Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2025-01-29][nuasmeninta nutartis byloje][eA-1175-789-2025].docx
Bylos nr.: eA-347-789/2026
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 304157094 atsakovas
Kategorijos:
Kiti klausimai kylantys iš mokestinių teisinių santykių
Mokestiniai teisiniai santykiai
Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas
Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas

?

Administracinė byla Nr. eA-1175-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01637-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 49

 (S)

 

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2025 m. sausio 28 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas, administratorius) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) direktoriaus pavaduotojo 2024 m. liepos 26 d. įsakymą Nr. V4-74 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui M. K. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir juo įformintą administracinį sprendimą skirti pareiškėjui Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 136 straipsnio 3 dalyje 1 punkte nustatytą poveikio priemonę – įspėjimą; 2)  panaikinti Tarnybos 2024 m. liepos 24 d. išvados Nr. D4-2537 (toliau – ir Išvada) dalį, kuria nustatyta, jog pareiškėjas pažeidė JANĮ 3 straipsnio 5 punktą ir 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą; 3) priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 23 d. sprendimu (toliau – ir skundžiamas Regionų administracinio teismo sprendimas) atmetė pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Įsakymą ir juo paskirtą poveikio priemonę – įspėjimą, bei panaikinti Išvados dalį, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio 5 punktą ir 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą, priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas 2025 m. sausio 23 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą „Dėl skubaus reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo“, prašydamas skubiai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę  sustabdyti Įsakymo ir Išvados, kaip administracinio sprendimo, galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamu Įsakymu pareiškėjui paskirta poveikio priemonė – įspėjimas, o Išvadoje konstatuota, jog jis pažeidė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio 5 punkto ir 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, t. y. pažeidė profesionalumo principą ir turi teisinį suinteresuotumą likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir LUAB) „Laugina“ bankroto bylos baigtimi. Pasak pareiškėjo, šie Išvados ir Įsakymo motyvai gali būti panaudoti prieš jį, taip sukeliant jam teisinius padarinius, nes pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir jam daroma didelė žala.

Pareiškėjas nurodo, kad byloje yra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad Įsakymas (ir Išvada) yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi Tarnyba pradėjo administratoriaus neplaninį patikrinimą, praleisdama Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V1-86, 37.2 punkte įtvirtintą 6 mėnesių terminą, ir tai sudaro pagrindą panaikinti Įsakymą ir Išvadą.

Pareiškėjas nurodo, kad Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje
Nr. eB2-11-555/2024 (dabartinis bylos numeris eB2-8-555/2025, toliau – ir bankroto byla) 2024 m. lapkričio 18 d. priimta nutartis dėl administratoriaus atstatydinimo iš LUAB „Laugina" nemokumo administratoriaus pareigų, ši nutartis dar nėra įsiteisėjusi. Pareiškėjas pažymi, kad minima nutartis priimta, be kita ko, vadovaujantis ir skundžiamoje Išvadoje nurodytomis išvadomis ir aplinkybėmis dėl administratoriaus suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi, nors Įsakymo ir Išvados teisėtumas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Pareiškėjas teigia, kad, nesustabdžius Įsakymo ir Išvados galiojimo, gali būti padaryta neatitaisoma žala tiek administratoriui (neteisėtas atstatydinimas neturi atgręžimo galimybės ar grąžinimo į esamą padėtį), tiek ir LUAB „Laugina“ bei jos kreditoriams (būtų vilkinamas LUAB „Laugina“ bankroto procesas, užsitęstų bankroto procedūros, nebūtų užtikrintas veiksmingas juridinio asmens nemokumo procesas bei kreditorių ir juridinio asmens interesų pusiausvyra, efektyvumo bei kreditorių lygiateisiškumo principų įgyvendinimas). Be to, pareiškėjas negali būti atstatydintas, vadovaujantis Įsakymu, kuris dar gali būti panaikintas kaip neteisėtas, ir tokiu būdu pareiškėjui padaroma neatitaisoma žala, kurią sudaro negautos pajamos.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nustatė, kad pareiškėjas yra likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ nemokumo administratorius. Tarnyba atliko neplaninį administratoriaus veiklos patikrinimą dėl galimo JANĮ 3 straipsnio 1 punkto, 66 straipsnio 1 dalies 3 punkto ar kitų teisės aktų nuostatų pažeidimo. Tarnyba 2024 m. liepos 24 d. neplaninio veiklos patikrinimo išvadoje 
Nr. D4-2537 dėl nemokumo administratoriaus M. K. neplaninio veiklos patikrinimo nurodė, kad pareiškėjas padarė JANĮ 3straipsnio 5 punkte ir 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, kuris laikomas reikšmingu, jis nėra procedūrinio pobūdžio, yra susijęs su nepakankamai profesionaliu ir nešališku veikimu, turinčiu įtakos Įmonės bankroto proceso skaidrumui ir efektyvumui. Tarnyba skundžiamu 2024 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. V4-74 už pažeidimą, nustatytą atlikus patikrinimą, pareiškėjui, kaip subjektui, atsakingam už LUAB „Laugina“ bankroto proceso administravimą, skyrė JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą poveikio priemonę – įspėjimą. Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-11-555/2024 (dabartinis bylos numeris eB2-8-555/2025), be kita ko, nutarė atstatydinti nemokumo administratorių M. K. iš LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus pareigų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024). Reikalavimo užtikrinimo priemone, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje; be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas grindžia reikalavimo užtikrinimo priemonę aplinkybėmis, kad, nesustabdžius galiojančių Įsakymo ir Išvados, juose nurodyti motyvai gali būti panaudoti (ir jau naudojami) prieš ji, kaip UAB „Lauginanemokumo administratorių. Pareiškėjas nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-11-555/2024 (dabartinis bylos numeris eB2-8-555/2025), be kita ko, nutarė atstatydinti nemokumo administratorių M. K. likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus pareigų, ši teismo nutartis, be kita ko, buvo grindžiama Išvadoje bei skundžiamame Regionų administracinio teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi. Pareiškėjo teigimu, sprendimas dėl jo, kaip nemokumo administratoriaus, atstatydinimo iš LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus pareigų, vadovaujantis Įsakymu ir Išvada, kurių teisėtumas ir pagrįstumas dar nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pažeidžia pareiškėjo teises, be to, nemokumo administratoriaus atstatydinimas pažeidžia kreditorių interesus, užtęsia bankroto bylos procesą, kelia pareiškėjui turtinę žalą.

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo nurodoma Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-11-555/2024, kuria Kauno apygardos teismas nutarė atstatydinti nemokumo administratorių M. K.  LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus pareigų, pažymi, kad ši nutartis buvo priimta, atsižvelgiant ne tik į Įsakyme, Išvadoje ir skundžiamame Regionų administracinio teismo sprendime nustatytas aplinkybes, bet ir į kitas aplinkybes (be kita ko, į bankroto bylą nagrinėjančio Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-829-555/2024 nustatytas atitinkamas aplinkybes, susijusias su UAB „Start invest teiktomis paslaugomis, kreditorių ir nemokumo administratoriaus santykiais ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė reikalavimo užtikrinimo būtinybės nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog, netaikius jo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės saugomiems interesams ar LUAB „Laugina“ bei jos kreditoriams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas (finansines) pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017). Atsižvelgtina ir į tai, kad galima žala ir pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamų administracinių aktų priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010; 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011; 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-307-463/2023).

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-582-556/2024 yra pasisakęs, kad, kol įsakymo, kuriuo nemokumo administratoriui paskirta poveikio priemonė, teisėtumas bus patikrintas teisme, yra pakankamas pagrindas laikinai sustabdyti tokio įsakymo galiojimą, pažymi, kad nagrinėjamos administracinės bylos ir pareiškėjo nurodomos administracinės bylos Nr. eAS-582- 556/2024 faktinės aplinkybės yra skirtingos, nes šiuose teisminiuose procesuose yra nagrinėjami ginčai dėl skirtingų poveikio priemonių teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. eAS-582-556/2024 padarytos išvados dėl administracinio sprendimo, kuriuo skirta poveikio priemonė – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas ir išbraukimas iš nemokumo administratorių sąrašo, teisinių padarinių, nėra savaime taikytinos nagrinėjamoje administracinėje byloje, sprendžiant dėl Įsakymo, kuriuo skirta poveikio priemonė – įspėjimas, teisinių padarinių.

Pažymėtina, kad pareiškėjui nėra apribota teisė vykdyti nemokumo administratoriaus veiklą. Pareiškėjas grindžia jam galbūt kilsiančią žalą iš jo atstatydinimo iš LUAB „Laugina nemokumo administratoriaus pareigų, prašyme nurodo jo nesutikimo su Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-11-555/2024 motyvus, tačiau administracinis teismas neturi kompetencijos vertinti bendrosios kompetencijos teismo motyvų ir pasisakyti dėl jų, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos administracinis teismas nevertina, ar Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-11-555/2024 pagrįstai remtasi nagrinėjamoje administracinėje byloje skundžiamais Įsakymu ir Išvados dalimi.

Apibendrindama išdėstytus argumentus ir atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas iš esmės nepagrindė didelės neturtinės žalos ar kitų sunkių, neatitaisomų pasekmių, kurios atsirastų, nesustabdžius Įsakymo ir Išvados galiojimo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimų užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamų Įsakymo ir Išvados dalies galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, todėl toks pareiškėjo prašymas netenkinamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio dalimi, 137 straipsniu teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo M. K. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                 Iveta Pelienė

 

 

                                        Rasa Ragulskytė-Markovienė

 

 

                                        Ernestas Spruogis


Paminėta tekste:
  • eAS-236-502/2024
  • eAS-564-556/2019
  • AS-662-756/2017
  • eAS-307-463/2023