būdamas neblaivus, grindė tuo, kad nagrinėjamu atveju ši transporto priemonė nėra nusikalstamos veikos įrankis ar priemonė, nes tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintoje dispozicijoje nusikaltimas negali būti padaromas nesinaudojant transporto priemone. Be to, teismas nuosprendyje nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju transporto priemonė (automobilis) yra didesnio pavojaus šaltinis, kurio vairavimas asmenims, esant blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis, nėra įstatymo uždraustas, o pagal teismų praktiką, padarius kitose BK 281 straipsnio dalyse numatytas nusikalstamas veikas, taip pat ir sukėlusias žmogaus mirtį, automobilio ar jo vertę atitinkančios pinginės lėšos paprastai nėra konfiskuojamos. Šis teismas taip pat, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuota nuostata, kad turto konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių, atsižvelgdamas į nuteistojo G. U. asmenybę (pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, neturi galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus) ir į tai, kad už šį nusikaltimą jam skirtina finansinio pobūdžio bausmė bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, padarė išvadą, jog automobilio „Mercedes Benz CLS 320 CDI“ konfiskavimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų.
10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą transporto priemonės (ne)konfiskavimo aspektu, t. y. neperžengdamas prokurorės apeliacinio skundo ribų, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl baudžiamojo poveikio priemonės – nuteistajam priklausančios transporto priemonės konfiskavimo – netaikymo yra nepagrįstos ir neteisingos. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas prokurorės apeliacinį skundą, konstatavo, kad automobilis „Mercedes Benz CLS 320 CDI“ buvo G. U. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė BK 72 straipsnio prasme, nes šią transporto priemonę nuteistasis tiesiogiai naudojo savo nusikalstamai veikai padaryti, todėl jo konfiskavimas yra privalomas. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė ir paskyrė nuteistajam G. U. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę konfiskavo jam priklausantį automobilį „Mercedes Benz CLS 320 CDI“.
11. Taigi, nagrinėjamoje byloje yra aktualūs BK 72 straipsnyje nurodytos konfiskuotino turto sampratos (požymių) ir pagrindų, kuriems esant, turtas konfiskuojamas, aiškinimo klausimai.
12. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
12.1. Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 681, 682, 72, 721, 722 ir 723 straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.
12.2. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
12.3. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad, spręsdamas dėl G. U. priklausančio automobilio atitikties BK 72 straipsnyje nurodytiems konfiskuotino turto požymiams ir tuo pagrindu dėl baudžiamosios poveikio priemonės – jo konfiskavimo – taikymo, bylos aplinkybes teisingai įvertino ir baudžiamąjį įstatymą tinkamai pritaikė apeliacinės instancijos teismas. Byloje esantys įrodymai ir minėtos teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis G. U. vairavo jam priklausantį automobilį „Mercedes Benz CLS 320 CDI“, būdamas neblaivus; taigi, jis automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir todėl tai yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Kasatoriaus argumentai, kad nusikalstamos veikos priemone gali būti pripažįstamas tik specialiai nusikalstamai veikai daryti turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, yra nepagrįsti ir atmestini. Teiginiai, kad automobilis yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o didesnio pavojaus šaltinis, kurio vairavimas asmenims esant blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis nėra įstatymo uždraustas, atmestini. Transporto priemonė (automobilis) yra didesnio pavojaus šaltinis, kurio vairavimas nėra įstatymo uždraustas, tačiau pažymėtina, kad įstatymas leidžia vairuoti asmeniui, esant blaiviam ir turinčiam specialią teisę tai daryti, o vairavimas, esant neblaiviam, įstatymo draudžiamas, sukeliantis jame numatytas teisines pasekmes. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Byloje neabejotinai nustatyta, kad G. U., vairuodamas automobilį, būdamas neblaivus, padarė tyčinį nusikaltimą.
13. Kasatoriaus argumentai, kad automobilio konfiskavimas dubliuoja jam paskirtą bausmę baudą ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą dvejus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones ar kad šios dvi baudžiamojo poveikio priemonės nesuderinamos, atmestini kaip nepagrįsti.
13.1. Minėta, kad baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Savo esme ir turiniu baudžiamojo poveikio priemonės labai panašios, tačiau ne tapačios bausmėms, nes skirtingi jų skyrimo pagrindai, teisių ir laisvių apribojimo apimtys, teisiniai jų nevykdymo padariniai ir pan. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonės – viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų, jos turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Taigi, priešingai nei teigia kasatorius, nors nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę ir turi nubaudimo elementų, tačiau šios baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimas nereiškia dvigubo nuteistojo nubaudimo, nedubliuoja jam paskirtos bausmės – baudos.
13.2. Be to, BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad gali būti skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tačiau tokiu atveju reikia atsižvelgti į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį. Taigi, įstatymas nedraudžia skirti daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę asmeniui, o pagal byloje nustatytas aplinkybes daryti išvadą, jog nuteistajam paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas dvejus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones ir automobilio konfiskavimas – yra nesuderinamos, kaip kad teigia kasatorius, nėra teisinio pagrindo.
14. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis kasaciniame skunde išdėstytais argumentais, tenkinti kasatoriaus prašymą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir paskirdamas nuteistajam G. U. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio automobilio „Mercedes Benz CLS 320 CDI“ konfiskavimą, baudžiamąjį įstatymą – BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalis – pritaikė tinkamai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo G. U. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Pranas Kuconis
Aldona Rakauskienė