Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-653-1020/2016
Teisminio proceso Nr.: 1-20-9-00668-2014-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. liepos 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria netenkintas A. L. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio tyrėjo 2016 m. sausio 3 d. nutarimo, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų dydžio baudą,
n u s t a t ė :
A. L. nubaustas už tai, kad 2016 m. sausio 2 d., 13.45 val., Neringos savivaldybėje, kelyje Smiltynė-Nida, 45,00 km., vairuodamas transporto priemonę, sukdamas į kairę, nedavė kelio pagrindiniame kelyje jį lenkusiai transporto priemonei ir susidūrė su ja, dėl ko buvo sugadintos transporto priemonės. Nurodytais veiksmais A. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Apeliaciniame skunde A. L. atstovas advokatas M. G. nesutinka su 2016 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir nurodo, kad jokių kitų įrodymų, išskyrus kito vairuotojo, kuris yra suinteresuotas pats nebūti nubaustas dėl galimo KET pažeidimo, paaiškinimus, nėra, jokie kiti duomenys nepatvirtina A. L. neteisėtų veiksmų ir kaltės. Siekiant išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes nebuvo vertinamas kito vairuotojo greitis, transporto priemonės po įvykio nebuvo tinkamai nufotografuotos. Skunde nurodoma, kad nepagrįstai nekeltas kito vairuotojo atsakomybės klausimas. Apelianto atstovas teigia, kad A. S. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu, yra prieštaringi ir pirmosios instancijos teismas šiuos prieštaravimus nepagrįstai įvertino kaip neesminius ir nereikšmingus. Skunde kritikuojamas ir tyrėjo I. A. parodymų vertinimas, nurodant, kad jis nebuvo tiesioginis įvykio liudytojas, į įvykio vietą atvyko pagal gautą iškvietimą. Apelianto atstovas akcentuoja, kad apelianto atžvilgiu nepagrįstai netaikytas in dubio pro reo principas, kadangi įvykio aplinkybės yra neaiškios, negalima nustatyti, kurio vairuotojo veiksmai sudarė pagrindinę sąlygą eismo įvykiui, tokiu atveju visos abejonės turi būti aiškinamos A. L. naudai. Skunde nurodoma, kad kitas vairuotojas elgėsi labai nerūpestingai ir neatsakingai, kadangi, pamatęs priekyje manevrą ketinantį atlikti apeliantą, pažeisdamas KET reikalavimus, pradėjo lenkimo iš kairės pusės manevrą, dėl ko ir įvyko eismo įvykis, nors turėjo pareigą, pastebėjęs sustojusį eismo dalyvį, imtis visų būtinų atsargumo priemonių ir įvertinti situaciją, o ne dideliu greičiu atlikti lenkimo manevrą. Apelianto atstovas pabrėžia, kad įvykis ištirtas neišsamiai, kadangi netirti galimai neteisėti kito vairuotojo veiksmai. Skundu prašoma panaikinti 2016 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. L. atžvilgiu nutraukti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos AVPK Neringos PK viršininkas A. B. nesutinka su A. L. atstovo apeliacinio skundo reikalavimais. Nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas remiantis surinktais įrodymais. Atsiliepime, detalizuojant faktines situacijos aplinkybes, nurodoma, kad A. L., prieš sukdamas į kairę, buvo pasitraukęs į dešinę kelio pusę, kas A. S. leido pagrįstai, kad A. L. vairuojamas automobilis stabtels, tačiau jis pradėjo apsisukimą ir nutraukti pradėtą lenkimo manevrą A. S. neturėjo galimybės. Atsiliepime akcentuojama kiekvieno vairuotojo pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių. A. L. netinkamai įvertino kelyje susidariusią situaciją, nebuvo pakankamai atsargus, nedavė kelio jį lenkusiai kitai transporto priemonei ir atliko posūkį į kairę. Atsiliepime prašomas netenkinti A. L. reikalavimų ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 30211 str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neprisipažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Iš teismui pateiktos medžiagos darytina išvada, kad A. L. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Pirmosios instancijos teismas viešame teismo posėdyje, kuriame dalyvavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjęs asmuo, atliko išsamų ir visapusį įrodymų tyrimą. Teismas objektyviai įvertino surinktus duomenis, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių pirmosios instancijos teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Tokios aplinkybės nenustatytos ir apygardos teismui apeliacine tvarka išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą.
Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, nurodydamas, kad nėra patikimai aišku, kurio vairuotojo veiksmai lėmė eismo įvykį. Apygardos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija. Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad dėl eismo įvykio kaltas A. L.. Asmens kaltė įrodyta liudytojų A. S., I. A. paaiškinimais, nukentėjusiojo A. S. bei paties A. L. paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga (tarnybiniu I. A. pranešimu, įvykio vietos schema, įvykio vietos nuotraukomis ir kt.) Įrodymus sieja loginis ryšys, jais nustatytų aplinkybių visuma paneigia bet kokias abejones dėl A. L. kaltės.
Apygardos teismui, išnagrinėjus bylos medžiagą, nekyla abejonių dėl eismo įvykio priežasties ir kalto asmens nustatymo pagrįstumo. Iš A. L. parodymų matyti, kad asmuo vertino už jo važiuojančio automobilio greitį, spręsdamas dėl manevro – apsisukimo atlikimo (b. l. 36). Kaip teisingai pastebėta pirmosios instancijos teismo nutartyje, pats A. L. pripažino, kad negali tiksliai atsakyti ar prieš apsisukdamas įsitikino, kad saugu atlikti manevrą. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo neginčijamai nustatyta ar A. L. parodė posūkį į kairę ir ar A. S. matė šį posūkį. Tačiau apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad posūkio rodymas savaime nesuteikia vairuotojui pirmumo prieš kitus eismo dalyvius atlikti pasirinktą manevrą. Kiekvienu atveju vairuotojas privalo įsitikinti, kad atlikti manevrą yra saugu. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad A. L. to nepadarė, vairuotojas manevrą pradėjo atlikti nesant saugioms eismo sąlygoms – už jo važiuojančiam A. S. vairuojamam automobiliui atliekant lenkimo manevrą, taigi būtent A. L. yra kaltas dėl sukelto eismo įvykio.
Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, motyvuotai atsakė į visus teismo posėdyje ir skunde išdėstytus argumentus, teismo nutartis pagrįsta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Pažymėtina, kad apygardos teismas nenustatė pagrindo abejoti liudytojų parodymų patikimumu, nenustatė jų suinteresuotumo bylos baigtimi ar prielaidų abejoti jų nešališkumu. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tyrėjo I. A., apklausto liudytoju, gyvenimas tame pačiame mieste, kaip ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nėra pagrindas abejoti tyrėjo nešališkumu. Jokios kitos aplinkybės neleidžia daryti priešingos išvados. Nurodytina, kad abejoti liudytojo A. S. – nukentėjusiojo brolio – parodymais teismas taip pat nemato pagrindo, kadangi liudytojo parodymai atitinka kitas bylos aplinkybes, taigi vien giminystės su nukentėjusiuoju ryšys nėra pagrindas atmesti liudytojo parodymus.
Apygardos teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir nukentėjusiojo įvykio vertinimų prieštaringumas negali būti vertinamas kaip esminė abejonė dėl įvykio aplinkybių, trukdanti priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą, jeigu kita bylos medžiaga padeda aiškiai nustatyti įvykio aplinkybes ir patvirtinti ar paneigti nurodomas įvykio versijas. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, išties, nustatyti apelianto ir nukentėjusiojo nurodomų įvykio aplinkybių neatitikimai, tačiau juos galima paneigti kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Dėl šios priežasties atmetamas apelianto atstovo argumentas dėl in dubio pro reo principo taikymo. Teismas pažymi, kad šiuo principu turi būti vadovaujamasi tik tais atvejais, kai nėra galimybės objektyviai nustatyti aplinkybių, kurių pagrindu turi būti padaroma išvada dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, kai identifikuojamos abejonės yra tiek neaiškios, jog akivaizdu, kad teisingo sprendimo priimti nėra įmanoma dėl informacijos trūkumo. Šioje byloje tokių abejonių nustatyti nėra pagrindo, taigi in dubio pro reo principas netaikytinas.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta remiantis administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, visapusiškai išnagrinėjus ir įvertinus nustatytas aplinkybes, taigi jos keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
netenkinti A. L. atstovo advokato apeliacinio skundo ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį nepakeistą.
Teisėjas Ernestas Rimšelis