Administracinė byla Nr. I-1942-365/2013

(Proceso Nr. 3-61-3-03268-2012-7)

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjams O. K., A. K., atsakovių atstovui V. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų O. K., A. K. ir G. M. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pareigūnų valstybinės pensijos dalies priteisimo ir

n u s t a t ė:

              Pareiškėjai O. K., A. K. ir G. M. (b. l. 1–5, 38-44) prašė teismo: 1) sustabdyti administracinę bylą Nr. 1-1942-365/2013, bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo: ar 2009 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 15 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktų teisinis reglamentavimas tiek, kiek jame nustatytas šio įstatymo taikymo terminas, neprieštarauja LR Konstitucijos 29 straipsniui, kuriame įtvirtintas diskriminacijos bei privilegijų draudimas dėl socialinės padėties, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) pripažinti negaliojančiu atsakovės LR Krašto apsaugos ministerijos 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimus Nr. 12-01-1719 ir Nr. 12-01-1718 bei 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 12-01-1759 dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos kaip nepagrįstus bei neteisėtus ir juos panaikinti; 3) priteisti iš atsakovių O. K. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (4801,48 Lt) už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 1 d.; 4) priteisti iš atsakovių A. K. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (10702,86 Lt) už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 1 d.; 5) priteisti iš atsakovių G. M. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (4397,94) Lt už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. lapkričio mėn.; 6) priteisti iš atsakovių visas bylinėjimosi išlaidas.

              Pareiškėjai skunde nurodė, kad nagrinėjamu atveju būtina kreiptis Į LR Konstitucinį Teismą. Jiems, buvusiems pareigūnams, valstybė buvo paskyrusi Pareigūnų ir karių valstybinę pensiją iki gyvos galvos. Įsigaliojus 2009 m. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau - Laikinasis įstatymas)( 15 str. 1 d. 2 p.) pensijos buvo mažinamos, o vėlesnis teisinis reguliavimas nustatė tvarką, pagal kurią skirtingais pagrindais sumažintos neišmokėtos pensijos bus grąžinamos skirtingais terminais. Mano, kad tai prieštarauja Konstitucijos 29 str. įtvirtintam imperatyvui dėl diskriminacijos draudimo pagal socialinę padėtį. Pareiškėjų teigimu, jie diskriminuojami lyginant su kita (kitomis) socialine (socialinėmis) grupe (grupėmis), kurioms pensijų perskaičiavimas buvo taikomas laikinai (iki 2011 m. gruodžio 31 d.) pagal Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. Tiek tiesioginė, tiek netiesioginė diskriminacijos formos yra draudžiamos Tarptautinės teisės, ES teisės ir nacionalinės teisės normomis ir pakanka, kad skirtingas kriterijus išskirtų vieną grupę lyginant su kita. Pareiškėjai kreipėsi į LR Krašto apsaugos ministeriją su reikalavimu išmokėti visą jiems priklausančią pensiją. Atsakovė pareiškėjams pateikė duomenis apie jiems skirtą pensiją bei vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatomis, sumažintą pensiją bei atsisakymą tenkinti pareiškėjų O. K., A. K. ir G. M. prašymus dėl neišmokėtos likusios valstybinės pensijos išmokėjimo. Šiais veiksmais yra pažeidžiamos jų teisės bei interesai. Nepagrįstai taikomi dvejopi (diskriminaciniai) standartai panašioms socialinėms grupėms. Mano, jog teismui yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. 1 bei 2 punktų teisinis reglamentavimas tiek, kiek jame nustatytas šio įstatymo taikymo terminas, neprieštarauja Konstitucijos 29 str., kuriame įtvirtintas diskriminacijos bei privilegijų draudimas dėl socialinės padėties, konstituciniam teisinės valstybės principui (b. l. 1-5, 38-44).

Pateiktame atsiliepime atsakovės Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, su pareiškėjų skundu ir jo patikslinimu nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus (b. l. 14-18, 47-48). Nurodė, kad pareiškėjų pensijos perskaičiuotos nuo 2010 m. sausio 1 d. vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., kurios Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis LR Konstitucijai. Laikinajame įstatyme nenumatytas sumažintų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimas. Pareiškėjams paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį nebuvo ribojamos. Krašto apsaugos ministerija, apskaičiuodama pensijų dydžius, vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Pareiškėjai skunde nurodytais motyvais neįrodė, jog sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Laikinojo įstatymo nuostatų prieštaravimo Konstitucijai klausimas išspręstas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, todėl mano, kad nėra pagrindo manyti, jog Laikinojo įstatymo 15 str. galiojimas valstybinių pensijų atžvilgiu kaip nors diskriminuoja šių pensijų gavėjus palyginus su socialinio draudimo pensijų gavėjais, atitinkamai, nėra pagrindo teigti, kad minėtas teisinis reglamentavimas prieštarauja Konstitucijai.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjimo atveju, sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimų Nr. 12-01-1719, Nr. 12-01-1718 ir 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 12-01-1759 teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl pareiškėjos O. K. skirtos pensijos faktinių aplinkybių.

Byloje nustatyta, kad Krašto apsaugos ministerijos valstybės sekretorius 2009 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjai O. K. nuo 2009 m. balandžio 22 d. paskyrė pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą (b. l. 22). Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., atsakovė pareiškėjai skirtą pensiją perskaičiavo ir Krašto apsaugos ministerijos kanclerio 2010 m. vasario 3 d. potvarkiu Nr. PE-310 pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo mokama 767,54 Lt per mėnesį (b. l. 23). Pareiškėja O. K. 2012 m. spalio 23 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir prašė išmokėti jai visą paskirtos karių valstybinės pensijos neišmokėtą dalį, kuri susidarė nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 23 d. (b. l. 21). Atsakovė 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 12-01-1719 pateikė pareiškėjai duomenis, tačiau atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą išmokėti jai neišmokėtą pensijos dalį.

Dėl pareiškėjui A. K. skirtos pensijos faktinių aplinkybių.

Byloje nustatyta, kad atsakovė 1998 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 12 - 1025 pareiškėjui A. K. paskyrė pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą (b. l. 27). Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., atsakovė šią pensiją perskaičiavo ir Krašto apsaugos ministerijos kanclerio 2010 m. vasario 3 d. potvarkiu Nr. PE-310 pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo mokama 1324,75 Lt per mėnesį (b. l. 28). Pareiškėjas A. K. 2012 m. spalio 23 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir prašė išmokėti jam visą paskirtos karių valstybinės pensijos neišmokėtą dalį, kuri susidarė nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 23 d. (b. l. 26). Atsakovė 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 12-01-1718 pateikė pareiškėjui duomenis, tačiau atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išmokėti jam neišmokėtą pensijos dalį.

Dėl pareiškėjos G. M. skirtos pensijos faktinių aplinkybių.

Byloje nustatyta, kad atsakovė Krašto apsaugos ministerijos valstybės sekretoriaus 2005 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. VP - 145 pareiškėjai G. M. nuo 2005 m. gegužės 22 d. paskyrė pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą (b. l. 32). Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., atsakovė šią pensiją perskaičiavo ir Krašto apsaugos ministerijos kanclerio 2010 m. vasario 3 d. potvarkiu Nr. PE-310 pareiškėjai nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo mokama 711,85 Lt per mėnesį (b. l. 33). Pareiškėja G. M. 2012 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir prašė išmokėti jai visą paskirtos karių valstybinės pensijos neišmokėtą dalį, kuri susidarė nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012-11-24 (b. l. 33). Atsakovė 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 12-01-1759 pateikė pareiškėjai duomenis, tačiau atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą išmokėti jai neišmokėtą pensijos dalį.

Nagrinėjamam ginčui taikytinos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos (Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr.99-1958; 2005, Nr. 71-2558; 2007, Nr.8-314; 2010-2011 metais - ir Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (Žin., 2009, Nr. 152-6820; Žin., 2010, Nr. 132-6717) ir kt.).

1994 m. gruodžio 13 d. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 12 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija <...>.

2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – Laikinasis įstatymas), kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą <...>.

Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

              Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Pažymėjo, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendrą sumą tiek tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Konstitucinio Teismo vertinimu, Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.

Nustatyta, kad pareiškėjams O. K. nuo 2009 m. balandžio 22 d., A. K. nuo 1999 m. vasario 28 d., G. M. nuo 2005 m. gegužės 22 d. buvo mokama valstybinė pareigūnų ir karių pensija. Nuo 2010 m. sausio 1 d. pareiškėjams paskirta pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., perskaičiuota ir sumažinta.  Konstitucinis Teismas minėtu nutarimu pavirtino Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų konstitucingumą, todėl konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, mokėdama pareiškėjams O. K. 767,54 Lt, A. K. 1324,75 Lt, G. M. 711,85 Lt dydžio valstybinę pareigūnų ir karių pensiją, veikė teisėtai ir pagrįstai, todėl pareiškėjų skundo reikalavimų dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo tenkinti nėra pagrindo.

Pareiškėjai taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti, ar 2009 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 15 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktų teisinis reglamentavimas tiek, kiek jame nustatytas šio įstatymo taikymo terminas, neprieštarauja LR Konstitucijos 29 straipsniui, kuriame įtvirtintas diskriminacijos bei privilegijų draudimas dėl socialinės padėties, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjų nuomone, pratęsus įstatymo nuostatų, susijusių su valstybinių pensijų perskaičiavimu, inter alia tų, kurios tam tikra apimtimi pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, galiojimą, viena pensijų gavėjų grupė tampa diskriminuojama, pažeidžiamos jų teisės. Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime išsprendė Laikinojo įstatymo nuostatų prieštaravimo Konstitucijai klausimą, dėl to teismui nekyla abejonių dėl Laikinojo įstatymo 15 str. konstitucingumo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Laikinojo įstatymo 15 str. konstitucingumo klausimą netenkinamas.

Konstituciniam teismui pripažinus, kad laikinojo įstatymo 4 str. nuostatos, pagal kurias buvo priimti ginčijami sprendimai, neprieštarauja Konstitucijai, naikinti šiuos sprendimus nėra pagrindo ir reikalavimai šioje dalyje taip pat netenkinami.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjų skundas nepatenkintas, tai netenkinami ir jos prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85- 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

n u s p r e n d ė :            

Pareiškėjų O. K., A. K. ir G. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                      Gintaras Dzedulionis

Rūta Miliuvienė

Margarita Stambrauskaitė