Civilinė byla Nr. e2A-1684-275/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09739-2021-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei M. P. dėl skolos priteisimo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei M. P. (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 500,00 Eur skolos, 5,00 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2021 m. kovo 17 d. dirbo (duomenys neskelbtini) administratorės pareigose. 2020 m. rugsėjo 14 d. atsakovė paprašė ieškovės paskolinti jai pinigų, kurių jai reikėjo mokesčiui už studijas susimokėti. 2020 m. rugsėjo 15 d. vykusio susirinkimo metu atsakovė dar kartą pakartojo prašymą paskolinti jai pinigų mokesčiui už studijas sumokėti. Atsižvelgdama į šį atsakovės prašymą, iš karto po įvykusio susirinkimo, ieškovė perdavė atsakovei 500 Eur grynais pinigais, kuriuos paėmė iš kasos. Patvirtindama, kad pinigus gavo, atsakovė savo ranka ant popieriaus lapelio užrašė „M. – 500“ . Tuo metu ieškovės kasoje buvo grynųjų pinigų ir dalis jų (500 Eur) buvo paskolinti atsakovei. Ieškovei perduodant pinigus atsakovei ir pastarajai pažymint tai savo ranka ant lapo, kartu dalyvavo tą dieną su atsakove dirbusi kita ieškovės darbuotoja – administratorė A. L.. Apie tai, kad atsakovė yra pasiskolinusi iš ieškovės 500 Eur, atsakovė taip pat yra pripažinusi girdint kitai ieškovės darbuotojai U. J.. Atsižvelgiant į tai, kad skolinant atsakovei pinigus, ieškovė su atsakove nebuvo sutarusios dėl paskolos grąžinimo termino, kad 2021 m. kovo 17 d. turėjo baigtis atsakovės ir ieškovės darbo sutartis, ieškovė 2021 m. vasario 23 d. paprašė atsakovės grąžinti skolą, tačiau atsakovė skolos ieškovei negrąžino.
3. Atsakovė M. P. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad teismui pateikta popieriaus skiautė neturi nei vieno požymio, kuris leistų tokį popierių identifikuoti kaip paskolos sutartį ar apskritai kažkokią sutartį. Ant pateikto popieriaus nėra nei žodžiu užsiminta ir parašyta, kad tai paskola, ar paskolos sutartis, nėra net nurodyta, kad tai skolos raštelis ar kažkas panašaus. Taip pat ant pateikto popieriaus nėra nurodyta, kad atsakovė pinigus skolinasi arba priešingai, pinigus kažkam skolina. Taip pat suma nurodyta ne 500 Eur, o 728. Ant raštelio parašyta „M.“ „A.“, todėl galima suprasti, kad M. 500 Eur sumą skolino A.. Žodžiai „M.“ „A.“ parašyti ne atsakovės. Parašas taip pat ne atsakovė. Pažymėjo, kad įmonei išmokant grynus pinigus kitiems asmenims, turi būti pasirašomas grynųjų pinigų kvitas arba kasos pajamų orderis, kuris patvirtina, kad atitinkami asmenys pinigus gavo. Jokių tai patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė. Teigė, kad ieškovė neįrodė paskolos sutarties sudarymo fakto. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė 2021 m. balandžio 2 d. Vilniaus darbo ginčų komisijai pateikė prašymą, jog iš ieškovės būtų išieškotas neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos priklausančios išmokos bei delspinigiai. Ieškovė sužinojus apie tokį prašymą Vilniaus darbo ginčų komisijoje, 2021 m. balandžio 7 d. pateikė ieškinį ir siekia prisiteisti skolą, tokiu būdu kompensuojant pinigų sumas, kurias ieškovei teks išmokėti, tenkinus atsakovės prašymą. Atsakovė šį ieškinį dėl skolos priteisimo laiko spaudimo priemone, kad būtų atsiimtas reikalavimas, pateiktas Vilniaus darbo ginčų komisijai.
5. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė faktinę aplinkybę, kad paskolos sutarties dalykas – 500 Eur – buvo perduotas atsakovei, įrodinėja ne tik paskolos rašteliu, kuriame parašyta „M. – 500“, kas reiškia, kad atsakovei iš kasos buvo perduoti 500 Eur (o kitam darbuotojui A. – 125 Eur), tačiau ir liudytojos, betarpiškai dalyvavusios pinigų perdavime atsakovei, parodymais, taip pat rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad atsakovė prašė pas ieškovę pinigų bei rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad ieškovės kasoje tuo metu buvo grynųjų pinigų ir jie buvo perduoti atsakovei.
6. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad siekiant įrodyti civilinėse bylose skolos raštelius, būtinas esminis momentas tai pinigų perdavimo įrodymas. Ieškovė šios esminės aplinkybės nagrinėjamojoje civilinėje byloje niekaip neįrodė. Pateikto raštelio nėra pagrindo laikyti skolos rašteliu, kadangi jis niekaip neatitinka skolos rašteliui taikomų turinio ir formos reikalavimų. Raštelyje nėra parašyta nieko apie tai jog, tai paskola ar skolos raštelis, apskritai nėra parašyta, kad tai kažkokia sutartis. Tai galėjo būti ir dovanojimo sutartis. Be to, paskolos sutartis turi būti pasirašyta paskolos davėjo ir paskolos gavėjo, ant pateikto raštelio nėra nei ieškovės, nei atsakovės parašų, taip pat įmonės antspaudo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovės 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
8. Teismas nustatė, kad atsakovė nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2021 m. kovo 17 d. dirbo (duomenys neskelbtini) administratorės pareigose. Darbo sutartis su atsakove nutraukta 2021 m. kovo 17 d. Ant ieškovės pateikto skolos (lapelio) raštelio yra liudytojos A. L. parašas, dėl šio fakto ginčo nėra. 1 000 Eur į atsakovės sąskaitą buvo įnešti 2020 m. rugsėjo 14 d. 23.56 val. Ozo g. 25, Vilniuje. 2020 m. rugsėjo 15 d. 11 val. atsakovė sumokėjo 408 Eur sumą už mokslus.
9. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovė prašė pinigų iš ieškovės, taip pat nėra ginčo, kad tuo metu, ieškovė buvo skolinga atsakovei, t. y. vėlavo išmokėti atsakovei darbo atlyginimą.
10. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju paskolos davėjas yra juridinis asmuo, todėl sutartis turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma (CK 6.871 straipsnio 2 dalis). Vertinant ieškovės pateiktą skolos lapelį (raštelį) teismas padarė išvadą, kad šis dokumentas neatitinka būtinųjų paskolos santykių buvimą patvirtinančių sąlygų. Iš šio dokumento nesimato paskolos dalyko paskolos gavėjai (atsakovei) perdavimo. Vien skolos lapelyje padarytas įrašas apie 500 Eur sumą „M. – 500 Eur“, nepatvirtina paskolos atsakovei suteikimo fakto. Šiame dokumente nėra atsakovės parašo, kuriuo būtų užtvirtinta lapelyje nurodyta informacija. Skolos lapelyje nėra numatytas paskolos gavėjos įsipareigojimas grąžinti ieškovei paskolos dalyką sudarančią pinigų sumą, todėl šis dokumentas negali būti kvalifikuojamas kaip rašytinė paskolos sutartis. Byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių grynųjų pinigų atsakovei perdavimą (CPK 178 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja A. L. iš esmės taip pat nepatvirtino mačiusi pinigų perdavimo atsakovei fakto. Pažymėjo, kad liudytoją A. L. ir ieškovę sieja darbiniai santykiai, todėl liudytoja gali būti netiesiogiai suinteresuota duoti darbdavei palankius parodymus. Atkreipė dėmesį, kad konstatavus, kad ieškovės pateiktas skolos raštelis neatitinka įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos bei atsakovei ginčijant paskolos sutarties sudarymą, ieškovė negali remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės įsipareigojimą grąžinti jai skolos raštelyje nurodytą sumą, t. y. kitą būtinąjį paskolos sutarties elementą, byloje taip pat nėra. Vertinant byloje esančius šalių susirašinėjimus SMS, teismas pažymėjo, kad susirašinėjimuose nėra nurodyta jokios informacijos apie paskolos atsakovei suteikimą ir atsakovės pareigą paskolą grąžinti. Vertinant aplinkybes, kad tuo pačiu metu bendrovė atsakovei buvo skolinga darbo užmokestį, neatmetama, kad susirašinėjime galėjo eiti kalba apie vėluojančio atlyginimo atsakovei sumokėjimą.
11. Pažymėjo, kad vien tik pinigų davimas ir gavimas, jeigu toks būtų įrodytas, nesant jokių kitų įrodymų, išreiškiančių šalių valią sudaryti paskolos sutartį, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados apie paskolinių santykių tarp šalių buvimą.
12. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė rašytinės paskolos sutarties, kurioje būtų išreikšta tiek abiejų šalių valia, tiek ieškovės ketinimas perduoti paskolos dalyką (pinigus) paskolos gavėjo (atsakovės) nuosavybėn, tiek ir paskolos gavėjo (atsakovės) įsipareigojimas grąžinti pinigus, sudarymo (CPK 12, 178 straipsniai), todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Ieškovė (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodė, kad faktinę aplinkybę, kad paskolos sutarties dalykas (500 Eur) buvo perduotas atsakovei, įrodinėjo ne tik paskolos rašteliu, kuriame parašyta „M. – 500“, kas reiškia, kad atsakovei iš kasos buvo perduoti 500 Eur (o kitam ieškovės darbuotojui A. – 125 Eur), tačiau ir kitais įrodymais, patvirtinančiais, kad atsakovei buvo perduoti (paskolinti) 500 Eur, todėl tarp jų susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Atkreipė dėmesį, kad ji nėra profesionali pinigų skolintoja (kaip bet kuri kredito įstaiga, teikianti paskolas suinteresuotiems asmenims), tai nėra jos veikla ir aptariamu atveju ji pinigus skolino atsižvelgdama į atsakovės prašymą, kad jai reikia susimokėti už studijas, todėl šiuo atveju ir nebuvo pasirašyta visus būtinus rekvizitus turinti paskolos sutartis, kokias asmenys pasirašo kredito įstaigose. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia pinigų perdavimo fakto.
15. Pažymėjo, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė 2020 m. rugsėjo 14 d. prašė pas ieškovę pervesti jai pinigų, nurodydama, kad jų jai reikia susimokėti už studijas. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis atsakovės ir ieškovės atstovės susirašinėjimas telefonu. Tuo metu ieškovė dėl kilusios COVID-19 pandemijos, sutrikdžiusios normalią jos veiklą, buvo uždelsusi sumokėti atsakovei darbo užmokestį (skola tuo metu sudarė apie 995 Eur). Ieškovė vėlavo sumokėti darbo užmokestį todėl, kad jos sąskaitos dar nebuvo pasiekusios valstybės mokėtos išmokos už prastovas, tačiau ieškovė bendrovės kasoje turėjo grynųjų pinigų. Šią aplinkybę patvirtina ne tik teismui pateikti buhalteriniai dokumentai (kasos išlaidų orderis), ją patvirtino ir tą dieną administratoriaus pareigose dirbusi A. L.. Fakto, kad ieškovės kasoje tuo metu buvo grynųjų pinigų neginčijo ir pati atsakovė, kuri taip pat dirbo administratoriaus pareigose ir turėjo tiesioginę prieigą prie ieškovės kasos, kas neabejotinai jai leido žinoti, kad kasoje yra grynųjų pinigų.
16. Paaiškino, kad atsižvelgiant į dėl COVID-19 pandemijos susiklosčiusią situaciją, ieškovė, reaguodama į atsakovės prašymą pervesti jai pinigų, kurių reikia sumokėti už studijas (pagal atsakovės pateiktą studijų sutartį, mokestis už studijas turėjo būti sumokėtas iki 15 d.), sutiko jai paskolinti 500 Eur, kad nebūtų pavėluota sumokėti už studijas, o atsakovė įsipareigojo juos grąžinti tada, kai jai bus išmokėtas vėluojantis darbo užmokestis. Kaip patvirtinimą, kad atsakovei iš ieškovės kasos buvo perduoti 500 Eur, atsakovė ant lapelio savo ranka užrašė „M. – 500e“. Faktą, kad įrašą padarė savo ranka, atsakovė pripažino 2022 m. kovo 1 d. teismo posėdyje. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja apklausta A. L., kuri pasirašė ant to paties lapelio, patvirtindama, jog iš ieškovės kasos buvo paimti pinigai.
17. Pažymėjo, kad atsakovei perduota 500 Eur suma nebuvo įskaityta į jai mokėtiną darbo užmokestį ir kitas jai priklausančias išmokas, kurias ieškovė išmokėjo atsakovei nutraukusi su ja darbo sutartį. Atsakovė žadėjo pati grąžinti skolą tada, kai jai bus išmokėtas darbo užmokestis ir kitos išmokos, tačiau šio pažado vėliau vienašališkai atsižadėjo. Todėl neturi jokios teisinės reikšmės, kaip įvardijami tie pinigai, kurių prašė atsakovė, įvardindama, kad jų reikia mokesčiui už studijas sumokėti (ar kaip paskola, ar kaip vėluojantis darbo užmokestis).
18. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad ieškovė būtų neatsiliepusi į atsakovės prašymą pervesti jai pinigų, būtinų studijų kainai sumokėti. Ši aplinkybė, kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, taip pat leidžia teigti, jog egzistuoja didesnė tikimybė, kad ieškovė paskolino atsakovei jos prašytus pinigus, nei kad nepaskolino. Pabrėžė, jog atsakovės 2020 m. rugsėjo 15 d. už studijas sumokėta 408 Eur suma labai artima tai sumai, kurią ieškovė perdavė jai iš kasos tą pačią 2020 m. rugsėjo 15 d.
19. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas kritiškai turėjo vertinti atsakovės versiją apie tai, kad pinigus studijoms jai paskolino Kaune gyvenanti močiutė, kurią atsakovė pirmą kartą iškėlė 2022 m. kovo 1 d. vykusiame teismo posėdyje. Dėstydama šią versiją, atsakovė painiojosi negalėdama tiksliai atsakyti, kada ji važiavo pas močiutę pinigų – iki prašymo ieškovei pervesti jai pinigų pateikimo, ar po to.
20. Atsakovė M. P. atsiliepimu prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
21. Nurodė, kad nėra jokio įrodymo, kuris patvirtintų faktą, kad paskolos gavėja (atsakovė) yra pasirašiusi kokį nors raštelį. Ginčo byloje nėra, kad ieškovės pateiktame raštelyje yra ne atsakovės parašas. Nėra jokio dokumento byloje, iš kurio būtų galima spręsti apie raštu išreikštą vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valią. Byloje esantis raštelis neturi nei vieno paskolos sutarčiai ar paskolos rašteliui būdingo požymio. Nėra jokio dokumento, kuriame būtų nurodytos kokios nors paskolos sąlygos.
22. Atkreipė dėmesį, kad byloje esančiame dokumente yra parašyta „M.“ „A.“, todėl galima suprasti, kad M. 500 Eur sumą perdavė (skolino) A.. Vadovaujantis lingvistiniu aiškinimu, nėra pagrindo išvadai, jog pinigus skolinosi atsakovė.
23. Nurodė, kad ieškovės pateiktame dokumente nėra aptarta visiškai jokių sąlygų: nei pinigų perdavimo, nei gražinimo, nei konkrečios sumos, tai pat nėra nei vienos iš šalių parašų. Parašas yra administratorės, tačiau ji nėra įgaliota pasirašinėti sutartis ieškovės vardu. Pažymėjo, kad vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 2 dalimi, liudytojų parodymais ieškovė negali remtis. Liudytoja A. L. iš esmės taip pat nepatvirtino mačiusi pinigų perdavimo atsakovei fakto.
24. Paaiškino, kad susirašinėjime atsakovė tiesiog prašė pervesti atsakovei pinigus. Kadangi 2021 m. rugsėjo 14 d. ieškovė, kaip darbdavys, buvo skolinga ne mažą sumą (995 Eur) atsakovei, kaip darbuotojai, todėl atsakovė ir prašė padaryti pavedimą bent dalinai išmokant darbo užmokestį, kad ji galėtų susimokėti už mokslus. Nurodė, kad visiškai nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad ieškovė sutiko atsakovei paskolinti 500 Eur, kad nebūtų pavėluota sumokėti už studijas, o atsakovė įsipareigojo juos grąžinti tada, kai jai bus išmokėtas vėluojantis darbo užmokestis. Kodėl reikėjo neva skolinti pinigus, o ne išmokėti vėluojantį darbo užmokestį. Paskolinti pinigai galėjo būti įskaityti į darbo užmokestį ir nereikėtų jokių paskolos sutarčių ar raštelių ir pan. O be to, ir pačiai ieškovei taip būtų patogiau, nes sumažintų savo skolą atsakovei.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
26. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad ieškovė nesutinka su teismo sprendimo išvada, jog paskolos davėjas yra juridinis asmuo, todėl sutartis turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma (CK 6.871 straipsnio 2 dalis). Vertinant ieškovės pateiktą skolos lapelį (raštelį), teismas padarė išvadą, kad šis dokumentas neatitinka būtinųjų paskolos santykių buvimą patvirtinančių sąlygų. Iš šio dokumento nesimato paskolos dalyko paskolos gavėjai (atsakovei) perdavimo. Vien skolos lapelyje padarytas įrašas apie 500 Eur sumą „M. – 500 Eur“, nepatvirtina paskolos atsakovei suteikimo fakto. Šiame dokumente nėra atsakovės parašo, kuriuo būtų užtvirtinta lapelyje nurodyta informacija. Ieškovė teigia, kad kiti įrodymai patvirtina paskolos suteikimo faktą atsakovei, todėl ieškinys turėjo būti patenkintas.
27. Skolos lapelyje nėra numatytas paskolos gavėjos įsipareigojimas grąžinti ieškovei paskolos dalyką sudarančią pinigų sumą, todėl šis dokumentas negali būti kvalifikuojamas kaip rašytinė paskolos sutartis. Byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių grynųjų pinigų atsakovei perdavimą (CPK 178 straipsnis), tačiau netiesioginiai įrodymai patvirtina tokį faktą buvus. Sutiktina su ieškove, kad pinigai atsakovei buvo perduoti, pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti tokią išvadą byloje, tačiau ar pinigai buvo perduoti kaip paskola, ar perduoti kaip ieškovės skola atsakovei, ši aplinkybė yra reikšminga reikalavimo patenkinimui, ar atmetimui.
28. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus byloje ir tinkamai taikė materialinės teisės normas ( CK 6.871 straipsnio 2 ir 3 dalys ). Ieškovė yra juridinis asmuo, todėl paskolos sutartis turėjo būti rašytinė, arba tokios formos reikalavimus atitiktų paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Byloje pateiktas įrodymas -raštelis, pasirašytas ne atsakovės, jame esantis tekstas „ M.-500 e“ patvirtina faktą, kad raštelį pasirašiusiam asmeniui yra žinoma, jog M. buvo perduota 500 Eur. Iš bylos aplinkybių matyti, kad 500 Eur sumą iš juridinio asmens-ieškovės kasos paėmė kažkuris iš darbuotojų ir perdavė atsakovei. Tai, kad pinigus atsakovei perdavė vienas iš ieškovės darbuotojų, reiškia, kad šis asmuo yra atsakingas, kad ieškovei būtų grąžinti pinigai, o pinigus atsakovei perdavęs darbuotojas turi teisę reikšti reikalavimą atsakovei dėl pinigų grąžinimo, nes būtent jis disponavo ieškovės lėšomis be teisėto pagrindo. Nesant duomenų, kad pinigus iš ieškovės kasos pasisavino atsakovė, pripažintina, kad ji nėra atsakinga ieškovei dėl to, kad jai buvo perduoti išimti iš ieškovės kasos pinigai. Atsakovė atsakinga asmeniui, kuris jai perdavė pinigus.
29. Nustatyta, kad atsakovė 2020 m. rugsėjo 14 d. prašė ieškovės darbuotojos I. J. pervesti jai pinigų, nurodydama, kad jų jai reikia susimokėti už studijas. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis atsakovės susirašinėjimas telefonu. Darbuotojos A. L. paaiškinimas patvirtina aplinkybę, kad atsakovė siekė gauti pinigų iš ieškovės. Byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovė buvo skolinga atsakovei apmokėjimą už darbą sumoje 995 Eur. Taigi, pinigų sumos perdavimas, nesant įrodymų, jog atsakovė įsipareigojo juos grąžinti kaip suteiktą paskolą, vertintinas kaip išmokėjimas dalies darbo užmokesčio atsakovei. Tokiu pagrindu, koks byloje pareikštas ieškinys - dėl skolos grąžinimo, reikalavimas negali būti tenkinamas, nors ir pripažinus, kad atsakovei pinigai buvo perduoti. Tai, kad atsakovė atsiliepime nurodo, kad paskolinti pinigai galėjo būti įskaityti į darbo užmokestį, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė neneigia pinigų gavimo fakto, tačiau neigia gavusi šią sumą kaip paskolą. Kadangi ieškinys gali būti tenkinamas tik tuo pagrindu, kuriuo jis yra pareikštas, net ir konstatavus pinigų perdavimo atsakovei faktą, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl skolos priteisimo.
30. Teismo sprendimu buvo priteista atsakovei 500 Eur atstovavimo išlaidų. Darytina išvada, kad byloje ieškinio sumai esant 500 Eur, tokio paties dydžio atstovavimo išlaidos laikytinos neatitinkančiomis darbo ir laiko sąnaudų, reikalingų tokios kategorijos byloje. CPK 98 straipsnio nuostata, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar padėjėjo pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir atstovo darbo ir laiko sąnaudas, taikytina mažinant prašomas priteisti išlaidas tuo atveju, jei dėl bylos sudėtingumo laipsnio pripažįstama, kad atstovo darbo ir laiko sąnaudos neturėjo būti didelės. Šiais argumentais priteista suma mažintina iki 250 Eur, patikslinant teismo sprendimo rezoliucinę dalį.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad iš ieškovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas 305209843) atsakovei M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisiama 250,00 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Teisėja Danutė Kutrienė